Civilinė byla Nr. 2A-537-560/2013

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-08175-2011-2

   Procesinio sprendimo kategorijos: 50.11.2.; 121.18.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Laimos Gerasičkinienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams V. V., V. V. ir N. V. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė ieškinį, kurį patikslinęs prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. V., V. V. ir N. V. skolą už socialinio būsto nuomą – 650,70 Lt, delspinigius – 24,31 Lt bei įsiskolinimą už šilumos energiją ir karštą vandenį – 9 482,37 Lt, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė nutraukti 2008-01-02 socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N08/0654 bei iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Ieškovas nurodė, kad 2007-12-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2519 „Dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini)išnuomojimo V. V.“, 2008-01-01 tarp VšĮ „Vilniaus butai“ ir V. V. buvo sudaryta neterminuota socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N08/0654, kurios 3 p. nurodyta, kad bute taip pat turi teisę gyventi nuomininko šeimos nariai, t.y. N. V. ir V. V.. Atsakovai vengė vykdyti savo prievolę mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, todėl minėtos prievolės laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-08-31 susidariusi skola už gyvenamųjų patalpų nuomą siekė 650,70 Lt, delspinigiai – 24,31 Lt. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, jog skola už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2012-04-30 sudaro 162,32 Lt. Taip pat atsakovai neatsiskaito už butui tiekiamą šilumos energiją. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė sudarė susitarimą su UAB „Vilniaus energija“ dėl skolos sumokėjimo už šilumos energiją bei pavedė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ rengti regresinius ieškinius pagal susitarimą dėl apmokėtos skolos išieškojimo iš atitinkamų socialinio būsto nuomininkų. Pažymėjo, kad atsakovai apie įsiskolinimą buvo tinkamai informuoti įspėjamaisiais raštais, tačiau į pranešimus nereagavo, skolos nesumokėjo. Pagal 2010-10-08 šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“, nuo 2010-09-01 mokesčius už buto šilumos energiją paskirsto ir administruoja SĮ „Vilniaus miesto būstas“, tačiau ir šių sąskaitų atsakovai neapmoka, todėl už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-08-31 yra susidariusi 4 667,78 Lt skola ir už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2012-03-31 už tiektą šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas yra susidariusi 4 814,59 Lt skola.

