Baudž. byla Nr. 1-357-927/2013

                Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00310-2013-4

                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:  1.1.7.2.7.;                                                         1.1.8.1.; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.2.2; 1.2.25.4.1.; 2.1.15.3.3.3;                                                         2.3.6.4.5.

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 23 d.

                Vilnius             

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,

sekretoriaujant E. Eimanavičiūtei,

dalyvaujant prokurorams E. Matuizienei, V.Jevmenovui,

gynėjams adv. L. Šileriui, L. Leikauskienei,

nukentėjusiesiems S. J., V. P.,

vertėjai A. Jasnauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

              I. P. (I. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis,  (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

              kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d

              K. B. (K. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),  Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini),  gyv. (duomenys neskelbtini), 2012-11-05 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu vadovaujantis BK 38 str. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d. atleistas kaltininkui ir nukentėjusiajam  susitaikius;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 281 str. 1 d.,

n u s t a t ė :

              I. P. ir K. B. įsibrovę į patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

              Jie, 2013 m. vasario 16 d.,  apie 20 val., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, medine lentele pakėlė užkabintą iš vidaus durų kablį ir įsibrovė į S. J. priklausantį namą, kur iš pastarojo kelnių kišenės pagrobė S. J. priklausančius pinigus 350 Lt sumoje, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 

              K. B., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisyklės, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2011 m. rugpjūčio 13 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 14; 106; punktų reikalavimus, numatančius, kad ,,<<..Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų  asmenų ar jų turto saugumui..>>,, draudžiančius, kad ,,<<..Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės..>>,, nurodančius kad ,,<<..Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu..>>,, Tai yra, jis vairuodamas transporto priemonę neturėdamas šios teisės, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į gale buvusį kitą automobilį ir prie jo prispaudė šalia šio automobilio stovėjusio pėsčiojo V. P. ranką, kuriam dėl dešinės plaštakos 5-o piršto pamatinio pirštakaulio lūžimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

Įrodymai, jų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikacija.

Eismo įvykis

              Kaltinamasis K. B. teisme kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, 2011-08-13 vairavo savo automobilį ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, kuriuo su savo draugu I. P. atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Privažiavę prie garažų, šalia kurių stovėjo grupelė vaikinų, jis sustojo, kad šiems vaikinams pasiūlyti pirkti savo automobilį. Kol jis bendravo su šiais vaikinais, I. P. nuėjo pas netoliese gyvenančią savo seserį. Kai A. P. sugrįžo, jis nusprendė išvažiuoti. Jam dar reikėjo aikštelėje apsisukti, todėl jis pavažiavo atbulas apie 2 m., po to pradėjo važiuoti į priekį ir išvažiavo. Kad važiuodamas atbulas būtų į kažką atsitrenkęs,  nepajuto, o kitą dieną iš I. P. sesers sužinojo, kad išvakarėse aikštelėje važiuodamas atbulas, prispaudė vieno iš šalia stovėjusių vaikinų ranką. Galėjo nepastebėti, kad kažkas stovėjo gale už automobilio, jo automobilyje garsiai grojo muzika, todėl galėjo negirdėti, kad nukentėjusysis šaukia. Kai sužinojo, kad žmogui prispaudė ranką, buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį tartis, siūlė automobilį, bet nukentėjusysis pareikalavo 1000 litų. Jis sumokėjo nukentėjusiajam pinigus ir atsiskaitė su ligonių kasa (t.2, b.l. 89-90).

              Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta:

              Nukentėjusiojo V. P. parodymais, kad 2011-08-13 jis su draugais (duomenys neskelbtini) kaime buvo prie baro. Privažiavo juodas (duomenys neskelbtini), iš jo išlipę A. P. ir K. B. pasiūlė alaus ar cigarečių, jie pakalbėjo ir sėdo važiuoti. Jis tuo metu stovėjo pasirėmęs į savo mašiną iš galo. K. B. privažiavo galu prie jo mašinos galo, tarpas tarp mašinų buvo apie tris metrus. Kažkas K. B. pasakė - pabuksuok. Jis gal nepataikė į pirmą pavarą, įjungė galinę pavarą ir tiesiai į jį įvažiavo, jis nespėjo pasitraukti. Jo rankos buvo už nugaros, kai pamatė, kad vairuotojas staigiai pradeda važiuoti,  tada jis ištraukė iš nugaros rankas į priekį ir rankom atsirėmė į jo bagažinę. Jo draugai ėmė šaukt, vienas iš draugų K. B. spėjo suduoti į galvą, o jis greitai išvažiavo. Jis parkrito ant kelių, ant kojų irgi mėlynės buvo. Jį iškart nuvežė draugai į ligoninę, buvo nustatytas piršto lūžis. Kaltinamasis jo atsiprašė, sumokėjo žalą, jis jam jokių pretenzijų neturi. Ikiteisminio tyrimo metu jie buvo susitaikę (t.2, b.l. 91);

