LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. N. gynėjo advokato Mariaus Navicko kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams ir paskirti atitinkami įpareigojimai, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šias bausmes subendrinus, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir paskirti atitinkami įpareigojimai.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 7 d. nutartis, kuria nuteistojo K. A. N. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestas.
Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti M. T., R. R. ir K. R., tačiau dėl jų šis nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas ir kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. K. A. N. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su K. R., R. R. ir M. T., neteisėtai įgijo ir neturėdami leidimo neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną siuntė (tokiu būdu gabendami) psichotropines medžiagas, neturėdami tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. 2018 m. balandžio mėn. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Vokietijos Federacinėje Respublikoje neteisėtai įgijo ir atsisiuntė 199,13 g „Mimosa Organic Dye“ miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,3939 g grynos psichotropinės medžiagos – DMT, būtent: M. T. ir R. R. 2018 m. balandžio mėn. pasiūlė K. A. N. ir K. R. internetinėje parduotuvėje „eBay“ nusipirkti „Mimosa Organic Dye“ miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos DMT, ir juos pasidalyti tarpusavyje. K. A. N. bei K. R. sutikus ir pažadėjus sumokėti už siunčiamus miltelius su psichotropine medžiaga, 2018 m. balandžio 23 d. K. R. pervedė iš savo banko sąskaitos į M. T. banko sąskaitą 50 svarų sterlingų už miltelius su DMT. M. T., gavęs šiuos pinigus, tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas savo namuose bei naudodamasis savo kompiuteriu, internetinėje parduotuvėje „eBay“ nupirko 200 g „Mimosa Organic Dye“ miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos DMT, už 43,50 Eur, nurodydamas pardavėjui nusipirktus miltelius su psichotropine medžiaga išsiųsti R. R. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) adresu. Tęsdami nusikalstamą veiką, praėjus kelioms dienoms po siuntos užsakymo, K. A. N. ir R. R. perdavė kiekvienas po 10 Eur M. T. už nupirktus miltelius su psichotropine medžiaga. Pardavėjas šiuos miltelius su psichotropine medžiaga tarptautine pašto siunta Nr. RC308109007DE išsiuntė nurodytu adresu, o pašto paslaugas teikianti įmonė atgabeno siuntą iš Vokietijos į Lietuvą, 2018 m. balandžio 26 d. 16.07 val. šią siuntą Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste Vilniuje, Rodūnios kel. 9, sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniame skunde nuteistojo K. A. N. gynėjas advokatas M. Navickas išdėsto alternatyvius prašymus: 1) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba 2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl K. A. N. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir jį dėl šio nusikaltimo išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, arba 3) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl K. A. N. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jį dėl šio nusikaltimo išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, arba 4) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl K. A. N. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį – nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį A. N. atsakomybei. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 199 straipsnio 3 dalies – ir bylos nagrinėjimo metu padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų. Kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje neatskleisti nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymiai, dėl to netinkamai kvalifikuoti K. A. N. veiksmai pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir taip padaryta aiški teisės taikymo bei aiškinimo klaida.
2.2. Kasaciniame skunde išsamiai aptariamos BPK 1 straipsnio, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies, 219 straipsnio (visų punktų) nuostatos ir teigiama, jog nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl kaltinamojo akto turinio neatitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, kaltinamajame akte nebuvo nurodyti teiginiai, kad K. A. N. „vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme aiškus, <...> jame buvo aiškiai (konkrečiai) įvardinta, kokiais veiksmais, kaip atitinkančiais jam inkriminuojamos veikos sudėtį, pasireiškė K. A. N. dalyvavimas veikoje – K. A. N. kartu su kitais asmenimis sutikus įsigyti psichotropinę medžiagą, kuri bus perkama internete iš užsienio valstybės ir atsiunčiama paštu, pažadėjus apmokėti ir apmokėjus už jos siuntimą“. Apeliacinės instancijos teismas iškraipė kaltinamajame akte nurodytus teiginius bei netinkamai nustatė nusikalstamos veikos sudėtį. Kasatorius nurodo, kad kaltinamajame akte jo ginamojo veiksmai, kaip atitinkantys BK 199 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį, buvo įvardyti, kad šis veikė bendrininkų grupe kartu su kitais asmenimis, ir kai M. T. bei R. R. pasiūlė jam (K. A. N.) įsigyti psichotropinės medžiagos, šis sutiko; tęsdami nusikalstamą veiką, praėjus kelioms dienoms po šios siuntos užsakymo, jis (K. A. N.) perdavė 10 Eur už nupirktą psichotropinę medžiagą. Kasatoriaus teigimu, taip kaltinamajame akte pripažįstama, kad K. A. N. vaidmuo padarant šį nusikaltimą pasireiškė tik sutikimu įsigyti psichotropinės medžiagos iš kitų nuteistųjų ir sumokėjimu už kitų nuteistųjų užsakytą bei įgytą psichotropinę medžiagą, o ne šios medžiagos kontrabanda, nes kaltinime nebuvo nurodyta, jog jis sutiko sumokėti už siuntą. Be to, kaltinamajame akte nėra nurodyta, kuo pasireiškė K. A. N. nusikalstami veiksmai veikiant bendrininkų grupe, kaip jis, kaip bendrininkas, realizavo objektyviąją kontrabandos nusikaltimo sudėties pusę. Kasatoriaus teigimu, aprašant šią nusikalstamą veiką iš esmės, buvo išimtinai atskleistas tik psichotropinės medžiagos įgijimas, t. y. kad K. A. N. sutiko įsigyti psichotropinės medžiagos ir ją, tęsdamas šią nusikalstamą veiką, įsigijo. Tačiau kaltinamajame akte net neužsiminta, kaip jis, kaip bendrininkas, realizavo BK 199 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį, kaip buvo nurodyta kitiems nuteistiesiems: M. T. su R. R. rado, iš kur įsigyti psichotropinės medžiagos; K. R. davė pinigus visai šiai psichotropinei medžiagai įgyti; M. T. užsakė; R. R. davė savo adresą. Tai, kad byloje nenustatyti konkretūs K. A. N. veiksmai, t. y. kokiu būdu jis prisidėjo prie kontrabandos sudėties (atliko užsakymą internetu, ieškojo medžiagos ar pan.), kad teismai neįvertino K. A. N. realiai atliktų veiksmų, jų pobūdžio, intensyvumo, situacijos, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir kitų svarbių aplinkybių, reiškia, kad nėra jokio pagrindo K. A. N. pripažinti kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir pripažinti jį veikus bendrininkų grupe. Todėl teismai, tinkamai neatskleidę kaltės turinio ir šio nusikaltimo sudėties požymių, iš esmės pažeidė ir BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai visiškai nesiaiškino, ar tarp kaltinime nurodytų kasatoriaus ginamajam inkriminuotų kaip nusikalstamų veiksmų yra tarpusavio ryšys, ar jie papildo vienas kitą, ar tarp jų nėra prieštaravimų, ar šie inkriminuoti kaip nusikalstamą veiką apibūdinantys požymiai atitinka tiek faktinę situaciją, tiek ir baudžiamojo įstatymo reikalavimus.
2.3. Abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė bei aiškino ir kitą baudžiamąjį įstatymą – BK 24 straipsnį. Kasatorius plačiai aptaria šiame įstatyme nurodytą bendrininkavimo formą ir teigia, kad šis bendrininkavimo požymis jo ginamojo veiksmuose nustatytas nesant tam įstatymu įtvirtinto pagrindo. Nei kaltinime, nei skundžiamuose teismų sprendimuose nėra atskleista, kokius veiksmus kaip bendrininkas atliko jo ginamasis, realizuodamas kontrabandos nusikaltimo sudėtį, kokiu būdu jis bendrininkavo įvykdant kontrabandą, jei 10 Eur sumokėjo ne tik po kitų nuteistųjų siuntos įsigijimo, bet ir po jos sulaikymo (teismai nepagrįstai tokius jo veiksmus vertina kaip siuntos įsigijimo finansavimą), nėra atskleistas jo, kaip kontrabandos bendrininko, atliktų veiksmų, susijusių su šios nusikalstamos veikos realizavimu, turinys. Dėl to kasatorius teigia, kad jo ginamasis sutiko įsigyti psichotropinės medžiagos, o po to, tęsdamas šią nusikalstamą veiką, ją ir įsigijo. Tačiau kaltinime nėra nurodyta, kaip jis, kaip kontrabandos bendrininkas, realizavo šio nusikaltimo sudėtį. Šie skundo teiginiai grindžiami akcentuojant ir išryškinant teismų sprendimų nenuoseklumą ir nepagrįstumą. Todėl kasatorius teigia, kad jo ginamojo veiksmai tiek pagal faktinę situaciją, tiek ir pagal realiai atliktus bei inkriminuotus veiksmus (sumokėjo už nupirktą psichotropinę medžiagą) turėjo būti kvalifikuoti tik kaip psichotropinės medžiagos įgijimas, t. y. tokie veiksmai nesudaro kontrabandos sudėties požymių, niekaip neatskleidžia ir nepagrindžia jo, kaip bendrininko, vaidmens padarant kontrabandą.
