Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-01-12][nuasmenintas sprendimas byloje][I-5236-629-2016].docx
Bylos nr.: I-5236-629/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 193400979 atsakovas
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188656838 pareiškėjas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl valstybės tarnybos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Valstybės tarnyba
Kiti tarnybiniai ginčai
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-5236-629/2016

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05993-2015-7)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.8; 3.21

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. spalio 3 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Agnei Viršilaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. M. dėl sprendimo panaikinimo,

 

n u s t a t ė:

 

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovė) 2015 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 1P-877 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorei J. M. (b. l. 1–4).

Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Šalčininkų kelio posto inspektorė J. M. prieš pradėdama darbą tinkamai nepatikrino savo darbo vietos ir tuo neužtikrino, kad šioje vietoje nebūtų nereikalingų ar muitinės pareigūnams draudžiamų turėti muitinės posto teritorijoje daiktų, neužtikrino tvarkos darbo vietoje ir šia savo veika (neveikimu) pažeidė teisės aktų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Už padarytą tarnybinį nusižengimą buvo nuspręsta J. M. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Kadangi J. M. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos valdymo organo – Jaunimo komiteto narė, buvo kreiptasi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą su prašymu leisti skirti J. M. tarnybinę nuobaudą, tačiau atsakovė sutikimo nedavė, motyvuodama tuo, jog darbdavio sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą J. M. nepagrįstas, nes pareigūnė tarnybinio nusižengimo nepadarė.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota teismų praktika, pabrėžė, jog profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus.

Muitinės departamentas taip pat atkreipė dėmesį, jog J. M. Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nare tapo jau pradėjus tarnybinį patikrinimą, o apie tai, kad ji tapo renkamojo valdymo organo – Jaunimo komiteto nare – Muitinės departamentas buvo informuotas jau priėmus sprendimą dėl J. M. skirtinos nuobaudos. Muitinės departamento nuomone, šios aplinkybės patvirtina, jog J. M. nuobaudą ketinama skirti ne dėl jos dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, nes nusižengimo atlikimo metu pareigūnė nepriklausė profesinei sąjungai, o jos nare tapo jau pradėjus tarnybinio patikrinimo procedūrą. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodė nė vienos J. M. diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės, taip pat nenurodė, kokia konkrečiai su profesine sąjunga susijusia aktyvia veikla, net ir nebūdama jos nare, užsiėmė ši muitinės pareigūnė, dėl kurios būtų pagrindas diskriminuoti būtent J. M.. Pareiškėjo teigimu, atsakovė šiuo atveju vertino pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją ir galimai piktnaudžiaudama užimama padėtimi. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą J. M. ketinama skirti dėl jos narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Muitinės departamento nuomone, nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų atžvilgiu.

Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 45–48).

Atsakovė pripažįsta, kad ji nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Paaiškino, kad, pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, vadovavosi ne tik Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 p., suteikiančiu teisę teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Taisyklių 26 p. nustatyta, kad komisijos išvada dėl padaryto nusižengimo nėra privaloma įstaigos vadovui, kuriam suteikta teisė skirti tarnybinę nuobaudą. Atsakovės teigimu, kadangi Taisyklėse nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas toks sprendimas, todėl dėl tarnybines nuobaudos skyrimo įstaigos vadovas sprendžia, vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais, tarnybinio patikrinimo medžiaga ir kita turima informacija, įskaitant ir Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2015 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 1P-877 pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą motyvais.

Pabrėžė, kad pagrindinis Taisyklių tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti muitinės pareigūnų tarnybinių nusižengimų aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos. Atsakovės manymu, nagrinėjamu atveju komisija netinkamai ir neobjektyviai įvertino faktus, patikrinimą atliko tendencingai, bei nesilaikė pagrindinių Taisyklių principų ir tikslų, o pareigūnė tarnybinio nusižengimo nepadarė. Komisija netinkamai atliko tyrimą, nesiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, nevertino posto inspektorės J. M. paaiškinimuose išdėstytų motyvų.

Pasak atsakovės, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, ji vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Darbdavys net ir gavęs informaciją apie neteisėtus ne profesinės sąjungos narės Kauno teritorinės muitinės viršininkės G. L. veiksmus jos atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros net nepradėjo, nors privalėjo tai padaryti. Atsakovės teigimu, pareiškėjas savo veiksmais toleravo ir skatino muitinės pareigūnų, kurie yra profesinės sąjungos nariai, pažeidžiamumą, bei siekė parodyti pareigūnams, kad priklausydamas profesinei sąjungai pareigūnas tampa nesaugus ir pažeidžiamesnis kitų, nepriklausančių profesinei sąjungai muitinės pareigūnų, atžvilgiu.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė prašymą tenkinti, remdamasi pastarajame išdėstytais argumentais.

Atsakovės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 67, 69).

Prašymas tenkintinas.

Ginčas kilęs dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nesutikimo skirti Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorei tarnybinę nuobaudą teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Muitinės departamento generalinis direktorius 2015 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1B-777 sudarė komisiją Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų, tarp kurių ir J. M., galimiems tarnybiniams nusižengimams tirti (b. l. 5).