              Liudytojo P. G. parodymais, kad 2011-08-13 apie 20 val. jis kartu su savo draugais buvo (duomenys neskelbtini) aikštelėje prie baro. Privažiavo automobilis ,, (duomenys neskelbtini) už vairo buvo K. B.. Jie viso pašnekėjo, K. B. atsisėdo į mašiną ir pradėjo važiuoti. Mano, kad jis supainiojo pavaras ir atbulinę pavarą įjungė sumaišęs. Automobilis pradėjo važiuoti į priekį, bet staiga pradėjo važiuot atgal link jų, dauguma spėjo pasitraukti, o V. P. nespėjo pasitraukti. Prispaudė jį per pilvą, ranką. Jis ranką laikė ant spoilerio, kuris atsikišęs. Jis iškart važiavo į medicinos įstaigą ir išaiškino, kad ranką sulaužė. Pilvui nieko (t.2, b.l. 110);

              Liudytojo R. S. parodymais, kuris davė analogiškus kaip ir P. G. parodymus (t.2, b.l. 110-111);

              Vilniaus apskrities Vyr . PK Vilniaus rajono PK viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo poskyrio tarnybiniu pranešimu, kad gautas Vilniaus m. Centro ligoninės pranešimas, kad į ligoninę dėl dešinės rankos penkto piršto lūžimo buvo pristatytas V. P. (2 t., b .l. 2);

              2012-05-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto J. M. P. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad V. P. nustatoma dešinės plaštakos 5-o piršto pamatinio pirštakaulio lūžis. Tai kvalifikuojama nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes pirštakaulio gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdyta ilgalaikiai. Sužalojimų padarymo galimybė aptariamojo eismo įvykio metu neatmetama ( 2t. b.l. 24).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai nustatyta, kad vairuodamas automobilį, kaltinamasis pažeidė eismo saugumo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas V. P., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

S. J. turto vagystė

Kaltinamasis I. P. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad pavogė tik 20 litų. Teisminio nagrinėjimo metu  kaltinamasis ne kartą keitė savo parodymus, posėdžių eigoje teigė, kad iš nukentėjusiojo pavogė tik 20 litų, tačiau vėliau kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad 2013-02-16  išgėrinėjo su draugais, neužteko pinigų alui, todėl kartu su K. B. ėjo pas J. į namus imti pinigų. K. B. žinojo, ko jie ten eina. K. B. padėjo jam įeiti į S. J. namus: K. B. patraukė duris, o jis kabliuką atkabino, ir įėjo į vidų abu. Prie S. J. K. B. priėjęs nebuvo. K. B. jam stovėjo už nugaros, stebėjo viską,  o jis iš S. J. kišenės paėmė 350 litų. S. J. miegojo. S. J. rodė, kad turi pinigų, todėl ir žinojo, kur ieškoti. Žalą kaltinamajam atlygino, dėl padaryto labai gailisi (t.2, b.l. 88-89, 111).

Savo parodymus įtariamasis I. P. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( 1t. b.l.72-77).

              Kaltinamasis K. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-02-16 jis, A. P. ir K. sutiko prie parduotuvės einant pas S. J., kuris pakvietė jų kartu išgerti. Nuėjo pas jį, jis buvo gavęs pensiją. Pas S. J. gėrė, po to išėjo, kartu su A. P. palydėjo K. namo. Tada A. P. pasiūlė nueiti paskolint pas S. J. pinigų. Jie nuėjo pas S. J., jis patraukė duris, atsirado tarpas, A. P. užkišo medinę mentelę ir atidarė, atkabino kabliuką. Jis neužėjo į tą kambarį, kuriame buvo J., tik išgirdo, kai S. J. pasakė „neimk pinigų“ ir tada išbėgo iš namų. A. P. pasivijo ir parodė, kad paėmė dvidešimt litų. Tada jis suprato, kad jis nesiskolino, o pavogė. Tuomet ėjo pas Š. gerti vyno. A. P. iš ryto davė Š. tuos dvidešimt litų, kuris atnešė butelį degtinės ir jį išgėrė. Jis pinigų nevogė (t.2, b.l.89-90).

Savo parodymus įtariamasis K. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( 1t. b.l. 11-116).

