Administracinė byla Nr. I-5143-821/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03033-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiškėjui R. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. K. su skundu ir jo papildymu (b. l. 1, 7) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 25 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde nurodo, kad 2017-07-21 apie 9.00 val. jam išėjus iš gyvenamosios kameros Nr. 82 pasivaikščioti į kiemelį, į kamerą užėjo Lukiškių TI-K atliekantis ūkio darbus nuteistasis, kuris tyčia sugadino jam priklausantį televizorių ir pavogė tris pakelius cigarečių „LD Red“, dvi skutimosi kasetes „Gillette Fusion“, dezodorantą „Old Spice“. Dėl to su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir Seimo kontrolierių, po šių kreipimųsi susilaukė grasinimų, buvo priverstas atsisakyti savo rašytų skundų.
Mano, kad be jo žinios Lukiškių TI-K negalėjo įleisti pašalinių asmenų į jo kamerą. Šiuo metu yra priverstas atsisakyti pasivaikščiojimų kiemelyje, laisvalaikio kambario, nes jaučiasi nesaugus dėl kameroje paliekamų savo asmeninių daiktų.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 13–16) paaiškina, kad 2017-06-16 pareiškėjas Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje pirko tris pakelius cigarečių LD Red bei kitas prekes.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nenurodo, kuo konkrečiai pasireiškė skunde minimas spaudimas jo atžvilgiu bei grasinimai, neįvardija konkrečių Lukiškių TI-K pareigūnų, kurie galimai grasino su juo susidoroti.
Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą laiko nepagrįstu bei traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės sąskaita.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamasis skunde nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad sugadintas televizorius priklausė Lukiškių TI-K, vaizdo įrašus administracija saugo 5 paras, negalėjo nurodyti pareigūno, kuris grasino su juo susidoroti.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 25 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjo teigimu, tiek turtinę, tiek neturtinę žalą jis patyrė dėl neteisėtų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos veiksmų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs (žr. pvz., administracinę bylą Nr. A17–1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146–1527/2012 ir kt.).
Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. liepos 21 d. apie 9.00 val., tuo metu, kai jis išėjo pasivaikščioti į kiemelį, iš kameros Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo pavogti jam priklausantys daiktai, kurių bendra vertė yra 25 Eur (trys pakeliai cigarečių „LD Red“, dvi skutimosi kasetės „Gillette Fusion“ ir dezodorantas „Old Spice“). Pareiškėjo nuomone, tai atsitiko dėl netinkamo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų vykdymo.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) ir su jo įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai.
Bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis (BVK 10 str.).
Bendrąsias nuteistųjų teises reglamentuoja BVK 11 str., pagal kurį nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka: 1) gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta; 2) kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną, visuomeninę ar tarptautinę organizaciją, taip pat kitas įmones, įstaigas ir organizacijas; 3) gauti medicinos pagalbą ir 4) gauti teisinę pagalbą. Specialiąsias nuteistųjų teises nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys BVK skyriai.
Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.
Lukiškių TI-K nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 (2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 1R-239 redakcija), 8 punkte nustatytos Lukiškių TI-K funkcijos: Užtikrinti įstatymų nustatytą įstaigoje laikomų nuteistųjų apsaugą, priežiūrą ir šių asmenų izoliavimo reikalavimus; organizuoti įstaigoje laikomų nuteistųjų ir į įstaigą besikreipiančiųjų asmenų priėmimą ir kt.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 16 d. Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje pirko tris pakelius cigarečių „LD Red“ už 8,10 Eur (3 vnt. x 2,70 Eur) (b. l. 17–18), kitų galimai dingusių daiktų vertę patvirtinančių dokumentų pateikti negalėjo, nurodydamas (b. l. 7), kad dezodorantą „Old Spice“ ir skutimosi kasetes „Gillette Fusion“ savanoriškai pateikė kratos metu, tačiau skutimosi kasetės, kaip ir daug kitų daiktų, nebuvo įrašytos į kratos metu savanoriškai pateiktų objektų apyrašą ir nurodė apytikslią šių daiktų kainą.
Taip pat nustatyta (b. l. 26–30), kad pareiškėjas su 2017 m. liepos 24 d. skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl galimai 2017 m. liepos 21 d. jo pavogtų daiktų, o 2017 m. liepos 25 d. gauti rašytiniai pareiškėjo prašymai (reg. Nr. 29-2315 ir Nr. 7.40(23)-996) nenagrinėti jo skundų ir atsakymų nepateikti. Lukiškių TI-K 2017 m. liepos 26 d. raštu Nr. 96-3437 informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 20 str. 1 d. 7 p. jo 2017 m. liepos 24 d. skundų Nr. 29-2305 ir Nr. 29-2315 nagrinėjimo procedūra nutraukiama. Pareiškėjo teiginiai dėl priverstinio skundų atsisakymo vertintini kritiškai, nes jis nei savo skunde teismui, nei teismo posėdyje negalėjo nurodyti pareigūno, kuris grasino su juo susidoroti, be to, nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė toks grasinimas.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas.
Pareiškėjo teiginiai, kad į kamerą, tuo metu, kai jis buvo išėjęs pasivaikščioti, negalėjo būti įleisti jokie kiti pašaliniai asmenys, atmestini kaip nepagrįsti, nes ūkio darbus atliekantis nuteistasis, atėjęs apžiūrėti pareiškėjo televizoriaus, kameroje buvo ne vienas, jį stebėjo prižiūrėtojas (b. l. 2, 20).
Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad ginčo atveju ankščiau paminėtų aplinkybių, suponuojančių turtinę ir neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų, kad jis turėjo skunde išvardintus daiktus (cigarečių pirkimo faktas prieš mėnesį iki nagrinėjamų įvykių), kurie dingo jį išvedus pasivaikščioti į kiemelį, ir kad dėl daiktų dingimo atsakingi Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnai, – nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos darbuotojų neteisėtos veikos ir žalos fakto. Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Iveta Pelienė