Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1-659-387-2010].doc
Bylos nr.: 1-659-387/2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto 2 apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Baudžiamoji byla Nr

                                                                                                                  Baudžiamoji  byla Nr. 1-659-387/2010

Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00531-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.3.1.

(S)

 

VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2010 m. spalio 01 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas, sekretoriaujant Audingai Bendaravičiūtei, dalyvaujant prokurorei O. Š., gynėjams advokatams Aleksandr Palamarčuk, Kristinai Sandaraitei, Mansurui Muksinovui, nukentėjusiajam E. L., vertėjai Natalijai Reut, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

 

S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini)10 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

  1. 2006-05-02 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., 138 str. 1 d., 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m. 9 mėn. įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.;
  2. 2007-03-30 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., subendrinus su 206-05-02 nuosprendžiu, galutinė bausmė - 2 m. 7 mėn. 1/at;
  1. 2007-11-29 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str.

1              d. 1/at. 3 m.;

4)              2009-07-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str.

2              d. bauda 9 MGL (1170 Lt);

E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

  1. 1996-03-04 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 234 str. 1 d. 1/at. 4 m.;
  2. 1996-04-25 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. 1/at. 4 m. 6 mėn.
  3. 1996-08-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 235 str. 1/at. 4 m. 10 mėn.;
  4. 2001-06-13 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo

pagal   LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. 1/at. 6 mėn. su turto už 500 Lt konfiskavimu;

5)              2004-09-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo
pagal LR BK 178 str. 2 d. 1/at. 1 m. 6 mėn.;

  1. 2004-09-30 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 1/at. 5 mėn.;
  2. 2007-07-27 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo

pagal LR BK 178 str. 4 d., 187 str. 1 d. 1/at. 6 mėn.;

  1. 2009-05-14 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo
    pagal LR BK 178 str. 1 d. 1/at. 6 mėn.;

N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvena (duomenys neskelbtini), teistas:

  1. 2006-06-01 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. 60 parų arešto;
  2. 2008-12-02 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 90 parų arešto;
  3. 2010-04-21 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 1/at. 6 mėn. ;

kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :             

Kaltinamieji S. A., E. T. ir N. A. panaudoję fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, t. y. 2010-02-23, apie 21 val., bendrame daugiabučio namo laiptinės 5 aukšto koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, užpuolė nukentėjusįjį E. L.. E. T., stovėdamas nukentėjusiajam už nugaros, ranka apglėbė jo kaklą ir šią ranką sulenkęs per alkūnę ėmė E. L. smaugti. Tuo metu N. A., ištraukė iš nukentėjusiojo rankų ir pagrobė rankinę, 20 Lt vertės, kurioje buvo nešiojamasis kompiuteris „FUJITSU Siemens“ 1400 Lt vertės, kompiuterinė pelė 15 Lt vertės, skaičių klaviatūra 20 Lt vertės. Po ko E. T. sudavė ranka 1 smūgį nukentėjusiajam į sprandą, o šiam nukritus ant grindų, S. A. iš nukentėjusiojo drabužių kišenių pagrobė: modemą „Vadafone“ 219 Lt vertės, kuris buvo papildytas „Labas“ kvitu už 90 Lt, 3 mobilaus ryšio telefonus „Nokia 3100“ 80 Lt vertės, „Nokia 6020“ 100 Lt vertės, „Nokia 3110“ su 1 Gb atminties kortele, bendros 170 Lt vertės, bei piniginę, 25 Lt vertės, kurioje buvo 1500 Lt. 

Kaltinamasis S. A. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir nurodė, kad 2010-02-24, apie 18.00 val., jo pažįstama A. P. parašė jam SMS pranešimą ir pakvietė į svečius. Vėliau pas ją į butą atvyko ir nukentėjusysis E. L., kuris su savimi turėjo juodą rankinę su pilku kompiuteriu bei butelį degtinės, kurį kartu išgėrė. Praėjus kažkuriam laikui, A. P. mobilaus ryšio telefonu susisiekė su N. A. ir šis su E. T. neužilgo taip pat atvyko į A. P. butą. Vėliau visi jie nutarė išeiti iš buto. Išeinant iš bendro koridoriaus, laiptinėje, E. T. apglėbė ranka E. L. kaklą, N. A. išrovė iš nukentėjusiojo rankų rankinę su kompiuteriu. Tuomet, priėjęs S. A. iš pritūpusio E. L. striukės kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefonus, o iš vidinės kišenės ištraukė nukentėjusiojo piniginę. Visi kartu nuėjo prie Gerosios Vilties g. 25 namo, Vilniuje, kur N. A. pasakė, kad surado kompiuteriui pirkėją. Visi įėjo į Gerosios Vilties g. 25 namo laiptinę, kur S. A. apžiūrėjo iš nukentėjusiojo pagrobtus 3 mobilaus ryšio telefonus ir piniginę, kurioje buvo apie 30 Lt. Paėmę pinigus, piniginę išmetė. Du E. L. mobilaus ryšio telefonus padalino draugams: E. T. ir N. A.. Vieną telefoną pasiliko sau. Neužilgo atvažiavęs prie Gerosios Vilties g. 25 namo, Vilniuje, kažkoks asmuo iš N. A. nupirko vogtą E. L. kompiuterį už 360 Lt. Pinigus padalino į 4 dalis: S. A., E. T., N. A. ir A. P. gavo po 90 Lt  ir išsiskirstė. Nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną S. A. pardavė kažkokiam žmogui už 20 Lt. Kartu kaltinamasis parodė, jog piniginėje nebuvo 1500 Lt., nes piniginę apžiūrėjo ir joje rado tik 30 t.

Kaltinamasis E. T. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir parodė, kad 2010-02-24, vakare, su pažįstamu N. A. atėjo į svečius pas A. P., gyv. (duomenys neskelbtini). Bute buvo S. A. ir nepažįstamas, kaip vėliau paaiškėjo - E. L.. E. T., A. P., S. A. ir N. A. papašė E. L. išeiti iš buto. Patys taip pat nutarė išeiti. Kai nukentėjusysis išėjo į laiptinę, jis pagriebė jį už kaklo ir prismaugdamas privertė pritūpti. Kažkuris iš buvusių kartu su juo draugų, paėmė iš nukentėjusiojo rankų kompiuterį. Taip pat buvo paimti 3 E. L. mobilaus ryšio telefonai ir piniginė, kurie buvo nukentėjusiojo drabužių kišenėse. Vėliau visi kartu nuėjo į namo,  adr. Gerosios Vilties g. 25, Vilniuje, laiptinę. Ten N. A. kažkam paskambino ir surado kompiuteriui pirkėją. Maždaug po pusvalandžio atvažiavo kažkoks asmuo ir nupirko kompiuterį. Pinigus jie padalino į 4 dalis ir išsiskirstė. Nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefonus pasiliko sau. A. P. mobilaus ryšio telefono negavo. Iš piniginės kažkuris iš jo draugų paėmė 10-20 Lt, o piniginę išmetė. E. T. nurodė, jog jis nesudavė smūgio nukentėjusiajam į sprandą bei taip pat nurodė, kad piniginėje nebuvo 1500 Lt.

Kaltinamasis N. A. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino  ir davė analogiškus parodymus kaip ir kiti kaltinamieji, pripažindamas, kad rankinę, kurioje buvo kompiuteris iš nukentėjusiojo rankų išplėšė būtent jis E. T. laikant nukentėjusįjį už kaklo. Kartu pripažindamas, kad kompiuteriui pirkėją taip pat suradęs jis. Kartu kaltinamasis nurodė, jog didesnės pinigų sumos jis taip pat nematęs.

