Civilinė byla Nr. 2-207-464/2015

                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00592-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija: 126.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Arnoterus“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Insolvensa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-388-163/2014, kuria atsisakyta pripažinti bankrutavusios  uždarosios akcinės bendrovės „Arnoterus“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys R. M., A. P., I. H., M. P., M. K..

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas, ar UAB „Arnoterus“ bankrotas buvo tyčinis.

Pareiškėjas BUAB „Arnoterus“ bankroto administratorius UAB ,,Insolvensa“ 2012-09-14 kreipėsi į teismą (t. 1, b. l. 2-16), prašydamas pripažinti BUAB „Arnoterus“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad 2012-03-12 perėmė bankrutuojančios įmonės valdymą, tačiau jam nebuvo perduoti jokie įmonės dokumentai ar informacija apie įmonės veiklą, turtą bei įsipareigojimus. Su vieninteliu bendrovės akcininku M. P., kuriam akcijos ir įmonės valdymas buvo perduoti 2012-01-26, nepavyko susiekti. Tik surinkus duomenis apie BUAB „Arnoterus“ veiklą iš bankų, bendrovės partnerių ir kreditorių, paaiškėjo tikrosios įmonėje susiklosčiusios būklės priežastys ir jų kilmė. Kai pagrindinis bendrovės kreditorius UAB „Johnson & Johnson“ pradėjo reikšti pretenzijas dėl atsiskaitymo ir 2011-10-13 raštu įspėjo, jog neatsiskaičius per nustatytą terminą, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tuometinis UAB „Arnoterus“ akcininkas ir direktorius R. M., akcininkas A. P. ir kiti susiję asmenys ėmėsi veiksmų, kad bendrovės nuosavybės ir valdymo teisės būtų perleistos Baltarusijoje gyvenantiems asmenims – I. H., vėliau M. P., ir, veikdami kartu su jais ar atskirai, pasisavino ir / ar iššvaistė įmonės turtą, dalį jo perleisdami tretiesiems asmenims. Tokiu būdu buvo pažeisti pačios įmonės ir jos kreditorių interesai, sąmoningai sukeltas tyčinis bankrotas.

Pareiškėjo teigimu, nei I. H., nei M. P. niekuomet neperėmė UAB „Arnoterus“ kontrolės ir nevykdė Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintų direktoriaus pareigų, buvo paskirti fiktyviais direktoriais, siekiant iššvaistyti ir pasisavinti bendrovės turtą, išvengti prievolių kreditoriams vykdymo bei atsakomybę už tai perkelti užsienyje gyvenantiems asmenims. Pastarieji dėl bendrovės veiklos specifiškumo negalėjo realiai perimti valdymo, taigi  neišvengiamai turėjo veikti su buvusiais ilgalaikiais bendrovės vadovais ir akcininkais R. M., A. P. ir galimai kitais asmenimis. Nors pagal 2011-11-10 perdavimo–priėmimo aktus R. M. perdavė naujajam akcininkui I. H. visus UAB „Arnoterus“ dokumentus ir turtą, įmonės valdymą perėmęs bankroto administratorius jų nerado. Bendrovės kasa buvo tuščia, sąskaitose buvusios lėšos įtartinų susitarimų pagrindu buvo perleistos tretiesiems asmenims, įmonėje neliko 9 transporto priemonių. Taip pat 2011-11-15 buvo parduotas vienintelis UAB „Arnoterus“ nekilnojamasis turtas – patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), už kurias pirkėjas UAB „Odeonas“ 350 000 Lt sumokėjo grynais, likusią 150 000 Lt sumą sumokėjo tiesiogiai Latvijos Respublikos įmonei SIA „Maval“ pagal 2011-12-21 trišalę tarpusavio atsiskaitymų sutartį. Duomenų, pagrindžiančių minėtų grynųjų pinigų perleidimą tretiesiems asmenims bei mokėjimą SIA „Maval“, nesama. UAB „Arnoterus“ ilgamečių akcininkų ir vadovų R. M., A. P. veiksmų neteisėtumą patvirtina ir tai, jog nors bendrovė jau 2008 m. buvo faktiškai nemoki, jos direktorius R. M. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Priešingai, akcininkai per visą laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo išsimokėdavo dideles pinigines sumas, vadindami jas dividendais, teikė paramą automobilių sporto klubui „Oktanas“, įtartinų susitarimų pagrindu pervesdavo dideles pinigų sumas galimai susijusiems asmenims (UAB „Inkolit“, UAB „Smartas“, SIA „Maval“), tokiais veiksmais sąmoningai didindami bendrovės nemokumą.

Pareiškėjo vertinimu, visuma nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui UAB „Arnoterus“ turtas, kuris galėjo būti panaudotas skoloms padengti, buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims; buvo sudarinėjami įmonei nuostolingi sandoriai, žinant, kad UAB „Arnoterus“ nebesugebės įvykdyti įsipareigojimų ankstesniems kreditoriams; buvo teikiama pirmenybė daliai kreditorių, jiems grąžinant skolas ir tuo pačiu ignoruojant kitų kreditorių interesus; įmonės vadovai akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą (įmonei esant faktiškai nemokiai, buvo prisiimami nauji įsipareigojimai, išsimokami dividendai, giminingoms įmonėms teikiama parama, aplaidžiai tvarkoma dokumentacija ir klaidinami kreditoriai); iškilus realiai bankroto grėsmei, be apskaitos iš bendrovės kasos išimtos lėšos ir tretiesiems asmenims perleistas turtas; UAB „Arnoterus“ ilgą laiką esant faktiškai nemokiai, jos vadovas R. M. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Visos šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą BUAB „Arnoterus“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014-09-30 nutartimi (t. 13, b. l. 170-186) atmetė BUAB „Arnoterus“ bankroto administratorius UAB ,,Insolvensa“ prašymą pripažinti BUAB „Arnoterus“ bankrotą tyčiniu. Teismas, įvertinęs administratoriaus nurodytas aplinkybes bei pateiktus duomenis, susijusius su UAB „Arnoterus“ finansinės būklės (mokumo / nemokumo) vertinimu, turinčiu reikšmės sprendžiant dėl akcininkų teisės išsimokėti dividendus bei dėl vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, sprendė, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių 2008 – 2010 metais UAB „Arnoterus“ pradelstų įsipareigojimų dydį. Todėl nėra galimybės ištirti šiuo laikotarpiu buvusios bendrovės finansinės būklės jos mokumo / nemokumo aspektu ir negalima padaryti išvados, kad bendrovės vadovas (akcininkai) pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Pagal bylos duomenis, įmonės skolos pagrindiniam kreditoriui UAB „Johnson & Johnson“ susidarydavo ne dėl įmonės nemokumo, o dėl atsiskaitymų atidėjimo terminų skirtumų pagal kreditoriaus sutartis su UAB „Arnoterus“ (45 dienos) ir UAB „Arnoterus“ sudarytas sutartis su didžiausiu jos pirkėju Valstybine ligonių kasa (180 dienų). Nesant duomenų apie bendrovės pradelstus įsipareigojimus ir nustačius, kad 2007-2009 m. įmonė veikė pelningai, argumentus dėl dividendų akcininkams išmokėjimo neteisėtumo pagal Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies 1 punktą teismas pripažino nepagrįstais.

