Civilinė byla Nr. 2-535/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bedrovės „Eskom“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-843-479/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eskom“ ieškinį atsakovei B. M. K. P. dėl preliminarių sutarčių nutraukimo, trečiasis asmuo restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos pirkliai“,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovas ieškinyje prašė nutraukti 2005 m. gegužės 19 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudarytas preliminariąsias sutartis Nr. 2005/05/19/01 ir Nr. 2005/05/19/02 bei taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės ieškovui sumokėtą 347 910 Lt avansinę įmoką; priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog nutraukti sutartis ir taikyti restituciją nėra pagrindo, prašė pripažinti šalių sudarytas preliminariąsias sutartis pirkimo-pardavimo sutartimis. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausantį turtą, neviršijant ieškinio sumos – 347 910 Lt. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas pasunkės, nes atsakovė elgiasi nesąžiningai, ilgą laiką vengia sudaryti sutartį bei įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė negrąžina jai pervestų lėšų, nesudaro sutarties, dėl to tikėtina, kad ji gali turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, siekdama išvengti įsipareigojimų vykdymo. Pažymėjo, kad didelė ieškinio suma taip pat yra pagrindas taikyti apribojimus atsakovės turtui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 2 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Teismas atsižvelgė į tai, kad ginčas tarp šalių yra iškilęs jau ilgą laikotarpį, todėl negalima konstatuoti, jog galimo byloje sprendimo įvykdymui yra iškilusi grėsmė ir būtinos skubios priemonės ieškovo turtiniams interesams apsaugoti. Pažymėjo, jog 2012 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties Nr. 3K-3-474/2012 nuostatos patvirtina, jog vienas šalių ginčas dėl 347 910 Lt skolos priteisimo iš atsakovės jau yra išspręstas ir ieškovo reikalavimas dėl nurodytos skolos priteisimo pripažintas nepagrįstu, tačiau teismui nepateikta duomenų apie tai, kad atsakovė pablogino savo turtinę padėtį po šio ginčo išsprendimo. Kadangi ieškovas pripažino, kad atsakovė turi ir neareštuoto turto, teismas sprendė, jog atsakovė nesiekia tyčia išvengti skolos sumokėjimo ieškovui. Teismas įvertino ir tai, kad vienas iš ieškovo ieškinio reikalavimų yra pripažinti šalių sudarytas preliminariąsias sutartis pirkimo-pardavimo sutartimis, o patenkinus šį ieškinio reikalavimą, atsakovei neliktų pareigos ieškovui sumokėti 347 910 Lt skolą. Padarė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra tikslingas sprendžiant reikalavimą dėl sandorių pripažinimo sudarytais. Teismas sprendė, kad atsakovo turto areštas yra neproporcinga priemonė ieškovo siekiamiems tikslams, prašymo patenkinimas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas ją arba trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant, jos pinigines lėšas bei turtines teises 347 910 Lt sumai. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju nėra jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui. Ieškinio suma yra pakankamai didelė, o atsakovės turtinė padėtis nėra pakankama tokio dydžio ieškinio reikalavimui patenkinti. Tai, kad ginčas tarp šalių tęsiasi pakankamai ilgą laiką, savaime nereiškia, kad nėra jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tokios grėsmės neeliminuoja ir tai, kad atsakovė po 2012 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 nesiėmė veiksmų pabloginti savo turtinę padėtį. Kadangi ginčas buvo išspręstas atsakovės naudai, tam nebuvo pagrindo. Perleidusi vienintelį neareštuotą turtą, atsakovė neturėtų iš ko įvykdyti teismo sprendimą. Be to, atsakovė nevykdo preliminarių sutarčių, o didelės sumos avanso negrąžina.
2. Teismas nepagrįstai nutartį atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012. Tai, kad minėtoje byloje ieškinys buvo pripažintas nepagrįstu, nereiškia, kad ieškinys yra nepagrįstas ir šiuo atveju.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės turto areštas būtų neproporcinga priemonė ar kad neatitiktų siekiamų tikslų. Ieškovo nuomone, tik vieno iš ieškinio reikalavimų užtikrinimas labiau atitinka proporcingumo principą.
Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Ieškovas ieškinyje pareiškė du alternatyvius reikalavimus, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, alternatyvūs ieškinio reikalavimai yra negalimi. Dėl to kyla abejonių dėl ieškovo inicijuoto proceso teisėtumo. Teismas pagrįstai pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012, kurioje ginčas dėl 347 910 Lt sumos priteisimo buvo išspręstas atsakovės naudai. Ieškovas dėl šio teisinio santykio yra iniciavęs ne vienintelį procesą, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Iš ieškovo pateiktų registro išrašų matyti, kad dalis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepanaikintos iki šiol, net ieškovui pralaimėjus teismo procesus, o areštų faktą ieškovas šioje byloje naudoja motyvuodamas tuo, kad neužteks turto ieškinio reikalavimams užtikrinti. Civilinėje byloje Nr. 2-1379-125/2009, kurią ieškovas prašo prijungti prie šios bylos, yra ieškovo raštai, kurie patvirtina, kad jis preliminariąsias sutartis yra nutraukęs dar 2008 m.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra, nes ginčas tarp šalių tęsiasi ilgą laikotarpį, o duomenų, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju kyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nėra.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino svarbių bylos aplinkybių bei neteisingai taikė proceso teisės normas, dėl to klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas neteisingai.
Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Vienas iš jų, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Taigi, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti jų taikymo ar netaikymo galimus padarinius.
Nagrinėjamu atveju apelianto pagrindinis ieškinio reikalavimas yra nutraukti tarp šalių sudarytas preliminariąsias sutartis bei taikyti restituciją priteisiant iš atsakovės 347 910 Lt avansą. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012, kt.). Apelianto prašoma priteisti suma iš fizinio asmens – 347 910 – Lt laikytina didele, todėl padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nors minėta prezumpcija gali būti nuginčyta ir turi būti vertinama pagal konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų, kurie paneigtų šios prezumpcijos taikymą. Iš apelianto pateiktų duomenų – VĮ Registrų cento išrašų apie turimą nekilnojamąjį turtą – matyti, kad atsakovės turtinė padėtis nėra pakankama ieškinio reikalavimams patenkinti. Įrodymų, kad ieškiniu pareikšta reikalavimo suma nėra jai didelė, atsakovė nepateikė. Aplinkybė, jog ginčas kilęs dar 2005 m., o atsakovė iki šiol nebuvo ėmusis jokių veiksmų perleisti savo turtą ar kitaip jį apsunkinti, neleidžia daryti išvados, kad grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju nekyla. Iš bylos aplinkybių matyti, jog nuo pat 2005 m. gegužės 19 d. preliminarių sutarčių sudarymo ir avanso (visos perkamo nekilnojamojo turto kainos) atsakovei sumokėjimo pagrindinės sutartys nebuvo sudarytos, o prima facie įvertinus ieškinio reikalavimus negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškinys yra nepagrįstas. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, iki šiol naudodamasi apelianto jai perduotu avansu, gali būti nesąžininga, o po šio ieškinio pareiškimo – imtis veiksmų perleisti savo turtą.
Tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą, šioje byloje negali turėti prejudicinės reikšmės sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo ar grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju nebuvimo. Minėtose nutartyse buvo konstatuota, kad preliminariosiose sutartyse nustatytas terminas pagrindinėm sutartims sudaryti dar nebuvo pasibaigęs, todėl nebuvo ir pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 347 910 Lt avanso. Taigi, negalima teigti, kad ginčas tarp šalių dėl 347 910 Lt avanso sumokėjimo jau yra išspręstas, o apelianto reikalavimas dėl nurodytos skolos priteisimo pripažintas nepagrįstu.
Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantui palankaus teismo sprendimo atveju jo vykdymas būtų apsunkintas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis bendraisiais ekonomiškumo, koncentruotumo bei teisingumo principais, racionaliau būtų užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Teismas taip pat daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto atskirasis skundas tenkintinas, ginčijama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, tenkinant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eskom“ (j. a. k. 125996247, buveinės adresas: Kareivių g. 6, Vilnius) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Areštuoti atsakovei B. M. K. P. (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas ją arba trečiuosius asmenis, neviršijant pareikštų ieškinio reikalavimų sumos, t. y. 347 910 Lt. Areštuotą turtą draudžiama parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims. Tik šio turto neužtenkant ir/ar trūkstant – areštuoti atsakovės pinigines lėšas bei turtines teises.
Išaiškinti apeliantui, kad dėl šios nutarties vykdymo jis privalo kreiptis į atsakovės teritoriją aptarnaujantį antstolį. Per vieną mėnesį nuo turto arešto akto laikino įregistravimo dienos hipotekos skyriui nepateikus turto arešto akto, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą indentifikuojantys duomenys, laikinai įregistruotas turto arešto aktas gali būti išregistruotas iš turto arešto aktų registro.
Nutarties vykdymą pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui.
Nutartis vykdoma skubiai, ją vykdymui išsiųsti viešo registro tvarkytojui.
Teisėja Alė Bukavinienė