Administracinė byla Nr. eI2-1432-426/2022

                                                                        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03934-2021-7

                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.3

                                                                                   (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 15 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

atsakovės atstovui advokatui Virgilijui Kaupui,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. Z. (I. Z.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

        Teismas

nustatė:

        Pareiškėjas I. Z. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio konsulato (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 1147 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo (duomenys neskelbtini) piliečiui I. Z.“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį konsulatą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

        Pareiškėjas nurodo, kad 2021 m. spalio 12 d. pateikė prašymą Lietuvos Respublikos generaliniam konsulatui (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Konsulatas) išduoti nacionalinę vizą. Konsulatas Sprendimu atsisakė išduoti nacionalinę vizą. Pareiškėjas su tuo nesutinka.

Paaiškina, kad darbdavys UAB „Daroda“ (toliau – ir Bendrovė) kviečia jį atvykti dirbti į Lietuvos Respubliką. Jis turi visus reikiamus dokumentus, leidžiančius dirbti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas ir UAB „Daroda“ 2021 m. spalio 6 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą.

Teigia, kad UAB „Daroda“ 2021 m. rugsėjo 15 d. Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė tos pačios dienos prašymą išduoti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiui pagal darbo sutartį. Prie prašymo pateikė informaciją apie numatomą darbo vietą, apie užsieniečio (pareiškėjo) turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją, taip pat pažymą, jog UAB „Daroda“ neturi jokių galiojančių administracinių nuobaudų, informaciją apie Sodros įmokų už įmonėje dirbančius užsieniečius mokėjimą, apmokėjimą už prašymo pateikimą, V. Žukausko įmonės 2021 m. rugsėjo 8 d. pažymą Nr. PROF 21-433 apie tai, jog užsienietis (pareiškėjas) išklausė 35 akademines valandas „Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų periodinio profesinio mokymo programa“ nuotoliniu būdu.

Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išnagrinėjusi 2021 m. rugsėjo 15 d. prašymą ir patikrinusi joje pateiktą informaciją, išdavė pareiškėjui 2021 m. rugsėjo 17 d. leidimą Nr. U6-11999 dirbti Lietuvos Respublikoje. Jame nurodyta, jog užsieniečiui (pareiškėjui) leidžiama dirbti 12 mėnesių nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 24 d. Aiškina, jog tiek pareiškėjas, tiek UAB „Daroda“ atitinka visus kriterijus pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalį, todėl Sprendimas neišduoti nacionalinės vizos pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punktą yra visiškai nepagrįstas ir naikintinas.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog prie 2021 m. rugsėjo 15 d. prašymo išduoti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiui pagal darbo sutartį buvo pridėta pažyma, jog UAB „Daroda“ neturi galiojančių administracinių nuobaudų, informacija apie Sodros įmokų už įmonėje dirbančius užsieniečius mokėjimą. Pažyma patvirtina, jog Bendrovė neturi galiojančios administracinės nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 ir 540 straipsnius ir šiai įmonei per pastaruosius vienerius metus nebuvo skirta bauda už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 ir 57 straipsniuose nustatytus pažeidimus. Pareiškėjo teigimu, kadangi Užimtumo tarnyba išdavė jam 2021 m. rugsėjo 17 d. leidimą Nr. U6-11999 dirbti Lietuvos Respublikoje, akivaizdu, jog UAB „Daroda“ atitiko visus reikalavimus. Be to, nėra jokios informacijos, jog Bendrovės atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 95 ar 540 straipsnį.

Pareiškėjo nuomone, Konsulatui iškilus klausimų dėl UAB „Daroda“ vykdomos veiklos, pateiktų dokumentų ar galiojančių administracinių nuobaudų, yra galimybė iškilusius neaiškumus išsiaiškinti ir priimti pagrįstą galutinį individualų administracinį aktą. To nagrinėjamu atveju atsakovas nepadarė, todėl ginčijamas Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas.

Skunde atkreipia dėmesį, kad nei Užimtumo tarnyba, nei Migracijos departamentas nereiškė pretenzijų UAB „Daroda“ dėl pareiškėjo įdarbinimo, nebuvo pretenzijų ir dėl Įstatymo 19 straipsnio    1 dalies 15 punkto reikalavimų.

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 6 d. su Lietuvoje registruotu darbdaviu UAB „Daroda“ sudarė terminuotą darbo sutartį, kurios pagrindu jis dirbs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju iki 2022 m. spalio 5 d. Pareiškėjo profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. UAB „Daroda“ Užimtumo tarnybai 2021 m. rugsėjo 15 d. pateikė prašymą išduoti leidimą jam dirbti Lietuvoje pagal darbo sutartį, Užimtumo tarnyba išdavė leidimą. Vadinasi, kvietėjas neturi administracinių nuobaudų, taigi jam ir nebuvo taikytinos Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, įskaitant ir 1 dalies 15 punkto pagrindas.

Paaiškina, kad 2021 m. spalio 12 d. pareiškėjas Konsulatui pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė ir su UAB „Daroda“ sudarytą darbo sutartį, tarpininkavimo prašymą išduoti vizą, kelionės draudimą, profesinės kvalifikacijos pažymėjimo kopiją, banko sąskaitos išrašą ir kt. 2021 m. spalio 12 d. Konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis ir siekdamas nustatyti, ar nėra Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą, kreipėsi konsultacijos į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą su klausimu, ar UAB „Daroda“ nėra bausta pagal ANK 541, 542 straipsnius.

Atsakovas nurodo, kad Migracijos departamentas 2021 m. spalio 14 d. pateikė informaciją, jog UAB „Daroda“ vadovas R. B. 2021 m. liepos 14 d. nubaustas pagal ANK 542 straipsnio 1 ir 2 dalį, bauda sumokėta 2021 m. liepos 14 d. Protokole surašyta, jog R. B., būdamas UAB „Daroda“ direktoriumi, neužtikrino duomenų pateikimo Migracijos departamentui per 7 dienas apie pasikeitusius užsieniečių duomenis – (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio D. I. ir kitų (viso – 28 užsieniečiai), o nepranešdama apie užsieniečių duomenų pasikeitimą, Bendrovė sudarydavo sąlygas jiems atvykti ar pasilikti Lietuvos Respublikoje bei Šengeno erdvėje bei tarpininkaudama dėl nacionalinių vizų ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo šiems užsieniečiams, jų neįdarbindama, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Todėl Konsulas, įvertinęs šiuos duomenis, atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos bei nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, ir neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių.

Konsului priimant Sprendimą, egzistavo Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatyta sąlyga, t. y. juridinis asmuo UAB „Daroda“, kviečiantis pareiškėją atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje. Šią sąlygą patvirtina 2021 m. liepos 14 d. administracinio nusižengimo protokolas, surašytas UAB „Daroda“ direktoriui R. B., kaip darbdaviui ir / ar darbdavio įgaliotam asmeniui, bei jo baudos sumokėjimo faktas.

Mano, kad Užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis, tinkamai taikė teisės aktus, ginčijamą Sprendimą priėmė pagal kompetenciją ir galiojantį teisinį reglamentavimą. Sprendimas yra aiškus, motyvuotas, išsamus ir pagrįstas, jame nurodytas tiek jo priėmimo teisinis, tiek faktinis pagrindas.

        Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

        Atsakovės atstovas prašė atmesti skundą atsiliepime išdėstytais motyvais.

Teismas

konstatuoja:

        Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio konsulato (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1147, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui I. Z., teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 6 d. su Lietuvoje registruotu darbdaviu UAB „Daroda“ sudarė terminuotą darbo sutartį, kurios pagrindu įsidarbino tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju iki 2022 m. spalio 5 d. Pažymėtina, kad ši profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą.

UAB „Daroda“ Užimtumo tarnybai 2021 m. rugsėjo 15 d. pateikė prašymą išduoti leidimą pareiškėjui dirbti Lietuvoje pagal darbo sutartį. Užimtumo tarnyba šį leidimą išdavė.

Pareiškėjas 2021 m. spalio 12 d. Konsulatui pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kartu pateikdamas ir su UAB „Daroda“ sudarytą darbo sutartį, tarpininkavimo prašymą išduoti vizą, kelionės draudimą, profesinės kvalifikacijos pažymėjimo kopiją, banko sąskaitos išrašą ir kt.

Konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis ir siekdamas nustatyti, ar nėra Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą, 2021 m. spalio 12 d. kreipėsi konsultacijos į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą su klausimu, ar UAB „Daroda“ nėra bausta pagal ANK 541, 542 straipsnius.

Migracijos departamentas 2021 m. spalio 14 d. pateikė informaciją, jog UAB „Daroda“ vadovas 2021 m. liepos 14 d. nubaustas pagal ANK 542 straipsnio 1 ir 2 dalį, bauda sumokėta 2021 m. liepos 14 d. Protokole surašyta, jog R. B., būdamas UAB „Daroda“ direktoriumi, neužtikrino duomenų pateikimo Migracijos departamentui per 7 dienas apie pasikeitusius 28 užsieniečių duomenis. Nepranešdama apie užsieniečių duomenų pasikeitimą, Bendrovė sudarydavo sąlygas jiems atvykti ar pasilikti Lietuvos Respublikoje bei Šengeno erdvėje, o tarpininkaudama dėl nacionalinių vizų ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo šiems užsieniečiams, jų neįdarbindama, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis siekiant užsieniečiams gauti teisę būti ar gyventi Lietuvoje patvirtinantį dokumentą.

Todėl Konsulas, įvertinęs šiuos duomenis, 2021 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1147 atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą teisinis pagrindas – Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punktas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Nagrinėjamu atveju aktualūs ginčo teisinius santykius reglamentuojantys specialūs teisės aktai: Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), Įstatymas ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Įstatymo 19 straipsnyje reglamentuoti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, taip pat šios vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje.

Tvarkos aprašo 87 punkte nustatyta, kad vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų Įstatymo 19 straipsnyje, priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą. Užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą dalyje „Pildo vizų tarnyba“ vizų tarnybos valstybės tarnautojas pažymi, kad priimtas sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, nurodo Įstatymo 19 straipsnio punktą, kuriuo vadovaujantis atsisakoma išduoti vizą, savo pareigas, vardą, pavardę, datą ir pasirašo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).

Į bylą pateiktas Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno skyriaus  2021 m. liepos 14 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 4500-ANR_P-85-2021 (ROIK: 21138869397), iš kurio matyti, kad UAB „Daroda“ vadovas R. B. nubaustas pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, 541 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad būdamas UAB „Daroda“ vadovu, neužtikrino duomenų pateikimo Migracijos departamentui per 7 dienas apie pasikeitusius 28 užsieniečių duomenis. Taip pat pažymėta, kad Bendrovė, nepranešdama apie užsieniečių duomenų pasikeitimą, sudarydavo sąlygas užsieniečiams atvykti ar pasilikti Lietuvos Respublikoje bei Šengeno erdvėje, o tarpininkaudama dėl nacionalinių vizų ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo šiems užsieniečiams, jų neįdarbindama, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis siekiant užsieniečiams gauti teisę būti ar gyventi Lietuvoje patvirtinantį dokumentą. Protokole nurodoma, kad UAB „Daroda“ 2020–2021 m. nutraukė darbo sutartis su 28 užsieniečiais, tačiau apie sutarčių nutraukimą Migracijos departamento, kaip nustatyta Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte, per 7 dienas neinformavo.

ANK 541 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad melagingų duomenų pateikimas kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalba kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 542 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad informacijos apie darbo sutarties su nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčiu užsieniečiu nutraukimą, o nustatytais atvejais – apie jo neatvykimą ar neįdarbinimą arba užsieniečio darbo užmokesčio sumažėjimą nepateikimas laiku Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtraukia baudą darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Taigi, iš bylos duomenų neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui tarpininkaujančios UAB „Daroda“ vadovas per vienerius metus yra baustas administracine tvarka už pažeidimo, numatyto ANK 541 straipsnio 1 dalyje ir 542 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Bendrovės vadovas, apie nutrauktus darbo santykius su užsieniečiais neinformavęs Migracijos departamento, pažeidė Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą imperatyvų reikalavimą apie darbo sutarties, sudarytos su užsieniečiu, nutraukimą, per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą.

Teismo vertinimu, iš aptartų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad konsulinis pareigūnas, įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytus duomenis ir prie prašymo pateiktus dokumentus, taip pat informaciją, gautą iš Migracijos departamento, turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui nacionalinė viza negali būti išduota, nes buvo nustatyta, jog jam tarpininkaujanti bendrovė per vienerius metus nesilaikė Įstatyme nustatytų imperatyvių įpareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punktas įtvirtina savarankišką atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindą. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkto formuluotė yra imperatyvi, todėl konsulas vien šiuo pagrindu turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą priimti Sprendimą neišduoti vizos pareiškėjui. Ši Įstatymo norma, be kita ko, nenustato jokių išimčių, kurioms esant galėtų būti priimamas priešingas sprendimas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius administracinės atsakomybės Bendrovės vadovui taikymą.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas (žr. 2014 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-73/2014).

Taigi, nustačius, kad egzistuoja Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyti pagrindai, vizą išduoti atsisakoma ir, kaip minėta, tai yra savarankiškas atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindas, kurį konstatavus konsulinis pareigūnas neturi pareigos papildomai vertinti tarpininkaujančios bendrovės veiklos, pareiškėjui išduoto leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje procedūros ir kitų aplinkybių. Sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas vien nustačius, jog fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis atvykti užsienietį, per pastaruosius vienerius metus pažeidė Įstatymo nuostatas, t. y. nesilaikė Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje. Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis. Įvertinus ginčijamo Sprendimo priėmimo procedūrą ir jo pagrindimą gero administravimo principo požiūriu, pripažintina, kad Konsulatas tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus bei iš Migracijos departamento gautą informaciją ir, veikdamas nešališkai bei objektyviai, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Sprendimą pripažinus teisėtu, atitinkamai atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį konsulatą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą. Teismas nenustatė ir kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau sprendimas nėra priimamas pareiškėjo naudai, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

        Pareiškėjo I. Z. (I. Z.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                 Rūta Miliuvienė

                                                                                         Iveta Pelienė