Civilinė byla Nr. e2-110-302/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00380-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti civilinės bylos pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovams R. M. (R. M.), uždarajai akcinei bendrovei „Z.B.V“ ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, notarės D. Š. ir A. G.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. D. 2013 m. vasario 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. M. (R. M.) ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Z.B.V.“ (kredito unija (toliau – KU) „Mėmėlio taupomoji kasa“ teisių perėmėja) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. V., A. D., notarės D. Š. bei A. G..
2. S. D. turto paveldėtojas ir jos teisių perėmėjas M. D. 2017 m. gegužės 11 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu S. D. 2010 m. gruodžio 17 d. sudarytą ir Vilniaus miesto 6-ojo notaro biuro notarės D. Š. patvirtintą įgaliojimą (notarinio registro Nr. 14865), kuriuo S. D. suteikė teisę sūnui A. D. įkeisti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį vienintelį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už bet kurio asmens prievoles, parduoti šį butą už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, ar jį padovanoti vaikaitei J. D.; 2) pripažinti negaliojančiu hipotekos lakštą, 2010 m. gruodžio 17 d. pasirašytą R. M., S. D. įgaliotinio A. D. ir KU „Mėmelio taupomoji kasa“, ir patvirtintą Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarės A. G. (notarinio registro Nr. 6913), kuriuo S. D. asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įkeistas už R. M. prievoles KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai; 3) panaikinti viešuosiuose registruose šiam turtui 2010 m. gruodžio 17 d. įkeitimo pagrindu nustatytus apsunkinimus ir išregistruoti 2010 m. gruodžio 20 d. įregistruotą sutartinę hipoteką.
3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino negaliojančiais S. D. 2010 m. gruodžio 17 d. sudarytą ir Vilniaus miesto 6 notarų biuro notarės D. Š. patvirtintą įgaliojimą (notarinio registro Nr. 14865); 2) pripažino negaliojančiu 2010 m. gruodžio 17 d. hipotekos lakštą, pasirašytą R. M., S. D. atstovo A. D. ir KU „Mėmelio taupomoji kasa“, patvirtintą Klaipėdos miesto 15-ojo notarą biuro notarės A. G. (notarinio registro Nr. 6913), kuriuo ieškovei S. D. asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), įkeistas už R. M. prievoles KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.
5. Pareiškėjas M. D. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, prašė ieškinį tenkinti visiškai – išregistruoti hipoteką butui, esančiam (duomenys neskelbtini).
6. Nurodė, kad, atmesdamas ieškinį dalyje dėl restitucijos taikymo ir sutartinės hipotekos išregistravimo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.197 straipsnio 6 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad sąžiningo kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris įstatymu nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Pažymėjo, kad šiuo metu pagal ieškovo M. D. ieškinį Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1697-803/2019 dėl paskolos sutarties panaikinimo ir šios bylos nagrinėjimo metu 2019 m. gegužės 29 d. paaiškėjo esminės aplinkybės, leidžiančios abejoti kreditoriaus sąžiningumo vertinimo teisingumu, kurios S. D. ir jos teisių perėmėjui M. D. nebuvo žinomos nagrinėjant šią civilinę bylą. Pareiškėjo teigimu, naujai paaiškėjusios aplinkybės patvirtina, kad KU „Memelio taupomoji kasa“ paskolą R. M. ir D. M. suteikė nežiūrint į tai, jog R. M. buvo paėmęs paskolą kartu su savo sutuoktine D. M. AB SEB banke, ir apie šias aplinkybes nepranešė S. D. ir A. D.. Jeigu teismas būtų žinojęs šias aplinkybes, teismo išvada dėl kreditoriaus sąžiningumo galėjo būti kitokia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjo M. D. prašymo dėl proceso atnaujinimo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės pareiškėjui galėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjui niekas netrukdė susipažinti su vykdomąja byla ir gauti informaciją, kurią pareiškėjas šiuo metu įvardija kaip naują.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad R. M. ir D. M. kredito sutartis su AB SEB banku buvo sudaryta 2007 m. lapkričio 28 d., o hipotekos lakštas, kuriuo S. D. asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas įkeistas už R. M. prievoles KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai S. D. įgaliotinio A. D. pasirašytas 2010 m. gruodžio 17 d. Išieškojimas iš R. M. turto pagal KU „Mėmelio taupomoji kasa“ reikalavimus pradėtas 2012 m. sausio 17 d. vykdomojo įrašo pagrindu, o pagal AB SEB banko reikalavimus – 2013 m. rugpjūčio 14 d. vykdomojo įrašo pagrindu. Tai reiškia, kad R. M. nuo 2010 m. gruodžio 17 d. iki 2012 m. sausio 17 d. tinkamai vykdė savo finansinius įsipareigojimus KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai ir nuo 2010 m. gruodžio 17 d. iki 2013 m. rugpjūčio 14 d. AB SEB banko naudai, todėl negalima daryti išvados, kad R. M. ir D. M. finansinė padėtis 2010 m. gruodžio 17 d. buvo bloga arba kad nurodyti asmenys buvo nemokus. Priešingai, teismo nuomone, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. M. ir D. M. ilgą laiką po 2010 m. gruodžio 17 d. vykdė savo finansinius įsipareigojimus AB SEB bankui, kas paneigia pareiškėjo argumentus apie blogą R. M. ir D. M. finansinę padėtį sudarant kredito sutartį su KU „Mėmelio taupomoji kasa“.
10. Taip pat teismas nurodė, kad nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas yra vieši, išskyrus įstatymuose nustatytus apribojimus. Įvertinęs tai, teismas darė išvadą, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog hipotekos kreditorius KU „Mėmelio taupomoji kasa“ nuslėpė nuo kitų sandorio šalių duomenis apie R. M. turto hipoteką AB SEB bankui.
11. Be to, teismas nurodė, kad bet kuriu atveju bylą nagrinėję teismai įvertino hipotekos kreditoriaus KU „Mėmelio taupomoji kasa“ sąžiningumą įkeičiant S. D. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, todėl pareiškėjo nurodytos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės neturi įtakos teismo priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Pareiškėjas M. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo šiuos esminius argumentus:
14.1. Teismas netinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas.
14.2. Teismas neatskleidė pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą esmės, todėl neveiksnaus asmens S. D. ir jos paveldėtojo M. D. teisės ir viešasis interesas liko neapginti.
14.3. Naujai pateiktos bylos nagrinėjimo metu nežinotos aplinkybės leidžia abejoti 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2059-619/2017, teisėtumu dalyje dėl teismo išvados apie hipotekos kreditoriaus sąžiningumą. Jeigu kreditorius būtų buvęs sąžiningas, jis turėjo visas galimybes iki 2010 m. gruodžio 17 d. paskolos sutarties sudarymo ir hipotekos lakšto pasirašymo sužinoti, kad S. D., buvo senyvas ir ligotas žmogus, kuriuo buvo manipuliuojama, ir kad jos valios įkeisti vienintelį šeimos turtą iš svetimų žmonių prievoles nėra. Be to, KU „Mėmelio taupomoji kasa“ nuslėpė nuo S. D. ir A. D., o vėliau ir nuo teismo esminę aplinkybę, jog R. M. ir D. M. paskolos sutarties sudarymo ir hipotekos sandorio sudarymo metu turėjo nevykdomų įsipareigojimų AB SEB bankui, kuriam buvo įkeitę vienintelį savo turtą, o tai patvirtina, kad kreditorius buvo orientuotas ne į paskolos grąžinimą, jį domino tik S. D. turtas. Jau išduodant paskolą, buvo aišku, kad R. M. ir D. M. neturės finansinių galimybių ją grąžinti.
14.4. Teismo argumentas, kad A. D. turėjo įvertinti ne tik savo, bet ir kitų bendraskolių turtinę padėtį ir galimybes grąžinti paskolą, nepagrįsta, nes įstatymas numato tokios informacijos rinkimo tvarką ir ribas.
14.5. Teismo išvada dėl R. M. ir D. M. finansinės padėties ir dėl to, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 17 d. iki 2012 m. sausio 17 d. R. M. ir D. M. tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, neatitinka tiesos. Padarydamas tokią išvadą teismas vadovavosi tik atsiliepimuose į prašymą atnaujinti procesą pateiktais argumentais.
14.6. Teismas nepagrįstai prašymą atnaujinti procesą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nesuteikdamas pareiškėjui galimybės apginti savo poziciją ir pateikti atsikirtimus į atsakovo argumentus.
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
15.1. Apelianto nurodomos aplinkybės yra susijusios su teismo atliktu byloje esančių įrodymų teisiniu vertinimu, teisinių santykių kvalifikavimu ir tinkamu teisės normų taikymu ir aiškinimu, jos negali būti pripažįstamos sudarančiomis pagrindą spręsti dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu.
15.2. Apelianto nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, t. y. negalima pripažinti, kad jos nebuvo žinomos pareiškėjui nagrinėjant bylą iš esmės. Su apelianto nurodoma vykdomąja byla buvo galima susipažinti ir bylos nagrinėjimo metu.
3. Suinteresuoti asmenys UAB „Z.B.V.“ ir KU „Mėmelio taupomoji kasa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
16.1. Apelianto tikslas – pakartotinis hipotekos kreditoriaus sąžiningumo įvertinimas ir kreditoriaus pripažinimas nesąžiningu, tačiau tiek Vilniaus apygardos teismo sprendime, tiek Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje hipotekos kreditoriaus sąžiningumas jau yra įvertintas ir konstatuota, kad, sudarant ginčo hipotekos sandorį dėl ginčo buto įkeitimo, hipotekos kreditorius buvo sąžiningas. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo aplinkybes, kurios išeina už ieškinio pagrindo ribų.
16.2. Pareiškėjui, kuris viso proceso metu buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, nebuvo jokių kliūčių dar bylą nagrinėjant iš esmės surinkti ir teismui pateikti prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus įrodymus. Juo labiau kad prašyme dėl proceso atnaujinimo remiamasi aplinkybėmis, buvusiomis 2007 ir 2014 metais. Bet kuriuo atveju apelianto nurodomos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės neturi jokios įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
16.3. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad liko neapginti neveiksnaus asmens S. D. ir jos teisių perėmėjo (pareiškėjo) interesai bei viešasis interesas. Neveiksnaus asmens intereso gynimo klausimu jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje yra pažymėjęs, kad pareiškėjas yra veiksnus ir gina savo turtinį interesą, kurio negalima prilyginti S. D. interesui.
16.4. Prašymas atnaujinti procesą yra chaotiškas, be to, nėra pagrindžiama, kodėl prašyme atnaujinti procesą nurodomos aplinkybės negalėjo būti teismui pateiktos anksčiau. Pripažinus, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo prasidėjo pareiškėjo nurodomą dieną, t. y. 2019 m. gegužės 29 d., būtų formuojama ydinga praktika, o objektyvus CPK 368 straipsnyje numatytas termino skaičiavimo kriterijus būtų ignoruojamas.
16.5. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl pirmosios instancijos teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
5. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
6. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – 2010 m. gruodžio 17 d. paskolos sutarties Nr. 10-00077 priedą Nr. 1 Paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštį. Be to, 2020 m. sausio 22 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai ir papildomi rašytiniai įrodymai.
7. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Šia įstatymo nuostata siekiama įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis). Šios nuostatos taikytinos ir atskiriems skundams. Kadangi pateikiamais rašytiniais paaiškinimais pareiškėjas iš esmės papildo savo atskirojo skundo argumentus, paaiškinimus ir su jais teikiamus rašytinius įrodymus atsisakoma priimti.
8. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
9. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto su atskiruoju skundu pateiktas rašytinis įrodymas, susijęs su atsakovo R. M. mokumu, jau yra byloje (to neneigia ir pats apeliantas, nurodydamas, kad šį dokumentą teikia papildomai), jį atsisakytina priimti kaip perteklinį.
Dėl atsisakymo atnaujinti procesą (ne)teisėtumo
10. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, todėl proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra akcentavęs, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016, 18, 19 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
12. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
13. Nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti bylos procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, egzistavimo.
14. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
15. Pažymėtina, kad, jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi apeliantas, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turėjo įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus.
16. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu S. D. 2010 m. gruodžio 17 d. įgaliojimą (notarinio registro Nr. 14865) ir 2010 m. gruodžio 17 d. hipotekos lakštą, pasirašytą R. M., S. D. įgaliotinio A. D. ir KU „Mėmelio taupomoji kasa“ (notarinio registro Nr. 6913), kuriuo S. D. asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įkeistas už R. M. prievoles KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai. Taip pat prašė panaikinti viešuosiuose registruose šiam turtui 2010 m. gruodžio 17 d. įkeitimo pagrindu nustatytus apsunkinimus ir išregistruoti 2010 m. gruodžio 20 d. įregistruotą sutartinę hipoteką.
17. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiais 2010 m. gruodžio 17 d. įgaliojimą (notarinio registro Nr. 14865) ir 2010 m. gruodžio 17 d. hipotekos lakštą, pasirašytą R. M., S. D. atstovo A. D. ir KU „Mėmelio taupomoji kasa“. Kitoje dalyje ieškinį atmetė, kadangi sprendė, kad KU „Mėmelio taupomoji kasa“ yra sąžiningas kreditorius, todėl taikė CK 4.197 straipsnio 6 dalį ir netenkino ieškinio reikalavimų dėl hipotekos išregistravimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliantas pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, prašė ieškinį tenkinti pilnai – išregistruoti hipoteką butui, esančiam (duomenys neskelbtini).
