Baudžiamoji byla Nr. 2K-210/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.5.2.
1.1.4.7.
1.1.12.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Gintaro Godos ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
Sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,
gynėjai advokatei Ingai Abramavičiūtei,
nukentėjusiesiems E. Ž.-S., F. Ž.,
vertėjui B. S.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžiu V. S. nuteista pagal:
BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 9 punktą (iki 2007 m. liepos 21 d. galiojusio įstatymo redakcija, dėl M. G. nužudymo) laisvės atėmimu dešimčiai metų;
BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl M. G. turto plėšimo) laisvės atėmimu ketveriems metams;
BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl F. R. ir J. D. turto pagrobimo) laisvės atėmimu trejiems metams;
BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl M. B. turto pagrobimo) laisvės atėmimu trejiems metams;
BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. M. turto pagrobimo) laisvės atėmimu dvejiems metams;
BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl L. Š. turto plėšimo) laisvės atėmimu septyneriems metams;
BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl J. Š. ir J. K. turto pagrobimo) laisvės atėmimu trejiems metams;
BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl J. Š. turto plėšimo) laisvės atėmimu septyneriems metams;
BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl A. S. turto plėšimo) laisvės atėmimu šešeriems metams;
BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 punktą, 9 punktą (iki 2007 m. liepos 21 d. galiojusio įstatymo redakcija, dėl Z. Č. nužudymo) laisvės atėmimu dvylikai metų;
BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (dėl pasikėsinimo įvykdyti Z. Č. turto plėšimą) laisvės atėmimu šešeriems metams;
BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti J. L. turtą) laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir V. S. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas N. S. (N. S.), tačiau jis nuosprendžio kasacine tvarka neskundžia.
Priteista solidariai iš V. S. ir N. S. nukentėjusiesiems Z. G. 4529 Lt, J. D. 738 Lt, M. B. 860 Lt, V. M. 380 Lt, L. Š. 906 Lt, J. Š. 503,06 Lt, J. K. 210 Lt, A. S. 3250 Lt neturtinei žalai atlyginti bei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 6110,40 Lt.
Taip pat priteista iš N. S. nukentėjusiesiems V. M. 130 Lt ir I. L. 5226,46 Lt neturtinei žalai atlyginti bei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 5226,46 Lt.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 9 d. nuosprendis. V. S. ir N. S. pripažinti pavojingais recidyvistais. Kita Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistosios V. S. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro ir nukentėjusiųjų E. Ž.-S. ir F. Ž., prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
V. S. nuteista už tai, kad, veikdama organizuota grupe su N. S., dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė bejėgiškos būklės žmogų – M. G., turėdami tikslą nusikalstamu būdu užvaldyti svetimą turtą, panaudodami fizinį smurtą bei peilį, įsibrovę į patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 25 d., 18 val., iki 2006 m. gegužės 26 d., 6.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, N. S., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, veikdamas kaip organizatorius, iš anksto paskirstęs vaidmenis, tikslu nusikalstamu būdu užvaldyti svetimą turtą, automobiliu „Honda Accord“ atvyko į Vilniaus rajone esantį Pagirių k., kur, iš anksto nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) esančiame name gyvena senyvo amžiaus moteris – M. G., atokiau nuo namo paliko automobilį bei jame palikęs sėdėti V. S. tam, kad atokiau stovintis tuščias automobilis nesukeltų įtarimo bei tokiu būdu V. S. stebint aplinką ir palengvinant padaryti numatytą nusikaltimą, jis ranka išdaužė namo verandos durų stiklą, pro išdaužtą skylę įkišęs ranką į verandos vidų, atrakino duris spynoje buvusiu raktu, įsibrovė į namą, bei įgyvendinant organizuotos grupės bendrus ketinimus, dėl savanaudiškų paskatų siekdamas pagrobti svetimą turtą, tyčia smogė dėl amžiaus bejėgiškos būklės buvusiai nukentėjusiajai M. G., gim. 1923 metais, ranka į galvą, nuo ko nukentėjusiajai nukrito ant sofos-lovos, o jis name rastu peiliu tyčia dūrė 6 kartus jai į įvairias kūno vietas, padarydamas kaklo dešinio šoninio paviršiaus odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą, sprando dešinės pusės, dešinio peties-žąsto srities durtines-pjautines žaizdas, dešinio ausies kaušelio lezgelio ir dešinės užausinės srities durtines-pjautines žaizdas su kaklo dešinio šoninio paviršiaus audinių, II ir III kaklo slankstelių raiščių, nugaros smegenų kietojo dangalo ir nugaros smegenų kaklinės dalies sužalojimu, krūtinės ląstos kairės pusės durtinę-pjautinę žaizdą su minkštųjų audinių, krūtinkaulio kūno, širdiplėvės ir krūtinės aortos kylančios dalies priekinės sienelės sužalojimais, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu kraujavimu, galvos ir nugaros smegenų pabrinkimu, ūmia širdies tamponada krauju (300 ml skysto kraujo ir kraujo krešulių širdiplėvės ertmėje), dėl ko nukentėjusioji mirė, t. y. ją nužudė, po ko pagrobė M. G. priklausančio turto už 1 285 Lt sumą.
