Byla Nr. 2-87-323/2016
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06273-2013-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4.3; 2.6.2.6.2; 2.6.2.8; 3.1.7.5; 3.2.6.1; 3.4.1.2
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,
sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,
atsakovo V. D. (V. D.) atstovui advokatui Raimondui Kivyliui,
atsakovės N. D. atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. (T.) ieškinį atsakovams V. D. (V. D.), N. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo ir kt., ir pagal atsakovo V. D. (V. D.) priešieškinį ieškovei I. T. (T.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kt., trečiasis asmuo AB DNB bankas.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, ir prašo teismo nutraukti jos ir atsakovo V. D. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės, palikti santuokines pavardes, priteisti iš atsakovo V. D. 18.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovės N. D. 182.000 Lt be pagrindo gautų lėšų, bei priteisti iš atsakovo V. D. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokos pradžioje santykiai buvo geri, būdama Rusijos Federacijos piliete persikėlė gyventi į Lietuvą su atsakovu, siekdama sukurti laimingą šeimą, rūpinosi namais, buitimi, tačiau palaipsniui santykiai atšalo, prasidėjo tarpusavio nesusipratimai bei nepagarba ieškovės atžvilgiu. Todėl 2005 m. balandžio mėnesio pabaigoje su atsakovu V. D. nusprendė pagyventi atskirai. Tuo pagrindu 2005-04-29 išvyko į Rusijos Federaciją (Kaliningrado sritį), t. y. persikėlė gyventi pas tėvus. Atsakovas V. D. atvykdavo pas ieškovę, o po vieno apsilankymo atsakovas V. D., išvykdamas iš ieškovės tėvų, pagrobė ieškovės pasą, kurį, kaip paaiškėjo vėliau, panaudojo nusikalstamoms veikoms daryti, t. y. suklastojo dokumentus, neteisėtai išskyrė bei užvaldė santuokos metu įgytą turtą. 2006-01-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovas V. D. santuoką buvo nutraukęs, atsakovui pateikus suklastotus procesinius dokumentus: santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, bei prašymą dėl santuokos nutraukimo. Taip pat buvo suklastoti ir ieškovės vardu surašyti prašymai dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant. Kadangi pateikti procesiniai dokumentai buvo suklastoti, procesas santuokos nutraukimo byloje buvo atnaujintas ir kadangi nebuvo sudaryta šalių valią atitinkanti santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu 2010-11-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas. Tuo tarpu atsakovas V. D. buvo nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentus, panaudojo žinomai suklastotus dokumentus, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. l d. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad atsakovas V. D. pažeidė savo santuokines pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nesiekė išsaugoti tarpusavio santykių, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Taip pat nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė didelius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio moralines pareigas, todėl laiko, kad iš atsakovo V. D. turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas, patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 18.000 Lt. Taip pat nurodė, kad santuokos metu buvo įsigiję 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2007-04-13 atsakovas V. D. be ieškovės sutikimo pardavė už 535.000 Lt. Pardavęs butą atsakovas įvykdė sutuoktinių solidarią prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ – 171.000 Lt. Tuo tarpu likusią 364.000 Lt sumą, į kurios dalį, sudarančią 182.000 Lt, ieškovė turi reikalavimo teisę, atsakovas užvaldė neteisėtai. Bankiniais pavedimais nesant teisinio pagrindo atsakovas V. D. pervedė savo buvusiai sutuoktinei atsakovei N. D. iš viso 200.000 Lt (75.000 Lt ir 125.000 Lt). Pusę šios piniginių lėšų sumos – 35.350 Lt N. D. grąžino V. D. per 2007 m. laikotarpį. Atsakovas V. D. aukščiau nurodytas pinigines lėšas atsakovei N. D. pervedė netrukus po to, kai neteisėtai, be ieškovės sutikimo 2007-04-13 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi už 535.000 Lt pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį butą, todėl laiko, kad pagrindinis tikslas, kurį atsakovas turėjo perduodamas atsakovei pinigus, buvo nuslėpti juos nuo ieškovės. Pažymėjo, kad atsakovas V. D. nepateikė jokių tinkamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių piniginių lėšų atsakovei N. D. pervedimo teisinį pagrindą. Kadangi atsakovė N. D. pinigus iš atsakovo V. D. gavo be jokio teisinio pagrindo, numatyto sutartyje ar įstatyme, todėl iš atsakovės N. D. ieškovės naudai turėtų būti priteista 182.000 Lt be pagrindo įgytų piniginių lėšų, kurios ieškovei priklausytų kaip kompensacija už santuokos metų įgyto turto pardavimą.
Atsakovas V. D. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo teismo nutraukti jo ir ieškovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės kaltės, taikyti ieškinio senaties terminus ieškovės reikalavimui dėl kompensacijos priteisimo, bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokos metu ieškovė niekur nedirbo, šeimos poreikių tenkinimu bei jos išlaikymu rūpinosi tik jis, V. D., pajamos buvo labai geros, nes dirbo jūroje - keturis mėnesius būdavo reise ir du mėnesius - krante. Tokiu grafiku dirbo nuo 1999-ųjų metų ir visą laiką, gyvendamas santuokoje su ieškove. 2003-08-29 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu savo vardu įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Visame bute buvo atliktas esmingai turto vertę padidinęs remontas, nupirkti nauji baldai, buitinė technika bei video ir audio įranga. Buto įsigijimui, jo remontui bei baldų, buitinės ir kitos įrangos įsigijimui 2003-08-28 paėmė 171.000 Lt kreditą iš Swedbank, AB, o 2006-08-17 papildomu susitarimu Nr. 03-027787-FA/06-059126-FA prie kredito sutarties papildomai buvo suteiktas 130.000 Lt kreditas. Taip pat šio būto įsirengimui iš buvusios sutuoktinės N. D. per du kartus pasiskolino 75.000 Lt ir 125.000 Lt. Taip pat nurodė, kad ieškovė galėjo visiškai laisvai disponuoti atsakovo uždirbamomis pajamomis, esančiomis jo banko sąskaitoje, tačiau sugrįžus iš reiso paprastai sąskaitoje pinigų nebūdavo, bet nei kreditas bankui, nei mokesčiai už butą bei kitas teikiamas paslaugas (vandenį, elektrą, šildymą) būdavo nesumokėti. 2005 m. balandžio mėn. grįžus iš reiso, bute neberado ieškovės asmeninių daiktų - ieškovė jį paliko ir išvyko gyventi į Kaliningradą su kitu vyriškiu, su kuriuo šiuo metu yra sudariusi santuoką ir augina du vaikus. Ieškovei palikus atsakovą ir pareiškus, kad ji laukiasi kūdikio nuo kito vyro ir yra nusprendusi kurti kitą šeimą, 2005 m. gegužės mėnesį su ieškove bei jos dabartiniu sutuoktiniu A. susitiko Klaipėdoje ir susitarė, kad nutrauks santuoką bendru sutarimu bei pasidalins santuokos metu įgytą turtą - ieškovei liks automobilis, o atsakovui - bankui įkeistas butas bei visos prievolės kreditoriams. Tada sutuoktiniai advokatų kontoroje pasirašė advokato paruoštą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Jokių pretenzijų į butą, jame esančius baldus, buitinę techniką ar įrangą ieškovė nereiškė. Šalims pasirašius sutartį dėl santuokos nuraukimo pasekmių, iš karto automobilį BMV 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perrašė ieškovės vardu. Sutuoktinių pasirašyti dokumentai, t. y. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu bei sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pateikti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2006-01-23 sprendimu šalių santuoką nutraukė bendru sutarimu bei buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atiteko atsakovui. Taip pat nurodė, kad po skyrybų dėl nelaimingo atsitikimo darbe neteko darbo, ir nebeįstengė vykdyti įsipareigojimų kreditoriui Swedbank, AB, todėl 2007-04-13 butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) su visais jame esančiais baldais, buitine technika, televizoriais bei kita garso ir vaizdo aparatūra pardavė už 535.000 Lt. Pardavęs butą, atsiskaitė su visais kreditoriais, t. y. įvykdė įsipareigojimus pagal kredito sutartį ir grąžino skolą N. D.. Nors vėliau sprendimas dėl santuokos nutraukimo buvo panaikintas, faktiškai santuoka tarp šalių yra iširusi dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė paliko atsakovą, buvo jam neištikima, nes dar būnant santuokoje su atsakovu susilaukė vaikų nuo kito vyro, tokiais savo veiksmais pažeidė lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos pareigas, dėl ko tolimesnis sutuoktiniu gyvenimas kartu tapo nebeįmanomas. Taip pat nurodė, kad kadangi šalys faktiškai kartu nebegyvena nuo 2005 m. balandžio mėn., prašo teismo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo šios datos. Nurodė ir tai, kad iki to laiko, kol sutuoktiniai faktiškai gyveno kartu (iki 2005 m. balandžio mėn.) bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), 180.000 Lt vidutinės rinkos vertės bei automobilį BMV-316, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vidutinės rinkos vertės. Iki 2005-ųjų metų pavasario sutuoktiniams faktiškai gyvenant kartu, šalys buvo solidarūs kreditoriaus Swedbank, AB skolininkai pagal 2003-08-28 kredito sutartį - kredito suma 171.000 Lt. Ieškovei palikus atsakovą, buto remontui, baldų, buitinės technikos bei kitų daiktų įsigijimui iš Swedbank, AB papildomai pasiskolino 130.000 Lt, o iš buvusios sutuoktinės N. D. – 75.000 Lt bei 125.000 Lt. Tokiu būdu bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę pagerino savo asmeninėmis lėšomis, kurios sudarė 330000 Lt. Nors butas buvo parduotas už 535.000 Lt, tačiau pardavimo metu buto vidutinė rinkos vertė buvo 345.600 Lt, už 535.000 Lt butas buvo parduotas tik todėl, kad jame, panaudojus asmenines atsakovo lėšas, buvo atliktas puikus remontas, be to butas buvo parduotas su visa jame esančia buitine įranga, baldais, televizoriais ir pan. Tokiu būdu bendro sutuoktinių turto vertė būtų 205000 Lt. 2007-04-13 pardavęs butą, įvykdė visas prievoles kreditoriams, t. y. grąžino 171.000 Lt bei 130.000 Lt skolą bankui su palūkanomis, taip pat grąžino skolą N. D.. Laiko, kad jei ir turėtų mokėti kompensaciją ieškovei, tai jos dydis galėtų būti ne didesnis kaip 14.530,50 Lt. Taip atsižvelgiant į tai, kad yra suėjęs sutrumpintas ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimo, prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo V. D. priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovas tinkamais ir leistinais įrodymais nepagrindė teiginių dėl ieškovės neištikimybės, ieškovė atsakovo nepaliko, šalys tiesiog 2005 m. nusprendė pagyventi atskirai, tačiau atsakovas ėmėsi veiksmų, kad ieškovė negalėtų grįžti į šeimos gyvenamąją vietą, nes pagrobė pasą. Taip pat nesutinka su atsakovo reikalavimu taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimui dėl kompensacijos priteisimo, kadangi reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo susijęs nekilnojamojo turto padalijimu (atsakovas neteisėtai, be ieškovės žinios ir sutikimo pardavė butą), o teismui manant priešingai, ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas. Taip pat nesutinka su atsakovo teiginiais, jog buto pagerinimui investavo 200.000 Lt asmeninių lėšų, kurias pasiskolino iš buvusios sutuoktinės N. D., kadangi šalims įsigijus butą jis buvo suremontuotas, o papildomos atsakovo investicijos į butą nepagrįstos tinkamais ir leistinais įrodymais. Be to, atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad N. D. paskolino 200.000 Lt, laiko, kad tokiais savo teiginiais atsakovas tiesiog siekia išvengti prievolės sumokėti ieškovei kompensaciją.
Atsakovas V. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad neturėjo nei tikslo, nei pagrindo nuslėpti nuo ieškovės už parduotą butą gautas lėšas, nes, kai buvo parduotas butas, šalys kartu nebegyveno, bendro ūkio nebevedė ir faktiškai jau buvo išsituokę, ieškovė dar 2005-04-20 pasirašydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių aiškiai išreiškė savo valią dėl santuokos metu įgyto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pasidalijimo, t. y. kad turtas atitenka atsakovui ir ieškovė jokių pretenzijų į butą nereiškia. Tokiu būdu 2007-04-13 atsakovui pardavus faktiškai jam priklausantį butą, ieškovė neturi jokių teisių į pinigus, gautus iš šio turto pardavimo. Po to, kai šalių santuokinis gyvenimas faktiškai nutrūko, iš buvusios savo sutuoktinės N. D. pasiskolino 75.000 Lt buto remontui, šią savo asmeninę skolą grąžino 2007-04-27. Grąžinus skolą, paskolos rašteliai buvo sunaikinti. Ir vėl iš N. D. per kelis kartus pasiskolino 35350 Lt, nes norėjo kartu su buvusia sugyventine V. G. (K.) įrengti kirpyklą ir prie darbo jūroje turėti papildomą verslą bei gauti papildomų pajamų. Tokiu būdu, į V. G. (K.) sąskaitą pervesta pinigų suma yra atsakovo pinigai, gauti ir kaip darbo užmokestis, ir kaip paskolos pagrindu iš N. D. gautos lėšos.
Atsakovė N. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp jos ir atsakovo V. D. buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai. Atsakovui ne kartą skolino pinigus. Atsakovui grąžinus skolą, paskolos rašteliai būdavo sunaikinami. Atsižvelgiant į tai, laiko, jog nėra pagrindo teigti, kad 200.000 Lt sumą gavo be teisinio pagrindo. Taip pat paaiškino, jog finansinės galimybės leido atsakovui skolinti pinigus, kadangi buvo pardavusi butą, taip pat po senelės mirties paveldėjusi jos butą ir pinigines lėšas, maža to, sugyventinis dirba laivo kapitonu ir jo finansinė padėtis yra labai gera. Nurodė, kad ieškovei teigiant, jog atsakovas V. D. be teisinio pagrindo pervedė jai, N. D., pinigus, ieškovė turėtų reikšti reikalavimą atsakovui V. D. dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo, tuo tarpu nepagrįsto praturtėjimo institutas šiuo atveju netaikytinas.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. D. paaiškino, kad gyvenant kartu ieškovė niekur nedirbo, naudojosi bendra banko kortele, leisdavo pinigus, kol jis būdavo jūroje, grįžus pinigų nebūdavo net kurui, nekalbant apie pinigus kreditui padengti, todėl nuolat skolindavosi iš N. D., taip pat iš jos močiutės. Jūroje būdavo penkis mėnesius, namuose – du, todėl bendrai kartu praleido ne daugiau metų. Nuo 2005 m. balandžio mėn. kartu negyvena, neveda bendro ūkio, skyrybų iniciatorė buvo ieškovė, pradėjusi bendrauti su dabartiniu sutuoktiniu A.. Su ieškove dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė gera valia: ieškovei atidavė automobilį, taip pat siūlė palikti ir butą, bet ieškovė atsisakė, nes jis buvo įkeistas bankui. Taip pat nurodė, kad tuo metu, kai nustojo gyventi kartu su ieškove, butas buvo vertas tiek, kiek buvo likę neišmokėtos paskolos. Vėliau skolinosi, ir butą labai gerai įsirengė, nes planavo gyventi. Butas parduotas brangiai dėl rinkos pokyčių bei dėl to, kad jį iš esmės pagerino.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovė N. D. paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas kartu iš jos močiutės skolinosi 75.000 Lt, prieš perkant butą, o iš jos kartu su sugyventiniu V. L. ne per vieną kartą pasiskolino 125.000 Lt. Skolinant pinigus buvo rašomi skolos rašteliai, tačiau skolas grąžinus, jie buvo sunaikinti. Taip pat nurodė, kad lėšų iš kur skolinti turėjo, nes 2003 m. pardavė butą, sugyventinis gauna didelį darbo užmokestį, po močiutės mirties pagal testamentą paveldėjo turtą.
Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas V. L. paaiškino, kad nuo 2000 m. gyvena kartu su N. D.. Ieškovė ir atsakovas V. D. buvo geri šeimos draugai, atsakovas visada skolindavosi pinigų, nes jų nuolat trūko, žino, kad jam skolino ir N. D. močiutė, tačiau skolas atsakovas visada grąžindavo.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu, priešieškinį prašo atmesti. Nurodė, jog atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo preziumuojama, kadangi atsakovas teistas už tyčinį nusikaltimą. Be to, atsakovas pažeidė savo pareigas būti lojaliam, neveikti prieš sutuoktinio interesus, kadangi jis pagrobė ieškovės pasą, jį panaudojo santuokos nutraukimo bylai pradėti, neturėdama paso, ieškovė negalėjo atvykti į Lietuvą. Be to, atsakovas neįrodė, kad skolinosi pinigus buto remontui, kad gautus pinigus panaudojo būtent buto remontui, todėl už parduotą butą gauti pinigai atsakovei N. D. pervesti be teisinio pagrindo. Santuokinės lėšos be pagrindo buvo pervestos N. D., todėl turi būti iš jos priteistos.
Teismo posėdžio metu atsakovo V. D. atstovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu, priešieškinį prašo tenkinti. Nurodė, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), šalys kartu gyveno iki 2005 m. balandžio mėn., kol ieškovė išvyko į Kaliningradą. Taigi, santuoka faktiškai truko apie du su puse metų. Per tą laikotarpį didžiąją laiko dalį atsakovas nebuvo Lietuvoje, nes yra tolimojo plaukiojimo jūreivis, todėl kartu šalys gyveno tik pusę tiek laiko. Be to, pajamas šeimoje gaudavo tik atsakovas, ieškovė jokių pajamų negavo, materialiniu indėliu prie šeimos gerbūvio neprisidėjo. Maža to, ieškovė yra dvejose santuokose – su atsakovu ir su A. L., su kuriuo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), ir su kuriuo susilaukė dviejų vaikų. Dėl šių priežasčių nėra aplinkybių, kurios leistų teigti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ir priešingai, šios aplinkybės rodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Taip pat nurodė, kad atsakovui ieškovė turtinių reikalavimų, išskyrus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nereiškia. Santuokos metu šalys įsigijo tik butą, kuris įgytas iš skolintų lėšų. Pardavus butą, gauti pinigai buvo panaudoti skolų grąžinimui. Be to, ieškovės reikalavimui dėl piniginių lėšų priteisimo taikytinas sutrumpintas ieškinio senaties terminas.
Teismo posėdžio metu atsakovės N. D. atstovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Nurodė, kad reikalavimas atsakovei yra nesusijęs su santuokos nutraukimo byla, tokio pobūdžio byloje atsakovei reikalavimas reiškiamas negali būti.
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. T. (buv. T.) ir atsakovas V. D. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto sav. administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-01-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-979-328/2008 nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Paminėtoje byloje procesas buvo atnaujintas bei 2010-11-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1441-637/2010 buvo panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-01-23 sprendimas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, ir I. T. (buv. T.) bei V. D. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo paliktas nenagrinėtas. Klaipėdos apygardos teismas 2011-02-17 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-19 nutartį paliko nepakeistą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-30 nuosprendžiu atsakovas V. D. nuteistas pagal: LR BK 300 straipsnio 1 dalį (už 2005 m. balandžio 20 d. prašymo nutraukti santuoką bendru sutarimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių suklastojimą), 300 straipsnio 1 dalį (už 2005 m. birželio 2 d. teismui pateikto sutuoktinės vardu surašyto prašymo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant suklastojimą), 300 straipsnio 1 dalį (už 2006 m. sausio 18 d. teismui pateiktos patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties suklastojimą), 182 straipsnio 2 dalį (už sutuoktinei priklausančios dalies buto įgijimą apgaule). Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-10 nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-30 nuosprendžio dalis dėl V. D. nuteisimo pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – V. D. pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo V. D. kaltės, motyvuodama atsakovo kaltės prezumpcija, t. y. kad atsakovas yra nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), bei tuo, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kadangi už akių parengė procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo, suklastojo parašą, pagrobė pasą, kurį panaudojo nusikalstamoms veikoms daryti, neteisėtai išskyrė bei užvaldė santuokoje įgytą turtą (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Atsakovas V. D. nesutinka, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės, prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, kurią grindžia aplinkybėmis, jog ieškovė, niekur nedirbdama ir išlaikoma atsakovo, pastarajam būnant reise jūroje, artimai bendravo su kitu vyru, dėl kurio 2005 m. balandžio mėn. ieškovė paliko šeimą ir išvyko pas jį į Kaliningradą, ir su kuriuo šiuo metu yra sudariusi kitą santuoką bei susilaukusi vaikų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Nagrinėjamu atveju šalys savo procesiniuose dokumentuose pripažįsta, jog kartu negyvena, nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro šeimos ūkio nuo 2005 m. balandžio 29 dienos. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-30 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-211-201/2013 matyti, kad atsakovas V. D. procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo su suklastotu ieškovės parašu Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė 2005-05-24 (2005-04-20 prašymas santuoką nutraukti bendru sutarimu bei santuokos nutraukimo pasekmių sutartis su suklastotu ieškovės parašu), 2005-06-02 (prašymas bylą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu nagrinėti ieškovei nedalyvaujant su suklastotu ieškovės parašu) bei 2006-01-18 (patikslinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis su suklastotu ieškovės parašu), už padarytas nusikalstamas veikas nuteistas 2013-05-30 nuosprendžiu, kuris pakeistas 2013-12-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, t. y. šios atsakovo veikos, nukreiptos prie ieškovę, teistumas už tyčinių veikų padarymą, laiko atžvilgiu atsirado vėliau, nei šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, todėl laikytina, kad jos niekaip negalėjo įtakoti šalių apsisprendimo dėl tolesnio jų bendro gyvenimo negalimumo (CPK 185 straipsnis). Be to, nors atsakovas V. D. įrodinėja ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo, šiai esant neištikimai per visą santuokinį gyvenimą, tačiau atsakovas nepateikė jokių pagrįstų ir patikimų įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės neištikimybę iki sutuoktiniams pradedant gyventi skyrium, su kuria įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu bylos duomenimis matyti, kad santuoką Rusijos Federacijoje su A. L. ieškovė sudarė (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 113-114), su šiuo asmeniu dviejų vaikų ieškovė susilaukė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 68-73), t. y. nurodyti juridiniai faktai įvyko po šalių faktinio gyvenimo skyrium, nors sprendžiant klausimą dėl santuokos iširimo priežasčių, minėta, esminę reikšmę turi aplinkybės apie sutuoktinių elgesį iki jų apsisprendimo gyventi atskirai, o ne po to, kai sutuoktiniai faktiškai jau buvo nutraukę santuokinius ryšius. Apibendrinant darytina išvada, jog nė vienas iš sutuoktinių neįrodė, kad egzistavo faktai, sudarantys prielaidas taikyti įstatyme nustatytą santuokos iširimo priežasčių prezumpciją (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), ar kad dėl santuokos iširimo kaltas išimtinai tik vienas sutuoktinis (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Remdamasis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog santuokos iširimą sąlygojo abiejų sutuoktinių veiksmai. Vertintina, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje, atsakovas didžiąją laiko dalį praleisdavo tolimojo plaukiojimo reisuose jūroje, dėl ko praktiškai nedalyvavo bendrame šeimos gyvenime, kas sudarė nepalankią situaciją šeimos santykių išsaugojimui. Ieškovė, nors ir žinojo apie atsakovo specialybę ir darbo pobūdį, nebuvo lojali šeimai, kadangi išvyko gyventi į kitą šalį ir tokiu būdu nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių. Pažymėtina, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Apibendrinant laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl atsiradusių nesutaikomų prieštaravimų, tolesnės bendro gyvenimo perspektyvos nematymo, šalys neieškojo bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, abu sutuoktiniai nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, dėl ko santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis).
Šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas priteisti jai 5213,16 Eur (18.000 Lt) neturtinę žalą atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo (CPK 185 str., CK 3.70 str.).
Dėl reikalavimo atsakovei N. D.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės N. D. 182.000 Lt sumą, kurią atsakovas V. D. jai pervedė be teisinio pagrindo, t. y. ieškovė savo reikalavimą grindžia nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis, teigdama, kad atsakovė N. D. pinigus gavo be teisinio pagrindo ir privalo juos grąžinti. Atsakovė N. D. su jai pareikštu reikalavimu nesutinka, nurodo, jog tarp jos ir atsakovo V. D. egzistavo paskolos teisiniai santykiai.
Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normų. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1 d.), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 2 d.), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; kt.).
