Civilinė byla Nr. 2A-1289-653/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06677-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. Č. ir K. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Č. ir K. Č. ieškinį atsakovui UAB „Būsto investicija LT“ dėl pinigų grąžinimo.
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
ieškovai ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti ieškovei K. Č. 8688,60 EUR skolos bei 964,43 EUR palūkanų, o ieškovui A. Č. - 7240,50 EUR skolos ir 803,70 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2012-04-13 su atsakovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovai įsigijo iš atsakovo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalis. 2012-04-13 ieškovai su atsakovu sudarė Projektavimo darbų sutartis, kuriomis atsakovas įsipareigojo atlikti Gulbinų architektūrinės 1,33 ha žemės sklypo dalies žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Gulbinų architektūrinės -urbanistinės ir inžinierinės plėtros koncepcijos T-11 kvartalo detaliojo plano sudėtinės dalies, detalųjį planą. Atsakovas įsipareigojo parengti, suderinti ir gauti Vilniaus m. tarybos sprendimą dėl teritorijos detaliojo plano patvirtinimo, kurio pagrindu įsipareigojo suformuoti K. Č. 10,47 arų sklypą, o A. Č. 10 arų sklypą atskiru kadastriniu vienetu, kurio naudojimo būdas būtų gyvenamosios teritorijos, o pobūdis - vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba (Projektavimo darbų sutarčių 5.1. p.). Ieškovai išdavė atsakovui generalinį įgaliojimą visiems veiksmams atlikti. Ieškovė K. Č. už projektavimo darbus sumokėjo atsakovui 30000 Lt (8688,60 EUR), o ieškovas A. Č. – 25000 Lt (7240,50 EUR). Šalys susitarė, kad darbai vėliausiai bus atlikti iki 2015-01-01, atsakovas įsipareigojo ieškovams grąžinti jų sumokėtus pinigus ir sumokėti 0,1% palūkanų už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžintos sumos. Nustatytų darbų atlikimo terminas turėjo esminę įtaką sudarant Projektavimo darbų sutartis bei yra viena iš esminių Projektavimo darbų sutarčių sąlygų. Atsakovas Projektavimo darbų sutartyse nurodytų pareigų neįvykdė. Atsakovas apie uždelsimus ir apie kitų kvartalų tvirtinimo pirmenybę laiku ieškovų neinformavo.
Atsakovas ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad detalusis planas yra pateiktas savivaldybei, 2015-01-21 yra gautas Vilniaus m. savivaldybės teritorijų planavimo komisijos pritarimas, liko tik formalus procedūrinis sprendimas - Vilniaus miesto tarybos sprendimas. Ieškovai, žinodami apie esamą situaciją, kad jų tikslas ir rezultatas pasiektas bei nauda, kuriuos tikėjosi – gauta, siekia nesąžiningai papildomai už baigtus darbus, susigrąžinti visus pinigus bei palūkanas. Minėti pritarimai reiškia, kad parengtas detalusis planas be trūkumų. Sutarties objektas yra detaliojo plano parengimas, kuris buvo atliktas tinkamai. Atsakovas sutartimi nėra įsipareigojęs atlikti kadastrinių matavimų ir suformuoti kadastrines bylas. Sklypai suformuojami detaliojo plano pagrindu, bet atsakovas neturi pareigos užsakinėti kadastrinių bylų ir atlikti matavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2012-04-13 ieškovai su atsakovu UAB „Būsto investicija LT“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovai įsigijo iš atsakovo žemės sklypų, , esančių (duomenys neskelbtini), dalis. 2012-04-13 ieškovai su atsakovu sudarė Projektavimo darbų sutartis, kuriomis atsakovas įsipareigojo atlikti Gulbinų architektūrinės 1,33 ha žemės sklypo dalies žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Gulbinų architektūrinės -urbanistinės ir inžinierinės plėtros koncepcijos T-11 kvartalo detaliojo plano sudėtinės dalies, detalųjį planą, parengti, suderinti ir gauti Vilniaus m. tarybos sprendimą dėl teritorijos detaliojo plano patvirtinimo. Projektavimo sutartyse atlikti įrašai patvirtina, kad ieškovė K. Č. už projektavimo darbus sumokėjo atsakovui 30 000 Lt., o ieškovas A. Č. – 25 000 Lt. Atsakovas UAB „Būsto investicija LT“ 2012-03-28 Projektavimo darbų sutartimi Nr. 2012/03/28 sutarė, kad UAB „Regroup“ sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis atliks Gulbinų raidos programos T-1,T-2,T-6,T-10,T-11,T-15,T-16,T-17 kvartalų detaliojo plano sudėtinės dalies, sklypų detaliuosius planus.
Teismas konstatavo, kad Projektavimo darbų sutartis Nr.2012/03/28, sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Regroup“, savo struktūra bei turiniu yra iš esmės identiška projektavimo darbų sutartims, atsakovo sudarytoms su ieškovais. Todėl aiškinantis tikruosius šalių ketinimus bei sutarties tikslus, būtina minėtų sutarčių nuostatas vertinti kompleksiškai. Nagrinėjamu atveju projektavimo darbų sutarčių, sudarytų tarp ieškovų ir atsakovo objektas - Gulbinų architektūrinės-urbanistinės ir inžinierinės plėtros koncepcijos T-11 kvartalo detaliojo plano sudėtinės dalies, detaliojo plano atlikimas (Sutarties 2p.). Kitų darbų, kuriuos Sutartimi būtų įsipareigojęs atlikti vykdytojas (atsakovas), nenurodyta. Analogiškai, Projektavimo darbų sutarties Nr.2012/03/28, pasirašytos tarp atsakovo ir UAB „Regroup“ 2 p., sutarties objektu įvardintas taip pat tik detaliųjų planų rengimas, įskaitant kvartalo T-11. Sutartinio darbo atlikimo terminai nurodytose Projektavimo darbų sutartyse yra aptarti sutarčių 5 skirsnyje. Sutarčių 8 skirsniu šalys sutarė dėl garantijų ir turtinės atsakomybės, vykdytojui (sutartyje su UAB „Regroup“ ir užsakovui) nustatytu laiku neatlikus sutartyje nurodytų darbų. Nustatyta, kad Projektavimo darbų sutarčių, pasirašytų su ieškovais 5.1 bei 8.1. punktai, kuriais ieškovai grindžia savo reikalavimus, į sutartį buvo įtraukti jų pačių iniciatyva. Įvertinus minėtas sutarčių nuostatas matyti, kad nurodytų punktų turinys neatitinka jų skirsnių pavadinimų. Taigi, 8.1 p., numatantis vykdytojo turtinę atsakomybę pagal sutartį, bei jo pareigą grąžinti ieškovų sumokėtas sumas, neatlikus darbų nustatytu terminu, negali įpareigoti vykdytoją atlikti darbų, kurie nėra nurodyti sutarties objektą nustatančiame Sutarties 2 p. Lygiai taip pat Sutarties 5 skirsnis numato sutartinio darbo atlikimo terminus, o ne papildomų darbų apimtis. Atsakovo teigimu, Detaliojo plano pagrindu ieškovams priklausantys 10,47 ir 10 arų žemės sklypai bus suformuoti kaip atskiri kadastriniai vienetai, kaip tai numato Sutarties 5.1p. Toks buvo ir detaliojo plano rengimo tikslas. Tačiau kadastrinių matavimų atlikimas tėra detaliojo plano tvirtinimo pasekmė, ir iš sutarties turinio galima spręsti, kad dėl kitų darbų, kaip sklypų suformavimo atskiru kadastriniu vienetu, kadastrinių matavimų atlikimo bei kadastrinių bylų parengimo, šalys nesitarė.
Projektavimo darbų atlikimo terminas sutartimi nustatytas iki 2015 m. sausio 1d. (Sutarties 5.2p.). Detalusis planas buvo parengtas ir pateiktas Vilniaus miesto savivaldybei 2015-01-12. Šią aplinkybę patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės spaudas. 2015-01-21 Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisijos protokolas patvirtina, kad detaliajam planui pritarta, o tai reiškia, kad jis parengtas tinkamai. Ieškovai šios aplinkybės neginčija.