Be to V. S. nuteista už tai, kad veikdama organizuota grupe su N. S., bei turėdama bendrą tikslą nusikalstamu būdu užvaldyti svetimą turtą, įsibraunant į patalpą, panaudodama fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2006 m. rugsėjo 21 d., apie 10 val., N. S., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, veikdamas kaip organizatorius, iš anksto pasiskirstęs vaidmenis ir užduotis, atvyko prie buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur įvykdė nusikaltimą šiomis aplinkybėmis: V. S. neva žemės sklypo apžiūrai išviliojo iš buto savininkę L. Š., N. S. pro neužrakintas duris įsibrovė į butą bei apžiūrėjęs bute esančius daiktus, išėjo iš buto. L. Š. kartu su V. S. sugrįžus prie buto, N. S. kartu su V. S. tęsdamas bendrus nusikalstamus veiksmus, turėdamas tikslą nuo nukentėjusiosios kūno nuimti auksinius dirbinius bei juos pagrobti, apie tai informavęs V. S., V. S. apgaule privertus nukentėjusiąją juos įleisti, kartu su V. S. įsibrovė į butą, kur panaudodamas fizinį smurtą tyčia sudavė L. Š. 6 smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas veide, kaklo kairėje ir krūtinėje, muštinę žaizdą kairiame antakyje, apatinio žandikaulio kairės šakos lūžį, nuo ko nukentėjusioji prarado sąmonę, o jis pagrobė L. Š. turto už 736 Lt sumą.
V. S. nuteista ir už tai, kad veikdama organizuota grupe su N. S. bei turėdama bendrą tikslą nusikalstamu būdu užvaldyti svetimą turtą, įsibraunant į patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2006 m. spalio 2 d., apie 10 val., N. S., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, veikdamas kaip organizatorius, iš anksto paskirstęs vaidmenis ir užduotis, automobiliu „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Vilniaus raj., Sudervės sen. esantį (duomenys neskelbtini) kaimą, prie J. Š. namo, kur pagal išankstinį susitarimą bei vaidmenų pasiskirstymą įvykdė nusikaltimą šiomis aplinkybėmis: V. S. likus automobilyje stebėti aplinką, N. S. pro neužrakintas duris įsibrovė į namą, iš kur pagrobė nukentėjusiajam J. K. priklausantį 50 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Motorolla“.
Tą pačią dieną 15-17 val., N. S., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, veikdamas kaip organizatorius, automobiliu „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su V. S. atvyko į Vilniaus raj., Sudervės sen. esantį (duomenys neskelbtini) kaimą, prie J. Š. namo, kur pagal išankstinį susitarimą bei vaidmenų pasiskirstymą įvykdė nusikaltimą šiomis aplinkybėmis: N. S. kartu su V. S. pro neužrakintas duris įsibrovė į namą, kur N. S. panaudojo fizinį smurtą – tyčia ne mažiau 14 kartų smogė gulėjusiai lovoje J. Š. rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip sulaužydamas 30 Lt vertės jos dantų protezą bei padarydamas daugybines kraujosruvas veide, kakle, nugaroje, dešiniame sėdmenyje, rankose, dešinio žando sumušimą ir odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, nuo ko nukentėjusioji prarado sąmonę. N. S. nutempė nukentėjusiąją į namo kieme stovintį sandėliuką, vėl sugrįžo į gyvenamąjį namą ir pagrobė J. Š. priklausančio turto 503,06 Lt sumą bei nukentėjusiojo J. K. turto už 210 Lt sumą.
