VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atstovams Anai Gutinai, advokatei Dovilei Greblikienei, advokato padėjėjui Arnoldui Puodžiui,

atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams Vilmai Adamavičiūtei, Giedrei Debetinaitei-Puzarienei, advokatui Virgilijui Kaupui, Povilui Šalaševičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja UAB „Vilniaus energija“ 2016-01-20 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2015-12-22 nutarimą Nr. O3-672; 2) panaikinti Komisijos                       2015-12-23 nutarimą Nr. O3-681.

Paaiškino, kad Komisija 2015-10-30 nutarimu konstatavo pareiškėjos įvykdytus pažeidimus vykdant Komisijos reguliuojamą veiklą bei įpareigojo pareiškėją per 5 darbo dienas pašalinti nustatytus pažeidimus, t. y. pateikti Reguliavimo apskaitos sistemos laisvos formos aprašą (toliau – ir RAS aprašas) ir audituotą Metinę atskaitomybę. Komisija ginčijamu 2015-12-22 nutarimu konstatavo, esą pareiškėja pažeidė atitinkamas Energetikos įstatymo, Šilumos ūkio įstatymo, Šilumos kainų nustatymo metodikos, Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo, Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklių nuostatas, nes: 1) nepateikė metinės atskaitomybės su audito išvada už 2014 metus; 2) nepateikė papildytų 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. nuomojamo ir nuosavo ilgalaikio turto sąrašų. Dėl konstatuotų pažeidimų Komisija nutarė skirti pareiškėjai 600 000 Eur baudą. Komisija dėl 2015-12-22 nutarime nepagrįstai konstatuotų pažeidimų papildomai priėmė 2015-12-23 nutarimą dėl padaryto pažeidimo pašalinimo termino nustatymo, kuriuo pareiškėją per 5 darbo dienas įpareigojo pašalinti 2015-12-22 nutarime nepagrįstai konstatuotus pažeidimus.

Teigia, kad pareiškėja pateikė Komisijos prašomus dokumentus ir informaciją nustatytais terminais ir toje apimtyje, kiek to buvo prašoma laikantis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjos teigimu, Komisija, reikalaudama iš pareiškėjos pateikti RAS aprašą ir audituotą metinę atskaitomybę iki                2015-09-30, pati, tuo tarpu, ne tik kad per 7 mėnesius nesugebėjo pareiškėjai suteikti metodinės pagalbos, bet dar ir keitė Komisijos priimamus teisės aktus, darančius įtaką RAS aprašo ir Metinės atskaitomybės rengimą bei jos auditavimą. Tuo tarpu pareiškėja dėjo visas pastangas bendradarbiauti su Komisija, informuodavo Komisiją atskirais raštais apie kylančius nesklandumus, pažymėjo, kad metinės atskaitomybės auditas gali trukti 7-8 mėnesius, o reikiami teisės aktai buvo priimti tik 2015 m. gegužės mėn. Be to, tik 2015-11-24, t. y. jau po protokolo dėl metinės atskaitomybės ir kitos reikalautos informacijos nepateikimo surašymo, Komisija atsakė į kai kuriuos bendrovės teiktus klausimus, tiesiogiai susijusius su RAS aprašo ir metinės atskaitomybės rengimu, pagal naujuosius Metodikos reikalavimus.

Pareiškėjos teigimu, skundžiamu 2015-12-22 nutarimu paskirta 600 000 Eur bauda yra neproporcingai didelė, ši bauda nėra kompensacinio pobūdžio, t. y. ja siekiama vienareikšmiškai nubausti už tariamą teisės aktų pažeidimą. Pažymėjo, kad Komisija, skirdama ekonominę sankciją, privalo taikyti baudžiamosioms byloms identišką įrodinėjimo standartą, t. y. teisės pažeidimą tirianti institucija turi būti visiškai įsitikinusi tuo, kad subjektas pažeidimą padarė, o esant bet kokioms abejonėms dėl tam tikrų aplinkybių egzistavimo, jos privalo būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl Komisija kiekvieno atskiro nepagrįstai konstatuoto pažeidimo atveju turėjo nustatyti ir įvertinti reguliuojamos veiklos pažeidimo sudėties elementus taip pat kitus Energetikos įstatymo 36 straipsnyje numatytus sankcijos skyrimui keliamus reikalavimus, o būtent: nustatyti ar pareiškėjas atliko teisei priešingus veiksmus, nustatyti pareiškėjo kaltę, sankcijos skyrimo senaties terminą. Nagrinėjamu atveju, Komisija kiekvieno atskiro pažeidimo sudėties elementų nedetalizavo ir jų neįrodinėjo.

Komisija, įpareigodama pareiškėją iki 2015-09-30 pateikti audituotą metinę atskaitomybę, tinkamai neįvertino visų aplinkybių, įskaitant savo nepagrįstą neveikimą bei delsimą priimti reikiamus teisės aktus, pasikeitusio reguliavimo sudėtingumą bei metodinės pagalbos neteikimą pareiškėjai, pirmą kartą taikančiai naująjį reguliavimą. Todėl pati Komisija pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus objektyvumo, proporcingumo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir atsakomybės už priimtus sprendimus principus ir netinkamai nustatė audituotos Metinės atskaitomybės pateikimo terminą. Pažymėjo, kad tik Komisijai 2015-05-07 paskelbus Rekomendacijų galutinę redakciją, jau              2015-05-19 Lietuvos audito rūmų audito komitetas išleido „Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos atskaitomybės ataskaitų audito metodines gaires“ (toliau – ir LAR gairės). Taigi, pareiškėja realiai negalėjo parengti nei galutinės RAS aprašo, nei metinės atskaitomybės versijos, kol nebuvo išleista galutinė Rekomendacijų redakcija ir LAR gairės, nes nežinojo, kaip ir kokia tiksliai apimtimi reikės naujuosius reguliavimo pakeitimus įgyvendinti. Todėl Metinės atskaitomybės nepateikimas nustatytais terminais yra tiesiogiai ir neatsiejamai susijęs ir su Komisijos netinkamu, nepagrįstu, uždelstu ir metodinės pagalbos teikimu.

Daro išvadą, kad Komisija neįrodė savo teisės iš pareiškėjos reikalauti audituotos Metinės atskaitomybės iki 2015-09-30 ir pareiškėjos pareigos ją pateikti nurodytu terminu. Dokumentų pateikimo termino praleidimas atsirado ne dėl pareiškėjos kaltės, t. y. tyčios ar neatsargumo, bet iš esmės dėl Komisijos neteisėtų veiksmų ir kitų aplinkybių sutapimo. Priežastinis ryšys tarp pareiškėjos veiksmų ir sukeltų padarinių (termino praleidimo) ir kaltė (pareiškėjos tyčiniai ar neatsargūs veiksmai) nėra ir negali būti nustatyti, todėl, skundžiamas 2015-12-22 nutarimas dalyje dėl audituotos Metinės atskaitomybės nepateikimo nustatytais terminais, turi būti panaikintas.

Nurodo, kad Komisijos nustatytas 5 dienų terminas pažeidimui pašalinti yra neprotingas. Komisija suteikė pareiškėjai terminą pažeidimui pašalinti nuo 2015-10-30 iki 2015-11-06. Kadangi pareiškėja nepašalino pažeidimo, Komisija 2015-11-13 surašė Protokolą dėl pažeidimo, o 2015-12-22 – skundžiamą 2015-12-22 nutarimą, kurio pagrindu skyrė 600 000 eurų baudą. Komisija, skirdama 5 darbo dienų terminą pažeidimui pašalinti nei 2015-10-30 nutarime dėl pažeidimo, nei skundžiamame 2015-12-22 nutarime jokiomis aplinkybėmis ar argumentais nepagrindė, kodėl būtent 5 darbo dienų terminas yra protingas. Be to, per tokį terminą neįmanoma parengti metinės atskaitomybės, ji rengiama apie 7-8 mėnesius. Anot pareiškėjos, 2015-10-30 nutarimas dėl pažeidimo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl Komisija neturėjo pagrįsto pagrindo priimti skundžiamo 2015-12-22 nutarimo ir skirti ekonominę sankciją, kol nėra galutinai atsakyta į klausimus, ar Komisija pagrįstai ir teisėtai reikalavo audituotos metinės atskaitomybės pateikimo.

