Civilinė byla Nr. e2A-425-777/2020

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01258-2016-0

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1;

                                                                                    2.6.10.5.2; 2.6.10.8; 3.1.7.6; 3.1.18.6; 3.2.4.11;

                                                                                    3.3.1.18.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Autologistica Biedermann Deutschland GmbH apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Autologistica Biedermann Deutschland GmbH patikslintą ieškinį atsakovei L. Ž. įmonei, tretiesiems asmenims AB „Lietuvos draudimas“, R. D. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė 2018 m. spalio 16 d. Tauragės apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovės 15 642,32 Eur turtinę žalą (nuostolius) regreso tvarka, kuriuos sudaro: 14 815,69 Eur dėl automobilio sugadinimo ir 826,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų Meco (Metz) teisme, 587,12 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1.       Atsakovei pateikė užsakymą pervežti 8 naujus automobilius „Renault Kangoo“. Krovinio vežimo sutarties sudarymą patvirtina tarptautinis krovinių transportavimo (CMR) važtaraštis. Vykdant pervežimą vienas iš vežamų automobilių buvo sugadintas. Krovinio pristatymo metu, 2012 m. gruodžio 10 d., dėl šio fakto padarytas įrašas CMR važtaraštyje, surašytas konstatavimo protokolas, kad vienas automobilis „Renault Kangoo“ buvo sugadintas: įlenktas stogas, sudaužytas priekinis stiklas, sulaužytas / suplėšytas stogas, stiklo šukės. Paaiškinime apie įvykį atsakovės vairuotojas nurodė, kad apgadintą automobilį pastebėjo nusikrovimo vietoje, kur tiksliai atsitiko įvykis, pasakyti negali. Vairuotojo nuomone, šis įvykis galėjo atsitikti dėl susidariusių sniego sankaupų kelyje ir padidėjusio automobilvežio aukščio užvažiavus ant jų.

2.2.       Dėl automobilio sugadinimo jo gamintoja bendrovė RENAULT logistikos paslaugų įmonei CAT pateikė 14815,69 Eur sąskaitą (16617,53 Eur – 1801,84 Eur, t. y. naujo automobilio vertė – liekanų vertė). Bendrovė CAT tokio pat dydžio sąskaitą pateikė sutartiniam vežėjui MIMO TRANS. Pastaroji bendrovė dar vienam sugadinto krovinio sutartiniam vežėjui – ieškovei – pateikė dėl aptariamos žalos 14 840,69 Eur (prie automobilio žalos sumos pridėjus 25 Eur už žalos administravimą) sąskaitą. Remdamasi pateikta sąskaita, MIMO TRANS nurašė 14 840,69 Eur sumą nuo ieškovės už suteiktas paslaugas mokėtinos sumos.

2.3.       Dėl atlikto įskaitymo ieškovė kreipėsi į Meco (Metz) teismą (Prancūzija). 2015 m. birželio 2 d. Metz (Prancūzija) teismas sprendimu konstatavo įskaitymo teisėtumą. Ieškovė pateikė atsakovei sąskaitą, prašydama iki 2015 m. rugsėjo 2 d. atlyginti ieškovės patirtus 16 642,32 Eur nuostolius: 14 815,69 Eur dėl automobilio sugadinimo ir 1 826,63 bylinėjimosi išlaidų Meco teisme atlyginimo. 2015 m. rugsėjo 14 d. pranešimu atsakovė atmetė ieškovės pretenziją teigdama, kad pretenzija yra nepagrįsta ir pateikta suėjus CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje numatytam senaties terminui. 2015 m. rugsėjo 30 d. atsakymu į atsakovės pranešimą ieškovė atsakovei paaiškino, kodėl jos pozicija nėra teisiškai pagrįsta, ir pasiūlė, jeigu ji nesutinka su Meco teismo sprendimu, įstoti į procesą arba sumokėti ieškovei avansu teisinių išlaidų depozitą, kad dėl priimto teismo sprendimo būtų pateiktas skundas, priešingu atveju – apmokėti ieškovei pateiktą sąskaitą. Atsakovė nė vieno iš ieškovės nurodytų veiksmų neatliko, su ieškove nebendradarbiavo.

2.4.       Dėl šio įvykio ieškovė patyrė 15 642,32 Eur turtinę žalą (nuostolius), kurią sudaro 14 815,69 Eur dėl automobilio sugadinimo ir 826,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų  Meco teisme, suma.

