Baudžiamoji byla Nr. 1-1732-1189/2024

                                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06270-2024-6

                                                                                              Teisminio proceso kategorijos: 1.2.4.4.1;

 (S)

                                                                2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

 

   

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

 

                                                                   2024 m. birželio 19 d.

               Kaišiadorys

 

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė,

sekretoriaujant Editai Juršienei, L. K.,  

dalyvaujant prokurorei Jurgitai Česienei,

kaltinamajam G. S.,

nukentėjusiesiems A. Č., M. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2014 m. gegužės 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį paskiriant 10 MGL dydžio baudą, kuri 2016    m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pakeista į 5 paras arešto;

2. 2016 m. gruodžio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį paskiriant 14 MGL dydžio baudą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 138  straipsnio 1 dalį.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

G. S. 2024 m. vasario 16 d. apie 22.50 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, panaudojo fizinį smurtą prieš A. Č., tai yra ranka griebė nukentėjusiajai už kaklo ir prirėmęs koridoriuje prie sienos smaugė, ir taip dėl odos nubrozdinimo smakro dešinėje ir kairėje, poodinės kraujosruvos pažandės dešinėje, kaklo dešinėje nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. Č. sveikatą.

Šiais savo veiksmais G. S. padarė nusikaltimą numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. S., 2024 m. vasario 16 d. apie 22.50 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, panaudojo fizinį smurtą prieš M. P., tai yra jam bandant apginti nukentėjusiąją A. Č., jis gi, M. P., pargriovė ant grindų ir įspyrė ne mažiau tris kartus nukentėjusiajam į veido sritį, ir taip dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvos po dešinės akies obuolio jungine, viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinės nubrozdinimo, dešinio skruostikaulio lanko skeveldrinio lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. P. sveikatą.

Šiais savo veiksmais G. S. padarė nusikaltimą numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. vasario 16 d. jam A. Č., kuri yra jo žmonos pusseserė, rašinėjo įžeidžiančio pobūdžio žinutes ir skambinėjo, iki to laiko su A. nėra turėjęs jokių konfliktų. Nors jau buvo vėlyvas vakaras, bet apie 23 val., jis iš Kauno kartu su žmona nusprendė nuvažiuoti pas A. Č. ir išsiaiškinti, kodėl pastaroji taip elgiasi, nes ir jo žmona nesuprato tokio elgesio, kur gyvena Č. jam parodė žmona. Č. sutiko, kad jis pas ją atvažiuotų, tai jis ir atvažiavo. Kai jis pasibeldė į Č. namo duris, ji jas atidarė ir iš karto jį puolė. Tuo tarpu jo žmona prabėgo į vidų, nežino ką ten veikė žmona ir ji nematė jokių grumtynių. Su A. Č. grūmėsi taip, kad ji atidarius duris griebė jam už krūtinės, o jis ranka nuo jos stūmėsi, jo ranka buvo virš jos krūtinės, bet jos nesmaugė, jis laikė ją prirėmęs prie sienos 10-30 sekundžių. Iš kur pas A. atsirado specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai jis nežino, bet ne nuo jo veiksmų. Kol jis laikė prispaudęs A. jam iš nugaros pribėgo M. P. ir trenkė jam į galvos sritį, tada jis atsisuko ir vieną kartą trenkė M. P. ranka į dešinę veido sritį, gal žandą, o gal smilkinį, po ko M. P. nukrito ties durimis, nepasakytų, kad smūgis buvo stirpus. Jis perlipo gulintį M. P., tai yra perlipo jo kojas, ir pabėgo į lauką, po to M. P. atsikėlė darė duris ir išlaužė rankeną, o jis pats stengėsi vėl patekti į vidų, nes viduje buvo jo žmona. Tiek su Č., tiek su P. konfliktas vyko toje pačioje vietoje, prie gyvenamojo namo durų. Paskui kažkaip užtrenktos durys atsidarė, žmona buvusi viduje išbėgo ir jie sėdę į mašiną išvažiavo. Apie M. P. padarytus sužalojimus sužinojo iš kitų žmonių. Gulinčio M. P. nespardė, jei būtų spardęs mano, jog būtų buvę kitokie sužalojimai. Nuo P. smūgio jam buvo atsiradęs guzas, bet jis niekur nesikreipė. Apskritai nežinojo, kad ir M. P. yra pas A. Č.. Jis su savo sutuoktine pažįstamas virš 3 metų, anksčiau jo sutuoktinė buvo M. P. draugė, ir jis pats buvo draugai su M. P., bet, kai M. P. atsisėdo į kalėjimą, jis su jo drauge, dabartine savo žmona, pradėjo gyventi kartu.

Nukentėjusioji A. Č. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. vasario 16 d. pas ją ir vyrą į svečius apie 12 val. atvažiavo M. P., susitikimo metu jie vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 21 val. ji pastebėjo, kad M. su kažkuo intensyviai susirašinėja, suprato, kad su I., buvusia savo mergina, kuri dabar yra G. S. sutuoktinė. Suprato, kad su ja susirašinėja, nes M. labai norėjo nuvykti pas D. I., kuri yra I. sesuo ir pas kurią tuo metu buvo I.. Tačiau vykti pas D. jo neleido ir paskambino G. S. pasakyti, kad jo žmona nerašinėtų, skambino tarp 21.30 val. ir 22.00 val. Apie 22.30 val., pas ją į namus atvažiavo G. S., ji atidarė duris, tada G. ją griebė už kaklo, prirėmė prie sienos ir pradėjo smaugti, viskas įvyko namo koridoriuje, ji daužė per veidą G. norėdama išsilaisvinti ir bėgo į kambarį skambinti policijai, kai bėgo į namo vidų paskui ją atbėgo I., bet jai sakė eit žiūrėt ką jos vyras daro. Kai ją smaugė jautė skausmą. M. nežinojo, kad atvažiuos G., kai buvo suduoti smūgiai M. nematė, bet jam bėgo kraujas po akimi. Ji iškvietė policiją, buvo atvykę ir medikai, apžiūrėjo M.. Jos vyras nieko nematė, nes girtas miegojo kambaryje. Yra pareiškusi 500 eurų ieškinį neturtinės žalos atlyginimui, nes jai skaudėjo kaklą, buvo pamėlynavęs, ištinęs, buvo nekomfortiška, vaikščiojo su golfu, nes dvi savaites matėsi mėlynės.