Pareiškėjos teigimu, Komisija nepagrįstai iš pareiškėjos reikalavo teisės aktais nenumatytos kaupti informacijos ir dokumentų. Komisija, skundžiamu 2015-12-22 nutarimu įpareigojo pareiškėją pateikti Komisijai 2014 m. Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų likučių sąrašą, nurodant informaciją pagal Komisijos sudarytas ir pridėtas specialiai šiam atvejui parengtas lenteles, kurių rengimo nenumato jokie teisės aktai. Anot pareiškėjos, negalima (draudžiama) iš ūkio subjektų reikalauti teisės aktais neprivalomos rengti informacijos ar įpareigoti rengti teisės aktuose nenumatytus dokumentus ar informacijos rinkmenas. Todėl Komisija viršijo jai suteiktus įgaliojimus, reikalaudama iš pareiškėjos užpildyti prašomą informaciją, kurių rengimo pateiktu formatu ar pjūviu nenumatė jokie teisės aktai.

Komisija netinkamai įvertino su tariamu pareiškėjos pažeidimu susijusias pasekmes: Komisija neteisėtai sulygino vartotojų interesus su valstybės viešuoju interesu. Neigiamų pasekmių šiame etape nėra konstatuota ir skundžiamas 2015-12-22 nutarimas priimtas pareiškėjos patikrinimo eigoje, t. y. nesant konstatuotų kokių nors Energetikos įstatyme ir kituose pareiškėjo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų reguliuojamos veiklos pažeidimų, todėl neaišku, kodėl Komisija skyrė ekonominę sankciją, o ne, pavyzdžiui, įspėjimą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nustato Komisijos teisę gauti informaciją iš energetikos įmonių, kuri yra reikalinga Komisijos funkcijoms vykdyti, o energetikos įmonėms – pareigą skelbti teisės aktuose nurodytą informaciją, taip pat teikti visus patikrinimui atlikti būtinus dokumentus, elektroniniu būdu tvarkomus duomenis bei kitą informaciją. Komisija patvirtino naują Metodikos redakciją, kuri įsigaliojo nuo 2014-01-01, pagal Metodikos naujos redakcijos 47 punktą, ūkio subjektas, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui (finansiniams metams), ne vėliau kaip iki kito ataskaitinio laikotarpio penkto mėnesio pirmos dienos, parengia ir pateikia reguliuojančiajai institucijai metinę atskaitomybę, kuri turi būti pakankamai išsami. Taigi nutarimo įsigaliojimo dieną vykdantys veiklą ūkio subjektai privalėjo iki Metodikos įsigaliojimo dienos (t. y. iki 2013-12-31) pateikti RAS aprašą. Vėliau RAS aprašo pateikimo terminas atidėtas iki 2014-08-01. Aplinkybė, kad Komisija, matydama, jog ūkio subjektams kyla neaiškumų, parengė Rekomendacijas, nereiškia, kad iki jų parengimo ūkio subjektai neturėjo pareigos ar objektyviai negalėjo parengti metinės atskaitomybės su audito išvada už 2014 metus. Komisija iš karto neinicijavo sankcijų skyrimo procedūros pareiškėjai ir suteikė adekvačius terminus minėtiems dokumentams pateikti. Komisijos įsitikinimu, pareiškėja turėjo daugiau laiko nei buvo būtina Komisijai pateikti minėtus dokumentus. Akcentavo, kad nei vienas iš pareiškėjos nurodytų teisės aktų pakeitimų neturėjo jokios įtakos metinės atskaitomybės už 2014 metų rengimui ir dėl šių teisės aktų pareiškėja neturėjo jos atnaujinti ir (ar) peržiūrėti.

Pareiškėjos keliami samprotavimai dėl kitų energetikos įmonių pareigos teikti informaciją ir teiktinos informacijos nepateikimo visiškai neturi jokio ryšio su skundžiamo nutarimo priėmimu ir nagrinėjama administracine byla. Pareiškėja turi pareigą vykdyti teisės aktuose numatytus reikalavimus ir įpareigojimus nepriklausomai nuo to, ar kiti ūkio subjektai laikosi jiems nustatytų reikalavimų. Sankcijos skyrimo procedūra yra inicijuojama ir vykdoma konkretaus ūkio subjekto, kuris galimai padarė reguliuojamos veiklos pažeidimą, atžvilgiu. Atitinkamai kitų ūkio subjektų atlikti veiksmai Komisijai sprendžiant sankcijos skyrimo klausimą konkrečiam ūkio subjektui nėra ir negali būti vertinami. Kiekvienos teisės aktuose nustatytų reikalavimų nevykdančios įmonės veiksmus Komisija vertina atskirai ir, esant teisiniam pagrindui, atlieka atitinkamus teisės aktais nustatytus veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka.

Komisija nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais teiginiais, kad Komisija laiku neteikė išsamios metodinės pagalbos ūkio subjektams dėl įvesto naujo reguliavimo taikymo, nebuvo pasirengusi reguliacinių naujovių diegimui, o tinkamos metodinės pagalbos neteikimas pažeidė objektyvumo, skaidrumo, proporcingumo, lygiateisiškumo ir atsakomybės už priimtus sprendimus principus. Komisija, atsižvelgdama į rinkos dalyvių pastabas parengė ir teikė viešajai konsultacijai Rekomendacijų projektą bei modelio projektą, kurie vėliau buvo paskelbti, taip pat pavyzdinį RAS aprašą. Komisija organizavo specialius mokymus, organizavo susitikimą su šilumos tiekėjų atstovais, tarp kurių buvo ir pareiškėjos atstovė – finansų kontrolierė Ana Gutina. Todėl, Komisijos teigimu, ji teikė visokeriopą metodinę pagalbą ir konsultacijas pareiškėjai dėl naujo teisinio reguliavimo taikymo, o pareiškėja negali pagrįsti teisės aktuose nustatytų reikalavimų nevykdymo nuolat kylančiais vis naujais klausimais. Teisės aktuose nustatyti reikalavimai privalo būti vykdomi laiku ir nustatytais terminais, o neaiškumai turi būti išsiaiškinami iki nustatytų terminų pabaigos.

Teigia, kad atlikdama ūkio subjektų veiklos priežiūrą vadovaujasi ūkio subjektų veiklos priežiūros principais. Pareiškėja apie būsimą patikrinimą žinojo, todėl Komisija laikėsi Viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto planavimo principo ir 4 punkte įtvirtinto viešumo principo. Komisija vadovavosi metodinės pagalbos teikimo principu ir išsamiai atsakė į pareiškėjai iškilusius klausimus. Komisija vadovavosi minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principu ir būtent todėl pasitelkė auditoriaus paslaugas. Pareiškėjai ir Komisijai bendradarbiaujant su auditoriumi buvo siekta užtikrinti, kad pareiškėja patirtų kuo mažiau nepatogumų, neprivalėtų visų dokumentų pristatyti Komisijai. Pareiškėja nėra pateikusi, o Komisija nėra gavusi jokių pareiškėjos paaiškinimų, jog pareiškėjos vadybinis pajėgumas nėra pakankamas, todėl preziumuojama, jog pareiškėja turi pakankamus vadybinius pajėgumus bendrauti su Komisija, laiku vykdyti jos reikalavimus, teikti prašomą informaciją, kiek tai numato teisės aktai ir vykdyti kitas tokiems ūkio subjektams teisės aktuose nustatytas pareigas.

Komisijos vertinimu, pareiškėja yra pasimetusi savo pačios argumentuose dėl termino metinei atskaitomybei su audito išvada už 2014 metus pateikti skaičiavimo. Pažymėjo, kad metinės atskaitomybės pateikimo terminas yra įtvirtintas Metodikoje, kurios rengimas ir priėmimas yra priskirtas išimtinai Komisijos kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, jog metinės atskaitomybės su audito išvada už 2014 metus pateikimas buvo ne kartą pratęstas pačios pareiškėjos prašymų pagrindu, Komisija nustatė galutinį terminą nurodytai informacijai pateikti iki 2015-09-30. Tiek Skundžiamame nutarime, tiek pareiškėjai pateiktuose Komisijos raštuose, buvo akcentuota, jog šiuo metu yra atliekamas pareiškėjos patikrinimas ir šie dokumentai yra būti patikrinimo tikslams pasiekti. Taigi, daro išvadą, kad minėto termino nustatymas yra pagrįstas, o priežastys, lėmusios tokio termino nustatymą, pareiškėjai buvo ir yra puikiai žinomos.

Pažymėjo, kad Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintas šilumos tiekimo vartotojams mažiausiomis sąnaudomis principas, todėl pareiškėja turi pagrįsti, kad laikosi šio principo. Ūkio subjektas, teikdamas reguliuojamų kainų projektus, reguliuojančiajai institucijai turi pateikti išsamią informaciją, reikalingą ir pakankamą įsitikinti sąnaudų pagrįstumu ir būtinumu. Jeigu ūkio subjektas nepateikia reikiamos informacijos ir neįrodo sąnaudų pagrįstumo, laikoma, kad sąnaudos yra nepagrįstos, tuo tarpu nepagrįstos sąnaudos neįtraukiamos nustatant reguliuojamas kainas. Pareiškėjos pateiktoje informacijoje nėra nurodyto sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių priskyrimo pagal Komisijos 2015-08-27 rašte nurodytas reguliuojamų veiklų ataskaitas. Iš pateiktos informacijos Komisija negali daryti jokių reguliuojamoms veikloms priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamų veiklų pajamomis, pagrįstumo vertinimų. Atsižvelgus į tai, kad Komisijos 2015-08-27 rašto punktuose nurodytos informacijos pareiškėja nurodytais terminais nepateikė, Komisija, įvertinusi, jog tai pakartotinis prašymas, taip pat tai, kad papildomas 10 darbo dienų terminas informacijai pateikti ribotų patikrinimo tikslų įgyvendinimą laiku, 2015-10-01 raštu nurodė per 5 darbo dienas nuo rašto gavimo dienos pateikti Komisijai informaciją už kiekvienus tikrinamojo laikotarpio metus (2012, 2013 ir 2014 metus) pagal pridedamas lenteles. Atsakovės teigimu, informacijos teikimas lentelių būdu užtikrina Viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnyje įtvirtintų minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principo realizavimą, nes leidžia duomenis pateikti koncentruotai, efektyviai ir greitai. Aplinkybė, jog pareiškėja nesutinka pildyti lentelių, neatleidžia jos nuo pareigos teikti Komisijai reguliuojamos veiklos sąnaudas pagrindžiančia informaciją kitokia savo paties turima forma. Papildomai pastebėjo, kad pareiškėjos teikiami duomenys dėl tapačių pajamų ar sąnaudų yra skirtingi ir prieštaringi, tai paneigia pareiškėjos argumentą, kad Komisija nevertino jos teikiamos informacijos, priešingai – Komisija detaliai ir išsamiai įvertino pareiškėjos teikiamą informaciją, ir naudoja adekvačius administracinės priežiūros metodus, siekdama nustatyti objektyvią tiesą.

Atkreipė dėmesį, kad Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto dispozicijoje kaltės forma nėra tiesiogiai nustatyta, todėl atsakomybė už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą, jeigu šie pažeidimai per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo pašalinti, atsiranda tiek dėl tyčia, tiek dėl neatsargumo padarytos veikos. Paaiškino, kad nauja Metodikos redakcija įsigaliojo nuo 2014-01-01, kurioje jau buvo įtvirtinta pareiga teikti RAS aprašą ir įtvirtinti reikalavimai metinės atskaitomybės su audito išvada teikimui. Todėl jau nuo 2013-02-28 dienos pareiškėja turėjo galimybę konsultuotis su Komisija dėl naujų reikalavimų ir galimai kylančių neaiškumų. Aplinkybės, jog pareiškėja nesuvokė, netinkamai ar nevisiškai suvokė minėtų teisės aktų nuostatas, nuolat jas įvairiai interpretavo ir atitinkamai prašė Komisijos paaiškinimų, be pagrindo laukė kol Komisija patvirtins papildomus dokumentus, negali būti vertinamos kaip aplinkybės paneigiančios pareiškėjos kaltę. Priešingai, šios objektyvios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja neveikė pakankamai rūpestingai, kad įgyvendintų teisės aktų reikalavimus, todėl šių aplinkybių pagrindu pareiškėja negali būti atleidžiama nuo atsakomybės ir atitinkamos sankcijos jos atžvilgiu taikymo. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ji neturėjo realių galimybių pateikti Komisijai teisės aktuose įtvirtintą ir Komisijos reikalaujamą informaciją.

Teigia, jog Nutarimo Nr. 03-576 3 punkte 5 darbo dienų terminas nustatytas, įvertinus tai, jog Komisija jau ne kartą buvo pratęsusi pareiškėjos teiktinos informacijos ir duomenų teikimo terminus. Akcentuoja aplinkybę, kad pareiškėjos patikrinimas turėjo būti užbaigtas iki 2015-12-31, todėl Komisija negalėjo nustatyti ilgesnio nei 5 darbo dienų termino, kas dar labiau užvilkintų pareiškėjos teikiamos informacijos ir duomenų pateikimo trukmę. Patikrinimo užbaigimas svarbus tuo, jog patikrinimo rezultatai turėjo būti įvertinti Komisijai skaičiuojant pareiškėjos šilumos bazinės kainos dedamąsias naujam laikotarpiui nuo 2016 metų, kuris nustatomas ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Tuo tarpu pareiškėjai nepateikus metinės atskaitomybės už 2014 metus, 2014 m. Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių išskaidymo bei 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. nuomojamo ir nuosavo ilgalaikio turto vienetų vertės išskaidymo, Komisija neturi objektyvios, patikimos, faktiniais duomenimis pagrįstos ir Komisijos detalaus tyrimo metu įvertintos bei patikrintos informacijos, kuri sudarytų galimybę nustatyti pareiškėjos šilumos bazinės kainos dedamąsias. Dėl šios priežasties pareiškėjos teiginiai, kad Komisija neteisėtai ir nepagrįstai vartotojų interesus nustatant šilumos bazines kainas prilygino viešajam interesui, turėtų būti atmesti kaip neatitinkantys nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, nei teismų jurisprudencijoje pateiktų išaiškinimų.