2.4. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 255, 256, 295 straipsnių pažeidimus. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, kad BPK 255 ir 256 straipsniuose nustatyta tvarka pirmosios instancijos teisme buvo patikslintas kaltinimas ir detalizuotos K. A. N. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, t. y. kad jis pažadėjo sumokėti už siunčiamus miltelius su psichotropine medžiaga. Kasatorius nesutinka su šios instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas jokių naujų, iš bylos medžiagos neišplaukiančių faktinių aplinkybių ar nusikaltimo epizodų nenurodė, todėl nėra pagrindo teigti apie kaltinimo praplėtimą ar kad buvo išeita už jo ribų. Nagrinėjamoje byloje kaltinimas buvo tikslinamas tik po K. A. N. gynėjo baigiamųjų kalbų metu nurodytų naujų aplinkybių, t. y. kad jo ginamasis nebuvo kaltinamas sutikimu narkotines medžiagas siųstis ir sumokėjo ne už siuntą, o už kitų kaltinamųjų užsakytas ir vėliau išgrynintas narkotines medžiagas. Kasatorius pažymi, kad būtent tik po tokių baigiamojoje K. A. N. gynėjo kalboje nurodytų aplinkybių teismas nutarė atnaujinti įrodymų tyrimą ir patikslino kaltinimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 295 straipsnyje nustatytą proceso tvarką, nes pagal tokį naują patikslintą kaltinimą teismas K. A. N. neapklausė ir jo net nepaklausė, ar jam toks teismo posėdžio metu suformuluotas naujas kaltinimas apskritai yra suprantamas. Apeliacinės instancijos teismas šios esminės aplinkybės – kaltinimo tikslinimo tik po baigiamųjų kalbų – apskritai net nevertino ir dėl to nepasisakė, tik nurodė, kad jokių naujų aplinkybių nepaaiškėjo, nes kaltinimas pakeistas esmingai nekeičiant faktinių aplinkybių. Todėl kasatoriui lieka neaišku, kuo remiantis buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, ir teigia, kad tokiu patikslintu kaltinimu faktinės aplinkybės buvo esmingai pakeistos, jo ginamojo teisinė padėtis pasunkinta (palyginti su kaltinamajame akte išdėstytomis aplinkybėmis), praplėstos kaltinimo ribos, pažeista K. A. N. teisė į nešališką procesą, padaryti esminiai BPK, taip pat ir BPK 295 straipsnio, reikalavimų pažeidimai.
2.5. Kasatorius, nesutikdamas su BK 259 straipsnio 1 dalies taikymu jo ginamajam, teigia, kad jo ginamasis visiškai nepagrįstai nuteistas dėl šios veikos padarymo, nes jis skundžiamuose teismų sprendimuose nurodytos psichotropinės medžiagos neįgijo, o tik ketino įsigyti, kai ji bus išgryninta. Kasatoriaus nuomone, sutikimas sumokėti prašomą pinigų sumą už kitų nuteistųjų išgrynintą medžiagą, kuri šių užsakymu tik ateityje turėtų atkeliauti į Lietuvą, ir savo dalies sumokėjimas nesudaro pagrindo tvirtinti esant šią nusikalstamą veiką baigtą. Kasatorius teigia, kad šiuo atveju, inkriminuojant tokios medžiagos įsigijimą, turėjo būti nurodytas konkretus jos kiekis, kurį K. A. N. ketino įsigyti, nes byloje nustatyta, jog jis neketino įsigyti viso kiekio (1,3939 g) siunčiamų DMT miltelių ir už juos nemokėjo. Tai, kad kasatoriaus ginamasis šių medžiagų nei įgijo, nei siuntė, bet kažkurią šių medžiagų dalį tik ketino įsigyti ateityje ir už šią dalį iš anksto sumokėjo, reiškia, kad K. A. N. veiksmų kvalifikavimas kaip baigtinės nusikalstamos veikos, nurodytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-696/2016). Byloje nustatyta ir tai, kad kasatoriaus ginamasis neatliko nė vieno veiksmo, kuris pagal įtarime, kaltinime ir skundžiamuose sprendimuose konstatuotas aplinkybes būtų pagrindas traktuoti, jog šis pradėjo realizuoti aptariamo nusikaltimo sudėties požymius. Kasatoriaus nuomone, tokie jo ginamojo veiksmai galėtų būti vertinami tik kaip rengimasis arba pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką (BK 21 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
2.6. Be to, teismai nepagrįstai kasatoriaus ginamajam netaikė BK 40 straipsnio nuostatų. Kasatorius, dar kartą pakartodamas skundo teiginius, kad jo ginamojo veiksmuose nėra BK 199 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo požymių visumos, teigia, kad jei kasacinės instancijos teismas vis dėlto spręstų kasatoriaus ginamojo veiksmuose esant nusikaltimo, nustatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, tai tada K. A. N. turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nagrinėjamoje byloje yra visos būtinos BK 40 straipsnio 1, 3 dalių taikymo sąlygos ir pagrindai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010, 2K-84/2010 ir kt.).