Nukentėjusysis E. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su A. P. jis buvo pažįstamas. 2010-02-23 A. parašė jam žinutę ir pakvietė į svečius. Atėjęs į A. P. butą, adr. (duomenys neskelbtini), jis pamatė, kad bute be A. dar buvo jam anksčiau nepažįstamas S. A.. Jie išgėrė 0,7 litro degtinės. Apie 21 val. į minėtą butą atėjo dar 2 vyrai, kaip vėliau paaiškėjo - E. T. ir N. A.. Nukentėjusysis pasisiūlė nuvykti į parduotuvę nupirkti degtinės, iškvietė taksi sukrovė savo kompiuterį su priedais į dėklą ir išėjo iš buto pirmas. Išėjęs iš buto į laiptinės bendrą koridorių, pajuto, kad kažkas jam ranka iš nugaros apglėbė kaklą ir ėmė smaugti. Vienas iš vyrų jam iš rankos ištraukė nešiojamąjį kompiuterį dėkle (rankinėje), o kitas vyras iš nugaros sudavė smūgį į sprandą, po ko E. L. prarado sąmonę. Atsigavęs pastebėjo, kad jis guli koridoriuje ant grindų. A. P. buto durys buvo užrakintos. Paskambinęs į kaimynų duris, iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį pristatė į Vilniaus m. 2 PK. Iš jo buvo pavogtas kompiuteris „Fujitsu Siemens", 1400 Lt vertės su medžiaginiu įdėklu (rankine), 20 Lt vertės. Įdėkle buvo kompiuterio pelė, 15 Lt vertės, skaičių klaviatūra, 20 Lt vertės. Iš rūbų kišenių dingo modemas „Vodafone", 219 Lt vertės, papildytas „Labas" kvitu, 90 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefonai „Nokia 3110", 150 Lt vertės, kuriame buvo 1 Gb atminties kortelė, 20 Lt vertės, „Nokia 6020" 100 Lt vertės, „Nokia 3100", 80 Lt vertės. Taip pat buvo pavogta piniginė, 25 Lt vertės, kurioje buvo 1500 Lt. Piniginėje buvo jo vardu išduoti dokumentai ir kortelės: asmens tapatybės kortelė, „Sodros" pažymėjimas, karinis liudijimas, „Swedbanko", „SEB banko", „Ūkio banko" ir „Nordea banko" mokėjimo kortelės, kurias jis užblokavo kitos dienos rytą. Dėl plėšimo jis patyrė 3639 Lt turtinę žalą. Jam padaryta moralinė žala, jis patyrė fizinį skausmą. Byloje pareiškė civilinį ieškinį 3639 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kurį palaiko ir prašo tenkinti. Kartu nukentėjusysis kategoriškai tvirtino, jog piniginėje buvo ir 1500 Lt. Jis tuos pinigus tą pačią dieną buvo nuėmęs nuo savo banko sąskaitos. Pinigai piniginėje buvę paslėpti tarp vizitinių kortelių.

Be kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės patvirtintos ir kitais duomenimis, kurie teismo pripažįstami įrodymais. Tokias įrodymais teismas laiko tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolus, kurie patvirtina nusikalstamos veikos padarymo vietą ir kitas aplinkybes, nes skyriumi daryti parodymų patikrinimai iš esmės sutapo.(t.1. b.l. 24-28; 97-102; 138-142; 167-171).

Nukentėjusysis visus kaltinamuosius atpažino kaip asmenis įvykdžiusius jo atžvilgiu plėšimą. (t.1. b.l. 94-96; 135-137; 163-165).

Specialisto išvada (t.1. b.l. 16-17) nustatyta, kad objektyvių kūno sužalojimų E. L. nekonstatuota.

Parex banko pažyma bei sąskaitos išrašu nustatyta, kad nukentėjusysis E. L. 2010 02 23 nuo savo sąskaitos šiame banke nusiėmė 1498,80 Lt. (t.1. b.l. 32-33).

Tokiu būdu neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji E. T., S. A. ir N. A. panaudoję fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Teismas laiko įrodytu ir smūgio sudavimą nukentėjusiajam į sprandą. Tai nuosekliai nurodė pats nukentėjusysis, kurio parodymais teismas tiki ir remiasi, nežiūrint į tai, kad objektyvių kūno sužalojimų nukentėjusiajam ir nenustatyta. Kaltinamojo E. T. aiškinimą, kad jis neturėjęs galimybės suduoti tokio smūgio, nes nukentėjusįjį buvo sugriebęs iš už nugaros teismas vertina kritiškai, nes suduoti žmogui per sprandą stovint už nugaros yra visos galimybės. Kita vertus fizinio smurto panaudojimas pasireiškė ir nukentėjusiojo sugriebimu už kaklo ir jo prismaugimu. Fizinio smurto intensyvumas niekaip neįtakoja veikos kvalifikacijos, tačiau į tai atsižvelgtina vertinant veikos pavojingumą.

Teismas tiki ir remiasi nukentėjusiojo parodymais ir apie tai, kad kartu su pinigine buvo pagrobti ir 1500 Lt. Apie tai nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Jo parodymų tikrumą patvirtina ir Parex banko pažyma, patvirtinanti kad tokia suma pinigų buvo paimta iš banko būtent tą pačią dieną kada buvo įvykdytas plėšimas. Neatmestina, kad kaltinamieji galėjo pinigų piniginėje ir nesurasti, nes nukentėjusiojo parodymais jis juos buvo padėjęs atskirai po vizitinėmis kortelėmis, kurių buvę labai daug. Kaltinamieji pripažino, kad nukentėjusiojo piniginę pagrobė turėdami tikslą užvaldyti joje buvusias vertybes. Pačios piniginės pagrobimo faktas neginčijamas. Tiek E. T., tiek S. A. nurodė piniginę apžiūrėję, išėmę rastus pinigus, o visa kita išmetę kartu su pinigine. Taigi kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta į piniginės su joje buvusiomis vertybėmis užvaldymą kas ir buvo padaryta.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veika pagal BK 180 str. 1 d. buvo kvalifikuota teisingai, tačiau atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis šalintinas iš kaltinimo. Duomenų, kad iš nukentėjusiojo būtų kitaip atimta galimybė priešintis nėra. Atimti galimybę priešintis galima tik esant šiai galimybei ir norui priešintis. Ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę – nukentėjusiojo apsupimą  - kaip galimybės priešintis atėmimo pasireiškimą teismas atmeta. Pirmiausia „apsupimas“ tikrai neparodo ir nereiškia galimybės priešintis atėmimą, kita vertus išnagrinėti šios bylos įrodymai nepatvirtina ir pačio apsupimo fakto. Pažymėtina, kad tik išėjus į laiptų aikštelę nukentėjusysis buvo užpultas panaudojant prieš jį fizinį smurtą.

Teismas konstatuoja, jog nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė bendrininkaudami. Pripažintina, jog dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme bendrumas pasireiškė visų kaltinamųjų suvokimu, jog daroma nusikalstama veika, kiekvieno iš jų veika vertinama kaip indėlis į nusikalstamą veiką. Vienas panaudojo fizinį smurtą, kiti užvaldo daiktus. Po to pagrobtas turtas pasidalijamas.  Kaltinamųjų bendrininkavimas pasireiškė nesant išankstinio susitarimo visiems bendrininkams esant vykdytojais.

Nukentėjusysis pareiškė šioje byloje civilinį ieškinį prašydamas priteisti 3639 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl pagrobtų vertybių bei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Prokuroras, palaikė pareikštąjį ieškinį, nurodydamas, kad neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas iki 2000 Lt. Kaltinamieji pripažino, jog savo veiksmais padarė žalą. Nurodė, jog neturtinės žalos dydis aiškiai per didelis, kartu pažymėdami, jog niekaip negalės žalos atlyginti kol neturi darbo ir pajamų. Turtinės žalos dydis įrodytas byloje esančiais ir ištirtais įrodymais, tad ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai taikant solidarinę kaltinamųjų atsakomybę. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas remiasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis.  Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į padarytosios turtinės žalos dydį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamųjų ir nukentėjusiojo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Konstatuotina, jog dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė stresą, tačiau jo atžvilgiu pavartotas fizinis smurtas nebuvo intensyvus, kūno sužalojimai jam nepadaryti. Pats nukentėjusysis nurodė, jog šiuo metu jis nejaučiąs jokių neigiamų šio nusikaltimo padarinių. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant tiek į nukentėjusiojo, tiek į kaltinamųjų turtinę padėtį neturtinės žalos dydis mažinamas iki 2000 Lt.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamųjų asmenybes. Kaltinamieji nevartojo intensyvaus fizinio smurto ir nepadarė kūno sužalojimų, tačiau faktiškai pagrobė visą vertingą nukentėjusiojo turėtą turtą, veikė sąmoningai ir kryptingai netgi suprasdami, jog ši nusikalstama veika bus išaiškinta, kas parodo jų visišką visuomenėje priimtų elgesio normų ignoravimą bei įstatymų nepaisymą, tad į šias aplinkybes atsižvelgiama parenkant bausmės trukmę.

Kaltinamųjų E. T., S. A. bei N. A. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jie prisipažino, padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje. Byloje nesurinkta jokių duomenų apie tai, kad jie nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, todėl ši aplinkybė nors ir nurodyta prokuroro nelaikoma kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia. Kita vertus nenustatyta ar alkoholio vartojimas turėjo kokios nors reikšmės šiai nusikalstamai veikai. Kaltinamieji anksčiau teisti, bausti administracine tvarka.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad anksčiau E. T., S. A. bei N. A. jau buvo ne kartą  teisti už nusikalstamų veikų padarymą, BK 27 str.1d. prasme jie yra recidyvistai, konstatuotina, kad jie tinkamų išvadų nedaro, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant jiems realias laisvės atėmimo bausmes. Vertinama ir tai, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Visų kaltinamųjų įvykdyta nusikalstama veika yra tyčinė. Nustatydamas bausmės trukmę teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nustatytas kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nusikaltimu padaryta turtinė žala neatlyginta.   Bausmės trukmė turėtų būti parenkama vadovaujantis BK 61 str. numatytomis taisyklėmis. Pripažintina, kad BK 180 str. 1d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkio paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl kaltinamiesiems skirtina mažesnė negu sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką E. T. ir S. A. įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 03 01 iki  2010 10 01.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. T. ir S. A. paliktinos tos pačios kardomosios priemonės –suėmimai, kurios panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus ir faktiškai pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo N. A. parinktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 273, 297, 298, 301, 302, 307 , str. str., teismas,-

n u s p r e n d ė :

E. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir nubausti dviejų metų laisvės atėmimu. Bausmės pradžią skaičiuoti  nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str. į E. T. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 03 01 iki 2010 10 01.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. T. palikti kardomąją priemonę –suėmimą, kurią panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir faktiškai pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę.

S. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d.,  ir nubausti dviejų metų laisvės atėmimu. Bausmės pradžią skaičiuoti  nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str. į S. A. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 03 01 iki 2010 10 01.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. A. palikti kardomąją priemonę –suėmimą, kurią panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir faktiškai pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę.

N. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d.,  ir nubausti dviejų metų laisvės atėmimu. Bausmės pradžią N. A. skaičiuoti  nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo N. A. paskirti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, kurią panaikinti pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę.

            Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš E. T., S. A. ir N. A. solidariai nukentėjusiojo E. L. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3639 (trys tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt devyni) Lt. padarytai turtinei žalai atlyginti bei 2000 (du tūkstančiai) Lt. neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtiems nuteistiesiems per tą patį terminą nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

 

Teisėjas                                                                                                             Algimantas Valantinas