2.5.       Atsakovė pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR arba CMR konvencija) 27 straipsnį taip pat turi sumokėti ieškovei 5 procentų palūkanas nuo tos dienos, kai jai raštu buvo pateiktas reikalavimas. Už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki pareiškimo Tauragės rajono apylinkės teismui dėl teismo įsakymo išdavimo dienos (2016 m. birželio 2 d.) palūkanų suma sudaro 587,12 Eur.

3.       Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimu patikslintas ieškinys patenkintas visiškai. Teismas nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 15 642,32 Eur turtinę žalą (nuostolius) regreso tvarka, 587,12 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo dalį dėl žalos dydžio panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5.       Pagrindiniai apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvai:

5.1.       Pirmosios instancijos teismas teisėtai konstatavo, jog šalių santykiams taikytinos CMR konvencijos nuostatos ir jų taikymas šalių santykiams neprieštarauja Prancūzijos teisei.

5.2.       Aplinkybės, kad apeliantė nežinojo apie Prancūzijos teisme vykusį teismo procesą, kad ji pati neturėjo galimybių pateikti apeliacinį skundą dėl Prancūzijos Meco komercinio teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimo, o tik apie jį informuota (2015 m. rugsėjo 30 d.), bei tai, kad ji ir šiuo metu disponuoja teise atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje Prancūzijos Meco teisme, nelaikytinos tinkamu, pakankamu bei realiu dalyvavimu bylos procese bei savo teisių gynimu Prancūzijos Meco teisme. Dėl minėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė nesureagavo į ieškovės siūlymus: įstoti į procesą Prancūzijos teisme pačiai įmonei atnaujinant procesą arba sumokėti ieškovei avansu 2 000 Eur teisinių išlaidų depozitą, kad dėl priimto Prancūzijos teismo sprendimo ieškovė pateiktų apeliacinį skundą (nors jis neturėjo argumentų), realaus savo teisių gynimo Prancūzijos teisme kontekste, yra nepagrįsta. Apeliantė teismo procese Prancūzijos teisme negalėjo realiai dalyvauti ir ginti savo teisių.

5.3.       Konstatavus aplinkybę, kad apeliantė realiai negalėjo ginti savo teisių bei interesų Prancūzijos teisme, netaikytina CMR konvencijos 39 straipsnio 1 dalies nuostata, kad vežėjas, kuriam pagal 37 ir 38 straipsnius (regreso teise) pateikiamas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, neturi teisės ginčyti mokėjimo pagrįstumo, kurį atliko vežėjas, pateikiantis regresinį ieškinį, kai žalos atlyginimo dydis nustatytas teismo. Konstatavo teisę atsakovei ginčyti, o ieškovei – įrodinėti atlygintinos žalos dydį.

5.4.       Nagrinėjamu atveju Prancūzijos Meco komercinio teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimas neturi prejudicinės galios atsakovei, nes ji nebuvo teisminio proceso Prancūzijos teisme dalyvė (nebuvo apie jį informuota, nepaisant to, kad toks informavimas nebuvo būtinas, jai pranešta apie teismo procesą po sprendimo priėmimo) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Minėtas sprendimas galėtų būti vertinamas kaip vienas iš įrodymų kitų įrodymų kontekste.

5.5.       Pirmosios instancijos teismo išvada, jog įsiteisėjus Prancūzijos Meco teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimui atsakovė prarado teisę pagal CMR konvencijos 37 ir 38 straipsnius ginčyti mokėjimo pagrįstumą, kurį atliko vežėjas, pateikiantis regresinį ieškinį, yra nepagrįsta.

5.6.       Susidarė situacija, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė prarado teisę ginčyti žalos dydį, formaliai priteisė ieškovės patirtos 15 642,32 Eur turtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kuriuos sudaro: 14 815,69 Eur dėl automobilio sugadinimo ir 826,63 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos Prancūzijos Meco teisme, 587,12 Eur palūkanos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi ginčas dėl žalos dydžio nebuvo spręstas ir įvertintas. Bylą šiuo aspektu perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodytais aspektais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Tauragės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės 7 299,45 Eur turtinės žalos atlyginimą, 273,98 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 478,51 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Kitą patikslintą ieškinio dalį atmetė. Paliko galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi byloje Nr. eL2-1490-760/2016 atsakovei taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė iš ieškovės 6,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iš atsakovės 5,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

7.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

7.1.       Nustatant atlygintinos žalos dydį turi būti vadovaujamasi „InterEurope AG“ 2013 m. sausio 3 d. ekspertizės aktu, o ne ieškovės pateiktu sugadinto automobilio gamintojo RENAULT žalos apskaičiavimu.

