Civilinė byla Nr. e2A-1945-601/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11678-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.14; 2.6.8.9; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.2

 (S)

Kauno apygardos teismas

S P R EN D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žvėryno nekilnojamojo turto agentūra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1195-1101/2024 pagal ieškovų G.-H. L., A. B., J. B., G. J., G. S., G. S., A. V., V. V., D. B. ir L. P.-B. ieškinį ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškimą dėl savarankiškų reikalavimų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žvėryno nekilnojamojo turto agentūra“ dėl įpareigojimo perduoti vandentiekio ir nuotekų tinklus; trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“.   

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai G.-H. L., A. B., J. B., G. J., G. S., G. S., A. V., V. V., D. B. ir L. P.-B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei UAB „Žvėryno nekilnojamojo turto agentūra“, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, vykdant sandėlio, buvusio ant adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius esančio žemės sklypo rekonstrukciją /rekonstravimą į daugiabutį gyvenamąjį namą, kuriam šiuo metu yra suteiktas (duomenys neskelbtini), Vilnius, adresas, pastatytus (įrengtus) ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. sutartyje dėl tinklų statybos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus vandentiekio ir nuotekų tinklus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo vykdymo užtikrinimui ieškovai prašo nustatyti atsakovei 30 dienų terminą ir skirti 200 Eur baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo dieną, jei atsakovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo.

2.       Ieškovai nurodo, kad atsakovė iki 2017 m. kovo 6 d., kuomet buvo išduotas statybos užbaigimo aktas, vykdė sandėlio, buvusio ant adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypo rekonstrukciją /rekonstravimą į daugiabutį gyvenamąjį namą, kuriam šiuo metu yra suteiktas (duomenys neskelbtini), Vilnius, adresas. Daugiabučiame name buvo suformuota 11 patalpų: 5 butai, 1 kitos paskirties patalpa ir 5 sandėliukai. Visas daugiabučiame name suformuotas patalpas įgijo ieškovai. Vykdant rekonstravimą, taip pat buvo suprojektuoti bei pastatyti (įrengti) vandentiekio ir nuotekų tinklai. Atsakovė, pastačiusi (įrengusi) tinklus, įsipareigojo juos perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Nors rekonstravimas užbaigtas dar 2017 m. kovo 6 d., tinklai iki šiol nėra perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Esant neperduotiems tinklams Vilniaus miesto savivaldybei, pažeidžiamos ieškovų teisės, nes jie neturi galimybių sudaryti tiesioginių sutarčių su UAB ,,Vilniaus vandenys“ dėl vandens tiekimo; ieškovai už vandens teikimą ir nuotekų šalinimą šiuo metu turi mokėti ne UAB ,,Vilniaus vandenys“ tiesiogiai, bet yra priversti mokėti atsakovei, kuri net nebeturi nuosavybės teisės į jokias gyvenamajame name suformuotas patalpas; ieškovai iš atsakovės sąskaitas už vandenį gauna nereguliariai; ieškovai neturi duomenų, ar atsakovė pati reguliariai atsiskaito už vandenį su UAB ,,Vilniaus vandenys“, ar nėra susidariusių įsiskolinimų, ar negresia vandens tiekimo sustabdymas.

3.       Atsakovė įsipareigojo perduoti tinklus įvykus sutartyje numatytam apibrėžtam terminui, o būtent – pastačius tinklus, kurie buvo pastatyti mažių mažiausiai 2015 m. rugpjūčio 20 d., kai UAB ,,Vilniaus vandenys“ išdavė atsakovei pažymą dėl prisijungimo prie nuotekų tinklų. Ieškovų vertinimu, atsakovė, pastačiusi tinklus, turėjo nedelsiant imtis jų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn klausimo. Atsakovės atsiliepime cituojama aktuali GVTNTĮ redakcija įsigaliojo nuo 2022 m. lapkričio 15 d., tačiau atsakovės prievolė/pareiga perduoti tinklus atsirado dar iki minėtos redakcijos įsigaliojimo.

4.       Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė pareiškimą, kuriame prašo įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai perduoti Vilniaus miesto savivaldybei vandentiekio ir nuotekų tinklus pagal UAB ,,Vilniaus vandenys“ ir atsakovės UAB ,,Žvėryno nekilnojamojo turto agentūra“ 2015 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą sutartį dėl tinklų statybos Nr. (duomenys neskelbtini) laikantis 2011 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-2004 reikalavimų. Be to, savivaldybė prašė teismo sprendimo įvykdymui nustatyti atsakove 30 dienų terminą ir skirti jai 200 Eur dydžio baudą, skaičiuojamą už kiekvieną pradelstą teismo sprendimo įvykdymo dieną, jei atsakovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo.

5.       Trečiasis asmuo nurodo, kad 2022 m. liepos 21 d. UAB ,,Vilniaus vandenys“, o 2022 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išsiuntė statytojai (atsakovei) raginimus dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, tačiau atsakovė iki šiol tinklų savivaldybei neperduoda. Pareiga perduoti tinklus savivaldybei nustatyta Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVTNTĮ) 16 straipsnio 4 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad bendro naudojimo tinklai turi priklausyti savivaldybei arba viešajam vandens tiekėjui. Savivaldybė 2022 m. rugpjūčio 9 d. raštu buvo nurodžiusi atsakovei vykdyti 2015 m. rugpjūčio 7 d. sutartyje, sudarytoje su UAB ,,Vilniaus vandenys“ dėl tinklų statybos, numatytą prievolę, tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų perdavimo. Inžinerinių tinklų neatlygintinas perdavimas vyksta pagal 2011 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-2004 patvirtintą inžinerinių tinklų ir įrenginių perėmimo savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašą. Nepagrįsta atsakovės pozicija, kad termino sutartyje nebuvo, priešingai, terminas sutartyje neabejotinai buvo nurodytas, tačiau jis buvo apibrėžtas ne data, o aplinkybe. Šiuo atveju aplinkybė sutartyje yra aiškiai įtvirtinta – būtent sutarties 3 punkte ,,po tinklų pastatymo“. Ginčo tinklai pastatyti jau 2015 m. rugpjūčio 20 d. Sutarties 3 punkte atsakovė ir UAB „Vilniaus vandenys“ susitarė, kad tinklai bus perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, be kita ko, sutarties 5.1 papunktyje susitarė, jog vandens apskaitos mazgą ir kitą vandens tiekimui užtikrinti reikalingą įrangą, įvadą, statytoja (atsakovė) įsipareigoja perleisti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, ir dar daugiau, visa tai įsipareigoja atlikti savo lėšomis.