Nukentėjusysis M. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. vasario 16 d. buvo pas A. svečiuose, ten atvyko apie 12 val., smagiai leido laiką, šnekėjo, vartojo alkoholinius gėrimus. Būnant svečiuose jam pradėjo rašinėti D., kuri yra G. žmonos I. sesuo, o I. yra buvusi jo sugyventinė, su kuria gyveno iki 2023 m. kovo 18 d., o G. S. yra buvęs jo bendradarbis. Jam pradėjo rašinėti D., nesuprato ar rašo D. ar I., bet rašė, kad norėtų pabendrauti ar susitikti, o kadangi buvo išgėręs, parašė, kad gali atvažiuoti. Po to kažkas paskambino į duris, A. nuėjo atidaryti durų ir jis išgirdo, kad vyksta sąmyšis. Išėjo ir pamatė, kad G. A. už kaklo paėmęs ir prirėmęs prie sienos, nepamena ar su viena ar su dviem rankom. Tada jis pribėgo prie G. jam trenkė, o G. atsisuko, stūmė jį, jis nukrito, nes jau buvo gerokai neblaivus, ir jam spyrė iš kojos, pajuto smūgį į veidą tris kartus po ko jis prarado sąmonę. Kiek laiko buvo praradęs sąmonę nepamena. Gal ir iš rankos buvo smūgis, bet dėl girtumo nepamena. Jam buvo sužalota akis, žandikaulis lūžęs, skilę, lūpa nubrozdinta, akis mėlyna, antakis prakirstas, pakankamai ilgai gydėsi. Tą patį vakarą jam buvo suteikta pirmoji pagalba, o darbo dieną jis nuvyko į 2 ligoninę, jį norėjo operuoti dėl žandikaulio, bet dėl didelių randų tikimybės operacijos atsisakė, dabar, kai valgo traška žandikaulis, jaučia diskomfortą, po įvykio 3 savaites ne viską galėjo valgyti, tik sriubas ir košytes. Traškesį žandikaulyje jaučia iki dabar. Nepamena ar girdėjo, kad A. kažkam skambintų, pas D. norėjo važiuoti, nes buvo girtas jautė nuoskaudą, norėjo pasiguosti. Palaiko 1000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai, nes negalėjo išeiti į miestą, veidas buvo nubrozdintas, negali nusikosėti ir dabar skauda, jei stipriau sukanda.

Liudytoja I. S. vadovaujantis BPK 82 straipsnio nuostatomis atsisakė duoti parodymus, nes byloje kaltinamasis yra jos sutuoktinis.

Liudytoja D. I. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad gali būti, jog 2024 m. vasario 16 d. ji susitiko su sese I. S., sesė buvo atvykusi į svečius, su ja pasibuvo. Ji pati rašė M. P., klausė kaip jam sekasi, rašė kaip senam pažįstamam. Daugiau nieko neprisimena. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo pagarsinti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji paaiškino, kad 2024 m. vasario 16 d. vakare, apie 19.00 val., ji (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parduotuvėje sutiko savo sesę I. S., kuri taip pat buvo atėjusi apsipirkti. Išėjusios iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės, jos dar lauke kalbėjosi. Ir jai bekalbant su ja, ji savo telefone, jos pusseserės A. Č. ,,Facebook“ paskyroje pamatė, kad M. P., buvęs jos sesers draugas, įkėlė savo nuotrauką su šuniuku, A. namuose. Ji su M. P. ankščiau bendravo, kai I. dar su juo gyveno. Ji iš nuotraukos suprato, kad M. P. yra atvažiavęs pas jos pusseserę A. Č. į namus, į (duomenys neskelbtini), ji gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, koks numeris nežino. Ji dar tuo metu savo sesei I., kad jos buvęs draugas M. yra pas jų pusseserę namuose, nieko nesakė. Tik iš savo mobilaus telefono per ,,Messenger“ programėlę parašė M. žinutę ,,Sveikas, kaip gyveni“. Jis jai parašė, kad atstotų nuo jo, paliktų jį ramybėje. Tada ji vėl M. kažką parašė. Tada iš M. telefono paskambino jai A., iš balso suprato, kad buvo išgėrusi, pradėjo ją kolioti, kodėl I. iš jos telefono rašinėja M. žinutes, I. išvadino necenzūriniais žodžiais, visą tai girdėjo ir pati I., nes ji kalbėjo su vaizdu ir įjungusi garsą. Ji jai pasakė, kad ji čia rašo, o ne I., tačiau ji ir toliau rėkė, todėl ji padėjo ragelį, išjungė telefoną. Ir tuo metu ji su I. išsiskyrė prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, ji nuėjo į namus, o ji į savo namus. Dar eidama į namus, ji paskambino A., norėdama jai pati paaiškinti, kad niekas prie M. P. nelenda, kad ji tik parašė žinutę ir viskas. A. jai pradėjo aiškinti, kodėl ji su savo sese I. bendrauja, ji ją išvadino vėl visokiais necenzūriniais žodžiais. Ji jai tada pasakė, kad jau ji netoli savo namų ir tuo baigėsi jų pokalbis. Maždaug po kokio pusvalandžio jai dar M. P. per ,,Messenger“ parašė žinutę, kadangi jis dar galvojo, kad jos sesė I. yra pas ją, ar jos yra susitikusios, kad jis I. tą patį vakarą kviečia susitikti, ir kad jis išnuomos viešbutį. Bet ji jam nieko neatsakė, neatrašė, tik parašė sesei I., kad jai M. vis tiek rašinėja, tačiau jai žinučių nepersiuntė, ir kad ją kviečia M. susitikti viešbutyje, nesakė. Ji jai tik atrašė, kad nekreiptų dėmesio ir tiek. Daugiau tą vakarą jai M. nerašė, ir tuo viskas baigėsi. Nori pasakyti, kad I. tikrai iš jos telefono nerašė M. jokių žinučių, ji jam rašė. Kas vyko tą vakarą toliau, ji nieko nežino, nežino apie jokias muštynes, kas ką sumušė. Jai nei pati I., nei jos vyras, nei A. apie tai nieko nepasakojo (t.1, b. l. 102-105). Pagarsinus parodymus, liudytoja paaiškino, kad juos palaiko, apie muštynes nieko nežino.

Liudytojas M. Č. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu buvo stipriai neblaivus, todėl nelabai ką žino. 2024 m. vasario 16 d. pas jį ir sutuoktinę A. Č. svečiuose buvo M. P., jie leido laiką kartu, išgėrinėjo, žino, kad M. P. rašė D. I.. Žino, kad buvo sužalota jo žmona ir M. P., bet pačio įvykio nematė, nes buvo neblaivus ir miegojo. Žmona pasakojo, kad ją smaugė S., jis taip pat mušėsi su M., bet kaip S. atvyko į jų namus nežino. Ryte ant M. veido prie akies matėsi mėlynė, M. skundėsi žandikaulio skausmu, o žmonai A. ant kaklo buvo mėlynės apie pora savaičių ir ji skundėsi kaklo skausmu.

Iš 2024 m. vasario 17 d.  pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad M. P. parodė, jog 2024 m. vasario 16 d. apie 11.00 val. atvyko pas draugus adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu gyvena jo draugai A. ir M. Č.. Atvykęs atsivežė alkoholio, atvyko pasisvečiuoti, kadangi jį kvietė. Būnant namuose, tryse vartojo alkoholinius gėrimus. Bevartojant alkoholį ir gerai leidžiant laiką, jam į mobiliojo ryšio telefoną, į programėlę ,,Messenger“ pradėjo rašinėti jo buvusios žmonos I. sesuo, kaip mano, tas žinutes galėjo rašyti iš sesers telefono pati jo buvusi žmona I.. Po kiek laiko A., pas kurią svečiavosi, išgirdo kieme lojančius šunis, ji išėjo iš kambario, kuriame vartojo alkoholį, į koridorių, paskui apie 22.42 val. išgirdo koridoriuje kažkokį triukšmą, atbėgo į koridorių ir pamatė, kad koridoriuje prie sienos priremta A., o ant jos kaklo rankas uždėjęs jos buvusios žmonos I. vyras G. S., tuomet jis atitraukė G. nuo A., jis jį parvertė ant žemės ir tris ar keturis kartus, tiksliai nepamena, spyrė jam į veido sritį, nuo smūgio nieko neatsimena, kas vyko toliau pasakyti negali. Buvo neblaivus, visą dieną vartojo alkoholį, tą patį vakarą atvyko pareigūnai ir medikai, tačiau važiuoti su medikais jis atsisakė. Kur buvo A. vyras visą laiką, pasakyti negali, galbūt nuo per didelio alkoholio kiekio miegojo. Ryte pabudęs pamatė, kad jam yra stipriai sumušta dešinė akis, kuri yra stipriai ištinusi, pro ją sunku matyti, taip pat stipriai skauda dešinės pusės žandikaulį, kalbėti gali, bet skauda. Dėl šio įvykio turi pretenzijų, rašys pareiškimą (t. 1, b. l. 1-5).

Iš 2024 m. vasario 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. Č. parodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru M. Č. ir trimis jų bendrais vaikais. Jie šiuo adresu gyvena apie 8 metus. Jie gyvena darniai, nesipyksta.
2024 m. vasario 16 d., pas juos į svečius atvyko jų bendras draugas M. P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Šis pas juos atvyko paminėti šventės. Jų draugas M. P. ankščiau gyveno, bendravo su jos pussesere I. I., šiuo metu yra ištekėjusi už G. S.. Tačiau jie išsiskyrė, kai M. P. pateko į kalėjimą. Jis kalėjime prabuvo apie 8 mėnesius. Tuo metu jos pusseserė pradėjo artimai bendrauti su G., o G. buvo geriausias M. draugas. Kol M. buvo kalėjime, jie kartu susituokė ir apsigyveno (duomenys neskelbtini) name, (duomenys neskelbtini) laiptinėje, (duomenys neskelbtini) aukšte, tikslaus adreso nežino. M. grįžęs iš kalėjimo, kaip minėjo, atvyko pas juos į svečius. Jos žiniomis, M. su I. nebendravo. Kai M. pas juos atvyko, jam parašė SMS žinutę I., iš savo sesers D. mobiliojo telefono, norėdama susitikti su M.. Turbūt iš bendrų pažįstamų sužinojo, kad jis yra pas juos. Jie kartu sėdėdami prie stalo vartojo alkoholį, ji matė, kad M. susirašinėja su galimai I. ir nurodė, kad jau nori vykti su ja susitikti, tačiau ji jam sakė, kad geriau to nereikia, kadangi gali kilti dideli konfliktai, nes ji yra ištekėjusi už jo geriausio draugo. Jiems toliau bendraujant SMS žinutėmis, ji susižinojo G. S. mobiliojo telefono numerį, išėjusi į kitą kambarį ji paskambino G. ir pasakė, kad jo žmona, tai yra I., rašinėja M. norėdama susitikti, jis minėjo, kad kažkur važiuoja, tiksliai neatsimena, ką jis jai sakė, kadangi buvo neblaivi. Jiems toliau sėdint prie stalo, maždaug po pusės valandos, tikslaus laiko nurodyti negali, ji sulaukė skambučio iš G. ir jis jai pasakė, kad yra prie jos namų ir, kad ji atidarytų duris. Ji nieko nelaukusi nuėjo prie durų ir jas pravėrė. Kai atidarė duris, G. ją griebė už kaklo, pradėjo smaugti ir prirėmė prie sienos, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas kūno sužalojimus. Jis ją laikė prirėmęs prie sienos, tačiau ką jis kalbėjo, ji pasakyti negali, kadangi neatsimena. Kol jis ją laikė prie sienos, ji bandė išsivaduoti, šaukė, ir staiga į koridorių atėjo M. P.. Ji tuo metu pabėgo į virtuvę pas savo vyrą M. Č. ir ieškojo telefono, kad paskambintų bendrauju pagalbos numeriu. Jai iš paskos bėgo pusseserė I., ji jai liepė eiti į koridorių ir skirti vyrus. Jai skambinant 112, ji girdėjo, kad koridoriuje vyrai vis dar mušasi. Jai bendraujant su pareigūnais, ji jiems viską pasakė ir, kai baigė bendrauti, į virtuvę įėjo M. P.. Tuo metu per langą pamatė, kad G. S. su I. S. išvyko iš jos kiemo. M. tuo metu buvo visas kraujuotas. Atvykę medikai jį apžiūrėjo, norėjo vežtis į ligoninę, tačiau jis atsisakė. O ant jos kaklo tuo metu nebuvo jokių ryškių žymių, todėl medikai jos neapžiūrėjo. Šiuo metu ant kaklo matosi žymės, ji pas medikus kreipsis. Taip pat nori paminėti, kad G. S., norėdamas patekti pas juos į namus, išlaužė lauko durų rankeną, taip jai padarė turtinę žalą, tikslios žalos nurodyti negali, pateiks ją vėliau. G. S., konflikto metu jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė kūno sužalojimus (t. 1, b. l. 8-13).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr.   346/2024(02) matyti, kad A. Č. konstatuota odos nubrozdinimai smakro dešinėje ir kairėje, poodinės kraujosruvos pažandės dešinėje, kaklo dešinėje. Sužalojimai atitinka  nežymų  sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (- ais) galimai ranka/pirštais suspaudžiant kaklą, tuo padarant poodines kraujosruvas pažandės dešinėje, kaklo dešinėje bei atsikišusiais bukabriauniais daiktais, galimai nagais apdraskant smakrą, tuo padarant odos nubrozdinimai smakre abipus. Sužalojimai padaryti ne mažiau trimis trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 121-122).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr.   G   343/2024   (02) matyti, kad M. P. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinės nubrozdinimas, dešinio skruostikaulio  lanko skeveldrinis lūžis. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, vienu ar daugiau trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 127-129).