Taip pat V. S. nuteista už tai, kad veikdama organizuota grupe su N. S. bei turėdama bendrą tikslą nusikalstamu būdu užvaldyti svetimą turtą, įsibraunant į patalpą, panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2006 m. spalio 2 d., apie 13 val., N. S., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, veikdamas kaip organizatorius, iš anksto paskirstęs vaidmenis, automobiliu „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Vilniaus raj., Kalvelių sen., (duomenys neskelbtini) kaimą, prie A. S. namo, kur pagal išankstinį susitarimą bei vaidmenų pasiskirstymą įvykdė nusikaltimą šiomis aplinkybėmis: V. S. apžiūrėjo pastatus ir neradusi namo šeimininkės A. S. grįžo prie automobilio ir pasiliko stebėti aplinką, o N. S. pro neužrakintas duris įsibrovė į kieme esančią pirtį bei siekdamas pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą tyčia 7 kartus smogė kumščiu nukentėjusiajai A. S. į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas su nubrozdinimais ir muštine žaizda veide, kraujosruvas dešiniame dilbyje, nugaroje, dešinio klubo srityje, dešinėje blauzdoje, nuo ko nukentėjusioji prarado sąmonę. N. S. iš nukentėjusiosios striukės kišenės paėmė raktą, kuriuo atrakino gyvenamojo namo durų spyną, įsibrovė į minėtą namą bei pagrobė A. S. priklausančio turto už 3250 Lt sumą.
V. S. nuteista ir už tai, kad veikdama organizuota grupe su N. S., turėdama tikslą nusikalstamu būdu užvaldyti svetimą turtą, dėl savanaudiškų paskatų tyčia itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų – Z. Č., įsibrovę į patalpą bei panaudodami fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2006 m. spalio 3 d., dienos metu, tiksliai nenustatytu laiku, N. S., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, veikdamas kaip organizatorius iš anksto pasiskirstęs vaidmenis, automobiliu „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Vilniaus rajone, Nemenčinės sen., esantį (duomenys neskelbtini) kaimą, prie Z. Č. namo, kur pagal išankstinį susitarimą bei vaidmenų pasiskirstymą, po to kai, V. S. nepavyko iš namo kiemo išvilioti nukentėjusiosios Z. Č. ir taip jam palengvinti padaryti nusikaltimą, N. S., V. S. grįžus prie automobilio ir pasilikus stebėti aplinką, pro neužrakintas duris įsibrovė į namą bei dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas pagrobti svetimą turtą, itin žiauriai, tyčia 18 kartų smogė rankomis ir kojomis dėl amžiaus bejėgiškos būklės buvusiai Z. Č., gim. 1925 m., į įvairias kūno vietas, padarydamas jai daugybinius galvos ir kaklo sužalojimus, pasireiškusius daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis veide ir galvos plaukuotoje dalyje, dvejomis muštinėmis žaizdomis ir viena plėštine veide, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, bei stuburinės kaklinės dalies lūžiu tarp VI ir VII slankstelių-sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu, plaučių ir galvos smegenų pabrinkimu, dėl ko nukentėjusioji mirė, t.y. ją nužudė, po ko apieškojo nukentėjusiosios namus, tačiau nieko vertingo neradęs pasišalino. Taip, veikdami organizuota grupe N. S. ir V. S., dėl savanaudiškų paskatų tyčia, itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų Z. Č., įsibrovę į patalpą bei panaudodami fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau plėšimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nerado vertingo turto.
Nuteistoji V. S. kasaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 9 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendį: jos padarytas nusikalstamas veikas iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktų, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 9 punktų ir 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį, taip pat panaikinti BK 25 straipsnio 3 dalies ir 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų jai taikymą.
Kasatorė teigia, kad ji nepagrįstai nuteista pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus ir 180 straipsnio 3 dalį (dėl M. G. nužudymo ir plėšimo) bei 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 9 punktus ir 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (dėl Z. Č. nužudymo ir pasikėsinimo įvykdyti Z. Č. plėšimą), nes ji nedalyvavo darant šias nusikalstamas veikas. Anot kasatorės, nėra jokių kitų įrodymų, tik jos nuoširdus prisipažinimas, kuris buvo išgautas darant psichologinį spaudimą.
