Civilinė byla Nr. e2A-1109-413/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11402-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8;
(S)
3.3.1.18.1
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Edvardo Palioko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo U. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo U. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „15 min“ dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas U. K. (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti, jog atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „15min” (toliau ir atsakovė) portale 15min.lt 2020 m. balandžio 21 d. aktualijų žurnalisto V. P. straipsnyje, pavadinimu „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirūpinęs U. K. kalba apie pilietinį karą, klaidina dėl COVID-19 testų”, paskleistos žinios: „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirūpinęs U. K. kalba apie pilietinį karą, klaidina dėl COVID-19 testų“; „Įrašo logika paprasta – gyventojams prievarta daromi nesaugūs ir galimai netikslūs testai“; „Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimą – byra”; „U. K. medicininis karantino vertinimas pabaigą pasiekia motyvu. Esą priverstinai brokuotais ir pavojingais testais patikrinti žmonės bus priverstinai gydomi, o tai esą reikš, kad jiems teks dalyvauti naujo antivirusinio vaisto „Avigan“ klinikiniuose tyrimuose” neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą; 2) įpareigoti atsakovę per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio turinio paneigimą portale 15min.lt: „PANEIGIMAS 2020 m. balandžio 21 d. 16:56 val. 15min.lt publikuotame aktualijų žurnalisto V. P. straipsnyje, pavadinimu „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirūpinęs U. K. kalba apie pilietinį karą, klaidina dėl COVID-19 testų”, paskleistos žinios: „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirūpinęs U. K. kalba apie pilietinį karą, klaidina dėl COVID-19 testų“; „Įrašo logika paprasta – gyventojams prievarta daromi nesaugūs ir galimai netikslūs testai“; „Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimą – byra”; „U. K. medicininis karantino vertinimas pabaigą pasiekia motyvu. Esą priverstinai brokuotais ir pavojingais testais patikrinti žmonės bus priverstinai gydomi, o tai esą reikš, kad jiems teks dalyvauti naujo antivirusinio vaisto „Avigan“ klinikiniuose tyrimuose”, neatitinka tikrovės ir pažeidžia U. K. garbę ir orumą.“; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovės administruojamame internetiniame portale 15min.lt, 2020 m. balandžio 21 d. 16:56 val. publikuotas aktualijų žurnalisto V. P. (toliau – autorius) straipsnis „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirūpinęs U. K. kalba apie pilietinį karą, klaidina dėl COVID-19 testų” (toliau – publikacija). Publikacijos antraštėje ir turinyje yra tikrovės neatitinkančių, iškraipytų teiginių, priešiškai ir asmeniškai nukreiptų prieš ieškovą. Publikacijos antraštėje paviešintos tikrovės neatitinkančios informacijos turinys bei jos pobūdis pažemino ieškovo garbę ir orumą, pakirto visuomenės pasitikėjimą ieškovu, suformavo klaidingą ir neigiamą nuomonę apie verslininką U. K. bei jo požiūrį į COVID-19 testų patikimumą. Iš publikacijos turinio aiškiai matyti, jog ginčijami jos teiginiai / informacija pateikiami taip, tarsi ją būtų nurodęs ieškovas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2020 m. balandžio 18 d. 13:33 val. įraše (toliau – įrašas, straipsnis).
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas 2020 m. balandžio 18 d. savo Facebook paskyroje paskelbė viešą įrašą, kuriuo išreiškė pasipiktinimą dėl Lietuvoje paskelbto karantino, kurį vadino „namų areštu“, tačiau svarbiausia šio viešo įrašo žinutė buvo ta, kad skaitytojai raginami sukilti – jų klausiama „<...> kada jau jums bus gana? <...> visas visuomenės skaldymas ir bijojimas <...> veda prie vieno – pilietinio karo.“ Ieškovas skelbė, kad nuo šios dienos atsirado prievarta – „medicininė prievarta, medicininis fašizmas“, nes „(duomenys neskelbtini) kiekvienas suaugęs asmuo privalo būti testuojamas <...>“. Atsakovė, patikrinusi įraše skelbtą informaciją ir nustačiusi šios informacijos neatitikimą tikrovei, parengė ir 2020 m. balandžio 21 d. paskelbė publikaciją „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirūpinęs U. K. kalba apie pilietinį karą, klaidina dėl COVID-19 testų“. Publikacija parengta, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad būtina atidžiai vertinti skaitomą turinį, taip pat parodyti, kaip žinomi visuomenėje veikėjai gali manipuliuoti informacija, ją pakreipti sau naudinga linkme. Todėl atsakovė, patikrinusi ieškovo paskelbto įrašo turinį ir šaltinius, pateikė ieškovo informacijos vertinimą, pastabas ir išvadas apie ieškovo paskelbtus duomenis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 1 197,90 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas nustatė, kad ieškovas 2020 m. balandžio 18 d. savo Facebook paskyroje paskelbė viešą įrašą „Medicininis Fašizmas jau Lietuvoje. Nuomonė tyloje prieš audrą“, kuriuo išreiškė savo pasipiktinimą dėl Lietuvoje paskelbto karantino, testavimo politikos. Atsakovė, savo administruojamame internetiniame portale 15min.lt, 2020 m. balandžio 21 d. paskelbė aktualijų žurnalisto V. P. straipsnį, pavadintą „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirūpinęs U. K. kalba apie pilietinį karą, klaidina dėl COVID-19 testų”. Nurodytame straipsnyje aptariamas ieškovo 2020 m. balandžio 18 d. Facebook paskyroje paskelbto viešo įrašo turinys.
4. Teismas nurodė, kad ieškovo nuomone, publikacijoje atsakovės autoriaus pavartoti teiginiai: „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirūpinęs U. K. kalba apie pilietinį karą, klaidina dėl COVID-19 testų”; „Įrašo logika paprasta – gyventojams prievarta daromi nesaugūs ir galimai netikslūs testai“; „Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimą – byra”; „U. K. medicininis karantino vertinimas pabaigą pasiekia motyvu. Esą priverstinai brokuotais ir pavojingais testais patikrinti žmonės bus priverstinai gydomi, o tai esą reikš, kad jiems teks dalyvauti naujo antivirusinio vaisto „Avigan“ klinikiniuose tyrimuose”, yra ne autoriaus nuomonė, bet žinia (-ios), neatitinkanti (-čios) tikrovės, todėl tokie teiginiai pažeidžia ieškovo garbę bei orumą.
5. Teismas pažymėjo, kad žinios ir nuomonės sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) (redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2021 m. vasario 1 d.) 2 straipsnio 89 dalyje, pagal kurią žinia laikoma visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas, tikri (teisingi) duomenys, o nuomone – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (VIĮ 2 straipsnio 36 dalis).
6. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT ) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, teismas nurodė, kad norint atsakyti į klausimą, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas - tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys - fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia - informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (LAT 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (EŽŽT sprendimas byloje Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, judgment of 9 January 2007).