Teismas nenustatė ir UAB „Arnoterus“ paramos teikimo Kauno automobilių sporto klubui „Oktanas“ ir UAB „Inkolit“, UAB „Smartas“ bei SIA „Maval“ atliktų mokėjimų neteisėtumo. Remdamasis specialisto išvada dėl Kauno automobilių sporto klubo „Oktanas“ ūkinės finansinės veiklos dokumentinio tyrimo, kurio metu nenustatyta pažeidimų, panaudojant iš UAB „Arnoterus“ gautą 537 900 Lt paramą, bei atsižvelgdamas į tai, kad 2009-2010 metais UAB „Arnoterus“ finansinė būklė buvo gera, teismas padarė išvadą, kad pagal Labdaros ir paramos įstatymą teikiama parama, klubui įsipareigojus pagal galimybes reklamuoti paramos davėją visuomenės informavimo priemonėse, varžybų metu ir santykiuose su trečiaisiais asmenimis,  buvo naudinga UAB „Arnoterus“ verslui. Įvertinęs UAB „Inkolit“ ir UAB „Arnoterus“ 2008-11-12 sudarytos preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas, trečiųjų asmenų R. M. ir A. P. argumentus dėl sutarties sudarymo motyvų, UAB „Inkolit“ ūkinės finansinės veiklos dokumentinio tyrimo išvadą bei liudytojų paaiškinimus, iš kurių, teismo vertinimu, matyti, jog pagal sutartį iš UAB „Arnoterus“ gautos 1 200 000 Lt dydžio avanso lėšos iš esmės visos buvo panaudotos UAB „Inkolit“ reikmėms, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad bankroto administratorius šios sutarties neginčijo, teismas sprendė nesant įrodymų, kad toks sandoris buvo sudarytas siekiant sužlugdyti įmonę ir taip išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Bendrovė sandorio sudarymo metu veikė pelningai, dar kelerius metus vykdė ūkinę komercinę veiklą, todėl nėra pagrindo teigti, kad 2008-11-12 preliminarioji sutartis galėjo turėti įtakos bankroto bylos iškėlimui. Nustatęs, jog byloje nesama sutarčių, kurių pagrindu UAB „Arnoterus“ atliko bankroto administratoriaus nurodomus mokėjimus UAB „Smartas“ bei SIA „Maval“, ir nėra galimybės jų išreikalauti, o teismo sprendimas negali būti paremtas prielaidomis, teismas negalėjo padaryti išvados, kad minėti mokėjimai buvo nepagrįsti.

Spręsdamas klausimą dėl UAB „Arnoterus“ akcijų perleidimo Baltarusijos Respublikos piliečiams, siekiant tyčinio įmonės bankroto, teismas nustatė, jog 2011-06-21 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Arnoterus“ akcijos buvo atlygintinai perleistos I. H., nėra nuginčyta. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog Juridinių asmenų registrui buvo pateikti netikslūs duomenys apie I. H. tapimą akcininku nuo 2011-06-21, jokiais įrodymais nepatvirtinamas ir pareiškėjo nurodomas Baltarusijos Respublikos piliečio I. H. nepatikimumas, jo negalėjimas ar neketinimas, įsigijus 100 proc. bendrovės akcijų, tęsti bendrovės veiklą, taip pat teiginys, kad UAB „Arnoterus“ akcijų perleidimo sandoriai buvo fiktyvūs, juolab kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nėra nuginčyta.

Apibendrindamas byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, jog UAB „Arnoterus“ bankrotą nulėmė ne sąmoninga valdymo organų veikla, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, o verslo nesėkmės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

BUAB „Arnoterus“ bankroto administratorius UAB ,,Insolvensa“ atskirajame skunde (t. 14, b. l. 2-12) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-30 nutartį ir pripažinti BUAB „Arnoterus“ bankrotą tyčiniu. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai pakankami konstatuoti tyčinį UAB „Arnoterus“ bankrotą. Remiantis Juridinių asmenų registrui pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, 2010 m. bendrovė turėjo turto už daugiau nei 7 mln. Lt, tačiau bendrovės akcijų perleidimo I. H. dienai turto tebuvo už kiek daugiau nei 1,2 mln. Lt. Šį skirtumą gali paaiškinti tai, kad, įmonę valdant R. M. ir A. P., buvo tyčia netinkamai apskaitomas bendrovės turtas, padidinant jo vertę, ir (arba) tyčiniais šių asmenų veiksmais iššvaistytas visas (ar dalis) šio turto. I. H. vadovavimu metu žinant, kad įmonei gresia bankrotas, per vieną mėnesį tretiesiems asmenims be pagrindo perleistas ar kitaip iššvaistytas jam perduotas turtas: 2011-10-26 išmokėti tariami dividendai R. M. (40 000 Lt) ir A. P. (60 000 Lt), neatsižvelgiant į tai, kad bendrovė turėjo didelį pradelstą įsipareigojimą pagrindiniam kreditoriui UAB „Johnson & Johnson“; už akcijas sumokėta pačios bendrovės pinigais; 2011-11-10, nesant tam pagrindo, R. M. išmokėta iš viso 80 000 Lt; 2011-11-15 UAB „Odeonas“ parduotas vienintelis UAB „Arnoterus“ nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – prekybinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), už kurias pirkėjo 2011-12-14 sumokėti grynaisiais 350 000 Lt pasisavinti jau galiojant UAB „Arnoterus“ bankroto byloje 2011-12-01 taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, o 150 000 Lt pervesti 2012-01-06 su UAB „Arnoterus“ susijusiai Latvijos Respublikos įmonei SIA „Maval“ (M. P. buvo valdybos nariu, o pati UAB „Arnoterus“ – didžiausia akcininke), šia suma sumažinant tariamą UAB „Arnoterus“ skolą; šis nekilnojamasis turtas netrukus buvo išsinuomotas už daugiau nei 3 000 Lt mėnesinį mokestį, o po poros mėnesių nuomotojo prašymu nuomos sutartis nutraukta, sutikus sumokėti baudą už sutarties nutraukimą prieš terminą, lygią 3 mėnesių nuomos mokesčiui – 10 890 Lt, sumokant ir UAB „Odeonas“ pareikalautą 5 628 Lt didesnę, nei sutartyje numatyta, sumą; 2011-12-09, galiojant 2011-12-01 taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, be teisinio pagrindo 20 400 Lt pervesta susijusiai bendrovei SIA „Maval“; laikotarpiu nuo 2011-11-23 iki 2011-12-09 UAB „Smartas“, nesant tam teisinio pagrindo, pervesta iš viso 370 400 Lt, o 2011-12-09 pavedimas 60 400 Lt sumai atliktas galiojant 2011-12-01 taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms; laikotarpiu nuo 2011-11-15 iki 2011-11-30 (vos per porą savaičių), parduota transporto priemonių už iš viso 226 600 Lt. Bankroto administratoriui perėmus bendrovės valdymą, joje nebuvo jokio turto, nebuvo perduoti jokie dokumentai,  įskaitant finansinės atskaitomybės dokumentus, akcininkų sprendimus ar sutartis.

2. Tokios aplinkybės, kad akcijų perleidimo sutartis, pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalį, įregistruota 2011-11-14, turto priėmimo–perdavimo aktai sudaryti 2011-11-10, R. M. ir A. P. sutuoktinių 2011-06-15 sutikimai parduoti akcijas I. H. notarų biure patvirtinti 2011-12-06, dividendai R. M. ir A. P. buvo išmokami iki 2011-10-26, patvirtina, kad realiai UAB „Arnoterus“ valdė ir jos akcininkais iki 2011-11-14 buvo R. M. ir A. P., o akcijos buvo perleistos Baltarusijos Respublikos piliečiams tik siekiant išvengti atsakomybės. Teismo išvada, jog išmokant dividendus, buvo atsiskaityta su R. M. ir A. P. už akcijas, nepagrįsta, kadangi, viena vertus, pagal sutartį akcijų bendra kaina 200 000 Lt, tuo tarpu išmokėta suma – 160 000 Lt, kita vertus, atsiskaitymas iš bendrovės turto, šiai turint didelių pradelstų įsipareigojimų, akivaizdžiai pažeidžia kreditorių interesus. Formalų UAB „Arnoterus“ akcijų perleidimą Baltarusijos Respublikos piliečiams, realiai neketinusiems vystyti prekybos medicinos priemonėmis verslo, patvirtina ir kitos nustatytos byloje aplinkybės. I. H. bendrovę valdė kiek daugiau nei 2 mėnesius iki akcijas perleido M. P., bendrovę iki bankroto bylos jai iškėlimo valdžiusiam vos mėnesį. Abu šie asmenys neturėjo pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ar kitokių sąsajų su šia šalimi, nemokėjo valstybinės kalbos, įsigijo įmonę su kelių milijonų pradelsta skola. Be to, nei vienas iš šių asmenų, jiems būnant bendrovės akcininkais ir vadovais, neatliko jokių veiksmų, kad būtų pagerinta įmonės finansinė padėtis, pertvarkyta įmonės veikla ar išsaugotas įmonės turtas.

3. BUAB „Arnoterus“ finansinės atskaitomybės dokumentai, atspindintys bendrovės turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykį, patvirtina, kad įmonė buvo nemoki nuo 2008 m. Byloje nustatyta ir kitais įrodymais nepaneigta, kad bendrovė nuo 2007 m. turėjo kelis milijonus litų siekiančią pradelstą skolą pagrindiniam kreditoriui UAB „Johnson & Johnson“, kuri susidarė dėl tiekiamos produkcijos. Tuometiniai BUAB „Arnoterus“ vadovai ir (ar) akcininkai nesiėmė veiksmų, kad už ją būtų atsiskaitoma laiku, priešingai, sąmoningai turtą perleisdavo tretiesiems asmenims, išsimokėdavo kaip dividendus arba kitaip iššvaistė.

4. Specialisto išvadoje nustatyta, kad bendrovė buvo nemoki jau nuo 2010-12-31, dėl ko jai 2012-02-24 buvo iškelta bankroto byla. Tai prieštarauja teismo išvadai, kad bendrovė veikė pelningai ir buvo tinkamai valdoma bendrovė, be to, 5 mln. Lt viršijanti suma neatsirado per kelis mėnesius. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl įmonės pelningumo, neatsižvelgdamas į tai, kad bendrovė nuolat turėjo pradelstų įsipareigojimų. Tyčinių buvusių UAB „Arnoterus“ vadovų ir (ar) akcininkų veiksmų kryptingumą, siekiant bendrovės bankroto ir prievolių kreditoriams išvengimo, patvirtina ir aplinkybės, susijusios su paramos teikimu Kauno sporto klubui „Oktanas“, preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu su UAB „Inkolit“, patvirtinančios, jog UAB „Arnoterus“ šiems juridiniams asmenims pervestos lėšos nebuvo panaudotos tinkamai, vienokiu ar kitokiu pagrindu jas perleidžiant fiziniams ir su jais susijusiems juridiniams asmenims. Laikotarpiu nuo 2009-03-24 iki 2011-10-26, t. y. bendrovei turint didelių pradelstų įsipareigojimų ir net esant nemokiai Įmonių bankroto įstatymo prasme, R. M. ir A. P. neteisėtai išsimokėjo iš viso 811 000 Lt tariamų dividendų, tuo buvo nuosekliai bloginama įmonės finansinė būklė, galiausiai ją privedant prie bankroto.

Suinteresuotas asmuo I. H. atsiliepime į atskirąjį skundą (t. 14, b. l. 61-64) prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi 2014-06-26 specialisto išvadoje nustatytais duomenimis, kadangi ši išvada yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje, o ne civilinėje byloje, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra vertinamas tyčinis bankrotas civiline, o ne baudžiamąja prasme.

2. Pareiškėjo skundo deklaratyvūs argumentai dėl bendrovės pajamų, turto iššvaistymo, sumų mokėjimo nepagrįstumo ir tyčinio bankroto požymių neįrodyti. I. H. dalį jam perduoto turto pardavė siekdamas sąžiningų tikslų ir atsiskaitymo su bendrovės kreditoriumi. Skolų dengimo faktą patvirtina paties pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai – mokėjimų suvestinė. Likusį įmonės turtą ir dokumentus I. H. perdavė M. P., todėl nėra atsakingas už tai, kas neperduota bankroto administratoriui, juolab kad jo nurodomi pardavimo sandoriai, mokėjimai ir / ar jų pagrįstumas nėra nuginčyti. 

3. Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad dėl 2011-12-01 nutarties, kuria areštuotas UAB „Arnoterus“ turtas, vykdymo į antstolį kreiptasi 2011-12-08, o patvarkymai dėl lėšų arešto priimti ir išsiųsti laikotarpiu nuo 2011-12-08 iki 2011-12-16, kas rodo, kad dalis skunde nurodytų mokėjimų buvo atlikta iki areštuojant lėšas banko sąskaitose. Taigi antstolio nurodymai nebuvo pažeisti. 2011-12-09 buvo atsiskaityta ir su kreditoriumi UAB „Johnson & Johnson“. Kita vertus, pareiškėjas neįrodė, kad I. H. minėta nutartis buvo įteikta, kad jam apie taikomus apribojimus, atliekant mokėjimus, buvo žinoma.

4. Skundo argumentai dėl akcijų perleidimo, siekiant išvengti atsakomybės už savo veiksmus blogai valdant įmonę bei iššvaistant jos turtą, nepagrįsti ir neįrodyti. I. H. bendrovės akcijas įsigijo siekdamas plėtoti medicinos priemonių ir įrangos prekybą bei įgyvendinti savo investicinį planą, o jam nepavykus dėl kreditoriaus UAB „Johnson & Johnson“ veiksmų, buvo priverstas perleisti akcijas M. P.. Akcijų perleidimo jam sutartis, akcininkų pasikeitimo įregistravimas Juridinių asmenų registre,  sumų išmokėjimas buvusiems akcininkams nėra nuginčyti. Pareiškėjo teiginiai dėl I. H. nepatikimumo, negalėjimo ir neketinimo tęsti bendrovės veiklą nepatvirtinti jokiais įrodymais.

5. Faktas, jog bendrovės dokumentų ir turto perdavimo aktas buvo sudarytas 2011-11-10, t. y. kai I. H. tapo įmonės direktoriumi, nepagrindžia, jog akcijos iki šios datos priklausė R. M. ir A. P.. 2011-06-21 perleidus akcijas, turto ir dokumentų perdavimas naujajam skolininkui nebuvo atliktas, nes už turtą ir dokumentus atsakingas direktorius, o ne akcininkas.

6. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad 2011-10-26 dividendų išmokėjimas buvusiems akcininkams buvo neteisėtas, juolab, kad dividendai buvo išmokėti už 2009 metus, o bendrovė veikė pelningai.

Suinteresuoti asmenys R. M. ir A. P. savo atsiliepime į skundą (t. 14, b. l. 65-80) prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-30 nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys, kuriais grindžiamas įsiskolinimo UAB „Johnson & Johnson“ buvimas, yra išvestiniai apskaitos dokumentai, kuriuos, esant ginčui, būtina įrodinėti tik tiesioginiais duomenimis, t. y. sutartimis, PVM sąskaitomis faktūromis, atsiskaitymų dokumentais ir kt. Teismui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir mokėjimų 2009-2012 metų laikotarpiu analizė rodo, kad UAB „Arnoterus“ yra permokėjusi UAB „Johnson & Johnson“ virš 1 mln. Lt, o ne įsiskolinusi. Kita vertus, byloje esantys tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai bei vienašališkai UAB „Arnoterus“ atstovės pasirašytos pažymos neįrodo, jog bendrovės įsiskolinimai UAB „Johnson & Johnson“ buvo pradelsti. Neįrodžius, kokiais laikotarpiais ir kokio dydžio buvo UAB „Arnoterus“ neva pradelsti įsipareigojimai, paneigiami ir pareiškėjo argumentai dėl bendrovės nemokumo, dėl dividendų išmokėjimo ir paramos teikimo neteisėtumo ar vengimo savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

2. Pareiškėjo nuomonė, jog bendrovę formaliai iki 2011-11-14 ir / ar galimai vėliau valdė ir (ar) jos akcininkais buvo R. M. ir A. P., nepagrįsta ir klaidinanti. 2014-10-23 Kauno m. 14-ojo notarų biuro raštas Nr. 104 patvirtina, kad 2011-12-06 notarų biure buvo patvirtintos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties ir buvusių akcininkų sutuoktinių sutikimų kopijos.

