Civilinė byla Nr.2S-2946-656/2018

Teisminio proceso Nr.2-68-3-24786-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.5.1.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) A. K. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. S., išieškotojas BKU „Amber“, atstovaujamas bankroto administratoriaus R. J., skolininkai - A. K., UAB „Aukso upė“, UAB „Laima ir partneriai“.

Teismas

n u s t a t ė :        

I.Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas (skolininkas) A. K. padavė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė: 1) panaikinti antstolės A. S. 2018-07-23 Patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo Nr. S018-12259; 2) panaikinti antstolės 2018-07-23 Patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo Nr. S018-12267; 3) paliki galioti antstolės 2018-07-16 Patvarkymą dėl ekspertizės išvados Nr. S018-11911 ir juo nustatytas UAB „Aukso upė“ ir UAB „Laima ir partneriai“ areštuoto turto vertes, nustatytas teismo eksperto A. S..

2.       Antstolė 2018 m. rugpjūčio 9 d. Patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad pakartotinė ekspertizė buvo paskirta tiek išieškotojui, tiek antstolei kilus abejonėms dėl eksperto A. S. nustatytos galimai per žemos turto vertės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi skundą atmetė.

4.       Teismas nurodė, kad skunde prašymą panaikinti antstolės 2018-07-23 patvarkymus Nr. S018-12259 ir Nr. S018-12267 dėl pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo pareiškėjas grindžia tuo, kad pakartotinei ekspertizei skirti nebuvo jokio pagrindo, kadangi išieškotojo prieštaravimai yra nepagrįsti ir formalūs. Nors išieškotojas nurodė, jog nustatytos turto rinkos vertės yra ženkliai mažesnės už VĮ Registrų centro nurodomas masinio vertinimo vertes, tačiau VĮ Registrų centro sistemoje patalpinti turto vertės duomenys yra tik rekomendacinio pobūdžio, atlikti masinio vertinimo būdu, nėra atlikti tiesiogiai apžiūrint konkretų objektą.

5.       Įvertinęs bylos faktines aplinkybes teismas padarė išvadą, kad antstolė pagrįstai suabejojo eksperto A. S. nustatytomis nekilnojamojo turto vertėmis. Eksperto nustatyta vertinamo žemės sklypo vertė – 321 000 Eur, kas sudaro 1 978,98 Eur už arą, ją lyginant su VĮ Registrų centro nurodyta šio nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte – 1 015 000 Eur, kas sudaro 6 265 Eur už arą, , esmingai skiriasi ir yra daugiau nei tris kartus mažesnė, kai tuo tarpu, kaip nurodo antstolė, panašių žemės sklypų, skirtų daugiabučiams statyti (duomenys neskelbtini), minimali kaina pagal viešus interneto duomenis, už arą prasideda nuo 3 600 Eur. Taip pat kito eksperto nustatyto nekilnojamojo turto – pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) nustatyta vertė yra 417 00 Eur, todėl įvertinus nekilnojamojo turto plotą (2 959,99 kv.m.), vieno kvadrato vertė yra apytiksliai 140 Eur, kas taip pat pagrįstai leido antstolei abejoti eksploatuojamų pastatų nustatyta verte. Teismas nurodė, kad pats pareiškėjas prieštaraudamas antstolės patvarkymams dėl pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, neleidžiančių abejoti eksperto nustatytų nekilnojamųjų daiktų verte arba bent jau preliminariai manyti, jog buvo nereikalinga spręsti dėl tikslesnės nekilnojamojo turto vertės. Be to, iš kartu su vykdomąja byla pateikto 2018-07-30 pakartotinės ekspertizės akto Nr. 18-07-30KK matyti, kad ekspertas K. K. nustatė, jog vertinamo žemės sklypo vertė yra 1 200 000 Eur, kas sudaro apytiksliai 7 440 Eur už arą, kas leidžia daryti išvadą dėl išieškotojo pareikštų prieštaravimų pagrįstumo. Teismas konstatavo, kad antstolė nepažeidė įstatymo reikalavimų bei neviršijo įstatymu jai suteiktos kompetencijos ribų, pagrįstai ir teisėtai paskyrė pakartotinę nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę. Pakartotinės ekspertizės skyrimas nepažeidžia pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, kadangi tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko teisėtais interesais, tiek su kreditoriaus teisių apsauga.

6.       Teismas nurodė, kad skundžiamu patvarkymu Nr. S018-12259 pareiškėjui buvo išaiškinta teisė reikšti nušalinimą ekspertui, tačiau pareiškėjas eksperto nešališkumu neabejojo, tokia teise nesinaudojo. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog tas pats ekspertas atliko kito turto vertinimą kito antstolio vykdomosiose bylose, nors ir sutampa skolininkas, neleidžia abejoti tokio eksperto kompetencija ar nešališkumu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

7.       Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti. Atskirojo skundo argumentai:

7.1.       Abejonių dėl eksperto A. S. kompetencijos nebuvo pareikšta. Ekspertas yra parengęs išsamius ir motyvuotus turto ekspertizės aktus, kurie atitinka LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį papildoma ar pakartotinė ekspertizė gali būti paskirta išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus. Nagrinėjamu atveju išieškotojas pateikė tik formalius prieštaravimus. Tokiu būdu pakartotinės ekspertizės skyrimui nebuvo pagrindo.

7.2.       Pakartotinės ekspertizės išlaidų padengimo našta nepagrįstai teks skolininkui (CPK 611 straipsnis, 682 straipsnio 3 dalis).

