Baudžiamoji byla Nr. N1- 28-366/2009 m.

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1., 1.1.7.2.7., 1.1.8., 1.1.8.7., 1.1.8.7.9.,  2.1.15.3., 2.1.15.3.2., 2.1.15.3.3., 2.3., 2.3.4., 2.3.5., 2.3.6., 2.3.6.4., 2.3.6.4.5.

 

 

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. sausio 26 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,

Sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Miečiui,

gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui ,

nukentėjusiajai, civilinei ieškovei G. Ž.,

nukentėjusios atstovui adv. Antanui Cemnolonskui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A.V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas: 1) 1993-10-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 148 str. 1 d. 3 m. laisvės atėmimo, pritaikius 1961 m. BK 471 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2) 1993-12-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 146 str. 2 d. 1 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis 1961 m. BK 42 str. bausmė subendrinta su 1993-10-01 nuosprendžiu paskirta bausme ir pritaikius 1961 m. BK 471 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 3) 1996-05-05 Panevėžio apygardos teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 3 d. 6 m. laisvės atėmimo su ½  turto konfiskavimu; 4) 2006-05-30 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. 9 MGL bauda, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1d.,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

 

N U S T A T Ė:

A. V. 2008 m. gegužės 23 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), S. V. priklausančios sodybos buvusios pirties patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius ranka ir ne mažiau kaip 20 smūgių kojomis V. Ž. į galvą, šonus, krūtinę, nugarą, rankas, kojas, tuo padarydamas krūtinkaulio kūno, dešiniųjų II-III-IV-V-VI-VII-VIII-o, kairiųjų V-VI-VII-VIII-IX-o šonkaulių dvigubus lūžius, paviršutinius nosies šaknies, dešinio skruosto, kairės plaštakos, kairio kelio odos nubrozdinimus, poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje, dešiniuose vokuose, viršutinėje lūpoje, krūtinės ląstos vidurinėje dalyje bei dešinėje ir kairėje pusėse, dešinėje pilvo pusėje, kairiame žaste, kairėje nugaros pusėje, kairėje plaštakoje, kairėje pėdoje, kairio inksto sumušimą bei plyšimą, ir taip tyčia nužudė V. Ž., nes nukentėjusysis 2008 m. gegužės 24 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), S. V. namų kieme, nuo trauminio šoko ir kvėpavimo veiklos sutrikimo, išsivysčiusių po daugybinių skeleto kaulų lūžių, daugybinių veido, krūtinės ląstos, rankų ir kojų sumušimų, poodinių kraujosruvų ir nubrozdinimų, mirė.

A. V. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir paaiškino, kad visi ikiteisminio tyrimo ir pas teisėją duoti parodymai yra teisingi.  Dėl smūgių sudavimo parodymai yra teisingi. Paaiškino, kad supyko ant Ž., kadangi jis uždėjo savo ranką jam ant kojos, trenkė jam ranka į veidą, neatsimena, kiek kartų. Buvo labai girtas. Po to kojomis apie 15 kartų spyrė V. Ž. į įvairias kūno vietas, daugiausiai į šonus. Kadangi buvo labai piktas, smūgiavo stipriai.  Ž. sudavė alkūne į krūtinę. Apklausiamas po įvykio viską geriau prisiminė. Konflikto metu su Ž. buvo tik dviese.  Ž. mirties nesiekė, apie tai negalvojo. Gailisi. Iki šio įvykio gan dažnai bendraudavo su V. Ž., kartais kildavo konfliktų, kurių metu susimušdavo su juo.  Civilinį ieškinį dėl laidojimo išlaidų pripažįsta, o dėl 200 000 litų nesutinka. Sutinka su 100 000 litų suma. Paimti daiktai jam nereikalingi.

Kaltinamojo A. V. kaltė įrodyta šiais įrodymais.