6.       Trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ‚Vilniaus vandenys“ su ieškiniu sutiko ir nurodo, kad 2015 m. rugpjūčio 7 d. UAB ,,Vilniaus vandenys“ su atsakove sudarė sutartį dėl tinklų statybos, kurios 3 punkte nurodyta, kad po tinklų pastatymo statytojas įsipareigoja perduoti pastatytą tinklą Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn pagal teisės aktų, galiojančią tinklų perdavimo metu, nustatytą tvarką. 2015 m. rugpjūčio 20 d. UAB ,,Vilniaus vandenys“ išdavė pažymą dėl prisijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažymos išdavimas reiškia, kad tinklai atitinka projektinius sprendinius, technines sąlygas ir yra tinkamai pastatyti ir naudoti pagal jų tikslinę paskirtį. Baigus statyti ginčo tinklus ir gavus iš trečiojo asmens pažymą dėl prisijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, ginčo tinklai Vilniaus miesto savivaldybėn nebuvo perduoti. 2022 m. liepos 21 d. trečiasis asmuo išsiuntė atsakovei raginimą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, tačiau jokio atsakymo negavo. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, tiesioginės geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sutartys su daugiabučio namo gyventojais gali būti sudaromos tik tuo atveju, jeigu tinklai perduoti savivaldybės nuosavybėn. Neperdavus tinklų savivaldybės nuosavybėn, trečiasis asmuo UAB ,,Vilniaus vandenys“ neturi galimybių tinklų prižiūrėti, remontuoti, o esant poreikiui šalinti avarijas ir gedimus.

7.       Atsakovė su ieškiniu ir pareiškimu nesutiko ir nurodo, kad ieškovai nepagrindė ir neįrodė, kad jie turi reikalavimo teisę reikšti tokius ieškinio reikalavimus atsakovės atžvilgiu, kokius jie yra pareiškę šioje byloje. Nors jie ir yra suinteresuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikimu jų įsigytuose nekilnojamojo turto objektuose, tai nesudaro pagrindo jiems reikalauti, kad teismas įpareigotų atsakovę perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn jo pastatytus vandentiekio ir nuotekų tinklus. Tinklų perdavimas savivaldybės nuosavybėn neįtakoja ieškovų teisės netrukdomai naudotis šiomis paslaugomis. Ieškovai neįrodė, kad dabartinė situacija pažeidžia jų teises bei teisėtus interesus. Vien tai, kad UAB ,,Vilniaus vandenys“ ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesiima jokių veiksmų atsakovės atžvilgiu, nesuponuoja pagrindo išvadai, jog ieškovai patys įgijo teisę reikšti ieškinyje išdėstytus reikalavimus atsakovei.

8.       Atsakovė taip pat nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 7 d. sudarytoje sutartyje dėl tinklų statybos 3 punkte buvo nurodyta, jog tinklai bus perduodami savivaldybės nuosavybėn vadovaujantis teisės aktais, galiojančiais tinklų perdavimo momentu ir taikoma juose nustatyta tvarka. Nuo 2022 m. lapkričio 16 d. galiojančioje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje iš viso nenumatyta, kad vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo tinklai turėtų būti perduoti savivaldybės nuosavybėn ar turi priklausyti savivaldybėms nuosavybės teise. Taip pat įstatymas nenumato tinklų savininko pareigos perduoti tinklus neatlygintinai. Galiojančioje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje numatyta, kad tokia infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti ne savivaldybėms, o viešojo vandens tiekimo įmonėms. Todėl darytina išvada, kad dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sutarties nuostata dėl tinklų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn tapo prieštaraujanti imperatyviems įstatymo reikalavimams, todėl ji negali būti įgyvendinama nei šalių gera valia, nei priverstinai teismo sprendimu. Galiojančiame įstatyme yra nustatytas terminas iki 2027 m. gruodžio 31 d., iki kurio atitinkama kitiems asmenims nuosavybės teise priklausanti infrastruktūra turi būti perduota viešojo vandens tiekimo įmonėms. Šis terminas dar yra nesuėjęs ir iki jo pabaigos dar yra daug laiko. Tai reiškia, kad iki šio termino pabaigos atsakovė turi teisę tartis su trečiuoju asmeniu UAB „Vilniaus vandenys“, bet ne su Vilniaus miesto savivaldybe, dėl šios ginčo infrastruktūros išpirkimo ar perdavimo kitomis sąlygomis. Vyriausybė 2023 m. birželio 7 d. nutarimu, vadovaudamasi GVTNTĮ 5 straipsniu, patvirtino Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų perėmimo arba išpirkimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 15 punktą infrastruktūros objektai, viešojo geriamojo vandens tiekėjo pripažinti reikalingais ir tinkamais viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, išperkami už kainą pagal vertę, nustatytą nepriklausomų turto arba verslo vertintojų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Nei GVTNTĮ, nei šiame Apraše nėra jokių nuostatų, kurios suteiktų teisę viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui perimti infrastruktūros objektus neatlygintinai, ir atitinkamai infrastruktūros objektų savininkui nėra nustatyta pareigos perduoti tokius objektus neatlygintinai.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį ir pareiškimą tenkino: 1) įpareigojo atsakovę uždarąją akcinę bendrovę ,,Žvėryno nekilnojamojo turto agentūra“ ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai perduoti Vilniaus miesto savivaldybei vandentiekio ir nuotekų tinklus pagal UAB ,,Vilniaus vandenys“ ir atsakovės UAB ,,Žvėryno nekilnojamojo turto agentūra“ 2015 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą sutartį dėl tinklų statybos Nr. (duomenys neskelbtini) laikantis 2011 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-2004 reikalavimų; 2) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Žvėryno nekilnojamojo turto agentūra“ neįvykdžius nurodyto įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, skirti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Žvėryno nekilnojamojo turto agentūra“ 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną; 3) priteisti ieškovui G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Žvėryno nekilnojamojo turto agentūra“, juridinio asmens kodas 123927487, 1 910 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

10.       Teismas nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 7 d. tarp trečiojo asmens ,,Vilniaus vandenys“ ir atsakovės UAB ,,Žvėryno nekilnojamojo turto agentūra“ (statytojos) buvo sudaryta sutartis dėl tinklų statybos. Sutarties 3 punkte įtvirtinta, kad po tinklų pastatymo statytojas įsipareigoja perduoti pastatytą tinklą Vilniaus m. savivaldybės nuosavybėn pagal teisės aktų, galiojančių tinklų perdavimo momentu, nustatytą tvarką.

11.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovai neturėjo teisės paduoti šio ieškinio, kadangi jų ir atsakovės nesieja materialusis teisinis santykis. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovai turi materialinį teisinį suinteresuotumą reikšti tokio pobūdžio ieškinį, kadangi teismo sprendimas sukuria tam tikras teises ieškovams, pavyzdžiui teisę sudaryti tiesiogines sutartis su UAB ,,Vilniaus vandenys“. Ieškinio reikalavimai kildinami ne tik iš         tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB ,,Vilniaus vandenys“ sudarytos sutarties, bet ir iš įstatyminio ginčo santykių reguliavimo.

12.       Teismas nurodė, kad esminis byloje kylantis ginčas yra dėl minėtų tinklų perdavimo atlygintinumo/neatlygintinumo. Teismas sutinka su atsakove, kad pačioje sutartyje nėra įtvirtinta, ar tinklai savivaldybei po jų pastatymo bus perduodami atlygintinai, ar neatlygintinai. Sutarties 3 punkte įtvirtintas žodis ,,perduoti“, priešingai nei įrodinėja tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB ,,Vilniaus vandenys“, nebūtinai reiškia, kad jie turi būti perduoti neatlygintinai. Perdavimas gali būti tiek atlygintinis, tiek neatlygintinis. Sutartyje nesant tiesioginio šalių susitarimo dėl tinklų perdavimo atlygintinumo/neatlygintinumo, sprendžiat šį klausimą svarbu išsiaiškinti sutarties 3 punkte įtvirtintos sąlygos turinį.

13.       Teismas sprendė, kad atsakovės prievolė perduoti tinklus buvo apibrėžta konkrečia aplinkybe – nedelsiant po tinklų pastatymo arba per protingą laiką po jų pastatymo. Konstatavus šią aplinkybę, turi būti vadovaujamasi tuo teisiniu reglamentavimu, kuris galiojo atsakovės prievolės perduoti tinklus atsiradimo metu. Vadovaujantis tuo metu galiojusia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcija, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (16 straipsnio 4 dalis). Taigi tuometinis reguliavimas nustatė, kad geriamojo vandens ir nuotekų tinklai nuosavybės teise gali priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Šiuo atveju sutartimi, sudaryta trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės naudai, jos šalys susitarė, kad tinklai bus perduodami Vilniaus miesto savivaldybei. Inžinerinių tinklų perdavimo savivaldybei tvarką aktualiu laikotarpiu reglamentavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. 1-2004 „Dėl inžinerinių tinklų ir įrenginių perėmimo savivaldybės nuosavybėn“. Pagal šį sprendimą savivaldybės nuosavybėn neatlygintinai perleidžiami vandentiekio ir nuotekų tinklai (sprendimo 1 punktas). Kaip išaiškintina kasacinio teismo praktikoje, nurodytu savivaldybės sprendimu patvirtintas Inžinerinių tinklų ir įrenginių perėmimo savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašas reglamentuoja tik įvairių inžinerinių tinklų perėmimo savivaldybės nuosavybėn tvarką, kai šie tinklai jų savininkų savivaldybei perduodami savanoriškai (Lietuvos Aukščiausiojo tesimo 2014 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014). Šiuo atveju savanoriškas tinklų perdavimas savivaldybės nuosavybėn įtvirtintas 2015 m. rugpjūčio 7 d. sutartyje, sudarytoje savivaldybės naudai.

14.       Atsakovės teigimu, šiuo metu 2015 m. rugpjūčio 7 d. sutarties nuostata dėl tinklų perdavimo savivaldybės nuosavybėn yra prieštaraujanti imperatyviems įstatymo reikalavimams, t. y. GVTNTĮ 16 straipsnio 4 daliai, kurioje įtvirtinta, kad geriamojo vandens teikimo ir (arba) nuotekų infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Teismas šį teiginį laikė nepagrįstu, nes vadovaujantis CK 6.157 straipsnio 2 dalimi, imperatyvių sutarties sąlygų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo: 1) panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį ir trečiojo asmens savarankišką reikalavimą atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas; 2) priimti pirmos instancijos teismui atsakovo po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktus įrodymus ir su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                      Sutarties nuostata, numatanti, kad statytojas įsipareigoja po tinklų pastatymo perduoti tinklus pagal teisė aktų, galiojančių tinklų perdavimo momentu nustatytą tvarką, turi būti suprantama ir aiškinama taip, kad ji nenumatė konkretaus termino, per kiek laiko po tinklų pastatymo tai turi būti atlikta. Ši nuostata nenumatė termino trukmės ar jo pabaigos, tai Sutartyje nebuvo apibrėžta ar kaip nors aptarta. Atsakovas yra pateikęs byloje UAB „Vilniaus vandenys“ 2022-07-21 raštą Nr. SD22-2449, kuriame ši bendrovė, esanti Sutarties šalimi, patvirtino, „kad Sutartis nenustato termino (kalendorinės dienos, metų, mėnesių, savaičių, valandų), per kurį pastatyti tinklai turi būti perduoti Vilniaus miesto savivaldybei...“ (atsiliepimo į ieškinį priedas). Be to, šiame rašte nurodoma, kad: „...bendro naudojimo tinklai Vilniaus miesto savivaldybei turi būti perduoti juos pastačius (Sutarties 3 punktas), tai reiškia, kad po to, kai gaunama pažyma iš UAB „Vilniaus vandenys“ (2015 m. rugpjūčio 20 d. Bendrovė Statytojui išdavė pažymą dėl prisijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, Nr. 58-659 (12.02)), tinklams turi būti gautas statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas ir tinklai įregistruojami VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre bei perduodami Vilniaus miesto savivaldybe“. Taigi, šio rašto turinys patvirtina, kad turi būti įvykdyti ir papildomi reikalavimai, turi būti gautas statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas, atliekama tinklų inventorizacija (parengiama kadastrinių matavimų byla), jie turi būti užregistruoti nekilnojamojo turto registre. Dėl šio rašto teismas sprendime iš viso nepasisakė, jo nevertino. Kaip matyti iš šio rašto, UAB „Vilniaus vandenys“ tik 2022 m. liepos mėnesį pareikalavo, kad atsakovas perduotų tinklus savivaldybei. Tačiau tuo metu atsakovė  dar neturėjo statybos užbaigimą patvirtinančių dokumentų ir tinklų nebuvo užregistravusi Nekilnojamojo turto registre. Be to, tuo metu atsakovei jau buvo žinoma, kad kai kurios kitos savivaldybės tinklus išperka, o ne reikalauja perduoti neatlygintinai. Todėl ji tikėjosi, kad tokia tvarka įsigalios ir Vilniaus mieste. Tokie GVTNTĮ įstatymo pakeitimai įsigaliojo netrukus, nuo 2022-11-16;

1.2.                      teismas sprendime iš viso nepasisakė, koks yra ar turėtų būti protingas terminas. Iš Sutarties turinio yra akivaizdu, kad terminas tinklų perdavimui nebuvo šalims toks reikšmingas, kad dėl jo būtų sulygta Sutarties sąlygose. Tai patvirtina ir vėliau susiklostę santykiai, kai UAB „Vilniaus vandenys“ ilgą laiką nereikalavo šios prievolės vykdyti. To pareikalavo ne Sutarties šalis, o kiti asmenys. Į tai teismas neatsižvelgė;

