Civilinė byla Nr. e2-138-1112/2024

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00381-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 9 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,

sekretoriaujant Karolinai Butkienei, Kristinai Sungailaitei, Eglei Paulauskienei,

dalyvaujant ieškovų D. B. ir Ž. B. atstovui advokato padėjėjui Mariui Matiukui,

atsakovės G. A. K. atstovei advokato padėjėjai Gražinai Buckei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. B. ir Ž. B. patikslintą ieškinį atsakovei G. A. K. dėl turto dalių nustatymo ir turto naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovės G. A. K. priešieškinį ieškovams D. B. ir Ž. B. dėl turto dalių ir naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo D. N., VĮ Registrų centras.

Teismas

n u s t a t ė:

Klaipėdos apylinkės teismo gautas ieškovų patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma: nustatyti buto (duomenys neskelbtini) Klaipėdos raj. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės dalis sekančiai (atestuotos matininkės parengta pastato dalių apskaičiavimo tvarka): 1) D. B. ir jo sutuoktinei Ž. B. tenka 71/100 dalis (kurią sudaro patalpos 1-1 (1/1) 1,38 kv. m. + 1-2 (1/1) 3,72 kv. m. + 1-3 (1/1) 3,11 kv. m. + 1-4 (1/1) 2,54 kv. m. + 1-5 (1/1) 27,80 kv. m. + 1-6 (1/1) 12,97 kv. m.; viso 51,52 kv. m.); 2) G. A. K. tenka 29/100 dalis (kurią sudaro patalpos 1-7 (1/1) 7,32 kv. m. + 1-8 (1/1) 13,31 kv. m.; viso 20,63 kv. m; nustatyti buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tvarką dalyje priklausančioje Ž. ir D. B. ir G. A. K. sekančiai: 1) D. B. ir Ž. B. naudojasi sekančiomis patalpomis: 1-1 (1/1) 1,38 kv. m., 1-2 (1/1) 3,72 kv. m., 1-3 (1/1) 3,11 kv. m. ir 1-4 (1/1) 2,54 kv. m., 1-5 (1/1) 27,80 kv. m. ir 1-6 (1/1) 12,97 kv. m.; viso 51,52 kv. m.); 2) G. A. K. naudojasi sekančiomis patalpomis 1-7 (1/1) 7,32 kv. m. ir 1-8 (1/1) 13,31 kv. m.; viso 20,63 kv. m.); priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad D. B. kartu su sutuoktine priklauso patalpos gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovo ir atsakovės dalys yra fiziškai atskirtos ir funkcionuoja kaip savarankiškos gyvenamosios patalpos. Nuosavybės dalys ir naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkų buvo nustatytos 1999 m. gruodžio 30 d. sutartimi. Name yra 3 atskiros patalpos, tačiau trečiosios dalies savininkei D. N. priklausanti dalis yra suformuota kaip atskiras

turtinis vienetas su atskiru registro numeriu ir su ja ginčo dėl nuosavybės dalių nustatymo nėra. Ieškovui iniciavus bylą dėl nuosavybės dalių nustatymo, nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad vienai iš savininkių D. N. atskyrus savo valdomą namo dalį suformuojant atskirą turtinį vienetą esami nuosavybės dalių paskaičiavimai neatitinka faktinės situacijos. Siekiant nustatyti ir teisiškai įregistruoti likusios dalies savininkų dalis iškilo būtinybė suformuoti atskirą turtinį vienetą butą (duomenys neskelbtini)  ir šiame turtiniame vienete nustatyti nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsižvelgiant į šią situaciją buvo parengta nauja kadastrinė bylą siekiant suformuoti atskirą turtinį vienetą – butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas, registro numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Buto (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla abiejų bylos šalių prašymu ir atsakovė šios kadastrinių matavimų pagrindu patikslino savo priešieškinio reikalavimus, todėl galima konstatuoti, kad dėl šioje kadastrinių matavimų byloje esančių duomenų ginčo nėra. Remiantis šia kadastrinių matavimų duomenų byla ieškovas kreipėsi į matininkę R. A. ir matininkė paruošė buto dalių paskaičiavimo projektą. Remiantis šiuo projektu, ieškovams priklausanti buto dalis sudaro 71/100 dalių, atsakovei – 29/100 dalis. Ieškovas yra įsitikinęs, kad šis dalių paskaičiavimo projektas atitinka nuosavybės dalis ir turi būti atlikta nuosavybės dalių teisinė registracija remiantis šiuo dokumentu.

Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodyta, kad atsakovė nesutinka su tokiu skaičiavimu, nes: 1) ieškovų atstovo paklausimas matininkui paskaičiuoti dalis teisėje yra grįstas kambarių plotų kv. m., kuriais šiuo metu faktiškai naudojasi ieškovai ir atsakovė. Ieškovas niekaip nepagrindžia, kodėl atskaitos taškas atsakovės nuosavybės daliai turte sumažinti yra faktiškai jos naudojamų patalpų plotas; 2) „sumažėjęs“ atsakovės patalpų plotas yra pakitęs ne dėl rekonstrukcijų ar kokių nors Namo pertvarkymų, tačiau dėl pakitusio teisinio reglamentavimo skaičiuojant patalpų plotą. Kitaip tariant ieškovai teigia, kad atsakovė nėra kalta dėl to, kad jos faktiškai eksploatuojamų kambarių plotai buvo perskaičiuoti ir sumažėjo. Bendras namo plotas ir atitinkamai Butą sudarančių patalpų plotai (buvo 76,9 kv. m., liko 72,15 kv. m., nes išsiminusavo 4,75 kv. m. plotas dėl ieškovų kambarių remonto). Nurodė, kad plotas nepakito dėl ieškovo nurodomo teisinio reglamentavimo pasikeitimų, tačiau, anot ieškovų, atsakovės dalis nuosavybėje ir dalis teisėje turi sumažėti. Neaišku, kodėl būtent atsakovė turi nukentėti, nors, kaip minėta, bendras gyvenamojo namo plotas nesikeitė dėl pasikeitusių teisės aktų reikalavimų plotų skaičiavimui; 3) ieškovai pateikė matininkės R. A. skaičiavimą, kur neva atsakovei tenkanti dalis nuosavybėje yra 20,63 kv. m., o Bute, kurio plotas 72,15 kv. m., tai sudaro 29/100. Su tokiu skaičiavimu negalima sutikti, nes 72,15 kv. m. : 100 x 29 = 20,92 kv. m. Ieškovo pasitelkta matininkė akivaizdžiai netinkamai ar netiksliai atliko skaičiavimus; 4) atsakovė teikia atestuoto matininko G. Z. skaičiavimus, kurie patvirtina, koks gyvenamojo namo plotas (dalis nuosavybėje) pagal dar 2020 m. rugpjūčio 28 d. Nekilnojamajame turto registre įregistruotas ir nenuginčytas idealiasias dalis teisėje priklausė kiekvienam iš tuometinių bendraturčių; patvirtina, kokios idealiosios dalys teisėje atiteko gyvenamojo namo dalyje ieškovams ir atsakovei po to, kai trečiasis asmuo atidalino savo 27/100 dalis; patvirtina, kad iki 2021 m. gruodžio 30 d. kadastrinių matavimų bendroje nuosavybėje likusios patalpos (atitinkančios Buto kambarius) sudarė 76,90 kv. m., iš kurių pagal įregistruotas dalis teisėje ieškovam atiteko 48,46 kv. m. plotas, o atsakovei – 28,44 kv. m. plotas; patvirtina, kad Buto sudarančios patalpos iš 76,90 kv. m. ploto pagal 2021 m. gruodžio 30 d. fiksuotus kadastrinius duomenis sumažėjo iki 72,15 kv. m. Iš pateiktos patalpų eksplikacijos matyti, kad šis plotų sumažėjimas įvyko ieškovų eksploatuojamuose kambariuose, ir kaip patvirtino teismo posėdžio metu ieškovų atstovas – dėl kambarių apšiltinimo, atlikto remonto. atsakovė šiuo aspektu primena, kad tokiam remontui, t. y. sumažinimui patalpų, pritarimo ieškovai iš atsakovės neprašė ir tokio pritarimo byloje nėra. Vadinasi, šitas ploto sumažėjimas turi būti minusuojamas tik iš ieškovų ploto: 48,46 kv. m. – 4,75 kv. m. = 43,71 kv. m., o atsakovės plotas daugiau nesikeičia ir lieka 28,44 kv. m.; patvirtina, kad kai Bute, kurio plotas 72,15 kv. m., ieškovų dalis nuosavybėje sudaro 43,71 kv. m., tuomet idealioji dalis teisėje yra 6058/10000; kai Bute atsakovės dalis nuosavybėje sudaro 28,44 kv. m., tuomet idealioji dalis teisėje yra 3942/10000; patvirtina, kad atsakovės atstovės pateikti idealiųjų dalių skaičiavimai yra teisingi ir gali būti naudojami alternatyviai, t. y. ieškovų idealioji dalis Bute sudaro 6058/10000 arba 4371/7215, o atsakovės dalis Bute sudaro 3942/10000 arba 2844/7215. Ieškovų prašoma palikti naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovės teisėtus interesus, todėl yra keistina dėl žemiau nurodomų teisinių ir faktinių argumentų: iš byloje esamų rašytinių įrodymų matyti, kad trečiojo asmens dalies neproporcingas atidalinimas bei vėliau ieškovų eksploatuojamų kambarių savavališkas remontas turėjo esminės reikšmės bendro turto plotų sumažėjimui bei atitinkamai ieškovų ir atsakovės dalių teisėje ir dalių nuosavybėje pasikeitimui, todėl toks žymus pokytis negali būti ignoruojamas, o naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į Ieškovų ir Atsakovų naujai paskaičiuotas turimas dalis nuosavybėje. Nustatant naudojimosi Buto patalpomis tvarką pirmiausia turi būti atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovei tenkanti dalis nuosavybėje pagal atsakovės skaičiavimus šiuo metu  Bute sudaro 28,44 kv. m., tuo tarpu ieškovų prašoma nustatyti, kad atsakovė galėtų naudotis kone trečdaliu mažesne dalimi, t. y. 20,63 kv. m. Ieškovai nesiūlo atsakovei mokėti jokių kompensacijų už siūlymą atimti atsakovei teisę naudotis jai priklausančiais beveik 7,5 kv. m. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Ieškovai siūlo ne tik sumažinti būtent Atsakovės nuosavybes teises bendrame turte, bet ir palikti jai naudotis akivaizdžiai mažiau vertinga Buto dalimi. Šiuo metu egzistuojantys bendro turto pokyčiai lemia būtinybę iš naujo tartis dėl naudojimosi tvarkos. Ieškovų pasiūlyta naudojimosi tvarka tenkina išimtinai tik ieškovų interesus ir ieškovai akivaizdžiai siekia, kad visos neigiamos pasekmės dėl bendro turto sumažėjimo tektų išimtinai tik atsakovei, o ieškovams situacija nepakistų. Ieškovų pasiūlyta tvarka nebeatitinka esamos situacijos, nesiūlo išlaikyti interesų pusiausvyros, todėl turi būti atmestina.

Atsakovė priešieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose pareiškė šiuo reikalavimus: 1) atmesti ieškovų D. B. ir Ž. B. nurodytus nuosavybės dalių paskaičiavimus ir leisti įregistruoti Patalpos (buto), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 72,15 kv. m., adresu Klaipėdos r. sav. (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: 2844/7215 dalis priklauso G. A. K., o 4371/7215 dalis priklauso D. B. ir Ž. B.; 2) atmesti ieškovų D. B. ir Ž. B. prašomą nustatyti naudojimosi tvarką ir nustatyti Patalpos (buto), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 72,15 kv. m., adresu Klaipėdos r. sav(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką sekančiai: G. A. K. atskirai nuo kitų bendraturčių naudosis patalpomis, kurios 2023 m. spalio 27 d. kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais 1-7 (13,31 kv. m.), 1-8 (7,32 kv. m.) ir 1-6 (12,97 kv. m.), viso: 33,60 kv. m. D. B. ir Ž. B. atskirai nuo kito bendraturčio naudosis patalpomis, kurios 2023 m. spalio 27 d. kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais: 1-1 (1,38 kv. m.), 1-2 (3,72 kv. m.), 1-3 (3,11 kv. m.), 1-4 (2,54 kv. m.), 1-5 (27,80 kv. m.), viso: 38,55 kv. m. Alternatyviai G. A. K. atskirai nuo kitų bendraturčių naudosis patalpomis, kurios 2023 m. spalio 27 d. kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais 1-7 (13,31 kv. m.), 1-8 (7,32 kv. m.) ir 1-6a (6,99 kv. m) patalpa, suformuota įrengiant pertvarą pagal 2023 m. liepos 7 d. paprastojo remonto schemą, viso: 27,68 kv. m. D. B. ir Ž. B. nuo kito bendraturčio naudojasi patalpomis, kurios 2023 m. spalio 27 d. kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais: 1-1 (1,38 kv. m.), 1-2 (3,72 kv. m.), 1-3 (3,11 kv. m.), 1-4 (2,54 kv. m.), 1-5 (27,80 kv. m.) ir nauja 1-6 patalpa (5,72 kv. m.), kuri sumažinta įrengiant pertvarą pagal 2023 m. liepos 7 d. paprastojo remonto schemą, viso: 44,27 kv. m. Įgyvendinant 2023 m. spalio 27 d. kadastrinių matavimų byloje patalpos, pažymėtos 1-6 (12,97 kv. m.), padalinimą į dvi patalpas – 1-6a (6,99 kv. m.) ir 1-6 (5,72 kv. m.) pagal 2023 m. liepos 7 d. paprastojo remonto schemą, suteikti leidimą atsakovei G. A. K. be bendraturčių D. B. ir Ž. B. sutikimo atlikti paprastojo remonto darbus pagal 2023 m. liepos 7 d. paprastojo remonto schemą, bei įpareigojant (solidariai) D. B. ir Ž. B. per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo pašalinti bet kokius daiktus ir įrangą iš patalpos, pažymėtos 1-6; 3) priteisti solidariai iš ieškovų D. B. ir Ž. B. atsakovės G. A. K. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus pateiktos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d., t. y. iki trečiajam asmeniui buvo atidalinta Namo dalis, Namo plotas buvo 119,96 kv. m. Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiojo asmens idealioji dalis teisėje buvo – 27/100, kas sudaro idealiąją dalį nuosavybėje – 32,39 kv. m., tačiau faktiškai trečiojo asmens naudai buvo atidalintas didesnis plotas, nei priklausiusi idealioji dalis nuosavybėje. Tiek ieškovai, tiek atsakovė sutiko, kad trečiasis asmuo atsidalintų daugiau Namo ploto, nei jam teisiškai priklausė. Atitinkamai tiek ieškovams, tiek atsakovams tenka vienodai prisiimti dėl to kylančias neigiamas pasekmes. Kai teismo sprendimu buvo atidalinta Namo dalis trečiojo asmens naudai, tuomet: a) bendroje nuosavybėje likusių Namo patalpų plotas sudarė 76,9 kv. m. (kadastrinių matavimų bylos 2014 m. lapkričio 25 d. kopijoje patalpos 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-9, 3-1, 3-2); b) iš Namo idealiųjų dalių teisėje 100 dalių buvo išminusuotos 27 dalys, todėl liko 73 dalys, todėl idealiosios dalies teisėje trupmenos vardiklis tapo 731. Tuo tarpu ieškovų ir atsakovės turimos dalys (trupmenos skaitiklis) nepasikeitė. Atitinkamai ieškovų idealioji dalis teisėje sudarė 46/73, o atsakovės idealioji dalis teisėje sudarė 27/73; c) likusios Namo dalies plotas buvo 76,9 kv. m., kur atsakovės idealioji dalis nuosavybėje sudarė – 28,44 kv. m. (skaičiavimas: 76,9 : 73 x 27); o ieškovų idealioji dalis nuosavybėje sudarė 48,46 kv. m. (skaičiavimas: 76,9 : 73 x 46). Ieškovai atliko savo naudojamos Namo dalies remontą – apšiltino sienas, įrengė papildomas pertvaras, kurio rezultate likusios Namo dalies plotas sumažėjo iki 72,15 kv. m. Tokiam remontui atsakovė sutikimo nedavė, su ja tokie remonto darbai nebuvo derinti, todėl dėl to kilusios neigiamos pasekmės – ploto sumažėjimas turi tekti tik ieškovams. Atitinkamai atsakovės idealioji dalis nuosavybėje turi išlikti nepakitusi – 28,44 kv. m., o atsakovų idealioji dalis nuosavybėje sumažėja – 43,71 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovams priklauso 43,71 kv. m bendrai valdomame 72,15 kv. m. plote, todėl ieškovų idealioji dalis teisėje sudaro 4371/7215. Atitinkamai atsakovei priklauso 28,44 kv. m. bendrai valdomame 72,15 kv. m. plote, todėl atsakovės idealioji dalis teisėje sudaro 2844/7215. Priede Nr. 1 pateikta Naujo buto kadastrinių matavimų byla. Šiuo metu ieškovai faktiškai naudoja naujo buto dalį, kuri sudaro 51,52 kv. m. plotą, nors ieškovų idealioji dalis nuosavybėje sudaro 43,71 kv. m, t. y. ieškovai naudojasi net 7,81 kv. m. daugiau, nei jiems priklauso. Šiuo metu atsakovė faktiškai naudojasi mažesne Naujo buto – tik 20,63 m., nors atsakovės idealioji dalis nuosavybėje yra 28,44 kv. m. Siekiant ištaisyti šį atsakovės, kaip bendraturtės, teisių pažeidimą, atsakovė prašo teismo pakeisti naudojimosi tvarką. Atsakovė suformulavo du alternatyvius prašymus dėl naudojimosi tvarkos: 1) atsakovei prie šiuo metu faktiškai naudojamų patalpų, Naujo buto kadastrinių matavimų byloje pažymėtos 1-7 (13,31 m²) ir 1-8 (7,32 m²), priskirti naudotis papildoma patalpa 1-6 (12,97 m²). Tokiu būdu bendras atsakovės naudojamų patalpų plotas sudarys 33,60 kv. m. Nors tuomet atsakovė naudotųsi 5,16 kv. m. daugiau, nei jai priklausanti idealioji dalis nuosavybėje, tačiau tai kompensuotų atsakovei tai, kad visos jos naudojamos patalpos yra palėpėje (su nuožulniu stogu), tad mažesnio tūrio ir naudingumo nei ieškovų naudojamos patalpos. Be to, atsakovės naudojami 1-7 ir 1-8 kambariai yra pereinami, taip pat ieškovams tenka ir virtuvės ir sanitarinio mazgo patalpos, o atsakovės patalpose jų nėra. Tad ieškovų naudojamos patalpos yra akivaizdžiai labiau vertingos, nei atsakovės. Likusias Namo patalpas: 1-1 (1,38 kv. m.), 1-2 (3,72 kv. m.), 1-3 (3,11 kv. m.), 1-4 (2,54 kv. m.) ir 1-5 (27,80 kv. m.), viso: 38,55 kv. m. paskirti naudotis ieškovams; 2) atsakovei prie šiuo metu faktiškai naudojamų patalpų 1-7 (13,31 kv. m.), 1-8 (7,32 kv. m.) priskirti naudotis dalimi 1-6 patalpos, t. y. 1-6a (6,99 kv. m.) patalpa, suformuota įrengiant pertvarą pagal atsakovės pateiktą 2023 m. liepos 7 d. paprastojo remonto schemą. Tuomet atsakovės naudojama dalis sudarytų 27,68 kv. m. plotą, t. y. atsakovė ir toliau naudotųsi 0,76 kv. m. mažiau, nei atsakovės idealioji dalis nuosavybėje (28,44 kv. m.). Tačiau tai labiau atitiktų adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje principą, o atsakovės teisių pažeidimas sumažėtų. Likusias Namo patalpas: 1-1 (1,38 kv. m.), 1-2 (3,72 kv. m.), 1-3 (3,11 kv. m.), 1-4 (2,54 kv. m.), 1-5 (27,80 kv. m.), ir 1-6 patalpa (5,72 kv. m), kuri sumažinta įrengiant pertvarą pagal atsakovės pateiktą 2023 m. liepos 7 d. paprastojo remonto schemą, viso: 44,27 kv. m. paskirti naudotis ieškovams. Kadangi Naujam butui yra suformuota atskira Nekilnojamojo turto registre tinkama įregistruoti kadastrinių matavimų byla, Naujam butui suteiktas atskiras unikalus numeris, apskaičiuotas jo bendras plotas, todėl atsakovė atitinkamai tikslina savo reikalavimų formuluotes.

Atsiliepime į patikslintus priešieškinio reikalavimus ieškovai nurodė, kad atsakovė prašo pripažinti jai teisę naudotis visa 1-6 patalpa, kuri yra ieškovų nuosavybė. Atsakovė nenurodo jokių pagrįstų teisinių ar faktinių aplinkybių, kokiu pagrindu grindžia tokį savo reikalavimą. Ieškovas tai vertina kaip siekį užvaldyti jo asmeninę nuosavybę, kurią gina Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta teisė į nuosavybės neliečiamumą. Ieškovo įsitikinimu yra akivaizdu jokių teisiškai reikšmingų pagrindų nėra nurodyta ir toks reikalavimas yra atmestinas. Atsakovė savo reikalavimą grindžia savo pačios atliktais skaičiavimais, kurie visiškai neatitinka teisinio reglamentavimo, prieštarauja Statybos įstatymui, Statybos techniniam reglamentui STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, ginčo šalių nuosavybės dokumentuose užfiksuotai situacijai ir šalių susitarimams. Argumentai ir duomenys yra parinkti selektyviai ir tendencingai ignoruojant tiek faktinius duomenis tiek ir norminius aktus. Priešieškinio pagrindu yra naudojami deklaratyvūs pareiškimai, nesudarantys pagrindo vertinti Atsakovės nurodytas aplinkybes kaip įrodymus. Ieškovas atkreipia teismo dėmesį šio turto įsigijimo dokumentus. Šį turtą ieškovai įsigijo 2014 m. lapkričio mėnesį antstolio A. Selezniovo organizuotose varžytinėse. Prie varžytinių akto Nr. S1-311809 yra pateikta lentelė, kurioje nurodytos patalpos ir savininkai, kuriems priklauso nuosavybė. Patalpa (buvęs žymėjimas 1-9) visa priklauso ieškovui D. B.. Taip pat yra pridėta ankstesnės savininkės šio turto pirkimo pardavimo sutartis. Atsakovės siekis užvaldyti dalį ieškovui priklausančio turto (patalpą 1-6) yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovė nėra pateikusi ir šios nuosavybės įsigijimo dokumentų. Būtina atkreipti dėmesį į šio pastato savininkų 1999 m. gruodžio 30 d. pasirašytą notarinę naudojimosi tvarkos sutartį. Šioje sutartyje, kurios viena iš šalių yra atsakovė G. A. K. yra nustatyta (Sutarties 3.3 punktas), kad „G. A. K. 27/100 dalys gyvenamojo namo ir tai daliai tenkantys kiemo statiniai. G. A. K. naudosis mansardoje esančiomis patalpomis kambariais, plane žymimais 3-2(13,86 kv. m.), 3-1(18,07 kv. m.) ir įėjimu į namą ir laiptais į antrą aukštą“. Šioje Sutartyje yra užfiksuota dar viena svarbi šiai bylai aplinkybė – Sutarties 3 straipsnyje yra užfiksuota „Mes, V. V. N. ir G. A. K., kuriuos atstovauja Darius Overlingas ir G. V., susitariame sudaryti gyvenamojo namo dalių perskaičiavimą. Mums žinoma, kad įteisinus gyvenamojo namo priestatą, kuriam dokumentai nepateikti, gali pakisti bendras plotas ir gyvenamojo namo dalys bendroje dalinėje nuosavybėje gali nebeatitikti“. Notariškai patvirtinta sutartis yra prima facie įrodymas, jog atsakovei jau 1999 metais buvo žinoma, jog faktinės proporcijos gali neatitikti ir patvirtino, jog įsipareigoja sudaryti namo dalių perskaičiavimą. Šie faktai patvirtina, kad atsakovei buvo žinomos aplinkybės dėl priestato ir dalių perskaičiavimo būtinybės.

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimuose nurodė, kad Registrų centras, būdamas Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytoju ir vykdydamas jam įstatymu pavestas funkcijas, viešojo administravimo veiksmais nekuria, nekeičia ir nepanaikina tarp civilinių teisinių santykių subjektų susiklosčiusių teisinių santykių turinio. Taip pat nurodė, kad Ž. B. kreipėsi į Registrų centrą su 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymu siekdama įrašyti naujai suformuoto nekilnojamojo turto kadastro objekto - buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos r. sav. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre. Kadastro tvarkytojas 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. SPR5-16880 (14.4 E) prašymą atmetė, kadangi naujai suformuoto buto elektroninė kadastro duomenų byla neatitiko teisės aktų reikalavimų, t. y. buto byla suformuota iš patalpų, pažymėtų plane nuo 1-1 iki 1-6 (51,52 kv. m), nesutapo su viso pastato kadastro duomenų byla, t. y. pagal namo eksplikaciją butą sudaro patalpos nuo 1-1 iki 1-6, 3-1, 3-2 (72,15 kv. m). Ieškovas kreipėsi į Registrų centrą su 2022 m. rugsėjo 6 d. prašymu (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 32584525) įrašyti nekilnojamojo daikto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre. Kadastro tvarkytojas 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. SPR5-19801 (14.4 E) ieškovo prašymą atmetė, nurodydamas, kad jau yra priimtas Kadastro tvarkytojo 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. SPR5- 16880 (14.4 E) atsisakyti įrašyti tuos pačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis ar juos pakeisti tų pačių dokumentų pagrindu.

