Bylos Nr. 2-24539-905/2013

Proceso Nr. 2-68-3-17778-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.4.2; 19.4; 42.10

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M AS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,

teismo posėdžio sekretorė Eglė Zubrickaitė,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Solveigai Gečaitei,

atsakovui A. V. ir

atsakovo atstovei advokatei Natalijai Kaminskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fire Expert“ ieškinį atsakovui A. V. (A. V.) dėl nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimo pažeidimo bei nuostolių atlyginimo.

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 9976,47 Lt nuostolių ir penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad šalys 2011 m. vasario 18 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas priimtas dirbti gaisrinės saugos inžinieriumi; be to, tą pačią dieną šalys pasirašė nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimą. Ieškovo teigimu, atsakovas nurodė, kad susirado kitą darbą logistikos srityje, ir šalys 2012 m. gruodžio 11 d. nutraukė darbo sutartį atsakovo (darbuotojo) prašymu. Anot ieškovo, po nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimo pasirašymo už susitarime nustatytų įsipareigojimų vykdymą šalių darbo sutarties galiojimo metu ir po jos nutraukimo ieškovas atsakovui sumokėjo iš viso 9976,47 Lt kompensacijos, tačiau ieškovui tapo žinoma, kad atsakovas dirba konkuruojančioje bendrovėje ir atlieka gaisrinės saugos (o ne logistikos) darbus, taip pažeisdamas nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimą. Ieškovas nurodė, kad jis 2013 m. kovo 26 d. išsiuntė atsakovui pranešimą apie tai, kad nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimas nutraukiamas, ir pareikalavo atsakovo grąžinti sumokėtas kompensacijas, tačiau atsakovas kompensacijų negrąžino.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad nekonkuravimo santykiai atsirado iš darbo santykių, kuriems būdinga šalių nelygybė, darbdavys yra stipresnė darbo santykių šalis, be to, nekonkuravimo sutarties pasirašymas buvo šalių darbo sutarties sudarymo sąlyga. Anot atsakovo, jis negalėjo įtakoti sutarties teksto, turinio (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalis). Atsakovo teigimu, nekonkuravimo susitarimo 2.1 punktas nustato absoliutų draudimą dirbti pas konkurentą bet kokį darbą ir tai nepagrįstai suvaržo asmens konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą. Atsakovo nuomone, jo darbo funkcijos ieškovo bendrovėje ir UAB „Koncepcija“ skyrėsi, t. y. ieškovo įmonėje atsakovas dirbo gaisrinės saugos inžinieriumi, o UAB „Koncepcija“ – projektuotojo padėjėju, darbo pobūdis, darbo funkcijos ir atsakovo (darbuotojo) vaidmuo skyrėsi, todėl negalima drausti atsakovui dirbti tą darbą, kurio jis nedirbo pas ieškovą. Atsakovas pažymėjo, kad jis neviliojo ieškovo klientų, nevaldė komercinės paslapties, kurią galėtų atskleisti, o vienintelis pažeidimas – kad kitoje darbovietėje naudojo pas ieškovą įgytą patirtį. Atsakovo teigimu, jo funkcijos ieškovo bendrovėje nebuvo esminės, jis buvo vienas iš braižytojų; vien darbas pas konkurentus, pasibaigus darbo sutarčiai, negali būti vertinamas kaip konkuravimas. Atsakovo nuomone, susitarime nustatyti ribojimai neproporcingi nustatytai kompensacijai, nes atsakovo išsilavinimas pakankamai siauros srities; be to, susitarime nustatytos sankcijos dydis neteisingas, nes nepriklauso nuo pažeidimo esmės, darbdaviui kilusių neigiamų padarinių. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas faktiškai kompensacijos išmokėjo mažiau (nes priskaičiuoti ir mokesčiai); ieškovas neturi pagrindo reikalauti iš atsakovo mokesčių, kuriuos ieškovas sumokėjo nuo kompensacijos sumos. Be to, ieškovui neteigiant, kad darbo sutarties galiojimo metu atsakovas konkuravo, atsakovo nuomone, darytina išvada, jog šalių darbo santykių metu 4347,78 Lt kompensacija atsakovo gauta teisėtai.

Nustatytos aplinkybės

Šalys 2011 m. vasario 18 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas priimtas dirbti ieškovo bendrovėje gaisrinės saugos inžinieriaus pareigose. Darbo sutartyje nustatytas 1245 Lt darbo užmokestis, taip pat nustatytas atsakovo (darbuotojo) įsipareigojimas nekonkuruoti su darbdaviu darbo sutarties galiojimo metu ir po darbo sutarties nutraukimo 12 mėn. (T. 1, b. l. 7-8).

Tą pačią dieną, t. y. 2011 m. vasario 18 d. (atsakovo teigimu – netgi anksčiau negu pasirašyta darbo sutartis), šalys pasirašė nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimą (toliau – susitarimas). Susitarimo 2.1 punkte nustatyta, kad darbo sutarties galiojimo metu ir vienerių metų laikotarpiu po jos pasibaigimo darbuotojas įsipareigoja be išankstinio raštiško darbdavio sutikimo ar viršijant tokiame sutikime numatytus apribojimus, savarankiškai, kaip partneris, įmonių valdymo organų narys bei jų įgaliotinis neužsiimti jokia konkuruojančia veikla (kaip ji apibrėžta šio susitarimo 2.2 punkte) ir neatlikti darbų bei neteikti paslaugų pagal darbo sutartis arba pagal civilinės teisės reguliuojamas sutartis bet kokiam asmeniui, užsiimančiam konkuruojančia veikla. Susitarimo 2.2 punkte nustatyta, kad šio susitarimo tikslais „konkuruojanti veikla“ reiškia veiklą Lietuvoje: verslo, tapataus ar panašaus į darbdavio (t. y. konsultacijos dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų gaisrinės saugos reikalavimų statiniams, statinių bei statinio konstrukcijų priešgaisrinių parametrų skaičiavimai, statinių projektų gaisrinės saugos dalies projektavimas (rengimas), statinių projektų gaisrinės saugos dalies vykdymo priežiūra) vykdymą; įsigijimą, turėjimą nuosavybės teise, valdymą, kontrolę, dalyvavimą ir (ar) investavimą (tiesiogiai ar netiesiogiai, individualiai ir kartu su kitais asmenimis) į asmenį, užsiimantį konkuruojančia veikla bei kitokį su darbdaviu konkuruojančių įmonių veiklos skatinimą ar vystymą. Susitarimo 2.5 punkte nustatyta, kad nuo šio susitarimo pasirašymo dienos iki darbo sutarties pasibaigimo dienos darbdavys įsipareigoja už susitarime darbo sutarties galiojimo metu numatytų nekonkuravimo ir neviliojimo įsipareigojimų laikymąsi mokėti darbuotojui 200 Lt dydžio kompensaciją (į rankas) per kalendorinį mėnesį. Susitarimo 2.6 punkte nurodyta, kad pasibaigus darbo sutarčiai darbdavys už šiame susitarime numatytų įsipareigojimų laikymąsi įsipareigoja mokėti darbuotojui 1500 Lt dydžio kompensaciją (į rankas) už kiekvieną jų galiojimo mėnesį. Pagal susitarimo 2.8 punktą, jeigu šalių darbo santykiai nutrūksta darbuotojo prašymu, darbdavio mokama kompensacija mažinama ir darbuotojui sumokama 50 proc. susitarimo 2.6 punkte nustatyto dydžio kompensacijos. Susitarimo 2.9 punkte nurodyta, kad šalys susitaria, jog jei darbuotojas pažeis susitarimu jam taikomus reikalavimus nekonkuruoti su darbdaviu, kaip apibrėžta susitarime, darbuotojas privalės grąžinti darbdaviui visą darbdavio per ne mažiau kaip trejus metus darbuotojui sumokėtą kompensaciją. Darbuotojui sumokėtos, o darbuotojui pažeidus šio susitarimo sąlygas, grąžintinos kompensacijos dydis šalių bus laikomas minimaliais, papildomai nereikalaujančiais įrodinėjimo darbdavio nuostoliais, kuriuos darbdavys patyrė dėl darbuotojo nekonkuravimo ir neviliojimo įsipareigojimo pažeidimo. Darbuotojas nuostolius privalo atlyginti darbdaviui ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo pareikalavimo (T. 1, b. l. 13-14).

