Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01459-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.26; 2.6.27; 2.6.10.9
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,
sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei,
dalyvaujant ieškovės UAB „Sporiva“ atstovei advokatei Donatai Juozumienei,
atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui M. K.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės UAB „Sporiva“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo, trečiasis šios bylos asmuo SIA Avantex,
n u s t a t ė :
1. ieškovė, patikslinusi reikalavimus, prašo pripažinti draudžiamuoju 2018 m. sausio 17 d. įvykį Vokietijoje, kurio metu greitkelio Autobahn 12 aikštelėje Parkplatz Berliner Urstomtal Süd iš ieškovės UAB „Sporiva“ naudojamos transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pavogta dalis krovinio, priimto vežti pagal 2018 m. sausio 16 d. krovinio pervežimo užsakymą Nr. CRG00 2514 ir 2018 m. sausio 16 d. CMR važtaraštį TH.0374952.18, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 8 423,02 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Ieškovė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike, pareiškime dėl reikalavimo mažinimo) nurodė, kad atsakovas yra apdraudęs ieškovo civilinę atsakomybę. 2018-01-16 Latvijos Respublikos įmonės SIA „Avantex“ užsakymo pervežti krovinį iš Vokietijos į Latviją pagrindu 2018-01-16 10:05 val. (Vokietijos laiku) ieškovo vairuotojo M. Š. vairuojama transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į krovinio pakrovimo vietą – firmą ECL Kontor GmbH, Dradenaustrasse 18, 21129, Hamburge, Vokietijoje. Iškart po krovinio pakrovimo 2018-01-16 17:22 val. (Vokietijos laiku) užsakovo SIA „Avantex“ nurodymu ieškovo transporto priemonė išvažiavo į muitinės įstaigą Zollamt Hamburg – Waltershof, esančią Finkenwerder str. 4, 21129, Hamburge. Muitinės įstaigoje Ieškovas buvo 2018-01-16 17:48 val. (Vokietijos laiku).
2.2. Prieš krovinio gabenimą iš Hamburgo į Rygą Ieškovas išanalizavo Truck Parking Europe duomenų bazėje esančias stovėjimo aikšteles, jų lokacijas ir pasirinko trumpiausią bei greičiausią maršrutą mokamais Vokietijos greitkeliais Autobahn 24, Autobahn 10, Autobahn 12. Ieškovas, pajudėjęs iš Hamburgo, Vokietijoje, planavo sustoti nakvynei Vokietijos – Lenkijos pasienyje Slubice mieste. Pagal darbo ir poilsio režimą priklausančioms privalomoms pertraukoms tarp vairavimo ieškovas buvo numatęs dvi Vokietijos teritorijoje esančias stovėjimo aikšteles: 1) Autohof Freienbrink, esančią prie greitkelio Autobahn 10, Eichenstrasse 3, 15537 Grunheide; 2) Autohof Spreenhagen, esančią prie greitkelio Autobahn 12, Storkower str. 1A, 15528 Spreenhagen, tačiau šiose aikštelėse nerado laisvos vietos sustojimui. Ieškovas 2018-01-16 23:07 val. (Vokietijos laiku) pasuko į kitą artimiausią stovėjimo aikštelę – Parkplatz Berliner Urstromtal Süd, esančią Vokietijos greitkelyje Autobahn 12, 15518 Briesen, kur ieškovas vos rado laisvą vietą. Sustojus šioje stovėjimo aikštelėje, ieškovo vairuotojas apžiūrėjo transporto priemonę, jokių transporto priemonės ar priekabos pažeidimų vairuotojas nepastebėjo, tačiau pamatė, jog priekabos galinės gabaritinės šviesos veikia su trikdžiais. Gedimą ieškovo vairuotojas savo jėgomis pašalino 2018-01-17 apie 00:05 val. (Vokietijos laiku). Baigus šalinti gedimą, pagal darbo ir poilsio režimą ieškovo vairuotojo bendras 15 val. darbo laikas per parą turėjo baigtis 2018-01-17 00:09 val., t. y. po 4 minučių.
2.3. Ieškovo vairuotojas privalomai turėjo pasinaudoti kasdienio poilsio laikotarpiu, numatytu darbo ir poilsio režime, todėl pasiliko nakvynei šioje aikštelėje. 2018-01-17 00:30 val. (Vokietijos laiku) ieškovo vairuotojas prieš nakties poilsį dar kartą apėjo transporto priemonę, ją nuodugniai apžiūrėjo, jokių kėbulo ar tento pažeidimų nebuvo. Stovėjimo aikštelė buvo pilna, aplink ieškovo transporto priemonę stovėjo daug kitų sunkiasvorių transporto priemonių, aikštelė buvo apšviesta. Ieškovo vairuotojas liko miegoti vilkiko kabinoje. 2018-01-17 apie 07:30 val. (Vokietijos laiku) ieškovo vairuotojas, apžiūrėdamas transporto priemonę, pastebėjo, jog iš keleivio pusės perpjauti vilkiko ir priekabos tentai, per perpjautą tentą matėsi, jog dingusi dalis krovinio. Vairuotojas iškvietė Vokietijos policijos pareigūnus, padarė įvykio fotonuotraukas. Apie krovinio vagystę ieškovo vadovas iškart telefonu pranešė atsakovui, apdraudusiam ieškovo civilinę atsakomybę. Atsakovas užregistravo ieškovo pranešimą apie įvykį bei nurodė laikytis užsakovo duodamų instrukcijų. 2018-01-17 11:03 val. (Vokietijos laiku) užsakovo SIA „Avantex“ nurodymu ieškovas nuvyko į muitinės įstaigą Zollamt Fürstenwalde, kur buvo iškrautas visas krovinys, iškrovimo metu buvo skaičiuojamas vagystės metu atsiradęs trūkumas ir nustatyta, kad trūksta 195 vnt. dėžių su įvairia buitine technika.
2.4. 2018-02-13 Ieškovas gavo užsakovo SIA „Avantex“ 2018-02-01 rašytinį reikalavimą atlyginti žalą, kuriame SIA „Avantex“ nurodė, jog trūkstamas krovinio kiekis – 1458 vienetai įvairių buitinių įrenginių bei reikalavo atlyginti 12 155,56 JAV dolerių dėl trūkumo patirtą žalą, 1 471,32 JAV dolerių nuostolių, susijusių su krovinio perkrovimu bei muitinės procedūrų pakartotiniu tvarkymu, 2 812,11 JAV dolerių nuostolių, susijusių su muito mokesčių sumokėjimu. SIA „Avantex“ buvo pareiškęs ieškinį ieškovo atžvilgiu dėl 13 427,25 Eurų nuostolių atlyginimo, kur buvo sudaryta taikos sutartis dėl 9 923,02 Eur nuostolių atlyginimo.
2.5. 2018-03-13 Ieškovas elektroniniu paštu gavo Atsakovo 2018-03-09 Sprendimą dėl žalos Nr. 423193-0932_1-001, kuriuo 2018-01-17 įvykis Vokietijoje, kai iš Ieškovo transporto priemonės, v/n (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), dingo dalis pagal CMR važtaraštį TH.037492.18 gabenamo krovinio, pripažįstamas nedraudžiamuoju įvykiu.
2.6. Ieškovo įsitikinimu, atsakovo sprendimas dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju yra nepagrįstas. Krovinius vežantys vairuotojai, vykdydami savo tiesioginę veiklą, privalo laikytis imperatyviai nustatytų vairavimo trukmių, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisyklių. Ieškovas važiavo trumpiausiu ir greičiausiu maršrutu mokamais Vokietijos greitkeliais. Planuodamasis kelionės maršrutą, ieškovo vairuotojas buvo numatęs, jog patekus į kamščius, ar kelių remontus, ir matant, kad nepavyks pasiekti Lenkijos teritorijos, vienoje iš dviejų numatytų stovėjimo aikštelių, kurias buvo nusimatęs kaip vietą pertraukai, jis liks ir nakvynei. Neradus laisvos vietos, ieškovo vairuotojas buvo priverstas važiuoti toliau. Ieškovo vairuotojas jau privalėjo daryti 45 minučių trukmės pertrauką, todėl pasuko į Vokietijos greitkelyje Autobahn 12 Frankfurt Oder kryptimi esančią stovėjimo aikštelę – Parkplatz Berliner Urstromtal Süd, esančią 15518 Briesen. Jokių nuorodų į kitas aikšteles pakeliui nebuvo, o pagal darbo ir poilsio režimą jis toliau ir nebegalėjo važiuoti. Baigus šalinti gedimą ieškovo vairuotojui iki bendro 15 val. darbo laiko per parą pabaigos buvo likusios tik 4 minutės, taigi Ieškovo vairuotojas nebeturėjo galimybės važiuoti toliau ir buvo priverstas likti nakvynei aikštelėje Parkplatz Berliner Urstromtal Süd. Šioje stovėjimo aikštelėje 2018-01-17 naktį įvyko krovinio dalies vagystė.
