Civilinė byla Nr. 2A-2219-657/2015

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03663-2013-3

                            Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.5.8.9.; 2.5.8.10.; 3.3.1.14.;

3.3.1.18.; 3.3.1.21.;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje ieškovų V. L. ir D. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-278-652/2015 pagal ieškovų V. L. ir D. L. ieškinį atsakovei V. Š., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai, VĮ Registrų centro Alytaus filialui, K. U., S. U., R. G., N. G., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. L. ir D. L. kreipėsi į teismą ir patikslinę ieškinio reikalavimus prašė pripažinti nepagrįstu atsakovės V. Š. atsisakymą patvirtinti žemės sklypo ribas ir nustatyti žemės sklypo ribas pagal UAB ,,Altida” parengtą žemės sklypo planą; pripažinti teisę nustatyta tvarka įregistruoti žemės sklypo planą kadastre be bendraturtės V. Š. sutikimo; leisti įteisinti statinį – įvažiavimą į garažą, išklotą trinkelėmis, 12,48 x 3,45 (bendras plotas 43,056 kv. m) dydžio, nustatant vidinę statinio ribą pagal garažo sieną – be bendraturtės V. Š. sutikimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 52-55; T.2, b.l. 58). Nurodė, kad ieškovai yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Sklypo planas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėtas vietinėje koordinačių sistemoje, po to perskaičiuota į valstybinės LKS-94 sistemos koordinates. 2012 m. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius permatavo sklypą ir nustatė neatitikimus kadastre pažymėtoms sklypo dalims. Iki tol šalys naudojosi pagal Z. P. IĮ 2003 metų lapkričio mėnesį įformintą žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, kurį pasirašė visi bendraturčiai. Šio paženklinimo pagrindu buvo parengtas žemės sklypo planas, kuris atitiko visus reikalavimus. Tarp bendraturčių kilus ginčui dėl tvoros pastatymo Alytaus rajono apylinkės teisme 2007-12-20 buvo patvirtinta taikos sutartis, kurioje aptarta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Pagal Taikos sutartį ieškovai leido V. Š. išbetonuoti įvažiavimą į jos garažą bendram naudojimui priskirtoje žemėje. Atsakovė žinojo apie V. L. ketinimą kitą įvažiavimo dalį išgrįsti trinkelėmis. Ieškovui sudėjus senas trinkeles, 2009 m. teko jas keisti naujomis. 2012 metais atsakovė kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl V. L. savavališkų veiksmų, išklojus trinkelėmis dalį įvažiavimo bei naudojantis valstybine žeme. Ieškovai yra numatę išpirkti dalį naudojamos valstybinės žemės, tačiau atsakovė V. Š. atsisakė pasirašyti parengtą sklypo ribų planą. Valstybine žeme ir atsakovė naudojasi. Be to, sklypo plane nurodyta, kad 8 kv.m šalims priklausančio žemės sklypo naudojasi kaimynas ir ta dalis apsodinta tujomis. Plane padaryta 1 kv.m paklaida, kuri yra leistina. Sudarydami naują planą, ieškovai siekia įteisinti ir įvažiavimą į garažą, išklotą trinkelėmis.

