Civilinė byla Nr. e2-9876-783/2023

Teisminio proceso Nr. 2-26-3-01035-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.3.5.5.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 11 d.

Kupiškis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis,

sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant

ieškovės atstovams V. L., advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,

atsakovės atstovui advokatui Algirdui Biguzui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. firmos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei S. K. dėl darbo teisės ginčo išnagrinėjimo teisme.

Teismas

nustatė: 

1.       Ieškovė V. L. firma (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau – ir Panevėžio DGK) 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. APS-118-14357/2023 dalyje dėl 1344,22 Eur netesybų ir atmesti atsakovės S. K. prašymą jas priteisti. 

2.       Ieškinyje nurodė, jog Panevėžio DGK Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalies pagrindu priteistos 1344,22 Eur dydžio netesybos yra aiškiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, suteikia galimybę vienai šaliai nepagrįstai praturtėti kitos sąskaita bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, iškreipia šalių interesų pusiausvyrą. Pažymėjo, jog V. L. įmonėje susidarė sunki turtinė padėtis, dėl ko iš įmonės vykdomas priverstinis išieškojimas, įmonė dėl finansinės padėties neturėjo objektyvių galimybių mokėti darbo užmokestį atsakovei. Be to, įmonė buvo sutarusi su siuvėjomis, kad šioms darbo užmokestis bus išmokamas vėliau, ką patvirtina 2022 m. gruodžio 14 d. pareiškimas. Teigia, jog Panevėžio DGK priteista netesybų suma leidžia darbuotojai nepagrįstai, nieko nedirbant, praturtėti įmonės sąskaita ir šią sumą galima vertinti kaip agresijos aktą smulkios įmonės atžvilgiu. Pažymėjo, jog ir pati atsakovė dirbo nekokybiškai, darbo metu nevykdydavo darbo normos, dirbo neefektyviai.  

3.       Atsakovė S. K. pateikė atsiliepimą, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas netesybas už uždelstą atsiskaityti su atsakove laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki atsiskaitymo dienos proporcingai uždelstam laikui, bet ne ilgiau nei 6 mėn., skaičiuojamas po vieną vidutinį darbo užmokestį per mėnesį. Atsakovė atsiliepime taip pat prašo iš ieškovės papildomai priteisti po 500 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą savaitę nuo Panevėžio DGK sprendimo įsiteisėjimo 2023 m. spalio 6 d., bet ne ilgiau kaip už 6 mėnesius.  

4.       Atsiliepime atsakovė nurodė, jog DK 147 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta sankcija už darbdavio nesavalaikį atsiskaitymą su darbuotoju, šia sankcija siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju atleidimo dieną. Atsiliepime nurodoma, jog šia teisės norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas, ieškovės ieškinyje nurodytos priežastys, dėl kurių buvo uždelsta atsiskaityti su atsakove, nesudaro pagrindo jas mažinti. Ir kadangi ieškovė su atsakove iki šiol neatsiskaitė, nepagrįstai ginčija priteistų išmokų – netesybų – dydį, nevykdo Panevėžio DGK sprendimo toje dalyje, kurioje jis įsiteisėjo, atsakovė pageidauja, kad jai remiantis DK 232 straipsnio 1 dalies pagrindu papildomai iš ieškovės būtų priteista ir bauda po 500 Eur už kiekvieną uždelstą atsiskaityti savaitę nuo Panevėžio DGK sprendimo įsiteisėjimo 2023 m. spalio 6 d. iki jo įvykdymo, bet ne ilgiau nei kaip už 6 mėnesius.