Kasatorė taip pat nurodo, kad kaltinamajame akte aprašyto A. S. plėšimo faktinės aplinkybės neatitinka nuosprendyje aprašytų šios nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių. Anot kasatorės, nukentėjusioji neteko aukso dirbinių už 3250 Lt, kurie vėliau buvo rasti pas kitus žmones, todėl nesuprantama, kaip galima šią sumą priteisti. Be to, kasatorė teigia, kad nukentėjusiosios A. S. parodymai yra nenuoseklūs, jais remtis negalima.
Kas liečia kasatorės nuteisimą pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl L. Š. plėšimo), pati nukentėjusioji patvirtino, kad nusikalstamą vieką padarė vyras, todėl ji yra nuteista nepagrįstai.
Taip pat kasatorė teigia, kad nukentėjusiajai J. Š. tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo suteiktos „lengvatos“: ji galėjo keisti parodymus, neatvykti į teismo posėdžius, nes yra prokuroro senelė. Kasatorė nurodo, kad nors buvo rastas kirvio kotas, ant kurio aptikti jos kvapo pėdsakai, tačiau iki teismo posėdžio jis dingo.
Kasaciniame skunde taip pat pareikštas prašymas panaikinti nukentėjusiesiems M. G., A. S., J. K., J. Š. ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl J. Š. gydymo priteistus civilinius ieškinius. Be to, nuteistoji prašo peržiūrėti filmuotą medžiagą ir perskaityti pirminį jos prisipažinimą, į teismo posėdį iškviesti specialistus, atlikusius lavono apžiūrą bei odorologinį tyrimą, ligonių kasų atstovą, nukentėjusiuosius J. Š. ir J. K. Kasatorė nurodo, kad yra nuteista nesant byloje įrodymų bei vadovaujantis melagingais parodymais už veikas, kurių ji nepadarė. Ji teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, jog organizuotoje grupėje nedalyvavo, atskirus veiksmus atliko verčiama savo vyro, kuris nurodymus duodavo automobiliu atvažiavus į įvykio vietą.
Kasatorė taip pat teigia, kad jai nemotyvuotai ir neteisėtai pritaikytas BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas bei neteisingai įvertinti jos teistumai (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas), nes nuo 2000 m. spalio 21 d. iki 2006 m. gegužės mėnesio ji nebuvo nusikaltusi, o Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendis paskelbtas suėjus senaties terminui (BK 95 straipsnio 2 dalis).
Kasatorės teigimu, teismuose jai nebuvo leista apsiginti, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apribota jos teisė pasisakyti, nutraukiant jos paskutinį žodį. Be to, teismas nepagrįstai atmetė kasatorės prašymą nušalinti prokurorą. Jos nuomone, buvo neišreikalautos charakteristikos iš darboviečių, kuriose ji dirbo ilgiausiai ir vadovautasi neigiama jos charakteristika, kurią pateikusią asociaciją dėl teisių pažeidimo kasatorė buvo apskundusi darbo inspekcijai. Nuteistoji tvirtina, kad teisme nepagrįstai buvo teigiama, kad ji gyveno iš pinigų, gautų už nusikalstamu būdu įgytus daiktus.
