Civilinė
byla Nr. 2S-1687-273/2010
Pirmosios
instancijos teismo teisėja Janina Dervinskienė
Procesinio sprendimo kategorija: 121.14.; 122.2.;122.3;
122.4.;128.11.
(S)
KAUNO
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R
T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės (kolegijos
pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Arūno Rudzinsko, apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio R. V. atskirąjį skundą
dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nutarties
civilinėje byloje Nr. 2-1263-54/2010 pagal pareiškėjo I. K. skundą neteisėtų antstolio R. V. veiksmų.
Teisėjų
kolegija
nustatė:
pareiškėjas,
I. K. patikslintu skundu, kreipėsi į teismą
prašydamas pripažinti antstolio R. V. veiksmus,
areštuojant I. K., a.k. (duomenys
neskelbtini) butą (duomenys neskelbtini), Jonavoje, unikalus Nr.
4698-6000-4010-0022 neteisėtais ir panaikinti 2009-06-19 turto arešto aktą bei
priteisti iš antstolio R. V. turėtas bylinėjimosi
išlaidas.
Kauno miesto
apylinkės teismas 2010 m. birželio 22 d. nutartimi skundą patenkino visiškai.
Pripažino
antstolio R. V. 2009-06-19
veiksmus, kuriais buvo areštuotas
pareiškėjui I. K., priklausantis turtas- patalpa-butas, bendras plotas:35,67 kv.m., adresas: (
duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4698-6000-4010-0022 neteisėtais ir panaikino 2009-06-19 Turto arešto aktą, kuriuo areštuotas pareiškėjui
I. K., priklausantis patalpa-butas. Priteisė iš antstolio R. V., pareiškėjui I. K., 750 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Taip pat priteisė iš antstolio R.
V., valstybei 35 Lt išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu
Atskiruoju skundu pareiškėjas antstolis R. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2010-06-22
nutartį. Skunde nurodė, jog teismas pažeidė bei netinkamai aiškino procesines
ir materialines teisės normas. Turto areštas, I. K., priklausančiam turtui buvo panaikintas 2010-04-28, todėl teismas privalėjo skolininko skundo šioje dalyje
nenagrinėti ir civilinę bylą nutraukti. Taip pat antstolis nurodo, jog
nesutinka su teismo argumentu, jog antstoliui nebuvo būtinybės taikyti kelias
priverstinio poveikio priemones. Antstolis teigia, jog turto arešto aktu
nesiekė realizuoti areštuoto turto, o tik apribojo turto disponavimo teisę.
Taip pat skunde nurodoma, jog teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti
bylinėjimosi išlaidas, kadangi nei pareiškėjas nei teismas nepateikė įrodymų,
kad tokios išlaidos buvo patirtos. Dėl to antstolis negalėjo pateikti
atsikirtimų dėl bylinėjimosi išlaidų. LR (duomenys
neskelbtini) straipsnio 6 dalis numato bendrą principą, kad dalyvaujančių
byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose ypatingosios teisenos
tvarka, nėra atlyginamos. Minėta CPK norma numato ir keletą šios taisyklės
išimčių, t.y. tais atvejais, kai dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos
baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Antstolis vykdymo
procese negali turėti jokių priešingų interesų, nes privalo imtis visų teisėtų
priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai
padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas
I. K. ir jo atstovė advokatė K. Č.,
prašo antstolio R. V. atskirąjį skundą atmesti ir palikti
galioti Kauno miesto apylinkės teismo2010-06-22 nutartį nepakeistą. Priteisti
iš antstolio turėtas bylinėjimosi išlaidas, rengiant atsiliepimą į atskirąjį
skundą. Atsiliepime nurodoma, jog antstolis, žinodamas apie baudos sumokėjimo faktą ir priimdamas
patvarkymą nevykdyti vykdomojo dokumento ir nurodydamas jį grąžinti, antstolis
privalėjo panaikinti areštą turtui, kuris buvo įformintas 2009-06-19 turto
arešto aktu. Paaiškėjus, kad vykdymas pradėtas be pagrindo, buvo nurodyta
darbdaviui vykdomojo dokumento nevykdyti, antstolis pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. privalėjo grąžinti
vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o pagal minėto straipsnio 4 d. - panaikinti
visas priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui įvykdyti, pagal (duomenys neskelbtini) str. - vykdomąją bylą nutraukti.
Išieškomų pinigų sumą 720 Litų, jeigu būtų reikėję ją išieškoti, galima buvo iš
darbo užmokesčio, kur ir buvo nusiųstas vykdyti vykdomasis raštas. Areštuoto
turto vertė, pagal VĮ Registrų centro duomenis, bylos metu buvo 63 200 litų. Teismas
pagrįstai priteisė iš
antstolio R. V. bylinėjimosi išlaidas - 750 litų. Atskirajame
skunde nepagrįstai
nurodoma, kad teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas be jokių įrodymų. Byloje
buvo pateikti visi pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys sumokėtas sumas, t.y. turėtas būtinąsias
išlaidas dėl atstovavimo teisme ir procesinių dokumentų. Antstolis
turėjo galimybę ir net
pareigą rūpintis bylos eiga, visi advokatės K. Č. ir advokato padėjėjo V. M. išrašyti už teisines paslaugas pinigų priėmimo kvitai
buvo bylos medžiagoje. Antstolis turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga,
tiesiogiai dalyvauti teismo posėdyje, tačiau nedalyvavo nei viename teismo
posėdyje, ir susižinoti duomenis apie pareiškėjo I. K. pateiktus įrodymus dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Pažymėtina, kad priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra savarankiškas
reikalavimas, todėl antstolis šiuo atveju net negalėjo ginčyti atstovų išrašytų
pinigų priėmimo kvitų, todėl argumentas, kad dėl to jis negalėjo pareikšti
atsikirtimų yra teisiškai netinkamas. I. K. pateikė skundą teismui dėl antstolio
veiksmų, prašė pripažinti juos neteisėtais, o antstolis su tokiu skundu
nesutiko ir prašė jį atmesti. Vien šios aplinkybės patvirtina jog buvo
akivaizdūs priešingi interesai.
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų
patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis,
338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad (duomenys
neskelbtini) straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų
nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių
pagrindų.
Teisėjų kolegija sutinka su teismo nutarties argumentais. Nagrinėjamoje
byloje ginčas kilo dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais, areštuojant
pareiškėjo I. K. butą ir dėl bylinėjimosi išlaidų
atlyginimo. Bylos duomenimis nustatyta, antstolis
R. V. 2009-05-28 patvarkymu Nr. 0147/09/02181,
vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., priėmė vykdyti
išieškotojo Kauno AVMI 2009-05-28 pateiktą vykdyti Kauno m. VPK VP EPT
2009-03-19 nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. 279004, dėl 200 Lt
skolos išieškojimo iš I. K.. Antstoliui, nustačius, jog
skolininkas I. K. dirba UAB
“HEGELMANN TRANSPORTE“ ir turi nekilnojamąjį turtą Jonavoje 2009-06-19
taikė dvi priverstinio vykdymo priemones: priėmė patvarkymą vykdyti
vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo ir išsiuntė jį į skolininko darbovietę
UAB “HEGELMANN TRANSPORTE“ ir areštavo
skolininko turtą – butą, esantį Chemikų g. 26-23, Jonavoje.
Kaip matyti iš bylos medžiagos,
pareiškėjas I. K., jam paskirtą 200 litų baudą sumokėjo
laiku t.y. iki priverstinių vykdymo priemonių taikymo. Teisėjų kolegija sutinka
su teismo argumentu, jog skolos suma t.y. 720,09 Lt, kuri buvo priskaičiuota kartu
su vykdymo išlaidomis, nebuvo didelė. LR (duomenys neskelbtini) str.
2 d., numato, jog antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau,
negu jo reikia išieškotinai ir vykdymo išlaidoms padengti. Iš byloje esančių
duomenų matyti, jog antstolis 2010-06-19 turto arešto aktu areštavo pareiškėjo
vardu registruotą nekilnojamąjį turtą- butą. Įvertinant tai, jog buto vertė, bylos duomenimis,
gerokai viršijo išieškomą pinigų sumą, antstolis neturėjo pagrindo areštuoti
pareiškėjui priklausantį turtą. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas.
Tai reiškia, jog antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų
suteiktų įgaliojimų. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje
esančius įrodymus, pagrįstai pripažino antstolio veiksmus, kuriais buvo
areštuotas pareiškėjui I. K. priklausantis turtas,
neteisėtais ir panaikino 2009-06-19 turto arešto aktą, aukščiau minėtam turtui.
Nepagrįstas pareiškėjo antstolio R. V. argumentas, jog teismas
neturėjo teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi nei
pareiškėjas nei teismas nepateikė įrodymų, kad tokios išlaidos buvo patirtos. Kaip
matyti iš byloje esančių pateiktų pinigų priėmimo kvitų, kurie patvirtina apie
sumokėtas sumas, teismas pagrįstai priteisė iš antstolio R.
V. 750 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 6, 59,60). Kadangi, šiuo atvejų, dalyvaujančių
byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo yra skirtingas, teismas
bylinėjimosi išlaidas priteisė pagrįstai. ((duomenys
neskelbtini) straipsnis 6 dalis).
Taip pat priteistinos pareiškėjo I. K. naudai turėtos bylinėjimosi išlaidos, rengiant
atsiliepimą į atskirą skundą. LR CPK 88 str. 6 d., numato, jog prie išlaidų
susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato
padėjėjo pagalbai apmokėti.
Teisėjų kolegija, remdamasi
išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo
nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta nepažeidžiant procesinių teisės
normų, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1
punktu,
n u t a r i a :
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį
nepakeistą.
Priteisti iš antstolio R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kontoros
adresas 9duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėjui I. K.,
asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 200 Lt (du šimtus
litų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Kolegijos pirmininkė Izolda
Nėnienė
Kolegijos teisėjai Raimondas Buzelis
Arūnas Rudzinskas