Nurodo, kad priežiūros tikslų kitu būdu, nei taikant kraštutines poveikio priemones, pareiškėjos atžvilgiu šiuo atveju negalima pasiekti. Vienas iš baudos už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą Komisijai tikslų yra atgrasymas nuo tokio pažeidimo darymo. Šiuo atveju neskyrus baudos, nebūtų užtikrinti teisinės atsakomybės tikslai, tuo nesukuriant paskatų ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų, numatančių pareigą teikti teisės aktuose nustatytą informaciją Komisijai. Komisija, kaip reikšmingas aplinkybes baudos dydžiui apskaičiuoti, vertino pažeidimo pavojingumą, trukmę, sukeltas pasekmes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kiekvienos iš minėtų aplinkybių vertinimas ir jų įtaka sankcijos dydžiui apskaičiuoti yra suteikta išimtinai Komisijos diskrecijai. Skundžiamu nutarimu konstatuotas pareiškėjos pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu pažeidimu, už kurį Komisija būtų galėjusi skirti įspėjimą.

Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Remiantis bylos duomenims nustatyta, kad Komisijos pirmininkas 2014-11-20 įsakymu Nr. O1-84 patvirtino Komisijos energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų 2015 metais planą, pagal kurį UAB „Vilniaus energija“ numatytas patikrinimo laikas buvo nuo 2015-03-02 iki 2015-06-07, tikslas – įvertinti 2012-2014 metų reguliuojamoms veikloms priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamų veiklų pajamomis, pagrįstumą.

Komisijos pirmininko 2015-01-30 įsakymu Nr. O1-11 pareiškėjos patikrinimo terminas buvo pakeistas ir nustatytas nuo 2015-04-01 iki 2015-09-31.  Komisijos pirmininko 2015-07-29 įsakymu Nr. O1-66 buvo sudaryta Komisijos tikrinimo komisija, įsakyme nurodytas preliminarus dokumentų, kuriuos pareiškėja privalo pateikti tikrinimo komisijai, sąrašas.

Komisija 2015-07-29 raštu Nr. R2-(Š)-2487 pareiškėją informavo, kad patikrinimui pasitelks UAB „BDO auditas ir apskaita“, kuris atliks pareiškėjos auditą, paprašė iki 2015-08-12 pateikti UAB „BDO auditas ir apskaita“ 2015-07-17 rašte Nr. 2015/SK/0663 ir 2015-07-29 Komisijos pirmininko įsakyme Nr. O1-66 nurodytą informaciją (po konfidencialumo sutarties pasirašymo).

Konfidenciali sutartis tarp pareiškėjos ir UAB „BDO auditas ir apskaita“ pasirašyta nebuvo, todėl atsakovė 2015-08-27 raštu Nr. R2-(Š)-2740 pareiškėją informavo, kad Komisijai teikiama informacija skaidoma į 4 etapus, bus teikiama tiesiai Komisijai. Šiuo raštu nurodė pareiškėjai per 10 darbo dienų nuo rašto gavimo pateikti I etapo nurodytą informaciją už 2012-2014 m. 

Atsakovė 2015-09-03 raštu Nr. R2-(Š)-2794 reikalavo pareiškėjos per 10 darbo dienų pateikti II-ojo etapo informaciją,  2015-09-07 raštu Nr. R2-(Š)-2831 reikalavo per 10 darbo dienų pateikti    III-ojo etapo informaciją, 2015-09-09 raštu Nr. R2-(Š)-2847 reikalavo per 10 darbo dienų pateikti IV-ojo etapo informaciją.

Pareiškėja 2015-09-10 raštu Nr. 013-01-18477 informavo, kad teikia Komisijos rašte nurodytą I etapo informaciją turima forma bei papildomus paaiškinimus dėl prašomų duomenų. Pareiškėja 2015-09-18 raštu Nr. 008-10-19276 informavo, kad teikia Komisijos rašte nurodytą II etapo informaciją turima forma bei papildomus paaiškinimus dėl prašomų duomenų. Pareiškėja                          2015-09-30 raštu Nr. 008-10-19870 informavo, kad teikia Komisijos rašte nurodytą III etapo informaciją turima forma bei papildomus paaiškinimus dėl prašomų duomenų.

Komisija, nustačiusi, kad pareiškėja nepateikė visos prašytos informacijos, 2015-10-01 raštu Nr. R2-(Š)-3078 nustatė papildomą terminą informacijai pateikti, reikalavo per 5 darbo dienas nuo rašto gavimo dienos pateikti Komisijai informaciją už kiekvienus tikrinamojo laikotarpio metus (2012, 2013 ir 2014 metus) pagal pridedamas lenteles. Taip pat papildyti pareiškėjos 2015-09-18 raštu Nr. 008-10-19276 pateiktą informaciją apie bendrovės nuomojamą ir nuosavą ilgalaikį turtą. Taip pat kartu su šiuo raštu pareiškėjai išsiuntė Komisijos pirmininko 2015-09-16 įsakymą                        Nr. O1-94, kuriuo pasitelkė šešis UAB „BDO apskaita ir auditas“ ir du Ryšių reguliavimo tarnybos specialistus patikrinimui atlikti.

Pareiškėja 2015-10-08 raštu Nr. 008-10-20893 informavo, kad teikia Komisijos rašte nurodytą informaciją turima forma bei papildomus paaiškinimus dėl prašomų IV etapo duomenų.

Pareiškėja Komisijos raštu Nr. R2-(T)-3281, Komisijos Teisės skyriaus pažyma Nr. 05-369 ir nutarimo projektu buvo informuota apie Komisijos 2015-10-29 posėdį, kurio metu bus svarstomas klausimas dėl pareiškėjos pažeidimų vykdant Komisijos reguliuojamą veiklą.

Komisija 2015-10-30 priėmė nutarimą, kuriame nutarė, kad: 1) pareiškėja pažeidė Energetikos įstatymo 16 straipsnio 8 dalį,  25 straipsnio 1 dalį, Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą, Metodikos 45, 47, 50 punktus bei Taisyklių 26.7.1 papunktį, Komisijos                 2013-02-25 nutarimo Nr. O3-73 2.8 papunktį, t. y. nepateikė pareiškėjos metinės atskaitomybės su audito išvada už 2014 metus ir RAS aprašo minėtuose teisės aktuose ir Komisijos raštuose nustatytais terminais (Nutarimo dėl pažeidimo 1 punktas); 2) pareiškėja pažeidė Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą ir Aprašo 31.3 bei 36.3 papunkčius, t. y. nepateikė Komisijos prašomos informacijos ir dokumentų nurodytais terminais: nepateikė 2015-10-01 Komisijos rašte Nr. R2-(S)-3078 išvardintos informacijos, t. y. 2013 m. ir 2014 m. Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių sąrašų nurodant nustatytus duomenis.

Nustatyta, kad per 2015-10-30 nutarimu nustatytą 5 darbo dienų terminą pareiškėja Komisijai pateikė dalį informacijos: skundžiamo Nutarimo 1 punkte numatytą RAS aprašą bei dalį skundžiamo nutarimo 2.1 papunktyje nurodytos informacijos – pareiškėjos 2013 m. Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių priskyrimą skundžiamame nutarime nurodytoms ataskaitoms.

Komisija 2015-11-13 protokolu Nr. K3-16 konstatavo, kad pareiškėja projekto surašymo dienai nėra pateikusi metinės atskaitomybės su audito išvada už 2014 metus ir 2014 m. Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių sąrašų.

Pareiškėja 2015-12-03 kreipėsi į atsakovę raštu, prašydama nepritarti protokolui, o pagal Sankcijų skyrimo taisyklių 14.2 punktą, klausimo dėl sankcijos skyrimo nagrinėjimą nutraukti nesant pažeidimo ar įstatyminio pagrindo skirti baudą.

Komisija ginčijamu 2015-12-22 nutarimu Nr. O3-672 paskyrė UAB „Vilniaus energija“ 600 000 Eur baudą ir įpareigojo šią baudą sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo įsigaliojimo dienos. 