Kaltinamųjų kaltė įrodyta:

Nukentėjusiojo S. J. protokolu-pareiškimu (1 t., b. l. 1) ir parodymais teisme, kad 2013-02-12 gavo pensiją 420  Lt. Parduotuvėje išleido kažkiek. Atsidėjo sau 350 Lt, kurių leisti negali. Tuos atidėtus pinigus laikė toj pačioj kišenėj, tik atskirai susukęs. Kitą dieną jis susitiko A. P., K. B., visi kartu išgėrinėjo. Jis nerodė, kad turi pinigų. A. P. žinojo, kad jis turi daugiau pinigų. Jis atsigulė, išgirdo, kad A. P. kažkam skambina, sako, kad „aš žinau, kur yra pinigų“. Sakė jam, tai nori iš manęs paimt, A. P. sako ,,ne, ne“. Tada liepė jam išeiti, o pats nuėjo miegoti. Atsibudo, nes kažkas už rankų jį paėmė, tada griebė už gerklės viena ranka, o kita kišo ranką į kišenę ir išėjo bei užrėmė duris, jis negalėjo išeit, išlipo per langą, kai per langą kitu pagaliu atidarė. Su kirviu buvo padaryta skylė duryse, nes kitaip neįmanoma ten įeit. Nežino tiksliai, kas ten buvo, matė tik vieną prie savo lovos, bet girdėjo dviejų žmonių žingsnius. A. P. jo atsiprašė, jam atleido, jis dirba, atiduos tuos pinigus (t.2, b.l. 90);

              Liudytojos K. B. parodymais teisme, kuri patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013-02-17, apie 9 val., S. J. atėjo į parduotuvę. Buvo išgėręs. Pradėjo pasakoti, kad  iš  vakaro pas jį buvo R. K., jos sūnus K. B. ir I. P.. Kai I. P. padėjo užkalti jo namuose langą, susėdo gerti vyną. Po to R. K. ir K. B. išėjo, o jis atsigulė miegoti.  Per miegą girdėjo, kai I. P. kažkam paskambino, pasakė, kad S. turi pinigų ir paprašė atvažiuoti su automobiliu. Naktį iš tikrųjų kažkas užėjo į jo namą: aukštas, liesas žmogus, kuris ištraukė iš jo kišenės pinigus. S. paaiškino, kad per miegą  negalėjo susigaudyti ar tai sapnas, ar realybė. S. negalėjo nurodyti, kiek pinigų pavogė.  Ryte atsikėlęs nuėjo žiūrėti automobilio padangų pėdsakus, tačiau nieko nepamatė. S. J. nesakė, kas jį apiplėšė  ir nesakė, kad buvo mušamas. Jokių naujų mėlynių ant jo veido nesimatė ( 1t. b. l. 58).

Savo parodymus K. B. patvirtino akistatos metu su S. J. ir prieštaravimų pašalinti nepavyko. ( 1t. b.l. 38).

Liudytojos S. Č. parodymais teisme, kad 2013-02-16 ji matė girtą S. J., kuris iš parduotuvės nešėsi butelį vyno. Eidamas jis pasakė, kad sudegins I. P. namą, kuris iš jo pavogė 150 Lt. Ji dar paklausė už ką jis geria, jeigu I. P. pavogė pinigus. S. J. ją už tai apibarė (t.2, b.l. 107);

Liudytojo R. K. parodymais teisme, kad 2013-02-16 vakare atėjo I. P., atnešė dešimt litų, kuriuos jam davė S. J., pasakė, kad nupirki butelį ir žvakę, nes buvo tamsu. Gėrė butelį keturiese, pasirodė maža. Jis turėjo kelis litus, davė S. J.. S. J. dar dešimt litų davė, tam, kad dar vieną butelį parneštų. Su K. B. nuėjo nupirkti butelio, A. P. liko su S. J.. Grįžtant susitiko kelyje A. P., kuris pasakė, kad S. J. užmigo ir jie jau trise nuėjo į kitą pusę su buteliu. Jie eidami išgėrė butelį, jis grįžo namo, nieko daugiau nežino apie tą vakarą. Pas S. J. nebuvo jie nuėję patikrinti, ar tikrai jis nebenori gerti. Tačiau jis nepatikėjo A. P., kad S. J. gerti nebenori, nuėjo pas S. J., bet durys buvo užrakintos iš vidaus.               Paskui kitą dieną jis susitiko su K. B., eidami parduotuvę, susitiko S. J.. Jis pasakė, kad vakar kažkas pas jį buvo atėję, jis miegojo, apieškojo jo kišenes, apvertė kitą kišenę, ištraukė kažkiek pinigų, lyg šimtą penkiasdešimt. Kadangi I. P. paskutinis pas jį buvo, paklausė jo ar tai tu. S. J. pasakė, kad nesipriešino, kad jo neužmuštų. I. P. paskui pasakojo, kad jis paėmė iš J. pinigus. Sakė, kad paėmė dvidešimt litų iš J. (t.2, b.l.