Bylos duomenimis matyti, kad atsakovas V. D. atsakovei N. D. 2007-04-13 pervedė 125.000 Lt (t. 1, b. l. 99), 2007-04-27 – 75.000 Lt (t. 1, b. l. 100), netrukus po to, kai 2007-04-13 pardavė butą už 535.000 Lt. Atsakovas V. D. nurodo, kad šie pinigų pervedimai – tai skolos N. D. grąžinimas, teigia, kad pinigus iš atsakovės skolinosi ne per vieną kartą, tiek pragyvenimui, tiek buto remontui, kad buvo pasirašomi skolos rašteliai, kurie, grąžinus skolą, buvo sunaikinti. Tas pačias aplinkybes nurodo ir atsakovė N. D.. Bylos duomenimis taip pat matyti, kad šeimoje pajamas gavo tik atsakovas V. D., kuriomis disponavo ir ieškovė, uždirbtos lėšos iš karto būdavo išleidžiamos einamųjų poreikių tenkinimui, santaupų nebuvo (t. 1, b. l. 8 - 22), atsakovo V. D. paaiškinimais, kuriais teismas netikėti neturi pagrindo, pinigų nuolat trūko, kadangi ieškovė išleisdavo daugiau nei jis uždirbdavo, iš atsakovės N. D. šeimos skolindavosi nuolat tiek kredito įmokoms mokėti, tiek einamosioms išlaidoms. Be to, logiškai nepagrindžiama, jog jei atsakovas V. D. pinigines lėšas 200.000 Lt sumai atsakovei N. D. pervedė tik dėl akių, siekdamas nuslėpti jas nuo ieškovės, atsakovas V. D. iki šios dienos neatsiskaitytų su kreditoriumi AB DNB bankas 2489,39 Eur sumai pagal 2006-02-11 Kreditavimo sutartį Nr. 06/2301-10 (t. 2, b. l. 74-75, 80-81). Byloje esančiais duomenimis taip pat matyti, kad atsakovė N. D. buvo finansiškai pajėgi skolinti nurodyto dydžio sumą, juolab, kad skolino bendrai su sugyventiniu V. L.: 2003-10-13 atsakovė pardavė butą (t. 2, b. l. 27-28), atsakovės sugyventinis dirba laivo kapitonu ir gauna ženklias pajamas. Iš nurodytų aplinkybių teismas neturi pagrindo spręsti, jog atsakovė N. D. pinigus iš atsakovo V. D. gavo be teisinio pagrindo (CPK 185 str.). Be to, kaip minėta, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus, ir negali būti taikomas kaip priemonė, padedant išvengti kitų civilinės teisės normų nustatytų gynybos būdų taikymo. Nagrinėjamu atveju ieškovei nebuvo pagrindo naudotis šiuo subsidiariu galimai pažeistų teisių gynimo būdu, kadangi šias lėšas galima įtraukti į bendro dalijamo turto balansą. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad turto įtraukimas į dalintino turto balansą, o ne sandorių ginčijimas yra pagrįstesnis, ekonomiškesnis teisių gynimo būdas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2015-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015; kt.).
Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas atsakovei N. D. yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Dėl momento, nuo kurio atsirado padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuoką
Atsakovas V. D. prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, t.y. nuo 2005 m. balandžio mėn.
CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir neginčijama faktinė aplinkybė, kad šalys nuo 2005 m. balandžio 29 dienos liovėsi gyventi kartu ir nuo to laiko bendro ūkio netvarkė. Kadangi byloje pripažinta abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo, konstatuota, jog sutuoktiniai buvo nustoję gyventi kartu iki nurodytos datos, todėl tenkintinas atsakovo prašymas nuo šio momento taikyti santuokos nutraukimo teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms. Nustačius, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2005 m. balandžio 29 d., vėliau atsiradusios prievolės kreditoriams AB DNB bankas, N. D., AB „Swedbank“ (papildomai 130.000 Lt sumai) pripažįstamos asmeninėmis atsakovo V. D. prievolėmis, juolab, kad su tuo, jog tai asmeninės prievolės, sutinka ir pats atsakovas V. D. (t. 1, b. l. 84) (CPK 185, 187 str.).
Be to, atsakovas V. D. prašo nustatyti, kad šalims priklausiusio dalintino buto (duomenys neskelbtini), vertė yra tokia, kokia buvo šalims faktiškai pradėjus gyventi skyrium (2005 m. balandžio mėn.), teigia, jog jo vertė tuo metu buvo tokia, kiek buvo likę neišmokėtos banko paskolos. Atsakovas V. D. pateikė pažymą iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro apie tai, kad buto (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, paskaičiuota 2005-04-25, vadovaujantis 1992-05-22 kadastrinių matavimų duomenimis, buvo 62.665 Eur (216.369,71 Lt) (t. 2, b.l. 140). Bylos duomenimis matyti, kad butą atsakovas 2007-04-13 pardavė už 535.000 Lt.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 3.115 straipsnyje, reglamentuojančiame kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimą, nenustatyta taisyklių, į kurias turi būti atsižvelgiama, sprendžiant šį klausimą, be kita ko, nenurodyta, kokio laikotarpio perleisto turto verte turi būti remiamasi, nustatant kompensacijos dydį. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, netaikytina, nes šalių santuokos pabaigoje jau nėra turto, kurio vertė šiuo būdu galėtų būti nustatoma. Kasacinio teismo teisėjų kolegija vertino, jog sprendžiant dėl kompensacijos už bendrosios nuosavybės sumažėjimą priteisimo, kai santuokos metu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios perleidžia bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą, ir dėl to, kurio laikotarpio turto verte turi būti vadovaujamasi, būtina kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgti į reikšmingų aplinkybių visumą: perleisto turto rūšį, jo vertės pokyčius rinkoje, laikotarpį nuo turto perleidimo iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo, turto perleidimo reikšmę sutuoktinių turtinei padėčiai, jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų – galimybei juos išlaikyti, turto perleidimo sandorio sudarymo, kitas teismo svarbiomis turto vertei nustatyti pripažintas aplinkybes (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2013).