8.       Antstolė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:

8.1.       Sutiko su atskirojo skundo argumentu, kad VĮ registrų centro duomenyse nurodyta turto vertė atlikta masinio vertinimo būdu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad eksperto nustatyta vertė daugiau nei tris kartus skyrėsi nuo masinio vertinimo būdu nustatytos vertės, todėl pagrįstai kilo abejonių dėl nustatytos vertės teisingumo.

8.2.       Pakartotinės ekspertizės išvados skiriasi beveik tris kartus nuo pirminės ekspertizės išvadų. Pakartotinė ekspertizė atlikta lyginamuoju metodu, lyginant objektus, kurių pirkimo – pardavimo sandoriai jau yra įvykę. Kas patvirtina, kad pakartotinė ekspertizė paskirta pagrįstai.

9.       Išieškotojas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės sutinka su teismo argumentais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11.       Byloje keliamas klausimas dėl antstolės veiksmų, jai paskiriant pakartotinę ekspertizę, pagrįstumo.

12.       Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, privalo veikti neperžengdamas jam suteiktų įgalinimų ribų ir neturi teisės atlikti tuos veiksmus, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus nustato CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina teisingumo ministras. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas įvertina, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

13.       Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad antstolė vykdo Vilniaus m.14-ojo biuro notaro D. B. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą Nr. DB-2515, išduotą 2018-03-30 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. K. trečios eilės kreditoriaus Kredito unijos „Ambar“ naudai, subsidiarūs skolininkai – UAB „Aukso upė“ ir UAB „Laima ir partneriai“. Antstolė 2018-05-10 Turto arešto aktu Nr. S018-7820 ir tos pačios dienos patvarkymu Reg. Nr. S018-7827 areštavo skolininkams UAB „Aukso upė“ priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), ir UAB „Laima ir partneriai“ priklausantį nekilnojamą turtą – pastatą, (duomenys neskelbtini); pastatą, (duomenys neskelbtini); pastatą, (duomenys neskelbtini), pastatą, (duomenys neskelbtini), butą, (duomenys neskelbtini). Antstolė 2018-05-15 Nr. S018-8234 priėmė patvarkymą dėl ekspertizės nurodyto turto vertei nustatyti, ją pavedant atlikti teismo ekspertui A. S.. Ekspertas nustatė vertinamo turto rinkos vertes.  Išieškotojas BKU „Amber“ pateikė prieštaravimus dėl nustatytų nekilnojamojo turto verčių (v. b. l. 90). Antstolė 2018-07-23 patvarkymais Nr. S018-12267 ir Nr. S018-12259 paskyrė pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, ją pavedant atlikti ekspertams D. A. ir K. K..

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš būtinų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus teisių apsauga. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę.

15.       Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę, pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl kiekvienu atveju dėl poreikio skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę sprendžia išieškojimą vykdantis antstolis, atsižvelgęs į konkrečioje vykdomojoje byloje esamą situaciją, vykdymo proceso paskirtį ir tikslus bei proceso dalyvių teisėtus interesus. Šios įstatyme numatytos antstolio teisės paskirtis yra pašalinti galimas antstolio abejones dėl areštuoto turto vertės. 

16.       Kaip matyti iš bylos duomenų, skolininkas prieštaravimuose dėl eksperto nustatytų nekilnojamojo turto rinkos verčių nurodė, kad eksperto nustatytos nekilnojamojo turto vertės nesiekia net minimalių rinkoje vykstančių analogiškų objektų pardavimo sandorių verčių, jos yra ženkliai mažesnės už VĮ Registrų centro nurodomas masinio vertinimo vertes. Be to, išieškotojas pažymėjo, kad jo dispozicijoje yra keletas 2016, 2017, 2018 metais darytų vertinimų, kuriais buvo nustatomos tų pačių turto objektų vertės ir visais atvejais nurodytos vertės buvo keletą kartų didesnės už šiuo atveju nustatytas eksperto turto vertes. Atsižvelgiant į aptartą, nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad prieštaravimai buvo nemotyvuoti, dėl ko antstolei neturėjo kilti abejonių ir nebuvo pagrindo svarstyti eksperto nustatytų verčių pagrįstumo.

17.       Apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl išieškotojo pareikštų prieštaravimų pagrįstumo bei su teismo argumentavimu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nors VĮ Registrų centro duomenyse nurodytos turto vertės nustatytos masinio vertinimo būdu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad eksperto vertės kelis kartus mažesnės už VĮ Registrų centro nurodytas vertes, tai antstolei negalėjo nekelti abejonių dėl nustatytų verčių pagrįstumo. Teismas taip pat atsižvelgė į vertintojų 2016-2018 metais atliktus tų pačių turto objektų vertinimus, kuriuose turto vertės taip pat skyrėsi kelis kartus nuo eksperto nustatytų verčių. Toks ženklus eksperto nustatytų verčių skirtumas nuo antstolės jau turimų duomenų sudarė pagrindą antstolei abejoti eksperto išvadomis ir skirti pakartotinę ekspertizę. Šiuo atveju pakartotinės ekspertizės išvados tik patvirtina, kad antstolės abejonės buvo pagrįstos. Pakartotinio vertinimo metu žemės sklypo vertė nustatyta kelis kartus didesnės (pirmos ekspertizės metu – 1 978,98 Eur už arą, o pakartotinės ekspertizės – 7 440 Eur už arą).

18.       Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pakartotinės ekspertizės skyrimas buvo teisėtas, jis nepažeidžia pareiškėjo teisių, nes tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko teisėtais interesais, tiek su kreditoriaus teisių apsauga.

19.       Skolininko atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                            Andrius Ignotas