7. Teismo vertinimu, ieškovo prašomi paneigti jo Facebook paskyroje paskelbti ginčijami teiginiai yra jį vertinusios atsakovės autoriaus vertinamojo ir abstraktaus pobūdžio informacija apie paskelbtą viešą įrašą.
8. Iš publikacijos autorius teiginių matyti, kad jis vertino ieškovo paskelbtos informacijos turinį – kokia viso įrašo logika („Įrašo logika paprasta - <...>“), tai yra vertinamojo pobūdžio duomenys, kurių neįmanoma patikrinti. Savo publikacijoje (įraše) ieškovas tikrai kalba tiek apie prievarta daromus testus, tiek apie testų nesaugumą ir netikslumą. Todėl ieškovo ginčijamas straipsnio autoriaus teiginys „Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimą – byra“ yra taip pat ieškovo paskelbtos informacijos subjektyvus vertinimas, bendro pobūdžio išvada apie ieškovo paskelbtą informaciją dėl koronavirusu užkrėstų testų naudojimo per prievartą tiek užsienyje, tiek Lietuvoje ((duomenys neskelbtini)).
9. Anot teismo, kitas ginčijamas publikacijos teiginys „U. K. medicininis karantino vertinimas pabaigą pasiekia motyvu. Esą priverstinai brokuotais ir pavojingais testais patikrinti žmonės bus priverstinai gydomi, o tai esą reikš, kad jiems teks dalyvauti naujo antivirusinio vaisto „Avigan“ klinikiniuose tyrimuose” yra taip pat vertinamojo pobūdžio, nes publikacijos autorius apibūdinęs ieškovo paskelbtą įrašą – „5. Gerasis seimas nusprendė, kad Gydantys gydytojai spręs dėl priverstinio užsikrėtusiųjų gydymo per karantiną. Kitaip tariant jei net ir jums klaidingai nustatė virusą, jus prievarta gydys kažkoks gydytojas savo kompetencijos ribose. Labai pasiseks tiems, kurių gydytojas bus sąmoningas ir taikys gydymo metodus, kurie feikinėje žiniasklaidoje vadinami neveikiančiais, bet medikai jais gydo įvairiose šalyse. Jei nepasiseks, ant jūsų testuos viską ką sugalvos, nes gi Lietuva didžiuojasi dalyvaudama eksperimente, pavyzdžiui naujojo vaisto "Avigan" klinikiniuose tyrimuose, kurio efektyvumas ir šalutiniai poveikiai bus aiškūs kažkada ateityje”, padarė išvadą, jog ieškovas viso savo įrašo pabaigoje motyvuoja savo argumentus tuo, kad priverstinis testavimas ir gydymas lems tai, jog tiems, kuriems nepasiseks, jie priverstinai sudalyvaus naujo antivirusinio vaisto „Avigan“ klinikiniuose tyrimuose.
10. Pasisakydamas dėl atsakovės autoriaus publikacijos pavadinimo „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirūpinęs U. K. kalba apie pilietinį karą, klaidina dėl COVID-19 testų“, teismas pažymėjo, kad publikacijos pavadinimas pagal savo lingvistinę išraišką turi „konstatavimo“ požymių („U. K. kalba apie pilietinį karą, „klaidina dėl COVID-19 testų“), tačiau to nepakanka pripažinti šiuos teiginius faktų konstatavimu (žinia). EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad duomenimis pagal CK 2.24 straipsnį nelaikomi nuomonė, vertinimas ar kitokie subjektyvūs požiūriai arba saviraiškos būdai (LAT 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006). Atsižvelgdamas į tai, kad ginčijama publikacija yra paremta paties ieškovo viešai paskelbto įrašo (publikacijos) turiniu, o pati publikacija yra jos autoriaus subjektyvus saviraiškos būdas, teismas konstatavo, kad ginčijamos publikacijos pavadinimas nėra žinia CK 2.24 straipsnio prasme, o yra nuomonė (LAT Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).
11. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai asmens garbė ar orumas yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės gali būti ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas, pvz., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (LAT 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006). Tokiu būdu teismas asmens pažeistas teises gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus (LAT 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).
12. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad ir nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai, etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (LAT 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
13. Teismas nurodė, kad su ieškovo straipsniu jo Facebook paskyroje galėjo susipažinti visi to pageidaujantys asmenys. Socialinis tinklas Facebook bendradarbiauja su nepriklausomomis faktų tikrinimo organizacijomis visame pasaulyje ir leidžia joms tikrinti Facebook vartotojų viešus įrašus, o nustačius klaidinančią, neteisingą, netikslią ar neišsamią informaciją, ją žymėti „Partly false“ z?yme?jimu. Atsakovės projektas „Patikrinta 15min” yra pirmasis Lietuvoje faktų tikrinimo projektas, kuris atitinka International Fact Checking Network (toliau – IFCN) kokybės, skaidrumo, nepriklausomumo ir nuoseklumo kriterijus, ir yra tikrasis šios pasaulinės organizacijos narys. Atsakovė patikrinusi įraše skelbtą informaciją ir nustačiusi ieškovo skelbtos informacijos neatitikimą tikrovei, parengė ir paskelbė ginčo publikaciją. Atsakovė tikrino ieškovo įraše ir komentare paskelbtą informaciją, analizavo jo nuorodas (cbc.ca, msm.com), kuriose kalbama apie nesterilius testus iš Kinijos ir rastus viruso pėdsakus, ir padarė išvadą, kad šiose publikacijose taip pat yra skelbiama ir kita informacija, t. y. kad testai, kuriuose buvo rasta viruso pėdsakų, nebuvo naudojami ir nebuvo skelbiama, kad tokie testai gali užkrėsti žmones, kad prievarta yra testuojami žmonės testais, užkrėstais tuo pačiu korona virusu. Teismas pabrėžė, kad ieškovas nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias atsakovės nurodytas aplinkybes.
14. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika ir VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2021 m. vasario 1 d.) įtvirtinta viešojo asmens sąvoka, sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu (ieškovo publikaciją vertino ne tik atsakovė, bet kitos žiniasklaidos priemonės, ieškovo įrašas buvo 2 400 kartų pažymėtas, 729 kartų pakomentuotas, 1 100 kartų bendrintas (pasidalintas)), todėl toks asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo (LAT 2015 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015; 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
15. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visetą, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog ginčo publikacija buvo siekiama įžeisti ieškovą, kad autoriaus nuomonė buvo reiškiama nesąžiningai bei neetiškai, buvo nuslėpti ir iškraipyti faktai ir duomenys, todėl teismas pripažino ieškovo ieškinį nepagrįstu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovas U. K. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo mėn. 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kadangi netinkamai taikė ginčo santykį reguliuojančias materialinės teisės normas, t. y. teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas kreipėsi į teismą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsniu. Šiuo atveju per visuomenės informavimo priemonę buvo paskelbti apie ieškovą tikrovės neatitinkantys duomenys. Atsakovė nepagrįstai atsisakė tokią informaciją paneigti. Ieškovas byloje nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo, kaip tai numato CK 2.24 straipsnis, o tai reiškia, kad jis kreipėsi į teismą ne CK 2.24 straipsnio pagrindu, bet vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis (44 straipsnio 2 ir 6 dalys). Nors nagrinėjamu atveju buvo pasinaudota privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (pateikta pretenzija), o po jos atmetimo ieškovas kreipėsi į teismą, teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai nustatė pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, taip pažeisdamas šiam ginčui taikomus nagrinėjimo terminus. Vien procesinių dokumentų (dubliko, tripliko) parengimo terminai, neįskaitant nustatyto termino atsiliepimui į ieškinį pateikti, sudarė (28 dienas), nors šis ginčas turėjo būti išnagrinėtas per 30 dienų nuo jo padavimo dienos (VIĮ 44 straipsnio 6 dalis).
16.2. Teismas netinkamai įvertino ginčo teiginius, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo paskleista informacija neatitinka tikrovės. Jau pačiame publikacijos pavadinime „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirūpinęs U. K. kalba apie pilietinį karą, klaidina dėl COVID-19 testų” yra aiškiai ir suprantamai įvardintas ieškovas, kuris kaltinamas dėl COVID-19 testų klaidinimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (LAT 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007, 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Apelianto nuomone, prašomi paneigti atsakovės autoriaus publikuoti teiginiai ne tik neatitinka tikrovės, bet ir formuoja apie ieškovą neigiamą visuomenės požiūrį. Šie teiginiai išdėstyti ne klausiamąja forma ir publikacijoje nenurodoma, kad tai yra autoriaus nuomonė. Priešingai, publikacijoje vartojami konstatuojamieji teiginiai ir pateikiama neva ieškovo išsakyta pozicija kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o tai reiškia, kad atsakovės publikacija yra žinia, kuriai turi būti taikomas tiesos kriterijus.
16.3. Nors pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad atsakovės publikacijoje skelbiami teiginiai pagal savo lingvistinę išraišką turi „konstatavimo“ požymių („U. K. kalba apie pilietinį karą, „klaidina dėl COVID-19 testų“), tačiau nepagrįstai padarė išvadą, kad tai yra vertinamojo pobūdžio teiginiai:
16.4. Apeliantas savo įraše („poste“) tik paviešino, jog „sklando ne vienas straipsnis dėl visiško testų netikslumo“, tačiau publikacijos autorius suformulavo teiginį: „Įrašo logika paprasta – gyventojams prievarta daromi nesaugūs ir galimai netikslūs testai“, o skirsnio pabaigoje: „Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimą – byra. Nesaugių ar užkrėstų testų Lietuvoje aptikta kol kas nebuvo, žmonės per testus užsikrėsti negali, o (duomenys neskelbtini) gyventojams atliekami dviejų rūšių tyrimai, todėl klaidos tikimybė – maža“. Ieškovas paviešintame įraše niekur nepaskelbė ir kitaip nesuformulavo informacijos, iš kurios būtų galima publikacijos autoriui daryti išvadą, kad „Įrašo logika paprasta – gyventojams prievarta daromi nesaugūs ir galimai netikslūs testai“. Autoriui taip pat nebuvo jokio pagrindo teigti, kad „Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimą – byra. Nesaugių ar užkrėstų testų Lietuvoje aptikta kol kas nebuvo, žmonės per testus užsikrėsti negali, o (duomenys neskelbtini) gyventojams atliekami dviejų rūšių tyrimai, todėl klaidos tikimybė – maža“, kadangi ieškovo 2020 m. balandžio 18 d. įraše nėra jokios informacijos, duomenų ar formuluotės, iš kurių būtų galima suprasti, jog užkrėstus tuo pačiu COVID-19 virusu testus kažkas naudojo, kad COVID – 19 testai gali sukelti infekciją ir jų sudėtyje yra šios ligos sukėlėjo. Įraše paviešinta ieškovo informacija „O tuo tarpu žiniasklaidoje sklando ne vienas straipsnis kaip patys testai, kuriais prievarta testuoja žmones, yra užkrėsti tuo pačiu korona virusu“, neduoda pagrindo išvadai, kad ieškovas teigė, jog užkrėstais testais buvo testuojami žmonės. Tai reiškia, kad atsakovė savo publikacijoje paviešintais ginčijamais teiginiais suformavo visuomenei klaidingą nuomonę apie patį apeliantą ir apie jo nuomonę dėl COVID – 19 testų.
16.5. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovė, patikrinusi įraše skelbtą informaciją ir nustačiusi ieškovo skelbtos informacijos neatitikimą tikrovei, parengė ir paskelbė ginčo publikaciją. Tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir tinkamai nemotyvuota, kadangi atsakovė teismui nenurodė, kuri konkreti ieškovo įraše (straipsnyje) paskelbta informacija neatitinka tikrovės. Pagal kasacinio teismo praktiką, būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad ji paskelbė tikrovę atitinkančią informaciją, t. y. atsakovei teigiant, kad ieškovas paskelbė klaidinančią informaciją, jai ir kilo pareiga įrodyti, jog apeliantas savo įraše paskelbė tikrovės neatitinkančias žinias.
16.6. Teismas, įvertinęs ieškovo įrašo citatą – „5. Gerasis seimas nusprendė, kad Gydantys gydytojai spręs dėl priverstinio užsikrėtusiųjų gydymo per karantiną. Kitaip tariant jei net ir jums klaidingai nustatė virusą, jus prievarta gydys kažkoks gydytojas savo kompetencijos ribose. Labai pasiseks tiems, kurių gydytojas bus sąmoningas ir taikys gydymo metodus, kurie feikinėje žiniasklaidoje vadinami neveikiančiais, bet medikai jais gydo įvairiose šalyse. Jei nepasiseks, ant jūsų testuos viską ką sugalvos, nes gi Lietuva didžiuojasi dalyvaudama eksperimente, pavyzdžiui naujojo vaisto "Avigan" klinikiniuose tyrimuose, kurio efektyvumas ir šalutiniai poveikiai bus aiškūs kažkada ateityje”, ir autoriaus publikacijos ginčo teiginius „U. K. medicininis karantino vertinimas pabaigą pasiekia motyvu. Esą priverstinai brokuotais ir pavojingais testais patikrinti žmonės bus priverstinai gydomi, o tai esą reikš, kad jiems teks dalyvauti naujo antivirusinio vaisto „Avigan“ klinikiniuose tyrimuose” – padarė nepagrįstą išvadą, kad tokie autoriaus teiginiai taip pat yra vertinamojo pobūdžio, nes jokių konstatuojamųjų ir klaidingų teiginių, kad žmonėms teks dalyvauti naujo antivirusinio vaisto „Avigan“ klinikiniuose tyrimuose ir kt., ieškovas nenurodė. VIĮ 22 straipsnio 11 dalies 1 punkte numatyta, kad viešosios informacijos rengėjai (ar) skleidėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Tačiau, anot apelianto, yra akivaizdu, kad skelbdama informaciją atsakovė iškraipė ieškovo pateiktą nuomonę ir tai naudojo galimai savanaudiškais tikslais (pritraukti skaitytojus).