2.7. Pasibaigus vairavimo laikui, esant privalomam sustojimui dėl darbo ir poilsio režimo taisyklių, ieškovo vairuotojas pasirinko kiek įmanoma saugiausią šioje situacijoje aikštelę – jis sustojo mokamo greitkelio, kurio įvažiavimai ir išvažiavimai yra ribojami, aikštelėje, kurios teritorija naktį apšviesta, į kurią galima patekti ir išvažiuoti tik iš mokamo greitkelio per vieną įvažiavimą (išvažiavimą), vairuotojas prieš ilsėdamasis nuodugniai apžiūrėjo transporto priemonę, miegojo transporto priemonės kabinoje, transporto priemonės nepaliko. Jokių nuorodų į kitas saugomas aikšteles šioje kelio atkarpoje nebuvo.
2.8. Atsakovo teiginys, kad Ieškovo važiavimo maršrutu buvo kita saugoma aikštelė adresu Steinstrasse 9, 16909 Fretzdorf, Wittstock, kurioje ieškovo vairuotojas galėjo sustoti, yra nepagrįstas. Atsakovo nurodytu adresu Steinstrasse 9, 16909 Fretzdorf, Wittstock, Vokietijoje yra stovėjimo aikštelė Shell Autohof Herzsprung, tačiau ši aikštelė nėra saugoma. Atsakovas, keldamas reikalavimą Ieškovui sustoti tik visą parą saugomose ir aptvertose stovėjimo aikštelėse arba prie policijos postų, reikalauja iš ieškovo to, kas yra realiai neįgyvendinama.
2. Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė Donata Juozumienė palaikė patikslintus ieškinio reikalavimus, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovo vairuotojas buvo sustojęs aikštelėje, formaliai neatitinkančioje reikalavimų, tačiau draudimo sutarties reikalavimų įvykdyti nebuvo įmanoma, nes tokių aikštelių maršrute nebuvo. Nesuprantama, kodėl atsakovo siūlomos aikštelės, nors ir neatitinkančios reikalavimų, yra geresnės.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Atsakovė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) nurodo, kad ERGO 2018-03-09 priėmė sprendimą, kuriuo 2018-01-17 įvykį, kuomet buvo pavogtas krovinys, pripažino nedraudžiamuoju, nes vagystė įvyko nesaugomoje stovėjimo aikštelėje. Pagal Taisyklių 6.1.3 punktą, draudikas neįpareigotas patenkinti pretenziją kai žala atsirado dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Dideliu neatsargumu laikomas draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Draudėjas buvo nebepakankamai atidus ir rūpestingas, pažeidė draudimo sutarties sąlygas, nes vežėjo vairuotojas nepadarė visko, ką privalo padaryti apdairus, dėmesingas vežėjas. Ieškovė, kaip verslininkė, užsiimanti krovinių pervežimu už atlygį, turi įvertinti galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį ir imtis priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti. Ieškovė būtų sumažinusi tikimybę įvykti vagystei, nes būtų sustojusi saugomoje aikštelėje. Ieškovė savo rizika veikiantis verslo subjektas, juridinis asmuo, sudarė su atsakovu draudimo sutartį derybų būdu, susitarė dėl draudimo sutarties sąlygų, todėl jai buvo puikiai žinomas draudimo sutarties turinys, tačiau draudimo sutarties sąlygų draudėjas nesilaikė, todėl įvykis yra nedraudžiamasis. Įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju, nes draudėjas pažeidė sutarties sąlygas — sustojo poilsiui nesaugomoje stovėjimo aikštelėje. Draudimo sutarties priedo Nr. 2 instrukcijose vežėjui nurodyta, kad vežant krovinius ES teritorijoje, taip pat NVS šalyse, sustoti galima tik visą parą saugomose ir aptvertose stovėjimo aikštelėse arba prie policijos postų. Draudimo apsauga negalioja, nes draudėjas netinkamai laikėsi draudimo sutartie sąlygų. Draudėjo vairuotojas pasiliko poilsiui nesaugomoje aikštelėje. Remiantis Tarptautinės kelių transporto sąjungos internetinio puslapyje www.iru.org pateiktais duomenimis, ieškovo vairuotojo pateiktu maršrutu buvo saugoma aikštelė adresu — Steinstßrase 9, 16909 Frezdorf, Wittstol. Draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, todėl draudikas, prisiimdamas riziką, draudimo sutartimi nustato suteikiamos draudimo apsaugos ribas — nedraudžiamuosius įvykius. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai draudimo rizika įvyksta, tačiau šalys yra susitarusios, kad šis įvykis dėl konkrečių aplinkybių arba savitų sąlygų nelemia draudiko pareigos išmokėti išmokų. Tais atvejais, kai nedraudžiamieji įvykiai yra aiškiai apibūdinti draudimo rūšies taisyklėse, draudėjas neturi teisinio pagrindo gauti draudimo išmoką. Vežėjas tinkamai nesusiplanavo maršruto, nenumatė kur ir per kokį laiką jis bus, neužsisakė parkavimo aikštelės, todėl tinkamai nepasiruošė pervežimui.
4. Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė atmesti, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ieškovo teiginiai, kad neturėjo galimybės sustoti kitose aikštelėse, neįrodyti. Draudimo poliso priede Nr. 2 yra aiškus reikalavimas dėl sustojimo poilsiui aptvertose visą parą saugomose aikštelėse arba prie policijos postų. Ieškovas tinkamai nesuplanavo maršruto, tikėtinai norėdamas sutaupyti nesinaudojo mokamomis saugojamomis aikštelėmis. Ieškovas turi laikytis sudarytos sutarties sąlygų ir jas tinkamai vykdyti.
5. Trečiasis asmuo SIA „Avantex“ atsiliepime nurodo, kad sutinka su ieškovo pozicija, kad atsakovė nepagrįstai įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Draudimo išmokos suma turi būti susieta su trečiajam asmeniui atlygintinos žalos dydžiu. Trečiojo asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. ieškovas (draudėjas) ir atsakovas (draudikas) pagal Vežėjų automobiliai atsakomybės (CMR) draudimo taisykles Nr. 019 (toliau – Taisyklės) (1 t. 76-81 e. b. l.) sudarė Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-932-423193 (toliau – Draudimo sutartis), kuria buvo apdrausta ieškovo atsakomybė, numatyta pagal 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) ir pagal kitą nacionalinę teisę, kiek ja gali remtis turintis teisę į draudimo išmoką, bet neviršijant CMR konvencijos nuostatų. 2017 m. gruodžio 29 d. Draudimo sutarties priede Nr. 1/1 nurodyta, kad draudimo apsauga galioja tik tuomet, kai pervežimai atliekami tentiniais vilkikais MB, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Priede prie draudimo poliso Nr. 2 išdėstyti „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“. Priede Nr. 3 susitarta, kad draudimo apsauga galioja ir atliekant pervežimus šalies viduje.
7. Iš byloje esančių duomenų, nustatyta, jog ieškovė 2018 m. sausio 16 d. pasikrovė gabenti krovinį maršrutu Vokietija - Latvija, vilkiko valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 13-14 e. b.). Byloje nėra ginčo, kad ieškovas sustojo poilsiui 22 val. 7 min (1 t. 15 e. b. l.) aikštelėje Parkplatz Berliner Urstromtal Süd, esančioje 15518 Briesen. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad vairuotojui sustojus ir likus minimoje likus pailsėti nakčiai stovėjimo, buvo įvykdyta dalies krovinio vagystė.
