Administracinė byla Nr. I3-8298-289/2021

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00672-2021-6

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 55.1.1

 (S)

                     55.1.3

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 21 d.

Šiauliai

        Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

        rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijos patikslintą skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

        Pareiškėja kreipėsi į teismą su 2021 m. gegužės 4 d. patikslintu skundu. Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nutarta pareiškėjos (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijos 2021 m. gegužės 4 d. patikslintą skundą dalyje dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. A-1611 „Dėl grąžinamo sklypo plano ir kadastrinių duomenų patvirtinimo“ panaikinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 65-(14.31.110.) „Dėl žemės sklypo, projektinis Nr. 31, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ panaikinimo atsisakyti priimti, nes praleistas skundo padavimo terminas ir neprašoma jo atnaujinti; pareiškėjos (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijos 2021 m. gegužės 4 d. patikslintą skundą dalyje dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 9 d. rašto Nr. S-896 dalies „2020-10-02 Savivaldybės reikalavimu Nr. S-3798 (duomenys neskelbtini) bendrijos buvo pareikalauta nusikelti visus bendrijos nariams priklausančius žemės sklype esančius garažus ir įrenginius iki 2021-01-01 ir sutvarkyti naudojamą teritoriją. Pateiktas reikalavimas yra galiojantis ir turėtų būti vykdytinas pilna apimtimi“ ir NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. kovo 15 d. rašto Nr. 31SD-1417 dalies „NŽT Šiaulių skyriuje 2020-09-30 organizuotame susirinkime nutarta, kad Savivaldybės administracija parengs pranešimus dėl reikalavimo nukelti visus Bendrijos metalinius garažus nuo valstybinės žemės (t. y. nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 6 ir nuo kitos valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai)“ panaikinimo atsisakytini priimti, nes skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka; pareiškėjos 2021 m. gegužės 4 d. patikslintą likusioje dalyje (panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 21R3-27(AG3-16/24-2021) ir 2021 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 21R3-22(AG3-25/25-2021) ir panaikinus šiuos LAGK Šiaulių apygardos skyriaus sprendimus priimti sprendimą teismo nuožiūra; panaikinti Savivaldybės ir NŽT individualių administracinių aktų dalis, kurių nuostatos skundžiamos: a) Savivaldybės 2020 m. spalio 2 d. reikalavimo Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo“ dalį „žemės sklypas, kuriame stovi Bendrijos nariams priklausantys garažai (kilnojamieji daiktai), bus reikalingas Savivaldybei jos teritorijų planavimo ir kituose dokumentuose nurodytiems vietos savivaldos tikslams įgyvendinti. Bendrijoje garažais teritorija yra užimta be teisinio pagrindo. Reikalaujame nusikelti Bendrijos nariams priklausančius visus žemės sklype esančius garažus iki 2021-01-01. Neįvykdžius reikalavimo Savivaldybės iniciatyva bus pradėtos garažų nukėlimo procedūros bei pateiktas reikalavimas atlyginti dėl nukėlimo ir negalėjimo naudoti visuomenės reikmėms susidariusias išlaidas“; b) Savivaldybės interneto tinklalapyje 2020 m. spalio 5 d. paskelbtos informacijos „Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“ dalį „Kitas pavyzdys – (duomenys neskelbtini) garažų bendrija. Ji stovi teritorijoje, dėl kurios dalies grąžinimo savininkams kaip tik šiuo metu yra sprendžiama. Metaliniai garažai nėra laikomi kliūtimi tai padaryti. Dalį žemės sugrąžinus teisėtam savininkui, kita dalis galėtų grįžti į miesto gyvenimą, mat kiekvienas sklypas mieste turi savo paskirtį, kuri yra numatyta miesto planavimo dokumentuose. Šiuo metu apie artėjančius pokyčius išsiųsti perspėjimai 1, 3, 4 bendrijoms, joms pranešta, jog reikia pradėti garažų griovimo ir žemės atlaisvinimo procesą. Nevykdant NŽT nutarimų, nesilaikant nurodytų žemės atlaisvinimo terminų, garažų savininkams grėstų baudos. Daugiau informacijos – šiandienos spaudos konferencijoje“; c) NŽT Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. rašto Nr. 31SD-7026 dalį „Teritorijoje, kurioje suformuotas grąžinimui natūra 1,6711 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 31) (duomenys neskelbtini) g. 6, (duomenys neskelbtini) narių garažai, esantys valstybinėje žemėje, turi būti nukeliami pirmiausiai. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) bendrija yra įrengusi užkardą (duomenys neskelbtini) gatvės sklypo ribose, o ties (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypo unikalus Nr. 9132-0031-022 riba įrengusi tvorą, bei šie statiniai suvaržo galimybę įrengti viešą kelią ((duomenys neskelbtini) gatvę) ir dėl įrengtos užkardos nėra galimybės įrengti ir/ar naudotis (duomenys neskelbtini) gatve, kaip tai numato transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano sprendiniai, prašome šią užkardą ir tvorą pašalinti nedelsiant; po 2021-01-01 Šiaulių skyrius atliks teritorijos patikrinimą ir šiems garažų savininkams/naudotojams ar Jums kaip bendrijai (dėl užkardo ir tvoros), neįvykdžius šių reikalavimų, pradės administracinės teisenos procedūras vadovaujantis ANK 110 straipsnio nuostatomis, kai po rašytinio įspėjimo vengiama grąžinti savavališkai užimtą žemę“; d) Savivaldybės 2020 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. 1207 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ dalį „Žemės įstatymo nustatyta tvarka vyko žemės reforma, kurios metu galutinai išsisprendė valstybinės žemės poreikis. Šiuo metu žemės reforma jau yra pasibaigusi. Garažų bendrijoms informacija skelbiama interneto tinklalapyje „Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“ (2020-10-05).“ e) Savivaldybės 2021 m. sausio 12 d. rašto Nr. SG-127 „Dėl pakartotinio kreipimosi“ dalį „(duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijai Savivaldybė yra pateikusi reikalavimą dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo, kuriame Administracija nurodė, kuo vadovaujantis yra laikoma, kad Jūsų bendrijoje garažais teritorija yra užimta be teisinio pagrindo; minėtame reikalavime buvo nurodyti aiškūs reikalavimai (duomenys neskelbtini) garažų bendrijos nariams iki 2021-01-01 atlaisvinti užimtą teritoriją; reikalavimas atlaisvinti be teisinio pagrindo užimtą teritoriją lieka galiojantis ir turi būti įgyvendintas“; f) Savivaldybės 2021 m. sausio 19 d. rašto Nr. SG-28 „Dėl skundo nagrinėjimo“ dalį „visa informacija, susijusi su žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo jau buvo pateikta bendrijos pirmininkui savivaldybės administracijos 2020-12-01 raštu Nr. SG-1207 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ ir 2020-01-12 raštu Nr. S-127 „Dėl Pakartotinio kreipimosi“; g) NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 28 d. rašto Nr. 31SD-615 „Dėl (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijos garažų“ dalį „Atlikus patikrinimus vietoje bei, kad yra užimta valstybinė žemė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nėra perduota naudotis, bus pradėta teisena dėl žemės naudojimo pažeidimo, nustatyto ANK 110 straipsnyje (savavališkas žemės užėmimas); NŽT Šiaulių skyrius keletą kartų 2018–2019 metais raštais kreipėsi į Bendriją (2018-08-22 Nr. 31 SD-6652-(14.31.104.) „Dėl žemės atlaisvinimo“, 2019-02-26 Nr. 31SD-1517-(14.31.104.) „Dėl valstybinės žemės atlaisvinimo“, 2019-06-11 Nr. 31SD-4171-(14.31.104.) „Dėl pakartotinio reikalavimo atlaisvinti valstybinės žemės sklypą“, 2019-09-05 Nr. 31SD-6064-(14.31.104.) „Dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo ir informacijos apie metalinių garažų savininkus pateikimo“) ir prašė atlaisvinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 6, kuris suprojektuotas grąžinimui natūra pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, tačiau bendrijos nariai šio reikalavimo neįvykdė; 1,6711 ha ploto valstybinės žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) yra suformuotas iki 1940 m. buvusio savininko nuosavybės teise valdytos žemės vietoje ir yra skirtas grąžinimui natūra; kitoje Šiaulių miesto dalyje žemės sklypas grąžinimui natūra negalėjo būti formuojamas; žemės nuomos teisiniai santykiai Bendrijos ir valstybinės žemės patikėtinio nesieja, nėra Bendrijai perduoto kokio nors konkretaus žemės sklypo pagal žemės sklypo planą ar pagal schemą; Metalinių garažų savininkai nėra asmenys, kurie valstybinę žemės naudoja iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo“; h) Savivaldybės 2021 m. vasario 26 d. rašto Nr. SG-130 dalį „savivaldybės administracija, pakartotinai nenagrinės jūsų (prieš 2 mėn.) pateikto 2020-12-28 skundo, nes visos skunde nurodytos aplinkybės bus nagrinėjamos Komisijos posėdyje) priimti.

        Pareiškėjos patikslintame skunde nurodoma, kad Trečiojo garažų statybos kooperatyvo narių metaliniai garažai pastatyti prieš 40 metų, vadovaujantis 1972-06-02 Ministrų tarybos nutarimu Nr. 195 „Dėl individualinių automobilių garažų statybos ir mokamų stovėjimo aikštelių įrengimo sutvarkymo” jam buvo skirtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 1986-07-15 Ministrų tarybos nutarimu Nr. 249 patvirtintuose Garažų statybos kooperatyvo pavyzdinius įstatuose nustatyta, kad Kooperatyvas turi teisę: a) gauti neterminuotam naudojimui sklypą garažų statybai. 1991-03-01 Vyriausybė nutarimu Nr. 83 nustatyta, kad 10. Kooperatyvas turi teisę: 10.1. gauti neterminuotam naudojimui sklypą garažų statybai ir eksploatavimui. 1993-07-21 Vyriausybės nutarimu Nr. 550 nustatyta, kad 7. Valstybinės žemės sklypai išnuomojami: 7.1.10. asmenims - sklypai, esantys prie laikinųjų leistų pastatyti bei įsigyti statinių (terminuotam jų nuomos laikui); 17. asmenys, naudojantys nustatytąja tvarka jiems suteiktus valstybinės žemės sklypus, laikomi naudojamų sklypų nuomininkais; 18. Žemės sklypo nuomos sutartis sudaroma tarp miesto valdybos ir sklypo naudotojo, gali atstovauti žemėtvarkos tarnyba. 1994-08-22 Vyriausybės nutarimu Nr. 776 nustatyta, kad 3. Suformuotų naujų sklypų žemės naudojimo paskirtis nustatoma: 3.5. Vyriausybės arba miesto valdybos sprendimu dėl valstybinės žemės sklypo suteikimo naudotis nesudarant valstybinės žemės nuomos sutarties. 1998-01-30 Savivaldybės mero potvarkiu Nr. 18 įregistruoti (duomenys neskelbtini) bendrijos (toliau - Pareiškėja, Bendrija) (duomenys neskelbtini) įstatai. 1999-09-13 miesto valdybos sprendimas Nr. 354 nustatytas 3,0912 ha nuomos Bendrijai terminas - 25 metams (t. y. iki 2024-09-13). 2003-10-14 sudaryta 4,0912 ha valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N29/03-0292 3 metams. 2010-03-20 ŠAV įsakymu Nr. V-1477 pratęsta sumažinto iki 2,0039 ha valstybinės žemės nuomos sutartis iki 2011-03-01. Šiuo metu Bendrija 4,0912 ha valstybinę žemę naudotoja nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2018-11-08 sprendimu Nr. T-372 patvirtintų Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių nustatyta tvarka. Bendrijos 4,0912 ha sklype yra 937 vietos, iš jų 220 laisvos (garažai nukelti), 290 boksų priklauso pensininkams, neįgaliesiems. 2020 m. rugsėjo - spalio mėn. Šiaulių miesto savivaldybė (toliau - Savivaldybė) ir Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius (toliau - NŽT, Tarnyba) pradėjo Šiaulių miesto teritorijoje esančių 8 metalinių garažų eksploatavimo bendrijų naudojamos valstybinės žemės atlaisvinimo kampaniją. NŽT Šiaulių skyriaus 2020-10-01 organizuotame susirinkime su Bendrijos pirmininku, Bendrijos valdybos nariu M. B. ir Savivaldybės atstovais buvo aptarti klausimai dėl Bendrijos metalinių garažų, esančių valstybinėje žemėje, nukėlimo darbų ir nutarta, kad Savivaldybės administracija parengs pranešimus dėl reikalavimo nukelti visus Bendrijos metalinius garažus nuo valstybinės žemės (nuo Žemės sklypo ir nuo kitos valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai). Savivaldybės 2020-10-02 Reikalavimas Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo”: „žemės sklypas, kuriame stovi Bendrijos nariams priklausantys garažai (kilnojamieji daiktai), bus reikalingas Savivaldybei jos teritorijų planavimo ir kituose dokumentuose nurodytiems vietos savivaldos tikslams įgyvendinti. Mūsų žiniomis Bendrijoje garažais teritorija yra užimta be teisinio pagrindo. Reikalaujame nusikelti Bendrijos nariams priklausančius visus žemės sklype esančius garažus iki 2021-01-01. Neįvykdžius reikalavimo Savivaldybės iniciatyva bus pradėtos garažų nukėlimo procedūros bei pateiktas reikalavimas atlyginti dėl nukėlimo ir negalėjimo naudoti visuomenės reikmėms susidariusias išlaidas”. Savivaldybės internetu tinklalapio 2020-10-05 informacija „Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus” (nuoroda į ją yra Savivaldybės 2020-12-01 rašte Nr. 1207): „Kitas pavyzdys -(duomenys neskelbtini) garažų bendrija. Ji stovi teritorijoje, dėl kurios dalies grąžinimo savininkams kaip tik šiuo metu yra sprendžiama. Metaliniai garažai nėra laikomi kliūtimi tai padaryti. Dalį žemės sugrąžinus teisėtam savininkui, kita dalis galėtų grįžti į miesto gyvenimą, mat kiekvienas sklypas mieste turi savo paskirtį, kuri yra numatyta miesto planavimo dokumentuose. Šiuo metu apie artėjančius pokyčius išsiųsti perspėjimai 1, 3, 4 bendrijoms, joms pranešta, jog reikia pradėti garažų griovimo ir žemės atlaisvinimo procesą. Nevykdant NŽT nutarimų, nesilaikant nurodytų žemės atlaisvinimo terminų, garažų savininkams grėstų baudos. Daugiau informacijos - šiandienos Spaudos konferencijoje”. Savivaldybės 2020-10-19 rašte Nr. S-4101 nurodoma: „Įvertinus tai, kad garažai stovi visame sklype, nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2019-12-31 mokestis bus perskaičiuotas visam garažais užstatytam plotui (4,0912 ha); prašome iki 2020-10-25 pateikti naują valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaraciją, nurodant visą bendrijos naudojamą valstybinės žemės sklypo plotą”. Bendrija 2020-10-29 Atsiliepime Savivaldybės administracijai į 2020-10-02 reikalavimą nurodė, kad iki 2021-01-01 bendrija ir jos nariai neturi jokių galimybių nusikelti visus metalinius garažus, nurodė priežastis, prašė jos narių metalinių garažų nukėlimo terminą pratęsti iki 2022-01-01. Savivaldybės 2020-12-01 rašte Nr. 1207 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo” nurodoma: „Vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsniu NŽT yra valstybinės žemės patikėtinis, todėl valstybinės žemės pardavimo ir nuomos sandorius sudaro minėta institucija, o ne savivaldybė. Šiuo metu žemės reforma jau yra pasibaigusi. Garažų bendrijoms informacija skelbiama interneto tinklalapyje „Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus” (2020-10-05). Bendrija 2020-12-08 pakartotiniame kreipimesi prašė pateikti atsakymus į 2020-10-29 bendrijos rašte išdėstytas aplinkybes, prašymus; nurodyti kokiais teisės aktais vadovaujantis savivaldybė daro išvadą, kad bendrijoje garažais ir kitais įrenginiais teritorija yra užimta be teisinio pagrindo; informavo, kad 2020-11-10 mokėjimo pavedimu sumokėtas perskaičiuotas žemės nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2019-12-31 bei sumokėtas 4 ha žemės nuomos mokestis už 2020 metus. Savivaldybės 2020-12-08 informacija „Metalinių garažų savininkams laiko lieka vis mažiau”: „Nuosavybės teisių atkūrimas Šiaulių mieste praktiškai baigtas. Žmonių, kuriems neatkurtos nuosavybės teisės, liko tik keletas; žmonės, norintys, bet negalintys susigrąžinti laikinaisiais garažais užstatytos teritorijos, rašo skundus; bandome iš (duomenys neskelbtini) garažų bendrijos ((duomenys neskelbtini) paimti suformuotą grąžinti sklypą, savivaldybės administracija nori formuoti teritorijas miesto reikmėms. Jeigu garažų savininkai per Savivaldybės nurodytą terminą nenusikels savo garažų, tuomet mūsų tarnybos (NŽT) atstovai, surašę žemės naudojimo patikrinimo aktus, kiekvieną garažo savininką kviesis dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo; kviečiame savininkus nusikelti savo turtą ir atlaisvinti valstybinę žemę; nėra kolektyvinės atsakomybės, kiekvienas garažo savininkas pats asmeniškai atsako už užimamą žemę. (duomenys neskelbtini) bendrijų nariams yra duotas terminas savo turtą nusikelti iki 2021-01-01. Už šio reikalavimo nevykdymą atsakys kiekvienas bendrijos narys; ir po nubaudimo prievolė atlaisvinti valstybinę žemę niekur nedings. (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijoje savo turtą susitvarkė 50 savininkų”. Savivaldybės 2021-01-12 rašte Nr. SG-127 „Dėl pakartotinio kreipimosi” (Į 2020-12-08 kreipimąsi) nurodoma: „(duomenys neskelbtini) bendrijai Savivaldybė yra pateikusi reikalavimą dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo, nurodyti aiškūs reikalavimai (duomenys neskelbtini) bendrijos nariams iki 2021-01-01 atlaisvinti užimtą teritoriją; reikalavimas atlaisvinti be teisinio pagrindo užimtą teritoriją lieka galiojantis ir turi būti įgyvendintas”. Savivaldybės 2020-01-19 rašte Nr. SG-28 „Dėl skundo nagrinėjimo” nurodoma: „visa informacija, susijusi su žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo jau buvo pateikta bendrijos pirmininkui Savivaldybės 2020-12-01 raštu Nr. SG-1207 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo” ir 2020-01-12 raštu Nr. S-127 „Dėl Pakartotinio kreipimosi”. NŽT 2021-01-28 rašte Nr. 31SD-615 (Į 2020-12-28 Skundą) „Dėl 3 - osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos garažų”; nurodoma: „1,6711 ha sklypo ((duomenys neskelbtini) g. 6) suformuotas iki 1940 m. buvusio savininko nuosavybės teise valdytos žemės vietoje ir yra skirtas grąžinimui natūra. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatomis garažai yra kilnojamieji daiktai, todėl tokia žemė gali būti grąžinama natūra buvusių savininkų turėtos žemės vietoje. Metalinių garažų savininkai nėra asmenys, kurie valstybinę žemę naudoja iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo. Metaliniai garažai yra neregistruoti kilnojamieji daiktai, todėl bendrijos garažų savininkai negali turėti teisėto lūkesčio įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės”. Bendrija dėl tokių Savivaldybės ir NŽT administracinių sprendimų (aktų) suprato, kad institucijos Bendrijos ir jos narių teisėtus interesus ignoruoja ir 2021-02-15 LAGK Šiaulių apygardos skyriui pateikė Skundą „Dėl Savivaldybės administracijos reikalavimų atlaisvinti (duomenys neskelbtini) bendrijos žemės sklypą ir nukelti garažus ir NŽT Šiaulių skyrius reikalavimų atlaisvinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 6, grąžinimui natūra pagal Atkūrimo įstatymą”. Bendrija 2021-02-15 rašte Savivaldybei ir NŽT nurodė, jog pagal Savivaldybės raštų 2020-10-19 Nr. S-4101, 2021-01-12 Nr. SG-127, 2020-01-19 Nr. SG-28; NŽT Šiaulių skyriaus raštų 2021-01-28 Nr. 31SD-615, 2020-11-23 Nr. 31SD-7026 nuostatas Bendrija supranta, kad reikalaujama atlaisvinti 1,6711 ha ploto žemės sklypą ((duomenys neskelbtini) g. 6), o ne visą Bendrijos 4,0912 ha sklypą. Prašė patvirtinti, kad atlaisvinus šį 1,6711 ha sklypą (tokios ginčo baigties atveju) likusios dalies 2,4201 ha ir toliau būtų taikomos Savivaldybės tarybos 2018-11-08 sprendimu Nr. T-372 patvirtintos Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklės. Savivaldybės 2021-02-26 rašte Nr. SG-130 nurodoma: „savivaldybės administracija, pakartotinai nenagrinės jūsų (prieš 2 mėn.) pateikto 2020-12-28 skundo, nes visos skunde nurodytos aplinkybės bus nagrinėjamos Komisijos posėdyje, vyksiančiame 2021-03-16 LAGK Šiaulių apygardos skyriuje”. Bendrija LAGK Šiaulių apygardos skyriui pateikė 2021-03-01 Skundą „Dėl Savivaldybės administracijos netinkamo Bendrijos 2020-12-28 Skundo „Dėl savivaldybės 2020-10-02 reikalavimo dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo ir 2020-12-01 Nr. 1207 rašte nurodyto planavimo nuo valstybinės žemės šalinti metalinius garažus” nagrinėjimo ir informacijos nepateikimo”. LAGK Šiaulių apygardos skyrius priėmė 2021-03-08 Sprendimą atsisakyti priimti skundą nagrinėti Nr. 21R3-22(AG3-25/25-2021) nurodydama, kad Pareiškėja į Komisiją kreipėsi, kai Komisijoje jau yra nagrinėjamas iš esmės analogiškas administracinis ginčas; atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjamas AGK. NŽT 2021-03-08 rašte Nr. 31SD-1306 nurodoma: „Savivaldybės administracijos direktorius 2017-11-07 įsakymu Nr. A-1611 patvirtino natūra grąžintino 1,6711 ha žemės sklypo projektinis Nr. 31, Šiaulių mieste ((duomenys neskelbtini) g. 6), planą ir kadastro duomenis. Šis Žemės sklypas turi būti grąžinamas natūra piliečiams, pateikusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į P. T. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, metaliniais garažais užstatyta valstybinė žemė nepriskiriama valstybės išperkamai žemei, todėl privalo būti grąžinama natūra nedelsiant. Spręsti dėl automobilių laikymo (stovėjimo) vietų metaliniuose garažuose Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje yra Savivaldybės administracijos kompetencija. Nesant teisinio pagrindo naudotis valstybine žeme, nesant valstybinės žemės patikėtinio leidimo, Savivaldybei nesuteikus ir/ar nepratęsus leidimo laikyti metalinius garažus, valstybinės žemės užėmimas metaliniais garažais ir šios žemės naudojimas laikomas savavališku. Metalinių garažų savininkams ir toliau vengiant nusikelti metalinius garažus, bus imamasi priemonių pažeidimui pašalinti - kreipiamasi su ieškiniu į teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus”. Savivaldybės 2021-03-09 rašte Nr. S-896 nurodoma: „2020-10-02 Savivaldybės reikalavimu Nr. S-3798 (duomenys neskelbtini) bendrijos buvo pareikalauta nusikelti visus bendrijos nariams priklausančius žemės sklype esančius garažus ir įrenginius iki 2021-01-01 ir sutvarkyti naudojamą teritoriją. Pateiktas reikalavimas yra galiojantis ir turėtų būti vykdytinas pilna apimtimi”. Bendrija 2021-03-10 rašte LAGK Šiaulių apygardos skyriaus komisijos nariui L. D. nurodė, kad Bendrija norėtų žinoti, ar teisingai supranta, jog 2021-03-08 Sprendimo nuostatos reiškia, kad nagrinėjant ginčą pagal Bendrijos 2021-02-15 skundą bus nagrinėjami ir 2021-03-01 skunde keliami klausimai ir prašo Komisijos narį tai patvirtinti. NŽT Šiaulių skyriaus 2021-03-15 rašte 31SD-1417 „Dėl valstybinės žemės ploto, nuo kurio reikalaujama nukelti metalinius garažus” nurodoma, kad NŽT Šiaulių skyrius niekada neaiškino, kad Savivaldybės administracijos 2020-10-02 raštas Nr. S-7026, kuriame buvo pareikštas reikalavimas iki 2021-01-01 nusikelti Bendrijos garažus, esančius ant valstybinės žemės, gali būti suprantamas ar aiškinamas kaip nors kitaip, nei minėtame Savivaldybės administracijos rašte nurodyta. NŽT Šiaulių skyriuje 2020-09-30 organizuotame susirinkime nutarta, kad Savivaldybės administracija parengs pranešimus dėl reikalavimo nukelti visus Bendrijos metalinius garažus nuo valstybinės žemės (t. y. nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir nuo kitos valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai). LAGK Šiaulių apygardos skyrius 2021-03-19 priėmė Sprendimą Nr. 21R3- 27 (AG3-16/24-2021) bylą dalyje pagal pareiškėjos(duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijos skundą dėl dalies institucijų administracinių aktų dalių panaikinimo nutraukti, kitoje - dalyje atmesti kaip nepagrįstą. NŽT Šiaulių skyriaus 2021-01-28 rašte Nr. 31SD-615 nurodoma, kad „vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatomis laikinais metaliniais garažais užimta žemė nėra laikoma valstybės išperkama žeme, nes garažai kilnojamieji daiktai, todėl tokia žemė gali būti grąžinama natūra buvusių savininkų turėtos žemės vietoje; žemės grąžinimas natūra suprantamas kaip žemės grąžinimas toje pačioje vietoje, todėl kitoje Šiaulių miesto dalyje žemės sklypas grąžinimui natūra negalėjo būti formuojamas”. Atkūrimo įstatymo 5 ir 12 straipsnių nuostatose neminimi nei laikini metaliniai garažai nei garažai kilnojamieji daiktai. Be to, kaip bus parodyta vėliau, metalinių garažų eksploatavimo bendrijos narių garažai nėra nei laikini statiniai, nei kilnojamieji daiktai. Savivaldybė 2010-07-09 rašte Nr. S-1815-11 buvo radusi tokią formuluotę: „Savivaldybė nėra įpareigota surasti kito sklypo laikinų statinių sandėliavimui”. Metaliniai garažai pagal 12 str. nuostatas priskirtini objektams, kurie patvirtintuose detaliuosiuose planuose užima: pastatams, statiniams (garažams) ar bendrijos įrenginiams (eksploatuoti reikalingus žemės sklypus; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių gyventojus (bendrijos narius) ... komplekso (transportas) teritorijas; bendroms gyventojų (bendrijos narių) reikmėms; komunalinio ūkio (garažų) eksploatacijai ir bendram (garažų bendrijos) naudojimui. Patvirtinti detalieji planai nurodyti. Pirmiau nurodytos ir 2021-02-15 Skundo LAGK Šiaulių apygardos skyriui priede nurodytų administracinių sprendimų (įsakymų, raštų, sutarčių) nuostatos patvirtina faktą, kad tarp institucijų ir Bendrijos bei jos narių yra susiklostę tokie ekonominiai ir administraciniai santykiai, kurie paneigia NŽT Šiaulių skyriaus 2021-01-28 rašto Nr. 31SD-615 teiginį, kad „vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatomis laikinais metaliniais garažais užimta žemė nėra laikoma valstybės išperkama žeme, nes garažai kilnojamieji daiktai, todėl tokia žemė gali būti grąžinama natūra buvusių savininkų turėtos žemės vietoje”, ir šie santykiai susiklostė nepriklausomai nuo to, kokį statusą metaliniams garažams - kilnojamieji daiktai, laikinieji statiniai, sklypo laikinieji statiniai sandėliuojami valstybinėje žemėje - taiko institucijos. Šie santykiai tęsiasi pagal 2018-11-08 Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-372 vadovaujantis Žemės įstatymu, Civiliniu kodeksu, Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę”, Vyriausybės 2003-11-10 nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę sklypų naudojimo” patvirtintas Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisykles. Darytina išvada, kad šio ginčo atveju atkuriant nuosavybę natūra galimai grąžintinam 1,6711 ha žemės sklypui Nr. 31 teisinio pagrindo taikyti Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį nėra. NŽT Šiaulių skyriaus 2021-01-28 rašte Nr. 31SD-615 nurodoma: 1,6711 ha ploto valstybinės žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) g. 6) yra suformuotas iki 1940 m. buvusio savininko nuosavybės teise valdytos žemės vietoje ir yra skirtas grąžinimui natūra. Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 (Suvestinė redakcija nuo 2015-09-01 iki 2019-02-06) patvirtintoje Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje numatyta: 1061. Atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis toliau nurodyta tvarka. Pagal šią tvarką grąžintino sklypo planas ir kadastriniai duomenys tvirtinami tik įsitikinus, kad šio sklypo žemė yra laisva (neužstatyta). Garažo esminė ypatybė ir vertė yra ta, kad jis pagal jo paskirtį yra garažas, jei jis stovi ant žemės, o per servitutinę teritoriją į jį gali įvažiuoti automobilis. Jei jis nukeliamas nežinia kur (be žemės), be galimybės jį naudoti pagal paskirtį, tai jo vertė sumažėja iki nulio. Todėl tokiu atveju jis nėra kilnojamasis daiktas CK 4.2 straipsnio 3 dalies prasme. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalį laikinasis statinys - statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą; 84 dalį statinys - nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame nurodomas šio statinio naudojimo terminas. Laikinųjų statinių naudojimo termino nustatymo sąlygas ir tvarką nustato aplinkos ministras (tokiu pavadinimu TAR teisės akto nėra). Pagal 40 straipsnį statinys nugriaunamas (3) kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas - per subjekto, išdavusių SLD, reikalavime nurodytą terminą arba per teismo sprendime nurodytą terminą. Todėl jei vis dėlto laikyti, kad metalinis garažas yra kilnojamasis daiktas ir jam netaikomas Statybos įstatyme nurodytas apibrėžimas „statinys”, jam netaikomas pats įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai, tai jis nėra ir laikinasis statinys. Jam netaikomi ir Žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių nuostatos, kad (valstybinė žemė išnuomojama ar parduodama be aukciono, jeigu ji užstatyta statiniais (išskyrus laikinuosius statinius), taip pat ir 9 str. 3 dalies nuostata, kad Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Bendrijos narių metaliniai garažai stovi jau per 40 metų. Akivaizdu, kad pagal elementarią logiką toks statinys negali būti laikomas laikinu statiniu. Darytina išvada, kad metalinių garažų eksploatavimo bendrijos narių garažų statusas pagal teisės aktus: laikinas statinys (pagal Statybos įstatymo 2 str. 4 dalį ir Žemės įstatymo 9 str. 3 dalį) ar kilnojamasis daiktas (pagal CK 4.2 str.), „sandėliuojamas” valstybinėje žemėje nėra nustatytas, todėl jų atžvilgiu netaikytinos nei Žemės įstatymo, nei Atkūrimo įstatymo nuostatos, o kokių įstatymų nuostatos taikytinos - šioje teisinėje aplinkoje neįmanoma vertinti. Šiuo metu metalinių garažų kaip kilnojamųjų daiktų naudojimo, laikymo valstybinėje žemėje bei eksploatavimo ir šalinimo klausimais nėra tinkamo teisinio reglamentavimo. Tokia situacija dėl metalinių garažų statuso įtakoja Bendrijos valstybinės žemės naudojimo galimybes. Šio ginčo kontekste atsižvelgtina į tam tikrą susiklosčiusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: 2018-10-24 nutartis: 35. sprendimo išformuoti valstybinės žemės sklypą priėmimas ir įgyvendinimas neišsprendus klausimo dėl ieškovei priklausančių statinių likimo, sudaro prielaidas paneigti ieškovės nuosavybės teisę į šiuos statinius, todėl yra neteisėtas. 37. Neteisėtu pripažintinas ir išvestinis atsakovės sprendimas priskirti valstybinę žemę, sudariusią ginčo sklypą, laisvos valstybinės žemės fondui. 38. Teisėjų kolegija panaikina raštų, kuriais įformintas atsisakymas išnuomoti ieškovei ginčo valstybinės žemės sklypą; 2019-04-15 nutartis: 24. metaliniai garažai yra laikini statiniai, kurie neregistruojami NTR, tačiau, nepaisant to, jie yra statiniai, todėl jiems išdėstyti reikalingas atitinkamas žemės sklypas; metaliniai garažai buvo pastatyti apie 1984 m. su to meto Vilniaus miesto Vyriausiosios architektūros ir planavimo valdybos sutikimu, juos leista pastatyti laikinai (3 metams), o vėliau (1995 m.) buvo įkurta ir nustatyta tvarka registruota garažų bendrija - atsakovė. 25. valstybinės žemės sklypas, reikalingas atsakovei, taip pat ir metalinių garažų savininkams, nebuvo savavališkai užimtas ir (ar) naudojamas. Bendrija nesutinka su LAGK Šiaulių apygardos skyriaus 2021-03-19 Sprendimu Nr. 21R3-27 (AG3-16/24-2021): Institucijų ir Bendrijos ginčas dėl metalinių garažų nukėlimo ir valstybinės žemės atlaisvinimo ir kilo dėl Savivaldybės ir NŽT skyriaus raštuose (atsakymuose) bei informaciniuose pranešimuose reiškiamų neteisėtų reikalavimų dėl metalinių garažų nukėlimo ir valstybinės žemės atlaisvinimo, dėl kurių Bendrija juos ir skundžia. Sprendimas (nutraukti bylą) taikytinas šių Savivaldybės ir NŽT Šiaulių skyriaus raštų (atsakymų) atžvilgiu: NŽT Šiaulių skyriaus 2019-06-11 Nr. 31 SD-4171; 2019-09-05 Nr. 31SD-6064; 2020-11-23 Nr. 31SD-7026; Savivaldybės: 2020-10-02 Nr. S-3798; 2020-10-05 informacija; 2020-12-01 Nr. 1207; 2021-01-12 Nr. SG-127. Bendrija nesutinka su Komisijos vertinimu, kad Savivaldybės 2020-10-02 Reikalavimas Nr. S-3798; 2020-10-05 informacija; 2020-12-01 raštas Nr. 1207; 2021-01-12 raštas Nr. SG-127; NŽT Šiaulių skyriaus 2020-11-23 raštas Nr. 31SD-7026 - jiems ginčyti yra praleistas terminas skundui paduoti. Komisija ignoruoja aplinkybes, kurios lėmė Bendrijos skundus Savivaldybei ir Komisijai. Apibendrinant šio skundo dėl Savivaldybės administracijos reikalavimų atlaisvinti (duomenys neskelbtini) bendrijos žemės sklypą ir nukelti garažus bei kitus įrenginius ir NŽT Šiaulių skyrius reikalavimų atlaisvinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris suprojektuotas grąžinimui natūra pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą konstatuojama: atkuriant nuosavybę natūra galimai grąžintinam 1,6711 ha žemės sklypui Nr. 31 teisinio pagrindo taikyti Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį nėra. Metalinių garažų eksploatavimo bendrijos narių garažų statuso pagal teisės aktus laikinas statinys (pagal Statybos įstatymo 2 str. 4 dalį ir Žemės įstatymo 9 str. 3 dalį) ar kilnojamasis daiktas (pagal CK 4.2 str.), „sandėliuojamas” valstybinėje žemėje) neapibrėžtumas negatyviai įtakoja Bendrijos galimybes ginti jos narių teisėtus interesus naudoti valstybinę žemę. Žemės įstatymo 9, 10 straipsnių, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2 ir 28 dalies nuostatų prieštaringumas dėl skirtingo metalinių garažų statuso negatyviai įtakoja valstybinės žemės naudojimo galimybes. LAGK Šiaulių apygardos skyriaus 2021-03-19 Sprendimas Nr. 21R3-27 (AG3-16/24-2021) bylą dalyje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijos skundą dėl dalies institucijų administracinių aktų dalių panaikinimo nutraukti, kitoje - dalyje atmesti kaip nepagrįstą visiškai nemotyvuotas, klaidingai argumentuotas.

        Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsiliepime nurodoma, kad pasisakant dėl 2021 m. kovo 8 d. Ginčų komisijos sprendimo Nr. 21R3-22(AG-25/25-2021) panaikinimo visų pirma reiktu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ( toliau-Įstatymas) 10 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos nustato, kad „Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu: 3) ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijoje ar teisme arba byla dėl šio ginčo yra nutraukta. To paties Įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Bylos šalys, nesutinkančios su Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario arba su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 2 ar 4 dalyje (sprendimu laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui), 20 straipsnio 1, 2 ar 10 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“, o to paties straipsnio 2 dalis numato, kad „Neapskųsti sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo terminui.“ Antra, patikslintame skunde, Pareiškėjas nenurodė nei vieno teisinio argumento ir nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis Teismas bent jau galėtų daryti prielaidą, kad buvo kokie nors Ginčų komisijos neteisėti veiksmai ar aplinkybės dėl kurių 2021 m. kovo 8 d. Ginčų komisijos priimtas sprendimas Nr. 21R3-22(AG-25/25-2021) turėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu. Pažymėtina ir tai, kad pats Pareiškėjas taip pat niekaip nepaneigė aplinkybės, kad Ginčų komisija jau nagrinėjo analogišką skundą ir kad jį išnagrinėjus būtų išspręsti visi Pareiškėjo reikalavimai, todėl darytina išvada, kad Pareiškėjo pateiktas reikalavimas panaikinti 2021 m. kovo 8 d. Ginčų komisijos priimtą sprendimą Nr. 21R3-22(AG-25/25-2021) nėra pagrįstas jokiais teisiniais argumentais ar aplinkybėmis ir turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Minėtu patikslintu skundu Pareiškėjas taip pat prašo teismo panaikinti ir 2021 m. kovo 19 d. ginčų komisijos sprendimą Nr. 21R3- 27 (AG3-16/24-2021), kuris jo nuomone yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kaip matyti, Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių, prašydamas panaikinti atsakovų NŽT ir Savivaldybės individualius administracinius aktus bei formuluodamas atskirus įpareigojimų atsakovams prašymus. Ginčų komisija, įvertinusi Pareiškėjo skundo turinį 2021 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 21R3-27(AG3-16/24-2021) bylą dalyje dėl Šiaulių savivaldybės 2020 m. spalio 2 d. reikalavimo Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo” panaikinimo; Šiaulių savivaldybės interneto tinklapio 2020 m. spalio 5 d. informacijos „Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“ panaikinimo dalyje; Šiaulių savivaldybės 2020 gruodžio 1 d. rašto Nr. 1207 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų įrenginių nukėlimo“ panaikinimo dalyje; Šiaulių savivaldybės 2021 m. sausio 12 d. rašto Nr. SG-127 “Dėl pakartotinio kreipimosi“ panaikinimo dalyje“ nutraukė, o kitoje dalyje skundą dėl Šiaulių savivaldybės 2021 m. sausio 19 d. rašto Nr. SG-28 „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo, atmetė kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą „persikelia” ginčas ne dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Todėl darytina išvada, kad esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (neprivalomos) aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Šiuo metu esant byloje priimtai Pareiškėjo skundo daliai dėl Ginčų komisijos sprendimo panaikinimo iš esmės kyla ginčas byloje dėl tų reikalavimų, kurių pagrindu Pareiškėjas buvo kreipęsis į Ginčų komisiją, t. y. dėl atsakovų individualių administracinių aktų (raštų) panaikinimo. Pažymėtina, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-19-502/2019 nurodė, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Vadinasi, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia savivaldybių administravimo subjektų veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. veikla, kuri daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062- 552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloj e Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Taigi, kaip matyti, ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822- 172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS 143-560/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Pirma, nesutinkant su tokiu Pareiškėjos pateiktu reikalavimu reiktų pažymėti, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos.“ Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos“. Taigi vertinant aplinkybę, kad Pareiškėja neneigia fakto, kad yra gavusi Administracijos reikalavimą nusikelti Bendrijos nariams priklausančius visus žemės sklype esančius metalinius garažus, o taip pat ir aplinkybę, kad nuo reikalavimo įteikimo momento iki skundo pateikimo dienos (2021-02-15) yra praėję daugiau kaip vienas mėnuo, galima pagrįstai teigti, kad Pareiškėja yra praleidusi visus skundo (prašymo) padavimo terminus, dėl ko jau vien šiuo pagrindų reikalavimas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020-10-02 reikalavimą Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo“ turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Antra, Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 20 punktą savarankiškoms savivaldybių funkcijoms priskiriamas specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka. Teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, taip pat statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka ir aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga yra savarankiškosios savivaldybių funkcijos (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 21 ir 28 dalis). Todėl Administracija įgyvendindama aukščiau nurodytas funkcijas kartu su Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriumi 2020 m. rugsėjo 25 d. suorganizavo susitikimą su metalinių garažų bendrijų pirmininkais (kuriame dalyvavo ir Pareiškėja), kurio metu buvo aptariama ir sprendžiama situacija dėl valstybinėje žemėje esančių metalinių garažų, sudarančių kliūtis visuomenės poreikio procesams organizuoti, nukeldinimo, užtikrinant efektyvų metaliniais garažais užimtos valstybinės žemės naudojimą. O 2020 m. spalio 1 d. pakartotinai Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus suorganizuotame susirinkime konkrečiai su (duomenys neskelbtini) garažų bendrijos pirmininku, bendrijos valdybos nariu ir Administracijos atstovais, buvo aptarti ir klausimai dėl (duomenys neskelbtini) garažų bendrijos garažų, esančių valstybinėje žemėje, nukėlimo darbų ko pasėkoje buvo nutarta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija parengs pranešimus dėl reikalavimo nukelti visus (duomenys neskelbtini) garažų bendrijos metalinius garažus nuo valstybinės žemės (nuo Žemės sklypo ir nuo kitos valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai). Trečia, Pareiškėja siekdama panaikinti Administracijos 2020-10-02 reikalavimą Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo“, kaip pagrindą nurodo, kad Administracija neturi jokio teisinio pagrindo teikti tokį reikalavimą Pareiškėjai nes nėra valstybinės žemės valdytoja. Nesutinkant su tokia Pareiškėjos pozicija visų pirma reikėtų pažymėti, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 p., „teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas“ yra viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų. „Šias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškų funkcijų atlikimą <...>“. Pažymėtina, kad įgyvendinant šias funkcijas, Savivaldybės veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, todėl Savivaldybė, savarankiškai spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus ir priimdama sprendimus, privalo užtikrinti, kad jie atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktas, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje apibrėžta, kad laikinasis statinys - statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame nurodomas šio statinio naudojimo terminas. Laikinųjų statinių naudojimo termino nustatymo sąlygas ir tvarką nustato aplinkos ministras. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 31 dalimi, laikinasis statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 20 punktą, specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) funkcija. Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad pastatytas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, nebaigtas statinys išardomas, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas - per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Kaip matyti iš aukščiau pateikto teisinio reglamentavimo, metalinių garažų, kaip daiktų, teisinis statusas yra laikini statiniai, kurie Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pagal teisinį reglamentavimą „teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas“ yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų ir į tai, kad statybos leidimus išduoda savivaldybių administracijos, gali pagrįstai teigti, kad Statybą leidžiančių dokumentų išdavimas yra savivaldybių kompetencija, atitinkamai ir savivaldybės kompetencija ir prerogatyva yra reikalauti nugriauti pastatytą statinį, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis ir 40 straipsnio 3 punktas, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 20 punktas). Vertinant, kad daiktų, esančių ant valstybinės žemės buvimas, pažeidžia tiek valstybinės žemės patikėtinio (Nacionalinės žemės tarnybos) teisę naudotis bei disponuoti valstybinę žeme ir vykdyti jai priskirtas funkcijas, tiek ir Administracijos teisę tinkamai atlikti jai pavestas savarankiškąsias (Konstitucijos ir įstatymų nustatytas (priskirtas) savivaldybių funkcijas, galime pagrįstai teigti, kad Administracijos pateiktas reikalavimas, kad Pareiškėjas savo lėšomis nukeltų (demontuotų) nurodytus metalinius garažus bei po jais žemėje esančius rūsius, apžvalgos duobes, pamatus nuo ginčo žemės, yra pagrįstas ir teisėtas. Penkta, Pareiškėja savo skunde teigia, kad valstybinės žemės plotu naudojasi teisėtai nes ji yra valstybinės žemės naudotoja (nesudarant nuomos sutarties, bet mokant mokestį), dėl ko laiko, kad būtent šiuo teisiniu pagrindu Administracijos reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nesutinkant su tokiu Pareiškėjo teiginiu reikėtų pažymėti, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikinieji statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai išnuomojami arba parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Taisyklės), 2.2 papunktyje nustatyta, kad asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus prie individualių automobilių garažų ar garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų (išskyrus žemės sklypus prie metalinių garažų). Žemės sklypai prie garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise garažų savininkams. Taisyklių 28 punkte reglamentuota, kad vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Pažymėtina ir tai, kad pagal tuomečius Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimus, laikinus metalinius garažus laisvoje valstybinėje žemėje buvo leista statyti ir eksploatuoti laikinai 3 metus (kai kuriais atvejais 5 metus), su kuo iš esmės sutinka ir pats Pareiškėjas savo skunde nurodydamas, kad mokėjo nuomos mokestį už valstybinės žemės nuomą tik tam tikrą laikotarpį t.y. kol galiojo valstybinės žemės nuomos sutarčių galiojimo laikotarpius, tačiau taip pat reiktu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimui t.y. nuo 2011-04-01 iki 2019-12-31 mokestis Pareiškėjui buvo apskaičiuojamas tik kaip valstybinės žemės naudotojui, pagal duomenis gaunamais kiekvienais metais iš bendrijos pirmininko pateiktų Valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaracijų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai kad 1992-07-07 Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimo ir papildymo ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios valstybinės valdžios institucijos pavadinimo pakeitimo“, Aukščiausioji Taryba buvo pavadinta Lietuvos Respublikos Seimu, vietinės liaudies deputatų tarybos - savivaldybių tarybomis (ši nuostata įsigaliojo 1992-11-25) dėl ko laikytina, kad visų Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto funkcijų vykdymą iš esmės perėmė savivaldybių tarybos. Todėl vertinant ginčo santykius valstybinės žemės pardavimą ir nuomą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų kontekste, pagrįstai galime teigti, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato jokių galimybių, kad valstybinė žemė galėtų būti formuojama, parduodama ar išnuomojama metalinių garažų eksploatacijai. O atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjos ir valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos šiai dienai, nesieja jokie žemės nuomos teisiniai santykiai, nes nėra žemės nuomos sutarties objekto t.y. žemės sklypo, o taip pat nėra jokio bendrijai perduoto kokio nors konkretaus žemės sklypo nei pagal žemės sklypo planą nei pagal schemą, nėra sudarytos jokios valstybinės žemės nuomos sutarties, galima pagrįstai teigti, kad mokesčio mokėjimo faktas už laikiną valstybinės žemės naudojimą, nėra ir negali būti teisiniu pagrindu tenkinti Pareiškėjo reikalavimus. Kaip jau ir nurodė aukščiau, Statybą leidžiančių dokumentų išdavimas yra savivaldybių kompetencija, todėl atitinkamai ir savivaldybės kompetencija yra reikalauti nugriauti pastatytą statinį, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas. Todėl reikšti reikalavimą nukelti laikiną statinį, kuriam statyti buvo suteiktas leidimas, taip pat spęsti dėl automobilių laikymo vietų ir būdo (atvirose aikštelėse, metaliniuose garažuose ar kt.) Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje yra Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kompetencija ir prerogatyva. Pareiškėja Ginčų komisijos prašo panaikinti Savivaldybės interneto tinklalapio 2020-10-05 informaciją „Šiauliuose nuo valstybinės žemė planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus dalyje, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrija stovi teritorijoje, dėl kurios dalies grąžinimo savininkams šiuo metu sprendžiamas klausimas, dalis žemės bus sugrąžinta teisėtam savininkui, kita dalis turėtų grįžti į miesto gyvenimą, informuojama, kad yra išsiųsti perspėjimai bendrijoms, joms pranešta, jog reikia pradėti garažų griovimo ir žemės atlaisvinimo procesą, nevykdant Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimų grėstų baudos“. Į Ginčų komisiją ar administracinį teismą, asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje nurodydamas kuo pasireiškė nurodytas pažeidimas ir kokius įstatymų saugomus interesus pažeidė viešojo administravimo institucija, nes skundų dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų nagrinėjimas, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimties nepakeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Šiuo konkrečiu atveju Savivaldybės interneto tinklalapyje patalpinta informacija „Kitas pavyzdys - (duomenys neskelbtini) garažų bendrija. Ji stovi teritorijoje, dėl kurios dalies grąžinimo savininkams kaip tik šiuo metu yra sprendžiama. Metaliniai garažai nėra laikomi kliūtimi tai padaryti. Dalį žemės sugrąžinus teisėtam savininkui, kita dalis galėtų grįžti į miesto gyvenimą, mat kiekvienas sklypas mieste turi savo paskirtį, kuri yra numatyta miesto planavimo dokumentuose. Šiuo metu apie artėjančius pokyčius išsiųsti perspėjimai 1, 3, 4 bendrijoms, joms pranešta, jog reikia pradėti garažų griovimo ir žemės atlaisvinimo procesą. Nevykdant NŽT nutarimų, nesilaikant nurodytų žemės atlaisvinimo terminų, garažų savininkams grėstų baudos. Daugiau informacijos - šiandienos Spaudos konferencijoje yra tik informacinio pobūdžio, nes būtent ja yra informuojama visuomenė apie susidariusią situaciją ir galimus veiksmus. Todėl atsižvelgiant į tai, kad prašomoje panaikinti informacijoje nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų pareiškėjams), o tik informacinio pobūdžio informacija, kuri pati savaime nesukelia Pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių, ji negali būti laikoma ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Pareiškėja, patikslintu skundu taip pat prašo teismo panaikinti ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau-Administracija) raštų dalis t. y. 2020-12-01 rašto Nr. 1207 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ dalį „Žemės įstatymo nustatyta tvarka vyko žemės reforma, kurios metu galutinai išsisprendė valstybinės žemės poreikis. Šiuo metu žemės reforma yra pasibaigusi. Garažų bendrijoms informacija skelbiama interneto tinklalapyje „Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“; 2021-01-12 rašto Nr. SG-127 „Dėl pakartotinio kreipimosi“ dalį: „(duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijai Savivaldybė yra pateikusi reikalavimą dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo, kuriame Administracija nurodė, kuo vadovaujantis yra laikoma, kad Jūsų bendrijoje garažais užimta teritorija yra užimta be teisinio pagrindo; minėtame reikalavime buvo nurodyti aiškūs reikalavimai (duomenys neskelbtini) garažų bendrijos nariams iki 2021-01-01 atlaisvinti užimtą teritoriją; reikalavimas atlaisvinti užimtą teritoriją lieka galiojantis ir turi būti įgyvendintas“; 2021-01-19 rašto Nr. SG-28 „Dėl skundo nagrinėjimo“ dalį: „visa informacija, susijusi su žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo jau buvo pateikta Bendrijos pirmininkui savivaldybės administracijos 2020-02-12 raštu Nr. S-127 „Dėl pakartotinio kreipimosi“. Vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į teismą ar kaip šiuo konkrečiu atveju į ikiteisminio instituciją t.y. Ginčų komisiją, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009; 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1238-552/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-306-492/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573- 502/2017 ir kt.). Išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas atmesti skundą ar jo dalį. Kaip matyti iš Pareiškėjos šioje byloje ginčijamų raštų dalių turinio, minėtais raštais, o būtent ginčijamo rašto dalimi Pareiškėja buvo informuota apie tai, kad: (2020-12-01 raštu Nr. 1207) Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka vyko žemės reforma, kurios metu galutinai išsisprendė valstybinės žemės poreikis Šiaulių miesto reikmėms ir kad šiuo metu žemės reforma jau yra pasibaigusi. O taip pat minėto rašto dalyje buvo nurodyta, kad Garažų bendrijoms informacija skelbiama interneto tinklalapyje ,,Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“. 2021-01-12 raštu Nr. SG-127) (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijai Administracija yra pateikusi reikalavimą dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo, kuriame Administracija nurodė, kuo vadovaujantis yra laikoma, kad Jūsų bendrijoje garažais užimta teritorija yra užimta be teisinio pagrindo; Taip pat minėtame rašte yra paaiškinama, kad Pareiškėjai, kad Administracijos jau pateiktame reikalavime buvo nurodyti aiškūs reikalavimai (duomenys neskelbtini) garažų bendrijos nariams iki 2021-01-01 atlaisvinti užimtą teritoriją; (Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjas prašo panaikinti ne tam tikrą rašto dalį, o atskiras šiame rašte pateiktų sakinių dalis išimant jas iš konteksto). 35.3.(2021-01-19 raštu Nr. SG-28) visa informacija, susijusi su žemės sklypo atlaisvinimu ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimu, o tame tarpe ir jūsų prašoma informacija, jau buvo pateikta (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijos pirmininkui, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020-12-01 raštu Nr. SG-1207 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ ir 2020-01-12 raštu Nr. S-127 „Dėl pakartotinio kreipimosi“. Vertinat skundžiamų raštų turinį lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, galima aiškiai matyti, kad skundžiamu raštu dalys (o ir patys raštai) Pareiškėjai nenustato jokių teisių ar pareigų, nes jais neišreiškiamas joks viešojo administravimo subjekto valinis sprendimas. Šiais raštais Pareiškėja tik informuojama apie tam tikras aplinkybes (faktines ir juridines), iš ko akivaizdu, kad joks galutinis bei teisines pasekmes sukeliantis sprendimas jos atžvilgiu minėtais raštais, o juo labiau jų dalimi nėra priimamas ar sukuriamas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog skundžiamų Administracijos raštų dalys (o ir patys raštai: 2020-12-01 raštas Nr. 1207; 2021-01-12 raštu Nr. SG-127; 2021-01-19 raštu Nr. SG-28) yra tik informacinio pobūdžio dokumentai, kuriais nėra priimamas joks viešojo administravimo subjekto valdingo pobūdžio nurodymas ar patvarkymas. Todėl minėti raštai negali būti prilyginami viešojo administravimo subjekto atsisakymui atlikti tam tikrus veiksmus arba vertinami kaip neigiama išvada, sukelianti juridines pasekmes. Apibendrinat išdėstytus motyvus, galima konstatuoti, kad tiek administraciniams teismams, tiek Ginčų komisijai priskirta nagrinėti bylas tik dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat jų veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Pareiškėjos skunde keliami klausimai ir kartu reikalavimai akivaizdžiai nėra susiję nei su Pareiškėjos teisėmis nei su įstatymų saugomais interesais viešojo administravimo srityje, nes tiek Administracijos, tiek ir Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus raštai pateikti Pareiškėjui yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, nesukeliantys Pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. realiai nedaro jokios įtakos jo teisėms ir interesams, atsakymuose (raštuose) Pareiškėjui nurodyti duomenys yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio, juose neformuluojamos jokio privalomo elgesio taisyklės Pareiškėjui, nenustatomi apribojimai, nenumatomos jam privalomos vykdyti pareigos ar nesuteikiamos teisės, netaikomos poveikio priemonės. Administracijos nuomone Pareiškėjo keliamas ginčas yra susijęs ne su siekiu apginti savo pažeistas teises (nes tos teisės nėra ir nebuvo niekaip pažeistos), o su interesu kaip nors pakeisti viešojo administravimo subjektų nuomonę ar poziciją dėl ateityje galimai priimamų sprendimų, susijusių su patikėtos valstybinės žemės sklypų valdymu, naudojimu ir disponavimu. Pareiškėjas taip pat prašo teismo panaikinti ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 26 d. rašto Nr. SG-130 dalį „savivaldybės administracija pakartotinai nenagrinės Jūsų (prieš 2 mėn.) pateikto 2020-12-28 skundo, nes visos skunde nurodytos aplinkybės bus nagrinėjamos Ginčų komisijos posėdyje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: 4) paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas;“ Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriuje 2021 m. vasario 19 d. buvo priimtas nagrinėti (duomenys neskelbtini) eksploatavimo bendrijos, skundas „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos reikalavimų atlaisvinti (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijos žemės sklypą ir nukelti garažus bei kitus įrenginius ir Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus reikalavimų atlaisvinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g., Šiaulių mieste, kuris suprojektuotas grąžinimui natūra pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą“ Šiaulių miesto savivaldybės administracija kaip viešojo administravimo institucija ir vadovavosi aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo nuostatomis ir atsisakė nagrinėti Pareiškėjo pateiktą skundą. Pažymėtina, kad viešojo administravimo institucijoms galiojantis teisinis reglamentavimas yra privalomas ir turi būti vykdytinas, dėl ko darytina išvada, kad tinkamas imperatyvių įstatymo nuostatų laikymasis negali ir neturi būti laikomas asmens teisių pažeidimu.

        Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atsiliepime nurodoma, kad Nacionalinės tarnybos nuomone, Ginčų komisijos Pareiškėjų skunde nuodytų motyvų pagrindu nėra teisinio pagrindo naikinti Ginčų komisijos sprendimų, nes šie sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Ginčų komisija 2021-03-08 sprendimu Nr. 21R3-22(AG-25/25-2021) atsisakė priimti nagrinėti Pareiškėjos skundą, nes tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių tuo pačiu pagrindu dėl po paties dalyko jau Ginčų komisijoje buvo nagrinėjamas Pareiškėjos skundas. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, toks Ginčų komisijos sprendimas pagrįstas, atitinka formuojamą teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas (Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijoje ar teisme arba byla dėl šio ginčo yra nutraukta). Pareiškėja skunde nurodė, kad jos nuomone, Ginčų komisijos 2021-03-19 sprendimas visiškai nemotyvuotas, klaidingai argumentuotas. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, Ginčų komisija teisingai įvertino Pareiškėjos skundžiamų atsakovų raštų turinį, todėl nėra pagrindo Ginčų komisijos sprendimo naikinti Pareiškėjos nurodomų motyvų pagrindu. Nacionalinė žemės tarnyba keletą kartų kreipėsi į Pareiškėją raštu, prašė informuoti Bendrijos narius apie Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimą nusikelti metalinius garažus nuo 1,6711 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau - Žemės sklypas), o esant pareikštam Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020-10-02 reikalavimui Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo bei garažų bei kitų įrenginių nukėlimo”, reikalavo nukelti visus Bendrijos narių garažus nuo valstybinės žemės, Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kokius veiksmus ir kokiais terminais reikalauja atlikti, kokia administracinė atsakomybė kyla neteisėtai užėmus ir naudojant valstybinę žemę, bei informavo, kad neatlikus šių veiksmų, Nacionalinė žemės tarnyba kreipsis į teismą. Todėl šie raštai, kuriuose pranešama apie veiksmus, kurie bus atliekami prieš kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu pareikštu kiekvienam metalinio garažo savininkui, laikančiam metalinį garažą ant valstybinės žemės, negali būti naikinami, nes tokiu atveju Nacionalinė žemės tarnyba negalėtų išnaudoti galimybės administracine tvarka išspręsti problemą, t. y. paprašyti geranoriškai nusikelti metalinius garažus. Visa valstybinė žemė, ant kurios stovi metaliniai garažai, o taip pat ir suformuotas 1,6711 ha Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jo patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba. Todėl valstybinės žemės patikėtinis turi savo vykdyti funkcijas, priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises Lietuvos Respublikos piliečiams. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. A-1611 „Dėl grąžinamo natūra žemės sklypo plano ir kadastrinių duomenų patvirtinimo” patvirtino natūra grąžintino 1,6711 ha žemės sklypo projektinis Nr. 31, Šiaulių mieste, planą ir kadastro duomenis, todėl šis Žemės sklypas turi būti grąžinamas natūra piliečiams, pateikusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio savininko P. T. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, buvusią Šiaulių valsčiaus Lieporių kaimo žemės sklype Nr. 31. Pretendentai pageidavo gauti metaliniais garažais neužstatytą ir sutvarkytą Žemės sklypą. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Taip pat nustatyta, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatomis metaliniais garažais užstatyta žemė yra nepriskiriama valstybės išperkamai žemei, todėl gali būti grąžinama natūra. Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, kad jai neaišku, „ar tikrai Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis taip reglamentuoja“, daro išvadą, kad grąžinant metaliniais garažais Žemės sklypą natūra, nėra teisino pagrindo taikyti Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį. Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka šiais Pareiškėjos argumentais, nes Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kokia žemė yra valstybės išperkama, ir nėra įvardinta, kad valstybinė žemė, kurioje pastatyti metaliniai garažai, kurie negali būti registruojami viešame registre, būtų valstybės išperkama ir jos nebūtų galima grąžinti natūra. Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja imperatyvios įstatymo normos, todėl Nacionalinė žemės tarnyba sprendimus dėl nuosavybės atkūrimo priima vadovaudamasi Atkūrimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ ir šiuo nutarimu patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau - Atkūrimo tvarka). Atkūrimo tvarkos 111 punkte nustatyta, kad šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos turi išnagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, laikydamosi šių terminų: į miestuose turėtą žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra turėtoje vietoje, - per 3 mėnesius nuo savivaldybės administracijos direktoriaus žemės sklypų planų patvirtinimo. Savivaldybės administracijos direktorius patvirtintą Žemės sklypo planą pateikė Nacionalinei žemės tarnybai 2017-12-15 raštu Nr. SVA-817 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymo A-1611 perdavimo”, todėl Nacionalinė žemės tarnyba, išsiaiškinusi pretendentų į buvusio savininko P. T. žemę valią gauti žemės sklypą be metalinių garažų (pretendenčių R. B. ir A. I. 2018-04-02 prašymas, 2018-07-23 prašymas ir 2019-03-08 skundas), keletą kartų kreipėsi į Bendriją raštu ir prašė atlaisvinti Žemės sklypą. Tačiau Bendrijos nariai reikalavimo nusikelti garažus nevykdė ir tokiu būdu trukdė valstybinės žemės patikėtiniui priimti sprendimus. Pažymėtina, kad Bendrijos narių veiksmai pažeidžia pretendentų, kuriems turi būti grąžinama žemė natūra nedelsiant, teises. Žemės nuomos teisiniai santykiai dėl valstybinės žemės dalies, kurioje yra Žemės sklypas, su Pareiškėja yra pasibaigę 2009 m., o dėl kitos valstybinės žemės (dėl 2,0039 ha) yra pasibaigę 2011 m. kovo 1 d. Šiaulių apskrities viršininko administracija 2003 m. spalio 14 d. su Bendrija buvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N29/03-0292, kuria trejiems metams buvo išnuomojusi 4,0912 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mieste. Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-5763 nuomos terminas buvo pratęstas 3 metų laikotarpiui. Šiaulių apskrities viršininkas 2010 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-1477 pratęsė sumažinto 2,0039 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties Nr. N29/03-0292 terminą iki 2011 m. kovo 1 d. pagal šio žemės sklypo (2,0039 ha) schemą, parengtą UAB „Altagis” matininko G. L. 2010 m. sausio mėn. Iš schemos (schemoje pažymėta „atkuriama nuosavybė”) matyti, kad į sumažintą 2,0039 ha valstybinės žemės plotą jau nebepateko ta vieta, kurioje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. A-1611 suformuotas natūra grąžinamas 1,6711 ha Žemės sklypas, todėl laikytina, kad su Bendrija nuomos sutartis dėl valstybinės žemės, kurioje suformuotas 1,6711 ha Žemės sklypas, pasibaigė 2009 m. (pasibaigus Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-5763 nustatytam trijų metų terminui). Vėliau žemės nuomos sutartis nebuvo pratęsta ir dėl 2,0039 ha ploto, todėl Bendrijai po 2011 m. kovo 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba nenuomojo valstybinės žemės ir nesuteikė teisės ja naudotis kitais pagrindais. Šiaulių apskrities viršininko administracija, o po 2010 m. liepos 1 d. ją likvidavus, Nacionalinė žemės tarnyba raštu ragino Bendriją atlaisvinti valstybinę žemę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.562 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad žemės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina nuomos terminas. Todėl vienareikšmiškai trumpalaikės žemės nuomos sutartys yra pasibaigusios ir buvęs nuomininkas nebeturi teisinio pagrindo toliau naudotis valstybine žeme. Pareiškėja skunde nenurodė nei vieno teisės akto, kuris, jos nuomone, draustų žemės savininkui pranešti asmenims, laikantiems kilnojamuosius daiktus be savininko sutikimo, leidimo ar sutarties ant Žemės sklypo, apie reikalavimą nusikelti tokius daiktus. Jei žemės savininkas tokio pranešimo negalėtų nusiųsti, būtų pažeistos žemės savininko teisės, nes jis niekada negalėtų išsiųsti pranešimo ir raštu pranešti apie savo valią. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, todėl mano, kad Pareiškėja neturi teisės riboti Nacionalinės žemės tarnybos teisės kreiptis į teismą, taip pat negali riboti Nacionalinės žemės tarnybos teisės, prieš kreipiantis į teismą, įteikti pranešimus ir/ar raginti kiekvieno metalinio garažo savininką pašalinti pažeidimus nesusijusius su valdymo netekimu. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimų tenkinimo atveju, įstatymai nedraudžia Nacionalinei žemės tarnybai vėl rašyti tokio paties turinio pranešimų, pradėti kitas procedūras, ar iš karto kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Pareiškėja nepagrįstai reikalauja panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2020-11-23 raštą Nr. 31SD-7026-(14.31.104.) „Dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo ir informacijos apie metalinių garažų savininkus pateikimo”, nes tokio informacinio rašto panaikinimas Pareiškėjai taip pat jos norimų teisinių pasekmių nesukeltų. Vykdydama savo funkcijas, Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę parašyti ir nusiųsti naują raštą. Kad Bendrijos tvora ir užkardas pastatyti ant tos vietos, kur reikia įrengti (duomenys neskelbtini) gatvę yra objektyvi tiesa, todėl Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę reikalauti pašalinti kliūtį. Gero viešojo administravimo principai reikalauja, kad valstybės institucijos apie numatomus veiksmus informuotų asmenis (šiuo atveju metalinių garažų savininkus). Todėl Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus raštai, kuriuos skundžia Pareiškėja, laikytini pranešimais, kuriuose išreiškiamas valstybinės žemės patikėtinio reikalavimas ir pateikiama kita informacija. Pareiškėjos prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2021-01-28 rašto Nr. 31SD-615-(14.31.137E.) dalis taip pat yra informacinio pobūdžio ir jokių Pareiškėjos teisių nepažeidžia ir tokio rašto panaikinimas Pareiškėjai teisinių pasekmių nesukeltų. Šiame pateikiami atsakymai į Pareiškėjos 2020-12-28 skunde užduotus jai rūpimus klausimus, bei pasisakyta dėl Pareiškėjos pareikštos nuomonės. Vadovaujantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatomis, Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2021-01-28 rašte Nr. 31SD-615-(14.31.137E.) buvo paaiškinta, kad atlikus patikrinimus vietoje bei nustačius faktines aplinkybes, kad yra užimta valstybinė žemė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nėra išnuomota ar perduota naudotis, ir kurioje Šiaulių miesto savivaldybė nebeleidžia toliau laikyti metalinių garažų, bus pradėta administracinių nusižengimų teisena dėl žemės naudojimo pažeidimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje (ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų). Aplinkybė, kad Pareiškėjai nepatinka Nacionalinės žemės tarnybos raštų turinys, nesudaro pagrindo naikinti šių raštų, nes raštai parengti vadovaujantis teisės aktais, kuriuose pateikiamas teisinis reglamentavimas dėl negalimumo nuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu metalinių garažų savininkams, būtent pareiškėjos ir netenkina. Pareiškėja patikslintame skunde teigia, kad ji yra teisėta valstybinės žemės naudotoja, įvardijo teisės aktus, kurie 1986-1998 metais reglamentavo valstybinės žemės nuomą, suteikimą garažų kooperatyvams. Pareiškėjos nuomone žemė metaliniams garažams laikyti buvo suteikta neterminuotai. Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su Pareiškėjos nuomone, kad žemės sklypas metaliniams garažams statyti buvo suteiktas neterminuotai. Rašytiniai įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Žemės nuomos teisiniai santykiai Pareiškėjos ir valstybinės žemės patikėtinio nesieja, nes nėra žemės nuomos sutarties objekto, nėra bendrijai perduoto kokio nors konkretaus žemės sklypo nei pagal žemės sklypo planą nei pagal schemą, nėra sudarytos jokios valstybinės žemės nuomos sutarties ir tokia sutartis negali būti sudaryta, nes imperatyvios įstatymų normos draudžia be aukciono nuomoti valstybinės žemės sklypus metaliniams garažams statyti ar jiems laikyti. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje ir Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės išnuomojimo aukcione ir be aukciono, taip pat valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" 2.2 papunktyje nustatyta, kad asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus prie individualių automobilių garažų ar garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų (išskyrus žemės sklypus prie metalinių garažų). Minėtas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas nenumato galimybės be aukciono parduoti ar nuomoti valstybinės žemės sklypų eksploatuoti statiniams ar įrenginiams, kurie nėra registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Metaliniai garažai yra neregistruoti kilnojamieji daiktai, todėl nei metalinių garažų eksploatavimo bendrija, nei pavieniai metalinių garažų savininkai negali turėti teisėto lūkesčio įsigyti ar išsinuomoti ne aukciono būdu valstybinės žemės. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pagrįstai metaliniais garažais užstatyta žemė nepriskiriama valstybės išperkamai žemei ir tokia žemė gali būti grąžinama natūra. Metaliniams garažams laikyti bendrijos valstybinę žemę gali išnuomoti ar pirkti tik aukciono būdu. Teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, taip pat statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka ir aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga yra savarankiškosios savivaldybių funkcijos (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 21 ir 28 dalis). Statybą leidžiančių dokumentų išdavimas yra savivaldybių kompetencija, atitinkamai ir savivaldybės kompetencija yra reikalauti nugriauti pastatytą statinį, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis ir 40 straipsnio 3 punktas, Vietos savivaldos 10 įstatymo 6 straipsnio 20 punktas). Taigi, pareikšti reikalavimą nukelti laikiną statinį, kuriam statyti buvo suteiktas leidimas, taip pat spęsti dėl automobilių laikymo vietų ir būdo (atvirose aikštelėse, metaliniuose garažuose ar kt.) Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje yra Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kompetencija. Žemė - didžiausią vertę turintis valstybės turtas, todėl ji turi būti valdoma ir naudojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, joje negali būti vykdoma bet kokia veikla. Valstybės turtas nėra savitikslis, jis turi duoti naudą visuomenei. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 20 punktą savarankiškosioms (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijoms priskiriamas specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi savivaldybė turi teisę spręsti dėl laikinųjų statinių statybos, ji turi teisę reikalauti nugriauti pastatytą statinį, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas, taip pat turi teisę apie savo reikalavimus skelbti viešai internete ar spaudoje ir raštu, kaip Pareiškėjos patikslintame skunde aprašytais atvejais, informuodama Bendriją raštu.

        Tretieji suinteresuoti asmenys R. B., A. T. ir A. I. teismui nepateikė atsiliepimo į patikslintą pareiškėjos skundą.

        Pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

        Byloje nagrinėjamas administracinis ginčas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau - ir Savivaldybė) 2020 m. spalio 2 d. reikalavimo Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo“ dalies, Savivaldybės interneto tinklalapyje 2020 m. spalio 5 d. paskelbtos informacijos „Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“ dalies, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. rašto Nr. 31SD-7026 dalies, Savivaldybės 2020 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. 1207 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ dalies, Savivaldybės 2021 m. sausio 12 d. rašto Nr. SG-127 „Dėl pakartotinio kreipimosi“ dalies, Savivaldybės 2021 m. sausio 19 d. rašto Nr. SG-28 „Dėl skundo nagrinėjimo“ dalies, NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 28 d. rašto Nr. 31SD-615 „Dėl (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijos garažų“ dalies, Savivaldybės 2021 m. vasario 26 d. rašto Nr. SG-130 dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

        Pareiškėja taip pat nesutinka su Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 21R3-27(AG3-16/24-2021) ir 2021 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 21R3-22(AG3-25/25-2021).

        LAGK Šiaulių apygardos skyrius 2021 m. kovo 19 d. priėmė Sprendimą Nr. 21R3- 27 (AG3-16/24-2021) bylą dalyje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) eksploatavimo bendrijos skundo dėl NŽT Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. rašto Nr. 31SD-7026, dėl Savivaldybės 2020 m. spalio 2 d. reikalavimo Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo“, dėl Savivaldybės interneto tinklalapyje 2020 m. spalio 5 d. paskelbtos informacijos „Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“, dėl NŽT Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. rašto Nr. 31SD-7026, dėl Savivaldybės 2020 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. 1207 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“, dėl Savivaldybės 2021 m. sausio 12 d. rašto Nr. SG-127 „Dėl pakartotinio kreipimosi“ nutraukti, kitoje dalyje skundą dėl Savivaldybės 2021 m. sausio 19 d. rašto Nr. SG-28 „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 28 d. rašto Nr. 31SD-615 „Dėl (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijos garažų“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

        Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Jeigu įstatymai nenustato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai (27 str. 1 d.).

        Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nustatyta, kad skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos (8 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymu Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys skundo (prašymo) padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties (9 str. 1 d.).

        Komisijos 2021 m. kovo 19 d. sprendime nurodoma, kad pareiškėja kartu su skundu nepateikė prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, nenurodė termino praleidimo priežasčių ir nepateikė praleidimo priežastis patvirtinančių įrodymų, dėl ko Komisija nesprendė skundo atnaujinimo termino.

        Pareiškėjos skundas Komisijoje buvo gautas 2021 m. vasario 17 d.

        Pareiškėjos 2020 m. gruodžio 28 d. skunde Savivaldybei nurodoma, kad Bendrija gavo Šiaulių miesto savivaldybės 2020 m. spalio 2 d. reikalavimą dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo (duomenys neskelbtini) ir Savivaldybės 2020 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. 1207 „Del žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“, taip pat iš 2020 m. gruodžio 28 d. skundo Savivaldybei turinio matyti, kad pareiškėja rengdama šį skundą buvo susipažinusi su Savivaldybės interneto svetainėje 2020 m. spalio 5 d. pranešime paskelbta informacija „Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“. Taigi jau 2020 m. gruodžio 28 d. pareiškėjai buvo žinomas Savivaldybės 2020 m. spalio 2 d. reikalavimo Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo“ ir Savivaldybės 2020 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. 1207 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ turinys, šiais aktais pareiškėjai sukeliamos pasekmės, taip pat ir Savivaldybės interneto svetainėje 2020 m. spalio 5 d. pranešime paskelbta informacija „Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“.

        Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. raštas Nr. 31SD-7026(14.31.104.), adresuotas (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkui, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nei nagrinėjant bylą administracinių ginčų komisijoje, nei administraciniame teisme, nenurodė, kad minėtas raštas nebūtų buvęs įteiktas pareiškėjai, jog jo pavėluotas įteikimas būtų įtakojęs pareiškėjos skundo padavimą dėl reikalavimo panaikinti šį aktą (dalyje) administracinių ginčų komisijai praleidus vieno mėnesio skundo padavimo terminą.

        Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 19 d. rašte Nr. SG-28, kuriuo atsakoma į 2020 m. sausio 18 d. skundą ir 2020 m. gruodžio 28 skundą, nurodoma, kad visa informacija, susijusi su žemės sklypo atlaisvinimu ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimu, o taip pat ir pareiškėjos prašoma informacija, jau buvo pateikta (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijos pirmininkui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. SG-1207 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ ir 2021 m. sausio 12 d. raštu Nr. S-127 „Dėl pakartotinio kreipimosi“. Taigi darytina išvada, kad Savivaldybės 2021 m. sausio 12 d. rašto Nr. SG-127 „Dėl pakartotinio kreipimosi“ turinys pareiškėjai buvo žinomas ne vėliau nei 2021 m. sausio 18 d. Taip pat pareiškėja nei nagrinėjant bylą administracinių ginčų komisijoje, nei administraciniame teisme, nenurodė, kad 2021 m. sausio 12 d. rašto pavėluotas įteikimas būtų įtakojęs pareiškėjos skundo padavimą dėl reikalavimo panaikinti šį aktą (dalyje) administracinių ginčų komisijai praleidus vieno mėnesio skundo padavimo terminą.

        Kartu pažymėtina, kad pareiškėja laikosi pozicijos, jog „Savivaldybės 2020 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. 1207, 2021 m. sausio 12 d. rašte Nr. SG-127 (į 2020 m. gruodžio 8 d. kreipimąsi) ir 2021 m. sausio 19 d. rašte Nr. SG-28 yra nuorodos į 2020 m. spalio 22 d. Reikalavimą Nr. S-3798. Todėl šie raštai laikytini tęstiniais 2020 m. spalio 2 d. reikalavimo Nr. S-3798 atžvilgiu, o 2021 m. vasario 15 d. skundas LAGK Šiaulių apygardos skyriui – tęstiniu 2020 m. gruodžio 28 d. skundo atžvilgiu. Todėl tarpusavyje susiję administraciniai aktai – Savivaldybės 2020 m. spalio 2 d. Reikalavimas Nr. S-3798, 2020 m. spalio 5 d. informacija, 2020 m. gruodžio 1 d. raštas Nr. SG-127; 2021 m. sausio 12 d. raštas Nr. SG-127, NŽT Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. raštas Nr. 31SD-7026 – jiems ginčyti nėra praleistas terminas skundui paduoti, todėl pareiškėjai kartu su skundu nereikėjo pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.“ Darytina išvada, kad pareiškėja neginčija fakto, jog dėl aktų, dėl kurių buvo nutraukta byla, į administracinių ginčų komisiją kreipėsi nesilaikydama vieno mėnesio termino. Kita vertus, pareiškėja nepagrįstai ginčija Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 8 straipsnyje numatytą pareigą įvertinti kiekvieną skundo reikalavimą ir tuo aspektu, ar skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduotas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos.

        Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisija tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo nutraukė bylą dalyje dėl nurodytų skundžiamų aktų, nes praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėja neprašė jo atnaujinti.

        Kaip jau buvo minėta, Komisija likusioje dalyje pareiškėjos skundą dėl Savivaldybės 2021 m. sausio 19 d. rašto Nr. SG-28 „Dėl skundo nagrinėjimo“ dalies panaikinimo ir NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 28 d. rašto Nr. 31SD-615 „Dėl (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijos garažų“ dalies panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

        Savivaldybės 2021 m. sausio 19 d. rašte Nr. SG-28 „Dėl skundo nagrinėjimo“, adresuotame M. Z., Savivaldybės atsisakymas suteikti prašomą informaciją grindžiamas LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 17 punktu, numatančiu, kad „Atstovaujamo asmens vardu į instituciją kreipdamasis asmens atstovas prašyme ar skunde turi nurodyti vardą ir pavardę, adresą arba kitus duomenis ryšiui palaikyti, pagal kuriuos asmens atstovas pageidauja gauti atsakymą, taip pat atstovaujamo asmens vardą ir pavardę (jeigu kreipiamasi fizinio asmens vardu) arba pavadinimą (jeigu kreipiamasi juridinio asmens vardu) ir pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą ar jo kopiją“. Taip pat nurodoma ir tai, jog „visa informacija, susijusi su žemės sklypo atlaisvinimu ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimu buvo pateikta bendrijos pirmininkui savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. SG-1207 „Dėl žemės sklypų atlaisvinimo ir garažų nukėlimo“ ir 2020 m. sausio 12 d. raštu Nr.S-123 „Dėl pakartotinio kreipimosi“. Savivaldybės 2020 m. gruodžio 1 d. rašte pareiškėjai iš tikrųjų buvo pateikiama nuoroda į internete skelbiamą informaciją, skirtą Garažų bendrijoms. 2021 m. sausio 12 d. rašte Nr. S-127 yra akcentuojama, kad (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijai Savivaldybė yra pateikusi reikalavimą dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo, kuriame Administracija nurodė, kuo vadovaujantis yra laikoma, kad pareiškėjos bendrijos garažais ir kitais įrenginiais teritorija yra užimta be teisinio pagrindo. Pastarajame rašte taip pat nurodoma, kad minėtame reikalavime buvo nurodyti aiškūs reikalavimai (duomenys neskelbtini) garažų bendrijos nariams iki 2021 m. sausio 1 d. atlaisvinti užimtą teritoriją. Taip pat Savivaldybė papildomai informuoja, kad yra pateiktas prašymas NŽT Šiaulių skyriui iki 2021 m. sausio 31 d. taikyti vieno mėnesio reikalavimų neįvykdymo tolerancijos laikotarpį, nepradedant administracinio persekiojimo procedūrų pagal LR ANK 110 str. (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijų nariams, laiku neįvykdžiusiems Šiaulių miesto savivaldybės administracijos reikalavimo nusikelti žemės sklypuose esančius garažus ir įrenginius bei sutvarkyti naudojamą teritoriją. Rašte akcentuojama, kad reikalavimas atlaisvinti be teisinio pagrindo užimtą teritoriją lieka galiojanti ir turi būti įgyvendintas.

        Taigi sutiktina su atsakovės Savivaldybės 2021 m. sausio 19 d. rašte išsakyta pozicija ir dėl to, jog pareiškėjos vardu kreipėsi atstovė, nepateikusi atstovavimą patvirtinančio dokumento ir jog prašoma informacija buvo pateikta pareiškėjai 2020 m. gruodžio 1 d. ir 2021 m. sausio 12 d. raštais. Kartu konstatuotina, kad Komisija pagrįstai ir teisėtai nusprendė atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos skundą dalyje dėl Savivaldybės 2021 m. sausio 19 d. rašto Nr. SG-28 „Dėl skundo nagrinėjimo“ dalies, kurioje nurodoma, jog „visa informacija, susijusi su žemės sklypo atlaisvinimu ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimu buvo pateikta bendrijos pirmininkui savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. SG-1207 „Dėl žemės sklypų atlaisvinimo ir garažų nukėlimo“ ir 2020 m. sausio 12 d. raštu Nr.S-123 „Dėl pakartotinio kreipimosi“, panaikinimo.

        Pareiškėja į Komisiją su skundu kreipėsi prašydama panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 28 d. rašto Nr. 31SD-615 „Dėl (duomenys neskelbtini) eksploatavimo bendrijos garažų“ dalį, kurioje nurodoma, kad „atlikus patikrinimus vietoje bei, kad yra užimta valstybinė žemė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nėra perduota naudotis, bus pradėta teisena dėl žemės naudojimo pažeidimo, nustatyto ANK 110 straipsnyje (savavališkas žemės užėmimas); NŽT Šiaulių skyrius keletą kartų 2018–2019 metais raštais kreipėsi į Bendriją (2018-08-22 Nr. 31 SD-6652-(14.31.104.) „Dėl žemės atlaisvinimo“, 2019-02-26 Nr. 31SD-1517-(14.31.104.) „Dėl valstybinės žemės atlaisvinimo“, 2019-06-11 Nr. 31SD-4171-(14.31.104.) „Dėl pakartotinio reikalavimo atlaisvinti valstybinės žemės sklypą“, 2019-09-05 Nr. 31SD-6064-(14.31.104.) „Dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo ir informacijos apie metalinių garažų savininkus pateikimo“) ir prašė atlaisvinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris suprojektuotas grąžinimui natūra pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, tačiau bendrijos nariai šio reikalavimo neįvykdė; 1,6711 ha ploto valstybinės žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) yra suformuotas iki 1940 m. buvusio savininko nuosavybės teise valdytos žemės vietoje ir yra skirtas grąžinimui natūra; kitoje Šiaulių miesto dalyje žemės sklypas grąžinimui natūra negalėjo būti formuojamas; žemės nuomos teisiniai santykiai Bendrijos ir valstybinės žemės patikėtinio nesieja, nėra Bendrijai perduoto kokio nors konkretaus žemės sklypo pagal žemės sklypo planą ar pagal schemą; Metalinių garažų savininkai nėra asmenys, kurie valstybinę žemės naudoja iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo“.

        Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

        Sutiktina su Komisijos sprendime padaryta išvada, kad šiuo NŽT raštu (ginčijama jo dalimi) pareiškėjai nėra nustatyta pareigų ar suteikta teisių, nėra imperatyviai suformuluotų reikalavimų ar privalomų elgesio taisyklių, todėl šio rašto negalima laikyti administraciniu sprendimu LR viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio prasme, nes tai yra informacinio pobūdžio dokumentas. Darytina išvada, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą skundą dalyje dėl NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 28 d. rašto Nr. 31SD-615 „Dėl (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijos garažų“ dalies panaikinimo.

        Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 21R3-(AG3-25/25-2021) nuspręsta atsisakyti priimti nagrinėti 2021 m. kovo 2 d. gautą pareiškėjos (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijos įgaliotos atstovės M. Z. skundą.

        Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodoma, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijoje ar teisme arba byla dėl šio ginčo yra nutraukta.

        Komisijos 2021 m. kovo 8 d. sprendime nurodoma, kad pareiškėjos skunde suformuluoti reikalavimai Komisijai – įpareigoti savivaldybės administraciją nurodyti pareiškėjai reikalavimo, kurį pareiškėja laiko neteisėtu ir nepagrįstu, teisinį pagrindą ir įpareigoti savivaldybės administraciją garažų nukėlimo klausimu priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą – neabejotinai yra tiesiogiai susiję su savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 2 d. Reikalavimo Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo” teisėtumo/neteisėtumo klausimo išsprendimu, kuris jau yra nagrinėjamas Komisijoje pagal Pareiškėjos Pirmąjį skundą kitoje administracinėje byloje Nr. AG-16/24-2021. Komijos vertinimu pareiškėjos skundo reikalavimas negali būti laikomas savarankišku reikalavimu naujoje byloje, kadangi jis yra išvestinis ir tiesiogiai susijęs su pareiškėjos reikalavimais jau nagrinėjamoje byloje ir yra nurodytas pirmajame skunde, kuriuo prašoma panaikinti Reikalavimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir įpareigoti savivaldybės administraciją priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą.

        Susipažinus su pareiškėjos 2021 m. kovo 1 d. skunde ir 2021 m. vasario 15 d. skunde Komisijai suformuluotais reikalavimais, darytina išvada, kad Komisija pagrįstai ir teisėtai 2021 m. kovo 8 d. sprendime, remdamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, atsisakė nagrinėti 2021 m. kovo 2 d. Komisijoje gautą pareiškėjos (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijos įgaliotos atstovės M. Z. skundą.

        Pareiškėja taip pat ginčija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 25 d. rašto „Dėl pakartotinio skundo nagrinėjimo“ dalį. Šiame rašte nurodoma, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriuje 2021 m. vasario 19 d. priimtas nagrinėti (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijos skundas „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos reikalavimų atlaisvinti (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijos žemės sklypą ir nukelti garažus bei kitus įrenginius ir Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus reikalavimą atlaisvinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris suprojektuotas grąžinimui natūra pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą“, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos aktus ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Pareiškėja šiuo raštu informuota, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija, pakartotinai nenagrinės pareiškėjos pateikto 2020 m. gruodžio 28 d. skundo, nes visos skunde nurodytos aplinkybės bus nagrinėjamos Komisijos posėdyje, vyksiančiame 2021 m. kovo 16 d., 10:00 val., Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriuje (Dvaro g. 81, Šiauliai).

        Iš (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijos 2020 m. gruodžio 28 d. skundo matyti, kad pareiškėja „skundžia Šiaulių miesto savivaldybės 2020 m. spalio 2 d. reikalavimą dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo (duomenys neskelbtini) ir 202-12-01 Nr. 1207 rašte nurodytą planavimą nuo valstybinės žemės šalinti metalinius garažus, reikalauja juos panaikinti bei vadovaujantis 7 straipsnio 1 dalimi ir 10 straipsnio 4 dalimi priimti administracinį sprendimą dėl šio Bendrijos skundo.”  

        Sutiktina su Savivaldybės padaryta išvada, kad pareiškėjos 2020 m. gruodžio 28 d. skunde savivaldybei buvo prašoma panaikinti tuos pačius aktus, dėl kurių pareiškėja jau buvo padavusi skundą administracinių ginčų komisijai, dėl ko Savivaldybė teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2020 m. gruodžio 28 d. skundą LR viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu. 

        Atitinkamai įvertinus tai, kas išdėstyta, taip pat aktualų teisinį reguliavimą ir ginčo šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovai veikdami savo kompetencijos ribose tinkami tyrė pareiškėjos skunduose nurodytas aplinkybes ir objektyviai vertimo nustatytus faktus, vadovavosi ginčui aktualiomis teisės normomis.

        Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2021 m. vasario 17 d. gautą skundą, pagrįstai nustatė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti atsakovų sprendimų (skundžiamose dalyse) ir jog dėl dalies skundžiamų aktų pareiškėja kreipėsi praleidusi terminą ir neprašė jo atnaujinti. LAGK 2021 m. kovo 19 d. sprendime Komisija išdėstė aktualų teisinį reguliavimą, pateikė jo vertinimą, taip pat įvertino situaciją teisės aktų kontekste.

        Taip pat 2021 m. kovo 8 d. sprendimu Komisija, remdamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, pagrįstai atsisakė nagrinėti 2021 m. kovo 2 d. Komisijoje gautą pareiškėjos (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijos įgaliotos atstovės M. Z. skundą. Taigi Komisijos sprendimų pareiškėjos patikslintame skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo naikinti, todėl pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

        Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

        Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

        Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai                                        Žanas Kubeckas

                                        Jarūnė Sedalienė

                                        Virginijus Stankevičius