16.7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės publikacija buvo siekiama įžeisti ieškovą, kad autoriaus nuomonė buvo reiškiama nesąžiningai ir neetiškai, kad buvo nuslėpti ir iškraipyti faktai bei duomenys. Gerbdamas žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas, šiuo atveju atsakovės publikacijos autorius, turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones. Perteikdamas įvairias nuomones, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę bei etiką (Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 straipsnis). Žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų (Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 4 straipsnis, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 4 straipsnis). Perskaitę spaudoje atsakovės pateiktą informaciją apie ieškovą, skaitytojai susidarė neigiamą nuomonę apie ieškovą, ką akivaizdžiai patvirtina po publikacija esantys neigiami skaitytojų komentarai. Publikacijoje nurodžius, jog verslininkas U. K. klaidina dėl COVID-19 testų, publikacijos autorius tendencingai formavo neigiamą skaitytojų nuomonę apie ieškovą, t. y. neva jis skelbia melagingus duomenis apie COVID-19 testus. Publikacijos skirsnyje „Bandymai su žmonėmis“ jos autorius pateikia išgalvotą ir ydingą informaciją, jog „U. K. medicininis karantino vertinimas pabaigą pasiekia motyvu. Esą priverstinai brokuotais ir pavojingais testais patikrinti žmonės bus priverstinai gydomi <...>. Ieškovas tokio teiginio ar kitokio pobūdžio replikos apie brokuotais ir pavojingais testais tikrintus žmones niekur nesuformulavo ir nepateikė. Negana to, ieškovo įrašą (žinutę) atsakovė pažymėjo kaip klaidinančią informaciją – „Iš dalies klaidinga informacija“ (angl. „Partly false“). Tai leidžia ieškovui daryti išvadą, kad toks atsakovės elgesys yra sąmoningas siekis pakenkti ieškovo reputacijai tiek socialiniame tinkle Facebook, tiek sumažinti jo paviešintos informacijos populiarumą ir pasiekiamumą.
16.8. Atsakovės publikacijoje nurodytų teiginių: „Įrašo logika paprasta – gyventojams prievarta daromi nesaugūs ir galimai netikslūs testai; Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimą – byra. Nesaugių ar užkrėstų testų Lietuvoje aptikta kol kas nebuvo, žmonės per testus užsikrėsti negali, o (duomenys neskelbtini) gyventojams atliekami dviejų rūšių tyrimai, todėl klaidos tikimybė – maža” – ieškovas savo Facebook paskyroje 2020 m. balandžio 18 d. paviešintoje informacijoje niekur nepaskelbė ir nesuformulavo jos taip, kad autoriui būtų galima daryti išvadą, jog „gyventojams prievarta daromi nesaugūs ir galimai netikslūs testai“. Tokiu būdu publikacijos autorius neetiškai sumenkino ieškovo autoritetą ir suformavo klaidingą nuomonę apie jį. Ieškovas savo įraše taip pat niekur nesuformulavo informacijos, teiginio, ar kitokio pobūdžio replikos, kad „esą priverstinai brokuotais ir pavojingais testais patikrinti žmonės bus priverstinai gydomi <...>“; Atsakovė nurodė, kad „Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle“. Tačiau, apelianto nuomone, 2020 m. balandžio 18 d. paviešinta informacija negali būti vadinama „Melagingomis naujienomis“ ir atsakovė nepagrįstai yra taikiusi ieškovo paskleistai informacijai „Partly false“ žymėjimą, kadangi ši informacija buvo grindžiama tam tikrų šaltinių medžiaga ir kitais ieškovo bendro pobūdžio apmąstymais.
16.9. Teismas nepagrįstai ieškovą laikė viešuoju asmeniu, t. y. pritarė atsakovės teiginiui, kad ieškovas, gindamas savo garbę ir orumą dėl paskleisto teiginio, privalėjo įvertinti tą aplinkybę, jog jis yra viešas asmuo ir dėl jo aktyvios visuomeninės veiklos, visuomenės nuomonės formuotojo įtakos, jis bus labiau stebimas, komentuojamas ir kritikuojamas. Nors teismas byloje konstatavo, kad atsakovė nėra pateikusi pakankamai duomenų, kad ieškovas, kaip asociacijos „Firmus Medicus“ narys, dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, vis tiek pripažino ieškovą viešuoju asmeniu. Teismas nurodė, kad ieškovas Facebook paskyroje turi 80 000 sekėjų, tačiau tokia informacija neteikia pagrindo pripažinti asmenį viešu VIĮ 2 straipsnio 78 dalies prasme.
16.10. Ieškovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ginčo publikacija negali būti laikoma ieškovo įrašo kritika. Apelianto nuomone, atsakovės publikacijoje buvo pateikti tikrovės neatitinkantys, neva ieškovo išsakyti teiginiai, kurių realiai jis neišsakė ir jų nesuformulavo. Todėl atsakovės teiginius laikyti ieškovo įrašo „kritika“ nebuvo jokio faktinio pagrindo.
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „15 prašo jį atmesti, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
17.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamam ginčui spręsti teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, t. y. vietoje taikytinų VIĮ teisės normų (44 straipsnio 2 ir 6 dalys) taikė CK normas (2.24 straipsnis). Pagal VIĮ 44 straipsnio 1 dalį tikrovės neatitinkančios informacijos, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, tvarką nustato CK normos. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Pagal galiojantį reglamentavimą tai reiškia, kad asmuo, siekiantis, jog būtų paneigta apie jį per visuomenės informavimo priemones paskelbta tikrovės neatitinkanti ir jo garbę bei orumą žeminanti informacija, visų pirma, vadovaujantis VIĮ 44 straipsnio 2 dalimi, turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų. Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako paskelbti tokį paneigimą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą. Būtent VIĮ 44 straipsnio 1 dalis ir nustato, kad visuomenės informavimo priemonių pareigą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, tokios informacijos paneigimo, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sąlygas ir tvarką nustato Civilinio kodekso normos, t. y. VIĮ 44 straipsnio 1 dalis nukreipia į CK 2.24 straipsnį „Asmens garbės ir orumo gynimas“. Vienas iš trijų CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdų yra – reikalavimas teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis. Be to, asmuo dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos garbės ir orumo savo teises gali ginti keliais būdais, t. y. tiek kreipdamasis su skundu į Žurnalistų etikos inspektorių pagal VIĮ, tiek kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą pagal CK nuostatas. Šiuo atveju apeliantas kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, todėl teismas ginčui spręsti ir jam kvalifikuoti teisingai taikė civilinio kodekso, t. y. CK 2.24 straipsnio nuostatas.
