Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-93-404/2018

                                                                                              Proceso Nr. 1-01-1-36506-2017-3

                                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.26.2; 2.1.3.1; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2

(S)

PLUN­GĖS AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMAS

N U O S P R E N D I S

LIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU

2018 m. kovo 22 d.

Plun­gė

              Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmų tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis,

sek­re­to­riau­jant  Vilijai Budrikienei,

da­ly­vau­jant prokurorei Eleonorai Kudriavcevai,

kaltinamosios gynėjui advokatui Irmantui Motužiui,

nukentėjusiesiems R. I. , G. L. ,

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo baudžiamąją by­lą, ku­rio­je L. Š. , gimusi (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vė, Lietuvos Respublikos pi­lie­tė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kal­ti­na­ma pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį.

              Teismas

n u s t a t ė:

              L. Š. kaltinama tuo, kad 2017 m. liepos 18 d., apie 18.30 valandą, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), G. L. akivaizdoje, tyčia, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį R. I. , rankose turėtu plastmasiniu kibiru trenkė nukentėjusiajam R. I. į veido kairės pusės akies sritį ir į kairįjį viršutinį žandikaulį, tokiu būdu nukentėjusiajam R. I. buvo sukeltas fizinis skausmas, pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje.

Kaltinamoji L. Š. duodama parodymus teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad konfliktas su R. I. prasidėjo dėl to, jog pastarasis nuskriaudė jos sūnų L.. Jai gulint lovoje dėl pažeisto kojos menisko, iš balkono parėjusi dukra R. pasakė girdėjusi kaip R. draugė G. žada mušti L., nes kažką prisidirbo. Paaiškino dukrai, jei L. ką padarė, ateis G. pas juos ir viską išsiaiškins. Antrą kartą iš balkono parėjusi dukra R. pasakė, kad R. muša L.. Tada abi su R. ėjo į kiemą, laiptinėje girdėjo pliaukštelėjimus, sutiko nusiverkusį L. ant laiptų, buvo raudonas veidas, jam liepė eiti į kambarį. Lauke R. I. stovėjo pasirėmęs į savo mašiną, supratusi kas įvyko, paėmė lauke buvusį nedidelį plastmasinį kibirą su keliomis apelsinų žievelėmis jame, įpykusi klausė R. už ką mušė L., metė kibirą į R., norėdama jį išvaryti iš kiemo, bet nepataikė, kitaip su kibiru jam suduoti niekaip negalėjo, nes tarp jų buvo pakankamai didelis, gal 15 metrų atstumas. Kieme vaikų buvo gal 4 ar 5, bet niekas jokių pretenzijų nereiškė. R. pats šaukė ant jos, keikėsi ir ją įžeidinėjo.

Nukentėjusysis R. I. teisme parodė, kad išėjusi į kiemą kaltinamoji pradėjo ant jo rėkti, dėl L. nieko neklausė, paėmė kibirą ir paleido jam į galvą, kliuvo į kairę veido pusę - į viršutinį skruostikaulį prie akies. Po to jis prisiartino prie kaltinamosios, tada rėkė abu vienas ant kito. Jų triukšmą galėjo girdėti daug žmonių. Kai L. Š. išėjo į namus, išėjo G. L. ir su ja išvažiavo. Po įdaužimo jam buvo raudona oda ir įbrėžimai, tyrėja nufotografavo. Dėl sužalojimų į medikus nesikreipė, civilinio ieškinio nereiškia. Morališkai blogai jaučiasi dėl savo elgesio L. atžvilgiu, dėl ko jau yra nuteistas, bet nepateisina ir kaltinamosios elgesio. Dėl to įvykio pats į policiją nesikreipė, jam pareigūnė pasiūlė parašyti pareiškimą kai buvo iškviestas dėl L. pirmai apklausai.

Nukentėjusioji G. L. teisme parodė, jog ji matė kaip L. Š. metė kibirą ir pataikė R. I. į veidą, buvo susidariusi kraujosruva kairėje veido pusėje prie akies. Kadangi taip pasielgė prieš jos draugą, jai buvo padaryta moralinė žala. Dėl to įvykio apsižodžiavo ir apsikoliojo kieme prie mažamečių vaikų. Viskas prasidėjo nuo to, kai liepos 18 dieną L. Š. buvo surišęs kojas jos septynmetei dukrai K., apie tai ji pasisakė R., pastarasis prie sklepo papurtė L. ir liepė taip nedaryti. Civilinio ieškinio nereiškia.

          Liudytoja R. Š. teisme parodė, kad jai pasakius, jog R. muša L., ji išsigando ir supyko. Išėjusi į lauką mama klausė už ką mušė L. ir metė kibiriuką R., bet nepataikė. Po to R. pradėjo visokiais žodžiais kolioti mamą, ji mamą vedė į kambarį, o R. ėjo iš paskos ir keikė mamą.

            Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal R. I. pareiškimą policijai, kad įpykusi L. Š. mama chuliganiškais veiksmais, pašalinių žmonių akivaizdoje, trenkdama į veidą jam sukėlė fizinį skausmą (b. l. 7).           

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

            L. Š. kaltinama viešosios tvarkos pažeidimu, nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, padarymu.

              BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

              Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja praktiką, kad tokio nusikaltimo objektyvieji sudėties požymiai yra - padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo, kurioje būnant asmeniui keliami elgesio reikalavimai - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai - tai viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-416/20132, K-212/2014).               

              Iš teisme apklaustų kaltinamosios, abiejų nukentėjusiųjų, liudytojos parodymų matyti, kad L. Š. tyčia buvo nukreipta ne į viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą, kuris yra būtinasis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis, o į R. I. kaip asmenį, sumušusį jos sūnų.

              Asmeniniams santykiams aiškintis kaltinamoji spontaniškai pasirinko viešąją vietą, tačiau pavartoto fizinio smurto prieš R. I. metu aplinkiniai nepasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nebuvo nutrauktas žmonių poilsis, žmonėms nebuvo sukeltas didelis išgąstis, dėl kaltinamosios L. Š. veiksmų nekilo galimi BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai, todėl visuomenės rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyta.

              Dėl L. Š. ir R. I. konflikto iš aplinkinių jokių nusiskundimų negauta. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme R. I. kritiškai vertino savo elgesį dėl pavartoto smurto prieš L. Š. , kas, jo manymu, motyvavo L. Š. taip elgtis, savo elgesiu L. Š. jam sukėlė fizinį skausmą ir pažemino prieš jo draugę G. L. (b. l. 16-17, 20, 115-116). G. L. nukentėjusiąja pripažinta dėl to, kad jos akivaizdoje buvo pažemintas jos draugas R. I. , L. Š. užsipuolė R. I. dėl to, kad pastarasis „paauklėjo“ kaltinamosios sūnų L. (b. l. 29-30, 33, 36, 116-117). Šis asmeninių santykių aiškinimasis neperžengė privataus konflikto ribas, kaltinamosios veiksmai nesutrikdė visuomenės rimties ar tvarkos.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo

              Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos išnagrinėjimo teisme R. I. savo parodymuose tvirtino, kad L. Š. trenkdama plastmasiniu kibiru jam į veidą sukėlė fizinį skausmą, nukentėjusioji G. L. davė jo naudai parodymus. Kaltinamoji L. Š. nepripažino pataikiusi R. I. mesdama kibirą, jos naudai parodymus davė teisme liudijusi nepilnametė dukra R. Š. . Kaltinamosios gynėjas teismui pateikė įtariamojo R. I. apklausos protokolą pastarojo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kad buvo pataikyta į skruostą (b. l. 111, 112).

              Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

              BK 141 straipsnyje nustatyta, kad BK 140 straipsnyje numatyto sveikatos sutrikdymo požymius apibudina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės.

              Nors BK 140 straipsnio 1 dalis kriminalizuoja vieną iš lengvesnių fizinio smurto padarinių – fizinio skausmo sukėlimą, tam nepakanka formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas, nes baudžiamoji teisė nėra formali, atsakomybė numatyta tik už pavojingas veikas.

            Nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinis skausmas nustatomi remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), kurių 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertas. Taisyklių 8 punkte įtvirtinta, kad išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos medžiagos duomenimis, patvirtinančiais buvusį mušimo ar kitokio smurtavimo faktą.

              Nagrinėjant bylą teisme R. I. teismui apžiūrai pateikė jo mobiliajame telefone esančią fotonuotrauką, kurioje sužalojimų nesimato. Analogiški duomenys yra CD laikmenoje baudžiamojoje byloje. Ikiteisminio tyrimo metu teismo medicinos ekspertas G. P. nurodė, kad ekspertas vaizdinių foto nuotraukų netiria ir negali atlikti užduoties objektų tyrimo dėl R. I. (b. l. 12).

              Nagrinėjant šią bylą teisme fizinio skausmo sukėlimo faktas įrodinėjamas nukentėjusiojo R. I. parodymais, nukentėjusiosios G. L. parodymais, kuri gyvena su R. I. kaip šeima, ir duoda R. I. palankius parodymus, mačiusių įvykį nesuinteresuotų liudytojų nėra.

              Nors Taisyklėse nėra įtvirtinta jokių medicininių kriterijų fizinio skausmo sukėlimui konstatuoti, šio fakto negali patvirtinti teismas vertindamas vien nukentėjusiųjų reakciją ir situacijos aiškinimą, nesant galimybės įvertinti, ar smurtinių veiksmų pobūdis galėjo R. I. realiai sukelti fizinį skausmą.

              Šioje byloje L. Š. kaltė pagal jai pareikštą kaltinimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 str.) neįrodyta neginčytinais įrodymais, todėl priimtinas išteisinamasis nuosprendis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

  Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 ir 7 dalimis,

n u s p r e n d ž i a:

L. Š. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

  CD laikmeną su R. I. veido fotonuotrauka palikti baudžiamojoje byloje.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų  nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smą Plungės rūmus.

Tei­sė­jas                                                        (parašas)                                             Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis