Byla Nr. 1S-172-165/2016

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05847-2015-5

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,

teisėjų Laimos Garnelienės ir Rūtos Mickevičienės,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 28 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teisme 2016 m. balandžio 19 d. gautoje baudžiamojoje byloje A. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 254 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis:

– 2015 m. sausio 27 d., apie 3.25 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su bendrininkų grupe – V. N., A. R. ir M. P., V. N. stovint prie automobilio AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turint tikslą stebėti aplinką, išlupęs pakabinamos spynos lankelį ir sugadinęs duris bei sudaužęs kitų durų stiklo paketą, įsibrovė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės patalpas, iš kur pagrobė turto už 2 628,94 Eur, tokiu būdu padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2 628,94 Eur turtinę žalą;

–   be to, tuo, jog 2015 m. vasario 12 d., apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su bendrininkų grupe – su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į AB ,,Lietuvos Paštas“, (duomenys neskelbtini), patalpas bei, sulaužęs pašto saugyklos duris ir nužnybęs pakabinamos spynos lankelį, įsibrovė į pašto saugyklą, kur, nulaužęs seifo durų rankeną, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes suveikė pašto patalpoje įrengta signalizacija; taip pat, tuo, kad pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. 2015 m. vasario 12 d., apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su bendrininkų grupe – su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įsibraudamas į AB ,,Lietuvos Paštas“, (duomenys neskelbtini), patalpas, tyčia išdaužė lango stiklą 290,40 Eur vertės, sugadino saugyklos duris ir sienelę bendros 450 Eur vertės ir sugadino seifą 50 Eur vertės, tokiais veiksmais padarydamas AB ,,Lietuvos paštas“ 790,40 Eur turtinę žalą;

– dar ir tuo, jog 2015 m. vasario 18 d., apie 03.48 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su bendrininkų grupe – su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nužnybęs metalinių vartų pakabinamos spynos lankelį, sugadinęs plastikines duris ir už jų esančias grotas, įsibrovė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančias parduotuvės patalpas, iš kur pagrobė turto už 9 572, 60 Eur, tokiu būdu padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“  9 572,60 Eur dydžio turtinę žalą; ir tuo, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. 2015 m. vasario 18 d., apie 03.48 val., (duomenys neskelbtini), kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis įsibraudamas į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės patalpas, tyčia sugadino 650 Eur vertės duris, tuo padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 650 Eur turtinę žalą;

– be to, ir tuo, jog nuo 2015 m. balandžio 27 d., 17 val., iki 2015 m. balandžio 28 d., 07.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas su bendrininku grupe – D. V., esant neužrakintoms durims, įsibrovė į R. K. priklausantį garažą, iš kur pagrobė turto už 759,20 Eur, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam R. K. 759,20 Eur turtinę žalą;

– taip pat ir tuo, kad 2015 m. balandžio 29 d., apie 01 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas su bendrininku grupe – su asmeniu, prieš kurį ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, žnyplėmis nužnybęs spynos lankelį, įsibrovė į A. P. priklausantį garažą, iš kur pagrobė turto už 8 046,52 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. P. 8 046,52 Eur dydžio turtinę žalą;

– jog 2015 m. liepos 15 d., nuo 11 iki 14 val., (duomenys neskelbtini), kartu su bendrininkų grupe – su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, įsibrovė į R. P. priklausantį butą ir pagrobė tamsiame kambarėlyje, metalinėje dėžutėje, buvusius, R. P. priklausančius 10 000 Eur ir E. V. priklausančius 20 000 Eur, taip pat kambaryje buvusius, A. D. priklausančius, juvelyrinius dirbinius, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai A. D. 1 580 Eur turtinę žalą, nukentėjusiajai R. P. – 10 000 Eur turtinę žalą, o nukentėjusiajai E. V. – 20 000 Eur turtinę žalą; dar ir tuo, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. 2015 m. liepos 15 d., nuo 11 iki 14 val., (duomenys neskelbtini), kartu su bendrininkų grupė – su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, įsibrovė į R. P. priklausantį butą ir iš tamsiame kambarėlyje buvusios spintos pagrobė šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą ReckGoliath, kal. 9, Nr. (duomenys neskelbtini) – 80 Eur vertės, priklausantį L. P., tuo padarydamas nukentėjusiajam L. P. 80 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis A. A. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2015 m. liepos 22 d. buvo laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartimi A. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 10 dienų. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi kaltinamajam A. A. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 28 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

Kaltinamasis A. A. skunde, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti ir paskirti jam švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą: intensyvią priežiūrą bei 3 000 Eur užstatą. Skunde kaltinamasis, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nurodo, kad vien tik gręsiančios bausmės griežtumas, nesuteikia pagrindo taikyti suėmimą (pratęsti suėmimo terminą) neribotą laiką. Kaltinamasis pažymi, kad jis suimtas laikomas gana ilgą laiką, o veikos, kurių padarymu kaltinamas, nėra smurtinio pobūdžio. Anot kaltinamojo, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad būtina jį laikyti suimtą. Kaltinamojo nuomone, jis gali būti paleistas ir jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės. Ilgą laiką prieš jį taikomas suėmimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio ir BPK 121, 122 straipsnio nuostatoms. Kaltinamasis teigia, kad teismas tik formaliai nurodė, jog BPK 119 straipsnio tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus jam suėmimą. Kaltinamojo įsitikinimu, intensyvi priežiūra, kuri yra antra pagal griežtumą, ir užstatas, maksimaliai gali užtikrinti BPK 119 straipsnyje nustatytus tikslus, tokios rūšies kardomosios priemonės atitiktų ir proporcingumo principą. Kaltinamasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis individualią veiklą (naudotų automobilių pirkimas–pradavimas) vykdė nuo 2012 m. vasario 20 d., o nuo 2015 m. birželio pradėjo dirbti pagal darbo sutartį, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sutuoktinę, mažametį vaiką. Tokios aplinkybės, kitaip nei įvertino teismas, patvirtina jo tamprius socialinius ryšius. Taip pat kaltinamasi nurodo, kad teismas nepagrįstai suėmimą pratęsė pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes byloje nėra duomenų, jog jis būtų rengęsis ar pasikėsinęs daryti kitas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis daro išvadą, kad suėmimas pratęstas nepagrįstai, o BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam ir švelnesnes, pirmiau nurodytas, kardomąsias priemones.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo A. A. skundą atmesti.

Kaltinamojo A. A. skundas netenkintinas.

Apygardos teismas tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi BPK 119, 121 ir 122 straipsnių normų, nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Žemesnės instancijos teismas nutartyje teisingai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. A. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: iš dalies paties kaltinamojo A. A., kito kaltinamojo A. N., nukentėjusiųjų (R. P., A. D. ir kt.), liudytojų (V. A., E. S. ir kt.) parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, įvykio vietos apžiūros, kratos, vaizdo įrašų apžiūros protokolų duomenys, kita baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pastebėtina, kad nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo skunde kaltinamais, teisingai įvertino nurodytus duomenis, laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Apygardos teismas taip pat priėjo prie bylos duomenimis pagrįstos išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

Teismas spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgia ne tik į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, bet ir į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę neribotą laiką. Tačiau žemesnės instancijos teismas teisingai nurodė, kad A. A. kaltinamas ne tik nesunkių, apysunkių, pasikėsinimu padaryti apysunkę nusikalstamą veiką, bet ir sunkių nusikaltimų įvykdymu. Už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 254 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra nustatytos gana griežtos, su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. A. anksčiau yra ne kartą teistas (net 4 kartus) ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Vokietijoje, Danijoje), taip pat už analogiškus nusikaltimus nuosavybei. Be to, teismas teisingai nustatė, kad A. A. nusikaltimus, dėl kurių jam yra pareikšti kaltinimai šioje byloje, padarė esant neišnykusiam teistumui. Tokios aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamąjį A. A., patvirtina, kad jis nelinkęs paisyti visuomenėje nustatytų padoraus elgesio bei moralės normų, laikytis galiojančių teisės normų reikalavimų ir jų nepažeisti. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas tinkamai įvertino ir kaltinamojo socialinius bei šeiminius ryšius. Bylos duomenimis, A. A. vedęs, turi išlaikytinių, nuolatinę gyvenamąją vietą (savo gyvenamąją vietą kaltinamasis yra deklaravęs pas tėvus). Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi galbūt kaltinamojo padarytų nusikaltimų, ankstesnių teistumų kiekį, laiką, vietą, formuoja išvadą, kad A. A. nėra saistomas itin tampriais šeiminiais ryšiais. Kaltinamojo turimi šeiminiai ryšiai nedaro jokios teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, nesulaikė jo nuo nusikaltimų, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai ir aptariamoje byloje, padarymo. Suimtasis turėjo (-ri) verslo liudijimą, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis iš to būtų gavęs kokias nors oficialias ir pastovias pajamas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad kaltinamasis oficialiai dirbo tik nuo 2015 m. birželio, t. y. tik keletą savaičių iki jo laikino sulaikymo. Tačiau turimas darbas A. A. taip pat nesulaikė nuo veiksmų, priešingų teisei, darymo. Kaip matyti iš pareikštų kaltinimų, A. A. vieną iš jam inkriminuojamų veikų įvykdė eilinę darbo dieną, t. y. 2015 m. liepos 15 d., nuo 11 iki 14 val., (duomenys neskelbtini). Be to, įvertinus nusikalstamų veikų, kurias A. A. kaltinamas padaręs, pobūdį, teigtina, kad kaltinamasis lėšas pragyventi galbūt gaudavo nusikalstamu būdu. Byloje duomenų, kad A. A. Lietuvoje turėtų nekilnojamojo turto, taip pat nėra. Visos šios aplinkybės suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui daryti išvadą apie kaltinamojo silpnus ryšius ir su visuomene. Taigi aptarti kaltinamojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos galbūt jis padarė, pobūdžiu, kiekiu, mastu, ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, žymiai padidina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. Kita vertus, bylos duomenimis A. A. turi ketinimų išvykti iš Lietuvos. Tokia aplinkybė, vertinant ją kartu su pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su A. A. teistumais užsienyje, rodo, kad kaltinamasis galbūt turi ryšių užsienyje, gali vengti atsakyti už galbūt jo padarytus nusikalstamus veiksmus. Todėl, nepaisant to, kad kaltinamasis turi deklaruotą nuolatinę gyvenamą vietą, vedęs, turi išlaikytinių, įvertinus pirmiau ištirtų duomenų visumą konstatuotina, jog apygardos teismas priėjo prie objektyviais duomenimis pagrįstos išvados, kad A. A., siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys).

Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. A. A. inkriminuojamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir 254 straipsnio 1 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. Kaip minėta, A. A. anksčiau yra teistas už nusikaltimus nuosavybei, naujas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui. Byloje nėra duomenų, kad A. A. būtų turėjęs ilgalaikes pastovias pajamas. Kaltinamajam inkriminuotos veikos yra savanaudiško pobūdžio, galbūt padarytos veikiant kartu su bendrininkų grupe, siekiant gauti lėšų pragyventi (išlaikyti šeimą). Įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgusi į A. A. inkriminuotų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma apygardos teismui taip pat leido pagrįstai manyti, jog konkrečiu atveju nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.

Kaltinamojo A. A. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau ne kartą teistas), jo turimų socialinių ryšių tamprumo nebuvimas, galbūt kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumas (įsibraunant į patalpas, įskaitant gyvenamąsias, veikiant kartu su bendrininkų grupe), pobūdis (savanaudiško pobūdžio), sunkumas (įskaitant ir sunkius), kiekis (kaltinimai pareikšti dėl 9 veikų padarymo per gana trumpą laikotarpį), mastas (veikiant keliuose Lietuvos miestuose; nukentėjusiesiems padarant didelę turtinę žalą), leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą A. A. į laisvę ir skirti jam švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą: intensyvią priežiūrą bei užstatą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam A. A. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

Ši baudžiamoji byla 2016 m. gegužės 4 d. perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatytas teismo posėdžių grafikas  (teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2016 m. rugsėjo 20 d.). Kaip minėta, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija formuoti išvadą, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nukrypta nuo nacionalinių, tarptautinių teismų formuojamos praktikos, neturi pagrindo. Kaltinamasis suimtas ilgą laiką, tačiau anksčiau ištirtų duomenų visuma suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad A. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikaltimų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, kiekiui, mastui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamu atveju maksimalus leistinas suėmimo taikymo A. A. terminas baudžiamojo proceso metu nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Tuo tarpu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, o pagal šio teismo formuojamą praktiką, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau A. A., nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,        

n u t a r i a:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi kaltinamajam A. A. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 28 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė                                                                                             Elena Vainienė

Teisėjos                                                                                                                  Laima Garnelienė

                                                                                                                               Rūta Mickevičienė