Kaip nurodyta Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 4d., detalusis teritorijų planavimas – tai savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypų riboms nustatyti, pakeisti arba panaikinti. Minėto įstatymo 26 str.4d. įtvirtina, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu. Nagrinėjamu atveju detalusis planas iki šiol nėra patvirtintas. Teismas sprendė, kad detaliojo plano rengėjas negali būti atsakingas už viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus. Tokią teisminę praktiką formuoja ir kasacinis teismas, išaiškinęs, kad detaliojo plano rengėjas negali būti atsakingas už detaliojo plano tvirtinimo ar nepatvirtinimo administratoriaus direktoriaus ar savivaldybės tarybos procedūrą, kuriai jis negali daryti įtakos. Įvertinus tai, kad detalusis planas yra parengtas tinkamai (gautas savivaldybės pritarimas), pateiktas tvirtinimui valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai, teismas sprendė, kad atlikto darbo rezultatas, dėl kurio šalys sutarė, bus panaudotas ieškovų interesais. Tai patvirtino ir patys ieškovai, pripažindami, kad yra sudarę preliminarią sutartį. Teismo vertinimu, detaliojo plano pateikimo terminas praleistas nežymiai, nesudaro pagrindo teigti esminiai pažeidus sutartį, bei reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo (LR CK 6.665 str.). Tokio reikalavimo tenkinimas neatitiktų protingumo ir sąžiningumo kriterijų (LR CK 1.5 str. ).
Ieškovai už projektavimo darbų atlikimą atsakovui sumokėjo Sutarties pasirašymo dieną, t.y. 2012 m. balandžio 13d., todėl PVM sąskaitos-faktūros išrašymas, kaip tai numatė Sutarties 3.6p., nebuvo tikslingas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, priimti naują ir ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str.3 d.). Ieškovai su atsakovu sudarė žemės Pirkimo-pardavimo sutartį ir Projektavimo darbų sutartis tą pačią dieną. Ieškovų perkamų sklypų naudojimo būdas buvo kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Perkami sklypai nebuvo atidalinti (nebuvo padaryti kadastriniai matavimai ir suformuoti atskiri žemės sklypai), todėl ieškovai tapo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Gulbinų kvartalo detaliojo plano rengimas buvo pavestas UAB,,Regroup projektavimas“ ir UAB „Regroup“, tačiau ieškovai Projektavimo sutartis sudarė tiesiogiai tik su atsakovu, nes atsakovas, prisiėmė pareigą ne tik parengti kvartalo detaliojo planą bet ir pakeisti žemės sklypų naudojimo būdą ir atidalinti sklypus (suformuoti atskirais kadastriniais vienetais). Šias aplinkybes patvirtina 5 kartus didesnė kaina žemės sklypų kaina, kuri numatyta dėl to, kad atsakovas prisiėmė papildomus įsipareigojimus - suformuoti atskirus kadastrinius vienetus. Ieškovai šiems tikslams pasiekti išdavė atsakovui generalinį įgaliojimą visiems veiksmas atlikti.
Derybose aptarta, kad atsakovas pakeis žemės paskirtį ir atskirs suderėtą žemės plotą pagal preliminarų pateiktą planą ieškovams, tai atsispindi Projektavimo darbų sutarčių 5.1. ir 8.1. punktai.
Projektavimo darbų sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Regroup“, savo struktūra bei turiniu yra iš esmės identiška projektavimo darbų sutartims, atsakovo sudarytoms su ieškovais, išskyrus papildomai prisiimtus atsakovo įsipareigojimus dėl sklypų suformavimo atskirais kadastriniais vienetais. Atsakovo prisiimti papildomi įsipareigojimai patvirtina, kad šią sąlygą šalys aptarė individualiai, tokie jų buvo tikrieji ketinimai ir valia, pasirašant šią sutartį. Remiantis CK 6.193 str.3 d., tokia šalių nuostata vertintina vartotojų naudai.
Lingvistiškai Projektavimo sutarčių 5.1 str. numatyta, kad atsakovas įsipareigoja parengti, suderinti ir gauti Vilniaus m. Tarybos sprendimą dėl teritorijos DP patvirtinimo, taip pat šio sprendimo pagrindu atsakovas įsipareigoja suformuoti sklypus atskirais kadastriniais vienetais. Atsakovas 8.1 str., numatydamas savo atsakomybę, įsipareigojo iki 2015-01-01 pagal detalų planą nurodytiems sklypams pakeisti paskirtį į mažaaukščių namų statybos bei suformuoti sklypus atskirais kadastriniais vienetais, o to nepadarius grąžinti sumokėtas pinigų sumas bei mokėti palūkanas. Šios sutarties sąlygos buvo aptartos individualiai su ieškovais, aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai ( CK 6.193 str.3 d.). Teismas neteisingai pritaikė sutarčių aiškinimo normas.
Atsakovas iki 2015-01-01 nesusisiekė su ieškovais, neinformavo ieškovų negalėsiąs įvykdyti sutarčių, nors turėjo žinoti, kad kol nebus atlikti ir patvirtinti detalieji planai T-17, T-05, T-12, T-16, tol nebus galimybės užbaigti T-11 plano parengimo, derinimo bei suformuoti ieškovams sklypus atskirais kadastriniais vienetais. Atsakovas prisiėmė atsakomybę ir riziką dėl sutartyse numatytų terminų neįvykdymo.
Teismas neteisingai įvertino, kad ieškovas praleido terminus nežymiai ir tai nesudaro pagrindo teigti esminiai pažeidus sutartį bei reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo. Atsakovo pareiga, susijusi su detaliojo plano parengimu, nesibaigė 2015-01-21. 2015-01-21 buvo gautas tik Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisijos pritarimas. Tik 2015-05-11 gautas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-593, kuriuo nurodoma, kad detalusis planas yra be trūkumų ir jį yra galima pateikti Vilniaus m. savivaldybės tarybai tvirtinti.
Iš 2015-05-27 UAB „Regroup“ pranešimo matyti, kad yra likę T-11 kvartalo detaliojo plano tvirtinimo procedūriniai veiksmai. Šalys patvirtino, kad 2015 m. liepos mėn. buvo pasirašytos preliminarios sutartys dėl dalies žemės sklypo perleidimo valstybei. Šių sutarčių pasirašymą organizavimo UAB „Regroup“, t.y. subrangovas (UAB „Regroup“) vis dar atliko detaliojo plano rengimo ir derinimo darbus.
Pareiga, susijusi su žemės sklypo padalijimu ir sklypų pavertimu atskirais kadastriniais vienetais dar nėra prasidėjusi, nes gali būti pradėta įgyvendinti tik po detaliojo plano patvirtinimo. Nors teismas nustatė, kad ieškovai už projektavimo darbų atlikimą atsakovui sumokėjo Sutarties pasirašymo dieną, t.y. 2012-04-13, todėl sąskaitos-faktūros išrašymas (Sutarties 3.6p.) nebuvo tikslingas, tačiau darbų priėmimo-perdavimo aktas nėra pasirašytas iki šiol. Atsakovas nėra įvykdęs pareigos, susijusios su žemės sklypų suformavimu atskirais kadastriniais vienetais, todėl minėtas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas nėra pasirašytas.
Atsakovas, o ne valstybės institucija yra atsakingas už vėlavimą tvirtinti detalųjį planą.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliantai nepagrįstai nurodo, kad Sutarčių sąlygos buvo išimtinai parengtos ir pasiūlytos jiems atsakovo. Paty sapeliantai nurodė, kad Sutarčių 5.1. ir 8.1. punktai buvo jų pasiūlyti ir derinti su atsakovu; be to jie iki Sutarčių sudarymo turėjo žinių apie projektuojamą Mažųjų Gulbinų k., taigi, apeliantams buvo žinomi analogiškų projektavimo darbų atlikimo ypatumai.
Aplinkybė, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir Sutartys buvo sudarytos tą pačią dieną patvirtina, kad šalys aiškiai susitarė dėl atliktinų darbų perkamoje žemės sklypo dalyje ir darbų kainos. Šalys nenustatė, jog atsakovas privalės atlikti suformuotų kadastrinių vienetų matavimus, suformuoti kadastrines bylas.
Apeliantai netinkamai supranta detaliojo plano paskirtį. Atsakovo Sutartimis prisiimti įsipareigojimai apsiriboja detaliojo plano parengimu, pateikimu savivaldybei. Atsakingai savivaldybės institucijai tvirtinant detalųjį planą, suformuojami atskiri kadastriniai vienetai, nustatoma žemės sklypo naudojimosi pobūdžio ir būdo paskirtis. Detaliuoju planu yra suformuojami atskiri kadastriniai vienetai, tačiau suformuotų atskirų kadastrinių vienetų matavimų atlikimas, kadastrinių bylų suformavimas nėra detaliojo plano parengimo dalykas ar išdava. Detaliojo plano patvirtinimas ir įregistravimas, suteikia galimybę apeliantams atlikti kadastrinius matavimus ir formuoti kadastrines bylas. Kadastriniai matavimai ir kadastrinės bylos nėra Sutarties objektas.
Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos LR aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-473, galiojo iki 2014 m. gegužės 14 d. Galiojusių taisyklių 6. ir 6.2. punktai nustatė, kad „.Detaliojo teritorijų planavimo uždaviniai yra šie: suformuoti žemės sklypus statinių statybai, sudarant sąlygas investicijoms ir ūkinei veiklai plėtoti“. Iš šių teisės aktų nuostatų, darytina išvada, kad atitinkamos savivaldybės tarybos patvirtintas detalusis planas suformuoja atskirus kadastrinius vienetus, nustato žemės sklypo naudojimo paskirtį ir pobūdį, t.y. savivaldybės taryba tvirtindama detalųjį planą (jo sprendinius) ir nustato konkrečius kadastrinius vienetus su jų naudojimosi paskirti ir pobūdžiu.
Apeliantai yra pasirašę preliminariąją paramos sutartį dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, tai patvirtina, kad apeliantai naudojasi tinkamai parengtu sutarties objektu – detaliuoju planu, buvo informuoti apie jo perdavimą tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingiems skyriams.
Detalusis planas buvo parengtas ir perduotas derinti anksčiau nei 2015 m. sausio 1 d.; atsakovas nėra atsakingas už valstybės ar savivaldybės institucijų neveikimą; atsakovas neturi įgaliojimų skųsti valstybės ar savivaldybės institucijų neveikimą, nes nėra planavimo organizatorius ar iniciatorius; detaliojo plano baigiamajame etape numatyti derinimo, tvirtinimo, registravimo veiksmai yra išimtinai pavesti savivaldybės institucijoms, o ne atsakovo atsakomybėn.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.
Šalių ginčas kilo dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo bei dėl sutarčių aiškinimo, nustatant faktą dėl atsakovo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų apimties. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šalių sudaryta projektavimo sutartis yra vartojimo sutartis. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad projektavimo sutarties 5.1 p., 8.1 p. sąlygos, kuriose numatytas atsakovo įsipareigojimas ne tik parengti planą, bet ir suformuoti ieškovų sklypą atskiru kadastriniu vienetu, buvo įrašytos ieškovų iniciatyva.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kadastrinių matavimų atlikimas tėra detaliojo plano tvirtinimo pasekmė, ir iš sutarties turinio sprendė, kad dėl kitų darbų, kaip sklypų suformavimo atskiru kadastriniu vienetu, kadastrinių matavimų atlikimo bei kadastrinių bylų parengimo, šalys nesitarė. Apeliantų teigimu, atsakovas prisiėmė pareigą ne tik parengti kvartalo detaliojo planą bet ir pakeisti žemės sklypų naudojimo būdą ir atidalinti sklypus (suformuoti atskirais kadastriniais vienetais) ir tai patvirtina didelė Projektavimo darbų kaina.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai įvertino sutarties tekstą, akcentuojant sutarties skirsnių pavadinimus. Įvertinus tai, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys ir projektavimo sutartys sudarytos tą pačią dieną, atsižvelgus į tai, kad ieškovai įsigijo idealiąją žemės sklypo dalį ir siekė šią dalį pilnai atidalinti, taip pat atsakovui atsiliepime į apeliacinį skundą neginčijant aplinkybės apie ieškovų motyvus pasirenkant Projektavimo darbams atlikti ne UAB „Regroup“ – pagrindinį detaliojo plano rengėją, o pardavėją – atsakovą, atsakovui nepaneigus apeliantų nurodytų aplinkybių apie didelę Projektavimo darbų kainą (pagal atsakovo ir UAB „Regroup“ sutartį vien projektavimo (detalaus plano parengimo) darbų kaina visam 1,33 ha žemės sklypui Nr. 0101/0101:1219 neviršija 10541,44 Lt (atsakovų bendrai turima sklypo dalis yra tik 20,47 arų iš 1,33 ha), tuo tarpu ieškovai sumokėjo atsakovui už projektavimo darbus 55 000 Lt), darytina išvada, kad šalys susitarė ne tik dėl detaliojo plano parengimo, kurio pasiekoje būtų pakeista ir ieškovų įsigyto žemės sklypo naudojimo paskirtis, bet ir dėl ieškovų žemės sklypų suformavimo atskirais kadastriniais vienetais, tame tarpe parengiant atskiras kadastrines bylas. Atsakovo teiginys, kad detaliuoju planu suformuojami atskiri kadastriniai vienetai, o kadastrinių vienetų matavimų atlikimas ir kadastrinių bylų suformavimas nėra sutarties