Civilinė byla Nr. e2A-652-555/2024
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00738-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.3; 2.5.4.10; 2.5.5; 2.5.9; 3.1.7.6;
3.3.1.18.3; 3.4.5.2
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. U. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3110-399/2023 pagal pareiškėjo E. U. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. J., notarei D. L., valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu (panaikinimo) ir suinteresuoto asmens R. J. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybei, atstovaujamai valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarei D. L., E. U. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, pareiškimo (prašymo) išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą pripažinimo negaliojančiu.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas E. U. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas atnaujinti jam terminą priimti palikimą pagal mirusios L. J. 2009 m. balandžio 20 d. testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir panaikinti (pripažinti negaliojančiu) notarės D. L. išduotą 2023 m. gegužės 24 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas nurodė, kad gavo (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės D. L. 2023 m. vasario 1 d. pranešimą, kuriuo buvo informuotas apie mirusios L. J. 2009 m. balandžio 20 d. testamento sudarymo faktą. 2023 m. kovo 6 d. jis (duomenys neskelbtini) notaro biure buvo supažindintas su testatorės testamentu, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą-butą, esantį (duomenys neskelbtini), visus namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, esančius šiame bute, bei visą kitą savo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kuris jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, po savo mirties asmeninės nuosavybės teise paliko pareiškėjui. Nors pareiškėjui testamentu paliktas visas mirusiosios turtas, tačiau jam testamentas buvo paskelbtas nuo mirusios mirties praėjus daugiau kaip trijų mėnesių terminui (palikėja mirė (duomenys neskelbtini) testamentas pareiškėjui paskelbtas 2023 m. kovo 6 d.). Dėl to pareiškėjas nedelsiant kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pagal 2023 m. gegužės 24 d. testamentų registro išrašą matyti, kad palikimą 2023 m. gegužės 10 d. priėmė Lietuvos valstybė. Pareiškėjas nei testatorės mirties dieną, nei per tris mėnesius po jos mirties nežinojo apie jo vardu surašytą testamentą, o sužinojęs, negalėjo priimti palikimo, nes įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas jau buvo praleistas. Pareiškėjas buvo sąžiningas, atidus ir rūpestingas. Gavęs notarės pranešimą nedelsiant grįžo iš užsienio (kur gyvena) ir atvyko pas notarę, tačiau notarė supažindinusi pareiškėją su testamentu, pareiškėjui išaiškino, kad terminas palikimui priimti jau yra praleistas, ir, kad jis, norėdamas priimti palikimą, turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, objektyviai sutrukdžiusių priimti palikimą laiku. Šiuo atveju pareiškėjas yra įpėdinis pagal testamentą, jis palikimo priimti negalėjo dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių, todėl teismui šias priežastis pripažinus svarbiomis ir atnaujinus palikimo priėmimo terminą, pareiškėjas turėtų teisę priimti palikimą, kaip įpėdinis pagal testamentą. Tuo tarpu notarė testamentą pareiškėjui paskelbė tik 2023 m. kovo 6 d., t. y. po palikėjos mirties praėjus beveik dviem metams. Paskelbusi testamentą, nors pačiam pareiškėjui notarė išaiškino, kad jis jo priimti negali, bei pasiūlė kreiptis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau vos po mėnesio, savo 2023 m. balandžio 6 d. rašte VĮ Turto bankui nurodė, kad testamentinis įpėdinis į notaro biurą nesikreipė bei išdavė ginčijamą liudijimą. Taigi, notarės išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais, turėtų būti panaikintas.
3. Suinteresuotas asmuo R. J. su pareiškėjo patikslintu pareiškimu sutiko iš dalies, ir kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad jis priėmė L. J., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti; pripažinti negaliojančiu 2023 m. gegužės 10 d. VĮ Turto banko (duomenys neskelbtini) notaro biurui pateiktą prašymą Nr. (16.6 Mr) SK4-5545) dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, pripažinti negaliojančiu 2023 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. J., o jis yra jos brolio V. J., mirusio 2008 m. liepos 4 d., sūnus, t. y. paveldint pagal įstatymą penktos eilės įpėdinis. Iš 2023 m. birželio 1 d. gyventojų registro pažymų matyti, kad L. J. buvo netekėjusi, vaikų neturėjo. V. J. daugiau vaikų, išskyrus jį, neturėjo. Po L. J. mirties liko jos palikimas, kurį sudaro nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu. Suinteresuotas asmuo R. J. iš karto, po jos mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu. Bute gyvena kartu su savo mama J. J., kuri minėtame bute apsigyveno dar L. J. gyvai esant ir ją iki pat mirties prižiūrėjo bei slaugė. R. J. už butą moka mokesčius (už komunalinius patarnavimus, elektrą ir kt.). Suinteresuotas asmuo kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Dėl to teismine tvarka nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas. VĮ Turto bankas 2023 m. birželio 8 d. į civilinę bylą pateikė papildomus dokumentus, tik iš kurių ir tapo žinomos aplinkybės, jog jis notarei pateikė 2023 m. gegužės 10 d. prašymą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo ir 2023 m. gegužės 24 d. notarė jam išdavė palikėjos palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Tačiau liudijimas buvo išduotas neteisėtai, todėl turi būti panaikintas. Suinteresuotas asmuo nebuvo atvykęs pas notarą ir nepateikęs notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar pareiškimo dėl palikimo atsisakymo. Suinteresuotas asmuo paveldėjimo teisę įgyvendino kitu būdu – pradėdamas faktiškai palikimą valdyti ir neturėjo pareigos kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Kadangi R. J. palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, valstybė negalėjo perimti palikėjos turto, todėl palikimo perėjimo valstybei liudijimas pripažintinas negaliojančiu, kadangi šiuo atveju nebelieka numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Taigi, valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu. Tuo tarpu, pareiškėjas E. U. palikimą, likusį po L. J. mirties, turėjo priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, t. y. iki 2021 m. rugpjūčio 10 d. Į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškėjas kreipėsi 2023 m. kovo 13 d., t. y. beveik po 19 mėnesių. Pareiškėjas apie jo naudai surašytą testamentą žinojo dar iki testatorės mirties. Be to, pareiškėjas žinojo ir apie L. J. mirtį. Taigi, šiuo atveju nebuvo / egzistavo objektyvios, svarbios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausomos priežastys, sutrukdžiusios per įstatymo nustatytą terminą imtis būtinų veiksmų palikimui, atsiradusiam po L. J. mirties, priimti. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad pareiškėjas, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Pareiškėjas aktyvių veiksmų palikimui priimti ėmėsi tik tada, kai 2023 m. kovo 6 d. notarė supažindino pareiškėją su testamentu, pareiškėjui išaiškino, kad terminas palikimui priimti jau yra praleistas. Termino atnaujinimas pažeistų suinteresuoto asmens teises ir interesus.
5. Suinteresuotas asmuo notarė D. L. nurodė, kad, (duomenys neskelbtini) mirus L. J. ir palikimo atsiradimo vietos notarui sužinojus apie mirtį, buvo patikrinti Gyventojų registro duomenys, patvirtinantys mirties fakto įrašą bei Testamentų registro duomenys, patvirtinantys L. J. 2009 m. balandžio 20 d. (duomenys neskelbtini) notaro biure sudarymo faktą. Testamentiniam įpėdiniui pranešimai dėl testamento paskelbimo išsiųsti registruotais laiškais testamente nurodytais ir kitais žinomais adresais. Testamentas buvo paskelbtas 2023 m. kovo 6 d. 11.50 val. Testamentinis įpėdinis-pareiškėjas buvo informuotas, kad dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo turi kreiptis į teismą ir apie kreipimąsi pranešti notaro biurui per keturiolika dienų nuo testamento paskelbimo dienos. Apie tai, kad buvo 2023 m. kovo 15 d. kreiptasi į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo, nei pats testamentinis įpėdinis nei jo atstovė advokatė notaro biuro neinformavo. VĮ Turto bankas apie tai, kad dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo pradėtas procesas teisme, notaro biuro taip pat neinformavo ir 2023 m. gegužės 10 d. pareikalavo išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą mirusios L. J. turtui. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas 2023 m. gegužės 24 d. Notaras pats savarankiškai negali patikrinti duomenų Lietuvos Respublikos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, kol nėra šalimi procese. Išduodant palikimo perėjimo valstybei liudijimą jai nebuvo žinoma, kad testamentinis įpėdinis E. U. kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, todėl liudijimas buvo išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, atlikus visus būtinus veiksmus, surinkus bei patikrinus visus reikiamus dokumentus.
6. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nurodė, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo. Sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, būtina asmens valią išreikšti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilines teisines pasekmes. Jeigu įpėdinis neatlieka veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko. Šiuo atveju palikimas turėjo būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau iki nurodyto termino R. J. nesikreipė dėl palikėjos palikimo priėmimo. R. J., prašydamas konstatuoti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikėjos palikimo priėmimo faktiniu valdymu, taip pat konkrečiai nenurodo kokius aktyvius veiksmus atliko po palikėjos mirties ir visapusiškai nepaaiškina dėl kokių priežasčių nerealizavo savo paveldėjimo teisių į jį visa apimtimi per nustatytą laikotarpį ir jų neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. Be to, iš šiuo metu į bylą pateiktų rašytinių įrodymų galima padaryti išvadą, kad jis tinkamai neišreiškė savo ketinimo paveldėti palikėjos palikimą, per nustatytą terminą. VĮ Turto bankas, tik gavęs informaciją, jog dėl mirusiosios palikimo paveldėjimo niekas nesikreipė, pradėjo palikėjos palikimo paveldėjimo procedūrą valstybei. Pagal tuo metu suformuotą Testamentų registro išrašą duomenų apie jame įregistruotą palikėjos palikimo priėmimą faktų nebuvo, todėl VĮ Turto bankas privalėjo atlikti jai teisės aktais nustatytas funkcijas ir kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. VĮ Turto bankui 2023 m. gegužės 24 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo metu, nebuvo jokių konkrečių duomenų, kad įstatyminiai įpėdiniai buvo priėmę palikėjos palikimą, todėl yra akivaizdu, jog per nustatytą terminą, paveldėtojams pagal įstatymą nesikreipus dėl minėto turto paveldėjimo į notarą ir šio turto tinkamai nepriėmus faktiniu valdymu, mirusiosios turtą turėjo teisę paveldėti valstybė. VĮ Turto bankas neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti R. J. interesus. Apie R. J. sumokėtus mokesčius po palikėjos mirties vienareikšmiškų įrodymų šiuo metu į bylą pateikta irgi nėra, todėl yra akivaizdu, kad valstybę šiuose paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti VĮ Turto bankas tinkamai vykdė jai teisės aktais nustatytas funkcijas. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra vienas iš notarų atliekamų notarinių veiksmų. R. J. ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, todėl teisinio pagrindo pripažinti notarės veiksmus neteisėtais nėra. Be to, jeigu byloje pareiškimas reikalavimas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, tai jis turėtų būti nagrinėjamas ginčo teisena ir įvertinus notarės argumentus nurodytu aspektu. VĮ Turto bankas taip pat prašė netenkinti ir E. U. patikslinto pareiškimo, kadangi jis neįrodė, kad terminą palikimui priimti pagal testamentą praleido dėl svarbių priežasčių bei, kad nuo palikėjos mirties nežinojo ir negalėjo susižinoti apie mirtį ir jo naudai sudarytą testamentą.
7. Valstybę taip pat šioje byloje atstovavo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI), kuri nurodė, kad nėra gavusi pranešimo dėl galimo palikėjos turto perėjimo valstybei ir palikimo priėmimo valstybės vardu procedūros nėra pradėjusi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimu netenkino pareiškėjo E. U. patikslinto pareiškimo dėl palikimo termino atnaujinimo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo (pripažinimo negaliojančiu); patenkinto suinteresuoto asmens R. J. patikslintą pareiškimą paveldėjimo teisei realizuoti, nustatant turintį juridinę reikšmę faktą, kad L. J., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, sūnėnas R. J.; pripažino negaliojančiu (duomenys neskelbtini) notaro biuro 2023 m. gegužės 24 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančiu VĮ Turto bankas (duomenys neskelbtini) notaro biurui pateiktą 2023 m. gegužės 10 d. prašymą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo.
9. Dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas sutiko, kad byloje susidarė nestandartinė situacija, kuomet ta pati notarė tvirtinusi testamentą 2009 m., apie testatorės mirtį sužinojusi jau 2021 m. birželio 1 d. iš UAB „Litesko“ rašto bei vėliau iš VĮ Turto banko 2021 m. rugpjūčio 25 d. rašto, testamentinį įpėdinį pakvietė susipažinti su testamento turiniu tik 2023 m. vasario 1 d. ir testamentą paskelbė (perskaitė) 2023 m. kovo 6 d., tačiau šios aplinkybės vienareikšmiškai nepatvirtimo, jog pareiškėjas iki 2023 m. vasario 1 d. tikrai nežinojo, jog testatorė testamentu 2009 m. palieka jam turtą.
10. Teismas vertino, jog pareiškėjui buvo žinoma apie jo naudai sudarytą testamentą bei apie testatorės mirtį daug anksčiau nei buvo perskaitytas testamentas, kadangi pats pareiškėjas tai yra nurodęs viename iš pirmųjų teismo posėdžių, apie testatorės mirtį iš karto po jos mirties buvo pranešta pareiškėjo tėvui, byloje nėra duomenų jog pareiškėjas su tėvu nebendrauja. Pareiškėjas apie testatorės mirtį sužinojo iš karto po jos mirties, o apie testamentą žinojo ir iki testatorės mirties. Teismas sutiko, kad palikimas atsirado tik L. J. mirus, t. y. (duomenys neskelbtini) tačiau nesutiko su tuo, kad pareiškėjas apie testamentą ir testatorės mirtį sužinojo tik iš notarės pranešimo 2023 m. vasario 1 d. Atidus ir rūpestingas asmuo gali kreiptis į notarą pagal palikimo atsiradimo vietą gauti informacijai apie testamento galiojimą, į VĮ Registrų centrą (gyventojų registrą), jei yra abejonės dėl asmens mirties. Pareiškėjas įrodymų, jog tokius ar panašius veiksmus atliko, nepateikė. Ta aplinkybė, jog pareiškėjas gyvena užsienyje, nevertinta kaip svarbi priežastis nulėmusi termino praleidimą, nes asmuo veikti gali ir per atstovą tiek dėl informacijos gavimo, tiek dėl kitų veiksmų atlikimo.
11. Teismas nesutiko, kad pareiškėjas elgėsi sąžiningai. Pareiškėjas pradiniame pareiškime (2023 m. kovo 15 d.), naudodamasis kvalifikuota teisininko pagalba, iš viso nenurodė suinteresuotų asmenų, šalindamas teismo nutartimi nustatytus trūkumus, jau nurodė suinteresuotu asmeniu valstybę, tačiau nenurodė penktos eilės įpėdinio, pagal įstatymą, R. J., apie kurio buvimą pareiškėjui tikrai buvo žinoma. Aktyvus pareiškėjas buvo jau po testamento paskelbimo, t. y. iš karto kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti pagal testamentą atnaujinimo, tačiau reikšmingiausi pareiškėjo veiksmai yra tie, kurie buvo ar turėjo būti atlikti terminui prasidėjus ir dar nepasibaigus, ir šiuo terminu pareiškėjas jokių veiksmų neatliko, neįrodė, kad jie nebuvo atlikti dėl objektyvių priežasčių, neįrodė tokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo veiksmų atlikti. Teismas vertino, jog pareiškėjui buvo žinomos faktinės aplinkybės, t. y., kad palikimą sudarančiame bute gyvena R. J. ir jo motina ir dėl to jis ilgą laiką jokių veiksmų nesiėmė.
12. Dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nurodė, kad R. J. yra penktos eilės įpėdinis, pagal įstatymą, į palikimą, atsiradusį po L. J. mirties. Pirmesnių eilių įpėdinių pagal įstatymą nėra. Pareiškėjui palikėja paliko turtą testamentu 2009 m., tačiau per tris mėnesius nuo palikėjos mirties ir palikimo atsiradimo, jis palikimo nepriėmė, o teismas šiuo sprendimu termino jam palikimui priimti neatnaujino. Ta aplinkybė, kad penktos eilės įpėdinis (R. J.) neįformino savo teisės paveldėti tetos turtą gana ilgą laikotarpį, neturi esminės reikšmės sprendžiant palikimo priėmimo faktiniais veiksmais fakto nustatymą, t. y. nėra pagrindu išvadai, kad palikimas faktiniais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nebuvo priimtas.
13. Byloje apklausti liudytojai paliudijo, kad R. J. po tetos mirties grįžo iš užsienio, kuriame dirba, ir apsigyveno palikimą sudarančiame bute, jis moka mokesčius, rūpinosi tetos laidotuvėmis ir ją palaidojo, byloje yra duomenys, kad iš karto po L. J. mirties, t. y. terminu palikimui priimti – tris mėnesius, R. J. mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, bute gyveno, jį valdė bei juo rūpinosi. Aplinkybė, kad bute deklaruota R. J. motinos, bet ne jo paties, gyvenamoji vieta, nėra reikšminga sprendžiant palikimo priėmimo klausimą. R. J. motina palikimą sudarančiame bute apsigyveno dar 2018 m. palikėjos sutikimu ir jai gyvai esant. L. J. jokio patvarkymo, kad turtas liktų suinteresuoto asmens motinai nepadarė, ji nėra įpėdine nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, taigi nepriėmė ir negalėjo priimti palikimo po palikėjos mirties. Teismas sprendė, kad tai, jog bute panaudos teisėmis gyveno iki palikėjos mirties ir toliau gyvena J. J., nėra reikšminga sprendžiant palikimo priėmimo klausimus, nes ji nėra įpėdinė ir tai, kad R. J. pinigais ir pavedimu ji atlieka įmokas už komunalines paslaugas nepatvirtina jos siekio įgyti butą nuosavybės teise.
14. Teismas vertino, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. J. atliko aktyvius, valinius veiksmus dėl tetos turto valdymo iš karto po jos mirties, t. y. mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, rūpinosi bei prižiūrėjo turtą, palikimui priimti aktualiu laikotarpiu gyveno bute sudarančiame palikimą ir įrodymu visuma leidžia daryti išvadą, kad palikimą po L. J. mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti priėmė R. J..
15. Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Teismas nurodė, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas 2023 m. gegužės 24 d. ir terminas jam ginčyti nepraleistas. Nagrinėjamai bylai aktuali situacija priėmė ar ne esantys įpėdiniai, t. y. fiziniai asmenys, palikėjos palikimą. Pareiškėjas yra testamentinis įpėdinis, jis praleido terminą palikimui priimti pagal testamentą, kurio terminas neatnaujinamas šiuo teismo sprendimu ir nors jis yra testamentinis įpėdinis, tačiau jis nėra priėmęs palikimo ir dėl jo turtas galėtų pereiti valstybei. Kitaip yra su penktos eilės įpėdiniu pagal įstatymą R. J., kuris taip pat įstatymu nustatytu terminu nepadavė pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo, tačiau šiuo teismo sprendimu nustatomas turintis juridinę reikšmę faktas, kad R. J. priėmė palikėjos palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti ir nors faktas nustatomas jau esant išduotam turto perėjimo valstybei liudijimui (2023 m. gegužės 24 d.), tačiau teismas vertino, kad sąlygos tokiam liudijimui išduoti nebuvo atsiradę, t. y. neįvyko turto perėjimo valstybei juridinis faktas, o būtent neatsirado situacija, kad nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo.
16. Nors šiuo atveju turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas šiuo sprendimu, teismas vertino, kad R. J. palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, priėmė palikėjos mirties momentu, tai yra (duomenys neskelbtini) ir neatsirado sąlygos palikimui pereiti valstybei, t. y. neįvyko juridinis faktas, kad nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo nei prašymo išduoti turto perėjimo valstybei liudijimą, nei anksčiau ir todėl teismas detaliai nepasisako šioje sprendimo dalyje, kokius veiksmus atliko valstybei, t. y., kiek ir kokių prašymų (pareiškimų) ją atstovaujančios institucijos VĮ Turto banko darbuotojai teikė notarei, kadangi tai nėra teisiškai reikšminga.
17. Teismas taip pat vertino, kad teisinės pasekmės kyla iš turto perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, nes tik išdavus tokį liudijimą valstybė gali įforminti turtą savo vardu, tačiau šiuo atveju perėjimo valstybei liudijimas pripažįstamas negaliojančiu ir tuo pačiu pripažįstamas negaliojančiu ir 2023 m. gegužės 10 d. prašymas išduoti turto perėjimo valstybei liudijimą, nes liudijimas buvo išduotas būtent šio prašymo pagrindu, nors tokiam prašymui teikti teisinių pagrindų nebuvo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu pareiškėjas E. U. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą patenkinti visiškai, o suinteresuoto asmens R. J. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnio nuostatas, pažeidė įrodinėjimo taisykles ir bendruosius teisės principus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad notarė pareiškėją informavo tik 2023 m. vasario 1 d. pranešimu, o su testamento turiniu supažindino 2023 m. kovo 6 d. Dėl šios aplinkybės jokių abejonių nėra, ją patvirtino ir teismas sprendimu. Tačiau teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad ši aplinkybė nėra svarbi priežastis, dėl kurios pareiškėjas negalėjo priimti palikimo.
1.2. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė nepagrįstoms prielaidomis, spręsdamas, kad neva pareiškėjas apie jo naudai sudarytą testamentą žinojo dar iki palikėjos mirties, o apie palikėjos mirtį sužinojo iš karto. Pareiškėjas nuo pat pirmojo teismo posėdžio tvirtino ir nuosekliai teigė viso bylos nagrinėjimo metu, kad iki notarės pranešimo apie jo naudai sudarytą testamentą jis nežinojo. Pareiškėjas niekada neminėjo, kad jam buvo žinoma apie testamento sudarymą anksčiau, nei jam pranešė notarė. Iš sprendimo motyvų neaišku, apie kurį konkrečiai teismo posėdį kalbama, kadangi byloje vyko ne vienas teismo posėdis, tačiau nei vieno iš jų metu pareiškėjas nėra teigęs, kad jam dar iki notarės pranešimo būtų buvę žinoma apie jo naudai sudarytą palikėjos testamentą. Be to, duomenų, kad, sudarant testamentą, būtų dalyvavusi pareiškėjo motina, byloje taip pat nebuvo nustatyta. Priešingai, pareiškėjas viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad apie testamentą nežinojo, o jeigu būtų žinojęs, tai nebūtų delsias, iš karto būtų kreipęsis į notarą.
1.3. Pareiškėjas nesutinka, kad apie testatorės mirtį sužinojo iš karto po jos mirties. Pirmosios instancijos teismas tokią prielaidą padarė remdamasis tik liudytojos J. J. paaiškinimu, kad ji apie palikėjos mirtį iš karto neva pranešė pareiškėjo tėvui. Pareiškėjo tėvas byloje apklaustas nebuvo. Pats pareiškėjas nurodė, kad apie palikėjos mirtį nežinojo, tėvas jo neinformavo. Nei pareiškėjas, nei jo tėvas palikėjos laidotuvėse nedalyvavo, todėl, priešingai, nei sprendė teismas, vertinant nurodytas aplinkybes, labiau tikėtina, jog pareiškėjui apie palikėjos mirtį nebuvo žinoma. Tai, kad tokia informacija buvo perduota pareiškėjo tėvui, nepatvirtina fakto, jog jis ją perdavė ir pareiškėjui, o ta aplinkybė, kad nei vienas iš jų nedalyvavo palikėjos laidotuvės, apskritai kelia abejonių, ar pareiškėjo tėvui buvo pranešta. Teismas rėmėsi tik vienos liudytojos parodymais.
1.4. Pareiškėjas nėra įpėdinis pagal įstatymą (nepatenka į CK 5.11 straipsnio nustatytas įpėdinių eiles), todėl nežinodamas apie jo naudai egzistuojantį testamentą, pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo kreiptis į notarą, ar domėtis dėl palikimo priėmimo. Taigi, pirmosios instancijos teismo motyvai, kad pareiškėjas turėjo būti aktyvus iš karto po testatorės mirties, o ne po to, kai jam notarė paskelbė testamentą, yra visiškai nepagrįsti. Būtent aktyvūs pareiškėjo veiksmai palikimui priimti, kurių jis ėmėsi iškart po notarės pranešimo apie jo naudai esantį testamentą, kaip tik patvirtina, jog iki tol jis nežinojo apie testamentą.
1.5. Pareiškėjas niekada neatsisakė palikimo priėmimo ir nedelsė jo priimti, kaip nepagrįstai nurodoma sprendime, o terminą palikimui priimti praleido tik dėl nežinojimo apie jo naudai sudarytą testamentą, todėl tokia priežastis pripažintina svarbia ir terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas. Priešingas aiškinimas neatitiktų įstatymo nuostatų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, kadangi nežinojimas apie asmens naudai sudarytą testamentą yra akivaizdžiai svarbi priežastis, kuri sutrukdė jam priimti palikimą.
1.6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl momento, kada pareiškėjui tapo žinoma apie jo naudai sudarytą testamentą, rėmėsi nepagrįstomis prielaidomis, kurios prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir dėl to padarė neteisingas išvadas, taigi ir nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, jog jis buvo atidus ir rūpestingas, t. y. ėmėsi veiksmų išsiaiškinti aplinkybes dėl testamento sudarymo ir testatorės mirties, dar iki notarės pranešimo. Pareiškėjas teismui nurodė, kad jis apie jo naudą sudarytą palikimą sužinojo tik iš notarės. Taigi nepagrįsta ir neracionalu reikalauti iš asmens, kad jis nebūdamas įpėdinių eilėje pagal įstatymą ir nežinodamas apie jo naudai sudarytą testamentą, turėtų domėtis ir rinkti duomenis apie asmenų mirtį ir jų palikimą. Be to, teismas, spręsdamas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turėjo atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjas yra testamentinis įpėdinis. Testatorė surašydama testamentą siekė palikti savo turtą būtent pareiškėjui, todėl neatnaujinus termino palikimui priimti lieka neįgyvendinama testatorės valia, kuri sprendžiant paveldėjimo klausimus yra itin svarbi.
1.7. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į testatorės valią palikti turtą pareiškėjui, rėmėsi nepagrįstomis prielaidomis, konstatuodamas, jog pareiškėjas neva žinojo apie jo naudai sudarytą testamentą dar iki testatorės mirties, nors, kaip jau pasisakyta aukščiau, tokia išvada prieštarauja byloje esančių įrodymų visetui. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 5.57 straipsnio nuostatas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatsižvelgė į minėtą kasacinio teismo praktiką, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, todėl nepagrįstai nepripažino palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių svarbiomis ir nepagrįstai neatnaujino termino palikimui priimti.
1.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J. palikimą priėmė faktiškai pradėjęs mirusios turtą valdyti. Teismas šio juridinio fakto konstatavimui turėjo vertinti ir nustatyti ne tik aplinkybes, kad buvo mokėti komunaliniai mokesčiai už palikėjos butą, ir kad suinteresuotas asmuo grįžęs iš užsienio apsistoja palikėjos bute, bet ir dėl kokių priežasčių, kokiu tikslu tai buvo daroma. Teismas išvadą, kad palikimą po L. J. mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti priėmė R. J., padarė įvertinęs liudytojų paaiškinimus, suinteresuoto asmens pateiktus kvitus už vandenį, dujas, šildymą, elektrą, atliekų surinkimą ir kt., neva jis mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, rūpinosi bei prižiūrėjo turtą, palikimui priimti aktualiu laikotarpiu gyveno bute sudarančiame palikimą.
1.9. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, neatskleidė visų aplinkybių reikšmingų tokio fakto nustatymui, nepagrįstai konstatavo faktą esantį, nors byloje nėra pakankamai įrodymų tokio fakto buvimui pagrįsti. Nei iš sprendimo turinio, nei iš bylos duomenų nėra aišku, kuo remiantis teismas nustatė, kad buvo R. J. valia priimti palikimą – t. y. turtą valdyti kaip savo, ir kaip pasireiškė suinteresuoto asmens aktyvūs veiksmai priimti palikimą. Byloje pateiktuose mokėjimo kvituose komunalinius mokesčius nesimato, kas yra mokėtojas, t. y. šie mokėjimai nepatvirtina, jog mokėtojas yra R. J.. Jie patvirtina tik tai, kad buvo apmokėta už komunalinius mokesčius, kurios išrašytos mirusios (palikėjos) vardu. R. J. dirba ir gyvena užsienyje, į užsienį išvyko dirbti dar prieš palikėjos mirtį, grįžęs buvo tik laidotuvėms, ginčo bute gyveno dvi savaites. Palikėjos laidotuvėms rūpinosi R. J. sutuoktinė, kurios vardu yra išrašyta ir sąskaita už laidotuves. R. J. gyvenamoji vieta buvo kartu su sutuoktine. Suinteresuoto asmens motina J. J. patvirtino, kad jos sūnus R. J. siuntė pinigus jai dar iki palikėjos mirties, nes nuo 2018 m. ji nedirba ir kartu su palikėja gyveno palikėjos bute. Taip pat nurodė, kad žinojo apie palikėjos paliktą testamentą, taip pat, kad iki palikėjos mirties ir po jos mirties R. J. gyveno ir dirbo užsienyje, buvo grįžęs laidotuvėms.
1.10. Nagrinėjamu atveju naudojimąsi palikėjos butu tęsė net ne pats įpėdinis, o jo motina, kuri neturi teisės paveldėti (nėra įpėdinė), todėl tai, kad ji gyveno ir mokėjo mokesčius už palikėjos butą iš jai teikiamos sūnaus finansinės paramos, jokios reikšmės neturi sprendžiant dėl R. J. valios priimti palikimą (t. y. niekaip nepatvirtina, kad jis motinai teikė finansinę paramą, nes save laikė palikėjos buto savininku). Kiti byloje esantys duomenys taip pat nepatvirtina R. J. valios priimti palikimą, nėra jokių įrodymų, jog jis būtų ėmęsis kažkokių aktyvių veiksmų per tris mėnesius po mirusios mirties pareiškiant savo kaip savininko teises į butą. Be to, R. J., žinodamas aplinkybę, jog palikėja yra surašiusi testamentą, negalėjo po palikėjos mirties jos turto pradėti valdyti kaip savo, kadangi turėjo suprasti, jog kitas asmuo – testamentinis įpėdinis į palikėjos turtą turi daugiau teisių už jį.
1.11. R. J. kreipėsi į advokatę ir pradėjo domėtis palikimu tik 2022 m. lapkričio mėn., taigi jau praleidęs terminą palikimui priimti. Pastebėtina, kad būtent po šio R. J. advokatės kreipimosi į notarę, notarė susirūpino testamento paskelbimu ir pradėjo ieškoti testamentinio įpėdinio pareiškėjo. Taigi jeigu pats suinteresuotas asmuo, būdamas penktos eilės įpėdiniu, žinodamas apie palikėjos mirtį ir buvusį testamentą, būtų siekęs priimti jos palikimą faktiniu valdymu, būtų veikęs apdairiai ir atsakingai, tai pirmiausia būtų išsiaiškinęs ar palikimo nepriėmė, ar neketina priimti testamentinis įpėdinis. Kadangi jis būdamas įstatyminiu įpėdiniu paveldėti galėtų tik tuo atveju jeigu palikimo nepriimtų įpėdinis pagal testamentą.
1.12. Pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų viseto, nesant įrodymų pakankamumo, nepagrįstai priėjo išvados, kad įstatyminis penktos eilės įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikėjos butą per tris mėnesius po jos mirties. Teismas, vertindamas įrodymus, turėjo atsižvelgti ir į teismų praktikoje susiformavusius vertinimo kriterijus, vadovautis ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas, atsižvelgiant į byloje susiklosčiusių aplinkybių visumą, tinkamai nustatyti įrodinėjamus faktus ir juos pagrindžiančius įrodymus, o šiuo atveju to nepadarė.
1.13. Pirmosios instancijos teismas palikimo perėjimo valstybei liudijimą panaikino tuo pagrindu, kad nustatė juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjas su tuo nesutinka ir šiuo apeliaciniu skundu ginčija sprendimą bei prašo naikinti paveldėjimo liudijimą pareiškime nurodytu pagrindu, t. y. atnaujinus praleistą terminą palikimui priimti.
19. Suinteresuotas asmuo R. J. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs kiekvieną faktinę aplinkybę, ją pagrindė analizuodamas šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą. Teismas, vertindamas šiuos įrodymus, motyvavo, kodėl jais remiasi arba atmeta, vertindamas šalių ir liudytojų paaiškinimus bei parodymus, atsižvelgė į jų nuoseklumą, juos duodančiųjų objektyvumą. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas pavienių įrodymų subjektyviu vertinimu, o bylą nagrinėjęs teismas, darydamas išvadas, pagrindė jas byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, pareiškėjas turėjo įrodyti patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes, o R. J. – atsiliepime į patikslintą pareiškimą bei patikslintame pareiškime su savarankiškais reikalavimais nurodytas aplinkybes. Teismas vertino visus byloje esančius įrodymus, o aplinkybė, kad pareiškėjas neįrodė savo teiginių, nereiškia, jog teismas priėmė neteisingą sprendimą.
2.2. Byloje, kilus ginčui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ir tinkamai nustatė bei pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas apie testatorės mirtį sužinojo iš karto po jos mirties, o apie jo naudai sudarytą testamentą žinojo ir iki testatorės mirties. Pareiškėjas tiesiog nurodo kitokį įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimą, savo subjektyvią nuomonę dėl pavienių įrodymų vertinimo bei teismo sprendime dėstomų motyvų, tačiau nepateikia tiesioginių ir neginčijamų įrodymų dėl to, kad pareiškėjui nebuvo žinoma apie jo naudai sudarytą testamentą iki jis pareiškėjui buvo paskelbtas notaro biure ir apie testatorės mirtį.
2.3. Pareiškėjas akcentuoja aplinkybę, neva nuo pat pirmojo teismo posėdžio tvirtino ir nuosekliai teigė viso bylos nagrinėjimo metu, kad iki notarės pranešimo jis nežinojo apie jo naudai sudarytą testamentą. Tačiau pareiškėjas tik nurodė tokį abstraktų teiginį, o teismo paprašytas plačiau paaiškinti tai, jau dėstė aplinkybes ir apie tai, kad jam buvo žinoma apie testamento sudarymą, ir kad net jo motina dalyvavo sudarant testamentą (2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžiai). Visiškai neįtikinamas pareiškėjo teiginys, jog iki notarės pranešimo jis nežinojo apie jo naudai sudarytą testamentą. Būtent įvertinęs šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, atsižvelgdamas į jų nuoseklumą, logiškumą, juos duodančiųjų objektyvumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apie testatorės mirtį iš karto po jos mirties buvo pranešta pareiškėjo tėvui, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas su tėvu nebendrauja, taigi ir apie testatorės mirtį sužinojo iš karto po jos mirties. Pareiškėjo nežinojimas apie testamentą ir testatorės mirtį termino eigoje neegzistavo.
2.4. Iš į bylą pateiktų dokumentų apie asmenų vardu registruotą nekilnojamąjį turtą matyti, kad nei R. J., nei jo mama J. J., kartu su testatore L. J. gyvenusia testatorei priklausančiame bute nuo pat 2012 m. iki pat testatorės mirties (duomenys neskelbtini) neturi jokio savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, neturi jokio kito gyvenamojo būsto, išskyrus po testatorės mirties likusį butą. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad praleisto termino palikimui priimti atnaujinimas pareiškėjui ypač pažeistų R. J., kuris priėmė palikimą-ginčo butą.
2.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad R. J. yra penktos eilės įpėdinis pagal įstatymą į palikimą, atsiradusį po L. J. mirties. Pirmesnių eilių įpėdinių pagal įstatymą nėra. Pareiškėjui palikėja palikėjo turtą testamentu 2009 m. balandžio 20 d., tačiau per tris mėnesius nuo palikėjos mirties ir palikimo atsiradimo, jis palikimo nepriėmė. Teismas pagrįstai vertino, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog R. J. atliko aktyvius, valinius veiksmus dėl tetos turto valdymo iš karto po jos mirties, t. y. mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, rūpinosi bei prižiūrėjo turtą, palikimui priimti aktualiu laikotarpiu gyveno bute, sudarančiame palikimą ir įrodymų visuma leidžia dairyti išvadą, kad palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti priėmė R. J..
2.6. R. J. disponuoja visais originaliais mokėjimo kvitais, todėl, jeigu ne jis būtų mokėtojas, vargu, ar šie originalūs kvitai būtų jo žinioje; mokėjimai už komunalines paslaugas yra specifiniai, kai kurie jų formuojami ir atliekami net ne konkretaus asmens vardu, o už patį objektą (butą) – abonentą, kitaip atlikti mokėjimų nėra ir galimybės, kas savaime nereiškia, kad nėra pagrindo spręsti, jog šias sąskaitas apmokėjo R. J.; liudytojos J. J. ir J. J. apklausų metu nenurodė aplinkybės neva ginčo bute R. J. gyveno dvi savaites; deklaruoti savo gyvenamosios vietos ginčo bute ar persirašyti sutartis su paslaugų tiekėjais R. J. nebuvo ir šiuo metu nėra jokios galimybės, kadangi iš viešai skelbiamos ir prieinamos informacijos yra žinoma, kad tokius veiksmus galima atlikti tik nekilnojamojo turto savininkui ar su pastarojo sutikimu, o pagal byloje dokumentus ginčo butas nuosavybės teise priklauso palikėjai; L. J. mirė (duomenys neskelbtini) todėl tai, kad po jos mirties vos sekančią dieną, t. y. 2021 m. gegužės 11d. pažymoje apie žmogaus palaikų kremavimą R. J. savo gyvenamąją vietą nurodė savo sutuoktinės gyvenamąją vietą, tikrai neapsprendžia, jog jo gyvenamoji vieta buvo kartu su sutuoktine, ir neturi reikšmės sprendžiant palikimo priėmimo klausimą.
2.7. Atmestini pareiškėjo argumentai, kad R. J. turėjo pirmiausia imtis aktyvių veiksmų išsiaiškinti ar palikimo nepriėmė (ar jį ketina priimti) testamentinis įpėdinis. Kita vertus, aplinkybės ir taip aiškiai rodė, kad pareiškėjas palikimo nepriėmė ir neketina jo priimti. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, nepažeisdamas materialiosios ir procesinės teisės normų, teisingai sprendė neatnaujinti pareiškėjui praleisto termino palikimui priimti bei teisingai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą.
20. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
22. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo bei dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti.
23. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2021 m. gegužės 16 d. mirė palikėja L. J., po palikėjos mirties atsirado palikimas, kurį sudaro nekilnojamasis turtas-butas, esantis (duomenys neskelbtini). Palikėja 2009 m. balandžio 20 d. testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), jai priklausantį turtą paliko pareiškėjui E. U., suinteresuotas asmuo R. J. yra palikėjos brolio V. J., mirusio 2008 m. liepos 4 d., sūnus, tai yra penktos eilės įstatyminis įpėdinis. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė D. L., patikrinusi, kad Testamentų registro duomenyse nėra įregistruota palikimo priėmimo faktų, suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui 2023 m. gegužės 5 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą dėl Lilijos J. E. palikimo perėjimo valstybei.
24. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti.
25. Nagrinėjamojoje byloje testamentinis įpėdinis-pareiškėjas E. U. įrodinėja, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes nežinojo nei apie testatorės valią, nei apie jos mirtį. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
26. Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinit terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinit, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinimas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).
27. Taigi, kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-295/2011).
28. Minėta, kad palikėja L. J. testamentu jai priklausantį turtą paliko pareiškėjui E. U.. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamento esmė yra suteikti palikėjui laisvę laisvai nuspręsti dėl jo turto likimo po jo mirties. Kasacinio teismo praktikoje paveldėjimo pagal testamentą bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbtinumas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2009). Taigi, pareiškėjas, prašydamas atnaujinti įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti savo teisę į palikimą tokiu būdu, kad nebūtų paneigta palikėjos valia. Jau minėta, kad kasacinio teismo praktikoje, be nurodytų konkrečių kriterijų, sprendžiant klausimą dėl tokio termino atnaujinimo, yra išaiškinta, jog reikia atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos konkrečioje byloje, taip pat vadovautis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis).
29. Pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad pareiškėjas žinojo ne tik apie palikėjos mirties dieną, bet ir apie palikėjos testamentu išreikštą valią, sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutikti neturi pagrindo.
30. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas E. U. nepatenka į įstatyminių įpėdinių sąrašą, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalėjo numatyti, kad po palikėjos L. J. mirties atsirado turto, kurį jis turi teisę paveldėti. Byloje reikšminga ir tai, kad pareiškėjas gyvena J. K., byloje duomenų apart suinteresuoto asmens ir jo šiemos narių, kurie turi priešingą nei pareiškėjas suinteresuotumą bylos baigtimi, paaiškinimų, įgalinančių spręsti, kad pareiškėjas su palikėja palaikė ryšius ar, kad jam buvo žinoma apie palikėjos testamentu išreikštą valią, byloje nepateikta. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad apie palikėjos mirtį buvo pranešta pareiškėjo tėvui, nėra pakankami išvadai, kad apie palikėjos mirties faktą buvo informuotas ir pareiškėjas. Be to, įrodinėjimo priemonėmis neparemta ir teiso išvada, kad pareiškėjui buvo žinoma apie sudarytą testamentą. Pareiškėjo paaiškinimai teismo posėdžio metu apie testamento sudarymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nepakankami išvadai, jog pareiškėjas pripažino faktą, jog jam buvo žinoma apie testatorės valia.
31. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas apie po palikėjos mirties likusį turtą sužinojo tik 2023 m. vasario 1 d., gavęs (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės D. L. pranešimą, jog jis šaukiamas paveldėti pagal testamentą mirusios palikėjos L. J. turtą. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad po to, kai pranešimu buvo pranešta apie tai, jog pareiškėjas šaukiamas paveldėti, jis ėmėsi operatyvių veiksmų paveldėjimo teisei įgyvendinti. Pirmiau nurodytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pripažintinos svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti.
32. Pažymėtina, kad CK 5.33 straipsnyje įtvirtinto testamento paskelbimo instituto esmė yra ta, jog palikimo atsiradimo vietos notaras, sužinojęs apie testatoriaus mirtį, privalo paskirti testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešti visiems žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta notaro, paskelbusio testamentą, pareiga imtis priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir kiek įmanoma greičiau pranešti jiems apie testamento turinį. Toks teisinis reglamentavimas leidžia manyti, kad įstatymų leidėjas numatė, jog galimos situacijos, kai asmuo gali nežinoti nei apie jam atsiradusią subjektinę teisę paveldėti, nei apie galimą palikimo sudėtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas testamento paskelbimo procedūrą ir notaro pareigą nustatyti visus įpėdinius bei pranešti jiems apie testamento turinį, tokiu reglamentavimu siekė užtikrinti, jog būtų įgyvendinta tikroji testatoriaus valia ir po jo mirties turtas atitektų ne įpėdiniams pagal įstatymą, o testamente nurodytiems asmenims. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų įgyvendinti subjektinę teisę paveldėti būtent po to, kai notaras įvykdė CK 5.33 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą.
33. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, taip pat turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėtų pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; kt.).
34. Nagrinėjamoje byloje paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos turtą išduotas valstybei, kuri realiai turtu nedisponavo, nes jame gyvena siuteresuoto asmens R. J., kuris byloje įrodinėja, jog palikimą priėmė faktiniu valdymu, mama. Pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiu valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ir šioje dalyje sprendimas nėra skundžiamas.
35. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus parodymus, padarė išvadą, jog suinteresuotas asmuo po tėvo sesers mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu, pradėdamas turtą valdyti. Apeliacinės instancijos teismas šiai teismo išvadai taip pat neturi pagrindo pritarti.
37. Kasacinis teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti esmė – aktyvūs paveldėtojo veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2012 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012; kt.).
38. Ar įpėdinis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, teismas sprendžia, nustatęs, išanalizavęs ir įvertinęs konkrečios bylos reikšmingų aplinkybių visumą. Nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos vertinimu, nenustatyta suinteresuoto asmens aktyvių veiksmų, kurie įgalintų spręsti, kad suinteresuotas asmuo išreiškė savo valią palikimui, atsiradusiam po palikėjos mirties, priimti. Suinteresuotas asmuo pripažįsta, kad jo mama, kuri nėra įstatyminė įpėdinė, tęsė naudojimąsi turtu, kuriuo naudojosi iki palikėjos mirties, t. y. butu ir namų apyvokos daiktais. Byloje reikšminga ir tai, kad suinteresuotas asmuo gyvena užsienyje ir dėl juridinio fakto nustatymo kreipėsi tik po to, kai valią dėl termino palikimui priimti atnaujinimo išreiškė testamentinis įpėdinis. Suinteresuoto asmens epizodinis naudojimąsis palikėjos turtu, piniginių lėšų, sumokėti už butui tenkančius mokesčius, skyrimas asmeniui, kuris naudojasi butu, nėra pakankami išvadai, kad suinteresuotas asmuo savo veiksmais po palikėjos mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas, tokiu būdu aiškiai išreikšdamas valią jį priimti.
39. Nagrinėjamoje byloje nesant pagrindo konstatuoti aktyvius suinteresuoto asmens veiksmus dėl palikimą sudariusio turto valdymo kaip savo, kurie leistų daryti išvadą, kad palikimas buvo priimtas pradėjus jį faktiškai valdyti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvadą apie tai, jog suinteresuotas asmuo priėmė palikėjos palikimą, padarė neįvertinęs byloje surinktų įrodymų visumos (CPK 185 straipsnis). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant pagrindo spręsti, kad suinteresuotas asmuo faktiniu valdymu priėmė palikimą, bei neginčijant teismo sprendimo dalies, kuria pripažintas negaliojančiu valstybei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, darytina išvada, kad pareiškėjui atnaujinus terminą palikimui priimti nėra paveikti suinteresuotų asmenų interesai.
40. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad konkrečių byloje nustatytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino CK 5.57 straipsnio nuostatas ir skundžiamu procesiniu sprendimu paneigė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojamos paveldėjimo teisės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog paveldėjimo teisės institutas kyla iš Konstitucijos; Konstitucija garantuoja paveldėjimo teisę, nes jos 23 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas). Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo pareikšimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir nustatydamas palikimo priėmimo juridinį faktą, netinkami įvertino bylos aplinkybių visumą, palikimo atsiradimo momentu individualiai susiklosčiusią situaciją, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, todėl neteisingai aiškino ir taikė CK 5.57 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo E. U. apeliacinis skundas tenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimas pakeičiamas – tenkinamas pareiškėjo pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, o suinteresuoto asmens pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas- tenkinamas pareiškėjo pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, o suinteresuoto asmens pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetamas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat atitinkamai paskirstyti šalių apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
42. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to, pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022 46 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-695/2020 59 punktas).
43. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas E. U. siekė, kad jam būtų atnaujintas terminas palikimui priimti pagal testamentą ir, atitinkamai, būtų panaikintas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo R. J., nesutikdamas su pareiškėjo reikalavimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo bei pareikšdamas savarankiškus reikalavimus, siekė, kad būtų nustatytas juridinis faktas dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, ir, atitinkamai, būtų panaikintas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Valstybė VĮ Turto bankas nesutiko su pareiškimu ir suinteresuoto asmens reikalavimais. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ir jų interesai yra priešingi, todėl pakeistus pirmosios instancijos teismo sprendimą – patenkinus pareiškėjo reikalavimus, o suinteresuoto asmens savarankiškus reikalavimus atmetus, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš asmenų, turėjusių priešingus interesus, t. y. suinteresuoto asmens ir VĮ Turto banko.
44. Pareiškėjas E. U. pirmosios instancijos teisme turėjo 4 758 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis 108 Eur bei 4 650 Eur teisinių paslaugų teikimas (procesinių dokumentų rengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose) (reg. Nr. DOK-13685; DOK-29378; DOK-50176), o apeliacinės instancijos teisme – 1 069 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 109 Eur žyminis mokestis ir 960 Eur apeliacinio skundo parengimas.
45. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos.
46. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 32 punktas)
.
47. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas yra valstybės institucija, teisės aktų nustatyta tvarka vykdanti pareigą dėl valstybės paveldėto nekilnojamojo turto perėmimo ir apskaitos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 105 punktas). Byloje nenustatyta neteisėtų valstybės institucijų veiksmų (neveikimo), nulėmusių palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotos institucijos netinkamas procesinis elgesys, įpėdiniai (pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo) taip pat civilinėje byloje neįrodinėjo neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl tenkanti atlyginti pirmosios instancijos teisme pareiškėjo turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis (½) nagrinėjamu atveju jam iš suinteresuoto asmens VĮ Turto banko nepriteisiama. Tuo tarpu iš suinteresuoto asmens priteisiama ½ pareiškėjo pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 2 379 Eur bylinėjimosi išlaidų.
48. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme priešingus interesus turėjo tik pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo, o VĮ Turto bankas prieštaravimų nereiškė – prašė pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, tai pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi, t. y. 1 069 Eur, yra priteisiamos tik iš suinteresuoto asmens. Iš viso iš suinteresuoto asmens, pareiškėjo naudai yra priteisiama 3 448 Eur ( 1 069 Eur + 2 379 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
49. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos yra nėra priteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo E. U. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo netenkintas ir patenkintas suinteresuoto asmens R. J. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo – nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. J., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, sūnėnas R. J..
Šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo E. U. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti – atnaujinti pareiškėjui E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą pagal L. J., mirusios (duomenys neskelbtini) 2009 m. balandžio 20 d. testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Suinteresuoto asmens R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo netenkinti.
Likusią Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš suinteresuoto asmens R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjo E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 3 448 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Tamašauskas