Atsakovai V. V., V. V. ir N. V. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovai nurodė, jog vandens ir energijos tiekimas nėra komunalinė paslauga, o įsiskolinimas UAB „Vilniaus energijai“ negali būti pagrindu iškeldinti atsakovus. Skola už buto nuomą sudaro 162,32 Lt, ji susidarė per ilgą laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2012-04-30. Mano, kad atsakovų iškeldinimas iš vienintelio būsto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, dėl 162,32 Lt įsiskolinimo pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Nurodė, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. nustatyta, jog socialinio būsto nuomos sutartis nenutraukiama, jei nuomininko gautos pajamos už vienus metus ne daugiau kaip 5 proc. viršija Vyriausybės pagal minėto įstatymo 8 str. 1 d. sąlygas nustatytus dydžius ir jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys yra įsiregistravęs darbo biržoje kaip bedarbis arba Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu. V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), yra bedarbis, jo pajamos per laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2012-06-04 buvo 1 050 Lt. N. V. yra nustatytas 15 proc. darbingumo lygis. V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) taip pat yra bedarbis, jo pajamos per laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2012-06-04 buvo nulinės. Nurodė, kad ieškovas nepateikė patikimų įrodymų apie atsakovų įsiskolinimą už šilumą ir karštą vandenį. Atsakovas V. V. 2008-01-03 yra sudaręs su UAB „Vilniaus energija“ šilumos tiekimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), sutartį. Atsižvelgdami į socialinę būsto paskirtį, mano, kad atsakovų sutarties pažeidimas nėra esminis, todėl prašė ieškovo ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus mieto 2 apylinkės teismas 2012-07-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ solidariai iš atsakovų V. V., V. V. ir N. V. 9 482,37 Lt skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-09-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad nuomininkas V. V. (ir jo šeimos nariai V. V. ir N. V.) atitinka Paramos būstui įstatymo 8 str. nustatytas teisės į socialinį būstą sąlygas ir jiems yra taikomas nurodyto įstatymo 11 str. 5 d. nustatytas apribojimas socialinio būsto nuomos sutarčiai nutraukti. Teismo nuomone, atsakovų V. V., V. V. ir N. V. atžvilgiu taikytinos specialiu įstatymu nustatytos teisės normos, t.y. Paramos būstui įstatymo 8 str. 1 d., 10 str. 2 d., 11 str. 5 d., nes skolos susidarymo laikotarpiu ir šiuo metu jų pajamos bei turimas turtas nepakankamas mokėti nustatytus mokesčius, be to, jie yra socialiai remtini, registruoti darbo biržoje, atsakovės N. V. darbingumas siekia tik 15 procentų, be to, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-11-07 sprendimu Nr. (1.7.)-S-33307-11 buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą atsakovui V. V. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), atsakovą 100 procentų atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų. Pripažino, kad nuomos ir komunalinių mokesčių atsakovai nemokėjo dėl objektyvių priežasčių: šeimoje susiklosčiusios itin sudėtingos finansinės padėties, nedarbo, ligos. Be to, nurodė, kad atsakovai stengiasi vykdyti savo prievoles, susijusias su buto nuoma bei paslaugų suteikimu. Pažymėjo, kad atsakovai bute gyvena pakankamai ilgą laiką, kitos gyvenamosios patalpos neturi, mokėti susidariusių įsiskolinimų neatsisako ir pagal išgales vykdo savo įsipareigojimus, todėl laikė, kad ieškovo ieškinio reikalavimai nutraukti nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra neproporcinga teisinė priemonė, prieštaraujanti protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Vadovaudamasis minėtais motyvais, teismas ieškovo ieškinio reikalavimus nutraukti 2008-01-02 būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N08/0654 bei iškeldinti atsakovus V. V., V. V. ir N. V. su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, atmetė. Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus teismas tenkino iš dalies. Nurodė, kad atsakovų pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, jog atsakovai bylos nagrinėjimo metu padengė 650,70 Lt įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2011-08-31, todėl ieškovo reikalavimas dėl skolos už socialinio būsto nuomą – 650,70 Lt, ir delspinigių – 24,31 Lt, priteisimo netenkintinas. Nurodė, kad už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-08-31 įsiskolinimas už šilumos energiją sudaro 4 667,78 Lt, o už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2012-03-31 – 4 814,59 Lt, iš viso – 9 482,37 Lt, tačiau atsakovai nepateikė įrodymų, jog yra sumokėję visą ar dalį šio įsiskolinimo, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas šioje dalyje tenkinti ieškovo ieškinį ir priteisti iš atsakovų, kaip pilnamečių šeimos narių, gyvenančių nuomojame būste ir vienodai su nuomininku V. V. atsakančių pagal prievoles, kylančias iš nurodytos nuomos sutarties, 9 482,37 Lt skolą už energiją ir karštą vandenį, nustatant, kad jų atsakomybė yra solidari (CK 6.6 str. 1 d. ir 3 d.). Taip pat teismas priteisė 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2011-08-31) nuo įsiskolinimo dydžio iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas iš atsakovų V. V. ir N. V. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė po 94,67 Lt žyminio mokesčio ir po 5,86 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Taip pat iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis priteista 5,90 Lt (po 1,97 Lt iš kiekvieno atsakovo) išlaidų už nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimo ekrane. Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, procesinių dokumentų skaičių, bei į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, iš ieškovo priteisė 50 procentų atstovavimo išlaidų, t.y. 300 Lt (600 Lt x 50 proc.), taip pat iš ieškovo valstybei priteisė 50 procentų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 17,57 Lt (35,14 Lt x 50 proc.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-03 sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai nutraukti 2008-01-02 socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N08/0654, sudarytą tarp V. V. ir VšĮ „Vilniaus butai“, iškeldinti atsakovus V. V., V. V. ir N. V. su jiems priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį patekinti; likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius socialinio būsto nuomos santykius, taip pat nesilaikė CPK 176 str., 185 str. numatytos pareigos visapusiškai, objektyviai ir teisingai nustatyti reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kas lėmė neteisėtos ir nepagrįstos skundžiamo sprendimo dalies priėmimą. Nurodo, kad socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir teisės aktai įpareigoja nuomininką laiku mokėti sutartyje numatytus mokesčius, kitus sutartimi numatytus mokėjimus Pilnamečiai šeimos nariai vienodai atsako pagal prievoles, kylančias iš nurodytos sutarties, taigi V. V. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir N. V., būdami V. V. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) šeimos nariais, taip pat atsako pagal šias iš nuomos sutarties kylančias prievoles. Pažymi, kad vadovaujantis CK 6.611 str., siekiant nutraukti nuomos sutartį bei iškeldinti asmenis iš gyvenamųjų patalpų, pakanka turėti įrodymų, kad asmuo nuolat, t.y. ne mažiau kaip 3 mėnesius, nemoka nuomos mokesčio ar mokesčių už komunalines paslaugas. Mano, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, jog atsakovai tinkamai nevykdė šių savo įsipareigojimų. Nuomos mokestis nebuvo mokamas nuosekliai ir atsakovai susidariusį įsiskolinimą už gyvenamųjų patalpų nuomą pradėjo dengti ir sumokėjo didžiąją dalį skolos tik po bylos dėl atsakovų iškeldinimo iš Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų iškėlimo, nors dar iki ieškinio pateikimo teismui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įspėjamaisiais raštais informavo atsakovus, kad nepadengus susidariusių įsiskolinimų ieškovas bus priverstas kreiptis į teismą dėl susidariusios skolos ir delspinigių priteisimo bei iškeldinimo iš atsakovams nuomojamos patalpos. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad atsakovai piktnaudžiavo savo teisėmis. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju situacija, kuomet nuomininkai nuosekliai nemoka nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas, aiškiai įrodo sutarties vykdymo privalomumo principo pažeidimą, taip pat ir sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų pažeidimus šalių sutartiniuose teisiniuose santykiuose. Mano, kad teismas skundžiamu sprendimu formuoja praktiką, kuomet nuomininkai gali nesilaikyti sutarties nuostatų, t.y. nemokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių bei toliau gyventi nuomojamame bute. Mano, kad teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, formuoja tokią iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bylų praktiką, kad atsakovų sunki materialinė padėtis atleidžia juos nuo įstatymų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nors įstatymas nenumato tokios išimties. Taip pat tokiu būdu pažeidžiamos asmenų, kurie įrašyti į piliečių, turinčių teisę išsinuomoti būstą, teisės. Pažymėjo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovai nevykdė savo įsipareigojimo vieną kartą per trejus metus pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus, tokiu būdu pažeisdami imperatyvias įstatymo nuostatas. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad atsakovai nesiėmė pakankamų priemonių ir veiksmų, siekdami padengti savo įsiskolinimus, pakeisti susidariusią situaciją, nesidomėjo savo pareigomis, elgėsi neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai, neteisingai, piktnaudžiavo savo teisėmis, todėl tos teisės neturėtų būti ginamos. Mano, kad atsižvelgti vien į nuomininkų interesus, ignoruojant savininko teisėtus interesus, yra neteisinga, nesąžininga ir neprotinga, o pirmosios instancijos teismas iš esmės iškreipė taikytinų įstatymų nuostatas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsakovai V. V., V. V. ir N. V. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti (valstybės naudai) bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad CK 6.584 str. „Mokestis už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas“ pagrindu teigtina, jog vandens ir energijos tiekimas nėra komunalinė paslauga. Atitinkamai įsiskolinimas UAB „Vilniaus energija“ negali būti pagrindu iškeldinti atsakovus. Nurodo, kad dėl tokio dydžio įsiskolinimo negali būti pažeista viena svarbiausių žmogaus teisių – teisė į būstą. Mano, kad trijų žmonių iškeldinimas dėl nedidelio įsiskolinimo iš jų vienintelio buto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Dalį skolos atsakovai stengėsi apmokėti pagal išgales ir nuo civilinės bylos iškėlimo teisme. Teigia, kad skirtingai nuo kitų savininkų, socialinio būsto savininko interesas yra garantuoti žmonių teisę į būstą – būtent tokių žmonių, kurie neišgali be visuomenės pagalbos turėti nuosavybės ar mokėti už naudojimąsi būstu. Asmenų, neišgalinčių laiku mokėti nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas iškeldinimas (nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos), prieštarautų Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo esmei. Mano, kad atsakovų sutarties pažeidimas nėra esminis. Atsižvelgdami į tai, prašo apelianto apeliacinio skundo netenkinti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių 2012-07-03 teismo sprendimo negaliojimo priežasčių, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu peržengti pateikto apeliacinio skundo ribas dėl poreikio ginti viešąjį interesą, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose, jų neperžengdama.

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Nurodytoje patalpoje gyvenamąją vietą nuo 2008-01-07 deklaravo atsakovai V. V. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir V. V.. 2007-12-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2519 „Dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo V. V.“ 2008-01-01 tarp VšĮ „Vilniaus butai“ ir V. V. buvo sudaryta neterminuota socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N08/0654. Pagal minėtą sutartį su nuomininku turi teisę gyventi jo šeimos nariai, t.y. N. V. ir V. V. (gim. (duomenys neskelbtini) m.). Atsakovai nevykdė prievolės mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, todėl laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2011-08-31 susidarė skola už būsto nuomą – 650,70 Lt, o laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2010-08-31 ir nuo 2010-10-01 iki 2012-03-31 susidarė įsiskolinimas už šilumos energiją – 4 667,78, iš viso 9 482,37 Lt. Vilniaus miesto savivaldybė sudarė susitarimą su UAB „Vilniaus energija“ dėl skolos sumokėjimo už šilumos energiją bei pavedė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ rengti regresinius ieškinius pagal susitarimą dėl apmokėtos skolos išieškojimo iš atitinkamų socialinio būsto nuomininkų. Šiuo pagrindu atsakovai apie susidariusį įsiskolinimą buvo informuoti įspėjamaisiais raštais, tačiau į pranešimus nereagavo. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškovas apeliaciniu skundu neginčija teismo sprendimo dalies dėl skolos už buto nuomą bei šilumos energiją priteisimo iš atsakovų, dėl to apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apelianto argumentų, susijusių su teismo sprendimu iškeldinti atsakovus iš socialinio būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

CK 6.611 str. nustatyta, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas minėtas straipsnis, kadangi nuomininkai, nevykdydami įsipareigojimo mokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių, iš esmės pažeidė sutartį. Teisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais neturi pagrindo sutikti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. ginama žmogaus teisė į būsto neliečiamybę. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas iškeldinimo iš gyvenamojo būsto proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat nuomos sutarties nutraukimo neigiami padariniai. Tuo atveju, kai ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį bei sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamos visuomenės grupės apsaugą. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Toks apribojimas bus laikomas būtinu demokratinėje visuomenėje teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks primygtinį socialinį poreikį ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Taigi, teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę nuomos sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamojo būsto, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2011-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011; 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai savo pareigos mokėti nuompinigių ir mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas nevykdė dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos (atsakovai V. V. ir V. V. registruoti darbo biržoje, atsakovės N. V. darbingumas siekia tik 15 procentų). Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai stengiasi dalimis vykdyti savo prievoles, susijusias su buto nuoma bei paslaugų suteikimu, tai įrodo byloje pateikti mokėjimo nurodymai. Be to, nustatyta, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu padengė visą įsiskolinimą už buto nuomą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovai bute gyvena pakankamai ilgą laiką, kitos gyvenamosios patalpos neturi, mokėti susidariusių įsiskolinimų neatsisako ir pagal išgales vykdo savo įsipareigojimus, todėl, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. pagrįstai atsisakė ieškovo prašymu nutraukti su atsakovais sudarytą nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš socialinio būsto. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų socialinių gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma. Pažymėtina, kad savivaldybė, vykdydama savo socialinę funkciją, privalo rūpintis atsakovų galimybe naudotis socialiniu būstu ir iš dalies prisiimti su tuo susijusią riziką. Atsakovai šiuo metu yra socialiai pažeidžiami, todėl šiuo atveju iškeldinimas iš nuomojamų patalpų dar labiau socialiai pažeistų jų teises ir teisėtus interesus. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu išlaikyta pusiausvyra tarp ieškovo ir atsakovų interesų, tokiu būdu atsakovų interesai buvo apginti suteikiant galimybę ir toliau naudotis socialiniu būstu, o ieškovo interesai buvo pakankamai apginti priteisiant iš atsakovų ieškovui susidariusį įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo iškeldinti atsakovus iš socialinio būsto, yra pagrįsta, todėl apelianto teiginiai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas skundžiamu sprendimu formuoja praktiką, kuomet nuomininkai gali nesilaikyti sutarties nuostatų, t.y. nemokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių bei toliau gyventi nuomojamame bute, yra nepagrįsti.

Apeliantas taip pat nurodo, kad šiuo atveju atsižvelgti vien į nuomininkų interesus, ignoruojant savininko teisėtus interesus, yra neteisinga, nesąžininga ir neprotinga. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 str., kuriame nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais, tai reiškia, kad, minėta, savivaldybės turi užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, siekiant maksimalios naudos visuomenei, turtą tausojant ir racionaliai tvarkant tik teisės aktų nustatytais atvejais ir būdais. Taigi, vadovaujantis tuo, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad teismo sprendimu nebuvo atsižvelgta, kaip teigia ieškovas, vien į nuomininkų interesus.

Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas nesilaikė CPK 176 str. ir 185 str. numatytos pareigos visapusiškai, objektyviai ir teisingai nustatyti reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Taigi teisėjų kolegija nekonstatuoja įrodinėjimo taisyklių ir įrodymų vertinimo pažeidimo pirmosios instancijos teismo sprendime.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-03 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teisėjų kolegija

n u t a r i a :             

Ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                Laima Gerasičkinienė

        Dalia Kačinskienė

              Kolegijos pirmininkas              Dainius Rinkevičius