Nagrinėjamu atveju atsakovas V. D. pateikė tik buto vidutinę rinkos 2005 m. balandžio 25 dienai vertę pagrindžiančius duomenis, tokia vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, vadovaujantis 1992-05-22 kadastriniais matavimais, neatsižvelgiant į individualias turto savybes, todėl laikytina, kad tokia neindividualizuota ir pasenusi vidutinė rinkos vertė yra neišsami ir neatspindi realios 2005 m. balandžio mėn. buto rinkos kainos. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju labiausiai šalių teises ir teisėtus interesus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) atitiktų kompensacijos, remiantis turto rinkos verte jo perleidimo metu, priteisimas. Kadangi tikrąją turto rinkos vertę geriausiai atspindi sandorio vertė, laikytina, kad buvo vertė yra 535.000 Lt.
Dėl turto padalijimo
Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi inter alia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Teismas, nutraukdamas santuoką, turi sudaryti sutuoktinių turto balansą, t. y. nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno bei kito asmeninį turtą, mokėtinas abiejų (vieno jų) skolas, taip pat kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam bei kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, jis padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis matyti, kad šalys santuokos metu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 17-19). Šis turtas įgytas iš AB „Swedbank“ pagal 2003-08-28 Kredito sutartį Nr. 03-027787-FA gavus 171.000 Lt dydžio kreditą (t. 1, b. l. 88-98). Atsakovas V. D. butą 2007-04-13 pardavė už 535.000 Lt (t. 1, b. l. 107-109). Atsakovas nurodo, kad butas parduotas už palyginti didelę kainą (535.000 Lt) dėl to, kad jis, šalims pradėjus gyventi skyrium (po 2005-04-29), savo asmeninėmis lėšomis, kurios sudarė 330.000 Lt (130.000 Lt papildoma paskola iš AB „Swedbank“ + 200.000 Lt paskola iš N. D.) padarė buto remontą, kuris pakėlė buto vertę.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).
Bylos duomenimis matyti, kad pagal 2006-08-16 paskolos sutartį Nr. 06-059126-FA atsakovui V. D. buvo papildomai suteikta 130.000 Lt paskola, kurios paskirtis – buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui (t. 1, b. l. 28). Teismas neturi pagrindo manyti, kad šios piniginės lėšos galėjo būti panaudotos ne pagal kredito paskirtį, kadangi butas 2003 m. įsigytas už 171.000 Lt, o 2007 m. parduotas net už 535.000 Lt, t. y. daugiau nei tris kartus brangiau. Teismas laiko, kad nors buto pardavimo metu nekilnojamojo turto kainos buvo aukštos dėl bendro ekonominio pakilimo, tačiau labiausiai tikėtina, kad tokį ženklų buto verčių skirtumą sąlygojo ne tik bendra ekonominė situacija nekilnojamojo turto rinkoje, bet ir atsakovo V. D. atliktas buto pagerinimas – remontas už iš banko gautą 130.000 Lt paskolą (CPK 3 str. 1 d., 185 str.).
Atsakovas V. D. taip pat tvirtina, jog buto remontui skyrė dar ir 200.000 Lt, kuriuos pasiskolino iš atsakovės N. D..
Pagal CPK 185 straipsnį, vertinant įrodymus, taikomas tikimybių pusiausvyros principas. Jo turinys ne kartą atskleistas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008; kt.). Pažymėtina, kad kai vertinami nuoseklūs daugkartiniai vienos šalies parodymai ir kitos šalies parodymai, kurie nenuoseklūs - be aiškios ir svarbios priežasties buvo pakeisti - ir prieštaraujantys kitoms bylos aplinkybėms, tai pirmesnioji įrodymų grupė įvertinta kaip labiau patikima ir toks įrodymų visumos įvertinimas atitinka CPK 185 straipsnį. Nagrinėjamu atveju atsakovas V. D. procesiniuose dokumentuose (t. 1, b. l. 81-86, t. 2, b. l. 2-7) nurodo, jog iš buvusios sutuoktinės atsakovės N. D. 200.000 Lt buto remontui, baldų, technikos įsigijimui pasiskolino po to, kai faktiškai nutrūko santykiai su ieškove, t.y. po 2005 m. balandžio mėn. Tuo tarpu teismo posėdžių metu atsakovas V. D. nurodė, jog 75.000 Lt skolinosi iš atsakovės N. D. močiutės, pinigus skolinosi prieš buto pirkimą, kadangi ne visa buto kaina buvo nurodyta buto pirkimo – pardavimo sutartyje, dalį sumos pardavėjams davė grynais (70.000 Lt), taip pat reikėjo pinigų nuomai, pragyvenimo išlaidoms, o 125.000 Lt skolinosi ne per vieną kartą, pradėjo skolintis dar gyvenant su ieškove, nes nuolat trūko pinigų pragyvenimo išlaidoms. Iš to, kas nurodyta, akivaizdu, kad atsakovo V. D. parodymai yra nenuoseklūs, be aiškios ir svarbios priežasties bylos nagrinėjimo metu kinta, todėl, esant tokioms aplinkybėms, įvertinant tai, kad atsakovo V. D. nurodytomis aplinkybėmis jam pinigų nuolat trūko einamosioms išlaidoms, jis nuolat skolingas buvusios sutuoktinės šeimai, 2006-02-11 iš AB DNB bankas pasiėmė 8000 Lt vartojimo kreditą, todėl atrodo neįtikėtina, jog tokiomis aplinkybėmis jis galėjo skirti 330.000 Lt sumą buto, kurį pirko už 171.000 Lt, remontui ir baldų pirkimui, t. y. du kartus tiek, už kiek pirktas pats butas, teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, konstatuoja, kad atsakovo V. D. įdėjimų į buto pagerinimą 200.000 Lt sumai faktas byloje nenustatytas, ir laiko labiau tikėtina, kad atsakovas 200.000 Lt, jei tokie buvo pasiskolinti iš atsakovės N. D., išleido asmeniniams, su šeimos poreikių tenkinimu nesusijusiems poreikiams (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Taigi, sudarant bendro turto balansą matyti, kad už buto pardavimą atsakovas V. D. gavo 246.666,60 Lt (135.000 Lt prieš sutarties sudarytą (2007-04-13 pirkimo - pardavimo sutarties 2.1.1. punktas) + 