5.       Ieškovės atstovė V. L. prašo ieškinį tenkinti. Parodė, jog įmonė su finansiniais sunkumais susidūrė 2022 m. gruodį, tada su darbuotojomis buvo sutarta, kad ji suras darbo, buvo sutarta, jeigu bus darbo, bus ir atlygio. 2023 m. sausio mėnesį buvo viskas gerai, tačiau 2023 m. vasario mėnesį Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė mokestinius reikalavimus, įmonė susidūrė su atsiskaitymų sunkumais tarp darbuotojų ir jos. Be to, nuo 2023 m. vasario mėnesio darbuotojos, tarp jų ir atsakovė, pradėjo imituoti darbą, dirbo neefektyviai, gamindavo mažai produkcijos ir taip pat prisidėjo prie to, kad joms pačioms nebuvo mokami darbo užmokesčiai. Paaiškino, jog drausminės poveikio priemonės už neefektyvų ir nekokybišką darbą darbuotojoms nebuvo taikomos, jos neatleistos iš darbo, nes įmonė neturėjo lėšų išeitinėms išmokoms, tačiau joms parašius pareiškimus ir pagal juos atleidus iš darbo, ji neturėjo galimybių atsakovei išmokėti visą darbo užmokestį.

6.       Ieškovės atstovas advokatas Kastytis Paspirgėlis taip pat prašo ieškinį tenkinti, nepriteisti netesybų dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, pati atsakovė neefektyviu darbu ar dirbdama sau prisidėjo prie to, kad įmonė pateko į sunkią turtinę padėtį bei su ja negalėjo atsiskaityti. Ieškovės atstovas taip pat prašo neskirti ir atsakovės siūlomos baudos pagal BK 232 straipsnį, nes subjektas pagal šį straipsnį skirti baudą yra Darbo ginčų komisija, bet ne teismas.

7.       Atsakovės atstovas advokatas A. Biguzas baigiamosiose kalbose palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai teismo nustatyto dydžio baudą pagal DK 232 straipsnį. Mano, jog ir ginčą nagrinėjant teisme teismas turi teisę taikyti baudą, jeigu nėra vykdomas DGK sprendimas.

8.       Nustatytos faktinės aplinkybės:

8.1.        Tarp ieškovės V. L. įmonės (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. K. darbo sutartis sudaryta 2005 m. gegužės 31 d., nutraukta 2023 m. liepos 19 d. DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Atleidus atsakovę S. K. iš darbo V. L. įmonė (duomenys neskelbtini) su ja neatsiskaitė.

8.2.       Atsakovei S. K. už 2022 m. nebuvo išmokėtas 227,33 Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. sausio mėnesį – 443,45 Eur, už vasario mėn. – 552,96 Eur, už kovo mėn. – 633,20 Eur, už balandžio mėn. – 633,20 Eur, už gegužės mėn. – 619,12 Eur, už birželio mėn. – 462,37 Eur, už liepos mėn. – 1710,70 Eur ir 250 Eur už atskaitingam asmeniui. 2023 m. rugpjūčio 16 d. ieškovė V. L. įmonė (duomenys neskelbtini) atsakovei S. K. išmokėjo 1700 Eur sumą. Atsakovės S. K. vidutinis darbo užmokestis per mėnesį buvo 828,77 Eur, per dieną – 39,65 Eur.

8.3.       Panevėžio DGK 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. APS-118-14357/2023 tenkino atsakovės S. K. prašymą bei iš ieškovės V. L. įmonės (duomenys neskelbtini) priteisė 3291,02 Eur išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), 297,38 Eur delspinigių bei 1344,22 Eur netesybų už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. liepos 19 d.) iki 2023 m. rugsėjo 6 d. (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), sprendimas dėl darbo užmokesčio išieškojimo atsakovės S. K. naudai iš V. L. įmonės (duomenys neskelbtini) neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (828,77 Eur) nukreiptas skubiam vykdymui. Sprendimas dalyje dėl 3291,02 Eur išmokų bei 297,38 Eur delspinigių įsiteisėjo 2023 m. spalio 6 d., iki 2023 m. gruodžio 6 d. jis nebuvo vykdomas.  