7.2.       Ieškovės pateiktas automobilio gamintojo ir savininko RENAULT žalos apskaičiavimas yra paties gamintojo ir prilyginamas techniniam vertinimui, kurį atliko gamintojo techniniai darbuotojai, o ne ekspertai. Byloje nepateikta įrodymų, jog nurodytas gamintojas vykdo ekspertinę veiklą ir konkrečiu atveju vertinimą atliko būtent ekspertai. Byloje nenustatyta, kad nepriklausomų ekspertų „InterEurope AG“ trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ prašymu atlikusi žalos įvertinimą, pavaldumo ar kitais ryšiais būtų susijusi su šia draudimo bendrove, todėl ji laikytina tinkamu žalos įvertinimo subjektu. Ekspertai padarytą žalą įvertino kaip tikslingą, todėl šis ekspertizės aktas laikytinas tinkamu įrodymu leistinumo požiūriu, pakankamu ir patikimu. Automobilis buvo apžiūrėtas ir jam padaryti apgadinimai įvertinti 2012 m. gruodžio 20 d., tai yra po įvykio praėjus tik 10 dienų, ir padaryta išvada, kad transporto priemonė pataisoma.

7.3.       Gamintojo „Renault“ pateiktas žalos vertinimas kelia pagrįstų abejonių, nes iš pateiktų automobilio apgadinimo fotonuotraukų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad automobiliui buvo padaryti pažeidimai, kurie atsirado automobilį pervežant, t. y. įlenktas stogas, sudaužytas priekinis stiklas, suplėšytas stogas, stiklo šukės. Automobilis „Renault Kangoo“ nepatyrė stipraus smūgio, kurio metu būtų pažeista automobilio konstrukcija, vidaus degimo variklis, važiuoklė.

7.4.       Ekspertai, atlikę ekspertizę, nurodė, kad apgadinto automobilio remontas yra ekonomiškai tikslingas. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų faktiškai patirtas automobilio remonto išlaidas arba pagrįstų automobilio sunaikinimo išlaidas, nes apgadinta transporto priemonė ieškovės buvo pripažinta metalo laužu. Byloje nėra duomenų, kur yra apgadintas automobilis, nepateikta automobilio utilizavimo pažyma

7.5.       2015 m. birželio 2 d. Prancūzijos Meco teismo sprendime nurodyta, kad nors atsakovė MIMO TRANS teikdama atsiliepimą į ieškinį nepateikė įrodymų, patvirtinančių tariamus susitarimus tarp bendrovių RENAULT, CAT ir MIMO TRANS, kad jei remonto kaina po avarijos siekia 50 proc. transporto priemonės vertės, tai transporto priemonė yra pripažįstama kaip metalo laužas ir vežėjui perrašytos sąskaitos suma yra lygi transporto priemonės vertei, šiuo atveju 14 815,69 Eur, tačiau ieškovė šio proceso metu neprieštaravo dėl automobilio nurašymo, tai, teismo vertinimu,  žymiai padidino atsiradusios žalos dydį, nei automobilis būtų buvęs remontuojamas. Prancūzijos Meco teisme ieškovė nekėlė klausimo dėl žalos dydžio nustatymo ir jos neįrodinėjo. Ieškovės atstovas teigia, kad sutikimo dėl transporto priemonės nurašymo kaip metalo laužo raštu nedavė, bet taip pat nepateikė įrodymų, kad būtų kokia nors forma prieštaravęs transporto priemonės nurašymui kaip metalo laužui ar įvertinimo jos 1 801,84 Eur suma. Be to, Meco teismas, kuriuo ieškovė ir remiasi šioje byloje, konstatavo, kad ieškovė neprieštaravo, kad apgadinta transporto priemonė būtų nurašyta kaip metalo laužas, ir tai buvo vienas iš motyvų, kodėl teismas pripažino, kad bendrovė MIMO TRANS galėjo teisėtai išskaičiuoti 14 815,69 Eur sumą iš skolos bendrovei BIEDERMNN. Šio teismo sprendimo ieškovė neskundė.