3. Pareiškėjas įrodinėja prieštaringas aplinkybes – teigdamas, jog bendrovė tapo nemoki nuo 2010-12-31, kelia klausimą dėl dar 2008-11-12 su UAB „Inkolit“ sudaryto sandorio nuostolingumo, be to, neginčija nei šio, nei kitų nurodomų sandorių, įskaitant akcijų perleidimo sandorį, dėl kurių bendrovė neva buvo privesta prie bankroto, teisėtumo ir (ar) pagrįstumo.

4. Su skundu teikiamoje specialisto išvadoje, tiriant ir vertinant UAB „Arnoterus“ ūkinę finansinę būklę bei bendrovės mokumą, nepagrįstai sutapatintos sąvokos „įsipareigojimai“ ir „pradelsti įsipareigojimai“, išvada dėl bendrovės nemokumo 2010-12-31 neparemta pirminiais apskaitos dokumentais, UAB „Johnson & Johnson“ pateikti duomenys, įskaitant 2009-02-02 tiekimo sutartį Nr. 2010/0003, įvertinti formaliai (t. y. atsižvelgiant tik į pačius duomenis, bet ne į jų teisingumą), taikant finansinės analizės metodą, neatsižvelgta į bendrovės veiklos specifiką, pateikiami vienas kitam prieštaraujantys duomenys, neįvertinta tarp šalių nusistovėjusi verslo praktika, pagal kurią atsiskaitymai vykdavo tarpusavio žodinių susitarimų pagrindu, nesudarant rašytinių sutarčių ir dėl veiklos specifikos neapibrėžiant konkrečių atsiskaitymo terminų. Be to, ikiteisminis tyrimas, kuriame buvo parengta ši išvada, R. M. ir A. P. atžvilgiu buvo nutrauktas.

              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliantas savo nesutikimą su priimtu pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas jo prašymas dėl BUAB „Arnoterus“ bankroto pripažinimo tyčiniu, grindžia netinkamu įrodymų įvertinimu. Tokius skundo argumentus, nenustačiusi absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija ir aptaria (CPK 320 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantas su atskiruoju skundu teikia naują įrodymą - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto 2014-06-26 išvadą Nr. 5-2/108 „Dėl UAB „Arnoterus“ ūkinės finansinės veiklos“, kuri, jo nuomone, patvirtina esmines bylos aplinkybes, susijusias su nuosekliu ir sąmoningu UAB „Arnoterus“ finansinės padėties bloginimu (t. 14, b. l. 14- 56). Apelianto teigimu, šią išvadą jis gavo Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-376-513/2014 (naujas bylos Nr. 2-192-513/2015), kai byla dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teisme jau buvo išnagrinėta iš esmės (t. 14, b. l. 5).

Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-192-513/2015, bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus gauta specialisto išvada ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00071-12 dėl BUAB „Arnoterus“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Specialisto išvada teisme gauta 2014-07-04. Klaipėdos apygardos teismas 2014-08-19 nutartimi atnaujino bylą ir skyrė ją nagrinėti teismo posėdyje. 2014-08-25 minėta specialisto išvada buvo išsiųsta šalių atstovams per EPP, BUAB „Arnoterus“ atstovui adv. G. Murauskui pristatyta 2014-08-29, t. y. iki 2014-09-11 teismo posėdžio byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriame dar tesėsi bylos nagrinėjimas iš esmės. Kokie procesiniai dokumentai buvo siųsti pagal prie skundo pridedamą voko kopiją, nėra galimybės identifikuoti. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog apeliantas labiau tikėtina turėjo galimybę pateikti specialisto išvadą teismui, bylą nagrinėjant pirmąja instancija.

CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-347/2014).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus išaiškinimus, įvertinusi nagrinėjamos bylos viešąjį pobūdį ir teikiamo įrodymo glaudų ryšį su bylos dalyku bei nenustačiusi apelianto procesiniuose veiksmuose piktnaudžiavimo, priima Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto 2014-06-26 išvadą Nr. 5-2/108 „Dėl UAB „Arnoterus“ ūkinės finansinės veiklos“ ir šį įrodymą vertina kitų byloje surinktų įrodymų visumoje.

2014-12-05 Lietuvos apeliaciniame gautas apelianto prašymas (t.14, b. l. 106-109) prijungti naujus įrodymus – 2014-11-04 UAB „Johnson & Johnson“ pažymą dėl gautinų sumų iš UAB „Arnoterus“ 2002-2012 m. laikotarpiu, 2002-2012 m. UAB „Johnson & Johnson“ išrašytų PVM sąskaitų registro išrašą, išrašą iš UAB „Johnson & Johnson“ banko sąskaitos su laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2012-12-31 iš UAB „Arnoterus“ gautais mokėjimais, 2008-01-14 UAB „Johnson & Johnson“ ir UAB „Arnoterus“ tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą – netenkinamas. UAB „Johnson & Johnson“ finansinis reikalavimo BUAB „Arnoterus“, kuris patvirtintas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-28 nutartimi bankroto byloje, pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, teikiamuose dokumentuose užfiksuoti duomenys nagrinėjamoje byloje aktualiu laikotarpiu (nuo 2008 m. pabaigos iki 2012-02-24, kai UAB „Arnoterus“ iškelta bankroto byla) atsispindi byloje jau esančiuose dokumentuose, tuo tarpu išplėsti (nurodyti naujų) byloje nagrinėjamų aplinkybių, kurios nenurodytos išdėstant ieškinio pagrindą ir reikalavimus, šalys neturi teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-491/2014).

Teisėjų kolegija nepriima ir suinteresuotų asmenų R. M. ir A. P. su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiamų dokumentų: Klaipėdos apygardos teismo 2014-08-19 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-376-513/2014 (naujas bylos Nr. 2-192-513/2015); 2014-10-20 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00071-12 R. M. atžvilgiu, 2014-10-21 rašto dėl nutarimo siuntimo; Kauno m. 14-ojo notarų biuro 2014-10-23 rašto Nr. 104 (t. 14, b. l. 81-90). Dalis jų (Klaipėdos apygardos teismo 2014-08-19 nutartis) Lietuvos apeliaciniam teismui yra pasiekiami kitu būdu - per teismų informacinę sistemą LITEKO, o kiti dokumentai nėra susiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis. Be to, byloje jau esantys įrodymai sudaro pakankamą pagrindą atitinkamoms išvadoms, patikrinus skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, padaryti.

Dėl pagrindų konstatuoti įmonės bankrotą tyčiniu

Galiojančios Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) redakcijos 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnyje yra išvardyti konkretūs tyčinio bankroto požymiai.

Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių:

1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;

2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;

3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis;

4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto;

5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

To paties ĮBĮ straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintos ir dvi prezumpcijos, kuomet bent vieną jų nustačius bankrotas taip pat laikytinas tyčiniu:

1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys;

2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

Išdėstytos Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio nuostatos, susijusios su tyčinio bankroto samprata, įsigaliojo nuo 2013-10-01 (2013-04-18 įstatymas Nr. XII-237). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinio reglamentavimo raidą, 2013-11-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, išaiškino, kad įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais. Formuojamojoje teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad šio straipsnio norma yra procesinė, todėl taikoma procesinio veiksmo teisme atlikimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-19 nutartis c. b. Nr. 2-1128/2014, 2014-11-11 nutartis c. b. Nr. 2-1991/2014). Vadinasi, nors bankroto byla BUAB „Arnoterus“ yra iškelta 2012-02-24, o prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu teismui pateiktas 2012-08-10, nuspręsdamas iš esmės dėl šios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, pirmosios instancijos teismas jau galėjo ir turėjo vadovautis Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnyje nustatytais tyčinio bankroto požymiais.

Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir / ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą - turi būti vertinama aplinkybių visuma. Nagrinėjamos bylos atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereikštų, jog vis apelianto nurodyti įmonės vadovų ar akcininkų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Minėta, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 str. 5 d.).

Išnagrinėjusi bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo bei atsiliepimų į juos argumentus, teismui prieinamuose registruose (CPK 179 str. 3 d.), teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, taip pat apelianto pateiktą naują įrodymą bei atsižvelgdama į pirmiau nurodytas, sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, aktualias teisės nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino bylos įrodymus kaip visumą, neteisingai nustatė teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir dėl to neteisingai išsprendė BUAB „Arnoterus“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte (įmonės valdymo organo pareigų nevykdymas, netinkamas vykdymas), 2 punkte (nuostolingų įmonei sandorių sudarymas), 4 punkte (įmonės veiklos organizavimas tokiu būdu, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą) ir 5 punkte (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros) nustatytus tyčinio bankroto požymius.

Byloje nustatyta, kad skirtingais laikotarpiais UAB „Arnoterus“ veiklai vadovavo ir / ar buvo jos akcininkais R. M., A. P., I. H. ir M. P. (t. 1, b. l. 42-43, 48). Esant situacijai, kai UAB „Arnoterus“ kreditoriaus UAB „Johnson & Johnson“ inicijuotoje bankroto byloje bendrovės dokumentai ar kiti įrodymai, kurie paneigtų aplinkybę, jog UAB „Arnoterus“ nėra skolinga UAB „Johnson & Johnson“ ir kad ši neturi pareikštos reikalavimo teisės, nebuvo pateikti, Klaipėdos apygardos teismas, remdamasis 2010 m. balanso UAB „Arnoterus“ duomenimis ir padaręs išvadą, jog įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, 2012-02-24 nutartimi iškėlė UAB „Arnoterus“ bankroto bylą. 2012-05-28 teismo nutartimi bankroto byloje buvo patvirtinti BUAB „Arnoterus“ kreditorių sąrašas (3) ir jų finansiniai reikalavimai. Iš šio sąrašo matyti, kad pagrindinis kreditorius yra UAB „Johnson & Johnson“ su 5 412 633,37 Lt reikalavimu. 2012-07-03 teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (c. b. Nr. B2-137-163/2015, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Remiantis ilgamečio UAB „Arnoterus“ vadovo ir akcininko R. M. pateikta informacija (t. 1, b. l. 64), visi įmonės dokumentai ir bendrovei priklausęs turtas, jį atleidus iš direktoriaus pareigų, buvo perduoti naujajam įmonės savininkui – Baltarusijos Respublikos piliečiui I. H.. Šis teigia, jog visą likusį bendrovės turtą ir dokumentus perdavė kitam bendrovės akcijas ir valdymą perėmusiam Baltarusijos Respublikos piliečiui M. P. (t. 2, b. l. 146, 172; t. 14, b. l. 63). Specialisto išvadoje „Dėl UAB „Arnoterus“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ nustatyta, kad pagal 2011-11-10 priėmimo–perdavimo aktą R. M. perdavė I. H. ne visus bendrovės apskaitos dokumentus. Akte nebuvo nurodyta, kad perduodami 2010-2011 m. kasos dokumentai, 2009 m. pirkimo pardavimo dokumentai, buhalterinės apskaitos suvestiniai registrai. Duomenų, kad I. H. būtų perdavęs įmonės dokumentus M. P., nenustatyta, o šis tokį faktą neigia. Dėl to, kad nesama bendrovės apskaitos dokumentų ir registrų, visiškai negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 2, b. l. 179; t. 14, b. l. 49-54).

Pagal Juridinių asmenų registrui pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus matyti, kad 2008 m. įmonė turėjo turto už 4 707 813 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 3 434 677 Lt; 2009 m. turėjo turto už 8 306 025 Lt, o per metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 7 112 291 Lt; 2010 m. įmonė turėjo turto už 7 073 114 Lt, per metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 5 985 532 Lt (t. 1, b. l. 118-120). Tuo tarpu R. M. deklaravo perdavęs I. H. turto už 1 240 564,1 Lt sumą (t. 1, b. l. 65-67, 71, 73-74). Kitų finansinių įmonės dokumentų, pagrindžiančių duomenis apie bendrovės realiai turėtą turtą ir jos įsipareigojimus, buvimo vieta nėra žinoma. Apelianto teigimu, bankroto administratoriui perėmus įmonės valdymą, bendrovės banko sąskaitoje buvo likusi tik maždaug 68 000  Lt suma (t. 1, b. l. 8), ką, teisėjų kolegijos vertinimu, lėmė kryptingų bendrovės vadovų ir / ar akcininkų nesąžiningų veiksmų visuma.  

Bylos dokumentai patvirtina, kad UAB „Arnoterus“ didžiausias kreditorius UAB „Johnson & Johnson“ 2011-10-13 pranešimu informavo tuometinį jos direktorių R. M. apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei bendrovė nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo, nesumokės 4 940 054 Lt dydžio įsiskolinimą, susidariusį už suteiktus prekes (t. 1, b. l. 36). Po šio pranešimo gavimo laikotarpiu nuo 2011-10-10 iki 2011-11-15 buvo realizuoti trys UAB „Arnoterus“ priklausę automobiliai – Toyota Yaris, BMW X3, Toyota Land Cruiser (krovininis) (t. 1, b. l. 91-100; t. 14, b. l. 42-43). Taip pat 2011-11-15 sudaryta vienintelio UAB „Arnoterus“ turimo nekilnojamojo turto (prekybos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo­–pardavimo sutartis, kurios pagrindu patalpos už 500 000 Lt perleistos UAB „Odeonas“, kurį atstovavo direktorius G. B. (t. 1, b. l. 101-107; t. 2, b. l. 39). Aktualu pažymėti, kad G. B. taip pat yra Kauno sporto klubas „Oktanas“, kuriam UAB „Arnoterus“ teikė nuolatinę keliolika ar net keliasdešimt kartų didesnę, nei kitiems tretiesiems asmenims, piniginę paramą, valdybos narys, be to, nuo 2013-07-03 vadovauja UAB „Balt Development“, t. y. įmonei, kuri, gavusi paskolą iš savo akcininko UAB „Odeonas“, 2011-10-28 nupirko iš UAB „Arnoterus“ automobilį Audi Q7, nurodytą ilgalaikio turto perdavimo I. H. akte (Juridinių asmenų registro duomenys; t. 1, b. l. 66-67; t. 14, b. l. 43-44). Tą pačią dieną sudarytas parduotų patalpų nuomos sandoris, nors 2011-11-16 I. H., kaip vienintelis akcininkas, priėmė sprendimą pakeisti bendrovės buveinės vietą į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 51). Po kelių mėnesių nuomos sutartis, nenurodant priežasčių, nutraukta prieš terminą, už tai sumokant 10 890 Lt dydžio baudą. Specialisto išvadoje nustatyta ir tai, UAB „Arnoterus“ už nuomą sumokėjo UAB „Odeonas“ 5 628 Lt daugiau nei buvo numatyta sutartyje (t. 14, b. l. 35-37). Didžiąją dalį pagal minėtą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį sulygtos kainos – 350 000 Lt – 2011-12-14 UAB „Odeonas“ I. H. perdavė grynaisiais pinigais (t. 1, b. l. 109), kas, nesant UAB „Arnoterus“ dokumentų, dar labiau apsunkina įmonėje buvusių piniginių lėšų judėjimo, jų tolesnio panaudojimo nustatymą.

Iš UAB „Arnoterus“ bankroto byloje priimtos Kauno apygardos teismo 2011-12-01 nutarties, kuria areštuotas UAB „Arnoterus“ turtas, turinio matyti, kad pareiškimas teismui, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, UAB „Arnoterus“ buvo įteiktas 2011-11-23 (t. 1, b. l. 80-81), bet 2011-11-23 iš bendrovės sąskaitos, nenurodant konkretaus teisinio pagrindo („pirkimo pardavimo sutartis“), UAB „Smartas“ (dėl bendrovės santykių su šia įmone teisėjų kolegijos bus pasisakyta toliau) pervesta 280 000 Lt, 2011-11-24 – 30 000 Lt (t. 2, b. l. 47), ir per savaitę, t. y. laikotarpiu nuo 2011-11-22 iki 2011-11-30, realizuoti likusieji bendrovei priklausę automobiliai Toyota Auris, Honda Civic, Peugeot Boxer, Mitsubishi Pajero, VW Caddy ir priekaba Tauras, nors, sprendžiant iš UAB „Arnoterus“ atstovų argumentų, užfiksuotų 2011-12-01 nutartyje, prekėms pristatyti bendrovė naudojo savo transportą (t. 1, b. l. 91-100; t. 14, b. l. 42-43). Kauno apygardos teismo 2011-12-01 nutartimi taikytas UAB „Arnoterus“ turto areštas Turto arešto aktų registre įregistruotas 2011-12-02 (Turto arešto aktų registro duomenys). Nepaisant to, 2011-12-09 iš bendrovės sąskaitos UAB „Smartas“ pervesta 60 400 Lt, SIA „Maval“ 20 400 Lt (t. 1, b. l. 89; t. 2, b. l. 48, 51). Be to, 2011-12-21 tarp SIA „Maval“, UAB „Arnoterus“ ir UAB „Odeonas“ sudaroma trišalė tarpusavio atsiskaitymų sutartis dėl 150 000 Lt, kuriuos UAB „Odeonas“ buvo skolingas UAB „Arnoterus“ pagal pirmiau aptartą 2011-11-15 nekilnojamojo turto pirkimo­–pardavimo sutartį, pervedimo tiesiogiai į SIA „Maval“ sąskaitą, šia suma sumažinant SIA „Maval“ 730 000 Lt kreditorinį reikalavimą į UAB „Arnoterus“. Piniginės lėšos SIA „Maval“ pervestos 2012-01-06 banko pavedimu (t. 1, b. l. 110-111, 113).

Toks bendrovę valdžiusių ir jos turtu disponavusių asmenų elgesys akivaizdžiai rodo jų nesąžiningumą, kuris konstatuotas ir UAB „Arnoterus“ bankroto byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012-02-15 nutartyje (c. b. Nr. 2-457/2012, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Šiame kontekste aktualu pažymėti, jog apelianto poziciją dėl nurodytų mokėjimų galimo neteisėtumo patvirtina ir kitos nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, liudijančios UAB „Arnoterus“ sąsajas su UAB „Smartas“ bei SIA „Maval“ per jų valdyme dalyvaujančius asmenis. Kaip matyti iš specialisto išvados, SIA „Maval“ minėtame sandoryje dėl tarpusavio atsiskaitymų atstovavo Latvijos Respublikos pilietė V. J., kuriai nežinoma, kokiomis aplinkybėmis susidarė 730 000 Lt įmonės debitorinis įsiskolinimas UAB „Arnoterus“. Tuo pat metu SIA „Maval“ valdybos nariu buvo ir Baltarusijos Respublikos pilietis M. P., kuriam I. H. prieš pat bankroto bylos iškėlimą perleido UAB „Arnoterus“ akcijas, nors teismui žadėjo pateikti 2011 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, patvirtinančius pagrindo bendrovei kelti bankroto bylą nebuvimą (Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-24 nutartis, c. b. Nr. B2-137-163/2015, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Vienu iš SIA „Maval“ akcininkų buvo ir pats UAB „Arnoterus“. Dar viena šiuose sandoriuose dalyvavusi bendrovė - UAB „Smartas“ įregistravimo adresu (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdė (t. 3, b. l. 183), o jos akcininku ir direktoriumi nuo 2011-10-14 iki 2012-03-27 nurodomas V. J. sutuoktinis A. J., nuo 2012-05-16 paieškomas dėl nusikalstamos veikos. Šis UAB „Smartas“ akcijas perleido Baltarusijos Respublikos piliečiui (t. 4, b. l. 22-23, 37-39, 72, 76-77; t. 14, b. l. 35-37, 40; Juridinių asmenų registro duomenys). Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, V. J. trumpai vadovavo (ir buvo akcininke) dar keturioms Lietuvos įmonėms (UAB „Atrakcija plius“, UAB „Rejona“, UAB „Edilux“, UAB „Drukas“), kurios visos taip pat buvo perleistos Baltarusijos Respublikos piliečiams.

Išdėstytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad UAB „Arnoterus“ turtas, esant nemokumui ir gresiant bankrotui, buvo realizuojamas per susijusius ar formaliai įmonių valdymo organais ir / ar akcininkais paskirtus asmenis, įgyvendinant nesąžiningą schemą, kurios tikslas – išvengti kreditorinių reikalavimų nukreipimo į bendrovės turtą, piktnaudžiaujant juridinio asmens savarankiška ir ribota atsakomybe. Iš suinteresuotų asmenų R. M. ir A. P. argumentų matyti, kad UAB „Arnoterus“ prekiavo tik UAB „Johnson & Johnson“ teikiama produkcija ir tiekėjas mokėjimų vėlavimus toleruodavo (t. 2, b. l. 78, 83; t. 14, b. l. 77). Tai rodo, jog įmones siejo pasitikėjimu paremti verslo santykiai, kuo, sprendžiant pagal bylos duomenų visumą, UAB „Arnoterus“ valdymo organai ir / ar akcininkai pasinaudojo, siekdami tenkinti asmeninius interesus bei išvengti įsipareigojimų didžiausiam savo kreditoriui, kurio finansinis reikalavimas, patvirtintas UAB „Arnoterus“ bankroto byloje, viršija 5 mln. Lt (Klaipėdos apygardos teismo 2012-07-03 nutartis c. b. Nr. B2-137-163/2015, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Suinteresuotų asmenų argumentai, kad, perleisdami UAB „Arnoterus“ akcijas Baltarusijos Respublikos piliečiui, šie siekę sąžiningai įgyvendinti paties kreditoriaus UAB „Johnson & Johnson“ iniciatyvą dėl UAB „Arnoterus“ veiklos perkėlimo į Baltarusijos Respublikos rinką, nepatvirtinami jokiais objektyviais įrodymais. Teiginiai, kad UAB „Arnoterus“ akcijos, siekiant tariamos veiklos plėtros Baltarusijos Respublikoje, perleistos R. M. surastam ir jo pasirinktam asmeniui I. H. (t. 2, b. l. 78, 156), kurio deklaruojamas noras investuoti į bendrovę ir projekto perspektyvumas (pelningumas) (t. 2, b. l. 142), taip pat nebuvo byloje pagrįsti jokiais svariais įrodymais. Tokių I. H. ketinimų realumą liudijančių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamos bylos atveju svarbus ne tiek UAB „Arnoterus“ vadovybės veiklos tikslų nustatymas, kiek pačios vadovų ir bendrovės veiklos įvertinimas. Tokių duomenų, kad naujasis akcininkas (ir vėliau vadovas) I. H. ir / ar jo kuriam laikui paliktas direktoriumi R. M. būtų ėmęsi kurių nors aktyvių ir efektyvių veiksmų, mėgindami užtikrinti įmonės ūkinės komercinės veiklos tęstinumą, ją stabilizuoti, kad būtų atliktos papildomos piniginės investicijos į įmonę, byloje nesama. Priešingai, pirmiau teisėjų kolegijos jau aptarti motyvai bei konstatuota aplinkybė, kad bendrovės turto apimtis per vienerius metus sumažėjo drastiškai (2010-12-31 – 7 073 114 Lt, 2011-11-10 – 1 240 564,1 Lt, likutis apie 68 000 Lt), o įsiskolinimas UAB „Johnson & Johnson“, atsižvelgiant į bankroto byloje patvirtinto finansinio reikalavimo dydį (5 412 633,37 Lt), labiau tikėtina - neatsiradęs per trumpą laiką, esmingai nepakito (t. 14, b. l. 23), suponuoja išvadą, kad aktyviai buvo siekiama įmonės turtą išparduoti ir tokiu būdu išvengti išieškojimų, vykdytinų kreditorių reikalavimams patenkinti, nukreipimo į turtą ar pinigines lėšas.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jog UAB „Arnoterus“ akcijų pirkimo–pardavimo 2011-06-21 sutartyje numatytų sumų išmokėjimas buvusiems akcininkams ar aplinkybė, jog sutartis nėra nuginčyta, leidžia spręsti dėl šio sandorio tikrumo. Sutarties 3. 1. punkte nustatyta akcijų pirkimo kaina ir jos sumokėjimo tvarka, kai už 100 vnt. akcijų, kurių nominali vertė 10 000 Lt, pirkėjas savo lėšomis sumoka vos 1 Lt, be to, įsipareigojama iš pačios perkamos įmonės lėšų sumokėti buvusiems akcininkams 200 000 Lt dividendų ir su jais susijusius mokesčius (t. 2, b. l. 86-89, 142), nors įmonė turi aiškių finansinių sunkumų, kurie buvusiems įmonės savininkams ir naujajam akcininkui I. H. (jo teigimu, prieš pirkimą jis išanalizavo įmonės poziciją rinkoje, finansinius ir kitus ekonominius rodiklius; t. 2, b. l. 142) buvo ar turėjo būti žinomi, nesudaro prielaidų vertinti, kad buvę ir naujasis akcininkai elgėsi bendrovės atžvilgiu pagal bonus pater familias standartą. I. H. su M. P. niekada nebuvo susitikęs, su juo nebendravo (t. 2, b. l. 172), kas taip pat aiškiai parodo, kad įmonės likimas I. H. iš esmės nerūpėjo, o M. P. visai nedirbo ir net neketino dirbti UAB „Arnoterus“, ją formaliai įgijo kitais tikslais (t. 2, b. l. 177-179; t. 14, 16). Tokios bylos  aplinkybės tik patvirtina tikėtiną teisėjų kolegijos išvadą dėl šių asmenų statuso bendrovėje, atitinkamai ir akcijų perleidimo sandorių, netikrumo (fiktyvumo).

Suinteresuotų asmenų atsikirtimo argumentai apie UAB „Johnson & Johnson“ veiksmų piktavališkumą, nustojant tiekti bendrovei produkciją ir tokiu būdu siekiant išstumti UAB „Arnoterus“ iš Lietuvos Respublikos rinkos ar jo nenoro bendradarbiauti, paneigiami kitomis bylos faktinėmis aplinkybėmis. Iš specialisto išvados matyti, kad UAB „Johnson & Johnson“ prekes bendrovei tiekė tiek 2011-11-10 pasikeitus bendrovės vadovui, tiek ir po 2011-11-25, t. y. jau po kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (t. 14, b. l. 30), o pagrindinis UAB „Arnoterus“ pirkėjas Valstybinė ligonių kasa 2011-11-21 dar pateikė užsakymą (Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-12 nutartis, c. b. Nr. 2-1664-159/2012, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su apelianto skundo argumentu, jog ankstesni UAB „Arnoterus“ valdymo organų ir / ar jos dalyvių veiksmai taip pat turėjo įtakos bendrovės turtinės padėtis pablogėjimui, privedusiam įmonę prie bankroto. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, 2008-11-12 preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas, paramos Kauno sporto klubui „Oktanas“ teikimas, dividendų išsimokėjimas bei atsiskaitymo už UAB „Arnoterus“ akcijas mechanizmas nuosekliai didino įmonės sąnaudas ir mažino galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Specialisto išvadoje nustatyta, kad dėl 2008-11-12 preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo UAB „Arnoterus“ patyrė 1 200 000 Lt dydžio nuostolius (t. 14, b. l. 38-40). Šio fakto iš esmės neginčija ir suinteresuoti asmenys, tačiau teigia, jog nekilnojamąjį turtą norėjo įsigyti, ketindami statyti ir steigti mokymo centrą, o šis sumanymas žlugo dėl prasidėjusios visuotinės ekonominės krizės. Pažymėtina, jog siekiant nustatyti, kiek pasirinktas verslo planas atitinka protingos rizikos kriterijų, svarbu įvertinti atsakingo už įmonės veiklą subjekto veiksmus, t. y. kiek jis buvo lojalus bendrovės interesams, rūpestingas, kiek jo sprendimai buvo sąžiningi ir kvalifikuoti, ar buvo pasitelkta kvalifikuotų specialistų pagalba ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-648/2013). Nagrinėjamu atveju teiginiai dėl ketinimų statyti ir steigti mokymo centrą neparemti jokiais objektyviais įrodymais, pagrindžiančiais tokios veiklos perspektyvas ir finansines galimybes jai įgyvendinti. Kita vertus, 2008 m. prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, kas buvo visuotinai žinoma, UAB „Arnoterus“ vadovo R. M. sprendimas dėl 2008-11-12 preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties (t. 3, b. l. 103-120) sudarymo su UAB „Inkolit“ dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, pagal kurią turėjo būti sumokėtas 2 000 000 Lt avansinis mokestis (sumokėta buvo 1 200 000 Lt), ir kuris, neįsigijus nekilnojamojo turto, liktų pardavėjui (kas realiai ir įvyko, nes 1 200 000 Lt suma buvo įskaityta kaip bauda už sutarties nevykdymą; t. 14, b. l. 38-40), įvertinus ir tokią aplinkybę, jog lėšų šiam projektui įgyvendinti visgi trūko, o finansavimas iš kredito įstaigos sutarties sudarymo metu nebuvo užtikrintas (t. 2, b. l. 84), negali būti vertinamas kaip atitinkantis protingą ir pamatuotą verslo riziką. Dar daugiau, pagrįstų abejonių dėl deklaruojamos iš aptariamo sandorio planuotos gauti naudos UAB „Arnoterus“ realumo kelia ir kitos nagrinėjamoje situacijoje teisiškai reikšmingos aplinkybės. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Inkolit“ parduodamas nekilnojamasis turtas preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu nuosavybės teise priklausė UAB „Urbo slėnis“, kurios direktoriumi laikotarpiu nuo 2007-05-03 iki 2013-01-02 buvo N. D., taip pat ir Kauno sporto klubo „Oktanas“ valdybos narys, kaip ir N. D., kuris nuo 2008-10-03 iki 2012-05-16, eidamas ir direktoriaus pareigas, atstovavo klubą, šiam sudarant su UAB „Arnoterus“ paramos sutartis. Iš UAB „Urbo slėnis“ turto pardavimo UAB „Inkolit“ ketinimo protokolo turinio matyti, kad parduodamo nekilnojamo turto kaina yra 4 200 000 Lt, o avansinės įmokos suma – 1 300 000 Lt, tuo tarpu pagal preliminariąją sutartį, UAB „Arnoterus“ sudarytą su UAB „Inkolit“, perleidžiamo turto kaina – 5 750 000 Lt, o avansinės įmokos dydis – 2 000 000 Lt. Pažymėtina, kad UAB „Inkolit“ turto, kurį ketino parduoti UAB „Arnoterus“, taip ir neįsigijo (t. 1, 175-201; t. 2, b. l. 2-13; t. 3, b. l. 122-123; t. 14, b. l. 38-40; Nekilnojamojo turto bei Juridinių asmenų registro duomenys).

Remiantis specialisto išvada „Dėl UAB „Inkolit“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“, pagal tyrimui pateiktus dokumentus nebuvo galimybės net nustatyti, ar UAB „Arnoterus“ 2008-11-12 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo­–pardavimo sutarties pagrindu pervesta 1 200 000 Lt suma buvo įforminta buhalterinėje apskaitoje. 2009-12-31 bendrovė turėjo iš viso 3 399 861,49 Lt pinigų sumą, tuo tarpu įmonės balanse už 2009 m. nurodyta pinigų ir pinigų ekvivalentų suma buvo 2 289 170 Lt, joks apskaitos dokumentas, paaiškinantis 1 110 691,49 Lt skirtumą, nepateiktas. Pagal galutinę išvadą, UAB „Inkolit“ apskaita nebuvo tinkama ir dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 3, b. l. 137-153). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad UAB „Inkolit“ vadovui G. B. inicijuota baudžiamoji byla dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo (Vilniaus miesto apylinkės teismo b. b. Nr. 1-362-271/2015, duomenys).

Tokių aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog 2008-11-12 preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas neturėjo įtakos įmonės finansinės būklės pablogėjimui, privedusiam ją prie bankroto. 

Teisėjų kolegijos vertinimu, jau vien ta aplinkybė, jog dėl netinkamo UAB „Arnoterus“ apskaitos dokumentų valdymo, nulėmusio tai, kad byloje nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, įskaitant ir pradelstus, dydžio ir struktūros, neleidžia ir dividendų UAB „Arnoterus“ akcininkams R. M. ir A. P. išmokėjimą vertinti kaip atitinkantį bendrovės, kurios strateginiu valdymu rūpinasi būtent akcininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-168/2009), taip pat jos kreditorių interesus. Sprendžiant dėl sprendimo išmokėti dividendus priėmimo ir jo įgyvendinimo sąžiningumo, būtina įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą, o ne atskirus epizodus. Bendrovės savininkai (dalyviai) turi pareigą domėtis įmonės vykdoma veikla, jos finansine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis c. b. Nr. 3K-449/2014). Bylos dokumentuose užfiksuoti duomenys rodo, kad akcininkui A. P. buvo žinoma apie bendrovės skolas UAB „Johnson & Johnson“, tačiau jis į atsiskaitymų mechanizmus nesigilino, bendrovės veikloje aktyviai nedalyvavo, verslo reikalais nesidomėjo, nors žinojo, kad 2010 m. bendrovės pelnas smarkiai sumažėjo (t. 2, b. l. 156-157). Apie įmonės tikrąją finansinę padėtį ir jos veiklos perspektyvas R. M., kaip įmonės vadovui, taip pat buvo gerai žinoma, įskaitant ir tai, kad bendrovė būdavo nuolat įsiskolinusi pagrindiniam ir iš esmės vieninteliam savo tiekėjui, kad investiciniam projektui, kurį neva siekė įgyvendinti, įmonės lėšų taip pat nepakako, o pelnas 2010 m., palyginus su praėjusiais metais, nukrito 88 proc. (nuo 577 466 Lt iki 69 979 Lt; t. 2, b. l. 111). Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus jas visų bylos duomenų kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog sprendimas išsimokėti sau iš viso 811 000 Lt dividendų atitinka bendrovės akcininkų pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-329/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimo išmokėti dividendus įgyvendinimas (271 000 Lt buvo išmokėta 2011 m., kai bendrovei akivaizdžiai grėsė bankrotas) nagrinėjamoje situacijoje buvo aiškiai nesąžiningas tiek pačios bendrovės, tiek jos kreditorių atžvilgiu. Tokiais veiksmais, kai akcininkai įmonei priklausančias lėšas išsimokėjo asmeniškai, buvo iššvaistytas didelės vertės įmonės turtas, kuris galėjo ir turėjo būti panaudotas kreditorių reikalavimams padengti, atitinkamai, tai tikėtinai įrodo įmonės privedimą prie bankroto tyčia. 

Skundžiamos nutarties motyvai dėl UAB „Arnoterus“ su Kauno sporto klubu „Oktanas“ sudarytų paramos sutarčių naudingumo bendrovės verslo vystymui, taip pat neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Byloje esantys įrodymai leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos išvadai, jog UAB „Arnoterus“ laikotarpiu nuo 2008 m. pabaigos iki bankroto bylos iškėlimo susiklosčiusioje finansinėje situacijoje sprendimas paremti bendra 537 900 Lt suma (iš kurių 143 000 Lt sumokėta 2011 m.), arba 94 proc. visos įstaigų paramai skirtos sumos, būtent Kauno sporto klubą „Oktanas“, kurio valdybos nariai ir / ar vadovai, kaip pirmiau buvo įvardinta, yra daugiau ar mažiau susiję su UAB „Arnoterus“ tariamu lėšų investavimu bei turto pardavimais, akivaizdžiai gresiant įmonės bankrotui, neabejotinai sumažino įmonės turtą (pinigines lėšas) ir taip pat buvo viena iš priežasčių, turėjusių įtakos tam, kad įmonė negali įvykdyti piniginių prievolių jos kreditoriams.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog bendrovės nemokumas nebuvo trumpalaikio periodo padarinys. Įmonės valdyme tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavę ir / ar turėję dalyvauti asmenys sudėtingą ekonominę bendrovės padėtį, nepriklausomai nuo to, kad pagal pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis bendrovė turėjo grynojo pelno, jos veiklos perspektyvas suprato anksčiau, nei buvo inicijuotos bankroto procedūros, ir sąmoningais savo veiksmais (neveikimu) lėmė tai, kad bendrovei buvo iškelta bankroto byla ir nėra galimybės iš įmonės turto tenkinti kreditorių reikalavimus, kurių bendra suma paskutiniais duomenimis – 5 413 701,52 Lt (Klaipėdos apygardos teismo 2012-07-03, 2012-09-13 teismo nutartys c. b. Nr. B2-137-163/2015, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Atsižvelgdama į šalių argumentus, kuriais siekiama įrodyti ir / ar paneigti UAB „Arnoterus“ nemokumo momentą, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės, patvirtinančios įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) (ĮBĮ 8 str. 1 d.), nevykdymą (netinkamą vykdymą), yra reikšmingos, priimant sprendimą pripažinti bankrotą tyčiniu, ir jos buvo įvertintos aukščiau išdėstytais teisėjų kolegijos motyvais. Tačiau nagrinėjamoje byloje, kurioje nesprendžiamas žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimas ir nenustatinėjamos kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygos, įmonės nemokumo momentas iš esmės nėra teisiškai aktualus. Todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisako. Toks klausimas turės būti išspręstas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-192-513/2015 pagal ieškovo BUAB „Arnoterus“ ieškinį atsakovams R. M., A. P., I. H., M. P., A. M., J. M. ir G. M. dėl ieškovo BUAB „Arnoterus“ akcininkų ir vadovų civilinės atsakomybės už prievoles bei 2012-06-01 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – uždarosios akcinės bendrovės „Arnoterus“, įmonės kodas 135908466, bankrotą pripažinti tyčiniu.

Teisėjos               Danutė Gasiūnienė

              Dalia Kačinskienė

              Nijolė Piškinaitė