Nuteistosios V. S. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl organizuotos grupės ir V. S. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus ir BK 180 straipsnio 3 dalį (nukentėjusiosios M. G. nužudymas ir plėšimas), bei 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 9 punktus, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (Z. Č. nužudymas ir pasikėsinimas apiplėšti)
Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų. Tokia bendrininkavimo forma yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Pagal pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžiuose nustatytus faktus N. S. suorganizuota grupė kurioje dalyvavo ir V. S. atitinka baudžiamojo įstatymo keliamus reikalavimus organizuotai grupei tiek pagal reikalaujamą minimalų joje dalyvaujančių asmenų skaičių, tiek pagal grupės tikslus daryti nusikaltimus, tiek pagal pasiskirstymo užduotimis ar vaidmenimis reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje konkretizavo ir atskirai išnagrinėjo kiekvieno iš dviejų bendrininkų veiksmus kiekviename inkriminuotame nusikaltime bei išanalizavo jų vaidmenį darant nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad V. S. vaidmuo nužudymų ir plėšimų padaryme buvo pakankamai reikšmingas. Pažymėtina, kad darant visus nusikaltimus kasatorės vaidmuo buvo labai panašus: arba išvilioti nukentėjusiąją iš namų ir sudaryti sąlygas nusikaltimo vykdytojui įsibrauti į namą ir padaryti nusikaltimą, arba stebėti aplinką ir užtikrinti saugų nusikaltimo padarymą. N. S. neabejotinai buvo visų nusikaltimų iniciatoriumi, organizatoriumi bei pagrindiniu vykdytoju. Atvykus į įvykio vietą, N. S. skirdavo konkrečias užduotis, t. y. stebėti aplinką, apsižvalgyti prieš darant nusikalstamą veiką (nukentėjusiųjų M. G., Z. Č. nužudymas ir plėšimas, nukentėjusiosios A. S. plėšimas) arba atitraukti senyvo amžiaus nukentėjusiųjų dėmesį, juos klaidinti (nukentėjusiųjų L. Š., J. Š. plėšimai). Taigi aiškiai matyti vaidmenų pasiskirstymas tarp bendrininkų kaip vienas iš organizuotos grupės požymių. Be to vienodu braižu padaryti, nukreipti vien prieš negalinčias apsiginti senyvo amžiaus nukentėjusiąsias, intensyviai atliekami smurtiniai nusikaltimai, nors ir nepasižymintys detaliu planavimu, taip pat atspindi bendrininkų organizuotumo laipsnį, kuris būdingas organizuotai grupei.
Nuteistoji teigia nedalyvavusi nužudant nukentėjusiąsias. Tačiau vaidmenų pasiskirstymas esant organizuotai grupei nereikalauja, kad visi bendrininkai pilnai ar iš dalies realizuotų nusikaltimo sudėtį. Skirtingai nei esant bendrininkų grupei kelių vykdytojų BK 24 straipsnio 3 dalies prasme buvimas nėra būtinas organizuotos grupės požymis. Organizuotą grupę išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Dar daugiau kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymiams, aprašytiems BK 24 straipsnio 6 dalyje. Tačiau konstatavus organizuotą grupę, jie bus prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsakys kaip nusikaltimo vykdytojai. Kadangi vaidmenų pasiskirstymas buvo akivaizdus, teismai pagrįstai veikas įvertino kaip padarytas organizuotos grupės.
Kasatorė teigia nebuvus susitarimo nužudyti žmogų ir byloje nėra duomenų, kad nusikaltimų padarymo būdai ir konkretūs smurtiniai veiksmai, kaip priemonė pasipriešinimui įveikti ir turtui užvaldyti buvo su N. S. aptariami ir planuojami. Tačiau pažymėtina, kad nuteistoji gerai pažinojo savo vyrą anksčiau nekartą dalyvavo kartu su juo, darant nusikaltimus, žinojo kad jis yra narkomanas, žinojo jo neprognozuojamą būdą, polinkį į smurtą, todėl gerai numanė galimus N. S. veiksmus ir jų padarinius. Juo labiau po M. G. nužudymo, ji galėjo suprasti, kad tokio laipsnio smurtiniai veiksmai gali pasikartoti darant naujus nusikaltimus. Byloje nėra duomenų, kad ji prieštaravo tokiems savo vyro veiksmams. Taigi teismai pagrįstai laikė, kad susitarimas pagrobti svetimą turtą apėmė bet kokio smurto, tame tarpe ir pavojingo gyvybei, panaudojimą prieš nukentėjusiuosius. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į esminius nuteistosios apeliacinio skundo argumentus dėl bendrininkavimo su N. S. ir nurodė, kuo pasireiškė nuteistosios tyčia ir supratimas, jog ji priklauso organizuotai grupei.
Kadangi N. S. nukentėjusiųjų L. Š., A. S. ir J. Š. plėšimus padarė veikdama organizuota grupe, todėl jos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Pagal teismų praktiką nužudymai, padaryti plėšimo metu, kvalifikuojami pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir atitinkamas BK 180 straipsnio dalis priklausomai nuo kvalifikuojamųjų požymių, jei tokios veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų. Todėl nėra teisinio pagrindo perkvalifikuoti N. S. nusikalstamas veikas iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktų ir BK 180 straipsnio 3 dalies (nukentėjusiosios M. G. nužudymas ir plėšimas), bei 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktų, 22 straipsnio 1 dalies ir 180 straipsnio 3 dalies (Z. Č. nužudymas ir pasikėsinimas apiplėšti) į BK 178 straipsnio 2 dalį.
Dėl V. S. pripažinimo pavojinga recidyviste (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas)
Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu asmuo, būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Pagal BK 27 straipsnio 3 dalį teismas asmenį pripažindamas pavojingu recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi sprendžiant, ar asmenį galime pripažinti pavojingu recidyvistu, privalu nustatyti, ar asmuo yra recidyvistas, o naujas nusikaltimas yra labai sunkus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorė Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteista už devynių, o pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – už trijų apysunkių nusikaltimų padarymą ir subendrinta bausmė jai paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ši bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams. Pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kasatorė nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleista.
Pagal BK 97 straipsnio 5 dalį teistumo išnykimo terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės momento. Nuo šio momento asmuo laikomas teistu už visus nusikaltimus, kurie įvardyti teismo nuosprendyje iki tol, kol neišnyks teistumas už sunkiausią nusikaltimą.
Pažymėtina, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalim, buvo subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, o pastaroji subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2001 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir buvo paskirta nauja subendrinta galutinė bausmė. Dalį paskirtos pagal ankstesnius teismų nuosprendžius bausmės kasatorė realiai atlikinėjo. Taigi ji buvo atleista ne nuo visos, o tik nuo dalies bausmės, paskirtos už anksčiau padarytus nusikaltimus, sudarančius nusikaltimų sutaptį. Tokiu atveju teistumo išnykimo terminas skaičiuojamas nuo atleidimo nuo bausmės pagal amnestijos įstatymą momento, t. y. 2005 m. rugpjūčio 5 d.
Kasatorė realiai atlikinėjo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2001 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį paskirtą laisvės atėmimą trejiems metams ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 22 d. nuosprendžiu – pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, 271 straipsnio 3 dalį paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. 1961 m. BK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustatė trejų metų teistumo išnykimo terminą asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams, jeigu jie per tą laikotarpį (trejus metus) nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę (pagrindinę ir papildomąją), nepadarė naujo nusikaltimo. Kasatorė naują nusikalstamą veiką po atleidimo nuo bausmės padarė 2006 m. gegužės 25 d., t. y. dar nepasibaigus trejų metų teistumo išnykimo terminui, už anksčiau padarytus nusikaltimus, kuris skaičiuojamas nuo atleidimo pagal amnestijos įstatymą nuo dalies bausmės momento, t. y. 2005 m. rugpjūčio 5 d. Taigi Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžio priėmimo metu N. S. teistumas dėl nusikaltimų pagal ankstesnius Ignalinos ir Švenčionių rajono apylinkės teismų nuosprendžius nebuvo išnykęs ar panaikintas, todėl Lietuvos apeliacinis teismas kasatorę N. S. pagrįstai pripažino pavojinga recidyviste. Lietuvos apeliacinis teismas kasatorę pripažindamas pavojinga recidyviste, kaip to reikalauja BK 27 straipsnio 3 dalis, atsižvelgė į tai, kad ji teista penkis kartus, daugiausia už svetimo turto pagrobimus, neišnykus teistumui vėl padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas, tarp kurių yra du labai sunkūs nusikaltimai (BK 129 straipsnio 2 dalis). Tai rodo, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais V. S. paskirtos bausmės nebuvo pakankamai efektyvios, kad pakeistų jos nusikalstamus polinkius.
Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties (BK 95 straipsnis)
Kasatorė teigia, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendis priimtas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BK 95 straipsnio 2 dalis). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis BK 95 straipsnio prasme – tai tokia teisinė situacija, kai suėjus baudžiamajame įstatyme nustatytam terminui ir esant kitoms baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Kasatorė devynis BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, už kuriuos ji nuteista Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu, padarė laikotarpiu nuo 2000 m. balandžio 28 d. iki 2000 m. rugsėjo 19 d.
Kasatorės padarytas 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas (svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą) pagal nusikalstamos veikos sudėties požymius atitiko jo padarymo metu galiojusio 1961 m. BK 271straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo (vagystė, padaryta įsibraunant į gyvenamąją patalpą) sudėtį. 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų, o 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalies sankcija – laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų su bauda arba be baudos. Taigi 2000 m. BK numatė švelnesnį asmens baudžiamumą.