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Antanas Stepučinskas atsiliepimu į nuteistojo K. A. N. gynėjo advokato M. Navicko kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:
3.1. Kasacinio skundo teiginiai dėl pažeistų BPK 219 straipsnio nuostatų ir bylos kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams nepagrįsti, tokie argumentai dėl šio baudžiamojo proceso įstatymo taikymo yra analogiški apeliacinio skundo argumentams, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir pateikė motyvuotus argumentus. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kaltinamasis aktas atitiko BPK 219 straipsnyje keliamus reikalavimus ir pagal esamus bylos duomenis galima suprasti K. A. N. reiškiamo įtarimo ir kaltinimo esmę. Prokuroras teigia, kad nagrinėjamoje byloje surašytas kaltinamasis aktas yra pakankamai konkretus, nuteistųjų nusikalstamos veikos aprašytos išsamiai ir pakankamai aiškiai, laikantis BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, nurodant nusikalstamų veikų padarymo laiką, vietą, būdą, padarinius, konkrečius nuteistųjų veiksmus (neveikimą), taip pat kitas nusikalstamų veikų aplinkybes ir jas atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius.
3.2. Prokuroras teigia, kad kasatoriaus teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų nepagrįsti ir nenagrinėtini, nes jie argumentuojami tik nesutikimu su abiejų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu ir pateikiant savo nuomonę apie tai, kaip turėjo būti vertinami kitų nuteistųjų parodymai bei kiti bylos įrodymai (BPK 376 straipsnio 1 dalis, 369 straipsnio 2, 3 dalys, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje teismų atliktas įrodymų vertinimas kasatoriaus nurodytų trūkumų neturi ir atitinka atsiliepime išsamiai aptartus BPK 20 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptarti teisiamajame posėdyje ištirti bylos duomenys, atskleistas jų turinys, nurodyta, kokiais įrodymais vadovautasi nustatant nusikalstamas veikas atskleidžiančias aplinkybes bei konkrečių asmenų (K. A. N., kitų nuteistųjų) kaltumą, ir nustatyta, kad K. A. N., veikdamas bendrininkų grupe kartu su K. R., R. R. ir M. T., neteisėtai įgijo ir neturėdami leidimo neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną siuntė (taip gabendami) psichotropines medžiagas, neturėdami tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo K. A. N. gynėjo advokato apeliaciniame skunde iškeltus klausimus ir tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, išsamiai pasisakė dėl esminių šiame apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, dar kartą išanalizavo ir įvertino bylos įrodymus. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius ir jo ginamasis, savaime nereiškia, kad bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Priešingai nei teigia kasatorius, abiejų instancijų teismai, nustatydami bylai reikšmingas aplinkybes, vertino kaltinančius ir kasatoriaus nurodomus jo ginamąjį teisinančius įrodymus, nė vienam iš jų nesuteikdami pranašumo prieš kitus; lygino juos tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis. Prokuroras pažymi, kad K. A. N. kaip bendrininko atliktus nusikalstamus veiksmus patvirtina iš dalies jo paties ir nuteistųjų R. R., M. T., K. R. parodymai, fiksuotas nuteistųjų susirašinėjimo turinys ir kiti rašytiniai bylos įrodymai. Dėl to prokuroras teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismai, konstatavę K. A. N. padarytų nusikalstamų veikų įrodytumą, esminių BPK pažeidimų nepadarė.
3.3. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad abiejų instancijų teismų padaryti įrodymų vertinimo pažeidimai lėmė tai, kad nebuvo atskleisti nusikalstamų veikų, nustatytų BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji (bendrininkavimas padarant šią nusikalstamą veiką, prisidėjimas prie šios veikos požymių realizavimo) ir subjektyvieji požymiai (kasatoriaus ginamojo psichinis santykis su nusikalstama veika (ko konkrečiai jis siekė – prisidėti prie kontrabandos ar siekė įsigyti jau kitų nuteistųjų išgrynintą medžiagą)).