Trečiasis asmuo D. N. atsiliepime nurodė, kad jos turto dalis suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir ginčo jo dalių nėra. 

Teismo

Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 114,50 kv. m. (toliau – Namas). Namo kadastro duomenys nustatyti 2021 m. gruodžio 30 d. Nekilnojamojo turto registre į 46/100 dalis Namo nuo 2022 m. gegužės 20 d. įregistruotos D. B. ir Ž. B. nuosavybės teisės, 2014 m. lapkričio 20 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. Sl-311809 ir 2022 m. balandžio 30 d. Deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą (registruojama, kai atlikta statinio bendroji ekspertizė) Nr. ACCE-30-220430-01689 pagrindu. Nuosavybės teisė į 27/100 dalis Namo nuo 1999 m. gruodžio 30 d. įregistruotos G. A. K., 1991 m. liepos 16 d. Dovanojimo sutarties Nr. 2515 ir 1999 m. gruodžio 30 d. Statinio dalių perskaičiavimo sutarties Nr. M-19396 pagrindu. 

Nekilnojamojo turto registre į Name esantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. gegužės 11 d. įregistruotos D. N. nuosavybės teisės, 2009 m. kovo 12 d. Dovanojimo sutarties Nr. K1AK- 2000, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 31 d. dalinio sprendimo c. b. Nr. 2- 46-729/2019 ir 2021 m. balandžio 12 d. Deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą, kai atlikta statinio ekspertizė Nr. (duomenys neskelbtini)210412-00349 pagrindu. Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 31 d. daliniu sprendimu c. b. Nr. 2-46-729/2019 nusprendė atidalinti atsakovei D. N. iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., dalį (patalpas) – pirmame aukšte esančius tambūrą (Nr. 2-1, 5,95 kv. m. ploto), virtuvę (Nr. 2-2, 5,70 kv. m. ploto) ir du kambarius ( Nr. 2-3, 14,06 kv. m. ploto ir 2-4, 6,08 kv. m. ploto) bei mansardoje esantį kambarį (Nr. 2-5, 15,41 kv. m. ploto) pagal 2016 metų UAB „Vakarų architektūra“ parengtą projektą Nr. VA-2016-209_TP, šią namo dalį priskiriant asmeninei D. N. nuosavybei.

Byloje taip pat nustatyta, kad 1999 m. gruodžio 30 d. G. V., V. V. N. ir G. A. K. susitarė dėl gyvenamojo namo dalių perskaičiavimo pakitus pastato plotui (padidėjus iki 118,57 kv. m.) G. V. atlikus namo rekonstrukciją ir nustatė, kad G. A. K. tenka 27/100 gyvenamojo namo dalys ir atsakovė naudojasi mansardoje esančiomis patalpomis: kambariai, plane pažymėti 3-1 (18,07 kv. m.), 3-2 (13,86 kv. m.) ir įėjimu į namą ir laiptais į antrą aukštą. G. V. turi 46/100 dalis namo ir naudojasi patalpomis: kambariu 1-1, dušu 1-2, tualetu 1-3, koridoriumi 1-4, mansardoje esančiu kambariu 1-9, ir įėjimu į gyvenamąjį namą per koridorių, žymimą 1-4. 2006 m. gruodžio 20 d. sutarties 1.2.1 punkte nustatyta, kad 46/100 dalių Namo pirkėjas naudosis nusipirkta Namo dalimis: kambarys, žymimas 1-1 (30,70 kv. m.), dušu 1-2 (3,07 kv. m.), tualetu 1-3 (3,37 kv. m.), koridoriumi 1-4 (4,19 kv. m.), mansardoje esančiu kambariu 1-9 (13,55 kv. m.), ir įėjimu į gyvenamąjį namą per koridorių, žymimą 1-4.