objektas, yra nelogiškais ir nepagrįstas, nes, nesant šalių valios galutinai įteisinti žemės sklypus, kaip atskirus nekilnojamojo turto vienetus, nebūtų poreikio atsakovo įsipareigojimą parengti detalųjį planą papildyti papildomais sutarties 5.1 p., 8.1 p. nurodytais įsipareigojimais suformuoti sklypus atskirais kadastriniais vienetais. Kita vertus, atsakovas nurodė, kad detalusis planas skirtas atskiriems kadastriniams vienetams suformuoti, tačiau sutartyje atsakovas aiškiai prisiėmė įsipareigojimą suformuoti atskirus kadastrinius vienetus, t.y. atlikti kadastrinius matavimus ir suformuoti atskiras kadastrines bylas. Be to, apeliantai pagrįstai nurodė, kad atsakovo ir UAB „Regroup“ sutartyje nėra aptarti įsipareigojimai dėl atskirų kadastrinių vienetų suformavimo, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas sutartyje su ieškovais prisiėmė papildomus individualiai aptartus įsipareigojimus. Šie įsipareigojimai nėra aiškiai vienareikšmiai užfiksuoti, dėl ko ir kilo šis ginčas, todėl, esant neaiškumams, sutartis turi būti aiškinama vartotojų, t.y. ieškovų naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Šios taisyklės nepaneigia faktas, jog patys ieškovai pasiūlė ginčo sąlygas.
Dėl šių motyvų darytina išvada, jog tikrieji sutarties šalių ketinimai buvo ne tik susitarti dėl detaliojo plano parengimo ir tvirtinimo, bet ir dėl kadastrinių matavimų atlikimo bei kadastrinių bylų suformavimo. Sutartį aiškinant sistemiškai, šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad minėti įsipareigojimai numatyti ne Sutarties 2 punkte, bet kitose sutarties punktuose.
Kita vertus, konstatavus, kad šalys susitarė dėl detaliojo plano parengimo, žemės sklypų naudojimo būdo pakeitimo ir atskirų kadastrinių vienetų suformavimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog detaliojo plano rengėjas (t.y. atsakovas) negali būti atsakingas už detaliojo plano tvirtinimo ar nepatvirtinimo administratoriaus direktoriaus ar savivaldybės tarybos procedūrą, kuriai jis negali daryti įtakos.
Byloje nustatyta, kad šalys neginčijo aplinkybės, jog 2015-01-21 Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisijos protokolu atsakovo parengtam detaliajam planui buvo pritarta. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad detalusis planas parengtas tinkamai, ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad iki priimant skundžiamą sprendimą detalusis planas nėra patvirtintas. Nagrinėjamam atveju yra svarbu pažymėti, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Detaliojo teritorijų planavimo procesas yra reglamentuojamas Teritorijų planavimo įstatymo penktajame skirsnyje. Šio skirsnio 27 straipsnio 4 dalies aktualioje nagrinėjamam ginčui redakcijoje (galiojusioje iki sutarties įvykdymo termino (2015-01-01)) įtvirtinta, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Pagal šiame teisės akte nustatytą kompetenciją detaliojo teritorijų planavimo baigiamajame etape plano rengėjas turi pateikti tik detaliojo plano projektą, o valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija pagal jai priskirtą kompetenciją tikrina, tvirtina ir registruoja detaliuosius planus.
Byloje nepateikta jokių duomenų apie detaliojo plano parengimo trūkumus dėl atsakovo kaltės, taip pat nenurodyta jokių svarbių priežasčių, kodėl jis nebuvo patvirtintas Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus. Be to, pagal Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto 2014 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 44, 9 punktą pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos direktoriaus arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Taigi nesant detaliojo plano negali būti pakeista ir žemės paskirtis ir (ar) būdas. Detaliojo plano rengimas ir žemės sklypo paskirties keitimas priklauso ne tik nuo sklypų savininkų ar kitų suinteresuotų asmenų valios, bet ir nuo atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų bei pareigūnų sprendimų. Tokioje situacijoje atsakovas neturi objektyvios galimybės ir kompetencijos pakeisti žemės sklypų paskirtį, nors ir yra parengęs ir pateikęs tvirtinti detalųjį planą.