8.4.       V. L. firma (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai 2023 m. vasario 1 d. buvo skolinga 5487,76 Eur dydžio mokesčių skolą. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. kovo 24 d. sprendimu nurodyta 4290,26 Eur dydžio ieškovės skolą nurašyti iš kredito, mokėjimų ar elektroninių pinigų sąskaitose esančių V. L. įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitų, o Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu nuspręsta ieškovės mokesčių nepriemoką išieškoti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. spalio 19 d. sprendimu nustatytos ieškovės V. L. įmonės (duomenys neskelbtini) turto priverstinės hipotekos/įkeitimo.

8.5.       Ieškovė V. L. įmonė (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2022 m. deklaravo gavusi 18 870 Eur pajamų, patyrusi 10 233 Eur nuostolių.

9.       Nustatydamas faktines aplinkybes dėl tarp ieškovės V. L. įmonės (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. K. sudarytos darbo sutarties, jos nutraukimo datos, pagrindo, neišmokėtų atsakovei darbo užmokesčio ir kitų sumų, atsakovės vidutinio mėnesio ir dienos darbo užmokesčio dydžio, Panevėžio DGK priteistų sumų teismas remiasi ieškovės pateiktu Panevėžio DGK 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu, pridėtais priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiais, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, dėl skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai, nurodymų nuskaityti, išieškoti skolą iš įkeisto turto – Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. vasario 1 d. raštu, 2022 m. spalio 19 d., 2023 m. kovo 24 d. ir 2023 m. gegužės 19 d. sprendimais. Nustatydamas faktinę aplinkybę apie ieškovės V. L. įmonės (duomenys neskelbtini) 2022 metais deklaruotas pajamas, patirtus nuostolius, teismas remiasi pateikta Metine pelno mokesčio deklaracija.

10.       Teismas nenustato faktinės aplinkybės dėl ieškovės atstovės V. L. nedarbingumo laikotarpio, nes iš pateikto susirašinėjimo tarp ieškovės ir VSDFV „SoDra“ nėra aišku, kada nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas, iki kada, yra tik nuorodos, jog išduotas dėl ligos (2023 m. liepos 13 d. elektroninis laiškas) ir nelaimingo atsitikimo buityje (2023 m. liepos 18 d. elektroninis laiškas).

11.       Ieškinys atmetamas.

12.       Remiantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

13.       Dėl darbdavio pareigos mokėti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, remiantis pradėta formuoti kasacinio teismo praktika, DK 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo. Be to, DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta norma laikytina ir sankcija darbdaviui, kuris nepagrįstai su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Todėl šia teisės norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Antra, lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimui, 2) vėlavimui atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Taip pat, retrospektyviai vertinant DK 147 straipsnio 2 dalies normos pakeitimus, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas būtent ir siekė nustatyti konkretų maksimalų netesybų terminą. Trečia, nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 17–18, 20 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023, 50 punktas ir kt.).

14.       Šioje byloje nustatyta, jog ieškovė V. L. firma (duomenys neskelbtini) atsakovės S. K. atleidimo dieną (2023 m. liepos 19 d.) su atsakove neatsiskaitė, byloje nepateikta įrodymų ir neįrodinėta, kad ieškovė su atsakove neatsiskaitė dėl pačios atsakovės kaltės, todėl Panevėžio DGK 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalis, kuria buvo priteistos 1344,22 Eur netesybos už uždelstą laiką, yra pagrįsta ir teisėta. Ieškovės V. L. įmonė (duomenys neskelbtini) ieškinio teiginiai, jog Panevėžio DGK sprendimu priteistos netesybos yra aiškiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti kitai šaliai, yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti ir nemotyvuoti. Kaip matyti iš Panevėžio DGK 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo, netesybos buvo apskaičiuotos remiantis tuo, jog atsakovės S. K. vidutinis darbo užmokestis per mėnesį buvo 828,77 Eur, vidutinis darbo dienos užmokestis – 39,65 Eur, su atsakove iki Panevėžio DGK sprendimo priėmimo buvo uždelsta atsiskaityti 1 mėnesį ir 13 darbo dienų. Šių sumų ieškovė neginčijo, pripažino, jog jos apskaičiuotos teisingai. Tad ir darbo ginčą nagrinėjusios institucijos priteistos netesybos sprendimo priėmimo dieną 2023 m. rugsėjo 6 d., tai yra 1344,22 Eur (828,77 Eur + (39,65 Eur x 13 d. d.), atitinka DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytą netesybų dydžio apskaičiavimo formulę, klaidų ją apskaičiuojant nepadaryta. Teismui iš ieškovės pateiktų įrodymų nekyla abejonių, jog ieškovės V. L. įmonės (duomenys neskelbtini) finansinė būklė buvo sudėtinga (mokestinės skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai, per 2022 metus įmonė patyrė 10233 Eur nuostolį), tačiau ši aplinkybė tiek pagal DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytą netesybų mažinimo pagrindą, tiek pagal suformuotą teismų praktiką, neturi jokios įtakos sprendžiant dėl netesybų dydžio neatsiskaičius su iš darbo atleistam darbuotojui.

15.       Ieškovės atstovė V. L. civilinės bylos nagrinėjimo metu teigė, jog ir pati ieškovė kalta dėl to, kad su j nebuvo atsiskaityta, nes netinkamai atliko savo darbines funkcijas (nepakankamai efektyviai gamino produkcija). Tačiau, visų pirma, ieškovė šios aplinkybės nenurodė ieškinyje kaip pagrindo mažinti Panevėžio DGK 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu priteistas netesybas, nepateikė tai jokių patvirtinančių įrodymų; visų antra, atsakovei tinkamai nevykdant pareigų, kaip teigė ieškovės atstovė V. L. teismo posėdyje, turėjo būti atitinkami sprendimai priimti nedelsiant. O ne laukiama pusę ar daugiau metų, kol bus pareikštas pačios darbuotojos prašymas dėl atleidimo iš darbo, nes pati darbdavė daugiau nei du mėnesius nemokėjo darbuotojai darbo užmokesčio. Kita vertus, tikėtis iš darbuotojo, jog šis tinkamai vykdys savo pareigas, jeigu nėra mokamas atlyginimas (iki atleidimo iš darbo atsakovei S. K. daugiau nei pusę metų nemokamas darbo užmokestis (nuo 2022 m. gruodžio mėnesio)), irgi nėra pagrįsta, net jeigu šalis darbo santykiai siejo daugiau nei 18 metų (nuo 2005 m. birželio 1 d.) ir ieškovė teigė, kad ji tarėsi su darbuotoja, jog jai kurį laiką nebus mokamas darbo užmokestis. Juo labiau, jog susitarus su darbuotoju, kad šis, remdamasis DK 50 straipsnio 1 dalimi, nevykdys savo darbo funkcijų (pačios ieškovės pateiktas 2022 m. gruodžio 14 d. atsakovės pranešimas dėl darbo funkcijų sustabdymo), darbdavys turi sumokėti  darbuotojui ne mažesnę kaip vienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną sustabdytą darbo sutarties vykdymo mėnesį (DK 50 straipsnio 3 dalis). Dabar gi ieškovė V. L. nemokėjo nei atlyginimo, nei kompensacijos už darbo funkcijų sustabdymą, negana to, nemokėdama darbo užmokesčio, gavusi pranešimą apie atsakovės S. K. darbo funkcijų sustabdymą, kurį V. L. įmonė (duomenys neskelbtini) vertina kaip susitarimą nemokėti darbo užmokesčio, reikalavo iš atsakovės efektyvaus darbo funkcijų vykdymo. Ieškovės atstovė V. L. teismo posėdyje taip pat teigė, jog anksčiau atsakovės S. K. iš darbo dėl šios netinkamų pareigų atlikimo atleisti negalėjo, nes būtų tekę atsakovei mokėti išeitines išmokas, tačiau tai irgi nėra pagrindas nei mažinti netesybas, nei laikyti, kad jos atleistam iš darbo darbuotojui nepriklauso, toks pagrindas nėra numatytas ir DK 147 straipsnio 2 dalyje.

16.        Dėl civilinės bylos baigties. Remiantis DK 229 straipsnio 1 dalyje, darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus šio kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi.