8. 2018 m. kovo 9 d. atsakovas priėmė sprendimą dėl žalos Nr. 423193-0932_1-001, kuriame nurodė, kad žalos administravimo metu buvo nustatyta, kad krovinio vagystė įvyko vairuotojui sustojus poilsiui nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje Vokietijoje, įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir nusprendė draudimo išmokos ieškovui nemokėti (1 t. 59-60 e. b. l.).
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017).
10. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (iš anksto), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-461-378/2017). Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudžiamieji įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudžiamaisiais. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013).
11. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015.). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
12. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartis, kuria atsakovė apdraudė ieškovės, kaip krovinių vežėjos, atsakomybę pagal 1956 m. CMR konvenciją, kai pervežimai vykdomi ieškovo transporto priemone. Draudimo liudijimo Priede Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ skiltyje „Krovinio pervežimas“ nurodyta, kad gabenant krovinį galima sustoti tik visą parą saugomose ir aptvertose stovėjimo aikštelėse arba prie policijos postų. Nurodyto Priedo Nr. 2 skilties „Vairuotojas privalo“ 4 punkte numatyta draudėjo vairuotojo pareiga poilsiui ir stovėjimui pasirinkti vietą saugomose stovėjimo aikštelėse arba prie stacionarių milicijos postų. Draudimo liudijimo 2.4 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai nuostoliai atsiranda dėl draudėjo tyčios, didelio neatsargumo, nusikalstamos veikos a neveikimo, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai socialiai vertingi (būtinoje gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.) įvykis pripažįstamas nedraudiminiu, dėl kurių draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų. Dideliu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalų atsargumo bei rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas - neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti.
13. Lietuvos Aukščiausiojo teismo yra išaiškinta, kad draudimo sutarties sąlygose pateikiamos didelį neatsargumą ar kitas kaltės formas nusakančios sąvokos turi atitikti galiojančiuose teisės aktuose, teismų praktikoje ir teisės doktrinoje vartojamas atitinkamas sąvokas bei jų turinį.CK normose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos, tačiau didelio neatsargumo sąvoka teismų praktikoje nuolat plėtojama ir aiškinama kaip kaltės forma, kuri pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką draudimo bylose, susijusiose su draudiko prievole atlyginti žalą, patirtą sustojus priverstiniam ar nenumatytam poilsiui, negalima reikalauti iš vežėjo, nors ir savo srities profesionalo, užsiimančio tokiu verslu, to, kas neįmanoma, pavyzdžiui, pasirinkti saugomą krovininių automobilių stovėjimo aikštelę, kai tokių aplink nėra (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017).
14. Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 019 nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai. Draudimo taisyklių 16.3 punkte nurodyta nedraudžiamųjų įvykių grupė nėra apibrėžta aiškiais įvykiais ar veiksmais, todėl draudėjo veiksmai turi būti vertinami kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybių kontekste. Ieškovei priklausančią transporto priemonę vairavusio asmens veiksmai vertintini atsižvelgiant tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius asmens elgesį apibūdinančius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas, subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių.
15. Teismo vertinimu, šioje konkrečioje situacijoje nėra pagrindo išvadai, kad vairuotojas padarė viską, ką privalėjo padaryti apdairus, dėmesingas vežėjas esamoje situacijoje. Nagrinėjamu atveju ieškovės vairuotojas, laikydamasis poilsio ir darbo laiko režimo pasibaigus darbo laikui pasirinko stovėjimą greitkelio aikštelėje, kuri visiškai neatitiko nei draudimo sutartyje numatytų saugumo reikalavimų (nebuvo nei aptverta, nei visą parą saugoma). Dar daugiau, ieškovo pasirinkta aikštelė neatitiko ir kitų aikštelės saugumą didinančių reikalavimų, pavyzdžiui nebuvo filmuojamas vaizdas ar pan. Nors į šią aikštelę patenkama tik iš mokamo greitkelio, vien tai nesudaro pagrindo išvadai, jog nebuvo pažeisti dėmesingumo ir atidumo reikalavimai taip, jog nebūtų pagrindas pripažinti vairuotojo didelį neatsargumą.
16. Byloje ginčo nėra, kad ieškovo vairuotojas turėjo sustoti pertraukai, taip pat turėjo ir privalomai ilsėtis. Vis dėlto, ieškovo vairuotojas, žinodamas apie darbo ir poilsio ypatumus, turėjo pareigą planuoti tiek maršrutą, tiek galimas sustojimo vietas taip, kad jos kaip įmanoma daugiau atitiktų reikalavimus. Ieškovas nurodo, kad planuojant maršrutą, naudojasi informacine sistema Truck Parking Europe, atsakovas duomenis pateikia iš Tarptautinės kelių transporto sąjungos interneto tinklalapio www.iru.org. Iš bylos medžiagos bei interneto tinklalapyje www.iru.org/apps/transpark-search-action pateiktos informacijos matyti, kad, priešingai nei nurodo ieškovas, atsakovo nurodyta aikštelė Shell Autohof Herzsprung nuo ieškovo pasirinktos aikštelės Parkplatz Berliner Urstromtal Süd skiriasi ne tik komforto lygiu, bet ir tuo, kad Tarptautinės kelių transporto sąjungos duomenimis ši aikštelė yra saugoma 24 valandas per parą. Atsakovė patvirtino, kad draudimo liudijime, jo prieduose, taip pat draudimo taisyklėse nėra aptarta, kokia programa draudėjui siūloma naudotis planuojant maršrutus. Ieškovo vairuotojas, planuodamas maršrutą, turėjo visas galimybes pasitikrinti sustojimo galimybes keliose programėlėse.
17. Teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino, kad draudimo sutartyje, jos prieduose ar taisyklėse draudikui nėra nurodymo naudotis konkrečia programėle ar informacine sistema planuojant maršrutą. Atsakovės atstovas taip pat patvirtino, kad atsakovas neturi specialių reikalavimų, susijusių su stovėjimo vietų galimu pavojingumu Vokietijoje. Ieškovės tvirtinimu, vairuotojas aikštelėje Parkplatz Berliner Urstromtal Süd, esančioje 15518 Briesen, 2018 m. sausio 16 d. nuo 22.52 min iki 23.05 min atliko remonto darbus – tvarkė sugedusias šviesas. Ši aplinkybė yra įrodinėjama vairuotojo rašytiniais paaiškinimais, tačiau objektyviais įrodymas nėra patvirtinta. Kita vertus, kaip matyti iš vairuotojo nurodomų duomenų, remonto darbai užtruko 13 minučių po numatytos pertraukos pabaigos. Teismo vertinimu, ieškovo vairuotojas, sustodamas Parkplatz Berliner Urstromtal Süd, aikštelėje, turėjo įvertinti ne tik tai, kad turi padaryti privalomą 45 minučių pertrauką, kurią pradėjo 22.07 val. (23.07 val. Vokietijos laiku), bet ir tai, kiek laiko po privalomos 45 minučių pertraukos bus likę iki bendro 15 valandų per dieną darbo laiko. Pažymėtina, kad privaloma 45 minučių pertrauka turėjo baigtis 22 val. 52 min (23.52 min Vokietijos laiku). Akivaizdu, kad taisymo darbai stovėjimo laiką pratęsė 13 minučių.
18. Ieškovo vairuotojas, sustodamas aikštelėje Parkplatz Berliner Urstromtal Süd, esančioje 15518 Briesen, privalėjo būti suplanavęs sustojimą kitoje aikštelėje, kuri būtų nutolusi maždaug 15 minučių kelio nuo Parkplatz Berliner Urstromtal Süd, ir atitiktų draudimo sutartyje numatytus tokioms aikštelėms keliamus reikalavimus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovo vairuotojas, prieš sustodamas aikštelėje Parkplatz Berliner Urstromtal Süd, esančią 15518 Briesen, buvo susiplanavęs iš jos, jei nebūtų reikėję atlikti remonto darbų, vykti į draudimo sutarties reikalavimus atitinkančią saugomą aptvertą aikštelę ir, jei nebūtų užtrukęs remontuodamas gabaritines šviesas, būtų turėjęs galimybę spėti į ją atvykti iki privalomo poilsio laiko.
19. Ieškovo vairuotojas neįgyvendinęs Draudimo Sutarties Priedo Nr. 2 punkte numatytos sąlygos sustoti tik saugomose ir aptvertose automobilių stovėjimo aikštelėse, o tokios galimybės nesant – prie stacionaraus policijos posto, šiais veiksmais sukūrė aplinkybes, kurios nepateko į draudimo apsaugos ribas. Tokie ieškovo veiksmai vertintini kaip neatsargumas, sąlygojęs nuostolių atsiradimą. Teismo vertinimu, ieškovo vairuotojas turėjo realias galimybes planuojant maršrutą, įvertinti laiką, likusį iki privalomos pertraukos (poilsio), ketinamą nuvažiuoti atstumą, galimybes planuojamame maršrute rasti draudimo sutarties reikalavimus atitinkančią vietą sustoti, pasirinkti kitą, draudimo sutarties reikalavimus atitinkančią stovėjimo aikštelę poilsiui, taip pat įvertinus paros metą, atsižvelgti ir eismo sąlygas. Teismas daro išvadą, kad ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas planuodamas maršrutą ir sustodamas poilsiui nesaugomoje neaptvertoje aikštelėje
20. CK 6.156 str. 1 d. numatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Ieškovo atstovė deklaratyviai nurodė, kad sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, tačiau į bylą nepateikti įrodymai, kad ieškovė sudarydama sutartį, būtų bandžiusi tam tikras ieškovo pasiūlytas sąlygas pakeisti. Dar daugiau, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė, supratusi, jog kai kuriose valstybėse draudimo sutarties nuostatas yra įgyvendinti sudėtingiau dėl aikštelių infrastruktūros ypatumų, būtų kreipusis į draudiką dėl tam tikrų sąlygų pakeitimo, draudimo apsaugos išplėtimo ir atitinkamai didesnės draudimo įmokos, siekiant, jog draudikas prisiimtų didesnę draudimo riziką, sumokėjimo. Ieškovė sudarydama draudimo sutartį ir įsipareigodama mokėti tam tikro dydžio draudimo įmoką, privalėjo suprasti, kad draudimo įmokos dydis priklauso ir nuo draudiko prisiimamos rizikos. Draudimo rizikos vertinimas yra tiesiogiai susijęs su draudimo įmokos dydžiu ir draudiminės apsaugos apimtimi, t. y. ir tuo, ar konkretus įvykis vertinamas kaip draudžiamasis. Ieškovė, sudarydama draudimo sutartį ir sutardama dėl draudimo sutarties sąlygų, neturi pagrindo tikėtis vienašališkai pakeisti sudarytos sutarties sąlygas, t. y. neturi pagrindo tikėtis, kad bus taikoma platesnės apimties draudiminė apsauga nei susitarta.
21. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nesilaikė Draudimo Sutarties Priede Nr. 2 numatytos sąlygos sustoti tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse, minėtas įvykis nepateko į draudimo apsaugos ribas, t. y. jam negaliojo draudimo apsauga, todėl ieškinio reikalavimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju atmestinas.
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant ginčui dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką egzistavimo, paprastai savarankišku reikalavimu turi būti pareikštas reikalavimas dėl įvykio, kurio metu draudėjas ar kitas trečiasis asmuo patyrė neigiamų turtinių padarinių, pripažinimo draudžiamuoju. Tik pripažinus, kad toks įvykis pagal įstatymą ar šalių sudarytą draudimo sutartį yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-706/2015). Atitinkamai, netenkinus reikalavimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, nėra pagrindo vertinti ieškovo pateiktų įrodymų dėl jo patirtų nuostolio dydžio ir tenkinti reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo (CPK 178 str.).
23. CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
24. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
25. Teismas šioje byloje patyrė 8,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovo (CPK 92 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Sporiva“, j. a. k. 302299390, į valstybės biudžetą 8,65 Eur (aštuonis eurus šešiasdešimt penkis centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aistė Petrevičienė