Įvertinęs teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog plano rengėjas (atsakovas) nėra atsakingas už viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl jam nekyla civilinė atsakomybė už įsipareigojimų vykdymo vėlavimą. Pažymėtina ir tai, kad apeliantai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad detalusis planas Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus nėra patvirtintas būtent todėl, kad atsakovas vėlavo jį pateikti 12 dienų (nustatyta, kad detalusis planas buvo parengtas ir pateiktas Vilniaus miesto savivaldybei 2015-01-12; o 2015-01-21 Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisijos protokolu detaliajam planui pritarta) (CPK 178 str.). Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog skundžiamu sprendimu neteisingai įvertinta, kad ieškovas praleido terminus nežymiai ir tai nesudaro pagrindo taikyti civilinę atsakomybę.
Apeliantai nurodė, kad atsakovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nepranešdamas ieškovams apie iškilusias kliūtis, trukdančias tinkamai įvykdyti sutartį. Tačiau apeliantai neginčija, jog egzistavo objektyvios priežastys, dėl kurių ieškovų planai negalėjo būti operatyviau parengti, nes egzistavo objektyvi būtinybė pirmiausiai parengti kitų žemės sklypų detaliuosius planus. Be to, vertinant bendradarbiavimo pareigos įvykdymą, svarbu pažymėti, jog šalių bendradarbiavimo pareiga yra abipusė, todėl ieškovai taip pat turėjo domėtis darbų vykdymo eiga. Tuo tarpu duomenų apie tai, kad ieškovai kreipėsi į atsakovą, bet atsakovas nesuteikė ieškovams juos dominančios informacijos, nėra.
Dėl išdėstyto darytina išvada, kad atsakovui nekyla prievolė grąžinti visą sumokėtą pagal sutartį sumą ir mokėti palūkanas laiku neatlikus visų pagal sutartį prisiimtų darbų.
Byloje susiklostė situacija, kuomet ieškovai neginčija, jog parengtas detalusis planas atitinka jų poreikius ir interesus ir jie ketina šiuo planu ateityje pasinaudoti galutinai užbaigiant žemės sklypo atidalijimo įforminimą. Kita vertus, atsakovas nepripažino savo sutartinės prievolės suformuoti atskirus kadastrinius vienetus. Atsižvelgus į tai, vertinant sutarties 8.1 p. sąlygą iš esmės kaip sutarties nutraukimą ieškovų iniciatyva, teismas sprendžia, kad šioje situacijoje ieškovams turi būti grąžinta jų sumokėta suma už iki sutarties nutraukimo neatliktus darbus. Kadangi šalys sutartyje neaptarė konkrečių darbų atlikimo kainos, bet susitarė tik dėl bendros sutarties sumos, teisėjų kolegija sprendžia, kad protingumo ir sąžiningumo kriterijų atitiktų ½ sutartyse numatytos ir ieškovų sumokėtos kainos dalies priteisimas iš atsakovo ieškovų naudai. Tokiu būdu, iš atsakovo UAB „Būsto investicija LT“ ieškovės K. Č. naudai priteistina 4344,30 Eur ir ieškovo A. Č. naudai – 3620,2 Eur suma. Taip pat LR CK 6.37 str., 6.210 str. pagrindu iš atsakovo UAB „Būsto investicija LT“ ieškovų naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už ieškovams priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-02-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje, kurioje ieškinys atmestas, sprendimas paliekamas nepakeistu.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Kadangi pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, pirmosios instancijos sprendimas keičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.) ir iš naujo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
Šioje byloje ieškovai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 398 Eur ieškovė K. Č. sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 398 Eur - už ieškinį. Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės nepateikė, todėl jo prašymas priteisti šias išlaidas netenkinamas. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 358 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., teismas
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Būsto investicija LT“ ieškovės K. Č. naudai 4344,30 Eur, ieškovo A. Č. naudai – 3620,2 Eur sumą. Iš atsakovo UAB „Būsto investicija LT“ ieškovų K. Č., A. Č. naudai priteisti 5 proc. dydžio metinės palūkanos už ieškovams priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-02-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo UAB „Būsto investicija LT“ ieškovės K. Č. naudai 358 Eur bylinėjimosi išlaidų.“
Teisėjai Jelena Šiškina
Virginijus Kairevičius
Tatjana Žukauskienė