Iš 2024 m. vasario 21 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro 2024 m. vasario 16 d. 22.47 val. registruotas kvietimo skambutis iš telefono numerio 37069482097,  BPCID-95413169977.

Sutartiniai ženklai: A-Bendrojo pagalbos centro operatoriaus balsas, B-moteriškas  balsas. Skambučio trukmė 04.05 min.

Fone girdisi moters riksmas, šauksmas.

A-112 klausau.

B- pagalbos labai prašau, toliau nesuprantami žodžiai.

A- nieko nesuprantu, jūs įkvėpkite oro ir pasakykite kas nutiko.

B- šaukia, rėkia, nesuprantami žodžiai, atvažiavo ir išvažiavo su mašina.

A-  nieko nesuprantu visiškai.

B- atvažiavo kažkokia mašina ir užpuolė mano vyrą.

A- sumušė jūsų vyrą?

B- taip.

A- koks čia miestas?

B- (duomenys neskelbtini).

A- gatvė, namo numeris?

B- (duomenys neskelbtini).

A- čia pačioj gatvėj, taip?

B- ne, namuose įvyko visas konfliktas.

A- Tai pas jus į namus atėjo ?

B- taip.

A- pažįstami, nepažįstami?

B- taip, galiu paliudyti kas.

A- pažįstami, taip?

B- taip.

A- kiek jų buvo?

B- du, vienas, bet buvo sugyventinė dar atėjus iš paskos.

A- vienas vyras ir viena moteris?

B- taip.

A- mušė rankomis ar turėjo ginklą?

B- pradžioje rankomis, paskui nežinau. Vienas žmogus yra sumuštas, reikės greitosios, kad apžiūrėtų.

A- jūsų vyrą?

B- ne, vyro draugą.

A- kiek jam metų?

B- 38.

A- ką blogo dabar jaučia ir ar kraujuoja?

B- kraujuoja veidas visas.

A- ar sąmoningas, kvėpuoja?

B- taip, taip viskas gerai, tvarkoj.

A- kur dabar yra užpuolikai?

B- pabėgo.

A- ar žinote kur pasišalino?

B- maždaug žinau, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gal (duomenys neskelbtini), nežinau, toliau nesuprantami žodžiai, verkia.

A- pone, prašau įkvėpti oro.

B- aš noriu, kad policija greičiau atvažiuotų ir surinktų tuos banditus, toliau nesuprantami žodžiai.

A- nešaukit.

B- nu tai palaukit, nusikeikia, tai jie pabėgs kažkur tai.

A- ar galite atsakinėti į klausimus, nesuprantu?

B- galiu.

A- gerai, toliau bendrojo pagalbos centro operatorė aiškinasi kokiu adresu galėjo pasišalint užpuolikai.

A- gal žinot pavardes?

B- jo, žinau, G. S. ir I. I..

A- G., kaip?

B- S. ir I. I..

A- dar jūsų vardas, pavardė, kas praneša?

B- A. Č..

A- automobilio kokia buvo markė?

B- nežinau, buvo tamsu.

A- o link kur nuvažiavo?

B- link (duomenys neskelbtini) miesto.

A- informuosiu medikus ir pareigūnus, laukite, turėkite su savimi telefoną.

B- gerai, ačiū. (t. 1, b. l. 136-139).

Iš 2024 m. vasario 22 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas PPS-20240216-225600UTC+0200.MP4. Vaizdo įrašo trukmė 16 min. 21 s. Sutartiniai  ženklai: A – policijos pareigūno balsas, B – moteriškas  balsas, C – vyriškas balsas.

A- laba diena.

B- laba diena, čia va vyko.

A- kur nukentėjęs?

B- tai ir aš.

A- sumušė tave? Pareigūnas klausia nukentėjusiojo  M. P..

B- ne, pirmiausia tai aš atidariau duris, mane pirmiausia ėmė smaugti, va matosi, ir aš pradėjau rėkti, kad mane gelbėtų, ir jis va atėjo (rodo į M. P.) manęs gelbėti, ir jį, va, sumušė.

A- kas tokie žinote?

B- taip, žinau.

A- kas tokie?

B- G. S. ir I. buvo I. tuo pačiu laiku.

C- mano buvus kažkada sugyventinė, (duomenys neskelbtini) rajonas.

A- su (duomenys neskelbtini)?

C- taip.

A- tu su ja susirašinėjai, o atvažiavo bernas.

C- jo, tai aš tau parodysiu.

A- Tai tu man papasakok.

C- ką man čia pasakoti. Va, žiūrėk, mano buvusi žmona skambino, bet aš jau metai, kaip negyvenu. Čia per jos seserį susirašinėjau. Va ,,tipo, ko tyli, duok su I. pakalbėti“. Viskas, visi pokalbiai yra. ,,Karoče“ ji atidarė duris, ant tos bobos puolė.

A- tai jinai tavo sugyventinė dabar?

C- ne, aš čia atvažiavau į svečius.

A- o jie ne vietiniai, ne čia gyvena?

C- jie (duomenys neskelbtini), čia gyvena.

A- kaip vardas, pavardė?

C- G. S. ir I., dabar S. vadinasi jau, dabar apsiženijo.

A- tai kas vairavo mašiną?

C- tai kas vairavo mašiną?

C- tai G. S., mašina universalas.

A- o kur jinai gyvena, žinai.

C- čia, vietoj.

A- o jinai iš Kauno?

C- jis (duomenys neskelbtini).

A- iš rankos gavai tiktai?

C- normaliai gavau.

A- tai spardė ar nespardė?

C- tai iš kojos, iš kumščio gavau.

A- tik į veidą.

C- matai.

A- aš nematau šonkaulių, kojų.

B- viskas  vyko koridoriuje, aš pabėgau.

C- va čia jos sesuo rašė viską, jei nori gali paklausyti, va. O ji, va, paskambino 9 (rodo į A. Č.) ir pasakė, palik jį.

A- tu matei ką nors?

B- nieko jis nematė, jo nebuvo. Mane iš karto pradėjo smaugti, atėjo M., viskas.

C- nesuprantami žodžiai, ir jo sugyventinė, jie abu šoko kartu.

Šiuo  metu atvyko  medikai, kurie apžiūri nukentėjusįjį M. P., siūlo vykti apžiūrai į Kauno klinikas, nukentėjusysis atsisako vykti (t. 1, b. l. 141-144).

Iš 2024 m. vasario 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 27-33).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

 

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies

 

Kaltinamasis G. S. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai smurtinių veiksmų panaudojimas, kai dėl to kyla įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusiam asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdoma jo sveikata.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Nors kaltinamasis G. S. ir neigia savo kaltę, tačiau bylos duomenimis įrodyta, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios A. Č. atžvilgiu, taip jai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis G. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. vasario 16 d. jam A. Č., kuri yra jo žmonos pusseserė, rašinėjo įžeidžiančio pobūdžio žinutes ir skambinėjo, iki to laiko su A. nėra turėjęs jokių konfliktų. Nors jau buvo vėlyvas vakaras, bet apie 23 val., jis iš (duomenys neskelbtini) kartu su žmona nusprendė nuvažiuoti pas A. Č. ir išsiaiškinti, kodėl pastaroji taip elgiasi, nes ir jo žmona nesuprato tokio elgesio, kur gyvena Č. jam parodė žmona. Č. sutiko, kad jis pas ją atvažiuotų, tai jis ir atvažiavo. Kai jis pasibeldė į Č. namo duris, ji jas atidarė ir iš karto jį puolė. Tuo tarpu jo žmona prabėgo į vidų, nežino ką ten veikė žmona ir ji nematė jokių grumtynių. Su A. Č. grūmėsi taip, kad ji atidarius duris griebė jam už krūtinės, o jis ranka nuo jos stūmėsi, jo ranka buvo virš jos krūtinės, bet jos nesmaugė, jis laikė ją prirėmęs prie sienos 10-30 sekundžių. Iš kur pas A. atsirado specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai jis nežino, bet ne nuo jo veiksmų. Tačiau šie kaltinamojo parodymai yra paneigti, žemiau aptariamų įrodymų visumos.

Nukentėjusioji A. Č. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. vasario 16      d. pas ją ir vyrą į svečius apie 12 val. atvažiavo M. P., susitikimo metu jie vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 21 val. ji pastebėjo, kad M. su kažkuo intensyviai susirašinėja, suprato, kad su I., buvusia savo mergina, kuri dabar yra G. S. sutuoktinė. Suprato, kad su ja susirašinėja, nes M. labai norėjo nuvykti pas D. I., kuri yra I. sesuo ir pas kurią tuo metu buvo I.. Tačiau vykti pas D. jo neleido ir paskambino G. S. pasakyti, kad jo žmona nerašinėtų, skambino tarp 21.30 val. ir 22.00 val. Apie 22.30 val., pas ją į namus atvažiavo G. S., ji atidarė duris, tada G. ją griebė už kaklo, prirėmė prie sienos ir pradėjo smaugti, viskas įvyko namo koridoriuje, ji daužė per veidą G. norėdama išsilaisvinti ir bėgo į kambarį skambinti policijai, kai bėgo į namo vidų paskui ją atbėgo I., bet jai sakė eit žiūrėt ką jos vyras daro. Kai ją smaugė jautė skausmą. Šiuos nukentėjusiosios parodymus betarpiškai patvirtino ir nukentėjusysis M. P., teisiamojo posėdžio metu paaiškindamas, kad išgirdęs triukšmą atėjo pažiūrėti kas vyksta ir pamatė, kaip G. S. yra už kaklo suėmęs ir prie sienos prispaudęs A. Č.. Netikėti šiais nukentėjusiųjų parodymais, teismas neturi jokio pagrindo, kadangi nukentėjusieji viso proceso metu savo parodymuose buvo nuoseklūs, o juos patvirtina kita bylos medžiaga.

Specialisto išvada Nr.   346/2024(02) nustatyta, kad A. Č. įvykio metu buvo padaryti odos nubrozdinimai smakro dešinėje ir kairėje, poodinės kraujosruvos pažandės dešinėje, kaklo dešinėje. Sužalojimai atitinka  nežymų  sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (- ais) galimai ranka/pirštais suspaudžiant kaklą, tuo padarant poodines kraujosruvas pažandės dešinėje, kaklo dešinėje bei atsikišusiais bukabriauniais daiktais, galimai nagais apdraskant smakrą, tuo padarant odos nubrozdinimai smakre abipus. Taigi specialisto išvada nukentėjusiajai A. Č. konstatuoti įvykio metu padaryti sužalojimai, patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, kad G. S. smaugė A. Č.. Kartu liudytojas M. Č., kuris įvykio metu miegojo ir pačio įvykio tiesiogiai nematė, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jo žmona A. Č. jam pasakojo, kad ją smaugė S.. Ant A. Č. kaklo buvo mėlynės apie pora savaičių ir ji skundėsi kaklo skausmu. Tuo tarpu, peržiūrėjus pareigūno, kuris po konflikto, atvyko į įvykio vietą, kūno kameros įrašą, matyti, kad iš karto po įvykio, net ir būdama aiškaus streso būsenoje A. Č., nurodė, kad atvykęs asmuo, tai yra kaltinamasis, ją iš karto pradėjo smaugti iki kol atėjo M.. Taigi iš pirminių nukentėjusios paaiškinimų, matyti, kad ji nurodė, jog jai atidarius namo duris G. S. iš karto pradėjo ją smaugti. Šie duomenys patvirtina aukščiau aptartus nukentėjusiųjų parodymus. Be to, ta pačias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir 2024 m. vasario 17 d. pareiškime, kuriame išdėstė
2024 m. vasario 16 d. vykusio konflikto aplinkybes. Tokiu būdu nekyla abejonių, kad pas A. Č. atvykęs G. S. ją smaugė ir taip laikė prirėmęs prie sienos, o nors pats kaltinamasis ir neigia smaugimo faktą, nurodydamas, jog tik laikė, prispaudęs ties krūtine, prirėmęs nukentėjusiąją prie sienos, ši kaltinamojo pateikta įvykių seka laikytina tik jo gynybine versija, nes kaip aukščiau aptarta A. Č. smaugimo faktą patvirtino nukentėjusysis M. P., specialisto išvada nustatyti aiškūs sužalojimai, o liudytojas M. Č. patvirtino, kad ant nukentėjusiosios kaklo buvo smaugimo žymės.