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė G. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis su jos sūnumi V. Ž. bendravo, ateidavo pas juos į namus. Prieš kelias savaites iki įvykio kaltinamasis buvo sūnų mušęs. Sūnus nesimušdavo, prie kitų nesikabinėdavo. Vieną kartą kaltinamajam priekabiaujant prie sūnaus liepė atsitraukti nuo jo, tai A. V. pasakė, kad ir jai bus blogai. 2008 m. gegužės 23 d. apie 16 val. sūnus vyko į Gelažius pirkti cigarečių, sakė, kad 19 val. grįš, bet  negrįžo. Sūnus buvo  blaivas, nesužalotas, tą dieną  dirbo ūkyje, skalbė rūbus, buvo sveikas, niekuo nesiskundė. Sūnus retai pas kaltinamąjį lankydavosi retai. Sūnus kaltinamajam tik gera darydavo. Sūnus dirbo visus ūkio darbus, nes ji yra invalidė. Palaiko civilinį ieškinį, prašo jį tenkinti. Sūnus gyveno su ja, kiti vaikai gyvena atskirai, mieste. Po sūnaus netekties gulėjo ligoninėje, buvo širdies permušimai. Visa tai buvo susiję su sūnaus netektimi, pergyvenimais.                                                           

Liudytojas J. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį žino tik iš matymo. Parodė,  kad 2008 m. gegužės 24 d. važiavo su arkliu iš Gelažių kaimo. Buvo išgėręs. Gale kaimo pamatė su dviračiu važiuojantį kaltinamąjį. Pasiūlė jam dėti dviratį į vežimą ir vykti kartu. Bevažiuojant kaltinamais paprašė paskolinti arklį su vežimu malkoms iš miško atsivežti, jis sutiko. Kaltinamasis sakė, kad pasiims ir padėjėją. Nuvyko pas Ž. Kai atvyko, Ž. išėjo iš pirtelės kartu su kaltinamuoju, ar kaltinamasis jį vedė, neatsimena. Atvykęs Ž. sužalojimų nematė, nors jo nestebėjo, nes buvo išgėręs. Prieš vykstant į mišką, Ž. dejavo, kad jam negera. Nematė, ar Ž. buvo iškritęs iš vežimo. Kaltinamasis išvyko su Ž. į mišką malkų, abu grįžo už 15 min, pats tuo metu belaukiant gėrė alų.  Ž. stovėjo atsirėmęs į vežimą ir dejavo, kad jam negera. Po to nugriuvo aukštielninkas, sukniubo prie tvarto ant žolės. Jis pažiūrėjo jo pulsą, pulso nejautė. Liepė kaltinamajam kviesti greitąją pagalbą. Atvykusi greitoji pagalba konstatavo mirtį. Kai grįžo iš miško, Ž. dejavo, kad jam negera, bet nesakė, kodėl negera. Ar parsivežė iš miško malkų, nematė. Dėl girtumo ne viską atsimena. Nežino, kaip kaltinamasis su Ž. tarpusavyje sutardavo.

Liudytojas A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. V. pažįsta nuo tada, kai šis atvyko gyventi į tėvų sodybą. V. Ž. buvo jo kaimynas, gyvenęs su savo motina. Iki nužudymo, paskutiniu metu A. V. pas V. Ž. dažnai lankydavosi. Išgėręs A. V. tapdavo agresyvus, piktas. V. Ž. jo vengdavo, nes bijojo. Buvo du atvejai, kada V. buvo pas jį užėjęs į sodybą pasislėpti nuo A. V., kai šis atvažiuodavo pas V. į namus. A. V. pas V. Ž. dažnai atvažiuodavo. Jis pats ne kartą yra matęs V. Ž. sumuštą, veidas buvo su mėlynėmis. V. Ž. niekam nepasakodavo, kas jį sumušė, bet aplinkiniai suprasdavo, kad jis nukentėjo nuo A. V..  Matė, kaip 2008 m. gegužės 24 d., 11 val., A. V. ir J. M. arkliniame vežime važiavo iš Gelažių link (duomenys neskelbtini). Vaideliojo A. V., vežimo gale buvo įmestas dviratis, kaip suprato, abu buvo išgėrę. Tos pačios dienos vakare sužinojo, kad V. Ž. miręs.

