Civilinė byla Nr. 2-9-474/2012
Proceso Nr. 2-25-3-00707-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
4.; 4.1.; 116.4.;

KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012-04-23
Kretinga
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Alška,
sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,
dalyvaujant ieškovui Kaziui Mikaločiui,
ieškovo atstovui Romanui Lupeikai,
atsakovo atstovui Virginijai Šoblinskienei,
trečiojo asmens atstovams Daliai Vaičikauskaitei, Viktorijai Zubienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovams Kretingos rajono savivaldybės administracijai, V. R., tretiesiems asmenims Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl detaliojo plano panaikinimo, servituto nustatymo ir įpareigojimo pertvarkyti statinį atsakovo V. R. priešieškinį ieškovui Kaziui Mikaločiui, trečiajam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo pašalinti trukdymus, ir
n u s t a t ė:
Ieškovas ir jo atstovas nurodo, kad jis yra žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), naudotojas ir tame žemės sklype pastatyto gyvenamojo namo savininkas. Jam yra leista nusipirkti 500 kv.m. žemės sklypą, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nėra sudaryta. Atsakovas yra gretimo žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), naudotojas. 2011-02-24 Kretingos rajono taryba sprendimu Nr. T2-70 patvirtino žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Šiuo planu buvo iš esmės pažeisti ieškovo, kaip gretimo sklypo naudotojo, interesai. Atsakovas pradėjo savo gyvenamojo namo rekonstrukciją, po kurios iš esmės buvo padidintas namo aukštingumas ir stogo konstrukcijos 80 cm. Išsikišo už atsakovo naudojamo žemės sklypo ribos. Tarp ieškovo ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl šulinio naudojimo, todėl nustatytinas servitutas požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms, kad užtikrintų ieškovo gyvenamojo namo naudojimą. Tvirtinant detalųjį planą, buvo pažeista teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 1d. 7p., nes nebuvo suderinti fizinių ir juridinių asmenų ir jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesai dėl žemės sklypo naudojimo. Žemės sklypo ribos, patvirtintos planu, neatitinka archyvinių dokumentų, įsikiša į gretimą sklypą bei prieštarauja teismo sprendimu nustatytoms riboms. Detaliajame plane buvo pakeista atsakovo žemės sklypo konfigūracija ir tokiu būdu atsakovui padidinta žemės sklypas ieškovo naudojamo žemės sklypo sąskaita. Atsakovui detaliuoju planu patvirtintos žemės sklypo dydis neatitinka dokumentuose užfiksuotų naudojamo žemės sklypo ploto. Iš namo valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad atsakovas naudojasi 357 kv.m. plotu, nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas naudojasi 370 kv.m., o detaliuoju planu jam paskirta 451 kv.m.. Tai prieštarauja teisminei praktikai, nes sklypo ribos ir konfigūracija gali būti keičiama, tačiau tokiu atveju turi būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo. Atsakovas rekonstruoja savo gyvenamąjį namą pagal supaprastintą projektą. Jo namo stogas išsikiša apie 80 cm. Į ieškovo naudojamą žemės sklypą. Mano, kad atsakovas, keisdamas pastato aukštingumą, turi gauti statybos leidimą, kaip yra numatyta statybos įstatymo 2 str. 18 d.. Tokio leidimo atsakovas nėra gavęs. Pagal detalųjį planą atsakovas negali keisti statinio aukštingumo, kuris yra 2,80 m. Dabartiniu metu rekonstruoto statinio aukštis yra apie 5 metrus. Todėl laikytina, kad atsakovas neteisėtai vykdo statybos darbus ir jis turi būti įpareigotas pašalinti tokios statybos padarinius. Taip pat stogo konstrukcijų išsikišimas į ieškovo naudojamą žemės sklypą pažeidžia Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 reikalavimus, todėl turi būti stogo konstrukcija pertvarkyta. Tiek ieškovas, tiek atsakovas naudojasi šuliniu, kuris yra iškastas ant abiejų sklypų ribos. Tai matyti 1988-07-19 raudonųjų linijų plane. Šis šulinys yra įregistruotas atsakovo vardu. Ilgą laiką abi šalys šuliniu naudojosi bendrai. Kilus nesutarimams, atsakovas neleidžia ieškovui naudotis šuliniu, tokiu būdu trukdo ieškovui aprūpinti savo namą geriamu vandeniu. Kitų būdų aprūpinti savo būstą vandeniu , ieškovas neturi, todėl prašo nustatyti servitutą tiesti požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms, joms aptarnauti ir naudotis, kuriomis būtų tiekiamas vanduo į ieškovo gyvenamąjį namą. Taip pat mano, kad termino apskųsti administracinį aktą nepraleido, nes jį gavo tik 2011-03-23. Su pareikštu priešieškiniu nesutinka, nes sudėti akmenys yra iki tol, kol buvo patvirtintas detalusis planas. Metalinis strypas, kurį prašo pašalinti atsakovas, yra ieškovo žemėje ir netrukdo atsakovui.
Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovas nurodo, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovas atliko visus teritorijų planavimo įstatyme nustatytus reikalavimus ir detalusis planas buvo patvirtintas teisėtai ir pagrįstai. Duomenų dėl atsakovo V. R. vykdomos statybos teisėtumo neturi, nes priežiūrą vykdo valstybinė institucija. Reikalavimas dėl servituto nustatymo yra nepagrįstas, nes pagal turimus rašytinius įrodymus, detaliojo plano sprendinius, inžinierinių tinklų, nutiestų į šulinį, nėra.
Atsakovas V. R. su ieškiniu nesutiko ir savo priešieškiniu prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Mano, kad pagal patvirtintą detalųjį planą ieškovo interesai nėra pažeisti, nes ieškovo naudojamas žemės sklypas nėra suformuotas kaip objektas, jis yra tik naudotojas, todėl jo teisės negali būti pažeistos. Atsakovo vykdoma statyba pagal supaprastintą projektą, laikantis STR 1.07.01:2010 reikalavimų ir tai yra laikoma statybą leidžiančiu dokumentu. Šis dokumentas patvirtintas iki detaliojo plano priėmimo, todėl patvirtinus detalųjį planą, jo reikalavimai netaikytini prieš tai atliekamiems darbams. Ieškovas, supildamas žemes ant atsakovo žemės sklypo ribos, sukraudamas akmenis, pastatydamas tvorą, trukdo naudotis atsakovui savo gyvenamuoju namu, nes tie daiktai užstoja vaizdą, trukdo patekti šviesai į kambarį. Ieškovas nepagrįstai prašo nustatyti servitutą, nes jis nėra šio daikto naudotojas ar valdytojas. Prašo įpareigoti ieškovą patraukti nuo sklypo ribos akmenis, metalines konstrukcijas, medinę tvorą, supiltą žemės gruntą.
Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas nurodo, kad ieškovas nėra žemės sklypo savininkas, todėl jo reikalavimas dėl detaliojo plano panaikinimo nepagrįstas. Ieškovo reikalavimas, kad yra vykdoma savavališka statyba yra taip nepagrįstas, nes pagal STR 1.07.01:2010 tokio atsakovo statinio rekonstrukcijai reikalingas supaprastintas rekonstrukcijos projektas, kurį atsakovas turi. Dėl stogo išsikišimo į ieškovo naudojamą žemės sklypą, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie jo turimą žemės sklypą, jo žemės sklypo ribas. Atsakovas, vykdydamas rekonstrukciją dėl aukštingumo, nepažeidė reikalavimų, nes detaliuoju planu nustatyti reikalavimai netaikomi statybos darbams, atliktiems iki jo patvirtinimo.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas nurodo, kad detalusis planas patvirtintas teritorijų planavimo įstatymo numatytais reikalavimais, statyba vykdoma pagal supaprastintą projektą, nacionalinė žemės tarnyba, kaip žemės sklypo valdytoja, neprieštaravo namo rekonstrukcijai, kuri yra suderinta su statybos priežiūrą vykdančia institucija. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas, jeigu yra objektyviai būtinas. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Ieškinys ir priešieškinys yra nepagrįsti ir atmestini.
Nustatyta, kad ieškovas yra gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), savininkas ir jam 1992-07-30 Kretingos rajono valdybos potvarkiu Nr. 364 leista nusipirkti 500 kv.m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 19-25; 2 t.). Statinio techninės apskaitos byloje esančiame plane žemės sklypo dydis yra 672 kv.m. (t. 2., b.l. 23). 2011-02-24 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-70, buvo patvirtintas 0,0451 ha dydžio žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), detalusis planas. Atsakovas V. R. yra ant šio žemės sklypo stovinčių pastatų savininkas(b.l. 81; 1 t.). Atsakovas V. R. vykdo gyvenamojo namo stogo rekonstrukciją pagal supaprastintą projektą, kuriam 2010-10-18 pritarė Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas vyr. architektas( b.l. 81; 1 t.).
Ieškovas savo ieškinyje nurodo, kad tvirtinant detalųjį planą, buvo pažeisti teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 1d. 7 p. reikalavimai, nes buvo nesuderinti ieškovo ir atsakovo interesai dėl naudojamų sklypų ribų, pakeista žemės sklypų konfigūracija, pažeistos teismo sprendimais nustatytos ribos, patvirtintas detaliuoju planu žemės sklypo plotas neatitinka užfiksuoto ir naudojamo atsakovo žemės sklypo ploto. Ieškovas nurodo, kad buvo pažeistas Teritorijų planavimo įstatymo 7 str. 1d. 7p.. Toks ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, nes šiame straipsnyje nurodytas vienas iš teritorijų planavimo tikslų: interesų suderinimas. Ši norma nenustato konkrečių asmenų ar grupių teisių ir nesuteikia prioritetų atskiriems planavimo proceso dalyviams, todėl nėra nustatyta, kad buvo pažeistas šio straipsnio reikalavimas. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad šis planas turėjo įtakos ieškovo teisinei padėčiai, buvo susiaurintos jo teisės. Detalusis planas buvo suderintas Nuolatinėje statybos komisijoje ir gauta teigiama valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada, todėl ieškovo nurodyti pažeidimai dėl detaliojo plano nesuderinamumo, yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Taip pat ieškovas nurodo, kad buvo pakeistos nustatytos ieškovo ir atsakovo naudojamų sklypų ribos, pakeista sklypo konfigūracija. Ieškovas nėra savo naudojamo žemės sklypo savininkas, nes jo žemės sklypas nėra suformuotas, kaip nekilnojamojo turto objektas, ir neįregistruotas nekilnojamojo turto registre. Sutinkamai su Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1d. 7p. detalusis planas rengiamas, kai formuojamas žemės sklypas prie naudojamų statinių. Atsakovas V. R. yra pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkas. Detaliuoju planu ir yra suformuojamas žemės sklypas ir nustatomos šio sklypo ribos. Todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, kad buvo pažeistos jo teisės, detaliuoju planu nustatant žemės sklypo ribas. Ieškovui leista nusipirkti 500 kv.m. dydžio sklypą, tačiau ieškovas teigia, jog jis naudoja 672 kv.m.. Savo teiginį jis grindžia tik statinio techninės apskaitos byloje esančiu žemės sklypo planu. Ieškovas teismui nėra pateikęs jokių įrodymų, kad jam yra paskirta naudotis 672 kv.m. žemės sklypu. Todėl ieškovo teiginys, kad buvo pakeistos naudojamų sklypų ribos ir sklypo konfigūracija, yra visiškai nepagrįstas. 2008-09-25 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu tarp tų pačių šalių buvo nustatyta, kad iškilus ginčui dėl žemės sklypo ribų, turi būti rengiamas detalusis planas ir taip bus nustatytos sklypų ribos. Taip pat ieškovas ginčija detalųjį planą, nes yra pakeistas atsakovo žemės sklypo dydis, jį padidinant nuo 357 kv.m. iki 451 kv.m. ir tai yra padaryta dėl to, kad yra sumažintas ieškovo žemės sklypo dydis. Toks ieškovo reikalavimas nepagrįstas, nes ieškovui yra suteiktas 500 kv.m. žemės sklypas, todėl paskiriant detaliuoju planu atsakovui didesnį žemės sklypą, nėra nustatyta, jog tai yra padaryta ieškovo žemės sklypo sąskaita.
Taip pat ieškovas ginčija atsakovo vykdoma gyvenamojo namo stogo rekonstrukciją. Jis nurodo, kad rekonstruojant stogą, kečiasi namo aukštingumas, stogo konstrukcija išsikiša į ieškovo naudojamą žemės sklypą, nėra rekonstrukcijai gautas statybos leidimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo gyvenamasis namas nėra nei ypatingas nei neypatingas statinys, todėl jo rekonstrukcijai nereikalingas statybos leidimas. Sutinkamai su Statybos įstatymo 20 str. 1d. 7p. jo rekonstrukcijai rengiamas supaprastintas projektas ir turi būti gautas įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas. Toks projektas yra padarytas ir gautas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo sutikimas. Ieškovo aiškinimas, kad stogo konstrukcija išsikiša į jo naudojamą žemę yra nepagrįstas, nes jo žemės sklypo ribos nėra nustatytos, ginčo žemės sklypo dalis yra valstybės nuosavybė, todėl buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl rekonstrukcijos. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad vykdoma rekonstrukcija prieštarauja detaliojo plano sprendiniams dėl aukštingumo, nes supaprastintas projektas buvo suderintas 2010-10-18, kai detalusis planas patvirtintas tik 2011-02-25 ir negalima taikyti detaliojo plano sprendinius ankščiau patvirtintam rekonstrukcijos projektui. Dėl šių aplinkybių teismas nevertina ir nesiremia ekspertizės aktu, kuriuo ieškovas grindžia savo reikalavimą pripažinti stogo rekonstrukciją savavališka.
Taip ieškovas prašo nustatyti servitutą ir suteikti teisę ieškovui tiesti požemines ir antžemines komunikacijas nuo šulinio, esančio atsakovo žemės sklype į ieškovui priklausantį namą ir šiomis komunikacijomis naudotis ir aptarnauti. Savo reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad šis šulinys yra iškastas jo tėvų, jis visą laiką naudojosi juo, neturi kitos galimybės apsirūpinti geriamuoju vandeniu. Servitutas gali būti nustatytas, jeigu jo nenustačius, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Toks ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, nes ieškovas turi visas galimybes aprūpinti gyvenamąjį namą geriamuoju vandeniu prisijungęs prie inžinierinių tinklų, kuriais tiekiamas geriamas vanduo. Šias aplinkybes patvirtino ir pats ieškovas, nurodydamas, kad inžinieriniai tinklai, kuriais tiekiamas geriamas vanduo ir kanalizacija, yra nutiestos pagrindinėje gatvėje. Taip pat gyvenamojo namo statybos projekte turi būti numatyti sprendiniai, kokiu būdu bus aprūpinamas gyvenamasis namas, esantis(duomenys neskelbtini), geriamuoju vandeniu.
Atsakovas V. R. pareiškė priešieškinį, prašydamas įpareigoti atsakovą K. M. nukelti nuo jo naudojamo žemės sklypo akmenis, žemės gruntą, metalines konstrukcijas, pašalinti rąstus, patraukti šunį. Atsakovas V. R. teismui nepateikė jokių įrodymų, kad akmenys, žemės gruntas, metalinės konstrukcijos, rąstai, ieškovo šuo yra sukrauti atsakovo naudojamam žemės sklype. Iš atsakovo pateiktų foto nuotraukų, procesinių dokumentų, nėra galimybės nustatyti, kiek yra pažeistos atsakovo naudojamo žemės sklypo ribos, teismas neturi jokių galimybių tai padaryti, kadangi atsakovas nedalyvavo teismo posėdžiuose, ieškovas neigia, kad atsakovo nurodyti daiktai yra sukrauti atsakovo naudojamame žemės sklype, todėl priešieškinis yra nepagrįstas ir atmestinas kaip neįrodytas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263 ir 270 str. teismas
n u s p r e n d ė:
Ieškinį atmesti visiškai kaip nepagrįstą
Priešieškinį atmesti visiškai kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.
Teisėjas Valdas Alška