Į bylą pateikti duomenys, kad 2021 m. birželio 6 d. išduotas leidimas atlikti Namo rekonstrukciją pagal 2020 m. parengtą rekonstrukcijos projektą. Byloje nustatyta, kad ieškovui D. B. 2021 m. rugpjūčio mėnesį surašytas privalomas nurodymas, kuriame nurodyta, kad statyba atitinka esminius projekto sprendinius, tačiau nustatyti neesminiai statinio projekto pažeidimai – statinio fasade užfiksuotos durys ir mediniai aptvėrimai virš rekonstruojamos statinio dalies mansardiniame aukšte. 2022 m. balandžio 29 d. statinio ekspertizės akte nurodyta, kad dviejų butų gyvenamojo namo 1A1p (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., atitinka esminius projekto sprendinius ir projekto sprendinius, lemiančius statinio atitiktį Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams.

Dėl turto dalių nustatymo

Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre užfiksuoti gyvenamojo namo bendro ploto pasikeitimai (plotas iš 119,96 kv. m. sumažėjo iki 114,50 kv. m), dėl to šalims iškilo būtinybė perskaičiuoti bendraturčių valdomas pastato nuosavybės dalis bei iš naujo nustatyti naudojimosi pastatu tvarką tarp jo bendraturčių. 

Ieškovas nurodydamas priežastį perskaičiuoti nuosavybės dalis nurodė teisės aktų pasikeitimus, t. y. pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.24 punktą į patalpų plotą neįskaitomi pastogėse esančių patalpų plotai ir plotai po laiptais gyvenamose patalpose, kai jų aukštis nuo grindų iki lubų ar laiptų apačios mažesnis kaip 1,6 m. Atsakovė nurodė, kad Namo plotas pasikeitė dėl ieškovų atliktų remonto, šiltinimo darbų. Su abiejų šalių argumentais sutiktina tik iš dalies.

Byloje ir nekilnojamojo registro duomenų nustatyta, kad 1997 m. vasario 27 d. Namo plotas nustatytas 119,96 kv. m. Iš 2021 m. gruodžio 31 d. kadastro bylos matyti, kad Namo plotas yra 114,50 kv. m. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovų naudojamų patalpų plotas dėl atliktų remonto darbų nuo 56,27 kv. m. sumažėjo iki 51,52 kv. m., t. y. 4,75 kv. m. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovės naudojamos patalpos dėl teisės aktų pasikeitimo pagal kadastrinius matavimus sumažėjo nuo 31,93 kv. m. iki 20,63 kv. m. Trečiojo asmens patalpos pagal atliktus kadastrinius matavimus yra padidėjusios pagal 2021 m. gruodžio 31 d. kadastrinius matavimus iki 42,35 kv. m. (pagal 1999 m. gruodžio 30 d. susitarimą buvo 31,76 kv. m.). Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad Namo bendro ploto pasikeitimas yra visų trijų įvykių pasekmė (119,96 kv. m. - 11,3 kv. m. +10,59 kv. m. - 4,75 kv. m. = 114,50 kv. m.).

Šalys teisminio proceso metu sutarė dėl naujų kadastrinių matavimų atlikimo ir vieno turtinio vieneto, likusio po trečiojo asmens atidalijimo, suformavimo. Į bylą pateikta MB „Kasiukai“ parengta kadastrinių matavimų byla, 2023 m. spalio 27 d. suderinta su VĮ Registrų centru, kurioje nurodyta, kad buto Klaipėdos r. sav. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 72,15 kv. m., bute 8 patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti, ši teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 472 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo.

Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo (CK 4.47 straipsnis). 1991 m. liepos 16 d. sutartyje, pagal kurią atsakovė įgijo nuosavybės teisę į dalį Namo, nurodyta, kad atsakovei dovanojama 31/100 namo dalis, atsakovei naudojimuisi pereina patalpos 1-7-7.32/6.54 kv. m. ir 1-8-13.31/4.76 kv. m. (sutarties 3, 7 punktai). Pagal 1999 m. gruodžio 30 d. susitarimą nustatyta, kad šalių susitarime nurodytas viso Namo patalpų bendras plotas nurodytas 118,57 kv. m., iš kurių 31,93 kv. m. paskaičiuota atsakovei pagal jos naudojamų patalpų 3-1 ir 3-2 plotus. Teismas atkreipia dėmesį, kad visų bendraturčių nuosavybės dalys buvo nustatytos ir iš esmės atitiko bendraturčių faktiškai naudojamas patalpas ir jų plotus. Šios sąlygos buvo perkeltos ir bendraturčiui parduodant savo nuosavybės dalį kitiems asmenims (2006 m. gruodžio 20 d. sutartis, turto pardavimo iš varžytinių aktas) bei ieškovams įsigyjant nuosavybės teisę į dalį bendro naudojimo patalpų. 

Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (redakcija nuo 2018 m. vasario 24 d.) 147.2.3 punkte nustatyta, kad skaičiuojant pastato vidaus plotus neįskaičiuojami plotai, kurie yra pastato patalpų, kurios žemesnės kaip 1,6 m. Teismo vertinimu, šiuo atveju teisės aktų pasikeitimas ir jo pagrindu pasikeitęs palėpės patalpų ploto skaičiavimas negali būti pagrindu sumažinti ieškovo turimą nuosavybės dalį. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakovės naudojamos patalpos iš esmės nepasikeitė ir nors žemesnės nei 1,6 m. patalpos nebeskaičiuojamos į bendrą ir naudingą Namo plotą, tačiau faktiškai ir toliau naudojamos atsakovės. Teismo nuomone, šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad 1999 m. turto dalys buvo nustatytos atsižvelgiant į visų bendraturčių naudojamą tuo metu buvusį Namo plotą, taip pat į tai, kad trečiasis asmuo gavęs abiejų šalių sutikimą atsidalino iš esmės didesnį plotą nei buvo nustatyta idealioji nuosavybės dalis, todėl atsakovė negali turėti lūkesčio išlaikyti iš esmės tokį pat Namo plotą, kuris buvo nurodytas 1999 m. gruodžio 30 d. sutartyje. Teismas pažymi, kad negali vadovautis atsakovės pateiktais matininko skaičiavimais, nes juose nėra atsižvelgiama į visas aplinkybes, dėl kurių suformuoto nekilnojamojo daikto plotas pakito. Teismo vertinimu, nustatant Buto dalis pagal atsakovės pateiktus reikalavimus būtų iš esmės pažeista bendraturčių interesų pusiausvyra ir ieškovų teisėti lūkesčiai.

Teismo

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatas, sprendžia, kad ieškovų reikalavimas nustatyti buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės dalis pagal matininkės parengtą pastato dalių apskaičiavimo tvarką tenkintinas, o atsakovės priešpriešinis reikalavimas dėl turto dalių nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Šioje byloje abu bendraturčiai prašė teismą nustatyti naudojimosi namu tvarką, nes patys dėl naudojimosi tvarkos nesusitaria. Remiantis CK 4.81 straipsnio 1 dalimi namo bendraturčiams gali būti nustatyta naudojimosi konkrečiomis atskiromis izoliuotomis namo patalpomis tvarka, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos A. T. 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1).

Šiuo atveju abi bylos šalys prašė nustatyti naudojimosi bendra nuosavybe tvarką, kurią prašant nustatyti buvo atsižvelgiama į dalis, turimas bendrosios nuosavybės teise. Išsprendus teisinį ginčą dėl bendrosios nuosavybės dalių ir atmetus atsakovės argumentus ir reikalavimus dėl nuosavybės dalių nustatymo, teismas konstatuoja nėra teisinio pagrindo nustatyti atsakovės prašomas nustatyti naudojimosi alternatyvias tvarkas. Teismo vertinimu, tenkinus atsakovės reikalavimus būtų pažeisti kitų bendraturčių teisėti interesai ir nuosavybės neliečiamumo principas.

Ieškovo prašoma nustatyt tvarka iš esmės atitinka tą pačią kaip ir 1999 m. gruodžio 30 d. susitarimu nustatytą naudojimosi tvarką, tačiau atsižvelgiant į tai, kad konkrečių naudojamų patalpų plotai pasikeitė tiek dėl teisės aktų reikalavimų, tiek dėl atliktų remonto darbų, taip pat trečiajam asmeniui atsidalijus nuo bendros nuosavybės, teismas vertina, kad tikslinga nustatyti iš naujo bendraturčių naudojimosi Butu tvarką, patikslinant pasikeitusias aplinkybes. Teismo nuomone, naujos naudojimosi tvarkos nustatymas nepaliks prielaidų kilti tolesniems bendraturčių konfliktams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos A. T. 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi teismo vertinimu jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Byloje gauti duomenys, kad ieškovai byloje patyrė 2100 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 214 Eur žyminiam mokesčiui apmokėti. Atsakovė byloje pateikė duomenis, kad patyrė 1410 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 220 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti ir 200 Eur išlaidų matininko paslaugoms apmokėti.

Bylos procesinė baigtis yra iš esmės palanki ieškovams. Teismo vertinimu, ieškovų išlaidos advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių mokėtinų už advokato padėjėjo paslaugas dydžių, taip pat į bylą pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Atsižvelgiant į proceso trukmę, pareikštų reikalavimų kiekį ir turinį, bylos sudėtingumą, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 2 314 Eur, priteistinos iš atsakovės G. A. K. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas patyrė 47,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. 

Patikslinti priešieškinį atmesti.

Nustatyti buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės dalis taip: D. B. ir Ž. B. tenka 71/100 dalis, G. A. K. tenka 29/100 dalis.

Nustatyti buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tvarką taip: 1) D. B. ir Ž. B. naudojasi šiomis patalpomis: 1-1 (1,38 kv. m.), 1-2 (3,72 kv. m.), 1-3 (3,11 kv. m.), 1-4 (2,54 kv. m.), 1-5 (27,80 kv. m.) ir 1-6 (12,97 kv. m.), iš viso 51,52 kv. m.; 2) G. A. K. naudojasi šiomis patalpomis: 1-7 (7,32 kv. m.) ir 1-8 (13,31 kv. m.), iš viso 20,63 kv. m.

Priteisti iš atsakovės G. A. K. ieškovams D. B. ir Ž. B. 2 314 Eur (du tūkstančiai trys šimtai keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės G. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47,58 Eur (keturiasdešimt septyni eurai, 58 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei už procesinių dokumentų siuntimą, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja         Jolanta Jasutienė