3.4. Prokuroro teigimu, nepagrįsti yra kasacinio skundo teiginiai ir dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo – BK 24 straipsnio nuostatų. Atsiliepime aptariami teismų praktikoje suformuoti tyčinio bendrininkavimo požymiai ir turinys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-455/2012, 2K-403-648/2016, 2K-157-976/2019) ir teigiama, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta būtent BK 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta bendrininkavimo rūšis. Nors pats K. A. N. tiesiogiai psichotropinės medžiagos DMT neieškojo, internetinėje pardavimo platformoje jos neužsakė ir nedalyvavo ją išsiunčiant iš Vokietijos į Lietuvą, tačiau byloje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad, nuteistiesiems R. R. ir M. T. pasiūlius nusipirkti „Mimosa Organic Dye“ miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos DMT, ir ją tarpusavyje pasidalyti (suvartoti), K. A. N. dar iki šios medžiagos užsakymo su tuo sutiko ir prie nusikalstamos veikos prisidėjo, pažadėdamas apmokėti (atitinkama dalimi finansuoti), ir, vykdydamas tokį susitarimą – praėjus kelioms dienoms po užsakymo atlikimo, apmokėjo – perdavė už tai savo dalį pinigų (10 Eur). Taigi vertintina, kad kiekvienas iš nuteistųjų žinojo apie vienas kito daromus veiksmus. Be to, nors K. A. N. padarant kontrabandą aktyvių veiksmų iš esmės neatliko, ši aplinkybė nepašalina jo, kaip nusikaltimo bendravykdytojo, baudžiamosios atsakomybės ir jo veiksmai atitinka BK 199 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus kontrabandos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
3.5. Kasatoriaus prašymas taikyti jo ginamajam BK 40 straipsnio nuostatas negali būti tenkinamas, tam nesant teisinio pagrindo, – viena iš nuteistojo K. A. N. padarytų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 199 straipsnio 3 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo K. A. N. gynėjo advokato M. Navicko kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl
BK 199 straipsnio 3 dalies taikymo
5. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.“ Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Taigi viena pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų yra tai, kad nusikalstamos veikos sudėtis – šios atsakomybės pagrindas, nesant asmens veikoje bent vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-671/2010, 2K-425/2011, 2K-7-201/2013 ir kt.).
6. Nusikalstamos veikos vienas iš subjektyviųjų požymių yra kaltė, kuri įrodinėtina kiekvienoje byloje ir pagal minėtą BK 2 straipsnio 4 dalį turi būti neabejotinai nustatyta patraukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Šią išvadą dar kartą patvirtina BK 2 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. BK 14 straipsnyje nustatytos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. Taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai BK nurodyta veika padaroma viena iš įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais. Apie kaltės formą, rūšį, turinį, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, sprendžiama pagal faktines veikos aplinkybes, kurių šaltinis gali būti tiek kaltinamo asmens parodymai, tiek kiti įrodymai.
7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad BK 199 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) nurodyta nusikalstama veika yra padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas supranta, kad jis per valstybės sieną gabena uždraustus ar ribotos apyvartos daiktus (tarp jų ir šiame įstatyme nurodytas narkotines, psichotropines ir kt. medžiagas), nepateikdamas jų muitinės kontrolei, kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo, ir nori taip veikti. Be to, kai BK 199 straipsnyje nurodyta veika padaroma bendrininkaujant, atskleidžiant šio nusikaltimo sudėtį turi būti nustatyta ir tai, kuo pasireiškė kiekvieno iš bendrininkų poelgis ir kokiomis aplinkybėmis veika buvo padaryta. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnis). Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Kaip teisingai nurodoma ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje, svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). BK 25 straipsnyje nurodyta, kad bendrininkavimo formos požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas.
8. Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti keliomis formomis: a) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys visiškai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius; b) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiškai, o kiti tik iš dalies (paprasta bendrininkavimo forma); c) be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys, kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios sąlygoja vykdytojo veikas ir susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme nustatytais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-976/2019). Taigi bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-636/2011). Minėta, kad bendrininkavimo būtinasis požymis yra ir tyčia, kuri reiškia, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepaisant to, jog nebūtina iš anksto suderinti veiksmų ar realizuoti visų objektyviųjų požymių, būtina, kad kaltininkas turėtų galimybę suvokti kito asmens veiksmus ir jo sumanymo turinį. Esant pagrįstų abejonių dėl tokios galimybės buvimo, asmuo negali atsakyti kaip bendrininkas už kito asmens veiksmus.
9. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl kasatoriaus ginamojo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199 straipsnio 3 dalį už neteisėtą 199,13 g miltelių „Mimosa Organic Dye“, kurių sudėtyje yra 1,3939 g psichotropinės medžiagos DMT, siuntimą per Lietuvos Respublikos sieną, esminę reikšmę turi tai, ar jis (K. A. N.) taip veikė esant tiesioginei tyčiai ir kokius šio nusikaltimo objektyvius veiksmus jis atliko. Nes, nenustačius asmenų susitarimo veikti bendrai, jų suvokimo, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitų bendrininkavimo subjektyviųjų požymių, taip pat nekonstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, negalima daryti išvados, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-309-976/2015, 2K-530-693/2015 ir kt.)
10. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. A. N. nusikalstamą veiką, nustatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe, yra teisinga. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad „nors K. A. N. kontrabandos padaryme iš esmės aktyvių veiksmų neatliko, <...> ši aplinkybė nešalina jo, kaip nusikaltimo bendravykdytojo, baudžiamosios atsakomybės“ ir „nepriklausomai nuo K. A. N. nustatytos veiksmų apimties, bylos duomenys patvirtina, kad jo veiksmai buvo svarbūs, ne tik susiję su kitų šioje byloje nuteistų asmenų veiksmais, siekiant bendro nusikalstamo tikslo (atitinkamo kiekio miltelių su psichotropine medžiaga DMT kiekio atsisiuntimo), bet ir vieningos tyčios siekti šio rezultato, realizuojant aptariamo nusikaltimo sudėtį“.