1.3.                      darydamas išvadą, kad „atsakovės prievolė perduoti tinklus buvo apibrėžta konkrečia aplinkybe – nedelsiant po tinklų pastatymo arba per protingą terminą po jų pastatymo“ teismas faktiškai termino pradžią sutapatino su pabaiga. Taikydamas šią aplinkybę, teismas paneigė šalių valią sudarant Sutartį neapibrėžti jokio konkretaus termino, taip pat ignoravo vėlesnį šalių elgesį, kai Sutartis šalis, turinti reikalavimo teisę, pati raštu pripažino, kad terminas Sutartyje nenustatytas, ir ilgą laiką (iki 2022 metų) nereikalavo šios sąlygos vykdyti;

1.4.                      nuo 2022-11-16 galiojančios redakcijos GVTNTĮ 16 str. 4 dalyje nustatyta: „Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 11 dalyse“. Taigi, galiojančioje GVTNTĮ redakcijoje yra numatyta, kad tokia infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti ne savivaldybėms, o viešojo vandens tiekimo įmonėms. Dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo Sutarties nuostata dėl tinklų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn tapo prieštaraujanti imperatyviems įstatymo reikalavimams, todėl ji negali būti įgyvendinama nei šalių gera valia, nei priverstinai teismo sprendimu. Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažintinas taip pat ir prieštaraujančiu imperatyvioms teisės normoms;

1.5.                      vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, atsakovė dar rengiantis bylos nagrinėjimui pirmos instancijos teisme, kreipėsi į viešąjį geriamojo vandens tiekėją UAB „Vilniaus vandenys“ su 2023-11-29 prašymu, prašydama iš jos išpirkti šio ginčo tinklus, taip pat užsakė ir atliko vandentiekio ir nuotekų tinklų kadastrinių matavimų bylas. Tai įrodo, kad ji ėmėsi realių veiksmų ir pradėjo procedūras dėl Sutarties 3 punkto vykdymo dar nesibaigus bylos nagrinėjimui;

1.6.                      2024-04-12 paskelbtame viešame bendrovės (UAB „Vilniaus vandenys“) pranešime nurodoma, „šiais metais bendrovė skyrė 1 mln. eurų biudžetą tinklams išpirkti. Visus privačių fizinių ir juridinių asmenų valdomus tinklus planuojama išpirkti iki 2027 m. gruodžio 31 dienos“. Tai paneigia trečiųjų asmenų argumentus, kad ginčo tinklų išpirkimas būtų ydinga praktika, kad tai neigiamai atsilieptų vartotojams;

1.7.                      pabrėžtina, kad pagal Sutartį svarbus yra ne prievolės atsiradimo momentas, o tinklų perdavimo momentas ir būtent tuo metu galiojantis teisinis reguliavimas;

1.8.                      teismas padarė esminius procesinius pažeidimus, nes nepagrįstai ir nepateisinamai ilgai užvilkino sprendimo priėmimą ir paskelbimą, tuo pažeisdamas CPK reikalavimus ir proceso koncentracijos, ekonomiškumo principus. Pažymėtina, kad paskutinis teismo posėdis byloje įvyko 2024-02-27, o teismo sprendimas buvo paskelbtas praėjus beveik pusei metų (171 dienai), 2024-08-16. Per visą šį laiką teismas net devynis kartus atidėjo teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Per tiek laiko, kiek užvilkino sprendimo paskelbimą, teismas galėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (ko prašė atsakovė) ir ištyrus naujus įrodymus dar operatyviau priimti sprendimą, nei tai buvo padaryta, netenkinus atsakovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo;

1.9.                      atsakovė pažymi, kad nelaukdama teismo sprendimo, toliau tęsė veiksmus dėl ginčo tinklų atlygintinio perdavimo UAB „Vilniaus vandenys“ pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir šio viešojo vandens tiekėjo patvirtintą aprašą. Kadangi ankstesnės deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu VĮ „Registrų centras“ buvo atsisakęs užregistruoti ginčo tinklus Nekilnojamojo turto registre, atsakovė surinko bei sutvarkė reikiamus dokumentus ir parengė naują 2024-07-24 Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. ACCR2-00-240724-07281, kurios pagrindu ginčo tinklai nuo 2024-07-25 yra užregistruoti Nekilnojamojo turto registre atsakovės vardu. 2024 m. rugsėjo 2 d. atsakovė pateikė UAB „Vilniaus vandenys“ prašymą Dėl privačių vandens ir nuotekų tinklų ir statinių išpirkimo su atitinkamais priedais, kuriuo prašo išpirkti šiuos vandentiekio ir nuotekų tinklus. Į tai buvo gautas UAB „Vilniaus vandenys“ atsakymas 2024 rugsėjo 3 d. el. laišku, kuriame nurodoma: „Dokumentus gavome. Perduota NT vertinimui. Gavus NT vertinimo ataskaitą, atsakysime Jums raštu dėl infrastruktūros išpirkimo kainos“. Taigi, Sutarties šalys toliau vykdo Sutartį pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nustatytą tvarką, o kiti asmenys, kurie nėra Sutarties šalimis, reikalauja Sutartį vykdyti kitu būtu. Todėl toks teismo Sprendime konstatuotas įsikišimas į šalių sutartinius santykius paneigia pačių šalių valią, o kitų trečiųjų asmenų interesus iškelia aukščiau už Sutarties šalių interesus. Tokiu Sprendimu pažeidžiami ne tik galiojantys teisės aktai (GVTNTĮ, Aprašas), bet ir civiliniame kodekse įtvirtintas sutarties uždarumo principas (CK 6.154 straipsnio 1 dalis), reikalaujant ją vykdyti trečiųjų asmenų, nesančių Sutarties šalimi, atžvilgiu ir be to dar tokiu būdu, kuris prieštarauja tiek pačiai sutarčiai, tiek galiojantiems teisės aktams;

1.10.                      teismas paskyrė nepagrįstai didelę (200 Eur už dieną) baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Tam, kad būtų paskirta keleriopai didesnė bauda, kuri netgi ženkliai didesnė už įstatyme numatytą vidurkį (CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta iki 300 Eur bauda), turi būti susiklosčiusios išskirtinės aplinkybės arba dėl teismo sprendimo nevykdymo turi būti patiriame didėlė žala, dideli netekimai iš kreditoriaus pusės, ko byloje nenustatyta.

16.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:

2.1.                      atsakovė įsipareigojo perduoti tinklus įvykus Sutartyje numatytam / apibrėžtam įvykiui, o būtent - pastačius tinklus, kurie, remiantis į bylą pateiktais įrodymais, jau buvo pastatyti mažų mažiausiai 2015-08-20, kai uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“ išdavė atsakovei pažymą dėl prisijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų. Atsakovė turėjo per protingą laiką perduoti tinklus Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau to nepadarė;

2.2.                      Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau - GVTNTĮ) 316 str. 4 d. aiškiai numatė, jog „<...> Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui <...>“. Sutartis šiuo konkrečiu atveju tik detalizavo imperatyvią GVTNTĮ normą tuo aspektu, jog nurodė konkretų subjektą, kuriam turi būti perduoti tinklai, o būtent - Vilniaus miesto savivaldybę. Atsakovė nusprendė ignoruoti tiek imperatyvias įstatymo normas, tiek Sutarties nuostatas, klaidingai manydama, jog ji turi teisę neperduoti pastatytų (įrengtų) tinklų ar tą padaryti tik tada, kai nuspręs pati;

2.3.                      UAB „Vilniaus vandenys“ 2022-07-21 raštu pareikalavo atsakovę perduoti tinklus Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau atsakovė ignoravo ir šį reikalavimą. Remiantis CK 6.53 str. 2 d., „<...> Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę <...>“. Atsakovė nusprendė nepaisyti ir CK 6.53 str. 2 d. normos;

2.4.                      atsakovė jau nuo 2015-08-20 galėjo pradėti ruoštis tinklų perdavimui (atlikti apeliaciniame skunde nurodytus veiksmus). Deja, bet atsakovė neatliko jokių veiksmų ne tik po 2015-08-20, bet net ir gavusi aukščiau minėtą UAB „Vilniaus vandenys“ reikalavimą. Tai rodo, jog atsakovė apskritai net neketino perduoti tinklų, o tam tikrų veiksmų ėmėsi tik po ieškinio teismui pateikimo. Kaip matyti atsakovė siekia iš to dar uždirbti, nors neabejotina, kad, kaip statytojas ir nekilnojamojo turto vystytojas, tinklų statybos (įrengimo) išlaidas įtraukė į bendrus Daugiabučio namo statybos kaštus, kurie atsakovei buvo kompensuoti ieškovams įsigijus visas Daugiabučiame name suformuotas patalpas;

2.5.                      atsakovės teigimu, Sutarties 3 p. prieštarauja aktualiai GVTNTĮ redakcijai (imperatyvioms įstatymo normoms), todėl negali būti taikomas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, remiantis CK 6.157 str. 2 d., „<...> Imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms <...>“. Vadinasi, šis atsakovės teiginys atmestinas kaip nepagrįstas ir atsakovė turi vadovautis Sutartimi.

17.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:

3.1.                      UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Žvėryno nekilnojamojo turto agentūra“ (Statytojas) 2015 m. rugpjūčio 7 d. sudarė sutartį dėl tinklų statybos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią Statytojas (atsakovė) vykdydama objekto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybos darbus įsipareigojo pastatyti bendro naudojimo vandentiekio ir nuotekų tinklus bei su šiais tinklais susijusius vandens įrenginius ir juos perleisti savivaldybės, kurioje pastatyti tinklai (toliau – Vilniaus miesto savivaldybė) nuosavybėn, tačiau to nepadarė. Taigi, teismai spręsdami panašias situacijas vertina, jog vandens ir nuotekų tinklai yra perduodami savivaldybei neatlygintinai ir statytojas, turintis sutartinius įsipareigojimus perduoti tinklus negali reikalauti jų išpirkti (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2580-981/2022 ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2023);

3.2.                      2022 m. liepos 21 d. UAB „Vilniaus vandenys“ ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. Administracija išsiuntė Statytojui (atsakovei) raginimus dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų perdavimo – kuo skubiau vykdyti sutartyje numatytą prievolę – perduoti pastatytus bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų tinklus bei su šiais tinklais susijusius objektus su vandens tiekimu (toliau ir – tinklai) Vilniaus miesto savivaldybei (Sutarties 3 punktas ir 5.1 papunktis). Tačiau atsakovė iki pat bylos pateikimo teismui tinklų pagal sutartį neperdavė, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys, nors buvo raginama minėtais raštais tiek Administracijos, tiek UAB „Vilniaus vandenys“ bei pačių ieškovų;

3.3.                      priešingai nei teigia atsakovė, terminas Sutartyje buvo, bet jis buvo apibrėžtas ne data, o aplinkybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.117 straipsnio 2 dalis, CK 1.118 straipsnio 1 dalis) ir terminas aiškiai nurodytas Sutarties 3 punkte ,,po tinklų pastatymo”. Kitaip tariant, atsakovė neabejotinai įsipareigojo pagal sutartį po tinklų pastatymo juos perduoti Vilniaus miesto savivaldybei;

3.4.                      sąžiningas Sutarties aiškinimas lemia, jog prievolė negali būti vykdoma amžinai, ypač atsižvelgiant į tai, kad vandentiekio ir nuotekų tinklai buvo pastatyti, remiantis į bylą pateiktais įrodymais, 2015 m. rugpjūčio 20 d., kai UAB „Vilniaus vandenys” pateikė atsakovui pažymą dėl prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų. Be to, sutartis sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001-11-08 įstatymo Nr. IX – 583 redakcija) 20 straipsnio 7 dalimi ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006-07-13 įstatymo Nr. X-764 redakcija) 16 straipsnio 2 dalimi (Sutarties 1 punktas);

3.5.                      Sutartis sudaryta trečiojo asmens (Vilniaus miesto savivaldybės) naudai, vadinasi ji turi teisinį poveikį ne tik sutarties šalims, bet ir trečiajam asmeniui. Tam, kad tokios sutarties pagrindu atsirastų teisinės pasekmės kitiems asmenims be jų valios, jų padėtis turi būti gerinama, t. y. leidžiama be kito asmens valios suteikti jam teisių, sau prisiimant įsipareigojimus;

3.6.                      teisinis reglamentavimas aiškiai nurodo, kad pagal teisinį reglamentavimą Vilniaus miesto savivaldybė inžinerinius tinklus gali priimti tik neatlygintinai (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. 1-2004 „Dėl inžinerinių tinklų ir įrenginių perėmimo savivaldybės nuosavybėn“). Be to, pagrindinis teisės aktas, reguliuojantis šiuos teisinius santykius, yra GVTNTĮ. Kaip pažymėta ir sprendime, kad vadovaujantis šio įstatymo redakcija iki 2022 m. lapkričio 15 d., geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (16 straipsnio 4 dalis);

3.7.                      išnagrinėjus bylą iš esmės atsakovė pradėjo naujai rinkti ir teikti tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus byloje, tačiau visus šiuos įrodymus atsakovei niekas netrukdė teikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės, todėl jie neturėtų būti priimti. 

       Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Apeliacinis skundas tenkinamas.

19.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

20.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

21.       Apeliantė (atsakovė) pateikusi apeliacinį skundą prašo: 1) priimti rašytinius įrodymus, kuriuos ji teikė 2024 m. kovo 12 d., prašydama teismo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, t. y. UAB „Vilniaus vandenys“ 2015-06-29 atsiųstą sutarties projektą; apeliantės susirašinėjimą el. paštu su UAB „Vilniaus vandenys“ 2015 m. birželio – liepos mėn.; UAB „Vilniaus vandenys“ 2015-07-23 atsiųstą sutarties projektas; 2) priimti rašytinius įrodymus, kuriuos ji teikė 2024 m. balandžio 17 d., prašydama teismo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, t. y. UAB „Vilniaus vandenys“ patvirtintą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašą; 3) priimti rašytinius įrodymus, kuriuos ji teikia su apeliaciniu skundu, t. y. Nekilnojamojo turto registro išrašą 2024-07-25; apelianto 2024-09-02 prašymą UAB „Vilniaus vandenys“ Dėl privačių vandens ir nuotekų tinklų ir statinių išpirkimo su priedais; UAB „Vilniaus vandenys“ 2024 rugsėjo 3 d. el. laišką; 4) priimti rašytinius įrodymus, kuriuos ji teikia 2024 m. lapkričio 29 d. prašymu (teisme gautas 2024 m. gruodžio 2 d.), t. y. UAB „Vilniaus vandenys“ 2024-09-24 raštą Nr. SD24-2680 ir nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 2409-03. Nurodo, kad šie įrodymai buvo gauti po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir turi reikšmingos įtakos bylos baigčiai. Faktiškai jie patvirtina, kad tarp Sutarties šalių – atsakovo ir UAB „Vilniaus vandenys“ – nėra ginčo dėl Sutarties vykdymo ir tinklų išpirkimo. 

22.       Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

23.       Teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės teikiamus įrodymus, nes šie įrodymai neturi esminės reikšmės sprendžiant šalių ginčą, byloje esantys įrodymai yra pakankami išspręsti šalių ginčą teisingai. Be to, apeliantės teikiamų įrodymų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

24.       Apeliantė iki 2017 m. kovo 6 d., kada buvo išduotas statybos užbaigimo aktas, vykdė sandėlio rekonstravimą į daugiabutį gyvenamąjį namą (toliau - Rekonstravimas) (ant žemės sklypo buvusio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius), kuriam šiai dienai yra suteiktas (duomenys neskelbtini), Vilnius adresas (toliau - Daugiabutis namas). Daugiabučiame name buvo suformuota 11 patalpų: 5 butai, 1 kitos paskirties patalpa ir 5 sandėliukai. Visas daugiabučiame name suformuotas patalpas įsigijo ieškovai.

25.       Vykdant Rekonstravimą, taip pat buvo suprojektuoti bei pastatyti (įrengti) vandentiekio ir nuotekų tinklai, kurie nuosavybės teise priklauso apeliantei.

26.       2015 m. rugpjūčio 7 d. sutartyje dėl tinklų statybos (toliau – Sutartis) UAB „Vilniaus vandenys“ ir apeliantė (Statytojas) sutarė (1 t., b. l. 184):

26.1. ši sutartis sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001-11-08 įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 20 straipsnio 7 dalimi ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006-07-13 įstatymo Nr. X-764 redakcija) 16 straipsnio 2 dalimi (Sutarties 1 punktas);

26.2. šalys susitaria, kad pagal UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas prisijungimo sąlygas Nr. 13/796 ir pilnai suderintą projektą vandentiekio ir nuotekų tinklo statybą objekte Sandėlio rekonstrukcija pritaikant gyvenamajai paskirčiai (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. organizuoja ir pilnai apmoka Statytojas (Sutarties 2 punktas);

26.3. po tinklų pastatymo Statytojas įsipareigoja perduoti pastatytą tinklą Vilniaus m. savivaldybės nuosavybėn pagal teisės aktų, galiojančių tinklų perdavimo metu, nustatytą tvarką (Sutarties 3 punktas).

27.       2015 m. rugpjūčio 20 d. UAB ,,Vilniaus vandenys“ išdavė pažymą dėl prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, kurioje nurodyta, kad  objektas pastato rekonstrukcija pritaikant gyvenamajai paskirčiai adresu (duomenys neskelbtini), prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų Nr. 13/796 reikalavimus.

28.       2022 m. liepos 21 d. UAB ,,Vilniaus vandenys“ išsiuntė apeliantei raginimą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kuriame nurodė, kad „Primename, kad bendro naudojimo tinklai Vilniaus miesto savivaldybei turi būti perduoti juos pastačius (t. y. po to kai gaunama pažyma iš UAB „Vilniaus vandenys“, tinklams turi būti gautas statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas ir tinklai įregistruojami VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre). Pareiga perduoti tinklus savivaldybei nustatyta Lietuvos Respublikos geriamojo vandenys tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 str. 4 d., kurioje nurodyta, kad bendro naudojimo tinklai turi priklausyti savivaldybei arba viešajam vandens tiekėjui. Statytojui neperdavus tinklų savivaldybei, gali būti kreipiamasi į teismą dėl priverstinio sutarties vykdymo“. Šiame raginime UAB „Vilniaus vandenys“ taip pat nurodė „vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.53 str. nuostatomis, reikalaujame ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo šio rašto išsiuntimo dienos įvykdyti Sutartyje numatytus įsipareigojimus ir perduoti Objektus Vilniaus miesto savivaldybei pagal Sutartyje nurodytas sąlygas“. Nors apeliantė į raginimą neatsakė, tinklų Vilniaus miesto savivaldybei neperdavė, daugiau pretenzijų dėl Sutarties vykdymo UAB ,,Vilniaus vandenys“ apeliantei nereiškė, į teismą dėl tinklų perdavimo nesikreipė.

29.        2022 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išsiuntė apeliantei raginimą dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų perdavimo, kuriame nurodė, kad „<...> raginame Statytoją kuo skubiau vykdyti 2015 m. rugpjūčio 7 d. sudarytoje su UAB „Vilniaus vandenys“ sutartyje dėl tinklų statybos Nr. (duomenys neskelbtini) numatytą prievolę – perduoti pastatytus bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų tinklus Vilniaus miesto savivaldybei. Primename, kad inžinerinių tinklų neatlygintinas perdavimas vyksta pagal 2011-02-18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-2004 patvirtintą inžinerinių tinklų ir įrenginių perėmimo savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), kurio III skyriuje nurodyti visi dokumentai, kuriuos reikia pateikti norint perduoti inžinerinius tinklus Savivaldybei“. Nors apeliantė į raginimą neatsakė, tinklų Vilniaus miesto savivaldybei neperdavė, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija tik 2023 m. lapkričio 21 d. pateikė teismui pareiškimą su savarankišku reikalavimu (dėl tinklų perdavimo), atitinkančiu ieškovų pareikštą reikalavimą (ieškinys teismui pateiktas 2023 m. rugpjūčio 7 d.).

Dėl ginčo esmės

Dėl ieškovų teisės reikšti ieškinį

30.       Ieškovai G.-H. L., A. B., J. B., G. J., G. S., G. S., A. V., V. V., D. B. ir L. P.-B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu apeliantei UAB „Žvėryno nekilnojamojo turto agentūra“, kuriuo prašė įpareigoti ją perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, vykdant sandėlio, buvusio ant adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius esančio žemės sklypo rekonstrukciją /rekonstravimą į daugiabutį gyvenamąjį namą, kuriam šiuo metu yra suteiktas (duomenys neskelbtini), Vilnius, adresas, pastatytus (įrengtus) ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. sutartyje dėl tinklų statybos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus vandentiekio ir nuotekų tinklus.

31.       Apeliantė nurodo, kad ieškovai nėra Sutarties šalis, todėl neturi teisės reikšti tokio ieškinio. Tokiu būdu pažeidžiamas sutarties uždarumo principas (CK 6.154 straipsnio 1 dalis).

32.       Pirmosios instancijos teismas atmesdamas apeliantės argumentus, nurodė, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovai turi materialinį teisinį suinteresuotumą reikšti tokio pobūdžio ieškinį, kadangi teismo sprendimas sukuria tam tikras teises ieškovams, pavyzdžiui teisę sudaryti tiesiogines sutartis su UAB ,,Vilniaus vandenys“. Ieškinio reikalavimai kildinami ne tik iš tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB ,,Vilniaus vandenys“ sudarytos sutarties, bet ir iš įstatyminio ginčo santykių reguliavimo.

33.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais.

34.        CPK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Kreiptis į teismą dėl kitų asmenų teisių gynimo galima tik įstatymų nustatytais atvejais, ginant viešąjį interesą (CPK 5 straipsnio 3 dalis).

35.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019 23 punktą). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019 41 punktą). Kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises. Dėl to bylą pagal asmens reikalavimą (prašymą) nagrinėjantis teismas nustato to besikreipusio į teismą asmens suinteresuotumo egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 29 punktas; 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-701/2024, 41 punktas).

36.       Kasacinio teismo konstatuota, kad, pagal CPK 2, 5 straipsnius, teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009; 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-701/2024, 42 punktas).

37.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai pateikė teismui ieškinį dėl tinklų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn pagal Sutartį, kurios šalimi ieškovai nėra. Ieškovai nurodo, kad esant neperduotiems tinklams Vilniaus miesto savivaldybei, pažeidžiamos jų teisės, kadangi jie neturi galimybių sudaryti tiesioginių sutarčių su UAB ,,Vilniaus vandenys“ dėl vandens tiekimo; ieškovai už vandens teikimą ir nuotekų šalinimą šiuo metu turi mokėti ne UAB ,,Vilniaus vandenys“ tiesiogiai, bet yra priversti mokėti apeliantei, kuri net nebeturi nuosavybės teisės į jokias gyvenamajame name suformuotas patalpas; ieškovai iš apeliantės sąskaitas už vandenį gauna nereguliariai; ieškovai neturi duomenų, ar apeliantė pati reguliariai atsiskaito už vandenį su UAB ,,Vilniaus vandenys“, ar nėra susidariusių įsiskolinimų, ar negresia vandens tiekimo sustabdymas.

38.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties uždarumo principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019 80 punktas;  2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-403/2024, 40 punktas).

39.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovams, nesantiems Sutarties šalimi, tiek pati Sutartis, tiek jos vykdymas, nesukuria jokių teisių ir pareigų, t. y. nedaro tiesioginio poveikio jų teisėms ir pareigoms. Ieškovų nurodomi galimi jų teisių pažeidimai (negalėjimas sudaryti tiesioginių sutarčių su UAB Vilniaus vandenys; sąskaitas už vandenį gauna nereguliariai ir pan.) yra itin deklaratyvūs, realiai neturintys įtakos jų teisėms ir pareigoms. Ieškovai gauna paslaugas per tinklus, kurie priklauso apeliantei (dėl to ginčo nėra), o tai, kad tinklų savininkas pasikeis, ieškovų teisės ir pareigos tinklų savininko atžvilgiu (mokėti už teikiamas paslaugas) nepasikeis.

40.       Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai neturi teisės reikšti reikalavimo dėl Sutarties vykdymo – dėl tinklų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, todėl ieškovų ieškinys atmestinas vien šiuo pagrindu.

Dėl tinklų neatlygintino perdavimo

41.       Byloje nėra ginčo, kad apeliantė yra tinklų savininkė, kad tinklai prijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo ir (ar) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Apeliantė sutinka tinklus perduoti, tačiau nesutinka, kad tai turi būti padaryta neatlygintinai.

42.       Ginčo esmė, - ar pagal Sutartį tinklai turi būti perduoti neatlygintinai.

43.       Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Šios nuostatos pakartotos bei detalizuotos CK 4.93 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad nuosavybė prieš savininko valią gali būti paimama tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu. Aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias savininko teisių apsaugą, kasacinis teismas savo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2016 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016 26 punktą) yra suformulavęs, kad teisingo atlyginimo už iš savininko paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto. Nors šie išaiškinimai suformuluoti bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, teisėjų kolegija vertina, kad jie yra aktualūs ir sprendžiant ginčus, kai savininkui dėl susiklosčiusios situacijos daroma įtaka, kad jis savo nuosavybę perleistų neatlygintinai viešajam subjektui – savivaldybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-403/2024, 30 punktas).

44.       Taigi, asmeniui privačios nuosavybės teise priklausanti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn perduodama tik esant įstatymo nustatytoms būtinoms sąlygoms, užtikrinant teisingą atlyginimą už nuosavybės perleidimą, išskyrus atvejį, kai savininkas sutinka perleisti nuosavybę neatlygintinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-403/2024, 31 punktas).

45.       Sutarties 3 punkte numatyta, kad, po tinklų pastatymo, Statytojas įsipareigoja perduoti pastatytą tinklą Vilniaus m. savivaldybės nuosavybėn pagal teisės aktų, galiojančių tinklų perdavimo metu, nustatytą tvarką.

46.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „teismas sutinka su atsakove, kad pačioje sutartyje nėra įtvirtinta, ar tinklai savivaldybei po jų pastatymo bus perduodami atlygintinai, ar neatlygintinai. Sutarties 3 punkte įtvirtintas žodis ,,perduoti“, priešingai nei įrodinėja tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB ,,Vilniaus vandenys“, nebūtinai reiškia, kad jie turi būti perduoti neatlygintinai. Perdavimas gali būti tiek atlygintinis, tiek neatlygintinis“. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutartimi apeliantė neįsipareigojo perduoti pastatytus tinklus neatlygintinai. Įrodymų, patvirtinančių, kad tinklai turi būti perduoti neatlygintinai, byloje nėra. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutartimi apeliantė įsipareigojo savanoriškai perduoti tinklus savivaldybės nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas šios savo išvados visiškai nemotyvavo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė dvi priešingas išvadas, t. y. Sutartimi neįsipareigota perduoti tinklus neatlygintinai, tuo pačiu Sutartimi įsipareigota perduoti tinklus savanoriškai, ką prilygino neatlygintinumui ir galimybei taikyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 1-2004 „Dėl inžinerinių tinklų ir įrenginių perėmimo savivaldybės nuosavybėn“, kuri reglamentuoja neatlygintiną tinklų perdavimą savivaldybei.

47.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. I-2004 patvirtintas Inžinerinių tinklų ir įrenginių perėmimo savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašas (pridėtas sutarties formos pavyzdys, kurio 18 punkte numatyta –„Šalys pareiškė, kad sutartis sudaryta jų laisva valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio šalys būtų priverstos sudaryti šią sutartį, taip pat pareiškė, kad sutartis sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, apie visas šios sutarties sudarymo aplinkybes šalys žino“) reglamentuoja tik įvairių inžinerinių tinklų neatlygintiną perdavimą Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn tvarką, kai šie tinklai jų savininkų savivaldybei perduodami savanoriškai neatlygintinai. Nagrinėjamu atveju apeliantei priklausantys tinklai neatlygintinai savivaldybės nuosavybėn galėtų būti perduoti tik nustačius, jog apeliantė buvo savanoriškai įsipareigojusi neatlygintinai perduoti tinklus, tačiau tokia aplinkybė byloje nenustatyta. Tokios išvados negalima daryti ir vertinant Sutarties sąlygas, kuriose nėra nurodyta apie apeliantės įsipareigojimą perduoti tinklus neatlygintinai, kaip ir nėra sąlygos, kad Sutartis sudaryta vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 1-2004 „Dėl inžinerinių tinklų ir įrenginių perėmimo savivaldybės nuosavybėn“ bei, kad tinklų perdavimą įsipareigota vykdyti laikantis šio sprendimo reikalavimų.

48.       Sutarties 1 punkte numatyta, kad ši sutartis sudaroma vadovaujantis <...> ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006-07-13 įstatymo Nr. X-764 redakcija) 16 straipsnio 2 dalimi. Šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (Sutarties sudarymo metu galiojusioje redakcijoje) numatyta, kad „<...> sutartyje turi būti numatyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše <...>“.  Nagrinėjamu atveju Sutartyje nenumatytos aiškios nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei sąlygos (nei terminai, nei tvarka). Šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad „Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. <...>“.

49.       Aprašo (galiojusio iki 2023 m. birželio 9 d.) 1 punkte numatyta, kad „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmenims nuosavybės teise priklausančių geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų (toliau – infrastruktūros objektas) išpirkimą ir perdavimą savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui (toliau – viešasis geriamojo vandens tiekėjas), paviršinių nuotekų tvarkytojui“. Aprašo 4 punkte numatyta, kad „Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektas gali būti išperkamas savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn“. Aprašo 8 punkte numatyta, kad „Infrastruktūros objektas išperkamas, jeigu atitinka Aprašo 7 punkte nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus ir bent vieną Aprašo 6 punkte nurodytą tinkamumo kriterijų <...>“. Aprašo 24 punkte numatyta, kad „Kai infrastruktūros objektas atitinka Aprašo 6 ir 7 punktuose nustatytus kriterijus arba juridinis asmuo negauna geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos ir todėl abonentai ir (ar) vartotojai neturi kitokios galimybės būti aprūpinti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugomis, šalims susitarus, infrastruktūros objektas gali būti perduotas savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn neatlygintinai“. Šiuo metu galiojantis Aprašas (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 440 Dėl Lietuvos Respublikos geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įgyvendinimo) numato iš esmės analogiškas nuostatas, kaip ir iki jo galiojęs Aprašas (neliko savivaldybės, kaip tinklus išperkančio subjekto), t. y. pareigą išpirkti iš savininko tinklus, o neatlygintinis tinklų perdavimas galimas tik šalims susitarus.

50.       Taigi, tiek Sutarties sudarymo metu, tiek pastačius tinklus, tiek šiuo metu buvo ir yra numatyta tinklų išpirkimo tvarka, todėl nenustačius, kad apeliantė laisva valia prisiėmė įsipareigojimą neatlygintinai perduoti tinklus Vilniaus miesto savivaldybei (ar šiuo metu viešajam geriamojo vandens tiekėjui) arba sutinka tai padaryti, nėra teisėto pagrindo apeliantės tinklus iš jos paimti ir neatlygintinai perduoti Vilniaus miesto savivaldybei.

       Dėl procesinės bylos baigties

51.       Kiti apeliacinio skundo argumentai, dėl kurių teisėjų kolegija nepasisakė, yra nereikšmingi ir neturintys įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

52.       Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

53.       Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškimas su savarankiškais reikalavimais atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54.       Apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovų ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, lygiomis dalimis (po 50 proc.), priteistinos apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

55.        Apeliantė pirmosios instancijos teisme (prašymo teismui dėl termino pratęsimo, atsiliepimo į ieškinį, tripliko paruošimas ir pateikimas, susipažinimas su Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimu dėl savarankiškų reikalavimų ir atsiliepimo į pareiškimą paruošimas, papildomų įrodymų rinkimas ir pateikimas teismui, pasirengimas ir dalyvavimas 2024 m. vasario 1 d.  teismo posėdyje) patyrė 4 114 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, 110 Eur žyminis mokestis už apeliacinė skundą) patyrė 1 562 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, viso apeliantė patyrė 5 676 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 5 566 Eur yra išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas, kurios neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių.

56.       Tokiu būdu apeliantei iš ieškovų ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistina po 2 838 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovams tenkančios išlaidos priteistinos iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis, t. y. po 283,80 Eur.

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

       panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškimą su savarankiškais reikalavimais atmesti.

       Priteisti atsakovei UAB ,,Žvėryno nekilnojamojo turto agentūra“, juridinio asmens kodas 123927487, iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, 2 838 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

       Priteisti atsakovei UAB ,,Žvėryno nekilnojamojo turto agentūra“, juridinio asmens kodas 123927487, iš ieškovų G.-H. L., gim. (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. S.,  asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. P.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 283,80 Eur (du šimtu aštuoniasdešimt tris eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

       Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                            Evaldas Burzdikas

                   Edvardas Paliokas

                   Jurgita Sujetienė