Minėta komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorės J. M., atliekančios pareigas Šalčininkų kelio poste, veiksmų, 2015 m. lapkričio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-2267 konstatavo, kad J. M., 2015 m. spalio 2 d. 0.00–4.00 val. paskirta dirbti 3 namelyje esančioje 5 darbo vietoje, prieš pradėdama darbą tinkamai nepatikrino savo darbo vietos ir tuo neužtikrino, kad šioje vietoje nebūtų nereikalingų (darbo vietoje nenaudojamų) ar muitinės pareigūnams draudžiamų turėti muitinės posto teritorijoje daiktų, neužtikrino tvarkos darbo vietoje, nes minėtoje darbo vietoje (šiukšlių dėžėje) 2015 m. spalio 2 d. apie 1.34 val. buvo aptikti šioje darbo vietoje niekam nepriklausantys, nereikalingi (nenaudojami) pinigai, kurie viršija 25 procentų pareiginės algos dydžio pinigų sumą. Komisija padarė išvadą, kad šia savo veika (neveikimu) J. M. pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 3B-37, 23.6 p. 23.6.1, 23.6.5 p. nuostatas, Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-285, 7.17, 7.21 p. reikalavimus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888, 9.10 p., Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Komisija pasiūlė J. M. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 6–20).

Kadangi J. M. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narė, išrinkta Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos renkamojo valdymo organo – jaunimo komiteto – nare (b. l. 26), Muitinės departamentas kreipėsi į atsakovę, prašydamas duoti sutikimą už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti J. M. tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 27).

Atsakovė 2015 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 1P-877 nurodė, kad J. M. tarnybinio nusižengimo nepadarė, todėl sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagristas (b. l. 28–29).

Pažymėtina, kad Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute (toliau – ir Statutas) muitinės pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, nėra tiesiogiai numatytos papildomos garantijos dėl jiems skiriamų drausminių nuobaudų. Nuorodų dėl profesinės sąjungos dalyvavimo muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procese nėra ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme bei Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėse. Tai reiškia, kad įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas principas, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus. Pažymėtina, kad tokį aiškinimą atitinka Statuto 16 str. 3 d. nuostata, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Taigi nagrinėjamu atveju profesinės sąjungos dalyvavimą tarnybinės nuobaudos skyrimo muitinės pareigūnui procedūroje reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 str., kurio 2 d. nustatyta, kad darbuotojams įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, būtinas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs įstaigos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo), turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl jo atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių (pvz. 2004 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004; 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-748/2006; 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007; 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-900/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012 ir kt.).

Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje. Todėl darytina išvada, kad šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga. Kita vertus, ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (LVAT 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, skundžiamo sprendimo motyvus bei atsakovės atsiliepime pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, jog byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog J. M. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jos narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje. Atkreiptinas dėmesys, jog J. M. prašymą tapti profesinės sąjungos nare pateikė tą pačią dieną, kai buvo sudaryta komisija jos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, todėl tarnybinis patikrinimas niekaip negali būti siejamas su jos veikla profesinėje sąjungoje. Atsakovės argumentai dėl nuobaudų neskyrimo kitiems pareigūnams, kurie nėra profesinės sąjungos nariai, šiuo atveju taip pat negali sudaryti pagrindo konstatuoti J. M., kaip profesinės sąjungos narės, diskriminavimo, kadangi atsakovės nurodomų pareigūnų ir J. M. situacijos skiriasi.

Pažymėtina, kad atsakovė nurodo, jog nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą pareikštas todėl, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai, neįvertinus visų faktinių aplinkybių, t. y. atsakovė nagrinėjamu atveju vertino tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, nors tokia teisė jai nėra suteikta. Tai patvirtina ir Kolektyvinės sutarties 27.3 p., kuriame nustatyta, jog spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Šios pozicijos taip pat nepaneigia ir Taisyklių 33 p., pagal kurį pareigūnams – profesinių sąjungų atstovams – be kita ko, suteikta teisė teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Taigi atsakovės argumentai niekaip nepagrindžia aplinkybės, kad J. M. tarnybinę nuobaudą siekiama skirti dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje.

Pažymėtina, kad nepagrįstas ir neteisėtas atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti muitinės pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, tarnybinę nuobaudą trukdo Muitinės departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia teisėtą šios institucijos interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą, t. y. viešąjį interesą. Pabrėžtina, kad pareigūno dalyvavimas profesinės sąjungos renkamojo organo veikloje nesukuria ir negali jam sukurti jokių privilegijų prieš įstatymus, negali pažeisti asmenų lygybės prieš įstatymą principo ir negali būti priedanga išvengti tarnybinės atsakomybės už padarytą tarnybinį nusižengimą.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės 2015 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 1P-877 pateiktas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorei J. M. yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (taikytina iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 89 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str.,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti visiškai.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2015 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 1P-877 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobauda Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorei J. M..

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                                           Arūnas Kaminskas

 

 

  Irena Paulauskienė

 

 

  Milda Vainienė