111.666,60 Lt 2007-04-25 mokėjimo pavedimu (t. 1, b. l. 39), atskaičius paskolos likutį AB „Swedbank“ pagal 2003-08-28 paskolos sutartį Nr. 03-027787-Fa ir 2006-08-16 paskolos sutartį Nr. 06-059126-FA), taip pat 1723,68 Lt UAB „Būsto paskolų draudimas“ grąžinta draudimo įmokos dalis (t. 2, b. l. 142). Iš šios sumos reikia atimti 1219,75 Lt atlygį notarui (2007-04-13 pirkimo - pardavimo sutarties 7.6. punktas), kurį pagal sutartį turėjo sumokėti atsakovas. Taigi bendro turto susidaro už 247.170,53 Lt. Kadangi preziumuojama, jog bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.) ir atsakovas V. D. neprašė nukrypti nuo lygio dalių principo, tokios būtinybės tai daryti savo iniciatyva nenustatė ir teismas (CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str. 1 d.), ieškovei iš atsakovo priteistina 122.585,27 Lt (35.503,15 Eur) kompensacija ((247.170,53 Lt / 2) – 1000 Lt atsakovui tenkančios dalies už ieškovei atiduotą automobilį BMW 316 (t. 1, b.l. 101)) (CK 3.117 – 3.119 straipsniai).
Pažymėtina, kad atsakovas V. D. savo procesiniuose dokumentuose nepagrįstai, nurodo, jog kadangi jam reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo po ieškinio patikslinimo nėra pareikšta, ji ir negali iš jo būti priteisiama. Pažymėtina, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi pasisakyti ir nuspręsti dėl visų įstatyme nustatytų santuokos nutraukimo padarinių, be kita ko, ir dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo (CK 3.59 straipsnis). Taigi šiuo atveju teismas, priteisdamas iš atsakovo kompensaciją ieškovei, bylos nagrinėjimo ribų neperžengia, kadangi santuokos nutraukimo bylos dalykas yra sutuoktinių bendro dalytino turto balanso sudarymas ir šio turto padalijimas (CK 3.118 str., CPK 376 str.).
Dėl ieškinio senaties termino taikymo reikalavimui padalinti turtą
Atsakovas V. D. prašo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimui dėl piniginės kompensacijos už parduotą santuokos metu įgytą butą priteisimo.
CK 3.129 straipsnis reglamentuoja, jog reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai pasisako, jog reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senatis netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2003; 2008-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2008).
Nagrinėjamu atveju šalys santuokos metu bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn įgijo vienintelį turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 17-19), kurį atsakovas V. D. 2007-04-13 pardavė už 535.000 Lt (t. 1, b. l. 22-26). Būtent už šio nekilnojamojo daikto pardavimą ieškovė prašo priteisti kompensaciją, todėl ieškinio senaties terminas netaikytinas (CK 3.129 straipsnis). Tokios pozicijos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas (žr., 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1198-467/2016).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie 200,00 Lt (57,92 Eur) bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą, 1000,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 6, t. 2, b.l. 89-90, 103-104, 119). Atsakovas V. D. pateikė rašytinius įrodymus apie 144,00 Lt (41,71 Eur) bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą (t. 1, b.l. 87), 300,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 120-122), 51,32 Eur vertimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovui V. D. iš esmės patenkintas 40 procentų (reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir kompensacijos priteisimo patenkinti iš dalies, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas), ieškovei iš atsakovo priteistina 423,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui V. D. iš ieškovės priteistina 196,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi patenkinta 50 proc. jo priešieškinio reikalavimų dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą ieškovei iš atsakovo V. D. priteistina 226,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovei 2013-05-29 nutartimi buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio mokėjimas (CPK 84 straipsnis). Ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies valstybei iš ieškovės priteisiamas 3 541 Lt (516 Eur atmestai daliai dėl reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo + 156 Eur už reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo – 16,22 Eur (56 Lt) sumokėta žyminio mokesčio dalis už turtinius reikalavimus) žyminis mokestis, o iš atsakovo V. D. – 999 Eur (CPK 96 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą tarp V. D. (V. D.), gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir I. T. (buv. T.), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: atsakovui V. D. (V. D.) palikti jo pavardę D., ieškovei I. T. – T..
Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.
Priteisti iš atsakovo V. D. (V. D.) 35503,15 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą bei 226,65 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. T. naudai.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. D. (V. D.) 999,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Priteisti iš ieškovės I. T. 655,78 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Sumažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-29 nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-8092-777/2013) atsakovo V. D. (V. D.) atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 35729,80 Eur.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė