Civilinė byla Nr.2-5336-179/2018;

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01965-2018-1;

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2.; 2.6.10.5.2.17.; 2.6.10.2.4.1.; 3.2.3.2.; 3.2.6.6.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  U Ž  A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 6 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Čirvinskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovui E. A. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 5200,00 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkinamas, priimant sprendimą už akių.

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismui ieškovo kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-16316-260/2017 iškėlė bankroto bylą MB „K.“, bankroto administratoriumi paskirtas ieškovas J. Š. 9b. l. 6). Nutartis įsiteisėjusi. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtino bendrą administravimo išlaidų sumą - 5200,00 Eur, iš kurių 1200,00 Eur sudaro administratoriaus atlyginimas (b. l. 8). Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu MB „K.“ veiklą pripažino pabaigta ir įpareigojo administratorių atlikti veiksmus, numatytus Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 5 dalyje (b. l. 9). Vykdydamas bankroto procedūras, bankroto administratorius patyrė 5200,00 Eur administravimo išlaidas (b. l. 12-20). Pagal JAR duomenis MB „K.“ vienintelis įmonės vadovas buvo atsakovas, kuris buvo vadovu nuo 2014 m. kovo 23 d. iki iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad įmonės direktoriui taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Pats įmonės nemokumo faktas yra patvirtinamas bankroto bylos iškėlimo nutartimi, kurios atsakovas neginčijo, todėl galima spręsti, kad apie sunkią įmonės padėtį vadovas turėjo žinoti.

Atsakovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo MB „K.“, Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 4 d. konstatavo įmonės nemokumą. Pažymėtina, kad buvęs įmonės direktorius privalėjo užtikrinti bendrovės įsipareigojimų kreditoriams vykdymą, privalėjo žinoti kokia finansinė būklė ir nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų dėl bankroto bylos iškėlimo.

Šiuo atveju bankroto administratoriui padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį nurodytą žalą privalo atlyginti įmonės vadovas, savininkas, t. y. jiems kyla civilinė atsakomybė. Sprendžiant dėl bankroto administratoriaus reikalavimo priteisti 5200,00 Eur administravimo išlaidoms apmokėti pagrįstumo, reikalinga vertinti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013; Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2A-1323-798/2015).

Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Dėl neteisėtų veiksmų

Pažymėtina, kad nagrinėjančiam bylą teismui privalomą reikšmę turi įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės (CPK 182 str.). Bankroto bylos iškėlimas yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas. Iš bankroto administratoriaus pateiktų duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 4 d. priimtoje nutartyje konstatavo, jog atsakovo valdoma įmonė yra nemoki, nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, kas sudaro pagrindą iškelti atsakovui bankroto bylą. Taigi, atsakovas turėjo įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdymas reiškia šio asmens neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą).

Dėl nuostolių

Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtino 5200,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą, kurią sudaro 1200,00 Eur administratoriaus atlyginimas ir 4000,00 Eur administravimo išlaidų.

Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013). ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Taigi pagal šią įstatymo nuostatą administravimo išlaidų suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, teikdamas MB „K.“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo turto.

Atsižvelgiant į tai, kad MB „K.“ vadovui netinkamai vykdant savo pareigas MB „K.“ neturi turto, iš kurio būtų galima apmokėti bankroto administravimo procedūras bankroto administratoriui, 5200,00 Eur laikytina ieškovo patirta žala. MB „K.“ vadovu buvo atsakovas, kuris nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl turi prievolę apmokėti administravimo išlaidas.

Dėl kaltės

Teismui nustačius, kad atsakovas – įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus (laiku nesikreipė dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo), lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis).

Dėl priežastinio ryšio

Sprendžiant, ar atsakovas yra atsakingas už tai, kad įmonė negali sumokėti administratoriui administravimo išlaidų, t. y. dėl priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo, pažymėtina, kad, siekiant išvengti situacijos, kai bankroto administratorius, įvykdęs administravimo procedūras, negali realizuoti savo teisės į administravimo išlaidas, nes tam neužtenka įmonės turto, ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus. Šiuo atveju bankroto administratorius sutikdamas administruoti MB „K.“ prisiėmė riziką. Pagal ĮBĮ 11 straipsnį administravimo išlaidų suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (administravimo lėšų) yra priežastinis ryšys, nes būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos MB „K.“ iškėlimo nevykdymas, sąlygojo situaciją kai įmonė turto neturi dėl ko nėra galimybės apmokėti bankroto administravimo išlaidų.

Atsakovas turėjo inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimo procedūras, tačiau savalaikiai to nepadarė ir šiais veiksmais sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo. Iš aptarto daroma išvada, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, taigi ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visa apimtimi – iš atsakovo priteistina 5200,00 Eur administravimo lėšų.

Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovas yra atleistas, valstybei priteistinas iš atsakovo, todėl iš atsakovo priteisiama 206,00 Eur žyminio mokesčio (156,00 Eur už reikalavimą ir 50,00 Eur už laikinąsias apsaugos priemones) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje 3,36 Eur, todėl jos priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. A. 5200,00 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018-06-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo J. Š. naudai.

Priteisti iš atsakovo E. A. 206,00 Eur žyminį mokestį ir 3,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

Teisėjas                                                                                           Jonas Čirvinskas