Komisija ginčijamu 2015-12-23 nutarimu Nr. O3-681 įpareigojo pareiškėją per 5 darbo dienas pašalinti 2015-12-22 nutarime konstatuotus pažeidimus.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-12-22 nutarimo Nr. O3-672 bei 2015-12-23 nutarimo Nr. O3-681, kuriais pareiškėjai UAB „Vilniaus energija“ paskirta 600 000 Eur bauda ir pareiškėja įpareigota per 5 darbo dienas pašalinti 2015-12-22 nutarime konstatuotus pažeidimus.

Bendruosius energetikos veiklos Lietuvos Respublikoje tikslus, taip pat energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės teisinius pagrindus, visuomeninių santykių vykdant energetikos veiklą bendruosius kriterijus, sąlygas ir reikalavimus, pagrindines valstybės energetikos politikos kryptis reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01). Taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2009-07-08 nutarimu                Nr. O3-96 (toliau – ir Metodika), kuri reglamentuoja apskaitos atskyrimą, sąnaudų paskirstymą ir šilumos kainodarą. Informacijos apie ūkio subjektų reguliuojamą veiklą gamtinių dujų, elektros energetikos, atsinaujinančių išteklių energijos, šilumos ūkio, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo sektoriuose teikimą Komisijai nustato, teikiamos informacijos apimtis ir formą reglamentuoja Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisyklės, patvirtintos Komisijos 2008-06-28 nutarimu Nr. O3-80 (2015-03-06 redakcija, toliau – ir Taisyklės).

Pagal Energetikos įstatymo 16 straipsnio 8 dalį, energetikos įmonės, veikiančios elektros energetikos, šilumos ir (ar) gamtinių dujų sektoriuose, užtikrina, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per keturis mėnesius būtų atlikta energetikos įmonės licencijuojamos veiklos sąnaudų peržiūra ir įmonės finansinių ataskaitų auditas ir jo išvados pateiktos Komisijai. Pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatas, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę iš energetikos įmonių gauti reikiamą informaciją. Energetikos įmonės Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikia informaciją valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikiama teisė gauti tokią informaciją.

Vadovaujantis Metodikos 47 punktu, ūkio subjektas, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui (finansiniams metams), ne vėliau kaip iki kito ataskaitinio laikotarpio penkto mėnesio pirmos dienos, parengia ir pateikia reguliuojančiajai institucijai metinę atskaitomybę, kuri turi būti pakankamai išsami, kad Reguliuojančioji institucija galėtų visiškai įsitikinti, jog ataskaitiniu laikotarpiu ūkio subjekto naudota reguliavimo apskaitos sistema įgyvendino apskaitos atskyrimo taisykles, nurodytas šios Metodikos II skyriuje, ir sąnaudų paskirstymo taisykles, nurodytas šios Metodikos III skyriuje. Remiantis Metodikos 48 punktu, reguliuojančiajai institucijai raštu pareikalavus, ūkio subjektas per 10 dienų privalo detalizuoti reguliuojančiajai institucijai pateiktus dokumentus ir (arba) suteikti papildomos informacijos. Ūkio subjektas privalo užtikrinti, kad reguliuojančiajai institucijai teikiama informacija būtų tiksli, teisinga, pagrįsta, palyginama ir išsami. Pagal Metodikos 50 punktą, ūkio subjekto Reguliuojančiajai institucijai pateikta Metinė atskaitomybė privalo būti patikrinta nepriklausomo audito. Ūkio subjektas privalo pateikti Reguliuojančiajai institucijai nepriklausomo audito išvadą. Šiuo atveju nepriklausomo audito patikros objektas turi būti Ūkio subjekto ataskaitiniu laikotarpiu naudotos Reguliavimo apskaitos sistemos atitikimas šioje Metodikoje nustatytoms taisyklėms bei Metinėje atskaitomybėje teikiamų duomenų už ataskaitinį laikotarpį atitikimas Ūkio subjekto faktinei finansinei būklei Reguliavimo apskaitos (apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo) srityje. Nepriklausomo audito išvada yra vieša ir skelbiama Ūkio subjekto bei Reguliuojančios institucijos tinklalapiuose. Taisyklių 26.7.1 punkte įtvirtinta, kad ūkio subjektas, turintis šilumos tiekimo licenciją, ataskaitiniam laikotarpiui (finansiniams metams) pasibaigus, ne vėliau kaip iki kito ataskaitinio laikotarpio penkto mėnesio pirmos dienos, privalo Komisijai pateikti metinių ataskaitų rinkinį, įmonės vadovo raštišką patvirtinimą bei nepriklausomo audito išvadą.

Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 7 punktas įtvirtina, kad Komisija, nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą. Pagal Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 15 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą. Vienas iš Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintų tikslų yra mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams (Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Metodikos 52 punkte įtvirtinta, kad reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) kainos lygios reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) teikimo būtinosioms (valstybės normuojamoms) sąnaudoms, įskaitant investicijų grąžą. Ūkio subjektas, teikdamas reguliuojamų kainų projektus, Reguliuojančiajai institucijai turi pateikti išsamią informaciją, reikalingą ir pakankamą Reguliuojančiajai institucijai įsitikinti sąnaudų pagrįstumu ir būtinumu. Jeigu Ūkio subjektas nepateikia reikiamos informacijos ir neįrodo sąnaudų pagrįstumo, laikoma, kad Ūkio subjekto sąnaudos yra nepagrįstos. Nepagrįstos sąnaudos neįtraukiamos nustatant reguliuojamas kainas.

Remiantis Aprašo 36.3 papunkčiu, tikrinama energetikos įmonė privalo pateikti visus patikrinimui atlikti būtinus dokumentus, elektroniniu būdu tvarkomus duomenis bei kitą informaciją, susijusią su tikrinamos energetikos įmonės vykdoma reguliuojama veikla. Tačiau Viešojo administravimo įstatymo 366 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektai teikia priežiūrą atliekantiems subjektams dokumentus, kuriuos privaloma rengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, taip pat kitą informaciją ūkio subjekto turima forma. Priežiūrą atliekantis subjektas negali reikalauti ūkio subjekto pateikti konkrečios prašomos formos duomenų ar dokumentų, jeigu jų rengimas nenumatytas teisės aktuose, tam reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis.

Pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad Komisijos pirmininkas 2014-11-20 įsakymu            Nr. O1-84 patvirtino Komisijos energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų 2015 metais planą, pagal kurį UAB „Vilniaus energija“ numatytas patikrinimo laikas buvo nuo 2015-03-02 iki 2015-06-07. Komisijos pirmininko 2015-01-30 įsakymu Nr. O1-11 pareiškėjos patikrinimo terminas buvo pakeistas ir nustatytas nuo 2015-04-01 iki 2015-09-31. Komisija 2015-03-30 raštu                               Nr. R2-(š)-725 paaiškino pareiškėjai, kad šilumos bazinė kaina UAB „Vilniaus energija“ buvo nustatyta 2010-12-15 Komisijos nutarimu, ji galioja iki 2015-12-31, informavo, kad planuojamo audito laikotarpis apima 2012-2014 m. laikotarpį, per kurį atitinkamiems verslo vienetams ir atitinkamoms paslaugoms faktiškai priskirtų sąnaudų apimtys bus vertinamos nustatant naują šilumos bazinę kainą. UAB „Vilniaus energija“ 2015-03-31 raštu Nr. 010-02-7215R Komisijai paaiškino, kad negali pateikti pagal įstatymus turimų teikti ataskaitų dėl objektyvių priežasčių, prašydama atidėti ataskaitų pateikimo terminus kaip nurodyta Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos 2015-03-24 rašte. Komisija 2015-04-07 raštu Nr. R2-(Š)-1134 informavo UAB „Vilniaus energija“, kad gavo prašymą atidėti ataskaitos pateikimo terminą, reikalavo pateikti metinę įmonės finansinę atskaitomybę su audito išvada iki 2015-05-01, o 2015-06-17 raštu Nr. R2-(S)-2025 Komisija reikalavo, kad pareiškėja metinę įmonės finansinę atskaitomybę su audito išvada turi pateikti ne vėliau kaip iki 2015-06-19. Pareiškėja 2015-06-19 rašte Nr. 008-10-13724 informavo atsakovę, kad negalės pateikti įmonės finansinės atskaitomybės su audito išvada, paaiškindama, kad naujos ataskaitos formos pildomos pirmą kartą, įmonė yra didžiausias šilumos sektoriaus ūkio subjektas, vykdantis ne vieną reguliuojamą veiklą ir turintis specifinių Komisijos priimtų kainodarinių sprendimų, dėl Metodikos įgyvendinimo jai dar yra kilusių neaiškumų bei paaiškino, kad prašoma informacija bus pateikta per 10-12 darbo dienų. Pareiškėja 2015-08-05 raštu Nr. 010-02-16087 informavo Komisiją, kad teikia Taisyklių 26.7.1 punkte nurodytas ataskaitas su preliminariais neaudituotais duomenimis, o pilną metinių ataskaitų rinkinį su auditoriaus išvada planuoja pateikti rugsėjo mėnesį. Komisija 2015-08-27 raštu Nr. R2-(Š)-2740 pareiškėją informavo, kad Komisijai teikiama informacija skaidoma į 4 etapus, informacija bus teikiama tiesiai Komisijai. Šiuo raštu pareiškėjai pateiktas UAB „Vilniaus energija“ 2012-2014 m. reguliuojamos veikloms priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamų veiklų pajamomis, pagrįstumo patikrinimui reikalingos informacijos pateikimo etapai su nurodytais kiekvienam etapui reikalingais pateikti dokumentais bei nurodė pareiškėjai per 10 darbo dienų nuo rašto gavimo pateikti I etapo nurodytą informaciją už 2012-2014 m. Atsakovė 2015-09-03 raštu Nr. R2-(Š)-2794 reikalavo pareiškėjos per 10 darbo dienų pateikti II-ojo etapo informaciją,  2015-09-07 raštu Nr. R2-(Š)-2831 reikalavo per 10 darbo dienų pateikti III-ojo etapo informaciją, 2015-09-09 raštu Nr. R2-(Š)-2847 reikalavo per 10 darbo dienų pateikti IV-ojo etapo informaciją. Komisija 2015-09-21 raštu Nr. R2-(Š)-2977 paaiškino pareiškėjai, kad metinę įmonės finansinę atskaitomybę su audito išvada turi pateikti ne vėliau kaip iki 2015-09-30. Pareiškėja  2015-09-29 raštu Nr. 008-10-19848R informavo Komisiją, kad dėl objektyvių priežasčių Komisijos prašomą informaciją (pilną metinių ataskaitų rinkinį su auditoriaus išvada) galės pateikti spalio mėnesio eigoje.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo bei bylos faktinių aplinkybių matyti, kad Metodikos 47 punktas įtvirtino pareiškėjos pareigą pateikti Komisijai metinę atskaitomybę iki 2015-05-01. Ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja šio įpareigojimo laiku nevykdė, nėra. Tačiau pareiškėjos teigimu, metinė atskaitomybė laiku nebuvo pateikta dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad Komisija pareiškėjai laiku nesuteikė metodinės pagalbos, tik 2015-11-24, t. y. jau po metinės atskaitomybės ir kitos reikalautos informacijos nepateikimo surašymo, Komisija atsakė į kai kuriuos bendrovės teiktus klausimus, tiesiogiai susijusius su metinės atskaitomybės rengimu, taip pat dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo sudėtingumo, be to, Komisija tik 2015-05-07 paskelbė Rekomendacijų galutinę redakciją, pagal kurią 2015-05-19 Lietuvos audito rūmai išleido „Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos atskaitomybės ataskaitų audito metodines gaires“.

Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjos nurodomais teiginiais, kad terminas metinei atskaitomybei pateikti už 2014 m. buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių ar pačios Komisijos veiksmų. Pastebėtina, kad Komisija net tris kartus pratęsė pareiškėjai terminą 2014 m. metinės finansinės atskaitomybės dokumentams pateikti: pirmiausia pareiškėjai nustatytas dokumentų pateikimo terminas iki 2015-05-01, o 2015-06-17 raštu Nr. R2-(S)-2025 Komisija pareikalavo pateikti metinę įmonės finansinę atskaitomybę su audito išvada ne vėliau kaip iki 2015-06-19, tuo tarpu 2015-09-21 raštu Nr. R2-(Š)-2977 Komisija įpareigojo pareiškėją įmonės finansinę atskaitomybę su audito išvada pateikti ne vėliau kaip iki 2015-09-30. Vis tik, net ir per pastarąjį Komisijos nustatytą terminą pareiškėja metinės finansinės atskaitomybės nepateikė. Todėl laikytina, kad pareiškėja praleido ne tik Komisijos nustatytus dokumentų pateikimo terminus, bet ir savo pačios prašymuose nurodytus terminus, todėl teigti, kad pareiškėja laiku negalėjo pateikti metinės atskaitomybės išimtinai dėl Komisijos veiksmų šiuo atveju nėra pagrindo, nes pati pareiškėja buvo nustačiusi terminus nurodytiems veiksmams atlikti.

Nors pareiškėja teigia, kad ji negalėjo pateikti metinės finansinės atskaitomybės, kol Komisija nepaskelbė Rekomendacijų, detalizuojančių Metodikos nuostatas, teismas su tokiais argumentais taip pat nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad ūkio subjektų pareiga atsakovei teikti metinę atskaitomybę, kaip tai numatyta Metodikos 47 punkte, kilo nuo 2014-01-01, Komisijos 2013-02-28 nutarimu              Nr. O3-73 patvirtinus naują Metodikos redakciją. Tuo tarpu Komisija, atsižvelgdama į rinkos dalyvių pastabas dėl 2014-01-01 įsigaliosiančios naujos redakcijos Metodikos praktinio taikymo sudėtingumo, parengė Rekomendacijas, kurios paskelbtos 2015-05-07. Pažymėtina, kad teisės aktai apskritai neįpareigoja Komisijos, kaip reguliuojančios institucijos, pareigos rengti Rekomendacijas. Todėl tokie Komisijos veiksmai, priešingai nei nurodo pareiškėja, laikytini metodine savanoriška pagalba ūkio subjektams, siekiant padėti rengti nurodytus dokumentus. Aplinkybė, kad Komisija Rekomendacijas paskelbė 2015-05-07, nereiškia, kad iki šio laiko ūkio subjektai apskritai negalėjo patys parengti metinės atskaitomybės su audito išvada už 2014 metus. Teismas pastebi, kad pareiškėja metinės atskaitomybės nepateikė ir po Rekomendacijų paskelbimo – nors pareiškėja teigia, kad pateikė dokumentus per trumpiausią įmanomą laiką, nes parengti metinę atskaitomybę su audito išvada užtrunka 7-8 mėnesius, todėl šie dokumentai pateikti tik 2016-01-07, akcentuotina, kad ūkio subjektų pareiga atsakovei teikti metinę atskaitomybę, kaip tai numatyta Metodikos 47 punkte, kilo nuo 2014-01-01. Todėl pareiškėja, būdama verslininke, kuriai taikomi itin aukšti atidumo, rūpestingumo standartai, privalėjo rūpestingai ir atidžiai sekti teisės aktų pasikeitimus bei jais nustatytas pareigas jai ir imtis atitinkamų priemonių, kad įtvirtintos pareigos būtų įgyvendintos laiku. Nors pareiškėja teigia, kad neturėjo galimybės pateikti finansinės atskaitomybės kol nebuvo parengta Rekomendacijų su konkrečiais jai nustatytais reikalavimais, teismas tokius argumentus vertina kaip pasirinktą gynimosi taktiką, siekiant pagerinti situaciją savo naudai, nes pareiškėja, būdama energetikos įmone, nuo pat 2014-01-01, galėjo imtis aktyvių veiksmų, siekiant parengti prašomus jai teikti privalomus dokumentus. Be to, akcentuotina, kad Metodikos 47.1–47.21 papunkčiuose nurodyti elementai, sudarantys ūkio subjekto metinę atskaitomybę. Objektyvių kliūčių, dėl kurių pareiškėja negalėtų parengti metinės atskaitomybės pagal Metodikoje nurodytus kriterijus, pareiškėja neįrodė.

Atsakovė taip pat nustatė, kad pareiškėjos pateiktoje informacijoje (2015-09-10 raštu                     Nr. 013-01-18477) nebuvo nurodyta sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių priskyrimo pagal Komisijos 2015-08-27 rašte Nr. R2-(Š)-2740 nurodytas reguliuojamų veiklų ataskaitas. 2015-10-01 rašte                  Nr. R2-(Š)-3078 nurodė pateikti Komisijai informaciją už 2012, 2013 ir 2014 metus pagal pridedamas lenteles per 5 darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienos. Pareiškėjos teigimu, Komisija reikalavo pateikti sudėtingas, didelės apimties lenteles per 5 darbo dienas, todėl reikalavo pareiškėjos pateikti informacijos rinkmenas ir dokumentus, nenumatytus teisės aktuose. Teismas su tokiais pareiškėjos nurodomais teiginiais nesutinka. Vertinant prašomų pateikti 2012, 2013, 2014 m. nuomojamo ir nuosavo ilgalaikio turto sąrašo bei Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų likučių sąrašo formą bei terminus, teismas pastebi, kad pareiškėja neteisingai nurodo, jos nurodytai informacijai pateikti iš viso buvo skirtas tik 5 dienų terminas. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmiausia Komisija 2015-08-27 raštu Nr. R2-(Š)-2740 kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti informaciją per 10 darbo dienų nuo šio rašto gavimo dienos. Pareiškėjai prašomos informacijos per nurodytą terminą nepateikus, t. y. nesant pateiktų sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių priskyrimo pagal Komisijos 2015-08-27 rašte nurodytas ataskaitas, Komisija 2015-10-01 raštu nustatė papildomą 5 darbo dienų nuo rašto gavimo dienos terminą pareiškėjai nurodytai informacijai pateikti pagal pridedamas lenteles. Taigi pareiškėjai iš viso buvo nustatytas ilgesnis nei 5 darbo dienų terminas, tačiau per nustatytą terminą pareiškėja prašomos informacijos visa apimtimi nepateikė.

Taip pat pažymėtina, kad Komisijos prašomos informacijos pobūdis bei būdas šią informaciją patiekti neprieštaravo teisės aktų reikalavimams. Komisijos prašymas pateikti informaciją lentelių forma vertintinas kaip tinkamas būdas prašyti informacijos. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, valstybė savo funkcijas, tarp jų funkciją reguliuoti ūkinę veiklą, realizuoja per savo institucijas ir įstaigas. Tuo tarpu kiekvienai institucija, reguliuojančiai ūkinę veiklą Lietuvoje, yra suteikiama tam tikro veikimo ir priemonių pasirinkimo laisvė, kuria institucija naudojasi savo nuožiūra, atsižvelgdama į siektinus tikslus ir keliamus uždavinius (LVAT 2004-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-362/2004). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ūkio subjektų veiklos priežiūra turi būti grindžiama minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principu, pagal kurį, priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą. Nagrinėjamu atveju, prašymą teikti informaciją lentelėse Komisija pateikė tik po to, kai pareiškėja kitais būdais visos prašytos informacijos nepateikė. Todėl laikytina, kad toks prašymas buvo proporcingas siekiamam tikslui gauti informaciją įgyvendinti. Pareiškėja neginčijo savo administracinių gebėjimų tokius veiksmus atlikti, tačiau atsisakė įforminti prašomus pateikti duomenis lentelėse.  Teismo vertinimu prašymas pateikti susistemintą informaciją lentelėse neturėtų būti suprantamas kaip perteklinis, be pagrindo apsunkinantis pareiškėją ar pažeidžiantis VAĮ 366 straipsnio 1 dalies nuostatas. Informacijos susisteminimas atitinkama priežiūros institucijos prašoma forma, nelaikytinas pertekliniu reikalavimu, nes toks būdas leidžia pateikti duomenis koncentruotai ir sistemiškai. Be to, pastebėtina, kad pareiškėja nepateikė Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių už 2014 metus ne tik lentelių forma, tačiau ir bet kokiu kitu jai tinkamu būdu. Vertinant prašytos informacijos teisinį pagrindą nustatyta, kad teisinis pagrindas nurodytai informacijai gauti numatytas Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje ir Patikrinimo tvarkos aprašo 44.3 punkte, pagal kurį tikrinama įmonė privalo pateikti visą su patikrinimo tikslais susijusią ir patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis ir dokumentus. Apibendrinant nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad Komisija pagrįstai ginčijamu 2015-12-22 nutarimu Nr. O3-672 konstatavo UAB „Vilniaus energija“ padarytus pažeidimus laiku nepateikus informacijos už 2014 m.

Dėl paskirtos 600 000 Eur baudos

Vadovaujantis Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija skiria baudas už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą, jeigu šie pažeidimai per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo pašalinti, – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas.

Pažymėtina, kad Komisija skiria baudas energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams atsižvelgiant į: 1) pažeidimo pavojingumą; 2) pažeidimo trukmę; 3) pažeidimo pasekmes; 4) energetikos įmonės, didmeninės energijos rinkos dalyvių atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padariusi energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyviai savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes, nedelsdami ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyviai kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami Komisijos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą, arba padarė pažeidimą, dėl kurio šiai energetikos įmonei per paskutinius 12 mėnesių buvo skirta sankcija (įspėjimas, bauda, laikinas apribojimas vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje). Komisija, nustatydama sankciją, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes. Skiriamos sankcijos nustatomos įvertinus šio straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas aplinkybes. Nustatytos sankcijos mažinamos, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijos nustatomos atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (Energetikos įstatymo 36 straipsnio 7-11 dalys).

Ginčijamu 2015-12-22 nutarimu Komisija nustatė, kad bendros UAB „Vilniaus energija“ veiklos pajamos 2014 m. sudarė 181 887 051 Eur. Todėl remiantis Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu padarė išvadą, kad pareiškėjai gali būti skirta bauda nuo minimalios 289 Eur iki maksimalios 909 435 Eur. Komisija įvertinusi pareiškėjos veiksmus, t. y. dalinį nutarime dėl pažeidimo nurodytos informacijos pateikimą, vertino juos kaip atsakomybę lengvinančius ir paskyrė pareiškėjai bendrą 600 000 Eur baudą. Komisija atsakomybę didinančiomis aplinkybėmis laikė pažeidimo pavojingumą, trukmę bei dėl jo kilusias pasekmes.

Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad griežtų sankcijų už teisės pažeidimus įtvirtinimas savaime (neįvertinus tam tikro teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo (sunkumo), masto, kitų požymių, kitų aplinkybių) negali būti aiškinamas kaip neteisingas ar neadekvatus tam tikram teisės pažeidimui, tačiau konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02,            2008-01-21 nutarimus). Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-773/2007; 2015-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015). Atsižvelgus į anksčiau paminėtą teisinį reguliavimą ir teisminę praktiką konstatuotina, jog teismas turi diskreciją įvertinti ar atsakovės paskirtos baudos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus pareiškėjos padarytam teisės pažeidimui, taip pat teismas įpareigotas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, priimti teisingą, o ne formaliai teisėtą sprendimą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos pažeidimo padarymo aplinkybes bei nurodytas teisės aktų nuostatas teigia, kad pareiškėjos atlikti veiksmai buvo tinkamai pripažinti jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tačiau pareiškėjai paskirtos baudos dydis šiuo atveju yra neproporcingas ir neadekvatus padarytam pažeidimui. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja užpildė Komisijos prašytas pateikti lenteles už 2012 ir 2013 metus, o už 2014 metus lentelę kartu su metine atskaitomybe pateikė 2016-01-08. Tačiau, kaip nustatyta anksčiau, pareiškėja pažeidė terminus Komisijos prašomai informacijai pateikti ir šiuos terminus Komisijai pratęsus, vis tik reikalaujamos informacijos nustatytais terminais nepateikė. Įvertinus byloje esančią medžiagą nustatyta, kad pareiškėja bendradarbiavo su Komisija, nepaisant to, Komisijos nurodymų pateikti prašomą informaciją laiku nevykdė. Vertinant dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo kilusias pasekmes nustatyta, kad pareiškėjos patikrinimas turėjo būti užbaigtas iki 2015-12-31. Šiuo atveju patikrinimo pabaiga svarbi tuo aspektu, jog patikrinimo metu nustatytos aplinkybės ir rezultatai turėjo būti vertinami Komisijai skaičiuojant pareiškėjos šilumos bazinės kainos dedamąsias naujam laikotarpiui nuo 2016 m. Taigi pareiškėjai laiku nepateikus patikrinimui būtinų dokumentų, patikrinimas negalėjo būti užbaigtas laiku, kas sudarė kliūtis Komisijai pareiškėjos šilumos bazinės kainos dedamąsias naujam baziniui 3-5 metų reguliavimo laikotarpiui. Tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tiesioginė žala vartotojams nenustatyta. Vertinant pažeidimo trukmę nustatyta, kad galutinis terminas pareiškėjai pateikti metinę atskaitomybę buvo 2015-09-30, tačiau iki ginčijamo nutarimo dienos šie dokumentai pateikti nebuvo. Taip pat galutinis terminas pateikti informaciją už kiekvienus tikrinamojo laikotarpio metus pagal pridedamas lenteles buvo 2015-10-08, tačiau iki ginčijamo nutarimo tokie duomenys už 2014 m. pateikti taip pat nebuvo. Apibendrinant nustatytas aplinkybes matyti, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų Komisijos nurodymams įgyvendinti, tačiau nustatytais terminais to nepadarė, tai sąlygojo aplinkybę, kad Komisija negalėjo laiku užbaigti pareiškėjos patikrinimo ir nustatyti 2016 m. šilumos bazinės kainos dedamųjų. Nustačius aktyvius pareiškėjos veiksmus, taip pat tai, kad dalį prašytos informacijos pareiškėja Komisijai pateikė, tai laikytina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kurių pagrindu pareiškėjai paskirta bauda turėtų būti mažinama. Pažymėtina, kad nustačius lengvinančias aplinkybes baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo. Nustatyta, kad šiuo atveju minimali pareiškėjai skirta bauda galėjo būti nuo 289 Eur, o maksimali 909 435 Eur, taigi baudos vidurkis – 454 862 Eur. Teismas išanalizavęs Energetikos įstatymo teisinį reguliavimą, taip pat pareiškėjos pozityvius veiksmus šalinant teisės akto pažeidimus, teisingumo ir proporcingumo principus, konstatuoja, jog atsakovės 2015-12-22 nutarimas Nr. O3-672 yra pagrįstas, tačiau juo paskirta 600 000 Eur dydžio bauda yra neadekvati padarytam pažeidimui. Komisija atsakomybę didinančiomis aplinkybėmis nurodė pažeidimo pavojingumą, trukmę bei dėl jo kilusias pasekmes. Tačiau pastebėtina, kad atsakovė šių aplinkybių niekaip nekonkretizavo, detaliau jų neišdėstė, kas vertinama kaip nutarimo trūkumas, apsunkinęs galimybę pareiškėjai gintis dėl nurodytų aplinkybių. Įvertinus visas aplinkybes, pareiškėjos skundas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir Komisijos 2015-12-22 nutarimas Nr. O3-672 keistinas dalyje, nutarimu paskirtąją baudą sumažinant iki 0,1 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, t. y. iki 181 887,05 Eur, kas laikytina adekvačia bauda dėl padaryto pažeidimo. Pastebėtina, kad pažeidimas neįvykdytas atsitiktinai, pareiškėjos veiksmai siekiant pašalinti padarytą pažeidimą taip pat nebuvo pakankami, pareiškėja praleido ne tik Komisijos, bet ir pačios nurodytus terminus privalomai informacijai pateikti. Todėl laikytina, kad toks baudos dydis tikslingas siekiant teigiamai paveikti tolimesnius priežiūros institucijos veiksmus siekiant gauti patikrinimams būtiną informaciją ir priversti pareiškėją šalinti veiklos trūkumus ir prevenciškai užkirsti kelią tolimesniems teisės aktų pažeidimams.

Pareiškėjos argumentai dėl įvairių procedūrinių pažeidimų ar Komisijos susirašinėjimų su UAB BDO auditas ir apskaita, teismo vertinimu, nėra teisiškai reikšmingi vertinant ginčijamų nutarimų teisėtumą bei pagrįstumą, todėl teismas dėl jų nepasisakys. Pastebėtina, kad teismas vertina būtent ginčijamuose nutarimuose išdėstytą atsakovės poziciją ir šių nutarimų sukeliamas teisines pasekmes pareiškėjai. Taip pat net ir formalūs procedūriniai pažeidimai dėl Komisijos 2015-11-13 protokolo surašymo nėra esminiai ir savaime nedaro ginčijamo Komisijos 2015-12-22 nutarimo negaliojančiu. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT  1994-04-19 sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl Komisijos 2015-12-23 nutarimo Nr. O3-681

Vertinant Komisijos 2015-12-23 nutarimo Nr. O3-681 pagrįstumą bei teisėtumą nustatyta, kad šiuo nutarimu pareiškėja buvo įpareigota per 5 darbo dienas nuo nutarimo gavimo dienos pašalinti 2015-12-22 nutarime konstatuotus pažeidimus ir pateikti Komisijai: 1) UAB „Vilniaus energija“ metinę atskaitomybę su audito išvada už 2014 metus; 2) 2014 m. Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių sąrašą. Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad po šio 2015-12-23 nutarimo priėmimo dienos pareiškėja už 2014 m. informaciją pateikė 201-01-07 raštu                                     Nr. 010-02-298, kartu su audituota metine atskaitomybe. Taigi ginčijamu Komisijos 2015-12-23 nutarimu Nr. O3-681 nustatytus įpareigojimus pareiškėja jau įvykdė, todėl šis nutarimas pareiškėjai daugiau jokių teisinių pasekmių nesukelia. Pastebėtina, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-08-09 nutartis administracinėje byloje Nr. Eas-635-492/2017). Todėl dalyje dėl Komisijos 2015-12-23 nutarimo Nr. O3-681 panaikinimo pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-12-22 nutarimą Nr. O3-672 pakeisti dalyje, nutarimu paskirtąją baudą sumažinant iki 181 887,05 Eur baudos.

Likusioje dalyje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.