11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 376 straipsnio 1 dalimi, konstatuoja, kad minėta apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatyta K. A. N., kaip bendrininko, veiksmuose nusikalstamos veikos, nurodytos BK 199 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių visuma, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą pripažindamas kaltinime nurodytus visus asmenis kaltais dėl nusikaltimo (BK 199 straipsnio 3 dalis) padarymo. Dėl to sutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad K. A. N. kaltinimas dėl šios nusikalstamos veikos yra grindžiamas kitų asmenų – M. T., R. R. ir K. R. – veiksmais, tinkamai neatskleidus paties K. A. N. konkrečių objektyvių veiksmų, suvokimo (tyčios) ir jo indėlio į šios nusikalstamos veikos padarymą, ir taip neteisingai konstatuotas bendrininkavimas.
12. Pagal BK 199 straipsnio 3 dalį K. A. N. nuteistas už tai, kad jis ir K. R. teismų sprendimuose nurodytomis aplinkybėmis sutiko ir pažadėjo apmokėti už M. T. ir R. R. pasiūlytus nusipirkti bei siunčiamus miltelius su psichotropine medžiaga. Tačiau iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad K. A. N. suvokė kaltinime ir skundžiamuose teismų sprendimuose nurodytomis aplinkybėmis sumokėjęs (ir taip neteisėtai įgijęs) 10 Eur tik už dalį, t. y. už „išgrynintą dozę“, psichotropinės medžiagos DMT, kurią kartu su R. R., M. T., K. R. suvartos (surūkys) ateityje, t. y. kai R. R. su M. T. atliks tam tikras chemines reakcijas ir minėtą psichotropinę medžiagą išgrynins iš augalo šaknies miltelių („Mimosa Organic Dye“) ir kai K. R. sugrįš atostogų į Lietuvą. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, tokios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad K. A. N. žinojo, suprato ar bent bendrais bruožais suvokė, kad tokiomis aplinkybėmis jis kartu su minėtais asmenimis (R. R., M. T., K. R.) dalyvauja šios medžiagos kontrabandoje ją atsisiunčiant iš internetinės prekybos platformos „eBay“ į Lietuvą. Be to, byloje nėra nustatyti jo (K. A. N.) veikoje jam inkriminuojamos kontrabandos objektyvieji požymiai, nes ši nusikalstama veika įvykdyta tik kitų asmenų aktyviais veiksmais: skelbimą apie parduodamus minėtus miltelius „Mimosa Organic Dye“ internete surado M. T., kuris už juos sumokėjo K. R. persiųstais pinigais (50 svarų sterlingų) į jo (M. T.) sąskaitą ir šiuos miltelius užsakė kartu su R. R., kurio adresu ir buvo užsakyta minėtą medžiagą atsiųsti naudojantis pašto paslaugomis. Byloje nenustatyta ir teismų sprendimuose nenurodyta, kokius objektyvius bendrininkavimo veiksmus ar bent kokią jų dalį realizavo K. A. N. įvykdydamas aptariamos psichotropinės medžiagos kontrabandą. Pažymėtina ir tai, kad jo perduota pinigų suma nelėmė apsisprendimo pirkti 199,13 g miltelių „Mimosa Organic Dye“, nes visą sumą, reikalingą medžiagai atsisiųsti, persiuntė K. R.. Susirašinėjimo žinučių, rašytų 2018 m. balandžio 19 d. M. T. K. A. N., turinys („<...> yra pigiai pirkt augalo miltelių dmt; galvojam, perkam, pasidarom ir rūkom, 27 eurai 100 g išeitų dvigubai daugiau nei praeitą sykį; reikia pirkt kol pigiai“) patvirtina, kad M. T. pasiūlė K. A. N. prisidėti prie psichotropinės medžiagos pirkimo bei, vėliau ją išgryninus, kartu surūkyti tik dėl to, kad M. T. internete rado skelbimą pirkti pigiau šios medžiagos būtent didesnį jos kiekį (už 200 g apie 50 JAV dolerių), bet ne dėl to, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, kad būtent K. A. N. apsisprendimas prisidėti lėmė dvigubai didesnio kiekio miltelių su psichotropine medžiaga atsisiuntimą. Iš susirašinėjimo turinio matyti ir tai, kad R. R. per kelis kartus įtikino prisidėti prie nagrinėjamoje byloje aptariamų miltelių su DMT medžiaga bendro pirkimo, nurodydamas, kad „šiaip pagalvojus visai nieko variantas tau investuot, nes man su mačiu [t. y. R. R. ir M. T.] visas darbas ir rizika bus“; kad K. A. N. pakankamai ilgai reiškė aiškias abejones dėl M. T. ir R. R. tokio pasiūlymo „investuoti“; kad jis davė sutikimą prisidėti 10 Eur tik prie „išgrynintos dozės“; o minėtus pinigus M. T. jis perdavė, kai siunta su minėtais milteliais buvo užsakyta, išsiųsta R. R. gyvenamosios vietos adresu ir jau sulaikyta Lietuvos muitinėje. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliacinės instancijos teismo nutartyje, nagrinėjamu atveju K. A. N. sutikimas prisidėti 10 Eur prie dalies „išgrynintos dozės“ nusipirkimo sau vartoti, t. y. sutikimas įgyti „Mimosa“ miltelių, kuriuos tik išgryninus bus gauta psichotropinės medžiagos atitinkama suvartotina „dozė“, negali būti vertinamas kaip jo bendros pastangos šiuos miltelius atsiųsti į Lietuvą, t. y. įvykdyti jų kontrabandą. Toks sutikimas negali būti vertinamas ir kaip K. A. N. objektyvieji veiksmai, sudarantys pagrindą konstatuoti jo veiksmuose esančius bendrininkavimo požymius vykdant jam inkriminuojamą kontrabandą. Dėl to nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad K. A. N. negali atsakyti už savarankiškus M. T., R. R. bei K. R. veiksmus, kuriuos atliekant jis nedalyvavo, tiksliai nežinojo, kokie veiksmai ir kada bus atlikti, ir dėl to nėra pagrindo konstatuoti jų bendrą susitarimą ar bendras pastangas visiems kartu įvykdyti kontrabandą. Atsižvelgiant į šiuos objektyviuosius bylos duomenis, taip pat į viso proceso metu duotus nuteistojo K. A. N. iš esmės nuoseklius parodymus, iš kurių galima spręsti apie tai, kaip jis subjektyviai suvokė psichotropinės medžiagos įgijimą sau vartoti, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis suvokė bendrininkaujantis šios medžiagos kontrabandoje. Be to, nuteistojo K. A. N. tyčios turiniui nustatyti yra svarbūs ir objektyvūs bylos duomenys, kurių teismai šioje byloje nevertino. Pažymėtina, kad veikų padarymo metu tiek kasatoriaus ginamasis, tiek kiti nuteistieji buvo jauno amžiaus (K. A. N. buvo tik suėję 18 metų, R. R. buvo 18 metų, M. T. – 17 metų, K. R. – 22 metų) ir K. A. N. buvo žinoma aplinkybė, kad M. T. ir R. R. dar iki nagrinėjamo įvykio (2018 m. sausio mėn., t. y. kai R. R. tik suėjo 18 metų) analogiškus miltelius tokiu pat būdu toje pačioje internetinėje parduotuvėje jau buvo nusipirkę ir be jokių kliūčių bei nesklandumų (sulaikymų) paštu atsisiuntę į Lietuvą (iš jų cheminiu būdu išgryninę psichotropinę medžiagą DMT bei ją per kelis kartus išbandę (surūkę)). Dėl pastarosios aplinkybės nuteistiesiems nebuvo inkriminuoti jokie papildomi nusikalstami veiksmai.
13. Taigi, esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, konstatuotina, kad K. A. N. veikoje nėra BK 199 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria K. A. N. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, bei apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria tokia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista, naikintina ir ši bylos dalis nutrauktina (BK 2 straipsnio 4 dalis), o pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 2 dalis, 382 straipsnio 6 punktas).
14. Kadangi nuteistojo gynėjo kasacinis skundas pirmiau minėtais motyvais tenkinamas, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl kitų šio skundo argumentų, susijusių su BPK 20 straipsnio 5 dalies, 219, 255, 256, 295 straipsnių, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatų laikymusi sprendžiant K. A. N. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199 straipsnio 3 dalį klausimą, taip pat dėl kitų argumentų, susijusių su netinkamu šio baudžiamojo įstatymo taikymu.
Dėl BK 259 straipsnio 1 dalies ir 40 straipsnio taikymo
15. Neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikalstamų veikų sudėtys yra formaliosios, nes BK 259, 260 straipsniuose alternatyviomis gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo ir pan. veikomis sukeliami pavojingi padariniai nenurodomi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2009, 2K-311/2006, 2K-47/2004 ir kt.). Pagal teismų praktiką dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis pripažįstama, kad pakanka, jog asmuo bendrais bruožais suvoktų šių medžiagų savybes ir jų kiekius.???