Iš 2008-05-24 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje - (duomenys neskelbtini), nuo kelio ženklo „Panevėžio rajono“ 200 metrų atstumu į šiaurės pusę esančioje sodyboje ant žolės prie ūkinio pastato pietrytinio kampo rastas vyriškos lyties lavonas  su drabužiais, gulintis ant nugaros, lavono veide yra žaizdos, nugara ties juosmeniu yra tamsiai violetinės spalvos (1 t., b.l. 10-13).

Iš 2008-05-26 papildomo įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad papildomai apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), nuo kelio ženklo „Panevėžio rajonas“ 200 metrų atstumu į šiaurės pusę esanti A. V. sodyba, kurioje yra medinis namas, ūkinis pastatas, medinis pirties pastatas, iš įvykio vietos paimta: penkios kelnės, keturios poro avalynės, užtiesalas, rankšluostis, pagalvės užvalkalas (1 t., b.l. 14-26).

Iš teismo medicinos kriminalistikos specialisto išvados Nr. MK204/08 (01) – R269/08 matyti, kad V. Ž. dešinės pusės V-to šonkaulio lūžis yra tiesioginis, laisvojo lūžiminio krašto požymiai yra būdingi netiesioginiam šonkaulio lūžiui, tačiau nesant antrojo šio lūžio fragmento kategoriška išvada apie šios šonkaulio dalies lūžio mechanizmą negali būti kategoriška; dešinės pusės VI-to šonkaulio laisvojo lūžiminio krašto požymiai yra būdingi tiesioginiam šonkaulio lūžiui, tačiau nesant antrojo šio lūžio fragmento kategoriška išvada apie šonkaulio lūžio mechanizmą negali būti kategoriška; sprendžiant apie šonaulių sužalojimo mechanizmą, būtina vertinti visų šonkaulių, šiuo konkrečiu atveju ir krūtinkaulio, sužalojimų visumą. Specialisto išvadoje Nr. M294/08 (05) aprašyti krūtinės ląstos sužalojimų požymiai – lūžęs krūtinkaulis, su šonkauliais dešinėje lūžę kremzlių prisitvirtinimo vietoje, dvigubi šonkaulių lūžiai vienoje lūžio linijoje vidurinės ir užpakalinės pažasties linijų projekcijose dešinėje ir užpakalinės pažasties-menties linijos projekcijose kairėje, rodo, kad šonkaulių lūžiai yra būdingi jiems susiformavus dėl krūtinės ląstos deformacijos sagitaline ar jai artima kryptimi (1 t., b.l. 42-44).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 294/08(05) matyti, kad V. Ž. mirties priežastis – trauminis šokas ir kvėpavimo veiklos sutrikimas išsivystę po daugybinių skeleto kaulų lūžių, daugybinių veido, krūtinės ląstos, rankų ir kojų sumušimų, poodinių kraujosruvų ir nubrozdinimų.  Mirtis įvyko 1-3 paros iki 2008-05-26. V. Ž. lavone nustatyti veido, krūtinės ląstos, rankų ir kojų sumušimai – krūtinkaulio kūno, dešiniųjų II-III-IV-V-VI­­-VII-VIII-o, kairiųjų V-VI-VII-VIII-IX šonkaulių dvigubi lūžiai, paviršutiniai nosies šaknies, dešinio skruosto, kairės plaštakos, kairio kelio odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos dešiniame smilkinyje, dešiniuose vokuose, viršutinėje lūpoje, krūtinės ląstos vidurinėje dalyje bei dešinėje ir kairėse pusėse, dešinėje pilvo pusėje, kairiame žaste, kairėje nugaros pusėje, kairėje plaštakoje, kairėje pėdoje. Sužalojimai padaryti sumušant išvardintas sritis kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais bei spaudžiant krūtinės ląstą. Tai patvirtina tiesioginiai ir netiesioginiai šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio lūžis, kairio inksto plyšimas nustatyti tiriant lavoną ir patvirtinti tiriant histologiškai. Tokie sužalojimai gyvam asmeniui būtų vertintini sunkiai  sutrikdančiais sveikatą. Ištyrus lavono kraują jame rasta 1,28 promilės etilo alkoholio (1 t., b.l. 45-48).

Iš serologijos ir DNR teismo medicinos specialisto išvados Nr. S 302/08 (01) matyti, kad ant užtiesalo, pagalvės užvalkalo ir kelnių yra V. Ž. kraujas su 99,9999999 % tikimybe (1.t., b.l. 52-53).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog kaltinamasis A. V. parodymų patikrinimo metu parodė jo tėvams priklausančios sodybos pirties pastatą, kuriame jis su V. Ž. girtavo, lovą ant kurios abu sėdėjo ir kilus konfliktui smogė V. Ž. į galvą, parodė kitą lovą, ant kurios atsisėdo V. Ž., kai jis jam sudavė smūgį į galvą, po to smūgius kumščiais į šonus, smūgį iš alkūnės į krūtinės vidurį, kaip V. Ž. liko gulėti lovoje, o kitą dieną atsikėlęs ėjo ir nugriuvo prie pirties durų, vietą sodybos kieme, kur V. Ž. nugriuvo, parodė, kaip paėmęs už drabužių traukė V. Ž. (1 t., b.l. 148-153).

Iš 2008-07-16 Panevėžio teismo psichiatrijos komisijos specialisto išvados matyti, kad A. V. psichiškai sveikas, skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (1 t., b.l. 202).

Visais šiais įrodymais bei paties kaltinamojo prisipažinimu byloje visiškai įrodyta, jog sužalojimus, kurių pasekmėje mirė V. Ž., jam padarė kaltinamasis A. V.. Liudytojos G. Ž. parodymai patvirtina, kad jos sūnus įvykio dieną išvykdamas iš namų buvo sveikas, nesužalotas, niekuo nesiskundė, namo naktį negrįžo. Kaltinamasis pripažįsta, jog įvykio dieną jis kartu V. Ž. gėrė pas jį, kaltinamąjį, pirties pastate. Kaltinamasis taip pat pripažįsta, kad vėliau kilusio asmeninio konflikto metu jis sudavė daug smūgių V. Ž. – trenkė į veidą, kiek kartų neatsimena, po to spyrė apie 15 kartų kojomis, smūgiavo stipriai, nes buvo labai supykęs, sudavė alkūne į krūtinę. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo parodymų patikrinimo metu detaliai nurodytos V. Ž. sumušimo aplinkybės. Taip pat kaltinamojo nurodytas aplinkybes atitinka teismo medicinos specialisto išvados, jog V. Ž. mirė nuo patirto trauminio šoko ir kvėpavimo veiklos sutrikimo, išsivysčiusių po daugybinių skeleto kaulų lūžių, daugybinių veido, krūtinės ląstos, rankų ir kojų sumušimų, poodinių kraujosruvų ir nubrozdinimų, jog mirtis įvyko 1-3 paros iki 2008-05-26,   bei  liudytojo J. M. parodymai, apie tai, jog 2008-05-24 atvykę su A. V. į jo namus paimti ten buvusio V. Ž., šis išėjęs iš pirtelės pastato dejavo, sakė, kad jam negera, o grįžęs su A. V. iš miško už 15 min, stovėjo atsirėmęs į vežimą, dejavo, po to sukniubo prie tvarto ant žolės. Įvykio vietos apžiūros duomenys patvirtina, jog V. Ž. lavonas rastas A. V. gyvenamoje sodyboje prie ūkinio pastato, papildomos įvykio vietos ir daiktų apžiūros duomenys patvirtina – pirtyje rastas užtiesalas,  pagalvės užvalkalas ir kelnės ant kurių V. Ž. kraujas.   

Byloje nenustatyta, jog A. V. būtų norėjęs V. Ž. mirties. Rimtos dingsties kaltinamajam sąmoningai to siekti byloje nenustatyta. Kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo būdamas girtas, pats paaiškino, kad būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs, jo mirties nesiekė. Tačiau įvykio metu smogdamas į nukentėjusiojo krūtinę, galvą, kur yra žmogui gyvybiškai svarbūs centrai, kaltinamasis neabejotinai suvokė, jog kelia pavojų žmogaus gyvybei, ir nors gyvybės atimti nenorėjo, tačiau galimam žmogaus gyvybės atėmimui buvo abejingas bei sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tą patvirtina ir aplinkybė, jog kaltinamasis, matydamas sunkiai sužalotą, tačiau gyvą nukentėjusįjį, nesiėmė jokių veiksmų. Todėl nužudė nukentėjusįjį veikdamas netiesiogine tyčia. A. V. veika atitinka BK 129 str. 1d. numatytą nusikaltimą.

            A. V. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino visas faktines aplinkybes, papasakojo apie įvykį (kiek galėjo prisiminti dėl girtumo), gailisi nužudęs žmogų.  

             Skirdamas bausmę A. V. teismas atsižvelgia ir į tai, kad jis buvo teistas, baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 185-190), padarė labai sunkų, baigtą nusikaltimą dėl menkaverčių priežasčių, sukėlusį nepataisomas pasekmes. Buvo suduota daug smūgių. Nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis suvokė veikos pavojingumą, suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, todėl yra pakaltinamas. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. A. V. nedirbantis, nevedęs, iš Kupiškio rajono policijos komisariato tarnybinio pranešimo dėl asmenybės charakteristikos matyti, kad charakterizuotas kaip problematiškas asmuo dėl girtavimo ir to pasekoje keliamų konfliktų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes A. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu atitinkanti sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Nukentėjusioji G. Ž. pareiškė civilinį ieškinį –  4893,46 Lt turtinei žalai  ir 200000 Lt neturtinei žalai, padarytai sūnaus nužudymu, atlyginti (1 t., b.l. 81).

Turtinę žalą sudaro V. Ž. laidojimo išlaidos, kurias nukentėjusioji G. Ž. pagrindė rašytiniais įrodymais. Laidojimo išlaidų suma nėra per didelė, atitinka reikalingumo ribas, kaltinamasis sumos dėl turtinės žalos neginčija, todėl ši suma priteistina.

 CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į A. V. padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes - tyčia nužudytas nukentėjusiosios sūnus su kuriuo nukentėjusioji gyveno, kuris jai padėjo išlaikyti ir prižiūrėti ūkį todėl nukentėjusioji patyrė sunkius išgyvenimus, pergyvena ir dabar, neteko atramos senatvėje ir pagalbos. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį – A. V. savo turto neturi. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo amžių, darbingumą ir galimybę žalą atlyginti ateityje. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos yra aiškiai per didelis todėl tenkintinas iš dalies – priteisiant 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji prašė priteisti iš kaltinamojo jos patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir pateikė kvitus apie turėtų išlaidų dydį. Šios išlaidos  yra priteistinos iš kaltinamojo (BPK 105, 106 str.) .

Daiktinius įrodymus - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip beverčius.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. ir 303 str. 2 d. teismas,

 

N   U   S   P   R   E   N   D   Ė :

A. V. pripažinti kaltu pagal BK 129 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu vienuolikai metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką A. V. išbūtą sulaikyme ir suėmime, nuo 2008 m. gegužės 26 d. iki 2009 m. sausio 26 d. imtinai.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš A. V. G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) , naudai 4893, 46 litus (keturis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt tris litus 46 ct) turtinei žalai atlyginti ir 100 000 litų (vieną šimtą tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. V. G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1850 litus (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt litų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms atmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sunaikinti.

Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos Apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Panevėžio apygardos teismą. Suimtam A. V. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos. 

 

Teisėjas                                                                                      Sigitas Bagdonavičius