Tai, kad smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją buvo atlikti būtent A. Č. gyvenamojoje vietoje, patvirtina 2024 m. vasario 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame fiksuota, kad įvykio vieta – adresu (duomenys neskelbtini).

Virš aptartų įrodymų kontekste, konstatuotina, kad G. S. 2024 m. vasario 16 d. apie 22.50 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, panaudojo fizinį smurtą prieš A. Č., tai yra ranka griebė nukentėjusiajai už kaklo ir prirėmęs koridoriuje prie sienos smaugė, ir taip dėl odos nubrozdinimo smakro dešinėje ir kairėje, poodinės kraujosruvos pažandės dešinėje, kaklo dešinėje nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. Č. sveikatą. G. S. veikė tiesiogine tyčia, kadangi kaip pats teisiamojo posėdžio metu paaiškino, atvyko pas A. Č. aiškintis santykių, tuo tarpu atvyko tamsiu paros metu, nekviestas, taigi akivaizdu, kad priešiško veikimo modelis prieš A. Č. kaltinamajam jau buvo susiformavęs prieš A. Č. atidarant namų duris, o smaugimo veiksmus kaltinamasis atliko sąmoningai, tokiu būdu, siekdamas pademonstruoti savo pranašumą prieš nukentėjusiąją.

 

Dėl BK 138 straipsnio 1 dalies

 

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-976/2019). Sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų medicininius kriterijus apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (BK 141 straipsnis), jų 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus (atvejai, susiję su psichikos sutrikimo laipsnio ir masto nustatymu), nustato teismo medicinos ekspertai. Šių taisyklių 7 punkte nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ nustatytų padarinių, bet, be kita ko, sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (7.1 punktas). 

Nagrinėjamu atveju G. S. kaltinimai pareikšti ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2024 m. vasario 16 d. apie 22.50 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, panaudojo fizinį smurtą prieš M. P., tai yra jam bandant apginti nukentėjusiąją A. Č., jis gi, M. P., pargriovė ant grindų ir įspyrė ne mažiau tris kartus nukentėjusiajam į veido sritį, ir taip dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvos po dešinės akies obuolio jungine, viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinės nubrozdinimo, dešinio skruostikaulio lanko skeveldrinio lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. P. sveikatą. Tai, kad 2024 m. vasario 16 d. nukentėjusiajam M. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, betarpiškai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.   G   343/2024   (02) kuria M. P. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinės nubrozdinimas, dešinio skruostikaulio  lanko skeveldrinis lūžis. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, vienu ar daugiau trauminiais poveikiais.

Nukentėjusysis M. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. vasario 16 d. leido laiką pas A. Č. ir jos vyrą namuose, vakaro metu pradėjo susirašinėti su D. I., kuri yra jo buvusios sugyventinės I., kuri yra kaltinamojo dabartinė žmona, sesuo. Susirašinėdamas telefonu manė, jog bendrauja su I.. Jam taip leidžiant laiką, išgirdo, kad kažkas paskambino į A. Č. namų duris, pastaroji nuėjo atidaryti durų. Tuo metu jis išgirdo triukšmą ir nuėjo pasižiūrėti kas vyksta, nuėjęs prie durų pamatė, kad kaltinamasis laiko paėmęs už kaklo A. tokiu būdu ją prispaudęs prie sienos. Tada jis pribėgo prie G. jam trenkė, o G. atsisuko, stūmė jį, jis nukrito, nes jau buvo gerokai neblaivus, ir G. jam spyrė iš kojos, pajuto smūgį į veidą tris kartus, po ko jis prarado sąmonę. Nepamena tiksliai ar jam buvo smūgiuota ir iš rankos. Jam buvo sužalota akis, žandikaulis lūžęs, skilę, lūpa nubrozdinta, akis mėlyna, antakis prakirstas, pakankamai ilgai gydėsi. Tuo tarpu kaltinamasis G. S., dėl šio epizodo kaltu prisipažino iš dalies, teisiamojo posėdžio metu nurodydamas, kad kol jis laikė prispaudęs A. jam iš nugaros pribėgo M. P. ir trenkė jam į galvos sritį, tada jis atsisuko ir vieną kartą trenkė M. P. ranka į dešinę veido sritį, gal žandą, o gal smilkinį, po ko M. P. nukrito ties durimis, nepasakytų, kad smūgis buvo stirpus. Jis perlipo gulintį M. P., tai yra perlipo jo kojas, ir pabėgo į lauką. Gulinčio M. P. nespardė, jei būtų spardęs mano, jog būtų buvę kitokie sužalojimai.

Vis tik, nors kaltinamasis G. S., kaltu dėl M. P. sužalojimo prisipažino tik iš dalies, jo kaltė šioje baudžiamojoje byloje neabejotinai įrodyta visa apimtimi. Visų pirma, kaip jau aukščiau aptarta, specialisto išvadoje nurodyti aiškūs 2024 m. vasario 16 d. M. P. patirti sužalojimai, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių rezultate, sužalojimai galėjo būti padaromi ranka, koja ar kitais panašaus pobūdžio daiktais. Sužalojimai nepadaryti griūnant. Specialisto išvadoje fiksuoti sužalojimai ir jų atsiradimo mechanizmas patvirtina nukentėjusiojo duotus parodymus, apie tai, kad jam nukritus ant žemės, kaltinamasis jį spardė, nors pats kaltinamasis ir neigia šią aplinkybę, nurodydamas, kad tik vieną kartą trenkė nukentėjusiajam į dešinę veido pusę, gal į žandą, o gal į smilkinį. Įvertinus tai, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog sužalojimai galėjo atsirasti ir ne vieno trauminio poveikio rezultate, atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, o būtent tai, kad nukentėjusiajam buvo sužalota tiek dešinė akis, tiek padarytas dešinio skruostikaulio lanko skeveldrinis lūžis, kurie veido išsidėstyme, lokaliai yra gana nutolę vienas nuo kito, teismas sprendžia, jog kaltinamasis pargriovęs nukentėjusįjį ant žemės, pastarajam spyrė į veido sritį ne mažiau kaip tris kartus. Tokią išvadą teismas daro be kita ko įvertinęs ir tai, kad nukentėjusysis M. P. nuo pat įvykio pradžios buvo nuoseklus, dėl jo atžvilgiu naudoto fizinio smurto. O būtent tai, kad ir 2024  m. vasario 17 d. surašytame pareiškime, M. P. nurodė, kad jam būnant pas A. Č., atvykęs kaltinamasis G. S., jį parvertė ant žemės ir tris ar keturis kartus, tiksliai nepamena, spyrė jam į veido sritį, nuo smūgio nieko neatsimena. Tuo tarpu ir teisiamojo posėdžio metu, net ir praėjus ilgam laiko tarpui po įvykio, nukentėjusysis vėl gi nurodė, kad G. S. jį parvertus ant žemės, G. S. jam spyrė į veido sritį ne mažiau kaip tris kartus, po ko jis trumpam parardo sąmonę. Tai, jog G. S. buvo mušamas smūgiuojant ranka ir spiriant koja, nukentėjusysis paaiškino ir pareigūnams, kurie iš karto po sumušimo, atvyko į įvykio vietą, ir tokie nukentėjusiojo paaiškinimai užregistruoti atvykusio pareigūno nešiojama kūno kamera. Be kita ko, pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas pareigūno kūno kamera fiksuotas vaizdo įrašas, kuriame fiksuotas, ne tik M. P. paaiškinimas apie patirto smurto mechanizmą, tačiau ant nukentėjusiojo veido dešinės pusės matyti aiškios smurto žymės.

Tai, kad smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo atlikti būtent A. Č. gyvenamojoje vietoje, patvirtina 2024 m. vasario 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame fiksuota, kad įvykio vieta – adresu (duomenys neskelbtini).

Aukščiau išanalizuotų ir įvertintų įrodymų visumoje teismas konstatuoja, kad kaltinamasis G. S. 2024 m. vasario 16 d. apie 22.50 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, panaudojo fizinį smurtą prieš M. P., tai yra jam bandant apginti nukentėjusiąją A. Č., jis gi, M. P., pargriovė ant grindų ir įspyrė ne mažiau tris kartus nukentėjusiajam į veido sritį, ir taip dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvos po dešinės akies obuolio jungine, viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinės nubrozdinimo, dešinio skruostikaulio lanko skeveldrinio lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. P. sveikatą. 

Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. S. teigė, kad tai M. P. jam pirmas trenkė, o tuo metu jis gindamasis, instinktyviai trenkė nukentėjusiajam, nes ir apskritai net nežinojo, kad M. P. yra A. Č. namuose, tokia kaltinamojo versija, prieštarauja byloje nustatytų aplinkybių visumai. Visų pirma kaltinamasis G. S., vyko pas A. Č. į namus, aiškintis, kodėl pastaroji jam paskambinusi, apie jį ir jo žmoną negražiai šneka, tuo tarpu nukentėjusioji A. Č., teisiamojo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog skambino kaltinamajam, nes jo žmona rašinėjo M. P. ir ji norėjo, kad kaltinamasis ,,suvaldytų“ žmoną, nes pastaroji rašė M. P.. Ši aplinkybė, atskleidžia, jog kaltinamajam prieš vykstant pas A. Č. išsiaiškinti situacijos jau buvo aišku, kad M. P. yra su ja. Kartu paminėtina, kad toje namo vietoje, tai yra koridoriuje, kur vyko kaltinamojo ir A. Č. konfliktas, dėl kurio į koridorių ir atėjo M. P., kaltinamasis turėjo matyti ateinantį nukentėjusįjį M. P. ir jo atėjimas neturėjo būti siurprizinis. Taip pat, pats nukentėjusysis M. P. nurodė, kad susistumdė su G. S., siekdamas apginti A. Č., tačiau kaltinamasis M. P. pargriovė ant žemės ir toliau tęsė konfliktą, tai yra spardė nukentėjusįjį, kas jau objektyviai negali būti vertinama kaip gynyba, juo labiau visa konfliktinė situacija negali būti vertinama kaip gynyba jau vien todėl, kad kaltinamasis pats savo iniciatyva, norėdamas išsiaiškinti santykius, tamsiu paros metu, tai yra naktį, nekviestas, atvyko į vietą kur buvo nukentėjusieji, o būtent į A. Č. namus, taigi pačio kaltinamojo elgesys laikytinas ne tik keliančiu grėsmę, bet ir įžūliu bei provokatyviu. Be to, nors kaltinamasis nurodė, kad nuo M. P. veiksmų jam galvoje buvo atsiradęs guzas, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, pats nurodė, jog į medikus nesikreipė, todėl toks kaltinamojo teigimas, laikytinas tik jo gynybine versija.

BK 28 straipsnyje įtvirtintas būtinosios ginties institutas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas, o antroje dalyje nurodyta, jog asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018).

Šiuo atveju, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad kaltinamasis gynėsi nuo nukentėjusiojo užpuolimo. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų buvęs agresyvus ir kokiu nors būdu provokavęs kaltinamąjį, priešingai kaip jau aukščiau pasisakyta, būtent kaltinamojo veiksmai, buvo provokacinio pobūdžio, jis atvyko pas A. Č. nekviestas, su ja konfliktavo, ko rezultate ją gynė nukentėjusysis M. P.. Kaltinamojo fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusysis savo intensyvumu ir tai į kurią kūno vietą buvo panaudotas, teismo vertinimu, buvo visiškai neadekvatus, nukentėjusiojo veiksmų požiūriu ir neatitinka būtinosios ginties sąlygų. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamajam įvykio metu būtų grėsęs koks nors pavojus, juo labiau kaip jau aukščiau ne kartą paminėta, jis pats, nekviestas, vėlyvu laiku atvyko pas A. Č. į namus išsiaiškinti santykių, o tokie kaltinamojo veiksmai atskleidžia būtent jo agresyvų nusiteikimą, tačiau jokiu būdu ne nukentėjusiojo pavojingą kėsinimąsi į kaltinamąjį, kurio požiūriu, kaltinamojo veiksmus būtų galima laikyti būtinąja gintimi. Taigi teismas konstatuoja, kad būtinosios ginties kaltinamojo veiksmuose nebuvo, jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra smurtavo prieš nukentėjusįjį pilnai suvokdamas savo veiksmus ir norėdamas taip veikti.

 

Bausmių skyrimas

 

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes, į kiekvieno kaltinamojo konkrečius veiksmus ir vaidmenį darant nusikaltimus, į atsakomybę lengvinančias ir sukinančias aplinkybes.

Teismas nenustatė nei kaltinamojo atsakomybę sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių, kaltinamasis padarė du baigtus nusikaltimus, abu nusikaltimai yra nesunkūs. Kaltinamasis įvykdydamas abi nusikalstamas veikas, veikė tiesiogine tyčia. Skiriant bausmę įvertinama, jog kaltinamasis G. S. abi nusikalstamas veikas atliko dėl menkavertės, tik jam vienam suprantamos priežasties, kaip jis pats teisiamojo posėdžio metu nurodė, norėdamas išsiaiškinti santykius. Teismas šioje vietoje pažymi, kad kaltinamasis į nukentėjusios A. Č. namus atvyko nakties metu, nekviestas, o tokia situacija nukentėjusiajai apskritai tapo siurprizine, kartu pasisakytina, kad visuomenėje vyraujančių moralinių nuostatų kontekste nei kaltinamojo pasirinktas paros metas, nei atlikti veiksmai, siekiant išsiaiškinti tarpusavio santykius nėra laikyti adekvačiais. Priešingai, toks kaltinamojo veikimas, nukentėjusiesiems sukėlė netikrumo jausmą, tai, kad veika buvo įvykdyta nukentėjusiosios gyvenamojoje aplinkoje, kur ji turėtų jaustis išskirtinai saugiai, atskleidžia kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos didesnį pavojingumą tiek pamatinių vertybių požiūriu, tiek ir moralės požiūriu. Kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje nėra. Nors kaltinamasis praeityje teistas, tačiau teistumai išnykę, dėl ko kaltinamasis nagrinėjamu atveju, yra teisiamas pirmą kartą, o įvertinus tai  spręstina, kad jo elgesys dar gali būti taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės, taip siekiant įgyvendinti visus bausmės tikslus.

 Atsižvelgiant į šiuos duomenis spręstina, jog teisingumo principo įgyvendinimas bus pasiektas dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo paskyrus vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą. Laisvės apribojimas yra skirtinas su intensyvia priežiūrą nustatant, kad kaltinamasis privalo būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, kartu paskiriant įpareigojimus – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 3 dalis, 4 dalies 1 punktas). Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo taip pat paskirti vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą. Laisvės apribojimas yra skirtinas su intensyvia priežiūrą nustatant, kad kaltinamasis privalo būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, kartu paskiriant įpareigojimus – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 3 dalis, 4 dalies 1 punktas).

Skirtinos bausmės subendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes iš dalies sudedant.

Kaltinamajam G. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikintina.

 

Kiti klausimai

 

Nukentėjusieji M. P. ir A. Č. byloje yra pareiškę civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti, M. P. – prašo jo naudai priteisti 1000 eurų, o A. Č. – 500 eurų. 

Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejai, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. Č., teismas įvertina du aspektus, visų pirma tai, kad kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į siekį sužaloti nukentėjusiąją bei tai, kad po šių veiksmų atlikimo nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų dar keletą savaičių jautė gėdą, turėjo dengti sužalotas vietas, vengdama neigiamos aplinkinių reakcijos, kartu jautė skausmą. Antras aspektas, ką teismas taip pat įvertina, yra tai, kad nukentėjusioji buvo užpulta savo gyvenamojoje aplinkoje, be jokios priežasties, smurto panaudojimas prieš nukentėjusiąją pačiai nukentėjusiajai buvo absoliučiai netikėtas, nors truko neilgai, tačiau buvo intensyvus, o savo nusikalstamais veiksmais kaltinamasis pažeidė nukentėjusiosios suvokimą apie saugią aplinką. Vis tik, teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios prašoma priteisti 500 eurų neturtinė žala, patirtų sužalojimų, išgyvenimų ir nepatogumų kontekste būtų neproporcinga, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo jos naudai priteistina 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nagrinėdamas nukentėjusiojo M. P. pareikštą 1000 eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti, įvertina tai, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai buvo nukreipti į gyvybiškai svarbią vietą – galvą. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis jautė stresą, netikėtumą, iš karto po įvykio jautė skausmą, kuris juntamas ir iki šiol. Pažeistas žandikaulis negali pilnai funkcionuoti, traška, yra skausmingas, ilgą laiką po įvykio nukentėjusysis negalėjo pilnai kramtyti, pilnavertiškai maitintis, mitybos racioną užpildydamas įvairiais maisto produktais, kadangi galėjo valgyti tik maistą esantį skystame pavidale. Diskomfortą jaučia iki šiol. Dėl sužalotos akies taip pat patyrė nepatogumus, nes sužalojimai matėsi dar kurį laiką, nukentėjusysis jautė gėda būdamas viešumoje. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas pilna apimtimi.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti:

Laikmenos (3 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, esančios byloje (t. 1, b. l. 140, 145, 149) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

G. S. pripažinti kaltu pagal:

-  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, su intensyvia priežiūra, nustatant, jog G. S. turi būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, su intensyvia priežiūra, nustatant, jog G. S. turi būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, su intensyvia priežiūra, nustatant, jog G. S. turi būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikinti.

Išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Iš G. S. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) nukentėjusiajai A. Č. neturtinės žalos atlyginimui.

Iš G. S. priteisti 1000 Eur (tūkstantį eurų) nukentėjusiajam M. P. neturtinės žalos atlyginimui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :

 - laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

 

Teisėja                                                                                                                       Gabrielė Kaktienė