16. ???Šioje nutartyje minėta, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog K. A. N. sutiko su M. T. ir R. R. pasiūlymu sumokėti (ir taip neteisėtai įgyti) atitinkamą dalį pinigų už dalį „išgrynintos dozės“ su psichotropine medžiaga DMT, kurią kartu su R. R., M. T., K. R. suvartoti (surūkyti), ir šiuos pinigus 2018 m. balandžio 28 d. jis perdavė M. T.. Viso proceso metu nuteistasis K. A. N. visiškai prisipažino, kad sumokėjo 10 Eur už psichotropinę medžiagą DMT, kurią įgijo sau vartoti, ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Taigi teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nagrinėjamoje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes K. A. N. padarytoje veikoje yra konstatuoti visi baigtos nusikalstamos veikos, nuodytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, ir dėl šios veikos skundžiamais teismų sprendimais jis nuteistas pagrįstai.
17. Vienas iš nuteistojo gynėjo kasacinio skundo alternatyvių prašymų yra jo ginamajam taikyti laidavimo instituto (BK 40 straipsnis) nuostatas ir dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, K. A. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
18. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos ne tik visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos, bet ir šio straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą taikyti laidavimą ir perduoti kaltininką laiduotojo atsakomybei, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-114-628/2019).
19. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pilnamečiam asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės ir kelias bei kokias iš jų tikslinga parinkti. BK nenustato minimalaus ar maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, taip pat proporcingumo principą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-164-895/2018, 2K-64-511/2019). Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį.
20. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos nuteistąjį K. A. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. N. atsakomybei. Teisėjų kolegija, įvertinusi K. A. N. padarytą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), atsižvelgdama į tai, kad viso proceso metu jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, bei į jo asmenybę apibūdinančius duomenis (nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, apibūdinamas teigiamai (4 t., b. l. 50), baigęs 12 klasių savo ateitį sieja su profesionaliu sportu ir aukštojo mokslo studijomis užsienyje, po nusikaltimo padarymo pakeitė draugų ratą), sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog K. A. N. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Byloje yra ir jo motinos A. N. sutikimas laiduoti už savo sūnų bei jos prašymas perduoti jį pagal laidavimą jos atsakomybei (4 t., b. l. 46–48). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta A. N. parodė, kad ji gyvena kartu su savo sutuoktiniu ir sūnumi K. A. N., jie yra saistomi tvirtais asmeniniais ryšiais, jų tarpusavio santykiai yra puikūs, o po nusikaltimo padarymo palaiko dar glaudesnius ryšius bei tarpusavio santykius, dar labiau pasitiki vienas kitu (ji gali bet kada paimti sūnaus telefoną ir jį peržiūrėti); ji pati sūnaus poelgį vertina labai blogai, nes yra nerūkanti ir jos požiūris bei nuostatos dėl tokio elgesio yra labai kategoriškos; jos sūnus K. A. N. kardinaliai pakeitė požiūrį į daugelį dalykų, atsigręžė į kitas gyvenimo vertybes, dar labiau susikoncentravo į sportą, kasdien lanko treniruotes, daug sportuoja, dalyvauja varžybose (4 t., b. l. 114–116). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog, perdavus nuteistąjį K. A. N. A. N. atsakomybei pagal laidavimą, ji turės pakankamą įtaką, kad nuteistasis daugiau nebenusikalstų, nes ji turi autoritetą savo sūnui, objektyviai gali daryti jam teigiamą įtaką ir ja galima pasitikėti kaip laiduotoja, be to, ji dirba, neteista, kartą bausta administracine tvarka, apibūdinama teigiamai ir byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti ir (ar) nepasitikėti ja kaip laiduotoja (BK 40 straipsnio 3 dalis) (4 t., b. l. 49, 97–98).
21. Atsižvelgdama į minėtų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas K. A. N. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą, baudžiamąją bylą dėl šios nusikalstamos veikos jam nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis) ir jį perduoti laiduotojos A. N. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Atkreiptinas laiduotojos A. N. dėmesys, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo (BK 40 straipsnio 6 dalis). Atitinkamai pabrėžtina K. A. N., kad jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis), o jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).
22. Be to, teisėjų kolegija, siekdama, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, vadovaudamasi BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, šiuo atveju laiko tikslinga skirti K. A. N. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 71 straipsnio redakciją.
??? ???
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2, 6 punktais,
n u t a r i a :
Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 7 d. nutartį.
Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį dėl K. A. N. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti (BK 2 straipsnio 4 dalis).
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl K. A. N. paskirtų bausmių subendrinimo ir paskirtos galutinės bausmės bei paskirtų atitinkamų įpareigojimų.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, K. A. N., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį A. N. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams šešiems mėnesiams be užstato, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, K. A. N., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio tvarka, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 MGL (2500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo šios nutarties paskelbimo dienos.
Kitas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 7 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė