Civilinė byla Nr. 2A-329-259/2019

 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03029-2017-3

 Procesinio sprendimo kategorijos: 

 2.6.8.5.;2.6.8.8.;2.6.10.5.2.1; 2.6.10.2.4.1.;

 2.6.10.6.;3.3.1.20.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Likon“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Likon“ dėl nuostolių priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB ,,AGA” kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Likon“ 13 544,50 Eur nuostolius, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 203,17 Eur žyminį mokestį, 47,00 Eur vertimo išlaidas. Nurodė, kad šalys 2014-07-16 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 07/16-14 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo nuvalyti metalinę talpyklą 275-VCCP-20-FI (toliau – Talpykla) ir nudažyti ją pagal pridedamą schemą, o ieškovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus ir panaudotas medžiagas. 2014-07-24 mokėjimo pavedimu Nr. 4573 UAB „AGA“ sumokėjo UAB „Likon“ 1 158,48 Eur avansą. Gavęs pranešimą apie atliktų darbų pabaigą, UAB „AGA“ aptarnavimo inžinierius R. Z. 2014-09-30 nuvyko pas atsakovę priimti atliktus darbus. Apžiūrėjęs Talpyklą, inžinierius nustatė, kad valymo ir dažymo darbai pagal Sutartį atlikti tinkamai, tačiau viršutinėje Talpyklos dalyje pastebėjo apytiksliai 3-4 cm gylio įlenkimus, kurių priduodant Talpyklą atsakovei, nebuvo. Dėl šių įlenkimų atlikti darbai nebuvo priimti. Ieškovė su atsakove 2014-10-03 pasirašė aktą, kuriuo konstatuota, kad Talpyklą įlenkė atsakovė. Technikos priežiūros tarnyba (toliau – Tarnyba) apžiūrėjusi Talpyklą 2014-10-14 techninės būklės patikrinimo ataskaitoje nurodė, kad slėginio indo viršutinė dalis sulankstyta, įlenkimai iki 35 mm ir indas naudojimui netinkamas. Ieškovė atsakovei 2015-10-26 pareiškė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovė 2015-02-12 atsakė į pretenziją, kuria atsisakė atlyginti nuostolius, bet sutiko savo lėšomis ir darbu suremontuoti Talpyklą. Ieškovė 2015-02-19 pateikė prašymą Tarnybai, norėdama išsiaiškinti, ar atsakovė turi pakankamą kvalifikaciją, patirties ir gebėjimų atlikti Talpyklos remonto darbus, kokios Lietuvoje registruotos įmonės gali atlikti tokį remontą, taip pat, kokie reikalavimai keliami tokių darbų atlikimui. Pastaroji, atsakydama į prašymą, 2015-03-16 rašte nurodė, kad Talpykla turi būti remontuojama vadovaujantis Slėginių indų naudojimo taisyklėse DT12-02 (toliau – Taisyklės) nustatytais reikalavimais, tai yra slėginio indo remontui turi būti taikomi analogiški reikalavimai ir technologija kaip ir jį gaminant. Slėginio indo remonto technologija turi būti suderinta su gamintoju ir įgaliota įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga. Atlikus slėginio indo remontą, turi būti atliktas slėginio indo neeilinis techninės būklės tikrinimas. Taip pat buvo pranešta, kad Tarnyba neturi duomenų, kokios Lietuvoje ir užsienyje esančios įmonės gali atlikti Talpyklos remontą. Iš Tarnybos atsakymo tapo aišku, kad atsakovė, neturinti praktikos slėginių indų gamybos ir/ar remonto srityje bei atsižvelgiant į tokių remonto darbų atsakingumą ir didelius reikalavimus, keliamus darbams, yra nepajėgi juos atlikti. Siekdama apskaičiuoti patirtų nuostolių dydį ieškovė kreipėsi į UAB „Marleksa“, kuri pateikė Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 17-203-74. Atsakovei sugadinus Talpyklą, ieškovė patyrė 13 544,50 Eur nuostolį. Nors tarp šalių sudaryta paslaugų teikimo sutartis, ieškovės nuomone taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi ieškinys reiškiamas ne dėl atliktų darbų trūkumų, o dėl padarytos žalos atlyginimo, atsakovei pažeidus CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodytas elgesio taisykles.

2.       Alytaus apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „Likon“ 13 544,50 Eur skolą, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 260,04 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „AGA”.

3.       Atsakovė UAB „Likon“ pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose nurodė, kad tarp kilusių pasekmių (žalos) ir atsakovės veiksmų nėra priežastinio ryšio, nes atsakovė negali būti atsakinga už pareigas, kurias privalėjo atlikti ieškovė tikslu išvengti kilusių padarinių (žalos). Nustačius, kad tarp šalių sudaryta rangos sutartis, jai taikomos CK rangos santykius, o ne paslaugų santykius reglamentuojančios teisės normos. CK 6.648 straipsnis nustatė ieškovei, perdavusiam Talpyklą atsakovei, pateikti jos atitikties dokumentus, kurių ieškovė nepateikė, apie juos neinformavo. Be to, reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, įstatymas nustato vienerių metų ieškinio senaties terminą. Kadangi per vienerių metų terminą nuo nustatytų darbų trūkumų reikalavimas nebuvo pareikštas, ieškovė praleido terminą reikalavimui dėl atliktų darbų trūkumų pareikšti. Ieškovė ieškinyje padarė aritmetinę klaidą, iš nurodytų nuostolių sudedamųjų dalių – 7 790,00+1 158,48+1 754,50 sudaro ne 13 544,50 Eur, bet 10 702,98 Eur. Atsakovė nėra atsakinga dėl kilusių pasekmių, pakraunant ir iškraunant Talpyklą, dėl ko civilinė atsakomybė jai negali būti taikoma. Ieškovė iki Sutarties sudarymo turėjo atskleisti Talpyklos techninius parametrus, tačiau ji neinformavo atsakovės apie Talpyklos konstrukciją ir ypatumus. Ieškovė perdavė atsakovei Talpyklos duomenis – diametrą, ilgį, svorį, pagal kuriuos atsakovė paskaičiavo sienelės storį (pagal metalų svorių žinyną). Pagal savo atliktus paskaičiavimus, atsakovė įvertino, kad Talpyklą galima guldyti horizontaliai ant atramų. Vizualiai negalima buvo matyti, kad Talpykla plonasienė. Atsakovė net ir būdama verslo atstovė, negalėjo žinoti ir numatyti, kad sutartimi įsipareigojo atlikti nuvalymo ir dažymo darbus plonasienio slėginio indo, kurio remontui yra taikomos Slėginių indų naudojimo taisyklės. Sutartyje slėginis indas įvardintas metaline Talpykla, todėl atsakovė ją remontavo kaip paprastą metalinę Talpyklą. Atsakovė nesutiko su Kilnojamojo turto vertinimo ataskaita, su turto vertės nustatymo metodika. Be to, ieškovė neatsiskaitė su atsakove už dažymo darbus, dėl kurių ieškovė atsakovei pretenzijų neturi. Ieškovė atsakovei sumokėjo 1 158,48 Eur avansą, todėl liko skolinga 1 336,60 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą pakeitė: priteisė iš atsakovės UAB „Likon“ 10 702,98 Eur nuostolius, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. birželio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 997,22 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „AGA“ ir 11,52 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; taip pat grąžino ieškovei 42,62 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalį.

5.       Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu 2018 m. rugsėjo 24 d. ieškovės atstovas patikslino ieškinio reikalavimą ir nurodė, kad dėl aritmetinės klaidos buvo netiksliai nurodytas nuostolių dydis, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovės ne 13 544,50 Eur nuostolius, o 10 702,98 Eur (t. 2 b. l. 115). Ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad atsakovei atliekant dažymo darbus buvo apgadinta ieškovei priklausanti Talpykla. Taigi ieškovė reiškia reikalavimą dėl deliktinės atsakomybės atsakovei taikymo.

6.       Teismas nustatė, kad šalys 2014-07-16 sudarė Paslaugų teikimo Sutartį Nr. 07/16-14, sutarties objektas metalinės Talpyklos nuvalymas ir nudažymas kvarcinio smėlio pagalba. Nors šalys sudarė Paslaugų teikimo sutartį, iš byloje esančių duomenų teismas sprendė, jog tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai. Teismas nurodė, kad ginčo Talpykla apgadinta būtent atsakovui atliekant pagal Sutartį numatytus darbus. Šią faktinę aplinkybę patvirtina 2014-10-03 surašytas atliktų darbų defektų aktas apie nustatytus Talpyklos įlenkimus dažymo darbų metu (t. 1 b. l. 12- 13). Byloje nekilo ginčo, kad ieškovė patyrė žalą, tačiau, atsakovės nuomone, ieškovei žala atsirado dėl jos paties kaltės, t. y. dėl to, kad ieškovė nepateikė visos informacijos apie Talpyklos ypatingąsias savybes (sienelių storį), talpyklą charakterizuojančių dokumentų, nurodymų kaip atlikti darbus, be to, 2014-05-06 elektroniniu laišku kreipdamasi dėl darbų atlikimo, atsakovė nurodė, kad reikalingas pasiūlymas, ne slėginio indo, o Talpyklos nuvalymui iki metalo, gruntavimui bei dažymui dvikomponenčiais dažais (t. 1 b. l. 92-94).

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas nėra dažymo darbų specialistas, jis nežinojo, kaip geriau dažyti vartant ar keliant, tai turėjo būti atsakovo prerogatyva, dėl to ir buvo ieškoma įmonė, kompetentinga tokius darbus atlikti. Ieškovas, siųsdamas elektroninį laišką atsakovui, nurodė Talpyklos fizinius duomenis – diametrą, aukštį, storį, nurodė reikalavimą dažyti horizontalioje padėtyje bei pridėjo nuotrauką, kurioje matyti, kad ant Talpyklos aiškiai užrašyta CO2..

8.       Teismo nuomone, atsakovo atstovas, būdamas savo srities specialistas, nuotraukoje pamatęs Talpyklą, su tam tikrais ją identifikuojančiais ženklais - CO2, tai yra objektą su kokiu dar nedirbęs, pirmiausia turėjo pareikalauti visos Talpyklą charakterizuojančios medžiagos bei dažymo instrukcijos. Atsakovas yra juridinis asmuo ir ilgą laiko tarpą šioje srityje veiklą vykdantis verslo subjektas, kuriam keliami aukštesni reikalavimai negu įprastam fiziniam asmeniui. Todėl atsakovas, prieš sudarydamas Sutartį, privalėjo įsitikinti, su kokio tipo objektu ketina dirbti, o to nepadaręs atsakovas prisiėmė riziką dėl Talpyklos pažeidimų ir privalėjo grąžinti tokios pačios būklės kokia ji buvo arba įrodyti, jog jis nekaltas dėl Talpyklos būklės pablogėjimo.

9.       Teismas pažymėjo, kad atsakovui pamačius Talpyklą, su kuria nebuvo tekę dirbti, paguldytą ant specialių kojų, taip pat nekilo kausimų, nors akivaizdu, kad turėjo kilti, dėl indo charakteristikos bei ar dažant galima jį nukelti nuo specialių kojų. Pats atsakovo atstovas vertina, kad svarbu buvo žinoti Talpyklos sienų storį, tačiau jis į ieškovą dėl šios informacijos nesikreipė, paskaičiavimus atliko pats. Teismo vertinimu, faktas, kokią pastatymo technologiją naudojant buvo dažoma Talpykla, neturi teisinės reikšmės byloje, nes darbus atliekant atidžiai ir rūpestingai, nuostolių galėjo neatsirasti tiek ridenant Talpyklą, tiek ją kilnojant ar panašiai.

10.       Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, jog tikėtinai, kad ieškovui nebūtų atsiradusi žala, jeigu atsakovas nebūtų pažeidęs pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. jis turėjo numatyti, kad atliekant tokio tipo Talpyklos valymo ir dažymo darbus ieškovui gali būti padaryta žala, todėl turėjo imtis veiksmų, užtikrinančių, kad atliekant darbus jai nebus padaryta pažeidimų.

11.       Teismas taip pat pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus, kad ieškovas, sudarydamas Sutartį su atsakovu dėl slėginio indo remonto, elgėsi neatsargiai ir pažeidė Slėginių indų naudojimo taisyklių 7, 21, 49, 52 punktus. Teismo nuomone, nei vienas iš nurodytų punktų nesusijęs su atsakovu, kadangi taisyklių nurodytuose punktuose kalbama apie sudėtingą ir nesudėtingą remontą, kuriam keliami tokie pat reikalavimai kaip ir slėginio indo gamybai bei prie kurių dažymo darbai nepriskiriami (t. 2 b. l. 109 (vokas)). Atsakovo atstovai klaidingai interpretuoja Taisyklių taikymo sritį – kokių darbų atlikimas įtvirtintas taisyklėse, o kai kurių punktų turinį koreguoja sau naudingesne prasme (t. 2 b. l. 106, Taisyklių 52 punktas).

12.       Teismas konstatavo, jog ieškovo kaltė dėl žalos atsiradimo nenustatyta, o byloje yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastinis ryšys tarp padarytų veiksmų ir atsiradusios žalos, dėl ko atsakovas kaltas dėl kilusios žalos ir turi pareigą atlyginti žalą (CK 6.264 straipsnis).

13.       Teismo nuomone, tiek ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita, tiek eksperto išvada laikytini tinkamais įrodymais vertinant padarytos žalos dydį dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas prašė mažesnio nuostolių dydžio negu nustatyta ginčo objekto vertė vadovaujantis ekspertizės išvada, ieškovui priteisė jo prašomą 7 790,00 Eur sumą.

14.       Teismas vertino kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad atsakovas priėmė remontui indą, kuris jau tada buvo netinkamas naudoti. Nurodė, kad Talpykla buvo pripažinta tinkama naudoti 2011-05-19, sekanti patikra turėjo būti atlikta 2013-03-20, tačiau 2013-03-18 Talpykla buvo demontuota dėl įmonės, kuri naudojo Talpyklą, pasibaigusios veiklos. Tačiau į bylą nepateikti jokie duomenys patvirtinantys, kad dėl kažkokių priežasčių iki Talpyklos apgadinimo ji buvo netinkama naudoti. Teismo nuomone, visiškai nelogiška, kad ieškovas, matydamas, jog Talpykla netinkama naudoti, nusprendė dar investuoti į indą pinigines lėšas, t. y. prarasti 2 495,00 Eur. Todėl teismas padarė išvadą, kad ginčo Talpykla iki dažymo darbų buvo tinkama naudoti. Techninės priežiūros tarnyba 2014-10-14 Techninės būklės patikrinimo ataskaitoje davė išvadą, kad po apgadinimų atsiradusių atsakovui atliekant dažymo darbus įrenginys tapo netinkamu naudoti. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovo prašymas priteisti 10 702,98 Eur žalą yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Likon“ prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė yra kalta dėl atsiradusios žalos ir kad priežastimi žalai atsirasti buvo atsakovės veiksmai, yra nepagrįsta. Teismas nepasisakė ir nevertino atsakovės pateiktų įrodymų apie tai, kad ieškovė nesuteikė informacijos apie darbų objektą, kad suklaidino atsakovę, jog dažymo darbai bus atliekami metalinei talpyklai. Ieškovė, kurios veikla susijusi su slėgimais indais, žinojo ir suprato, kad atsakovei perduoda dažymo darbams atlikti slėginį indą, o ne metalinę talpyklą. Ieškovės kaltė pasireiškė tuo, kad sutartyje dėl darbų atlikimo ji neteisingai nurodė objektą, pavadinusi jį „talpykla“, o ne „slėgimu indu“, dėl ko atsakovė neturėjo imtis jokių papildomų atsargumo priemonių talpyklos dažymo darbų atlikimui. Tuo atveju, jei atsakovė būtų gavusi informaciją, kad objektas yra dvisienis slėginis indas, taipogi jei būtų pateiktas slėgimo indo pasas, dažymo darbų tokiu būdu, kaip kad buvo atlikta, atsakovė nebūtų atlikusi. Nei iki sutarties sudarymo, nei sudarant sutartį ir vėliau, vykstant dažymo procesui, ieškovė neinformavo atsakovės apie talpyklos konstrukciją ir ypatumus (LR CK 6.163 straipsnis). Ieškovė pripažino ir patvirtino, kad ji neatskleidė atsakovui informacijos apie objektą, dėl kurio dažymo darbų buvo susitarta. Minėtą aplinkybę patvirtina įrodymai: ieškovės atstovas A. P. pateikė atsakovei pasiūlymą elektroniniu paštu: „Norėčiau gauti pasiūlymą talpyklos nuvalymui iki metalo ir jos gruntavimui bei dažymui dvikomponenčiais dažais. Talpykla yra 2,3 m diametro ir 12 m ilgio (aukščio). Svoris - apie 14 t. Ją reikėtų dažyti horizontaliai“; 2014-07-16 paslaugų teikimo sutartimi buvo susitarta nuvalyti ir nudažyti ne slėginį indą, o metalinę talpyklą; užsakovas (ieškovė) trečiuoju sutarties punktu įsipareigojo vykdyti atliekamų darbų priežiūrą ir kontrolę. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė neatliko sutartimi prisiimtos pareigos: nesudarė technologinio proceso eigos, pažeidė informavimo pareigą atskleisti atsakovei indo ypatumus, dar daugiau - nevykdė atliekamų darbų priežiūros ir kontrolės, nepateikė slėginio indo paso, kurs buvo pateiktas tik į bylą.

15.2.                      Atsakovė, net ir būdama verslo atstovė, turėdama patirtį savo darbų srityje, negalėjo žinoti ir numatyti, kad Sutartimi įsipareigojo atlikti nuvalymo ir nudažymo darbus plonasienio slėginio indo, kurio remontui yra taikomos Slėginių indų naudojimo taisyklės (toliau - Taisyklės). Kadangi Sutartyje plonasienis slėginis indas įvardytas „metaline talpykla“, atsakovė ją remontavo ne kaip slėginį indą, o kaip paprastą metalinę talpą. Viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai tenka (CK 6.206 straipsnis). Ieškovė, sudarydama sutartį su atsakove dėl slėginio indo remonto elgėsi neatsargiai ir nerūpestingai, dėl ko pati privalo prisiimti atsakomybę už atsiradusius nuostolius. Ieškovė pažeidė Taisyklių 7, 21, 49, 52 punktuose nustatytas jai pareigas. Teismas nurodytų atsakovės argumentų nevertino, dėl jų nepasisakė, nepagrįstai perkeldamas atsakomybę už žalą atsakovei.

15.3.                      Ieškovė, pasirinkdama įmonę dėl slėgimo indo remonto, pažeidė Slėgimo indo naudojimo instrukciją, kurios įvadinėje dalyje nurodyta, kad „Talpyklos, jos vamzdynų ir kitos įrangos techninį aptarnavimą bei remontą gali atlikinėti tik pilnai apmokytas ir tam paskirtas personalas“. Pasirinkdama atsakovę slėgimo indo remonto atlikimui, ieškovė orientavosi į mažą kainą, tačiau nevertino, kad turi pareigą pasirinkti slėgimo indo remontui tik tokią įmonę, kurios darbuotojai turi tinkamą kvalifikaciją minėtų darbų atlikimui.

15.4.                      Atsakovė nesutinka su ieškovės nurodytu 7 790 Eur žalos dydžiu ir indo verte iki jo apgadinimo, kuri anot ieškovės vertintojo yra 9 980 Eur, t. y. didesnė nei jos įsigijimo kaštai. Talpykla yra pagaminta 1986 m., jos įsigijimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė 2011-06-14 ją įsigijo už 6 753,69 Eur. Po įsigijimo talpykla buvo naudojama, todėl darytina išvada, kad ji dar labiau nusidėvėjo. Teismas nepagrįstai nesivadovavo UAB „Aga“ pateiktais talpyklos 275-VCCP-20-FI likutinės vertės duomenimis, kurie patvirtina, kad 2014 m. rugsėjo mėnesio duomenimis likutinė vertė nurodyta 3 939,65 Eur. Tokio dydžio nuostolius ieškovė patirtų, jei būtų netekusi viso indo. Tačiau ieškovė, net ir negalėdama indo panaudoti pagal paskirtį, gali turėti naudos, priduodama indą kaip metalo laužą. Tiek turto vertintojas, tiek ekspertas nurodė, kad indo vertė, vertinant jį kaip metalo laužą, yra 2 300 Eur. Iš to seka, kad teismas, nustatydamas apgadinto turto vertę, rėmėsi prielaidomis, nustatydamas nuostolių dydį netaikė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo kriterijų.

15.5.                      Atsakovė nesutinka su kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 17-203-74, kuria teismas grindė žalos dydį. Ataskaita apie indo vertę buvo parengta neapžiūrėjus talpyklos, neįvertinus jos realios būklės, neįvertinus kaštų už jos pagerinimą po atliktų remonto darbų, remiantis vien teorinėmis prielaidomis. Vertintojui nustačius, kad iki talpyklos perdažymo jos nusidėvėjimas buvo 88,6 proc., talpyklos vertė, skaičiuojant nuo konkrečios apgadintos talpyklos vertės, įvertinus naujos kainą - 13 974,98 Eur, sudarytų 11,40 proc., t. y. 1 593,15 Eur.

15.6.                      Atsakovė nesutinka su ieškovės turto vertintojo vertės nustatymo panaudota metodika. Ataskaitoje nurodyta, kad vertintojas nesirėmė sandoriais, t.y. nevertino lyginamuoju metodu, nes panašių sandorių nenustatė. Iš Ataskaitos nėra aišku, ar turto vertė nustatyta iki talpyklos nuvalymo ir dažymo darbų atlikimo, ar po jų. Ataskaitoje remiamasi prielaida, kad vieno apgadinimo profilis leidžia daryti prielaidą, kad bus apgadintas vamzdis, einantis tarp vidinės ir išorinės talpos, dėl ko buvo nustatyta didelė žalos kaina. Tačiau ši aplinkybė nepasitvirtino, realiai minėtas faktas nebuvo nustatytas. Ekspertizės aktu buvo nustatyta, kad slėgimo indo išorinis pažeidimas nesudaro pagrindo laikyti, kad dėl to indas negali būti eksploatuojamas. Nesant duomenų apie panašių daiktų pirkimą-pardavimą, turto vertintojas ydingai nustatė rinkos kainą atkuriamuoju metodu. Nebuvo pagrindo pasirinkti minėtą metodą, nes tokios rūšies talpyklos nėra gaminamos dėl pasenusios technologijos.

15.7.                      Ieškovė neįrodė, kad slėginis indas tapo negalimas naudoti, o teismas šią aplinkybę vertino remdamasis prielaidomis, nes indo patikra pagal atsakovės prašymą nebuvo atlikta. Slėginio indo pase nurodyta, kad indas buvo pripažintas tinkamu naudoti 2011-05-19. Sekanti patikra turėjo būti atlikta 2013-03-20, t. y. po dviejų metų. Praėjus dvejiems metams nebuvo nustatyta, kad indas ir toliau yra tinkamas naudoti. Priešingai, prieš patikrą 2013-03-18 indas buvo demontuotas, neatlikus jo patikros, kas reiškia, kad slėginis indas nebūtų praėjęs patikros dėl tam tikrų defektų, galima dėl korozinių pažeidimų, indo sutrūkinėjimo (techninio patikrinimo ataskaita Nr. 05-10-108). Iš to seka, kad atsakovė remontui priėmė indą, kuris jau tada nebuvo tinkamas naudoti, dėl ko ieškovė negali grįsti nuostolių dydžio nurodyta aplinkybe - indo netinkamumu naudoti.

15.8.                      Teismas pagrįstai nustatė, kad dėl darbų kokybės ir jų atlikimo pagal 2014-07-16 Paslaugų teikimo sutartį ieškovė atsakovei pretenzijų nereiškia. Nustatęs, kad sutartis yra įvykdyta tinkamai, teismas be pagrindo ieškovei priteisė avansą už tinkamai atsakovės atliktus darbus, iš viso 1 158,48 Eur. Tiek turto vertinimo ataskaita, tiek ekspertizės aktas nuostolių atlyginimą grindžia įvertinus slėginio indo būklę po dažymo darbų atlikimo. Iš to seka, kad teismo priteista 1 158,48 Eur suma patenka į nuostolių dydį ir negali būti antrą kartą priteista iš atsakovės. Be to, atsakovė dėl ieškovės kaltės, vykdant sutartį, taipogi patyrė nuostolius. Šalys buvo susitarę, kad ieškovė už atliktus nuvalymo ir dažymo darbus sumokės 2 495,08 Eur be PVM. Ieškovė neturėjo pretenzijų dėl dažymo darbų kokybės ir tinkamumo. Ieškovė sumokėjo atsakovei 1 158,48 Eur avansą ir liko skolinga už darbus 1 336,60 Eur be PVM. Minėto dydžio atsakovės nuostoliai turi būti įvertinti, nustatant bendrą žalos dydį.

15.9.                      Atsakovė nesutinka su teismo vertinimu, kad 1 754,50 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo už įrodymą - Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, yra ieškovės nuostoliai ir nepagrįstai priteisė nuo minėtos sumos 6 proc. metinių palūkanų. Turto vertinimo ataskaita yra įrodymas, kuriuo ieškovė grindė ieškinyje nurodytą nuostolių dydį. Išlaidos, sumokėtos įrodymui gauti, priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis), todėl jos negali būti vertinamos kaip bendri ieškovės nuostoliai, nuo kurių priteisiamos procesinės palūkanos.

15.10.                      Nagrinėjanti bylą teisėja atsakovės atžvilgiu buvo šališka, neigiamai prieš atsakovę nusistačiusi, dėl ko atsakovės pateiktų argumentų ir įrodymų nevertino, dėl jų nepasisakė. Alytaus apylinkės teisme per pastaruosius penkerius metus atsakovė kaip šalis dalyvavo trijuose teisminiuose ginčuose (įskaitant šią bylą), kurias visas nagrinėjo ta pati teisėja, todėl ji turėjo pareigą nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo.

16.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „AGA“ prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės ieškovės turėtas 600 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad prieš pasirašant sutartį ir vėliau ieškovė neatskleidė talpyklos techninius duomenis, nepateikė talpyklos dokumentus ir tai sąlygojo nuostolių atsiradimą. 2014-05-06 elektroniniu laišku ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti jai pasiūlymą dėl talpyklos paruošiamųjų ir dažymo darbų, nurodydamas talpyklos fizinius parametrus (diametrą, aukštį, svorį), reikalavimą dažyti talpyklą horizontalioje padėtyje bei pridėjo jos detalią fotonuotrauką. Ieškovė laiške nurodė tuos duomenis, kuriuos ji paprastai pateikdavo kitiems ūkio subjektams, ieškodama rangovo, galinčio perdažyti analogiškas talpyklas. Tam, kad atsakovė nurodytų savo paslaugų kainą, o vėliau ir sudarytų su ieškove sutartį, minėtame laiške nurodytų duomenų atsakovei pakako, nes jokių papildomų duomenų apie pačią talpyklą ar darbų atlikimą ji neprašė. Ieškovė su pačiu pirmu laišku pateikė atsakovei talpyklos fotonuotrauką, kad ji galėtų suprasti, apie kokio pobūdžio talpyklą kalbama. Nuotraukoje ant talpyklos akivaizdžiai matomas užrašas CO2, reiškiantis anglies dvideginio dujas, taip pat matoma ant talpyklos sumontuota armatūra (vamzdynas, sklendės ir kt įranga). Todėl net iš nuotraukos galima neabejotinai spręsti, kad talpykla yra slėginis indas, skirtas dujų laikymui. Atsakovė jokių papildomų duomenų ar informacijos apie talpyklą neprašė ir vėliau, kai ją pamatė akivaizdžiai. Todėl darytina išvada, kad ieškovė, neturėdama jokios dažymo darbų patirties, būdama tik darbų užsakovu, pavesdama juos atlikti specialistams, pateikė objektyvią ir teisingą informaciją apie darbų objektą, įvardindama jį talpykla, o ne CO2 talpykla. Prieš sudarydama sutartį, atsakovė privalėjo įsitikinti, su kokio tipo objektu ketina dirbti, o to nepadariusi, atsakovė prisiėmė riziką dėl talpyklos pažeidimų ir privalėjo grąžinti tokios pačios būklės, kokia ji buvo, arba įrodyti, jog ji nekalta dėl talpyklos būklės pablogėjimo.

16.2.                      Atsakovė neteisingai aiškina CK 6.648 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės normą, pagal kurią užsakovas, pateikdamas medžiagas rangovui, privalo perduoti rangovui ir šių medžiagų atitikties dokumentus. Ši norma turi būti neatsiejamai aiškinama su CK 6.647 straipsniu, kuris numato rangovo prievolę atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenumato sutartis. Talpykla buvo nuvalyta ir perdažyta ne ieškovės, bet atsakovės medžiagomis, priemonėmis ir jėgomis. Kadangi CK 6.648 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas netaikytinas pačiai talpyklai, kurios atnaujinimui buvo panaudoti atsakovės dažai ir kitos medžiagos, ieškovė talpyklos atitikties dokumentų atsakovei perduoti neprivalėjo. Jei daroma prielaida, kad CK 6.648 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas taikytinas pačios talpyklos, kaip darbo objekto, atžvilgiu, ieškovei nepateikus jos atitikties dokumentų, atsakovė turėjo teisę nepradėti darbų, sustabdyti pradėtų darbų vykdymą ir netgi atsisakyti sutarties (CK 6.207 ir 6.661 straipsniai). Šių veiksmų atsakovė neatliko, todėl jai tenka rizika dėl visų iš tokio savo elgesio kylančių neigiamų pasekmių.

16.3.                      Techninės priežiūros tarnybos 2017-11-14 rašte Nr.3-05-28 konstatuota, kad talpyklos korpuso pažeidimai atsirado iki jos dažymo. Atsakovė, pažeisdama bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą (CK 6.200 str.), apie talpyklos sulankstymą ieškovę neinformavo. Savavališkai priimdama sprendimą dažyti sulankstytą talpyklą, atsakovė prisiėmė visas tokio elgesio neigiamas pasekmes, tame tarpe nepateisinamas ir neatlygintinas išlaidas, susijusias su sutartyje numatytų darbų atlikimu. Minėtame rašte konstatuotą faktą dėl talpyklos sulankstymo iki dažymo darbų, 2018-09-24 teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas J. G., kuris yra Techninės priežiūros tarnybos specialistas - ekspertas.

16.4.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad žala nebūtų atsiradusi, jei ieškovė būtų tinkamai atlikusi savo pareigas, numatytas 2014-07-16 Paslaugų teikimo sutarties 4.1. punkte, kuriame nurodoma, jog užsakovas vykdo atliekamų darbų priežiūrą ir kontrolę šioje sutartyje numatytomis sąlygomis. Tačiau sutartyje, kurią parengė atsakovė, tos sąlygos, kurios turėtų apibrėžti priežiūros ir kontrolės turinį, būdus, priemones, apimtis ir kita, nėra numatytos. Todėl tokia sutarties nuostata yra deklaratyvi, jos nevykdymas, nesusitarus kaip ją realizuoti, nesukelia teisinių pasekmių. Ieškovė, nebūdama tokio pobūdžio darbų specialiste ir nežinodama paruošiamųjų ir dažymo darbų technologijos, faktiškai negali vykdyti jokios darbų atlikimo priežiūros ir kontrolės. Tuo tikslu minėti darbai ir buvo pavesti kvalifikuotai įmonei.

16.5.                      Atsakovė klaidingai nurodo, kad jos atlikti darbai priskirtini prie remonto darbų, kuriuos reglamentuoja 2002 m. lapkričio 15 d. LR Ūkio ministro įsakymu Nr.403 patvirtintos Slėginių indų naudojimo taisyklės DT 12-02 (toliau - Taisyklės). Talpyklos paruošiamieji ir dažymo darbai nepriskirtini prie remonto darbų ir Taisyklės jų nereglamentuoja. Taisyklių 50 punkte numatyti reikalavimai, kai remontuojamos indo (talpyklos) korpuso ar kitos sudedamosios dalys, kurios išlaiko slėgį, o Taisyklių 52 punktas reglamentuoja klausimus, susijusius su nesudėtingais remonto darbais. Nei prie vienų, nei prie kitų sutartyje numatyti darbai nepriskirtini. Tai patvirtino ir liudytojas J. G., paliudijęs kad dažymo darbai nelaikytini talpyklos remontu. Be to, minėti argumentai nagrinėjant ginčo bylą yra teisiškai nereikšmingi, nes neturi priežastinio ryšio su ieškovei padaryta žala.

16.6.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad nuostoliai turi būti nustatyti vadovaujantis ieškovės įmonės finansiniais-buhalteriniais dokumentais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis). Tiek talpyklos įsigijimo kaina, tiek jos balansinė vertė (suma, kuria turtas yra nurodytas balanse ir kuri parodo, kokia to turto vertė esamu momentu pagal įmonės finansinę apskaitą) neatspindi realios turto vertės ir nuostolių apskaičiavimui teisiškai yra nereikšmingos. Realią turto vertę atspindi rinkos vertė, kurią apskaičiavo tiek turto vertintojas, tiek ekspertas. Savo išvadose ekspertas, atsakydamas į atsakovės suformuluotą klausimą, vienareikšmiškai nurodė, kad talpyklos įsigijimo kaina neturi įtakos jos vertinimui.

16.7.                      Atsakovė daro nepagrįstą prielaidą, kad talpykla iki to momento, kai atsakovė ją perėmė iš ieškovės, jau buvo netinkama naudoti. Iš Techninio įrenginio paso matyti, kad 2011-05-19 talpykla buvo pripažinta tinkama naudoti. Sekanti periodinė patikra turėjo būti atlikta 2013-03-20, tačiau dėl talpyklą naudojusios UAB „Coca Cola“ nutrauktos veiklos, 2013-03-18 talpykla buvo demontuota. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių prielaidą, kad talpykla buvo netinkama iki jos perdavimo atsakovei. Liudytojas J. G. paneigė atsakovės prielaidą paaiškindamas, kad slėginis indas galėjo būti netinkamas naudoti, jeigu jį būtų apgadinę. Tačiau tokie faktai nenustatyti. Todėl, daryti išvadą apie talpyklos netinkamumą naudoti iki jos sugadinimo pas atsakovę, vadovaujantis vien įrašais Pase apie talpyklos technines apžiūras, neturint neginčijamų įrodymų, nėra pagrindo. Talpyklos tinkamumą ją eksploatuoti patvirtina ir ieškovės sprendimas perdažyti talpyklą ir dėl to patirti nemažas išlaidas. Investuoti į naudojimui netinkamą įrenginį pelno siekiančiai įmonei būtų logiškai nepaaiškinamas elgesys. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad talpykla iki dažymo darbų buvo tinkama naudoti. Talpykla buvo pripažinta netinkama naudoti dėl korpuso įlenkimų, kuriuos padarė atsakovė.

16.8.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovės sumokėta 1 754,50 Eur suma UAB „Marleksa“ už Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 17-203-74 priskirtina prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nes tai yra išlaidos, sumokėtos įrodymui gauti. Kadangi šias išlaidas ieškovė turėjo iki bylos iškėlimo teisme dienos, jos priskirtinos prie nuostolių, o ne prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (CPK 88 straipsnio 10 punktas).

16.9.                      Apeliaciniame skunde tariamai teisėjos šališkumą rodančios aplinkybės atsakovei buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Nežiūrint to, atsakovė iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė motyvuoto teisėjos nušalinimo pareiškimo. Atsakovės nurodyti tariamai teisėjos šališkumą patvirtinantys argumentai neatitinka CPK 65-66 straipsniuose numatytoms aplinkybėms, yra nemotyvuoti ir neįrodyti, grįsti subjektyviu teisėjos darbo vertinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus. 

18.       Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl žalos atlyginimo, kuri ieškovei buvo padarytai neatsargiais atsakovės veiksmais, vykdant šalių sudarytą rangos sutartį ir įrodymų vertinimo.

19.       Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog UAB „AGA“ ir UAB „Likon“ 2014-07-16 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 07/16-14 (toliau – Sutartis). Sutartimi atsakovė įsipareigojo nuvalyti metalinę talpyklą 275-VCCP-20-FI (toliau – Talpykla) ir nudažyti ją pagal pridedamą schemą, o ieškovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus ir panaudotas medžiagas (t. 1 b. l. 8-10). 2014-07-24 mokėjimo pavedimu Nr. 4573 UAB „AGA“ sumokėjo UAB „Likon“ 4 000 Lt (1 158,48 Eur) dydžio avansą. Ieškovės atstovui priimant atliktus darbus, viršutinėje Talpyklos dalyje buvo pastebėti 3-4 cm gylio įlenkimai, kurių, priduodant Talpyklą atsakovei dažyti, nebuvo. Dėl šių įlenkimų atsakovės atlikti darbai nebuvo priimti. Ieškovė su atsakove 2014-10-03 pasirašė aktą, kuriuo konstatavo, kad Talpyklą įlenkė atsakovė (1 t. b. l. 12). Technikos priežiūros tarnyba (toliau – Tarnyba) apžiūrėjusi Talpyklą 2014-10-14 techninės būklės patikrinimo ataskaitoje nurodė, kad Talpyklos (slėginio indo) viršutinė dalis sulankstyta, įlenkimai iki 35 mm ir indas naudojimui netinkamas (1 t. b. l. 14). Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą atsakovei dėl padarytos žalos atlyginimo, kurios dydį grindė Talpyklos verte (1 t. b. l. 37), atsakomybę įrodinėjo tomis aplinkybėmis, jog atsakovė pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, ieškinį grindė ir deliktinės atsakomybės pagrindais, numatytais CK 6.246 ­– 6.248 straipsniuose.

20.       Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 15 d. galutiniu sprendimu priteisė iš atsakovės UAB „Likon“ 10 702,98 Eur nuostolius, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 997,22 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „AGA“. Apeliaciniu skundu šį teismo sprendimą skundžia atsakovė, apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog ieškovė neinformavo atsakovės, kad perduoda dažymui slėginį indą, sutartyje jį įvardijo talpykla, neinformavo atsakovės apie talpyklos konstrukciją ir ypatumus, nevykdė atliekamų darbų priežiūros, dėl ko atsakovė negalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių atliekant darbus; ieškovė, sudarydama sutartį su atsakove dėl slėginio indo remonto pati elgėsi neatsargiai ir nerūpestingai, dėl ko privalo prisiimti atsakomybę už atsiradusius nuostolius; pasirinkdama atsakovę slėgimo indo remonto atlikimui, ieškovė orientavosi į mažą kainą, tačiau nevertino, kad turi pareigą pasirinkti slėgimo indo remontui tik tokią įmonę, kurios darbuotojai turi tinkamą kvalifikaciją minėtų darbų atlikimui; atsakovė nesutinka su ieškovės nurodytu 7 790 Eur žalos dydžiu ir indo verte iki jo apgadinimo, kuri anot ieškovės vertintojo yra 9 980 Eur, t. y. didesnė nei jos įsigijimo kaštai; ieškovė neįrodė, kad slėginis indas tapo negalimas naudoti, o teismas šią aplinkybę vertino remdamasis prielaidomis, nes indo patikra pagal atsakovės prašymą nebuvo atlikta; teismas be pagrindo ieškovei priteisė avansą už tinkamai atsakovės atliktus darbus, iš viso 1 158,48 Eur, teismo priteista 1 158,48 Eur suma patenka į nuostolių dydį ir negali būti antrą kartą priteista iš atsakovės; atsakovė nesutinka kad 1 754,50 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo už įrodymą - Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, yra ieškovės nuostoliai ir nepagrįstai priteisė nuo minėtos sumos 6 proc. metinių palūkanų; Nagrinėjanti bylą teisėja atsakovės atžvilgiu buvo šališka, neigiamai prieš atsakovę nusistačiusi, dėl ko atsakovės pateiktų argumentų ir įrodymų nevertino, dėl jų nepasisakė. Alytaus apylinkės teisme per pastaruosius penkerius metus atsakovė kaip šalis dalyvavo trijuose teisminiuose ginčuose (įskaitant šią bylą), kurias visas nagrinėjo ta pati teisėja, todėl ji turėjo pareigą nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo.

21.       Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, pagrįstai sprendė, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Pagal sudarytos rangos darbų tiekimo sutarties nuostatas atsakovė įsipareigojo transportuoti talpyklą iš Vilniaus į Alytų, iškrauti talpyklą savo gamybos bazėje Alytuje, atlikti talpyklos smėliavimo - dažymo darbus ir pakrauti talpyklą po darbų atlikimo į ieškovės transporto priemonę (1 t. b. l. 8, sutarties 2.2, 2.4 punktai). Tokiu būdu atsakovė įsipareigojo atlikti darbus savo rizika pagal ieškovės užsakymą ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo Talpykla apgadinta atsakovei atliekant pagal Sutartį numatytus darbus. Šią faktinę aplinkybę patvirtina 2014-10-03 surašytas atliktų darbų defektų aktas apie nustatytus Talpyklos įlenkimus dažymo darbų metu (t. 1 b. l. 12- 13). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė dėl atsakovės netinkamų veiksmų patyrė žalą. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovei žala atsirado dėl paties kaltės, t. y. dėl to, kad ieškovė nepateikė visos informacijos apie Talpyklos ypatingąsias savybes (sienelių storį), nepateikė jokių talpyklą apibūdinančių dokumentų, nevykdė darbų priežiūros. CK 6.657 straipsnyje nustatyta, kad rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Šios normos nuostata „imtis visų įmanomų priemonių“ reiškia, kad paslaugos teikėjui tenkanti turto išsaugojimo pareiga apima visas jam prieinamas protingo žmogaus elgesio tokiomis pat aplinkybėmis standartą atitinkančias priemones, užtikrinančias turto saugumą.

22.       Teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovė sutiko su ieškovės pasiūlymu nuvalyti Talpyklą ir ją nudažyti. Ieškovė užsakyme apibūdino įrenginį, nurodžiusi, kad tai didelė ir sunki talpykla – jos ilgis 12 metrų, o svoris 14 tonų (1 t. b. l. 92). Atsakovė priėmė pasiūlymą, atsivežė į savo gamybinę bazę Alytuje remontuoti ieškovei priklausančią Talpyklą, todėl laikotarpyje nuo priėmimo iki Talpyklos atidavimo buvo už ją atsakinga, t. y. atsakinga ir už talpyklos sugadinimus atliekamų pagal rangos sutartį darbų procese. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė nėra Talpyklos remonto ir dažymo darbų specialistė, dėl to ir buvo ieškoma įmonė galinti ir sutinkanti tokius darbus atlikti, tam atsakovei su pasiūlymu atlikti darbus, buvo siunčiama nuotrauka, nurodant atsakovei Talpyklos diametrą, aukštį, storį, reikalavimą dažyti įrenginį horizontalioje padėtyje (1 t. b. l. 92, 93).  Atsakovė, būdama savo srities specialiste, turėdama abejonių dėl įrenginio remonto darbų specifikos, turėjo galimybę pareikalauti iš ieškovės papildomos informacijos, Talpyklos gamyklinės instrukcijos ar kitų reikalingų duomenų. Atsakovė to nepadariusi, turi prisiimti aplaidaus, neatsargaus veikimo pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, pagrįstai sprendė, jog atsakovė pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nesiėmė būtinų veiksmų ir atsargumo priemonių , kad atliekant darbus nebūtų sugadinta talpykla (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).  Byloje ieškovė įrodė visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėto veikimo (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o atsakovė nepaneigė kaltės prezumpcijos (CPK 6.248 straipsnis).

23.       Pagal CK 6.249 straipsnį,  žalos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Teisėjų kolegija vertina, jog teismas pagrįstai priteisė ieškovei patirtą 10 702,98 Eur žalą, kurią sudarė 7 790 Eur nuostolių suma, kuri atitinka atsakovės neteisėtais veiksmais sugadinto įrenginio vertę (t. 1 b. l. 24-53), 1 158,48 Eur avansas, sumokėtas atsakovei už darbus, 1 754,50 Eur suma sumokėta ieškovės už UAB „Marleksa“ atliktą Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Byloje nėra duomenų paneigiančių teismo išvadą, kad Talpykla iki dažymo darbų buvo tinkama naudoti, o Techninės priežiūros tarnyba 2014-10-14 Techninės būklės patikrinimo ataskaitoje davė išvadą, kad po apgadinimų, atsiradusių atsakovui atliekant dažymo darbus,  įrenginys tapo netinkamu naudoti (t. 1 b. l. 14). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas padarytos žalos dydį, pagrįstai vadovavosi UAB „Marleksa“ turto vertinimo ataskaita ir teisingai atmetė bei nesivadovavo atsakovės pateikta kilnojamojo daikto – skystojo anglies dvideginio saugojimo talpyklos vertės nustatymo ekspertizės išvada (t. 2 b. l. 43-45), kur nurodoma, jog ieškovės nuostolių dydis yra 14 700 Eur (17 000,00-2 300,00). Atsakovės nustatyta nuostolių suma viršija pareikšto ieškinio  sumą, todėl priteisus ieškovei šią sumą, būtų išeita iš pareikšto ieškinio ribų.

24.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, jog šių įstatyminių palūkanų dydis nagrinėjamu atveju yra 6 procentai. Pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo, nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo sprendimas ieškovei priteisti iš atsakovės 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą 10 702,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra teisėtas ir pagrįstas.

25.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo. Atkreipiamas dėmesys, jog atsakovė iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė įstatymo nustatyta tvarka pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo.

26.       Nustatyta, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 600 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, ji šias išlaidas prašo priteisti iš ieškovės (t. 2 b. l. 161-164). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės priteisiama 600 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme CPK 98 straipsnis).

27.       Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybė turėjo 3,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinį skundą atmetus, valstybei iš apeliantės priteisiama ši suma (CPK 92 straipsnis).     

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „AGA“ (j. a. k. 110178963) iš uždarosios akcinės bendrovės „Likon“ (j. a. k. 149607213) 600 Eur turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Likon“ (j. a. k. 149607213) 3,18 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).  

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                        Dalė Burdulienė

Raimondas Buzelis

Arvydas Žibas