Vertinant baudžiamuosius įstatymus senaties sąlygų požiūriu, pagal 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 4 punktą asmeniui, padariusiam 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, buvo nustatytas dešimties metų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama griežtesnė bausmė, negu laisvės atėmimas penkeriems metams. Tuo tarpu 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas BK 11 straipsnio 4 dalies prasme yra apysunkis nusikaltimas. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto „c“ papunktis numato aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas.
Kadangi 2000 m. BK yra švelnesnis tiek asmens baudžiamumo, tiek asmens teisinės padėties požiūriu, o būtent, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties nuostatų prasme, todėl teismas pagrįstai kasatorės padarytas veikas kvalifikavo pagal 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį.
Pagal BK 95 straipsnio 2 dalį senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Pagal BK 95 straipsnio 4 dalį jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurių buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.
Pirmoji nusikalstama veika, už kurią kasatorė buvo nuteista Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu, buvo padaryta 2000 m. balandžio 28 d., tačiau vėliau kasatorė padarė dar visą eilę tapačių nusikalstamų veikų, kurios nutraukdavo dėl ankstesnės nusikalstamos veikos besitęsiantį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą, iš kurių paskutinė buvo padaryta 2000 m. rugsėjo 19 d., nuo kurios ir skaičiuojamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Kadangi dėl 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto „c“ papunktį yra aštuoneri metai, todėl nuo 2000 m. rugsėjo 19 d. (paskutinės nusikalstamos veikos padarymo) iki Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio priėmimo aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dar nebuvo suėjęs.
Dėl skundo argumentų apie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus
Nuteistoji pažymi, kad teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą nušalinti prokurorą. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad V. S. buvo pareiškusi nušalinimą prokurorui, motyvuodama tuo, kad ji mananti, jog byla jai sufabrikuota, ir dėl to ji abejojanti prokuroro nešališkumu. Prokuroro nušalinimo klausimą sprendžia teismas. Teismas išklausė prokuroro pasisakymo, gynėjų ir nukentėjusiųjų nuomonių bei priėmė motyvuotą nutartį nenušalinti prokuroro R. I., nes nenustatė nušalinimo pagrindų, numatytų BPK 58 straipsnyje. Todėl teismas nepažeidė nušalinimo procedūrą reglamentuojančių BPK 57, 58, 59 straipsnių nuostatų.
V. S. tai pat teigia, kad teismuose jai nebuvo leista apsiginti, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apribota jos teisė pasisakyti, nutraukiant jos paskutinį žodį. Šie kasatorės argumentai bylos medžiaga nepagrįsti. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą dalyvavo nuteistosios gynėja, o iš teismo posėdžio protokolų nematyti, kad V. S. būtų buvusi apribota galimybė pateikti prašymus, duoti paaiškinimus, užduoti klausimus, kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu ar kaip kitaip suvaržyta kaltinamosios teisė įstatymo nustatytais būdais gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Dėl kasacinio skundo nenagrinėtinų argumentų
Kasaciniame skunde nuteistoji V. S., be kita ko, išdėsto ir interpretuoja faktus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nurodo savo santykius su N. S., pateikia nukentėjusiosios A. S. turto dingimo versiją, atkreipia dėmesį nukentėjusiosios J. Š. giminystės ryšius bei jų įtaką tiriant šį plėšimo epizodą. Taip pat kasatorė ginčija specialistų išvadų turinį, prašo į kasacinį bylos nagrinėjimą iškviesti specialistus, atlikusius Z. Č. lavono apžiūrą ir odorologinį tyrimą, prašo peržiūrėti filmuotą medžiagą, perskaityti pirminį jos prisipažinimą, apklausti nukentėjusiuosius J. Š. ir J K. Nuteistoji taip pat nurodo, kad dalis priteistų civilinių ieškinių yra nepagrįsti įrodymais, neatsižvelgta į neigiamai ją apibūdinančios charakteristikos iš Vilniaus verslo plėtros asociacijos surašymo aplinkybes ir neišreikalautos teigiamos charakteristikos iš kitų darboviečių.
Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio pagrindu įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ar padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), o įrodymai kasacinės instancijos teisme nenagrinėjami, iš naujo nerenkami, ir faktinės bylos aplinkybės netiriamos. Todėl minėti kasacinio skundo argumentai dėl bylos įrodymų ir faktų paliekami nenagrinėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios V. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Gintaras Goda
Vytautas Piesliakas