Civilinė byla Nr. 3K-3-492/2006

Procesinio sprendimo kategorijos:

11.9.5; 16.2.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Antano Simniškio (pranešėjas) ir Algimanto Spiečiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Schneidersohne Baltija“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Schneidersohne Baltija“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. Š. prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo pagal atsakovo 2005 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. P-05-01, į darbą negrąžinti, taip pat priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2005 m. birželio 4 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo, vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. gruodžio 1 d. šalys sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti UAB „Schneidersohne Baltija“ direktoriumi, tačiau realiai jis direktoriaus funkcijų nevykdė. 2005 m. kovo 3 d. atsakovas jam įteikė įspėjimą, kad darbo sutartis su juo bus nutraukta nuo 2005 m. gegužės 2 d. pagal DK 129 straipsnį dėl bendrovėje vykdomų darbo organizavimo ir struktūrinių pertvarkymų, o 2005 m. gegužės 9 d. įteikė įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo patikslinimą, kuriuo įspėjimo terminas pratęstas iki 2005 m. birželio 3 d. Atsakovo 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. P-05-01 darbo sutartis buvo nutraukta, o atleidimo data perkelta iki 2005 m. birželio 3 d. Ieškovo nuomone, darbo sutartis DK 129 straipsnio pagrindu nutraukta neteisėtai, nes atsakovo nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis - darbo organizavimo ir struktūriniai pertvarkymai, susiję direktoriaus pareigybės panaikinimu - negalėjo būti vertinama kaip svarbi ir pakankama darbo sutarties nutraukimui DK 129 straipsnio pagrindu, kadangi dėl šių pertvarkymų ieškovas galėjo atlikti darbo sutartimi prisiimtas funkcijas, suformuota valdyba neperimtų ieškovo atliekamų pareigų. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas nevykdė pareigos ieškoti galimybių perkelti jį į kitą darbą ir, esant jo sutikimui, perkelti į kitą darbą. Ieškovo teigimu, neteisėtas atleidimas iš darbo jam sukėlė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, sugadino jo, kaip specialisto, įvaizdį, todėl atsakovas privalo atlyginti neturtinę žalą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2004 m. gruodžio 1 d. šalys sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas priimtas dirbti atsakovo direktoriumi. 2005 m. vasario 28 d. ieškovui buvo įteiktas įspėjimas, kad nuo 2005 m. gegužės 2 d. darbo sutartis bus nutraukta pagal DK 129 straipsnį dėl bendrovėje vykdomų darbo organizavimo ir struktūrinių pertvarkymų. 2005 m. gegužės 9 d. ieškovui buvo įteiktas įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo patikslinimas, kuriuo įspėjimo terminas pratęstas iki 2005 m. birželio 3 d. Atsakovo 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. P-05-01 darbo sutartis su ieškovu nutraukta, o atleidimo data perkelta iki 2005 m. birželio 3 d. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo vienintelis akcininkas 2005 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą sudaryti bendrovės valdybą, išrinkti valdybos narius, patvirtinti naują įstatų redakciją ir panaikinti bendrovės direktoriaus pareigybę, paskirstant jos funkcijas bendrovės prekybos vadovams. Atsakovo generalinis direktorius 2005 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. P-02-02a įsakė, panaikinus direktoriaus pareigybę, perskirstyti darbo funkcijas tarp generalinio direktoriaus pavaduotojos ir prekybos vadovų, o 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-03-01 patvirtino įmonės pareigybių sąrašą. 2005 m. rugpjūčio 10 d. įregistruoti pakeisti bendrovės įstatai, numatantys, kad bendrovėje valdymo organai yra valdyba ir bendrovės vadovas (generalinis direktorius). Teismas konstatavo, kad atsakovo įmonėje buvo atlikti struktūriniai pertvarkymai: panaikinta direktoriaus pareigybė, kurią užėmė ieškovas, ir nuspręsta, kad įmonės veikla  yra įmanoma be šios pareigybės. Teismas atsižvelgė į ieškovo paaiškinimus, kad jo funkcijos įmonėje buvo neapibrėžtos, jis neatliko įmonės vadovo funkcijų, o rūpinosi prekių tiekimu, klientų paieška. Atsižvelgdamas į šalių sulygtą didelį darbo užmokestį (22 500 Lt per mėnesį) ir į tai, kad bendrovės akcininkas nusprendė, jog ieškovo atliekamą darbą galės atlikti prekybos vadovai, teismas konstatavo, kad ieškovo palikimas darbe ekonomiškai būtų nenaudingas įmonei, darytų jai didelius nuostolius. Teismas sprendė, kad įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminai nebuvo pažeisti ir kad atsakovas realiai neturėjo galimybės pasiūlyti ieškovui kito darbo. Teismas nurodė, kad atsakovas tinkamai atliko darbo sutarties nutraukimo procedūrą, todėl neturtinės žalos ieškovui nepadarė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškinį patenkinti: pripažino ieškovo darbo sutarties nutraukimą pagal atsakovo 2005 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. P-05-01 neteisėtu; ieškovo į darbą negrąžino, laikė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu; priteisė iš atsakovo ieškovui 221 142,50 Lt už priverstinės pravaikštos laiką bei 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kolegija atsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, kad darbo sutarties nutraukimo su ieškovu priežastis buvo tai, kad direktoriaus funkcijos, nurodytos darbo sutartyje, nebuvo faktiškai vykdomos ir, atitinkamai, direktoriaus pareigybė buvo neefektyvi ir nebereikalinga, dėl to atsakovui atsirado būtinybė vykdyti struktūrinius pertvarkymus - panaikinti direktoriaus pareigybę ir jos funkcijas paskirstyti kitiems darbuotojams. Kolegija pažymėjo, kad ieškovo darbo funkcijos buvo apibrėžtos darbo sutarties 3 ir 4 dalyse, t. y. ieškovas įsipareigojo atsakyti už vadovavimą įmonei „Schneidersohne Baltija“, vadovauti įmonės padaliniui Latvijoje bei atstovauti įmonei kartu su prokuristu ar kitu įmonės direktoriumi, jei toks direktorius įmonėje yra. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad įrodinėdamas aplinkybę, jog ieškovo darbo funkcijos buvo paskirstytos kitiems darbuotojams, atsakovas pateikė prekybos vadovo pareigybinių instrukcijų redakcijas, buvusias iki atsakovo vykdytų struktūrinių pertvarkymų, bei šios instrukcijos pakeitimus įvykus pertvarkymams. Įvertinusi šias instrukcijas, kolegija darė išvadą, kad realiai ieškovo darbo sutartyje numatytos direktoriaus funkcijos prekybos vadovams nebuvo paskirstytos, kadangi prekybos vadovams nebuvo pavesta vadovauti įmonei, jai atstovauti, t. y. nebuvo suteikta bendrovės vadovo funkcijų. Įvertinusi bylos medžiagą, kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti ir tai, jog ieškovo darbo funkcijos buvo perduotos direktoriaus pavaduotojai. Kolegija sprendė, kad darbdavio atlikti struktūriniai pertvarkymai byloje surinkta medžiaga ekonomiškai nepagrįsti, objektyviai nesąlygojo darbo apimčių sumažėjimo ir neįgalino darbdavio pertvarkyti darbo organizavimą. Šią išvadą kolegija padarė atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, jog direktoriaus pareigybė egzistavo trumpą laiką, faktiškai ieškovui pradėjus dirbti, nesuteikus darbo sutartyje aptarto darbo, neatlikus šio darbo ekonominio įvertinimo, nuspręsta naikinti direktoriaus pareigybę. Kolegijos vertinimu, atsakovas ieškovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai: sudaręs darbo sutartį bei joje apibrėžęs konkrečias darbo funkcijų ribas, atsakovas nesuteikė ieškovui galimybės vykdyti darbo funkcijas pilnoje apimtyje, praėjus nepilnai dviems mėnesiams po darbų priėmimo iš buvusio direktoriaus darbdavys atliko formalų pertvarkymą - panaikino direktoriaus pareigybę, realiai neperskirstydamas ieškovo darbo funkcijų kitiems darbuotojams, neatlikus pakeitimo įmonės steigimo dokumentuose. Kolegija sprendė, kad ieškovo darbas ta apimtimi ir turiniu, į kurį jis buvo priimtas, išliko ir tai sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovas iš darbo yra atleistas be teisėto pagrindo. Kolegija pripažino, kad grąžinus ieškovą į darbą bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Kolegija nurodė, kad DK 140 straipsnyje numatyta išmoka ieškovui yra išmokėta atleidimo iš darbo dieną, todėl nepriteistina. Atsižvelgusi į tai, kad darbdavys ieškovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai - nesuteikė galimybės atlikti visas darbo sutartyje aptartas funkcijas, suklaidino ieškovą pasiūlydamas vadovaujantį darbą, tačiau jo nesuteikdamas, neteisėtai atleido iš darbo - kolegija sprendė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, susijusiais su tuo, kad paliko vadovaujantį darbą panašaus profilio įmonėje, tikėdamasis pastovaus ir ilgalaikio darbo atsakovo įmonėje. Kolegija ieškovo patirtą neturtinę žalą įvertino 2000 Lt.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Schneidersohne Baltija“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 30 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė DK 129 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 44, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-356/2004, Nr. 3K-3-238/2005. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškovo atleidimo pagrindą susiejo su ieškovo tinkamumu eitoms pareigoms, o ne pačios pareigybės reikalingumu. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad akcininko sprendime buvo numatyti du bendrovės struktūros pertvarkymo aspektai: 1) bendrovės valdymo organų struktūros pakeitimas, įvedant naują kolegialų organą - valdybą; 2) bendrovės valdymo struktūros, t. y. bendrovės vadovybės ir administracijos pertvarkymas, siekiant padidinti jų darbo efektyvumą. Kasatorius nurodo, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti atliekami ir šių pertvarkymų pasėkoje atitinkamos pareigybės gali būti naikinamos nepriklausomai nuo pareigybės egzistavimo laiko, taip pat laiko, kiek tose pareigose dirbo konkretus darbuotojas, be to, apeliacinės instancijos teismas nevertino to, kad direktoriaus pareigybė bendrovėje egzistavo nuo 2000 metų. Kasatorius pažymi, kad esminis kriterijus struktūrinius pertvarkymus pripažinti svarbia priežastimi darbo sutarčiai nutraukti yra ne asmeninės darbuotojo savybės ar aplinkybės, kiek darbuotojas turėjo galimybių šias savybes pademonstruoti darbdaviui, o objektyvios aplinkybės - kad darbuotojo funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų, tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad po ieškovo atleidimo nebuvo priimtas naujas darbuotojas tokioms pačioms pareigoms. Kasatoriaus teigimu, darbo sutarties nutraukimo su ieškovu priežastis buvo tai, kad direktoriaus funkcijos, nurodytos darbo sutartyje, nebuvo faktiškai vykdomos ir, atitinkamai, direktoriaus pareigybė buvo neefektyvi ir nebereikalinga, todėl jis - kasatorius būtų nuolat patyręs nepagrįstų darbo užmokesčio išlaidų. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino, kokia iki struktūrinių pertvarkymu buvo bendrovės struktūra ir kaip ji pakito. Kasatorius taip pat pažymi, kad nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 44, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse struktūrinių pertvarkymų mastas nėra įvardinamas kriterijumi, pagal kurį sprendžiama, ar struktūriniai pertvarkymai buvo realūs.

2. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias juridinių asmenų valdymo organų sampratą ir kompetenciją, nustatytą CK 2.81, 2.82 straipsniuose, Akcinių bendrovių įstatymo 19, 37 straipsniuose. Kasatorius nurodo, kad ieškovo priėmimo į darbo metu bendrovės vadovas - generalinis direktorius - nebuvo atšauktas, tuo tarpu direktorius bendrovės vadovavimo funkcijų neturėjo ir negalėjo turėti, nes tokia darbo sutarties nuostata būtų prieštaraujanti CK ir ABĮ, be to, direktoriaus pareigybė niekada nebuvo įrašyta į bendrovės steigimo dokumentus. Kasatorius pažymi, kad darbo sutartyje buvo pabrėžta, kad ieškovas įsipareigoja vadovauti bendrovei ir jos padaliniui Latvijoje bei atstovauti įmonei kartu su prokuristu ar kitu direktoriumi. Kasatoriaus nuomone, tai reiškia, kad ieškovas nebuvo priimtas bendrovės vadovo pareigoms ir niekada nebuvo Bendrovės valdymo organu - vadovu, darbo sutartimi jam suteiktų vadovavimo ir atstovavimo funkcijų pagal sutartį negalėjo vykdyti savarankiškai, o tik kartu su prokuristu ar kitu direktoriumi. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad, nesutikdamas su darbo sąlygų pakeitimu, ieškovas turėjo teisę vadovaujantis DK 297 straipsniu kreiptis į teismą.

3. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio ir 331 straipsnio 4 dalies normas, netinkamai vertino įrodymus, taip pat nepateikė jokių argumentų, kodėl tam tikri įrodymai nebuvo vertinami ir (ar) atmesti: teismas nevertino kasatoriaus pateiktų įrodymų, kad direktoriaus pareigybė bendrovėje egzistavo nuo 2000 metų ir ieškovas, pradėdamas dirbti, perėmė darbus iš buvusio direktoriaus; kad ieškovo darbo sutartyje nurodytoms funkcijoms atlikti užtenka mažiau darbuotojų.

4. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino pirmosios instancijos teismo padaryto CPK 307 straipsnio 2 dalyje nustatytų principų pažeidimo. Kasatorius pažymi, kad 2005 m. lapkričio 10 d. prašyme dėl termino pateikti apeliacinį skundą atnaujinimo ir apeliacinio skundo priėmimo ieškovas nurodė termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastį - apeliacinio skundo padavimą ne tam teismui (ne pagal teismingumo taisyklės). Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, kad teismas nemato svarbių priežasčių, dėl kurių reikėtų atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau, nepaisant to, teismas terminą atnaujino dėl kitų priežasčių, kurių apeliantas nenurodė. Kasatoriaus teigimu, terminas paduoti apeliacinį skundą buvo atnaujintas neteisėtai, todėl apeliacinis procesas šioje byloje prasidėjo neteisėtai ir turėjo būti nutrauktas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas R. Š. prašo kasacinį skundą atmesti. Ieškovo manymu, atsakovas neįrodė jo - ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovo teigimu, jo darbo sutartimi sulygtos funkcijos buvo atsakovo vadovo, tačiau atsakovas jų neužtikrino, taip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Atmestini kasatoriaus teiginiai, kad jo - ieškovo darbo funkcijos buvo tapačios anksčiau direktoriaus pareigose dirbusio asmens darbo funkcijoms, taip pat, kad ieškovo darbo funkcijos turėtų būti traktuojamos kitaip, nei nurodyta darbo sutartyje. Ieškovo nuomone, atsakovo nurodyti struktūriniai pertvarkymai negalėjo būti pripažinti svarbiomis priežastimis panaikinti jo - ieškovo užimtą pareigybę ir nutraukti darbo sutartį, atsakovas neįrodė ieškovo turėtų vykdyti darbo funkcijų perdavimo kitiems atsakovo darbuotojams. Ieškovo teigimu, yra nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad jo palikimas dirbti ekonomiškai būtų nenaudingas įmonei, darytų jai didelius nuostolius. Ieškovas nurodo, kad sprendimas dėl jo užimtos pareigybės panaikinimo buvo priimtas pažeidžiant atsakovo valdymo organų kompetenciją, be to, toks sprendimas priimtas nedelsiant po to, kai ieškovas pareiškė nepasitenkinimą nesudarymu sąlygų dirbti sutartą darbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

2004 m. gruodžio 1 d. šalys sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas priimtas dirbti atsakovo direktoriumi. Ieškovo darbo funkcijos buvo apibrėžtos darbo sutarties 3 ir 4 dalyse, t. y. ieškovas įsipareigojo atsakyti už vadovavimą įmonei „Schneidersohne Baltija“, vadovauti įmonės padaliniui Latvijoje bei atstovauti įmonei kartu su prokuristu ar kitu įmonės direktoriumi, jei toks direktorius įmonėje yra. Faktiškai ieškovas įmonės vadovo funkcijų neatliko, o rūpinosi prekių tiekimu, klientų paieška. Atsakovas nesuteikė ieškovui galimybės visa apimtimi vykdyti darbo sutartyje apibrėžtas darbo funkcijas. Atsakovo vienintelis akcininkas 2005 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą sudaryti bendrovės valdybą, išrinkti valdybos narius, patvirtinti naują įstatų redakciją ir panaikinti bendrovės direktoriaus pareigybę, paskirstant jos funkcijas bendrovės prekybos vadovams. Atsakovo generalinis direktorius 2005 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. P-02-02a įsakė, panaikinus direktoriaus pareigybę, perskirstyti darbo funkcijas tarp generalinio direktoriaus pavaduotojos ir prekybos vadovų, o 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-03-01 patvirtino įmonės pareigybių sąrašą, pagal kurį įmonėje nėra direktoriaus pareigybės. 2005 m. vasario 28 d. ieškovui įteiktas įspėjimas, kad nuo 2005 m. gegužės 2 d. darbo sutartis bus nutraukta pagal DK 129 straipsnį dėl bendrovėje vykdomų darbo organizavimo ir struktūrinių pertvarkymų. 2005 m. gegužės 9 d. ieškovui įteiktas įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo patikslinimas, kuriuo įspėjimo terminas pratęstas iki 2005 m. birželio 3 d. Atsakovo 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. P-05-01 darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta DK 129 straipsnio pagrindu dėl bendrovėje vykdomų darbo organizavimo ir struktūrinių pertvarkymų, atleidimo data perkelta į 2005 m. birželio 3 d. Atsakovas neturėjo galimybės pasiūlyti ieškovui kito darbo.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

DK 129 straipsnis suteikia darbdaviui teisę nutraukti savo iniciatyva neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju dėl svarbių priežasčių - darbovietės struktūrinių pertvarkymų. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti kompetentingo organo sprendimu ir būti realūs. Jeigu dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų, tai darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį. Sprendimą dėl įmonės struktūrinių pertvarkymų darbdavys, išskyrus teisės aktų numatytus atvejus, turi teisę priimti savarankiškai. Teismas, nagrinėjantis ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, nėra įgalintas vertinti įmonės struktūrinių pertvarkymų tikslingumą ir pagrįstumą, o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar įmonės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Konkrečios pareigybės panaikinimas įmonės organizacinės struktūros pakeitimų pasėkoje, sukeliantis darbuotojų skaičiaus sumažinimą, gali būti pripažįstamas svarbia darbuotojo, kuris dirba panaikintose pareigose, atleidimo iš darbo priežastimi.

Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, ieškovo priėmimo į darbą metu pas atsakovą, be kitų pareigybių, buvo šios bylos aspektu reikšmingos generalinio direktoriaus ir direktoriaus pareigybės. Atsakovo vienasmenis valdymo organas yra generalinis direktorius. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad ieškovas dirbo atsakovo direktoriaus pareigose. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą kasacine tvarka, vadovaujasi tokia žemesniųjų instancijų teismų nustatyta faktine bylos aplinkybe (CPK 353 straipsnio 1 dalis), taip pat pažymi, kad jos egzistavimą patvirtina ieškovo 2005 m. balandžio 27 d. rašto atsakovui, rašyto tuo metu, kai šalis dar siejo darbo santykiai, turinys (b. l. 16,17). Šios bylos atveju konstatavimui, kokiose pareigose dirbo ieškovas, darbo funkcijų turinys reikšmės neturi. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis pas atsakovą „vadovo“ pareigybės nebuvo (b. l. 55).

Byloje nustatyta, kad konkreti ieškovo atleidimo iš darbo priežastis buvo direktoriaus pareigybės, kurioje dirbo ieškovas, panaikinimas. Dėl to visi ieškovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai, kuriuose akcentuojamas atsakovo sprendimas sudaryti bendrovės valdybą ir jo priežastinis ryšys su ieškovo atleidimu iš darbo, nagrinėjamos bylos išsprendimui yra nereikšmingi.

Byloje nustatyta, kad atsakovo vienintelis akcininkas 2005 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą sudaryti bendrovės valdybą, išrinkti valdybos narius, patvirtinti naują įstatų redakciją ir panaikinti bendrovės direktoriaus pareigybę, paskirstant jos funkcijas bendrovės prekybos vadovams. Atsakovo generalinis direktorius 2005 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. P-02-02a įsakė, panaikinus direktoriaus pareigybę, perskirstyti darbo funkcijas tarp generalinio direktoriaus pavaduotojos ir prekybos vadovų, o 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-03-01 patvirtino įmonės pareigybių sąrašą, pagal kurį įmonėje nėra direktoriaus pareigybės. Šios byloje nustatytos aplinkybės neįgalino bylą nagrinėjusius teismus pripažinti, kad direktoriaus pareigybė buvo panaikinta tam nekompetentingo atsakovo valdymo organo sprendimu.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, liudijančių apie direktoriaus pareigybės, kurioje dirbo ieškovas, panaikinimo fiktyvumą. Tokios faktinės aplinkybės bylą nagrinėję teismai ir nenustatė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad atsakovo atlikti struktūriniai pertvarkymai byloje surinkta medžiaga yra ekonomiškai nepagrįsti, objektyviai nesąlygojo darbo apimčių mažėjimo ir neįgalino darbdavio pertvarkyti darbo organizavimą, peržengė savo įgalinimų ribas.

Spręsdamas, kad ieškovo darbo funkcijos, nurodytos darbo sutarties 3 ir 4 dalyse (atsakyti už vadovavimą įmonei, vadovauti įmonės padaliniui Latvijoje bei atstovauti įmonei kartu su prokuristu ar kitu įmonės direktoriumi, jei toks direktorius įmonėje yra) realiai nebuvo perskirstytos, apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tokių funkcijų pobūdį, į tai, kad jos yra būdingos įmonės valdymo organui. Akivaizdu, kad panaikinus tokias funkcijas turėjusią direktoriaus pareigybę, vadovavimo įmonei bei jos padaliniui Latvijoje ir atstovavimo įmonei funkcijas vykdo atsakovo valdymo organai. Bylos duomenys nepatvirtina, kad po ieškovo atleidimo iš darbo tokios funkcijos pas atsakovą nebuvo vykdomos. Dėl to teisėjų kolegija minėtą apeliacinės instancijos teismo išvadą pripažįsta nepagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismo nurodytas argumentas, kad ieškovo darbas ta apimtimi ir turiniu, į kurį ieškovas buvo priimtas, išliko, nedavė apeliacinės instancijos teismui pagrindo ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, nes ieškovas iš darbo yra atleistas ne dėl to, kad atitinkamos darbo funkcijos pas atsakovą iš viso nebeatliekamos, o dėl to, kad dėl struktūrinių pertvarkymų atitinkamoms darbo funkcijoms atlikti pakanka mažiau darbuotojų.

Vertinant atsakovo atliktą struktūrinį pertvarkymą - direktoriaus pareigybės panaikinimą, kaip atsakovo darbo sutarties su ieškovu nutraukimo priežastį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai yra svarbi priežastis, sudaranti pagrindą atsakovui nutraukti darbo sutartį su ieškovu DK 129 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškinio dalį dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, netinkamai taikė DK 129 straipsnį ir be pagrindo pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu bei jo naudai priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas be teisėto pagrindo pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, yra pagrindas konstatuoti, kad neturinę žalą ieškovo naudai apeliacinės instancijos teismas priteisė taip pat nesant tam teisėto pagrindo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo negrindė aplinkybe, jog neturtinė žala jam padaryta tuo, kad atsakovas nesuteikė galimybės atlikti visas darbo sutartyje aptartas funkcijas ir tuo klaidino ieškovą. Bylos duomenys nepatvirtina, kad dėl to ieškovas iš tikrųjų būtų patyręs nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ar pan. Dėl to konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priteisdamas ieškovo naudai neturtinės žalos atlyginimą netinkamai taikė DK 248 straipsnio 4 punktą, 250 straipsnį.

Kasacinio skundo argumentai, kuriuose teigiama apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias juridinių asmenų valdymo organų sampratą ir kompetenciją, yra abstraktūs. Teigdamas apie juos, o taip pat apie nurodomus CPK 185 straipsnio, 331 straipsnio 4 dalies pažeidimus, kasatorius kasaciniame skunde nenurodo jų esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei įtakos apskųsto sprendimo teisėtumui, todėl tokie kasacinio skundo argumentai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino pirmosios instancijos teismo padaryto CPK 307 straipsnio 2 dalyje nustatytų principų pažeidimo, kasatorius kasaciniame skunde nenurodo CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto kasacijos pagrindo sudėties elementų, todėl toks kasatoriaus teiginys taip pat nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Dėl nustatytų materialinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Jį panaikinus, paliktinas galioti byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Naikinant apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš ieškovo priteistina atsakovo naudai 5462,85 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. žyminis mokestis, kurį atsakovas turėjo sumokėti ir sumokėjo už kasacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 4 dalis, 93 straipsnis). Kaip matyti iš mokėjimo nurodymo (b. l. 193), atsakovas už kasacinį skundą sumokėjo 5588,11 Lt žyminį mokestį, t. y. sumokėjo 125,26 Lt žyminio mokesčio daugiau, nei numato įstatymai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 4 dalis), todėl permokėtas žyminis mokestis atsakovui grąžintinas. Atsakovo prašymas priteisti jo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, netenkintinas, nes atsakovas nepateikė tokių jo turėtų išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose dydį patvirtinančių įrodymų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti. Palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovo R. Š. (duomenys neskelbtini) 5462,85 Lt (penkis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt du Lt ir 85 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Schneidersohne Baltija“ (j. a. k. 111613233) naudai.

Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Schneidersohne Baltija“ (j. a. k. 111613233) 125,26 Lt (šimtą dvidešimt penkis Lt ir 26 ct) permokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2006 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0483 AB SEB Vilniaus banke.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Juozas Šerkšnas

Antanas Simniškis

Algimantas Spiečius