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėta nusikaltimo vieta –gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13-27).

Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta fanerinė lentelė, kurios pagalba kaltinamieji įsibrovė į namą (1 t., b .l. 78-81).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą teismas pripažįsta, kad kaltinamojo K. B. parodymai, jog jis nedalyvavo šioje vagystėje, prieštarauja kitų byloje surinktų įrodymų visumai, t.y. kaltinamojo I. P. parodymams apie kiekvieno jų bendrus veiksmus vagystėje, nukentėjusiojo S. J. parodymams, kad dalyvavo du asmenys. K. B. gynybinė versija, kad jis tik kartu su I. P. užėjo pas S. J. į namą, net neužėjo į tą kambarį, kuriame buvo S. J., tik išgirdo, kai S. J. pasakė „neimk pinigų“ ir tada išbėgo iš namų, prieštarauja nustatytoms aplinkybėms. Kaltinamasis I. P. parodė, kad po to, kai neužteko pinigų alui, jis kartu su K. B. ėjo pas S. J. į namus imti pinigų. K. B. žinojo, ko jie ten eina ir padėjo jam įeiti į S. J. namus: K. B. patraukė duris, o jis atkabino kabliuką. Prie S. J. K. B. priėjęs nebuvo, tačiau jis jam stovėjo už nugaros, stebėjo viską.

Nusikaltimo vietoje kaltinamasis K. B. veikė pasyviai, t.y. stebėjo aplinką, tačiau prieš tai padėjo I. P. įsibrauti į namą, todėl teismas pripažįsta K. B. dalyvavus vagystėje iš S. J. namo ir kaip bendrininkui atlikus reikšmingus jos įvykdymui veiksmus, todėl nusikalstamos veikos pasekmės bendros abiems kaltinamiesiems.

Įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji I. P. ir K. B. tyčia įsibrovė į svetimą namą ir pagrobė 350 litų, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.

Bausmių skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamojo I. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 str. 1 d.  3 p.). Tai, kad jis posėdžio pabaigoje deklaratyviai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nevertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuolat tvirtino, kad iš nukentėjusiojo paėmė tik 20 litų, o ne 350 litų, kaip nurodyta kaltinime ir kaip teigia nukentėjusysis.

Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų elgesiui, bei nusikaltimą padarė veikdami grupe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę I. P. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į jo padarymo aplinkybes, kaltės formą, t. y., kad padarytas vienas apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į tai, kad jis atlygino padarytą žalą, su nukentėjusiuoju susitaikė, į jo asmenybę, kad jis dirba, baustas administracine tvarka, anksčiau neteistas, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – bauda.

Skiriant bausmę K. B. atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, į jų padarymo aplinkybes, kaltės formą, t. y., kad padarytas vienas apysunkis tyčinisir vienas nesunkus neatsargus nusikaltimai (BK 11 str. 3 d., 4 d.), į tai, kad yra nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (dėl BK 178 str. 2 d. numatytos veikos), į jo asmenybę, kad jis dirba, baustas administracine tvarka, anksčiau neteistas, todėl jam skirtinos bausmės – baudos, kurios bendrintinos iš dalies sudedant.

Nukentėjusiojo S. J. 350 Lt civilinis ieškinys patenkintas bylos nagrinėjimo metu, todėl procesas dėl jo nutrauktinas (BPK 107 str. ).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai: medinė lenta- naikintina (BPK 94 str. 1 d. 4 p.),

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d. teismas

n u s p r e n d ė :

I. P. (I. P.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteisti 10 (dešimties) MGL – 1300 (tūkstančio trijų šimtų) litų bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

K. B. (K. B.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 281 str. 1 d. ir nuteisti:

-pagal BK 178 str. 2 d. – 10 (dešimties) MGL – 1300 (Tūkstančio trijų šimtų) litų bauda;

-pagal BK 281 str. 1 d. - 10 (dešimties) MGL – 1300 (Tūkstančio trijų šimtų) litų bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskirti 15 (penkiolika) MGL – 1950 (Tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) litų baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Civilinį procesą dėl S. J. civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktinį įrodymą: medinę lentą, nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Jolanta Bagdonienė