17.       Kadangi šioje byloje ieškiniu buvo ginčijamos Panevėžio DGK 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu priteistos DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos netesybos, Panevėžio DGK sprendimo dalis dėl neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių yra įsiteisėjusi. Pagal DK 231 straipsnio 7 dalį, civilinę bylą išnagrinėjus teisme ir teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Kas reiškia, jog teismas, priėmęs sprendimą dėl pareikšto ieškinio dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme, privalo priimti sprendimus ir dėl tos darbo ginčų komisijos sprendimo ginčytos dalies.

18.       Todėl teismas, atmetęs ieškovės V. L. įmonės (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl Panevėžio DGK 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalies dėl netesybų priteisimo panaikinimo, vadovaudamasis DK 219 straipsniu, priteisia iš ieškovės atsakovės naudai 4068,43 Eur ((4 mėn. x 828,77 Eur) + (19 d. d. x 39,65 Eur)) dydžio netesybas už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2023 m. gruodžio 11 d.) ir po 39,65 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už 6 mėnesius, taikant 5 darbo dienų per savaitę darbo režimą.

19.       Dėl baudos skyrimo pagal DK 232 straipsnį už įsiteisėjusio sprendimo dalies nevykdymą. Atsakovė S. K. atsiliepime į ieškinį prašė skirti ieškovei V. L. įmonei 500 Eur dydžio baudą už kiekvieną savaitę dėl nevykdomos įsiteisėjusio Panevėžio DGK 2023 m. rugsėjo 6 d. spendimo dalies nevykdymą, atsakovės atstovas advokatas A. Biguzas šį prašymą palaikė, prašė jį tenkinti, baudos dydį nustatyti įvertinus visas svarbias aplinkybes. Ieškovės V. L. (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas K. Paspirgėlis prašo šio prašymo netenkinti, nes teismas pagal DK 232 straipsnį nėra tinkamas subjektas skirti baudą, be to, atsakovė nepareiškė atskiro reikalavimo (priešieškinio) skirti baudą, taip pat nurodė, jog paskyrus baudą būtų paneigta ieškovės teisė skųsti darbo ginčų komisijos sprendimus, nes būtų suformuota praktika, kad apskundus ir nevykdant sprendimo, apskundusiai šaliai būtų skiriamos sankcijos.

20.       Atsakovės prašymas atmetamas. Pagal DK 232 straipsnį, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai. Skirtingai nei teigia ieškovės atstovas advokatas K. Paspirgėlis, baudos už nevykdomą sprendimą skiriamos ne už nevykdomą neįsiteisėjusį sprendimą, bet už darbo ginčo komisijos, teismo priimtų ir įsiteisėjusių sprendimo nevykdymą. Nustatyta, jog dalis Panevėžio DGK 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo (dėl neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių) nebuvo skundžiama ir įsiteisėjo dar 2023 m. spalio 6 d., atsakovė S. K. atsiliepime į ieškinį ir prašė skirti baudą už šios dalies sprendimo nevykdymą, o ne už sprendimo, kurio dalis yra skundžiama, pati ieškovės V. L. firmos (duomenys neskelbtini) atstovė V. L. pripažino, jog sprendimo dalies, kuri įsiteisėjo dar 2023 m. spalio 6 d., nevykdo. 

21.       Tad formaliai kaip ir būtų pagrindas pripažinti, jog nėra vykdomas įsiteisėjęs darbo ginčo sprendimų komisijos sprendimas (jo dalis), tam, kad nagrinėjant bylą dėl darbo teisės ginčo išnagrinėjimo teisme būtų skirta bauda, nėra reikalingas atskiras reikalavimas (priešieškinis), į ką apeliavo ieškovės atstovas. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo ieškovės atstovas advokatas K. Paspirgėli, pagal šią teisės normą (DK 232 straipsnį) baudos skyrimo subjektas yra ne teismas, bet pati darbo ginčų komisija, kuri gali priimti sprendimus dėl baudos skyrimo tiek dėl darbo ginčų komisijos sprendimų nevykdymo, tiek dėl teismo sprendimų ar nutarčių nevykdymo. Ir teismui nėra suteikta teisė pagal DGK 232 straipsnį priimti sprendimus dėl baudos skyrimo. Tad jau vien dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo skirti baudą. Kita vertus, lingvistiškai aiškinant šią DK 232 straipsnyje numatytą normą, darbo ginčų komisija baudas už nevykdomus tiek jos, tiek teismo sprendimus, teismo nutartis, paprastai gali skirti tik tais atvejais, kai dar nėra pasibaigę darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo. Pasibaigus darbo santykiams tarp darbdavio ir darbuotojo, yra taikomos kitos procedūros taikant sankcijas dėl sprendimo nevykdymo. Tai yra, pavyzdžiui, kaip ir šioje civilinėje byloje, tos pačios DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos taikymas darbdaviui už uždelstą atsiskaitymą su darbuotoju. Jokios kitos sankcijos darbdaviui už tai, kad nėra išmokėtas darbo užmokestis atsiskaitant su darbuotoju jį atleidžiant iš darbo, CPK ar kituose įstatymuose nėra numatytos. Priešingai, pritaikius darbdaviui DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją, kur netesybos skaičiuojamos už uždelstą laiką atsižvelgus į vidutinio darbo užmokesčio dydį (šioje civilinėje byloje vidutinis darbo užmokestis kas mėnesį yra 828,77 Eur ir 39,65 Eur už dieną) iki visiško atsiskaitymo, bet ne ilgiau nei už 6 mėnesius, skyrus dar ir baudą, numatytą DK 232 straipsnyje,  darbdaviui būtų pritaikytas dvigubas baudimas, kada už tą patį neveikimą (neatsikaitymą su darbuotoju) yra pritaikomos dvi sankcijos - tiek netesybos už uždelstą laiką atsiskaityti su darbuotoju, tiek ir bauda. Tai nėra teisinga ir toks atsakovės prašymas negali būti tenkinamas, nekalbant jau apie tokios dydžio baudos, kurios prašoma skirti atsiliepime (500 Eur kas savaitę), skyrimą.

22.        Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė V. L. įmonė (duomenys neskelbtini) pateikė įrodymus dėl 30 Eur dydžio išlaidų (už sumokėtą žyminį mokestį), valstybė, atstovaudama atsakovę pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-10199 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, pateikė įrodymus dėl 210 Eur dydžio išlaidų (2023 m. gruodžio 6 d. pažyma). Kadangi ieškovės ieškinys yra atmetamas, bylinėjimosi išlaidos yra atlyginamos tik valstybei, atstovavusiai atsakovę, jas priteisiant iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Be to, valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei patyrė 6,64 Eur dydžio išlaidas, ieškinį atmetus, jos taip pat priteisiamos iš ieškovės V. L. įmonės (duomenys neskelbtini).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 260, 265, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmest.

Priteisti atsakovei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. L. įmonės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4068,43 Eur (keturių tūkstančių šešiasdešimt aštuonių eurų 43 ct) netesybas už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2023 m. liepos 19 d. iki 2023 m. gruodžio 11 d. ir po 39,65 Eur (trisdešimt devynis eurus 65 ct) už kiekvieną paskesnę darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už 6 (šešis) mėnesius nuo 2023 m. liepos 19 d., taikant 5 (penkių) darbo dienų per savaitę darbo režimą.

Atsakovės S. K. prašymą skirti ieškovei V. L. įmonei (duomenys neskelbtini) baudą už įsiteisėjusios Panevėžio DGK 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalies nevykdymą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš ieškovės V. L. įmonės (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 210 Eur (dviejų šimtų dešimties eurų) atsakovei S. K. teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidų bei 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Lėšas į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą: mokant atsakovės atstovavimo išlaidas nurodyti įmokos kodą 5630; mokant išlaidas, susijusius su procesinių dokumentų įteikimu, nurodyti įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas                                                                   Virginijus Skaraitis