Administracinė byla Nr. A-443-822/2016

                                                                 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00766-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio ir apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad jam Vilniaus apygardos teismo teisėja S. B. 2013 m. balandžio 17 d. suteikė leidimą skambinti motinai, tačiau Lukiškių TI-K administracija jo apie tai neinformavo. Nurodė, kad jam apie leidimą buvo pranešta pasibaigus leidimo galiojimo laikui. Pareiškėjas teigia, kad dėl tokių Lukiškių TI-K veiksmų jis patyrė emocinių, psichologinių ir dvasinių išgyvenimų, psichologinį sukrėtimą, sutriko nervų sistema, tapo nervingas, patyrė dideles kančias dėl negalėjimo bendrauti su jam artimiausiu žmogumi – mama.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjui pateiktame Lukiškių TI-K 2013 m. rugpjūčio 29 d. raštu pateiktame atsakyme buvo nurodyta, kad 2013 m. balandžio 17 d. buvo gautas Vilniaus apygardos teismo teisėjos S. B. raštas Nr. BR-1115, adresuotas Lukiškių TI-K direktoriui dėl E. B. išduoto daugkartinio leidimo skambinti telefonu mamai L. B. nurodytu telefonu. Vilniaus apygardos teismo teisėjos S. B. atsiųstame rašte Nr. BR-1115 nebuvo įpareigojimo supažindinti pareiškėją su minėtu leidimu. Lukiškių TI-K į pateiktą pareiškėjo skundą atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė, pateiktas atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, Lukiškių TI-K darbuotojai vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsižvelgdamas į šią situaciją, kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių ir nurodė, kad ateityje visada būtų užtikrinta, kad suimtieji būtų supažindinami su leidimais skambinti visais atvejais.

Pareiškėjas savo skunde nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų jo neturtinę žalą, nenurodė, kuo ta žala pasireiškė. Mano, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, dėl kurių jis galėjo patirti tam tikrą neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti. Toks pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita, todėl šis pareiškėjo reikalavimas turėtų būti atmestas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo E. B. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui E. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas pažymėjo, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtiesiems telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo išduotas daugkartinis leidimasis skambinti savo motinai, kuris buvo išsiųstas Lukiškių TI-K direktoriui, tačiau Lukiškių TI-K administracija apie daugkartinio leidimo skambinti suteikimą pareiškėjui nepranešė, nes Vilniaus apygardos teismo rašte nebuvo nurodyta, jog pareiškėjas turėtų būti supažindintas su minėtu raštu.

Teismas, vadovaudamasis Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad Lukiškių TI-K administracija, nepranešusi pareiškėjui apie jam suteiktą daugkartinį leidimą trijų mėnesių laikotarpiui skambinti motinai, neužtikrino Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytos pareiškėjo teisės esant teismo leidimui, skambinti giminaičiams, o kartu ir pažeidė pareiškėjo teisę į privatų ir šeimos gyvenimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjas kilusią neturtinę žalą sieja su patirtais emociniais, psichologiniais ir dvasiniais išgyvenimais, psichologiniu sukrėtimu, sutrikusia nervų sistema ir kančia dėl negalėjimo bendrauti su artimiausiu jam žmogumi – mama.

Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjui nebuvo pranešta apie Vilniaus apygardos teismo leidimą skambinti jo motinai, kad apie tokio leidimo išdavimą jis sužinojo tik pasibaigus minėto leidimo galiojimui, pakanka padaryti išvadai, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, jog laikotarpis, per kurį pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė bendrauti telefonu su artimu žmogumi, buvo gana trumpas – 3 mėnesiai. Sužinojęs apie turėtą ir neišnaudotą galimybę skambinti motinai, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į prieš tai leidimą išdavusį teismą dėl pakartotinio leidimo skambinti suteikimo. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendė, jog nagrinėjamuoju atveju pareiškėjui priteistina 50 Eur suma būtų pakankama pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti.

III.

Pareiškėjas E. B. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo anksčiau teismui išdėstytą poziciją, grindžiamą atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, nurodytais argumentais (b. l. 46–47).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas sieja su tuo, kad jis nebuvo informuotas apie teismo leidimą bendrauti su mama, jam būnant Lukiškių TI-K, atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, vertindama byloje susiklosčiusius teisinius santykius, visų pirma pažymi, jog pareiškėjas siekia neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, kurios atlyginimo imperatyvai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pažymėtina, jog valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šiuo atveju iš nurodytų nuostatų matyti, kad valstybei yra taikoma civilinė atsakomybė be kaltės ir reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą ir nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima, todėl atitinkamai atsakovui nekyla ir pareiga atlyginti kilusią žalią.

Teisėjų kolegija nurodo, jog pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Pažymėtina, jog neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos, t. y. bet kokie viešosios teisės subjektai, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valdžios institucijos (jos pareigūnų) veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės ar savivaldybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Kiek tai yra susiję su pirmosios sąlygos būtinos deliktinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų – nustatymu, teisėjų kolegija nurodo, jog administracinėje byloje nekyla ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. raštu Nr. BR-1115, vadovaudamasis Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, trijų mėnesių laikotarpiui suteikė pareiškėjui daugkartinį leidimą skambinti motinai L. B. (b. l. 21). Tačiau apie suteiktą leidimą pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijos informuotas nebuvo. Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas paaiškinti, kodėl jis nebuvo informuotas apie jam suteiktą daugkartinį leidimą skambinti (b. l. 20). Lukiškių TI-K 2013 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 96-1301 pranešė, kad 2013 m. balandžio 17 d. buvo gautas Vilniaus apygardos teismo raštas Nr. BR-1115, adresuotas Lukiškių TI-K direktoriui dėl pareiškėjui išduoto daugkartinio leidimo skambinti telefonu motinai L. B.. Vilniaus apygardos teismas atsiųstame rašte Nr. BR-1115 supažindinti pareiškėjo su minėtu leidimu nenurodė (b. l. 5). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. spalio 16 d. rašte Nr. 2S-4841 nurodė, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių ir nurodė užtikrinti, jog suimtieji būtų supažindinti su leidimais skambinti visais atvejais (b. l. 6). Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2014 m. rugsėjo 11 d. pažymoje Nr. 4D-2014/1-748 pareiškėjo E. B. skundą dėl jo nesupažindinimo su Vilniaus apygardos teismo išduotu daugkartiniu leidimu skambinti motinai pripažino pagrįstu (b. l. 7–10).

Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šiame straipsnyje numatytos suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 3 dalis). Tiesa, suimtųjų supažindinimo su teismo sutikimu tvarka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintose Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nėra reglamentuota.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs (žr., pvz., 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013), kad nors sulaikymas savo prigimtimi yra privataus ir šeimos gyvenimo ribojimas, kalinčio asmens teisės į šeimos gerbimą būtina dalis yra tai, kad kalėjimo administracija padėtų palaikyti veiksmingą bendravimą su artimais šeimos nariais. Teisėjų kolegijos vertinimu, suimtiesiems suteikiant teisę telefonu bendrauti su giminaičiais, be kita ko, yra įgyvendinama, užtikrinama teisė į šeimos gyvenimą, artimų santykių palaikymą ir puoselėjimą. Įkalinimo įstaigos administracija, gerbdama suimtojo teisę į šeimos ryšius, taip pat atsižvelgusi į teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimą, turėjo užtikrinti tokio asmens galimybę bendrauti su giminaičiais (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Messina prieš Italiją).

Nors suimtųjų supažindinimo su teismo priimtu sprendimu, suteikti suimtajam leidimą skambinti, tvarka nėra reglamentuota, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui nepagrįstai neleido pasinaudoti teismo suteikta galimybe bendrauti su šeimos nariu, ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į šeimos ryšius. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas pripažįstamas pagrįstu. Šiuo atveju Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip turėjo veikti ir tai yra pakankamas pagrindas neteisėtų veiksmų konstatavimui CK 6.271 straipsnio prasme.

Kiek tai yra susiję su neturtine žala, kaip būtina deliktinės atsakomybės sąlyga, pastebėtina, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pastebėtina, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma, todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14), 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010).

Šiuo atveju pareiškėjas kilusią neturtinę žalą siejo su tuo, kad nors teismas leido, Lukiškių TI-K neužtikrino jam galimybės telefonu bendrauti su motina. Dėl nurodytos aplinkybės pareiškėjas patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasines kančias.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. raštu Nr. BR-1115 trijų mėnesių laikotarpiui leido telefonu bendrauti su mama, tačiau dėl Lukiškių TI-K veiksmų (neveikimo) pareiškėjas apie tokią galimybę visą nurodytą laikotarpį informuotas nebuvo, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, todėl jos prigimtis ir objektas lemia, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą.

Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kita vertus, pastebėtina, jog negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, 2013 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

Taigi būtent teismas nustato neturtinės žalos dydį, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2006 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas; atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nei vienas jų atskirai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013). Remiantis nurodytais išaiškinimais, darytina išvada, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.).

Pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas jo patirtą neturtinę žalą įvertino 15 000 Eur, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir reikšmingą teisinį reguliavimą, nesutinka, kad pareiškėjui padaryta žala yra tokia, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta 15 000 Eur suma, tačiau įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 50 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualia Lietuvos Respublikos teismų praktika, sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 300 Eur. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą pakeisti. Priteisti pareiškėjui E. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė