Civilinė byla Nr. e2-1525-676/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00099-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.2; 2.8.2.5; 2.8.2.7; 2.8.2.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,

sekretoriaujant Renatai Garuolienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokato padėjėjai A. P.,

atsakovo I. M. atstovei advokatei A. V.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės  (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui I. M. (I. M.), išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė prašo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 10E-2819 ir įpareigoti atsakovą priimti pakaitines detales bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 13 d. tarp šalių nuotoliniu būdu buvo sudaryta baldų (sekcijos ir komodos) pirkimo - pardavimo sutartis. 2020 m. birželio 17 d. užsakyti baldai pristatyti atsakovui, kuris tą pačią dieną nurodė, jog yra sudužusi stiklinė sekcijos lentynėlė. Ieškovė paprašė papildomų nuotraukų, kurias gavo 2020 m. liepos 4 d. kartu su atsakovo nurodymu, kad viena detalė yra brokuota ir nesusijungia su kita. Šalys sutarė, kad užsakys minėtas detales iš gamintojo ir jas gavus pristatys atsakovui bei informavo, kad dalių teks palaukti. 2020 m. spalio 2 d. atsakovas buvo informuotas, kad prekės jau vežamos į sandėlį ir gali būti jam pristatytos, tačiau atsakovas nesutiko priimti prekių ir pareikalavo grąžinti pinigus. 2020 m. spalio 4 d. atsakovas kreipėsi į Tarnyba, kuri 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 10E-2819 patenkino atsakovo skundą bei nurodė ieškovei grąžinti 404 Eur sumą. Apie skundo nagrinėjimą ieškovei žinoma nebuvo iki 2020 m. gruodžio 2 d., kuomet buvo gautas Tarnybos raštas – baldo vertinimo išvada Nr. 4KL-892. Kadangi Tarnyba neinformavo ieškovės apie atsakovo skundo nagrinėjimą, pažeidė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatas bei neužtikrino galimybės ieškovei pateikti savo paaiškinimų ir pozicijos byloje, tuo buvo pažeistos ieškovės teisės į teisingą procesą ir priimtas neteisingas, neteisėtas sprendimas. Atsakovas pirko dvi atskiras prekes, t.y. komodą ir sekciją, šios prekės yra parduodamos kiekviena savarankiškai ir nesudaro neardomo komplekto. Atsakovui buvo pristatytos abi prekės, o trūkumai buvo tik vienoje. Atsakovas galėjo ir naudojosi dalimi parduotų prekių, joms pretenzijų neturėjo, ieškovė padarė viską, kad gautų nekokybišką, sudaužytą baldų dalį, nurodė atsakovui, kad dėl pandeminės situacijos tiekimas gali strikti, galiausiai gavo reikiamas detales, apie tai pranešė atsakovui.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 13 d. atsakovas internetu tinklalapyje (duomenys neskelbtini), sudarė baldų, sekcijos ir komodos pirkimo - pardavimo sutartį su ieškove ir baldų pristatymo metu, t.y. 2020 m. birželio 17 d., pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ELP Nr. 1770 sumokėjo ieškovei 404 Eur už perkamus baldus - atsakovas savo prievolę pagal sutartį įvykdė. Atsakovas minėtų baldų komplektą gavo 2020 m. birželio 17 d. ir nedelsiant pranešė ieškovei el.paštu su fotonuotraukomis, kad yra sudužusi sekcijos stiklinė lentynėlė. 2020 m. liepos 4 d. atsakovas kreipėsi el.paštu į ieškovė su fotonuotraukomis detalių, kurių negalima sujungti kartu, ieškovė telefonu informavo kad brokuota detalė kartu su sekcijos stiklinė lentynėlė bus pristatyta 30 dienų laikotarpyje. Vėliau 30 dienų terminas buvo pakeistas į 60 dienų. Praėjus daugiau nei 60 dienų, atsakovas el.paštu kreipėsi į ieškovą norėdamas išsiaiškinti ieškovo įsipareigojimų nevykdymo priežastį. 2020 m. rugsėjo 6 d. ieškovas nurodė, kad negali gauti reikiamų detalių ir šį klausimą išspręs per savaitę ir praneš atsakovui. 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovas pranešė atsakovui, kad reikalingos baldų dalys bus gautos spalio mėnesį. Ieškovas baldų pristatymo terminą vis nukelia, atsakovas patiria diskomfortą, todėl praradęs pasitikėjimą ieškovu, atsakovas 2020 m. rugsėjo 16 d.  ieškovui pranešė, kad nebeketina laukti baldų detalių, nes ieškovė nesilaiko sutartų terminų ir nori grąžinti baldus bei atgauti už juos sumokėtus pinigus. Ieškovas nesutiko su tokia atsakovo pozicija. Atsakovas ieškovui pranešė, kad jei dalys nebus pristatytos iki spalio mėnesio, ginčas bus sprendžiamas Tarnyboje. Ieškovė per 4 mėnesius neužtikrino atsakovo teisės gauti pagal paskirtį tinkamo naudojimui baldo. 2020 m. spalio 2 d. atsakovas el.paštu pateikė pretenzija dėl sumokėtų pinigų už netinkamus baldus sugrąžinimo. Ieškovei atsisakius tenkinti pagrįstą atsakovo reikalavimą, atsakovas 2020 m. spalio 4 d. raštu kreipėsi į Tarnybą su prašymu, nutraukti su ieškove pirkimo - pardavimo sutartį bei susigrąžinti už netinkamų baldų komplektą sumokėtus pinigus. Tarnybos komisija atliko baldo dokumentinį vertinimą, baldo atitiktį ir pripažino atsakovo prašymą pagrįstu nutraukti baldų pirkimo - pardavimo sutartį ir grąžinti atsakovui už baldus sumokėtus 404 Eur.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadomis Tarnybos 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimas Nr. 10E-2819 yra teisingas, teisėtas, priimtas atsižvelgiant į faktines aplinkybes, pranešus ieškovei apie skundo nagrinėjimą ir nepažeidžiant Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokato padėjėja A. P. iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas nėra priskiriamas vartojimo ginčams, kadangi atsakovas baldus pirko ne savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o darbo funkcijoms atlikti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė advokatė A. V. palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. gegužės 13 d. tarp šalių sudaryta baldų (sekcijos ir komodos) pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią 2020 m. birželio 17 d. ieškovė pristatė atsakovui baldus (sekciją ir komodą), o atsakovas pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ELP Nr. 1770 sumokėjo ieškovei 404 Eur už perkamus baldus. Tą pačią dieną (2020 m. birželio 17 d.) atsakovas pranešė ieškovei, kad yra sudužusi sekcijos stiklinė lentynėlė. Ieškovė paprašė papildomų nuotraukų, kurias gavo 2020 m. liepos 4 d. kartu su atsakovo nurodymu, kad viena detalė yra brokuota ir nesusijungia su kita. Ieškovė telefonu informavo kad brokuota detalė kartu su sekcijos stiklinė lentynėlė bus pristatyta 30 dienų laikotarpyje. Tačiau per nurodytą terminą ieškovė prievolės perduoti atsakovui baldus tinkamus naudoti pagal paskirtį neįvykdė. Susirašinėjimas ir telefoniniai pokalbiai tarp atsakovo ir ieškovės dėl netinkamų baldų dalių pakeitimo tinkamomis tęsėsi iki 2020 m. spalio 4 d. 2020 m. spalio 2 d. atsakovas buvo informuotas, kad prekės jau vežamos į sandėlį ir gali būti jam pristatytos, tačiau atsakovas nesutiko priimti prekių ir pareikalavo grąžinti pinigus. Ieškovei atsisakius tenkinti atsakovo reikalavimą, atsakovas 2020 m. spalio 4 d. raštu kreipėsi į Tarnybą su prašymu nutraukti su ieškove pirkimo - pardavimo sutartį bei susigrąžinti už netinkamų baldų komplektą sumokėtus pinigus. Tarnyba 2020 m. spalio 19 d. raštu Nr. 4E-27124 kreipėsi į ieškovę, siūlydama su atsakovu kilusį ginčą išspręsti taikiai ir paprašė iki 2020 m. spalio 28 d. pateikti išsamius paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus dėl atsakovo prašyme išdėstytų aplinkybių, tačiau per nustatytą terminą iš ieškovės atsakymo negavo, todėl 2020 m. gruodžio 7 d. priėmė nutarimą Nr. 10E-2819, kuriuo patenkino atsakovo skundą bei nurodė ieškovei grąžinti atsakovui už baldus sumokėtus 404 Eur. Ieškovė mano, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. 10E-2819 yra neteisingas ir turi būti naikintinas bei ginčas išspęstas iš esmės, įpareigojant atsakovą priimti pakaitines baldų detales. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, mano, kad Tarnybos 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimas Nr. 10E-2819 yra teisingas, teisėtas, priimtas atsižvelgiant į faktines aplinkybes, pranešus ieškovei apie skundo nagrinėjimą ir nepažeidžiant Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 str. 2 d. nuostatų.

Dėl ginčo sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas nepriskiriamas vartojimo ginčams, kadangi atsakovas baldus pirko ne savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o darbo funkcijoms atlikti.

Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalyje (6.2284 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-611/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

Remiantis CK 1.39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vartojimo sutarties sąvokos apibrėžtimi, vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t.y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis). Vartotojas - fizinis asmuo su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis (CK 6.2281 straipsnio 2 dalis). Verslininkas - fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą (CK 6.2281 straipsnio 3 dalis). 

Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019; 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020). Specialios taisyklės, skirtos vartotojui kaip silpnesniajai šaliai apsaugoti, taikomos tik sutartims, kurios buvo sudarytos siekiant patenkinti privačius asmens poreikius ir kurios niekaip nėra susijusios su jo verslu ar profesija, taigi ši apsauga nėra pateisinama tuomet, kai sutartis sudaryta siekiant su profesine veikla susijusių tikslų.

Vartojimo sutartys yra sutarčių grupė (CK 6.160 straipsnio 1 dalis), apimanti atskiras sutarčių rūšis. Pirkimo-pardavimo sutarties kvalifikavimas kaip vartojimo sutarties neprieštarauja šios sutarties prigimčiai, todėl kai pastaroji sutartis atitinka nurodytus vartojimo sutarties požymius, ji turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis.

Iš byloje pateikto Tarnybos nutarimo matyti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija priimdama skundžiamą nutarimą, ir spręsdama dėl ginčo pobūdžio priskirtinumo vartojimo ginčams, įvertino civilinio kodekso nuostatas, apibrėžiančias vartojimo sutartis (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis), Vartotojų teisių gynimo įstatymo nuostatas dėl vartotojų ir vartojimo sutarčių. Komisijos nutarime konstatuota, kad ginčas tarp vartotojo ir pardavėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi vartotojas yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su pardavėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o pardavėjas yra verslininkas, vykdantis komercinę veiklą. Iš byloje pateiktos 2020 m. PVM sąskaitos faktūros Nr. 1770 matyti, kad sąskaita buvo išrašyta atsakovui kaip fiziniam asmeniui. Todėl teismas  sutinka su Tarnybos pateikta išvada, kad šiuo atveju ieškovė yra juridinis asmuo (verslininkas), o atsakovas – fizinis asmuo. Taigi byloje aptariama sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Teismo vertinimu, nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų apie atsakovą kaip ne vartotoją ir kad atsakovas kaip fizinis asmuo nurodytas prekes siekė įsigyti/įsigijo ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, taip pat ir sutarties objektas (sekcijos ir komodos pirkimas) suponuoja, jog pirkimo - pardavimo sutarties tikslas buvo/yra susijęs su atsakovo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu, kadangi šiuos baldus pateiktais byloje duomenimis bei įrodymais atsakovas įsigijo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, t.y. siekdamas įsirengti darbo vietą namuose. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pateiktame ieškinyje ieškovė neprieštaravo Tarnybos išvadai, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, šių aplinkybių neginčijo ir nenurodė argumentų, kodėl ši sutartis negalėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šalių sudaryta pirkimo -pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis.

Dėl ginčo sprendimo vartotojų teisių apsaugos tarnyboje

Bylos duomenimis Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, gavusi vartotojo I. M. prašymą (reg. Nr 7E-3402) dėl įsigytos galimai netinkamos kokybės sekcijos bei tuo pagrindu keliamo reikalavimo - nutraukti baldo pirkimo - pardavimo sutartį ir grąžinti už baldą sumokėtus pinigus, priėmė nutarimą, kuriuo išsprendė tarp vartotojo ir UAB (duomenys neskelbtini), t.y. ieškovės, kilusį ginčą. Tarnyba, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 28 straipsnio nuostatomis, nutarė tenkinti vartotojo I. M. reikalavimą, pripažindama pagrįstu jo reikalavimą nutraukti baldo pirkimo - pardavimo sutartį ir grąžinti už baldą sumokėtus 404 Eur. ??

Ieškovė nurodo, kad Taryba neinformavo jos apie atsakovo skundo nagrinėjimą, todėl pažeidė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio reikalavimus bei neužtikrino galimybės ieškovei pateikti savo paaiškinimų ir pozicijos byloje, dėl ko pažeistos ieškovės teisės į teisingą procesą, priimtas neteisingas ir neteisėtas sprendimas. Apie skundo nagrinėjimą ieškovė sužinojo 2020 m. gruodžio 2 d., kuomet buvo gautas Tarnybos raštas – baldo vertinimo išvada Nr. 4KL-892.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 225 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas, priėmęs vartotojo prašymą nagrinėti vartojimo ginčą, apie tai informuoja kitą ginčo šalį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Vartojimo ginčas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl ginčo esmės priimtas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo to laiko, kai vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas gavo šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus. Jeigu dėl pagrįstų priežasčių per šį terminą vartojimo ginčas negali būti išnagrinėtas ir priimtas sprendimas, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas gali šį terminą pratęsti, tačiau ne ilgiau negu 30 dienų. Ginčo šalims turi būti pranešta apie šio termino pratęsimą (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 225 str. 1 d. 5p.). To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros metu turi būti užtikrinta ginčo šalių teisė pareikšti savo nuomonę ir gauti kitos ginčo šalies pateiktus paaiškinimus, dokumentus ir kitus įrodymus, taip pat gautas išvadas ir pateikti savo pastabas dėl jų. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Tarnyba 2020 m. spalio 19 d. raštu Nr.4E-27124 kreipėsi į pardavėja, siūlydama su vartotoju kilusi ginčą išspręsti taikiai, o nesutinkant su taikiu ginčo sprendimo būdu, paprašė iki 2020 m. spalio 28 d. pateikti išsamius paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus dėl vartotojo prašyme išdėstytų aplinkybių. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas Tarybos duomenų valdymo sistemos išrašas, iš kurio matyti, kad raštas Nr. 4E-27124 dėl Vartotojo skundo ieškovei buvo išsiųstas 2020 m. spalio 19 d. el. paštu (duomenys neskelbtini). Taip pat teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė A. V. nurodė, kad po rašto išsiuntimo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vartojimo prekių skyriaus patarėjas R. K. skambino ieškovei ir klausė kaip šalims sekasi susitarti. Tačiau atsakymo iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus nesulaukė. Todėl, nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų, esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė apie atsakovo pateiktą skundą buvo informuota tinkamai, todėl šie ieškovės argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl netinkamos kokybės daiktą įsigijusio vartotojo teisių gynimo būdų

Įstatymas nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo - pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t.y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1 - 3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

CK 6.363 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis pardavėjo neaptartų trūkumų, savo pasirinkimu turi teisę per CK 6.338 straipsnyje nurodytą terminą reikalauti iš pardavėjo: 1) nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Taigi, teisės aktai numato, kad pasirinkimo teisė reikšti vieną iš aukščiau nurodytų alternatyvių reikalavimų yra suteikiama būtent vartotojui. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.363 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis.

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, dėl prekių kokybės, ieškovė pripažįsta, kad atsakovo gautos prekės buvo nekokybiškos ir sutiko brokuotas detales pakeisti naujomis, tačiau vartotojas ginčija, kad pardavėjas netinkamai vykdė garantinius įsipareigojimus - per protingą terminą nepateikė baldui naujų detalių, todėl kreipėsi į Tarnybą su prašymu įpareigoti pardavėją - nutraukti baldo pirkimo - pardavimo sutartį ir grąžinti už baldą sumokėtus pinigus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vartotojo galimybė pasinaudoti sutarties nutraukimo ir kainos grąžinimo institutu (CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktas) nesiejama su sutarties pažeidimo esmingumu. Pirkėjo - vartotojo teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis nei įprasta sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindas vartotojui nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.363 straipsnio 8 dalis). Pasinaudojimas tokiu teisių gynimo būdu nėra besąlygiškai siejamas su nepavykusiu trūkumų šalinimu arba galimybės pašalinti trūkumus nebuvimu. Tačiau, esant šalių ginčui, tokio vartotojo teisių gynimo būdo taikymas turi būti įvertinamas proporcingumo aspektu: ar jis nesukeltų kitai šaliai neadekvačių teisinių padarinių, ar jis yra protingas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014). Tai, ar galiojančio vartotojų teisių apsaugą užtikrinančio teisinio reglamentavimo kontekste kuris nors iš pasirinktų vartotojo teisių gynimo būdų, išdėstytų CK 6.363 straipsnio 4 - 8 dalyse, suderinamas su proporcingumo principu, sprendžia teismas, vadovaudamasis vartotojo teisių apsaugą užtikrinančiomis teisės aktų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2013).

Teismas negali daryti išvados, kad vartotojos pasirinktas jos teisių gynimo būdas, kurį, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, vartotojas pasirinko ne iš karto, o pardavėjui vengiant ginčą spręsti taikiai, ignoruojant vartotojo poreikius, būtų neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus. Pažymėtina, kad tiek Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, tiek visa teismų parktika nurodo, kad vartotojas yra silpnesnioji šalis. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą.

Įvertinus ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių pateiktus paaiškinimus bei dokumentus, įrodymus, taip pat vadovaudamasis pirkimo - pardavimo teisinių santykių reglamentavimu, bei atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl baldo kokybės nekilo - abi šalys pripažįsta, kad baldas yra netinkamos kokybės, tačiau vartotojas ginčija, kad pardavėjas netinkamai vykdė garantinius įsipareigojimus - per protingą terminą nepateikė baldams naujų detalių, teismas daro išvadą, kad vartotojo reikalavimas pardavėjui nutraukti baldo pirkimo - pardavimo sutartį ir grąžinti už baldą sumokėtus pinigus yra pagrįstas.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismo posėdžių metu šalių teiktus paaiškinimus, nustatyta, kad atsakovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, o ieškovas jau sutarties sudarymo metu (prekių atsiėmimo metu) galėjo ir turėjo numatyti tokį sutarties vykdymo rezultatą. Byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas patirtų itin didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovas, reikalaudamas nutraukti įsigytų prekių pirkimo - pardavimo sutartį, teismo vertinimu, pasirinko tinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą. Tuo pagrindu ieškinys, kaip nepagrįstas, yra atmetamas ir ginčas išsprendžiamas iš esmės – nutrauktina tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, ieškovas įpareigotinas grąžinti atsakovui 404 Eur už prekes sumokėtą kainą (CPK 178, 185 straipsniai, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis).

Dėl vartotojų ginčus reglamentuojančių teisės aktų taikymo ir reikalavimo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą.

Ieškovė prašė panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 10E-2819 ir įpareigoti atsakovą priimti pakaitines detales.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. To paties įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienai iš ginčo šalių per nustatytą terminą besikreipus į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-529-794/2020).

Aptartas teisinis reguliavimas rodo, jog teismai turi ginčą išspręsti iš esmės, kadangi inicijavus ginčą teisme Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo teisinė galia nustoja veikti įstatymo pagrindu (VTAĮ 28 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties teismas nesprendžia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad už teisines paslaugas patyrė 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 268 -270, 284 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti ir išspręsti ginčą iš esmės - nutraukti tarp ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo I. M. (I. M.) sudarytą 2020 m. gegužės 13 d. baldų pirkimo - pardavimo sutartį ir įpareigoti ieškovą UAB (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovui I. M. (I. M.) 404 Eur (keturis šimtus keturis eurus).

Priteisti atsakovui I. M. (I. M.) iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                                            Raimondas Dilys