Atsakovė V. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai įrengę bordiūrą per aikštelės vidurį prie įvažiavimo į garažą, sumažino jai priskirtą įvažiavimo dalį 3,75 m, kurią pagal taikos sutartį ji turėjo teisę išbetonuoti. Bordiūras jai apsunkino patekimą į garažą. Ieškovų trinkelėmis išklotoje įvažiavimo dalyje yra šalių bendrai įrengtas lietaus vandens surinkimo šulinys, o bordiūras trukdo lietaus vandeniui nutekėti į šulinį iš atsakovės garažo pusės. 2007 metais buvo sudaryta taikos sutartis dėl naudojimosi sklypu ir įregistruotas žemės sklypo planas, su kuriuo sutinka ir kurį keisti nėra pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 143-148). Teismas sprendė, kad iš pateikto S. K. firmos ,,Korika“ situacijos plano matyti, kad įteisinus ieškovų prašomą statinį, atsakovei sklypo dalis sumažėtų nuo 46 kv. m (kaip nurodyta pirminiame plane) iki 42 kv. m. Teismas darė išvadą, kad tokio statinio įteisinimas pažeistų atsakovės interesus, kadangi ieškovai faktiškai naudotųsi didesne žemės sklypo dalimi, negu šalys yra susitarę. Iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-12-20 nutartimi patvirtintos taikos sutarties tarp V. L., D. L., V. Š. dėl naudojimosi 756 kv.m žemės sklypu, matyti, kad ieškovų nurodyta aikštelė yra ant bendro naudojimo žemės. Ieškovai neprašė keisti nustatytos sklypo naudojimosi tvarkos, tokiu būdu išlieka neapibrėžtumas dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi, ant kurios yra išklotos trinkelės, tačiau ieškovai savo reikalavimų daugiau netikslino. Teismas sprendė, kad liko nepaneigti atsakovės argumentai dėl įvažiavimo apsunkinimo, o ieškovai siekia įteisinti valstybinės žemės faktinį naudojimą, kuris yra užfiksuotas 2012-10-17 savavališkos statybos akte. Nacionalinė žemės tarnyba ieškovams nurodė, kad, jei jie pageidauja pirkti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, turi parengti žemės valdos projektą bei pagal šį projektą parengti žemės sklypo planą, ieškovų pateiktas patikslintas žemės sklypo planas neatitinka 2003 m. lapkričio mėn. patvirtinto plano, atsiradusi 1 kv.m paklaida neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 123 punkto reikalavimų, be to, plane nurodyti riboženkliai, kurie neturi būti nurodyti. Teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centras Alytaus filialas nurodė, kad žemės sklypo naudojimosi faktinė padėtis pagal naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą Nekilnojamojo turto kadastre neregistruojama, nes tai nenumatyta teisės aktuose, apie tai gali būti pažymima padarant žymą apie juridinį faktą. Teismo vertinimu, ieškovai tikslesnių kadastrinių matavimų fakto neįrodė ir sprendė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo keisti 2003 metų VĮ Registrų centras įregistruoto ir pažymėto kadastro žemėlapyje žemės sklypo plano, todėl ieškovų reikalavimas pripažinti nepagrįstu atsakovės V. Š. atsisakymą patvirtinti žemės sklypo ribas ir nustatyti žemės sklypo ribas pagal 2015-04-02 UAB ,,Altida“ parengtą žemės sklypo planą bei pripažinti teisę nustatyta tvarka įregistruoti žemės sklypo planą kadastre be bendraturtės V. Š. sutikimo atmestinas. Teismas pažymėjo, kad ieškovai nesilaikė ir neįgyvendino valstybinės žemės naudojimosi ar išsipirkimo tvarkos. Atmetęs ieškinį, teismas atsižvelgęs į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius (aktuali redakcija nuo 2015-03-20), į bylos sudėtingumą, posėdžių skaičių, sprendė, kad iš ieškovų atsakovės naudai priteistina 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovai V. L. ir D. L. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-07-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (T.4, b.l. 1-9). Apeliantų teigimu, teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, nesivadovavo teismų praktika ir neatskleidė bylos esmės. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Apeliantų nuomone, atmetus ieškinį, ieškovams užkertama galimybė nuomoti ar išsipirkti valstybinę žemę, kuria jie naudojasi. Šiuo atveju yra būtina nustatyti žemės sklypo ribas. Atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai nepašalino nesutarimų su bendraturte V. Š., nes ji atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų suderinimą. Atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, jog ne tik L. naudojasi valstybine žeme (joje pastatyta tvora), bet ir atsakovė V. Š. (jos gyvatvorė auga valstybei priklausančioje žemėje). Be rašytinio bendraturtės V. Š. žemės sklypo ribų suderinimo apeliantai negali atlikti jokių kitų veiksmų, susijusių su žemės sklypo dalies iš valstybės nupirkimu. Nacionalinė žemės tarnyba, atsakydama į tuometinio Alytaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštą apsiribojo tik fakto konstatavimu, jog dalis tvoros – taškas 4 – patenka į valstybinę žemę, nenurodant konkrečių dydžių, o Alytaus miesto savivaldybės administracija 2013-04-30 rašte nurodė, kad nėra parengtas ir patvirtintas teritorijos, kur yra ieškovų namų valda, detalusis planas. Tvora buvo pastatyta toje pačioje vietoje, kurioje augo gyvatvorė.

Teismas, nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą įteisinti statinį – įvažiavimą į garažą, išklotą trinkelėmis (plotas 43,056 kv.m), nustatant vidinę statinio ribą pagal garažo sieną be bendraturtės V. Š. sutikimo, nes neįvertino, jog šis statinys nėra pavojingas, nedaro žalos nei bendraturtės interesams, nei aplinkai. Be to, padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad tokio statinio įteisinimas pažeistų atsakovės interesus, nes be atsakovės pritarimo pirkti ar nuomoti faktiškai naudojamą žemės sklypo dalį nėra jokių galimybių. Teismas, atmesdamas šį ieškovų reikalavimą, nepagrįstai pirmenybę teikė atsakovės nesutikimui su ieškiniu ir Nacionalinės žemės tarnybos nuomonei, jog tokiu būdu ieškovai siekia įteisinti valstybinės žemės faktinį naudojimą. Atmetus ieškinį, ieškovams užkertama galimybė nuomoti ar išsipirkti valstybinę žemę. Sprendime nurodyta aplinkybė, kad 2015-04-13 ieškovai pateikė patikslintą žemės sklypo planą, kurį teismas įpareigojo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos patikrai, neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas nepasisakė, kodėl atmetami Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašytiniai įrodymai, tuo pažeisdamas procesinių teisės normų, reglamentuojančių sprendimo turinį, reikalavimus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš pateikto situacijos plano matyti, kad įteisinus ieškovų prašomą statinį, atsakovei sklypo dalis sumažėtų nuo 46 kv.m iki 42 kv.m, nes ieškovai žemės naudojimosi ribų nekeitė, grindinio trinkelėmis išklojo įvažiavimą į savo garažą. Teismas neatsižvelgė į ieškovų pateiktas fotonuotraukas, kuriose matyti, kad trinkelėmis padengta įvažiavimo į garažą riba aiškiai tiesia linija eina nuo garažo sienos sandūros, pažyminčios ieškovų garažo ribas, ir nepagrįstai skirtingai vertina ieškovų išdėtas grindinio trinkeles ir atsakovės išbetonuotą žemės sklypo dalį, nors STR prasme tai yra statiniai. Atsakovei įvažiavimas į jos garažą nebuvo apsunkintas. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus, neįvertino jų viseto, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, be to, tinkamai neįvertino šalių tarpusavio santykių, šalių sąžiningumo.

Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai iš ieškovų priteisė atsakovei 800,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nenurodant už kokias teisines paslaugas, kokią pinigų sumą teismas pripažįsta pagrįsta.

Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovė V. Š. ir Nacionalinė žemės tarnyba prašė apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą (T.4, b.l. 21-27, 39-43). Nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, kadangi po atiliktų UAB „Altida“ kadastrinių matavimų pasikeitė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas, atitinkamai ir kiti kadastro duomenys, todėl turi būti pakeičiamos bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teismui, patvirtinus ieškovų pateiktą planą nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas negalėtų pakeisti (patikslinti) sklypo kadastro duomenų, nes nėra parengta sklypo kadastro duomenų byla, kurioje turi būti visi sklypo kadastro duomenys, o UAB „Altida“ parengtas sklypo planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra parengtas neteisingai ir netiksliai. Be to, ieškovų pateiktas UAB „Altida“ žemės sklypo planas nepagrįstai iškraipo tiek išorines, tiek vidines 0,0756 ha žemės sklypo ploto, (duomenys neskelbtini), ribas ir esminiai keičia Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-3828-572/2007 patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygas. Plane nurodytas žemės sklypo plotas 757 kv.m neatitinka brėžinyje nurodyto naudojamo naudmenų ploto bei žemės sklypo naudojimosi ploto lentelėje nurodyto ploto, todėl atsakovė V. Š. pagrįstai atsisako tokį planą pasirašyti. Ieškovams išklojus trinkeles pasikeitė ne tik bendrojo naudojimo žemės sklypo dalys, bet atsakovei atimta galimybė naudotis bendrais inžineriniais įrenginiais, esančiais ginčo žemės sklype. Patys ieškovai nebuvo aktyvūs ir neatliko jokių veiksmų, kad išsipirkti valstybinę žemę, todėl siekdami įregistruoti žemės sklypo planą kadastre be bendraturtės V. Š. sutikimo, ieškovai bando įteisinti valstybinės žemės faktinį naudojimą, kuris užfiksuotas Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012-10-17 surašytame savavališkos statybos akte. Apeliantų argumentai, susiję su įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimu, yra deklaratyvaus pobūdžio, nesusiję su bylos medžiaga, aiškiai nepaaiškinantys, kokių konkrečių įrodymų teismas byloje neištyrė ar dėl jų nepasisakė, todėl nepagrįsti. Iš ieškovų atsakovei priteistos 800,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, įvertinus bylos sudėtingumą, proceso trukmę, advokato sugaištą laiką teismo posėdžiuose ir pasirengimą jiems, bei rengiant procesinius dokumentus, yra adekvatus ir proporcingas advokato suteiktų teisinių paslaugų kiekiui ir mastui.

Kitų atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovai V. L. ir D. L. bei atsakovė V. Š. yra gyvenamojo namo 1A2p su garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0756 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) bendraturčiai (T.1, b.l. 87-90). Sklype taip pat yra garažas 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis ieškovams. Apeliantei V. Š. nuosavybės teise priklauso 9/25 gyvenamojo namo 1A2p ir 378/756 dalys žemės sklypo; ieškovui V. L. priklauso 7/20 gyvenamojo namo, 2804/3100 garažo bei 214/756 dalys žemės sklypo, ieškovei D. L. – 29/100 gyvenamojo namo, 296/3100 garažo bei 164/756 dalys žemės sklypo.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-12-20 nutartimi buvo patvirtinta tarp ieškovų ir atsakovės sudaryta taikos sutartis dėl naudojimosi 756 kv.m žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) tvarkos, pagal kurią šalys susitarė naudotis bendrai žemės sklypo dalimi pažymėta plane indeksais F/46 ir B/46 kv.m, kurios plotas 92 kv.m (sutarties 1.1 p.), be to V. L. ir D. L. leido V. Š. išbetonuoti 3,75 m pločio įvažiavimą į jos garažą bendram naudojimui priskirtoje žemės sklypo dalyje B/46 (sutarties 3 p.) (T.1, b.l. 84-86, 124, 129; prijungta civilinė byla Nr. 2-3828-572/2007).

Dėl žemės sklypo ribų. Ieškovai prašė pripažinti nepagrįstu atsakovės V. Š. atsisakymą patvirtinti žemės sklypo ribas ir nustatyti žemės sklypo ribas pagal UAB ,,Altida” parengtą žemės sklypo planą bei pripažinti teisę nustatyta tvarka įregistruoti žemės sklypo planą kadastre be bendraturtės V. Š. sutikimo. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.), ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Šioje byloje ieškovai pareiškė reikalavimus nustatyti žemės sklypo ribas pagal UAB „Altida“ 2013-10-03 parengtą žemės sklypo planą (T.1, b.l. 33). Taigi šis ieškovų pareikštas reikalavimas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jiems priklausančiu daiktu, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, tokiu atveju ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką, aiškinant šią teisės normą, pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą.

Sprendžiant, ar yra kilęs ginčas dėl gretimų sklypų ribos ir dėl jos nustatymo, aktualu nustatyti, ar sklypų savininkai susitarė ir kada dėl sklypus skiriančios ribos; kokiu būdu ši riba pažymėta; jei tai įvyko iki valstybinės žemės privatizavimo ar ją privatizuojant, tai ar susitarimas atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimą, reikalavimus; ar ankstesni žemės sklypų savininkai pripažino (neginčijo) nusistovėjusios ar sutartos ribos; ar vėlesni žemės sklypų savininkai, įgydami sklypus, matė ir suprato įgyjamų sklypų ribas ir pan.

Tiek pagal ieškovų pateiktą UAB „Altida“ planą, tiek iš trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį, tiek iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovų sklypo dalį juosiančios tvoros ir atsakovės sklypo dalį ribojanti gyvatvorė (D-1 – 11 kv.m, D-2 – 6,56 kv.m, D-3 – 0,44 kv.m) viso 18 kv.m yra valstybinėje žemėje, kurios nei ieškovai, nei atsakovė nėra įgiję įstatymų nustatyta tvarka, t.y. jie nėra šio turto savininkai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” 2.15 punkto 1 dalyje nustatyta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Šio punkto 3 dalyje nustatyta, jog jei prašymus parduoti ar išnuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą pateikia keli besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai, savivaldybės administracijai jie turi pateikti rašytinį susitarimą dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių. Besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams nesusitarus dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis besiribojančio žemės sklypo savininkui ar nuomininkui nustatomas proporcingai žemės sklypo kraštinės, kuria pageidaujančio pirkti ar nuomoti įsiterpusį žemės plotą asmens privatus žemės sklypas ribojasi su įsiterpusiu laisvos žemės plotu, ilgiui. Jeigu besiribojantis žemės sklypas valdomas bendrosios nuosavybės teise (nuomojamas kelių asmenų), nustatant parduodamo ar išnuomojamo įsiterpusio žemės ploto dalis, bendraturčiai (nuomininkai) laikomi vienu savininku (nuomininku).

Šiuo nutarimu patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 5 punkte nustatyta, jog parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypų plotai ir ribos nustatomi pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus.

Ieškovai kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administraciją, Nacionalinės žemės tarnybą dėl valstybinės žemės naudojimo įteisinimo (naudojamo žemės sklypo išsipirkimo), ir perėmė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. UAB „Altida“, ieškovų prašymu, parengė žemės sklypo planą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Nacionalinės žemės tarnybos išvada, konstatavo, jog ieškovų pateiktas UAB „Altida“ žemės sklypo planas (T.2, b.l. 134) neatitinka valstybinės žemės išsipirkimui rengiamam planui keliamų reikalavimų (T.1, b.l. 10-11, 135), 2003 m. lapkričio mėnesį patvirtinto plano, o atsiradusi 1 kv.m paklaida neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 123 punkto reikalavimų, plane nurodyti riboženkliai, kurie neturi būti nurodyti (T.2, b.l. 134; T.3, b.l. 20-21). Teisėjų kolegija konstattuoja, jog ieškovai nesilaikė ir neįgyvendino valstybinės žemės naudojimosi ar išsipirkimo tvarkos reikalavimų (LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimas Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos”), jų teisės nėra pažeistos, todėl nėra pagrindo tenkinti jų reikalavimo pripažinti nepagrįstu atsakovės V. Š. atsisakymą patvirtinti žemės sklypo ribas ir nustatyti žemės sklypo ribas pagal 2015-04-02 UAB ,,Altida” parengtą žemės sklypo planą bei pripažinti teisę nustatyta tvarka įregistruoti žemės sklypo planą kadastre be bendraturtės V. Š. sutikimo, o ieškovų argumentai dėl užkertamos galimybės nuomoti ar išsipirkti valstybinę žemę yra deklaratyvūs ir atmestini, nes ieškovai turi galimybę įgyvendinti šią teisę pateikę teisės aktus atitinkantį žemės sklypo ribų planą.

Dėl savavališkos statybos įteisinimo. Ieškovai taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas reikalavimas leisti įteisinti statinį – įvažiavimą į garažą, išklotą trinkelėmis, 12,48 x 3,45 (bendras plotas 43,056 kv.m) dydžio, nustatant vidinę statinio ribą pagal garažo sieną – be bendraturtės V. Š. sutikimo ir nurodo, jog teismas neteisingai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovės teisių pažeidimo.

Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 4 punktą tarp leidimui statyti naują statinį gauti pateikiamų dokumentų numatytas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Byloje nėra ginčo, kad aikštelė yra įrengta neturint atsakovės bendraturtės V. Š. sutikimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovas V. L. žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) savavališkai yra įrengęs 43,056 kv.m aikštelę (išklota trinkelėmis), kurios matmenys: 12,48 x 3,45 m, iš abiejų pusių aprėminta 0,008-0,009 m aukščio bordiūrais (2012-08-08 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. SPA-34-(14.2), T.3 b.l. 41-49), todėl 2012 m. spalio 17 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-10-121017-00053-(14.12) ir reikalavimas Nr. REI-10-121115-00054-(14.29) su reikalavimu ieškovui V. L. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. iki 2013 m. gegužės 15 d. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį (aikštelę) (T.3, b.l. 67-73, 81-82). Ieškovas 2013 m. gegužės 14 d. pateikė prašymą pratęsti terminą nustatytą savavališkos statybos padariniams šalinti (T.3, b.l. 93), kuris buvo patenkintas ir terminas pratęstas iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. (T.3, b.l. 105). 2013 m. rugpjūčio 20 d. nustatyta, kad ieškovas neįvykdė Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius (Aktas Nr. RPA-10-130820-00030- (14.29), T.3, b.l. 109-110).

Kaip jau minėta 2007 m. gruodžio 20 d. šalys sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-12-20 nutartimi. Pagal šios sutarties 1.1 punktą šalys susitarė bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, kurios plotas 92 kv.m, plane pažymėta indeksais F/46 ir B/46, pagal atsakovės V. Š. parengtą planą. Ieškovai V. L. ir D. L. sutiko, jog V. Š. išsibetonuotų 3,75 m pločio įvažiavimą į jos garažą bendram naudojimui priskirtoje žemės sklypo dalyje B/46 (sutarties 3 p.). Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-3828-572/2007 esančio žemės sklypo plano (b.l. 13) matyti, jog tiek ieškovams, tiek atsakovei priskiriamų įvažiavimų plotis yra po 3,75 m (tarp taškų 1-6-7).

Teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimą rėmėsi atsakovės paaiškinimais, kad bordiūras pastatytas 30 cm jos dalyje, taip susiaurinant jai įvažiavimą, bordiūro iškilimas per aikštelės vidurį trukdo įvažiavimui, nes esant per siauram įvažiavimui, reikia važiuoti per bordiūrą, taip pat bordiūras trukdo nubėgti lietaus vandeniui iš jos įvažiavimo pusės į lietaus šulinį, kuris liko ieškovų aikštelės pusėje ir rėmėsi S. K. firmos ,,Korika” pateiktu faktinės padėties situacijos planu. Teismas, sprendė, jog įteisinus ieškovų prašomą statinį, atsakovei sklypo dalis sumažėtų 4 kv.m, todėl iš esmės būtų pažeisti atsakovės V. Š. interesai, nes ieškovai faktiškai naudotųsi didesne žemės sklypo dalimi, negu šalys yra susitarę. Teisėjų kolegija pažymi, jog 92 kv.m žemės sklypo dalis yra priskirta bendram naudojimui, todėl atitinkamos bendro naudojimo sklypo dalies priskyrimas konkrečiam bendraturčiui nepakeičia jo dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje. 

Tiek iš 2007 m. metų žemės sklypo plano (prijungta civilinė byla Nr. 2-3828-572/2007, b.l. 13), tiek iš S. K. firmos ,,Korika” pateikto faktinės padėties situacijos plano (T.2, b.l. 136) matyti, jog atstumas tarp taškų 1-7 yra 7,50 m, o pagal sklypo ribą tarp taškų 1-17 yra pasodintos tujos, kurios priklauso gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkams, tretiesiems asmenims R. G. ir N. G.. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog ieškovai ar atsakovė būtų reiškusi pretenzijas tretiesiems asmenims G. dėl želdinių, esančių ieškovams ir atsakovei priklausančiame žemės sklype. Pagal S. K. firmos ,,Korika” pateiktą faktinės padėties situacijos planą želdinių užimamas plotis yra 0,73 m (tarp taškų 1-1A), plotas 8,02 kv.m (tarp taškų 1-1A-17A-17), kuria iš esmės negali naudotis nei ieškovai, nei atsakovė V. Š., todėl teisėjų kolegijos nuomone, teismo išvada, kad ieškovai faktiškai naudotųsi didesne žemės sklypo dalimi, negu šalys yra susitarę, nes naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra pakeista, yra nepagrįsta.

Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovei buvo leista įsirengti 3,75 m pločio įvažiavimą į garažą, kurį atsakovė iš dalies yra įsirengusi (fotonuotraukos, T.2, b.l. 111-113). Situacijos plane  nurodytas aikštelėje esančių bordiūrų matmenys: prie ieškovams priskirtos žemės sklypo dalies įrengto bordiūro (bordiūras I) aukštis yra 0,28 m, prie atsakovei priskirtos žemės sklypo dalies (bordiūras II) – 0,25 m (T.2, b.l. 110); ieškovų pusėje įrengto bordiūro (bordiūras I) ilgis yra 2,01 m (tarp taškų 1-1A-1B), atsakovės pusėje (bordiūras II) - 1,45 m (tarp taškų 7A-7-7B) (T.2, b.l. 109-113), tokiu būdu pagal planą bendras įvažiavimo į sklypą plotis yra 4,33 m: ieškovų dalyje – 2,20 m (tarp taškų 1B-6A), atsakovės dalyje – 2,13 m (tarp taškų 6A-7A) (T.2, b.l. 111). Iš byloje esančių fotonuotraukų (T.2, b.l. 111-113) matyti, jog bordiūro, skiriančio ieškovams ir atsakovei priskirtinas bendro naudojimo žemės sklypo (įvažiavimo į garažus) dalis aukštis ties įvažiavimu į sklypą yra lygus gatvės aukščiui, kas atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 (2014-11-13 įsakymo Nr. D1-906 redakcija (nuo 2014-11-18)) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai IX skirsnio Priėjimai ir privažiavimai 187 punkte ir 8 lentelėje pateikiamų sklypuose įrengiamų (esančių) priėjimų ir privažiavimų prie pastatų ribinius dydžius, taip pat netrukdys naudotis bendro naudojimo inžineriniais įrenginiais, esančiais ginčo žemės sklype, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra įrodyta, jog atsakovei yra apsunkintas įvažiavimas į sklypą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bendraturčio nesutikimas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad bendrame žemės sklype vykdant statybas (ypač statant naujus statinius) neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams, tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą dėl statybos. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad statinio pastatymas (rekonstrukcija, kt.) lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki statybos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja ar neišlieka galimybės patekti į kelius ir gatves, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo remtis įrodymų visuma bei vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovų reikalavimą iš esmės rėmėsi vien tik atsakovės subjektyviais samprotavimais, kurie, be kita ko, iš dalies neatitinka ginčo turinio, t.y. įvažiavimo apsunkinimo aspektu. Argumentų, įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės atsisakymą duoti sutikimą ieškovams kaip motyvuotą pirmosios instancijos teismas nenurodė. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai nepatvirtina, jog dėl to, kad ieškovas V. L. dalį bendro naudojimo įvažiavimo išklojo trinkelėmis, iš esmės buvo ar bus pažeistos kitų namų valdos bendraturčių, tame tarpe ir atsakovės V. Š., naudojimosi savo nuosavybe bei bendrais inžineriniais įrenginiais sąlygos, buvusios iki statinio įrengimo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, dėl ko pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dėl savavališkos statybos įteisinimo. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimas keistinas, panaikinant sprendimo dalį dėl ieškovų reikalavimo leisti įteisinti statinį – įvažiavimą į garažą, išklotą trinkelėmis, 12,48 x 3,45 (bendras plotas 43,056 kv. m) dydžio, nustatant vidinę statinio ribą pagal garažo sieną – be bendraturtės V. Š. sutikimo atmetimo, ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – šis ieškinio reikalavimas tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos šalių patirtos pirmosios instancijos teisme, bei priteistinos išlaidos šalių patirtos apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovai pirmosios instancijos teisme patyrė 41,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėtas žyminis mokestis), D. L. turėjo 600,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai (T.1, b.l. 5; T.2, b.l. 141-143); apeliacinės instancijos teisme ieškovai už apeliacinį skundą sumokėjo 82,00 Eur žyminį mokestį, D. L. turėjo 250,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai (T.4, b.l. 10-11). Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1.258,15 Eur (T.2, b.l. 145-147, 151-162; T.3, b.l. 136-137), o apeliacinės instancijos teisme – 300,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai (T.4, b.l. 29-30). Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies ir iš dalies pakeistus sprendimą – vieną reikalavimą patenkinus, kitą atmetus, iš atsakovės ieškovams priteistina po 31,00 Eur kiekvienam sumokėto žyminio mokesčio, taip pat iš atsakovės ieškovei D. L. priteistina 425,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius (aktuali redakcija nuo 2015-03-20), į bylos apimtį, sudėtingumą, specialių teisinių žinių poreikį iš ieškovų atsakovei priteistina 1000,00 Eur (po 500,00 Eur iš kiekvieno) advokato teikiamos pagalbos išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Įskaičius tarpusavyje mokėtinas sumas iš ieškovo V. L. atsakovei V. Š. priteistina 469,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, o iš ieškovės D. L. atsakovei priteistina 44,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

Tarp šalių perskirstytinos ir valstybės patirtos 48,84 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir iš ieškovų valstybei priteisina po 12,21 Eur, o iš atsakovės 24,42 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330-331 straipsniais teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovų reikalavimas leisti įteisinti statinį – įvažiavimą į garažą, išklotą trinkelėmis, 12,48 x 3,45 (bendras plotas 43,056 kv. m) dydžio, nustatant vidinę statinio ribą pagal garažo sieną – be bendraturtės V. Š. sutikimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Leisti ieškovams V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įteisinti statinį – įvažiavimą į garažą, išklotą trinkelėmis, 12,48 x 3,45 (bendras plotas 43,056 kv. m) dydžio, nustatant vidinę statinio ribą pagal garažo sieną, esantį (duomenys neskelbtini) – be bendraturtės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo. 

Priteisti iš ieškovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 469,00 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44,00 Eur (keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovų V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 12,21 Eur (po dvylika eurų 21 ct) iš kiekvieno, o iš atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,42 eurus (dvidešimt keturis eurus 42 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo įmokos kodas 5660).

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                                                            Aušra Baubienė

Žibutė Budžienė

        Egidijus Tamašauskas