18. Apeliantas laikosi pozicijos, kad, vertinant hipotekos kreditoriaus sąžiningumą, teismui pritrūko įrodymų, nes būtent kreditorius jų neatskleidė ir nuslėpė ne tik nuo sandorio šalių, bet ir nuo teismo. Kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes apeliantas nurodo tai, kad KU „Mėmelio taupomoji kasa“ nuslėpė nuo S. D. ir A. D. , o vėliau ir nuo teismo tai, jog R. M. ir D. M. 2010 m. gruodžio 17 d. paskolos sutarties ir hipotekos sandorio sudarymo dieną jau turėjo nevykdomų įsipareigojimų pagal 2007 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį AB SEB bankui, kuriam buvo įkeitę vienintelį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, ir tai, kad KU „Mėmelio taupomoji kasa“ nepagrįstai išdavė paskolą R. M. ir D. M., nes jie buvo nemokūs ir neturėjo pakankamai pajamų atsiskaityti pagal 2010 m. gruodžio 17 d. paskolos sutartį. Apelianto teigimu, jis apie nurodytas aplinkybes sužinojo civilinės bylos Nr. e2-1697-803/2019 nagrinėjimo metu (2019 m. gegužės 29 d.), iš savo atstovės, kai ji susipažino su antstolių V. M. ir I. G. kontoros žinioje esančia vykdomąja byla Nr. 0008/13/02116.
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).
20. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto nurodomos aplinkybės dėl R. M. ir D. M. mokumo ir įsipareigojimų AB SEB bankui pagal 2007 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį egzistavo jau 2007–2014 metais, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas / jo atstovė su vykdomąja byla galėjo susipažinti civilinės bylos nagrinėjimo metu ir gauti visus duomenis, kurie dabar įvardijami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės. Jokių duomenų, patvirtinančių tai, kad egzistavo kokios nors objektyvios kliūtys, trukdžiusios tai padaryti, į bylą pateikta nebuvo. Tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog duomenys, kuriais grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjui negalėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
21. Pažymėtina, kad, jei prie tam tikrų duomenų pareiškėjas ir (ar) jo atstovas neturėjo prieigos, tai remdamiesi CPK 199 straipsnio nuostatomis, jie turėjo teisę bylos nagrinėjimo metu kreiptis į teismą ir prašyti išduoti teismo liudijimą apie teisę gauti tam tikrus įrodymus arba prašyti teismo išreikalauti įrodymus, jų nuomone, patvirtinančius svarbias bylai aplinkybes.
22. Nagrinėjamu atveju hipotekos kreditoriaus KU „Mėmelio taupomoji kasa“ sąžiningumas jau yra įvertintas įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartyje. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje išsamiai tai pagrindžiant padaryta vienareikšmiška išvada dėl KU „Mėmelio taupomoji kasa“ sąžiningumo (nutarties 33–42 punktai).
23. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-413-464/2018, konstatavo, kad šioje byloje teises bei teisėtus interesus gina mirusios S. D. teisių perėmėjas M. D., kuris yra veiksnus ir gina tik savo paties turtinį interesą, todėl būtų neteisinga sutapatinti apelianto interesus ir mirusios S. D., kuri buvo pripažinta neveiksnia, interesus (nutarties 42 punktas).
24. Apeliantui išaiškintina, kad proceso atnaujinimas byloje negali būti savitikslis ir negali tapti priemone pasibylinėti ir dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą.
25. Vien fakto, kad nebuvo įrodyta, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, konstatavimas sudaro pakankamą pagrindą atmesti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau nepasisako dėl kitų proceso atnaujinimo sąlygų bei kitų skundo argumentų, neturinčių įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad klausimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai motyvavo skundžiamą nutartį bei pagrįstai sprendė, jog prašymas atnaujinti procesą nėra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos netinkamai pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas ar nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
28. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apelianto šios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuotinos.
29. Suinteresuoti asmenys UAB „Z.B.V.“ ir KU „Mėmelio taupomoji kasa“ apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą parengimą patyrė po 125 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotų asmenų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.16 punkte nurodytą dydį, yra tinkamai pagrįstos bei atitinkančios suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir pobūdį, jos suinteresuotiems asmenims priteistinos iš pareiškėjo M. D..
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Z.B.V.“ (juridinio asmens kodas 300093655) ir kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas 300087289) iš pareiškėjo M. D. po 125 (šimtą dvidešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Romualda Janovičienė