17.2. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai įvertino ginčo teiginius. Vertinant, ar paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, turi būti nustatyta, kokio pobūdžio duomenys buvo paskleisti apie ieškovą, nes pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (LAT 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 44 punktas). Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra aiškiai pasisakoma, jog tais atvejais, kai asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, tai jos yra ginamos ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikant civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, taip pat ir pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (LAT 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).
17.3. Apeliantas viso proceso metu nepagrįstai remiasi argumentais, kad nuomone gali būti laikomi tik tokie duomenys, kurie išdėstyti su abejonėmis, nuorodomis, išreikšti klausiamąją forma, kur aiškiai nurodyta, jog tai yra autoriaus nuomonė ar manymas. Anot atsakovės, apeliantas, visų pirma, neįvertina autoriaus publikacijos paskelbimo konteksto, t. y. aplinkybės, kad publikacija yra skirta apelianto paskelbto įrašo Facebook analizei ir vertinimui. Antra, apeliantas taip pat nevertina, kaip yra suprantami paskelbti ginčo teiginiai, pvz., „Įrašo logika paprasta – gyventojams prievarta daromi nesaugūs ir galimai netikslūs testai“; „Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimą – byra”, t. y. ar šie duomenys gali būti suprantami kaip konkretūs konstatuojamieji teiginiai, kuriais išreikšta žinia, kuri neatitinka tikrovės ir pažeidžia apelianto garbę ir orumą. Trečia, apeliantas nevertina aplinkybės, jog kai kurie teiginiai net nėra apie apeliantą, pvz., „Įrašo logika paprasta – gyventojams prievarta daromi nesaugūs ir galimai netikslūs testai“, “Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimą – byra“.
17.6. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ji byloje nenurodė, kokia tiksliai klaidinanti informacija buvo paskleista ieškovo įraše. Atsakovės nuomone, šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo paskelbtos informacijos teisingumo. Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčijo atsakovės paskelbtus duomenis, todėl atsakovė neturėjo įrodyti, kad ieškovas paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją. Šiuo atveju atsakovė turėjo įrodyti ginčijamų duomenų teisingumą (jeigu paskelbta žinia) arba įrodyti, kad paskelbta nuomonė turėjo pakankamą faktinį pagrindą ir buvo paskelbta sąžiningai. Apeliantas nepagrįstai nevertina savo paties paskelbto įrašo turinio ir po juo esančio komentaro, pats nepagrįstai ir neteisėtai siekia perkelti atsakovei įrodinėjimo naštą dėl ieškovo įrašo teiginių atitikimo tikrovei, kurie nėra šios bylos dalykas. Atsakovės publikacijoje buvo konkrečiai įvardinti viso ieškovo įrašo neatitikimai tikrovei, tačiau ieškovas dėl visų tokių teiginių reikalavimų teismui neteikė, jų visų neginčijo. Ieškovas iš publikacijos išskyrė tik keturis ginčo teiginius.
17.7. Atsakovės nuomone, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad publikacijos autoriaus paskelbta informacija pažeidė ieškovo garbę ir orumą, nes šiems teiginiams pagrįsti apeliantas nurodo tik tai, kad žurnalistas tendencingai formavo neigiamą skaitytojų nuomonę apie asmenį – ieškovą, ir kad nepagrįstai ieškovo įrašą pažymėjo „Partly false“ žyma. Pažymi, kad apeliantas šios žymos teisme neginčijo, nereiškė reikalavimo ją panaikinti, taip pat nepateikė jokių paaiškinimų, kuo pasireiškė jo neturtinių vertybių pažeidimas, kokius konkrečiai neigiamus padarinius ieškovas išgyveno ar turėjo. Be to pats apeliantas, vertindamas atsakovės publikacijos teiginius, savo skunde padaro išvadą, kad autorius, pateikdamas Publikacijų antraštes, juose esančių skirsnių pavadinimus, turinyje vartojamus teiginius, yra išskirtinai linkęs savaip, neteisingai ir nepagrįstai interpretuoti ieškovo paviešintą informaciją Facebook paskyroje (apeliacinio skundo 11 puslapis). Taigi, pats apeliantas pripažįsta, jog atsakovės paskelbta informacija buvo ieškovo paviešintos informacijos interpretacija, o interpretacija negali būti suprantama kitaip, kaip tik informacijos subjektyvus vertinimas arba nuomonė.
17.8. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo, kaip viešojo asmens, yra nepagrįsta. VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje nustatyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Ieškovas yra aktyvus visuomeninėje veikloje daugelį metų, ankščiau jis buvo žinomas dėl kitų veiklų (dainininkas, prodiuseris), šiuo metu žinomas kaip asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, savo veiklą asociacijoje viešina ypač plačiu mastu – naudodamasis Facebook platforma, turinčia daugiau nei 80 000 sekėjų. Ieškovas nuolat viešai skatina diskusijas skiepų tema, vaistų, gydymo, taip pat politiniais klausimais, komentuoja valstybės sprendimus ir kt. Viešą ir labai populiarią savo Facebook paskyrą jis naudoja ir savo viešai asociacijos veiklai, pvz. 2020 m. birželio 3 d. paskyroje pasisakė kaip asociacijos (duomenys neskelbtini) vadovas. Todėl ieškovas dėl savo veiklos laikytinas viešuoju asmeniu – viešos nuomonės formuotoju, savo viešais pasisakymais skatinančiu visuomenę diskutuoti, reikšti nuomonę aktualiais visuomenei klausimais.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) 2020 m. balandžio 18 d. savo Facebook paskyroje paskelbė viešą straipsnį (įrašą) „Medicininis Fašizmas jau Lietuvoje. Nuomonė tyloje prieš audrą“. Atsakovė savo valdomame internetiniame portale 15min.lt 2020 m. balandžio 21 d. paskelbė aktualijų žurnalisto V. P. straipsnį, pavadintą „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirūpinęs U. K. kalba apie pilietinį karą, klaidina dėl COVID-19 testų”, kuriame aptarė ieškovo 2020 m. balandžio 18 d. Facebook paskyroje paskelbto viešo įrašo turinį.
10. Ieškovo įsitikinimu, kai kurie atsakovės autoriaus publikacijoje pavartoti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą, todėl ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu tuos teiginius paneigti. Atsakovei atsisakius tai padaryti, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti, jog portale 15min.lt 2020 m. balandžio 21 d. aktualijų žurnalisto V. P. straipsnyje, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirūpinęs U. K. kalba apie pilietinį karą, klaidina dėl COVID-19 testų”, paskleistos žinios:
– „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirūpinęs U. K. kalba apie pilietinį karą, klaidina dėl COVID-19 testų“;
– „Įrašo logika paprasta – gyventojams prievarta daromi nesaugūs ir galimai netikslūs testai“;
– „Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimą – byra”;
– „U. K. medicininis karantino vertinimas pabaigą pasiekia motyvu. Esą priverstinai brokuotais ir pavojingais testais patikrinti žmonės bus priverstinai gydomi, o tai esą reikš, kad jiems teks dalyvauti naujo antivirusinio vaisto „Avigan“ klinikiniuose tyrimuose”
neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę bei orumą ir įpareigoti atsakovę per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti šias žinias.
11. Bylą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, sprendime konstatuodamas, kad ieškovo prašomi paneigti publikacijos teiginiai yra atsakovės autoriaus vertinamojo ir abstraktaus pobūdžio informacija apie ieškovo paskelbtą viešą įrašą arba, kitaip tariant, tai yra „nuomonė“, bet ne „žinia“, todėl manydamas, kad autoriaus nuomonė pažeidžia ieškovo garbę ir orumą, jis savo pažeistas teises gali ginti kitais įstatyme numatytais būdais.
12. Nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, ieškovas padavė apeliacinį skundą, jame nurodydamas, kad teismas, sprendime konstatavęs, jog atsakovės publikacijoje yra išsakyta jos autoriaus nuomonė, o ne paskleista tikrovės neatitinkanti žinia, netinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
13. Taigi tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar atsakovės autoriaus publikacija ir ieškovo prašomi paneigti joje išspausdinti teiginiai yra autoriaus „nuomonė“ ar „žinia“.
14. Pagal VIĮ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2021 m. vasario 1 d.) 2 straipsnio 36 ir 89 dalis, „žinia“ laikoma visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas, tikri (teisingi) duomenys, o „nuomone“ – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (VIĮ 2 straipsnio 36 dalis).
15. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, norint atsakyti į klausimą, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys - fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (LAT 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (EŽŽT sprendimas byloje Kwiecien v. prieš Lenkiją, Nr. 51744/99).
16. Ieškovas 2020 m. balandžio 18 d. savo Facebook paskyroje paskelbtame įraše „Medicininis Fašizmas jau Lietuvoje. Nuomonė tyloje prieš audrą“, savo įrašą pradeda taip: Kol visi ir sveiki ir galimai sergantys, ir jauni, ir seni, vadina save sąmoningais piliečiais ir klusniai sėdi namų areštuose, pavadintais gražiu pavadinimu „karantinas“, Lietuvoje: (4 punktas ) „daugelis net nepastebėjo, kaip viename Lietuvos regione, nuo šiandien atsirado prievarta. medicininė prievarta, medicininis fašizmas. (duomenys neskelbtini) kiekvienas suaugęs privalo būti testuojamas ar serga korona virusu. Atsisakančius testuotis NVSC leista privalomai hospitalizuoti ir (ar) izoliuoti. Idomu kas privers, policija? kariuomene? stribai? bus naudojama jėga? Ar visi suvokiate, kad sergančiųjų skaičius didės priklausomai nuo tiriamųjų skaičiaus? O tuo tarpu žiniasklaidoje sklando ne vienas straipsnis kaip patys testai, kuriais prievarta testuoja žmones yra užkrėsti tuo pačiu korona virusu. Sklando ne vienas straipsnis dėl visiško testų netikslumo, kada yra didelė "False positive" (tyrimas šiuo metu withdrawn, bet tai nereiškia, kad tai neturi kelti įtarimų) arba "false negative" tikimybė, kada jūs galite net ir sirgti, bet jums korona virusas gali būti ir nenustatytas. Iš to seka dar vienas punktas“.
17. Toliau (5 punkte) ieškovas teigia, kad „Gerasis seimas nusprendė, kad Gydantys gydytojai spręs dėl priverstinio užsikrėtusiųjų gydymo per karantiną. Kitaip tariant jei net ir jums klaidingai nustatė virusą, jus prievarta gydys kažkoks gydytojas savo kompetencijos ribose. Labai pasiseks tiems, kurių gydytojas bus sąmoningas ir taikys gydymo metodus, kurie feikinėje žiniasklaidoje vadinami neveikiančiais, bet medikai jais gydo įvairiose šalyse. Jei nepasiseks, ant jūsų testuos viską ką sugalvos, nes gi Lietuva didžiuojasi dalyvaudama eksperimente, pavyzdžiui naujojo vaisto „Avigan“ klinikiniuose tyrimuose, kurio efektyvumas ir šalutiniai poveikiai bus aiškūs kažkada ateityje. Aš tik paklausiu visų mane suprantančių ir, be abejo, manęs nekenčiančių: kada jau jums bus gana? kas turi nutikti, kad pradėtumėte galvoti? Jei žmones suskirstys į baltus ir raudonus, ir baltus pradės „žudyti“, tai raudoni galvos, kad viskas čia OK, čia dėl jų pačių gerovės? Jums tikrai nematomas priešas toks baisus, kad savo noru vartotumėte bet ką? visas visuomenės skaldymasis ir bijojimas vienas kito, kai kiekvienas padaromas įtariamuoju veda prie vieno - pilietinio karo“. <...>.
18. Atsakovė (jos autorius) savo 2020 m. balandžio 21 d. publikaciją, pavadintą „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirūpinęs U. K. kalba apie pilietinį karą, klaidina dėl COVID-19 testų”, pradeda taip „Vyriausybės atsakas į COVID-19 protrūkį (duomenys neskelbtini) neliko nepastebėtas. Gyvenvietės izoliavimas ir sprendimas testuoti suaugusius gyventojus paskatino U. K. susimąstyti apie pilietinį karą. Tačiau baimintis testavimo skatinama pasitelkiant klaidingus faktus“. Remdamasis sveikatos apsaugos ministro viešai paskelbta ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atsakovei pateikta informacija, autorius nurodė, kad „visi suaugę (duomenys neskelbtini) gyventojai turi būti tiriami tiek laboratoriniais, tiek greitaisiais testais, kad atsisakiusieji testuotis galės būti privalomai izoliuoti ar hospitalizuoti. Už tai atsakingi NVSC ir Vilniaus rajono savivaldybė“. Pasisakydamas apie ieškovo įrašo teiginius, kad „tuo tarpu žiniasklaidoje sklando ne vienas straipsnis kaip patys testai, kuriais prievarta testuoja žmones yra užkrėsti tuo pačiu korona virusu“ ir pateikta nuoroda į Kanados naujienų tinklapio cbc.ca straipsnį, kuriame pasakojama apie brokuotus ir „bakterijomis užkrėstus“ COVID-19 testus iš Kinijos, ir tinklapyje mnn.com perpasakojamą „The Telegraph“ tekstą, autorius nurodė, kad pirmoje publikacijoje pažymėta, kad brokuoti testai nebuvo naudoti, o apie tai, kad jie galėtų užkrėsti korona virusu – nėra nei žodžio. Kanados sveikatos apsaugos pareigūnai teigė ieškantys būdų testams sutvarkyti taip, kad juos būtų galima naudoti. Kitoje publikacijoje rašoma, kad testų tiekėjai iš Liuksemburgo, „Eurofins“, informavo JK laboratorijas negalėsiantys laiku pristatyti užsakytų testų, nes dalyje jų aptiko koranaviruso pėdsakų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), kaip teigia autorius, atsakovei patvirtino, kad Lietuvoje neužfiksuotas nė vienas atvejis, kuomet gyventojai koronavirusu užsikrėstų nuo testų. Ministerijos teigimu, užsikrėsti nuo testų nėra realu. Toliau autorius daro išvadą, kad ieškovo „Įrašo logika paprasta – gyventojams prievarta daromi nesaugūs ir galimai netikslūs testai“.
19. Remdamasis tinklapiui delfi.lt pateikta Lietuvos imunologų draugijos prezidentės, profesorės A. E. nuomone, kad „gavus greituoju testu teigiamą rezultatą, būtina jį patvirtinti molekuliniu metodu, siekiant atmesti galimai klaidingą atsakymą“ ir SAM dar balandžio 16 d. (dvi dienos iki U. K. paskelbiant įrašą feisbuke) paskelbta informacija, kad „Mokslininkų vertinimu, greitieji testai galėtų būti naudojami tik patikrinimui, ar žmogus yra sirgęs koronavirusine infekcija, ar ne“, atsakovės autorius ginčijamojoje publikacijoje teigia, kad ieškovo „Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimą – byra. Nesaugių ar užkrėstų testų Lietuvoje aptikta kol kas nebuvo, žmonės per testus užsikrėsti negali, o Nemenčinės gyventojams atliekami dviejų rūšių tyrimai, todėl klaidos tikimybė –maža“.
20. Galiausiai, publikacijos skirsnyje „Bandymai su žmonėmis“, autorius nurodo, kad „U. K. medicininis karantino vertinimas pabaigą pasiekia motyvu. Esą priverstinai brokuotais ir pavojingais testais patikrinti žmonės bus priverstinai gydomi, o tai esą reikš, kad jiems teks dalyvauti naujo antivirusinio vaisto „Avigan“ klinikiniuose tyrimuose”.
21. Įvertinusi tiek ieškovo, tiek atsakovės publikacijų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad norint nustatyti, ar atsakovės publikacijoje buvo paskleista žinia, ar išreikšta autoriaus nuomonė, būtina įvertinti šios publikacijos atsiradimo pagrindą ir jos kontekstą su ieškovo 2020 m. balandžio 18 d. įrašu feisbuko paskyroje. Kaip minėta, publikacijos pradžioje autorius nurodo, kad „Gyvenvietės izoliavimas ir sprendimas testuoti suaugusius gyventojus paskatino U. K. susimąstyti apie pilietinį karą. Tačiau baimintis testavimo skatinama pasitelkiant klaidingus faktus“. Taigi, autoriaus publikacija norima atsakyti į klausimą, ar ieškovo įraše pateikta informacija atitinka tikrovę ir savo išvados argumentus pateikti skaitytojams.
22. Pažymėtina, kad asmens garbė ir orumas gali būti ginami nustačius CK 2.24 straipsnyje išvardintų faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (LAT 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).
23. Įvertinusi šios nutarties 26-27 punktuose ir 28-30 punktuose aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyti CK 2.24 straipsnio taikymo pagrindai.
24. Visų pirma, ieškovo prašomus paneigti autoriaus teiginius „Įrašo logika paprasta – gyventojams prievarta daromi nesaugūs ir galimai netikslūs testai“; „Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimą – byra” negalima laikyti žinia VIĮ 2 straipsnio 89 dalyje (šiuo metu 2 straipsnio 82 dalis) pateiktos sąvokos prasme, nes akivaizdu, kad tai publikacijos autoriaus įvykių vertinimas, mintys ir išvada apie ieškovo įraše paskleistus duomenis, kas atitinka VIĮ 2 straipsnio 36 dalyje pateiktos „nuomonės“ sąvoką (šiuo metu 2 straipsnio 31 dalis) ir teismų išaiškinimus.
25. Antra, prašomi paneigti publikacijos teiginiai „U. K. medicininis karantino vertinimas pabaigą pasiekia motyvu. Esą priverstinai brokuotais ir pavojingais testais patikrinti žmonės bus priverstinai gydomi, o tai esą reikš, kad jiems teks dalyvauti naujo antivirusinio vaisto „Avigan“ klinikiniuose tyrimuose” iš esmės atitinka ieškovo įrašo 5 punkte išdėstytiems teiginiams „Jei nepasiseks, ant jūsų testuos viską ką sugalvos, nes gi Lietuva didžiuojasi dalyvaudama eksperimente, pavyzdžiui naujojo vaisto „Avigan“ klinikiniuose tyrimuose, kurio efektyvumas ir šalutiniai poveikiai bus aiškūs kažkada ateityje“. Taigi, prašomi paneigti publikacijos teiginiai yra jos autoriaus išvada (nuomonė) apie ieškovo išsakytus eiginius. Be to, šie autoriaus teiginiai nėra apie ieškovą ir apeliantas nenurodė, kaip jie žemina jo garbę ir orumą. Todėl ginti ieškovo teises jo prašomu būdu nėra pagrindo, kadangi nenustatytas faktų, paminėtų CK 2.24 straipsnyje, visetas.
26. Trečia, iš ieškovo procesinių dokumentų akivaizdu, kad jo garbę ir orumą žeminančia žinia apeliantas laiko publikacijos pavadinimą (antraštę) „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirūpinęs U. K. kalba apie pilietinį karą, klaidina dėl COVID-19 testų“.
27. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nurodytuose teiginiuose yra „konstatavimo“ požymių, tačiau šių teiginių negalima vertinti atsietai nuo visos publikacijos turinio ir konteksto. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktais teiginiais, kad publikacijos antrašte apibūdinama visa publikacija, todėl informacijos rengėjas turi teisę pasirinkti lingvistines priemones taip, kad būtų trumpai perteikti aprašomi įvykiai. Esminė antraštės funkcija – trumpai perteikti turinio esmę.
28. „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirūpinęs U. K.“, teisėjų kolegijos nuomone, yra publikacijos autoriaus vertinamojo pobūdžio teiginys, atsižvelgiant tiek į visą ieškovo įrašo kontekstą, tiek ir atskiras jo dalis (pvz., „Ar visi suvokiate, kad sergančiųjų skaičius didės priklausomai nuo tiriamųjų skaičiaus? O tuo tarpu žiniasklaidoje sklando ne vienas straipsnis kaip patys testai, kuriais prievarta testuoja žmones yra užkrėsti tuo pačiu korona virusu“), todėl negali būti laikomas žinia, nes asmens susirūpinimo nėra galimybės įrodyti. Kita vertus, ieškovas savo įraše tikrai pasisako apie pilietinį karą („<...> visas visuomenės skaldymasis ir bijojimas vienas kito, kai kiekvienas padaromas įtariamuoju veda prie vieno – pilietinio karo“). Be to, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė atsakovės teiginių, kad „ieškovo paskelbtose nuorodose (cbc.ca, msm.com) iš tikrųjų buvo kalbama apie nesterilius testus iš Kinijos, tačiau šiose publikacijose taip pat skelbiama, kad tokie testai nebuvo naudojami ir nebuvo paskelbta, kad tokie testai gali užkrėsti žmones (pvz., cbc.ca publikacijoje yra skelbiama, kad Kanados sveikatos apsaugos pareigūnai ieško būdų testams sutvarkyti taip, kad juos galima būtų saugiai naudoti). Msn.com publikacijoje buvo paskelbta, kad Jungtinei Karalystei skirtuose testuose aptikti koronaviruso pėdsakai, bet nerastas aktyvus virusas, o šių testų užsakymas ne tik, kad nebuvo pristatytas į Jungtinę Karalystę, jis net nebuvo išvežtas iš Kinijos“. Todėl įvertinęs šią ir šalies institucijų informaciją, publikacijos autorius turėjo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas „klaidina dėl COVID-19 testų“. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad šie publikacijos teiginiai yra vertinamojo pobūdžio ir jiems negali būti taikomas „žinios“ kriterijus.
29. Atsakovės valdomame naujienų internetiniame portale www.15min.lt jos autorius, vertindamas ieškovo straipsnį, rėmėsi tiek asmeniškai atlikto tyrimo metu surinktais duomenimis apie ieškovo paskelbtus faktus, tiek ir valstybės institucijų (SAM ir NVSC) parteikta informacija, todėl nėra pagrindo išvadai, kad autorius paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
30. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Anot apelianto, atsakovė teismui nenurodė, kuri konkreti ieškovo įraše paskelbta informacija neatitinka tikrovės, t. y. atsakovei teigiant, kad ieškovas paskelbė klaidinančią informaciją, jai ir kilo pareiga įrodyti, jog apeliantas savo įraše paskelbė tikrovės neatitinkančias žinias.
31. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Vadinasi, savo informacijos teisingumą turi įrodyti jį paskleidęs asmuo (šiuo atveju ginčijamos publikacijos autorė – atsakovė), todėl atsakovė neturėjo šioje byloje įrodinėti, kad ieškovas savo įraše paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją. Kadangi ieškovas teigė, kad atsakovė paskelbė neteisingus ir jį žeminančius duomenis, atsakovei teko pareiga šią prezumpciją paneigti, t. y. kad jos publikacijoje buvo paskelbta ne „žinia“, o „nuomonė“ , ir kad ši nuomonė turėjo pakankamą faktinį pagrindą ir buvo paskelbta sąžiningai.
32. Pasisakydamas dėl savo nesutikimo su skundžiamo teismo sprendimo teiginiais, jog „nėra pagrindo išvadai, kad ginčo publikacija buvo siekiama įžeisti ieškovą, kad autoriaus nuomonė buvo reiškiama nesąžiningai bei neetiškai, buvo nuslėpti ir iškraipyti faktai ir duomenys“, apeliantas teigia, kad atsakovės paskelbta informacija pažemino jo garbę ir orumą. Paminėtam kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ginčo publikacija nebuvo paskelbta žinia, o publikuotas žurnalisto vertinamojo pobūdžio straipsnis yra nuomonė (sprendimo 18 punktas), konstatavo, kad jeigu asmens garbė ir orumas yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės gali būti ginamos taikant kitas Lietuvos teisėje galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus (sprendimo 19 punktas). Tačiau ieškovas šių teismo argumentų nekvestionuoja, tačiau didelę dalį apeliacinio skundo argumentų dėl garbės ir orumo skiria savo pozicijos atkartojimui dėl atsakovės publikcijos teiginių. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovė, apelianto argumentai dėl garbės ir orumo pažeidimo iš esmės grindžiami keliais teiginiais, t. y. kad žurnalistas tendencingai formavo neigiamą skaitytojų nuomonę apie asmenį – ieškovą, ir kad nepagrįstai ieškovo įrašą pažymėjo „Partly false“ (iš dalies klaidinga informacija) žyma. Todėl teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai ieškovą laikė viešuoju asmeniu, kuris nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo.
34. Viešojo asmens sąvoka pateikiama VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje, pagal kurią viešuoju asmeniu laikomas valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Teismas nustatė, kad ieškovas yra asociacijos (duomenys neskelbtini) vadovas, dalyvavo LR Seimo konferencijoje “Saugios vakcinos – saugiai Lietuvai”. Savo veiklą asociacijoje ieškovas viešina plačiu mastu – naudodamasis Facebook platforma, turinčia daugiau kaip 80 000 sekėjų. Anot atsakovės, ieškovės aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje jau daugelį metų, ankščiau jis buvo žinomas dėl kitų veiklų (dainininkas, prodiuseris). Ieškovo skelbiamą informaciją vertina ir kitos žiniasklaidos priemonės, taip pat pavieniai asmenys (ieškovo įrašas buvo pažymėtas 2 400 kartų, pakomentuotas – 729 kartus, bendrintas – 1 100 kartų). Vies?uoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, de?l savo einamu? pareigu?, veiklos ar visuomenine?s pade?ties nuolat sulaukiantys visuomene?s de?mesio ir pagri?stai ja? dominantys (pvz., LAT 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015). Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes apie ieškovo visuomeninę padėtį ir jo veiklą, taip pat į tai, kai ieškovas nei vieno iš minėtų faktų nepaneigė, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovą yra pagrindas laikyti viešuoju asmeniu.
35. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad ginčui spręsti pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (ne VIĮ 44 straipsnio 2 ir 6 dalis, bet CK 2.24 straipsnį), dėl ko civilinė byla galėjo būti išnagrinėta netinkamai.
36. VIĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atsisakymas išspausdinti ar kitu būdu paskelbti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą šio straipsnio 3-5 dalyse nurodyta tvarka gali būti skundžiamas teismui pagal fizinio asmens, kurio garbę ir orumą žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, nuolatinę gyvenamąją vietą arba juridinio asmens, kurio dalykinę reputaciją pažeidžia paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, buveinės registracijos vietą. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo padavimo, į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Tačiau VIĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad visuomenės informavimo priemonių pareigą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, tokios informacijos paneigimo, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sąlygas ir tvarką nustato Civilinio kodekso normos, arba, kitaip tariant, CK 2.24 straipsnis. Minėta, kad asmens garbė ir orumas gali būti ginami nustačius CK 2.24 straipsnyje išvardintų faktų visetą (nutarties 32 punktas). Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytu teisiniu pagrindu ieškovo teisės negali būti ginamos. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti, tuo labiau, kad minėtas argumentas iš esmės grindžiamas formaliu jo negaliojimo pagrindu, t. y. kad civilinė byla išnagrinėta pažeidus VIĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatytą 30 dienų išnagrinėjimo terminą (CPK 328 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
37. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamam ginčui spręsti pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų jo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, tuo labiau, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jam bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.
40. Atsakovė UAB ,,15min“ nepateikė patvirtinančių dokumentų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos taip pat neatlygintinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Gintautas Koriaginas
Edvardas Paliokas