Byla Nr. 1S-234-885/2019
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.14.2; 2.5.19
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. N. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 3 d. nutarimas Nr. 59-76 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, panaikinimo,
n u s t a t ė :
1. M. N. nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-09-27 nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, skirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2016 m. rugsėjo 14 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 14 d. 1/3 bausmės atliko 2017 m. rugsėjo 14 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. balandžio 26 d. buvo 4 mėnesiai 19 dienų.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – komisija) 2019 m. gegužės 3 d. priėmė nutarimą Nr. 59-76 netaikyti M. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nurodydama, kad atsižvelgia į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, neįvykdytas ankstesniame komisijos posėdyje teiktas rekomendacijas, ankstesnius teistumus, pažeistas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, gyvenimo stilių ir draugus, stebimą savivokos stoką alkoholio vartojimo įpročių praeityje vertinime, emocinę gerovę, turimus nebrandžius sunkumų įveikos mechanizmus, mąstymą ir elgesį; komisija padarė išvadą, jog M. N. nesilaikys įstatymų ir nusikals. Komisija pasiūlė rekomendacijas – dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose ir atlikti gerbūvio darbus iki bausmės pabaigos.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi atmetė nuteistojo M. N. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 59-76 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.
5. Skundu nuteistasis M. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį ir paleisti jį lygtinai iš pataisos namų. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas išsamiai nesusipažino su jo charakteristika, paviršutiniškai išanalizavo komisijos išvadas ir priėmė jam nepalankų sprendimą remdamasis tik komisijos išvadomis. Nurodo, kad teismas nekreipė dėmesio į tai, kad jis perkeltas į lengvąją grupę, yra skatinamas už gerą elgesį ir darbą. Jis savo kaltę yra visiškai pripažinęs ir gailisi, o ankstesni teistumai bei psichologės pateikta elgesio rizika negali būti pagrindas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Pažymi, kad psichologė negali padaryti pagrįstų išvadų tik kartą pabendravusi su nuteistuoju. Taip pat komisija netaikydama lygtinio paleidimo neatsižvelgė į tai, kad jis dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ dažytoju – suvirintoju, moka antstoliui pagal priteistą ieškinį, baigė Agresijos bei autoagresijos valdymo kursus, atlikdavo gerbūvio darbus.
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Skundas atmetamas
7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties motyvais, asmens bylos medžiaga, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išsamiai motyvuota, priimta objektyviai įvertinus visus duomenis, priešingai nei yra nurodoma skunde aukštesniajam teismui.
8. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Nuteistasis M. N. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (84 balai pagal OASys metodiką), ir nėra stebima pažanga mažinant šią riziką. Pažymėtina, kad iš 84 balų, statiniai veiksniai sudaro 35 balus, o dinaminiai veiksniai – 49 balus, kuriuos yra galimybė mažinti, tačiau laikotarpiu po ankstesnio vertinimo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pakito nereikšmingai (4 balais), kas neleidžia daryti išvados, jog M. N. padarė pažangą mažindamas šią riziką.
10. Priešingai nei skunde nurodo M. N., iš teismo nutarties matyti, kad apylinkės teismas įvertino visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo komisijai pristatomas ketvirtą kartą, tai, kad jis anksčiau nebuvo lygtinai paleistas dėl jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, tai, kad jam net du kartus buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, kad jo socialiniai ryšiai silpni. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad ankstesni teistumai neturi būti pagrindas netaikyti jam lygtinio paleidimo, tačiau tai svarbi asmenį charakterizuojanti aplinkybė, į kurią būtina atsižvelgti, visų aplinkybių kontekste. Jis anksčiau buvo teistas 5 kartus, pirmą kartą teistas 19 metų amžiaus, vienam iš nusikaltimų būdingas modelis. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. N. nepaisė jam teismo parodyto pasitikėjimo, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė, būdamas laisvėje darė naujus nusikaltimus, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, vėl nusikalto, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už smurtinį nusikaltimą – kvalifikuotą plėšimą, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų bei visuomenėje nustatytų elgesio normų.
11. Apylinkės teismas atsižvelgė ir įvertino aplinkybę, kad nuteistasis už gerą elgesį buvo perkeltas į lengvąją grupę, tačiau taip pat pažymėjo, kad jis turi vieną galiojančią nuobaudą. Taip pat buvo įvertina ir nuteistojo motyvacija keisti savo elgesį. Po to, kai paskutinį kartą buvo netenkintas jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – jis nedalyvavo siūlomose socialinės reabilitacijos programose, nelankė AA grupės užsiėmimų, motyvavo tuo, kad neturi priklausomybės alkoholiui, kad geriau eiti į darbą nei dalyvauti programose. Ir nors nuteistasis dirba, pamažu atlygina padarytą žalą, baigė Agresijos bei autoagresijos valdymo kursus, atlikdavo gerbūvio darbus, tačiau vien šios teigiamos aplinkybės negali būti iškeliamos visų vertinamų aplinkybių visumoje.
12. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, paskirtos ir atliktos bausmės dalies santykį ir pan. Apylinkės teismas M. N. padarytą nusikalstamą veiką bei atliktos bausmės dalies santykį su paskirta bausme vertino visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, neteikdamas joms prioritetinės reikšmės, todėl lygtinio paleidimo taikymo nuostatų nepažeidė.
13. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad negalima daryti išvados, jog nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausmei taikomus suvaržymus, kad nusikalstamo elgesio riziką mažinanti pažanga yra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų pagrįstai tikėtis, jog ateityje M. N. iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.
14. Įvertinus aptartą, konstatuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo M. N. skundo motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo M. N. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Arūnas Bartkus