Atsakovas 2011 m. vasario 18 d. pasirašytinai supažindintas su UAB „Fire expert“ Gaisrinės saugos inžinieriaus pareigybės aprašymu, kurio 13 punkte įtvirtintos šios gaisrinės saugos inžinieriaus pagrindinės funkcijos:

- potencialių klientų paieška,

- įmonės paslaugų pristatymas klientams,

- projektų gaisrinės saugos dalies rengimas,

- įvairių priešgaisrinių parametrų skaičiavimų bei skaičiavimų ataskaitų rengimas,

- sutarčių rengimas ir derinimas,

- sutartinių darbų pridavimas užsakovams,

- vykdomų bei numatomų vykdyti darbų planų rengimas ir jų derinimas su direktoriumi,

- gaisrinės saugos veiklą reglamentuojančių teisės aktų analizė (T. 1, b. l. 10-12).

2012 m. gruodžio 11 d. šalių darbo sutartis nutraukta pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį, t. y. darbuotojo prašymu (T. 1, b. l. 9). Šalių darbo sutarties galiojimo metu ieškovas atsakovui pagal susitarimą išmokėjo iš viso 7693,60 Lt kompensacijų (kartu su atskaičiuotais mokesčiais), po darbo sutarties nutraukimo – 2282,87 Lt (T. 1, b. l. 15).

Atsakovas ir UAB „Koncepcija“ 2012 m. gruodžio 13 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas priimtas dirbti projektuotojo padėjėju (T. 1, b. l. 53-54). UAB „Koncepcija“ projektuotojo padėjėjo pareiginiuose nuostatuose įtvirtintos tokios projektuotojo padėjėjo pareigos:

- projektų vidinės kokybės užtikrinimas,

- projektų atitikties formaliems reikalavimams patikrinimas,

- užsakovų paieškos apmokymams, seminarams, kursams organizavimas,

- klientų finansinių atsiskaitymų kontrolė (T. 1, b. l. 55-56).

Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Koncepcija“ veiklos tikslai – prekyba, gamyba, statyba, paslaugų teikimas, priešgaisrinės saugos konsultacijos, projektavimas, projektų analizė, apmokymai, seminarai, kursai (T. 1, b. l. 29).

Atsakovas, kaip projekto dalies vadovas, pasirašė katilinės pastato rekonstravimo projekto gaisrinės saugos dalį; atsakovo parašų data nurodoma 2013 m. vasario 7 d. ir 2013 m. kovo mėn. (T. 1, b. l. 125, 126, 127, 177; T. 2, b. l. 10).

Ieškovas 2013 m. kovo 26 d. raštu informavo atsakovą, kad atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus nurodytus susitarime ir kad ieškovas vienašališkai nutraukia susitarimą nuo 2013 m. kovo 31 d. Šiuo raštu ieškovas taip pat pareikalavo atsakovo per septynias kalendorines dienas grąžinti išmokėtą kompensaciją (T. 1, b. l. 35-36). Atsakovas 2013 m. balandžio 4 d. raštu informavo ieškovą, kad atsakovas nesutinka su ieškovo raštuose nurodytais teiginiais apie padarytą ar daromą pažeidimą, susijusį su susitarimu (T. 1, b. l. 37).

Aplinkybių teisinis įvertinimas

Dėl nekonkuravimo susitarimo ir jo pažeidimo

Darbo kodekso 95 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti (išbandymo, profesijų jungimo ir kt.). Nagrinėjamu atveju šalių darbo sutartyje įtvirtintas atsakovo (darbuotojo) įsipareigojimas nekonkuruoti su darbdaviu darbo sutarties galiojimo metu ir po darbo sutarties nutraukimo 12 mėn. Be to, šalys greta darbo sutarties ir joje įtvirtinto nurodyto darbuotojo įsipareigojimo sudarė atskirą susitarimą.

Nagrinėdamas šio susitarimo teisėtumą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jame nustatyti abiejų šalių įsipareigojimai – atsakovo (darbuotojo) įsipareigojimas nekonkuruoti ir ieškovo (darbdavio) įsipareigojimas mokėti tam tikro dydžio kompensacijas. Susitarimu ginamų darbdavio (ieškovo) interesų, susijusių su darbuotojo nekonkuravimu, teismas neturi pagrindo vertinti kaip neteisėtų ar nepagrįstų. Be to, atsižvelgdamas į šalių darbo sutarties sudarymo metu buvusį atsakovo (darbuotojo) darbo patirties ir kvalifikacijos lygį, teismas sprendžia, kad darbdavio mokėtinų kompensacijų dydžiai nevertintini kaip neadekvačiai maži ir neatitinkantys teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovas (darbuotojas), manydamas, jog susitarimas neatitinka jo interesų ar netgi pažeidžia, nepagrįstai-neadekvačiai suvaržo jo teises, turėjo galimybę nesudaryti susitarimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad darbo santykiai yra sutartinio pobūdžio ir šiuose santykiuose vyrauja sutarčių laisvės principas. Tai reiškia, kad atsakovas net jeigu ir negalėjo daryti įtakos susitarimo turiniui, tai tikrai galėjo (o elgdamasis sąžiningai – ir turėjo) atsisakyti sudaryti sau nenaudingą susitarimą. Priešingu atveju, būtų paneigiama ieškovo (darbdavio) galimybė ir teisėtas interesas darbo rinkoje susirasti tokį darbuotoją, kuris iš tikrųjų sutiktų dirbti ieškovo įmonėje būtent pagal ieškovo pasiūlytas sąlygas, įskaitant ir tas sąlygas-įsipareigojimus, kurie nustatyti susitarime. Pažymėtina ir tai, kad susitarimo turinys, jo sąlygos išdėstytos pakankamai aiškiai ir suprantamai, ginčo dėl jų turinio nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo ginčo santykiams taikyti CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatų ir susitarimo sąlygas aiškinti sąlygas pasiūliusios šalies, t. y. ieškovo (darbdavio), nenaudai ir priėmusios šalies, t. y. atsakovo (darbuotojo), naudai – abejonių dėl susitarimo sąlygų teismui nekilo. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kuriais apeliuojama į atsakovą (darbuotoją) kaip silpnesniąją susitarimo šalį, į pagrindą šioje byloje taikyti CK 6.194 straipsnio 4 dalį, taip pat į nepagrįstą atsakovo konstitucinių teisių (laisvai pasirinkti darbą) suvaržymą

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo įmonėje atsakovas, kaip gaisrinės saugos inžinierius, pagal pareigybės aprašymą turėjo teisę (pagrindines funkcijas) atlikinėti: potencialių klientų paiešką, įmonės paslaugų pristatymą klientams, projektų gaisrinės saugos dalies rengimą, įvairių priešgaisrinių parametrų skaičiavimų bei skaičiavimų ataskaitų rengimą, sutarčių rengimą ir derinimą, sutartinių darbų pridavimą užsakovams, vykdomų bei numatomų vykdyti darbų planų rengimą ir jų derinimą su direktoriumi, gaisrinės saugos veiklą reglamentuojančių teisės aktų analizę (T. 1, b. l. 10-12). Atsakovas, kaip UAB „Koncepcija“ projektuotojo padėjėjas, pagal pareiginius nuostatus turėjo tokias darbo pareigas: projektų vidinės kokybės užtikrinimas, projektų atitikties formaliems reikalavimams patikrinimas, užsakovų paieškos apmokymams, seminarams, kursams organizavimas, klientų finansinių atsiskaitymų kontrolė (T. 1, b. l. 55-56). Šios atsakovo darbo funkcijos ieškovo įmonėje ir bendrovėje „Koncepcija“, teismo vertinimu, turi esminių panašumų ar netgi tam tikru mastu tapačios (pavyzdžiui, „potencialių klientų paieška, įmonės paslaugų pristatymas klientams“ ir „užsakovų paieškos apmokymams, seminarams, kursams organizavimas“; projektų „rengimas“ ir jų „vidinės kokybės užtikrinimas“). Jau vien ši aplinkybė teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po šalių darbo santykių nutraukimo atsakovas pažeidė šalių susitarimą, t. y. vienerių metų laikotarpiu po darbo sutarties pasibaigimo be darbdavio (ieškovo) sutikimo ėmėsi atlikinėti darbus pagal darbo sutartį asmeniui, užsiimančiam konkuruojančia veikla (susitarimo 2.1 punktas). Šia prasme konstatuotina, kad šalių susitarimo pažeidimą ir UAB „Koncepcija“ analogiškos veiklos kaip ieškovo įmonės veikla vykdymą patvirtina ieškovo pateikti katilinės pastato rekonstravimo techninio projekto duomenys, iš kurių matyti, kad nurodytame projekte UAB „Koncepcija“ veikė kaip pastato priešgaisrinės saugos srities projektuotojas (t. y. vykdė veiklą analogišką ar netgi tapačią kaip ir ieškovo bendrovė), o atsakovas veikė kaip gaisrinės saugos projekto dalies vadovas (t. y. atlikinėjo iš esmės analogiškas ar netgi tapačias darbo funkcijas kaip ir ieškovo bendrovėje). Pažymėtina, kad aptariamame techniniame projekte aiškiai nurodytos atsakovo, kaip projekto dalies vadovo, parašų datos ar laikotarpiai – 2013 m. vasario 7 d. ir 2013 m. kovo mėn. Atsižvelgdamas į tokius rašytinius įrodymus, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kuriais teigiama apie faktiškai vėlesnes aptariamų atsakovo parašų datas (neva po šalių susitarimo nutraukimo), taip pat kuriais neigiamas susitarimo pažeidimo faktas.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas konstatuoja, kad šalių susitarimas yra teisėtas ir atsakovas, šalių darbo santykiams pasibaigus, susitarimą pažeidė.

Dėl ieškovo teisių gynimo

Šalių susitarimo 2.9 punkte įtvirtinta atsakovo (darbuotojo) pareiga grąžinti ieškovui (darbdaviui) visą kompensaciją, sumokėtą ne mažiau kaip per trejus metus. Pabrėžtina, kad šiuo atveju sprendžiama būtent dėl atsakovui ieškovo realiai išmokėtų kompensacijų grąžinimo, o ne dėl fiksuoto dydžio baudos priteisimo. Pabrėžtina ir tai, kad reikalaujamų grąžinti kompensacijų ieškovas nebūtų mokėjęs atsakovui, jeigu šalys dėl to nebūtų sudariusios susitarimo (sutarčių reikia laikytis) ir jeigu atsakovas nebūtų prisiėmęs tam tikrų įsipareigojimų ieškovui (darbdaviui). Kadangi atsakovas prašė priteisti kompensacijų išmokėjimui tik realiai patirtas išlaidas (nuostolius), t. y. pareikštas reikalavimas atlyginti realiai patirtus nuostolius, o ne, pavyzdžiui, baudines netesybas, tai teismas neturi pagrindo šių sumų vertinti kaip nepagrįstai didelių, neproporcingų ir todėl neva mažintinų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbdavio interesas (kad darbuotojas su juo nekonkuruotų) buvo apibrėžtas iki vienerių metų terminu po šalių darbo santykių pasibaigimo ir toks darbdavio interesas, minėta, atsižvelgiant į darbdavio įsipareigojimą mokėti atitinkamą kompensaciją, nevertintinas kaip neteisėtas ar nepagrįstas. Šia prasme atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovui nurodžius, jog po šalių darbo santykių pasibaigimo jis dirbs logistikos darbus (t. y. neatlikinės su darbdaviu konkuruojančių veiksmų), teismo vertinimu, susitarime nustatytos kompensacijos dydis (750 Lt „į rankas“) kartu su atsakovo kitoje darbovietėje gautinu darbo užmokesčiu vertintinas kaip atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (DK 35 straipsnio 1 dalis), t. y., be kita ko, pakankamai kompensuojantis atsakovo prisiimtus įsipareigojimus (savo teisių apribojimus). Atsižvelgiant į darbdavio teisėto intereso vientisą terminą (nuo darbo santykių pradžios iki vienerių metų po šalių darbo santykių pabaigos), teismo vertinimu, būtų neteisinga ir nesąžininga šį darbdavio interesą dirbtinai skaidyti į interesą šalių darbo santykių laikotarpiu ir į laikotarpį po šių santykių pabaigos. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kuriais apeliuojama į ieškovo prašomos priteisti kompensacijos nepagrįstumą, neadekvatumą, taip pat į neva egzistuojančius pagrindus šią kompensaciją priteisti tik už laikotarpį po šalių darbo santykių pabaigos. Dėl tų pačių aplinkybių, teismo vertinimu, nėra ir pagrindo sprendžiant dėl išmokėtų kompensacijų priteisimo atsižvelgti į atsakovo padaryto susitarimo pažeidimo pobūdį-mastą.

Nagrinėdamas atsakovo argumentus, kuriais apeliuojama į sumokėtus gyventojų pajamų bei socialinio draudimo mokesčius, teismas pažymi, kad susitarimo 2.9 punkte įtvirtinta atsakovo pareiga grąžinti visą ieškovo sumokėtą (o ne atsakovo gautą) kompensaciją. Tai reiškia, kad, įrodęs atsakovo padarytą susitarimo pažeidimą, ieškovas įgijo teisę reikalauti visų jo išmokėtų (o ne atsakovo „į rankas“ gautų) kompensacijų sumą. Be to, svarbu pažymėti, kad ieškovas (darbdavys) gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčius mokėjo būtent atsakovo interesais ir šie mokesčiai laikytini ne ieškovui (darbdaviui), bet atsakovui (darbuotojui) priklausančiomis lėšomis (Pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnis, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1, 2, 3, 10 dalys, 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 straipsnio 1 dalis). Taigi vien ta aplinkybė, kad tam tikrus mokesčius (kaip atsakovui išmokėtų kompensacijų sudėtines dalis) už atsakovą sumokėjo ieškovas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 16, 17 dalys), teismo vertinimu, nepaneigia būtent atsakovo nuosavybės teisių į aptariamas kompensacijų dalis, kurios sumokėtos kaip privalomi mokesčiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas neginčijo ir neteigė, jog, pavyzdžiui, šalių darbo santykių metu ieškovo kas mėnesį reguliariai išskaičiuoti ir į atitinkamus biudžetus pervesti analogiški mokesčiai nuo darbo sutartyje nustatyto 1245 Lt darbo užmokesčio turi būti traktuojami ne kaip atsakovo (darbuotojo) pinigai. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kuriais apeliuojama į ieškovo prašomų priteisti kompensacijų sumažinimą sumokėtų (atsakovo interesais) mokesčių suma.

Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą. Dėl to ieškinys tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 9976,47 Lt išmokėtų kompensacijų suma kaip nuostolių atlyginimas. Kadangi atsakovas atsisakė ikiteismine tvarka grąžinti ieškovui išmokėtų kompensacijų sumą, t. y. atsisakė geruoju įvykdyti ieškovo piniginio pobūdžio reikalavimą, tai ieškovui iš atsakovo priteistinos ir penkių procentų procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, kai visiškai patenkinami pareikšti ieškinio reikalavimai, ieškovui ir valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovui iš atsakovo priteistina 299,29 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 1, b. l. 42, 43, 44). Valstybei iš atsakovo priteistina 15,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T. 1, b. l. 1). Ši suma įmokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsniu, Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Fire expert“, j. a. k. 302413755, iš atsakovo A. V. (A. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) 9976,47 Lt (devynių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt šešių litų 47 ct) nuostolių atlyginimą.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Fire expert“, j. a. k. 302413755, iš atsakovo A. V. (A. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) 299,29 Lt (du šimtus devyniasdešimt devynis litus 29 ct) žyminio mokesčio ir 2000 (du tūkstančius) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. V. (A. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) 15,18 Lt (penkiolika litų 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                      Vitalijus Abramovičius