7.6.       Atmetė ieškovės argumentus vertinti priteisiamos 14 815,69 Eur žalos dydį pagal Prancūzijos Metco teismo sprendimą kaip nepagrįstus, nes byloje tarp MIMO TRANS ir ieškovės Meco teismas vadovavosi Prancūzijos teisės normomis ir vertino iš ieškovės išskaičiuotos sumos pagrįstumą nacionalinės, t. y. Prancūzijos, teisės aspektu. Tokio teismo sprendimas Lietuvos teismams neturi prejudicinės galios, nes kiekviena valstybė narė nustato proceso normas ir teisių gynimo priemones nacionalinėje teisėje. Juolab, kad teismui kilo abejonių dėl pateikto automobilio gamintojo RENAULT žalos apskaičiavimo objektyvumo.

7.7.       Nurodė, kad ieškovė akcentuoja dėl automobilio sugadinimo jo gamintojo, bendrovės RENAULT, logistikos paslaugų įmonei CAT pateiktą sąskaitą 14 815,69 Eur sumai (16 617,53 Eur - 1 801,84 Eur, t. y. naujo automobilio vertė – liekanų vertė) ir bendrovės CAT tokio pat dydžio sąskaitą pateiktą sutartiniam vežėjui MIMO TRANS, kuris išskaičiavo ieškovei nurodytą sumą, t. y. daugiau nei pusė automobilio vertės. Konstatavo, kad minėtose sąskaitose nustatytas automobiliui padarytos žalos dydis vertintinas kaip susitarimo šalių bendras sprendimas, tačiau ne faktiškai patirti nuostoliai.

7.8.       Konstatavo, kad ieškovė neįrodė patirtų didesnių nei nepriklausomų ekspertų „InterEurope AG“ ekspertizėje apskaičiuotos žalos (nuostolių), todėl ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisė 7 299,45 Eur (sumą be PVM) žalos atlyginimą.

7.9.       Bylą Prancūzijos Meco komerciniame teisme inicijavo ieškovė. Ieškovė apie tai atsakovės neinformavo, ji nebuvo proceso šalis, nors nuo pat pradžių žinojo, kad proceso baigtis turės tiesioginės įtakos atsakovei, t. y. jos pareigai atlyginti teismo priteistos žalos dydį.  Konstatavo, kad nėra nustatytas priežastinis ryšys dėl atsakovės veikimo ar neveikimo šios žalos priteisimo ieškovei kontekste, nes savarankiškai savo teisių gynimo būdus pasirinko pati ieškovė, tai  buvo jos teisė kreiptis į Prancūzijos Meco teismą, bet ne pareiga, o atsakovė tokiu būdu neturėjo galimybės įgyvendinti savo teisių gynimo – pasirinkti savo gynybos būdus ir atsikirtimus. Todėl ieškovės prašymą priteisti 826,63 Eur žalos atlyginimą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų Prancūzijos Meco komerciniame teisme atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

8.       Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės visas apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9.       Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

9.1.       Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų yra akivaizdu, kokio stiprumo smūgį patyrė visiškai nauja transporto priemonė ir jog jai padaryta žala yra daug didesnė nei tik „sudaužytas priekinis stiklas“ ir „įlenktas stogas“. Išsamus keistinų detalių ir transporto priemonei atliktinų darbų sąrašas yra pateiktas CASTELNAU AUTOMOBILES 2013 m. sausio 21 d. sudarytoje transporto priemonės remonto darbų sąmatoje, pagal kurią bendra remonto darbų kaštų suma siekia 11 143,92 Eur (kai tuo tarpu visiškai naujos transporto priemonės kaina — 16 617,53 Eur).

9.2.       Ieškovė su koncernu RENAULT organizuojant naujų transporto priemonių pervežimus dirba ne vienerius metus, todėl jai yra gerai žinomi automobilių gamintojo vidiniai reglamentai bei standartai. Ieškovė nagrinėjant civilinę bylą Prancūzijoje neturėjo teisinio pagrindo transporto priemonės nurašymui prieštarauti. Informaciją apie tai, jog transporto priemonės gamintojas automobilius pripažįsta neremontuojamais tuo atveju, jei remonto kaina po įvykio viršija 50 proc. transporto priemonės vertės, yra pateikta į bylą ir dėl to ginčo nėra. Ieškovė nesulaukė kreipimosi dėl transporto priemonės nurašymo — krovinio savininkas tai atliko savo iniciatyva, todėl ir (ne) prieštaravimo nebuvo ir negalėjo būti pareiškusi.

9.3.       Klaidinantis ir faktinių aplinkybių neatitinkantis yra pirmosios instancijos teismo teiginys, jog „Prancūzijos Metz teisme apeliantė nekėlė klausimo dėl žalos dydžio nustatymo ir jos neįrodinėjo“. Nagrinėjant bylą Prancūzijos Respublikoje buvo keliamas klausimas ne tik dėl bendrovės MIMO TRANS galimybių atlikti įskaitymą, tačiau taip pat ir dėl transporto priemonei padarytos žalos dydžio. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė ne kartą akcentavo, jog bendrovės InterEurope AG sudarytas ekspertizės aktas, kuriuo kaip pagrindiniu (ir vieninteliu) įrodymu šioje byloje remiasi atsakovė, buvo pateiktas Meco teismui ir apeliantė pastaruoju rėmėsi kaip įrodymu galbūtpagrindžiančiu mažesnį bendrovei padarytos žalos dydį, tačiau Meco teismas galutiniu ir neskundžiamu sprendimu nusprendė, jog nagrinėjamu atveju remtis reikėtų transporto priemonės gamintojo — koncerno RENAULT – pateiktu vertinimu.

9.4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė neskundė Meco teismo sprendimo, tačiau ką konkrečiai šis ieškovės pasirinkimas nesinaudoti savo procesine teise (bet ne pareiga) įrodo šioje civilinėje byloje, taip ir nepaaiškino. Ieškovės pasirinkimas vienu ar kitu būdu įgyvendinti savo procesines teises ar jomis nesinaudoti neturi ir negali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl transporto priemonei faktiškai padarytos žalos dydžio ir negali būti naudojamas kaip argumentas, menkinantis ieškovės poziciją.

9.5.       Tiek Prancūzijos Respublikoje, tiek Vokietijos Federacinėje Respublikoje, tiek Lietuvos Respublikoje žalos dydžiui nustatyti ir apskaičiuoti yra taikomi pagrindiniai, universalūs teisės principai, t. y. pagrindinės taikomos taisyklės yra iš esmės vienodos. Meco teismo sprendimas kaip galutinis ir neskundžiamas buvo pripažintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, nagrinėjant šią bylą apeliacine instancija juo taip pat buvo tiesiogiai pasiremta nustatinėjant senaties terminą. Visi žalą transporto priemonei įrodantys dokumentai, kuriais šioje byloje remiasi ieškovė ir atsakovė (t. y. tiek InterEurope AG, tiek koncerno RENAULT pateikti skaičiavimai) buvo pateikti ir išnagrinėti Meco teisme. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu šioje byloje buvo priimtas priešingas sprendimas, t. y. transporto priemonės gamintojo apskaičiavimai buvo atmesti kaip nepatikimi.

9.6.       Vienintelis argumentas, kuriuo remiasi pirmosios instancijos teismas — tai deklaratyvūs teismo teiginiai. Transporto priemonės gamintojas neturi pagrindo „savo gaminį įvertinti geriausiai ir kartu brangiausiai“ — transporto priemonės (kuri buvo gabenama visiškai nauja) vertė yra objektyvi ir neginčytina — tokia, kokią nustato transporto priemonės gamintojas — koncernas RENAULT. Žala transporto priemonei buvo apskaičiuota elementariai: atsižvelgiant į didžiulius transporto priemonės apgadinimus, kurių remontas būtų sudaręs 67,06 proc. visos transporto priemonės vertės ((11143,92 x 100) / 16617,53), iš transporto priemonės kainos (16617,53 Eur) buvo atimta nustatyta jos likutinė vertė (1801,84 Eur). Jei, kaip teigia pirmosios instancijos teismas, transporto priemonės gamintojas savo gaminį siekia įvertinti „geriausiai ir kartu brangiausiai“, vadinasi, transporto priemonės likutinė vertė turėtų būti dar mažesnė, nei ją įvertino gamintojas,  dėl to žalos dydis — dar didesnis. Tokie pirmosios instancijos teismo deklaratyvūs teiginiai prieštarauja elementariai teisinei logikai. Priešingai, jog būtent transporto priemonės gamintojas gali tiksliausiai ir objektyviausiai įvertinti savo produkcijai padarytos žalos apimtį, dydį bei nuspręsti, ar transporto priemonė gali būti remontuojama, ar pastaroji dėl patirtų apgadinimų nebegali būti tiekiama į rinką. Sugadinta buvo visiškai nauja, o ne naudota transporto priemonė, kuri net ir ją sutaisius, neturės tokios pačios prekinės vertės kaip ir naujas automobilis.

9.7.       Pirmosios instancijos teismas turėtų remtis ne tik žodiniais ir civilinės bylos nagrinėjimo metu nuolat besikeičiančiais atsakovės atstovų teiginiais, tačiau taip pat ir objektyviais, rašytiniais į civilinę bylą surinktais įrodymais. Atsakovė nuolat ir nuosekliai raštu neigė savo civilinę atsakomybę dėl transporto priemonei padarytos žalos ir tik bylai trečią kartą grižus į pirmąją instanciją civilinę atsakomybę pripažino, tačiau nesutiko su žalos dydžiu. Atsakovės procesinis nenuoseklumas liudija nesąžiningumą bei siekį bet kokia kaina išvengti atsakomybės už žalą. Atsakovė niekuomet neišreiškė noro transporto priemonės nupirkti ir tokiu būdu sumažinti ieškovei padarytos žalos dydį. Atsakovė į bylą nėra pateikusi nė vieno rašytinio įrodymo, kad buvo teikusi siūlymus dėl žalos atlyginimo ir ieškovei. Atsakovės intencija įsigyti teismo įvykio metu sugadintą transporto priemonę kilo tik šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, šalims nesutariant dėl padarytos žalos dydžio bei ieškovei patyrus didelės apimties teisines išlaidas. Atsakovės veiksmai ir teisinės pozicijos keitimas (nepagrįstas civilinės atsakomybės neigimas) lėmė tai, jog ši byla jau 3 kartus buvo nagrinėta pirmąja instancija, dėl to ieškovė patyrė didžiules teisines išlaidas. Teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, į tai turėtų atsižvelgti paskirstydamas šalių bylinėjimosi išlaidas.

10.       Atsakovė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jo netenkinti.

11.       Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

11.1.       Pirmosios instancijos teisingai ir išsamiai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su žalos dydžio nustatymu, bei pagrįstai vadovavosi ekspertų pateikta išvada dėl žalos dydžio nustatymo.

11.2.       Apeliantė nesutinka su InterEurope AG žalos vertinimo apskaičiavimu, tačiau nenurodo jokių konkrečių motyvų, kurie paneigtų InterEurope AG žalos vertinimo akte nurodytų skaičiavimų teisingumą. Apeliantė vadovavosi InterEurope AG žalos vertinimo apskaičiavimu, juo grindė ir savo reikalavimus, reiškiamus Prancūzijos Meco teisme. Transporto priemonės gamintojas, vertindamas padarytą žalą, yra šališkas ir suinteresuotas, kad automobilis nebūtų remontuojamas, o nurašomas kaip metalo laužas. Tokiu atveju gamintojas faktiškai nepatiria jokių finansinių nuostolių, taip pat jam nėra sukuriami papildomi apsunkinimai, susiję su transporto priemonės remonto užtikrinimu. 

11.3.       Nesutiko su apeliante, kad Prancūzijos Meco teismas sprendime pasisako dėl transporto priemonės apskaičiuotos žalos vertinimo. Sisteminė Prancūzijos Meco teismo sprendimo analizė patvirtina, kad nagrinėtinas ginčas susijęs su atlikto įskaitymo pagrįstumu. Teismas sprendime nenurodė motyvų dėl pateiktų kardinaliai skirtingų žalos vertinimų, o tai patvirtina, kad žalos, padarytos transporto priemonei, vertinimas nebuvo nagrinėtos bylos dalykas.

11.4.       Apeliantės pozicija išimtinai remtis tik Prancūzijos Meco teismo priimtu sprendimu bei transporto priemonės gamintojo atliktu žalos vertinimu iš esmės buvo ydinga. Kitų įrodymų, susijusių su patirtos žalos dydžio nustatymu, nepateikimas suponuoja išvadą, kad apeliantė kitų įrodymų ir neturi.

11.5.       Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą iš esmės turėjo vadovautis 2013 m. sausio 21 d. Castelnau automobiles sudaryta transporto priemones remonto darbų sąmata, kurioje nurodyta, kad remonto darbų kaštų suma siekia 11 143,92 Eur,  o tuo tarpu naujos transporto priemonės kaina – 16 617,53 Eur. Tačiau apeliantė nepasisakė dėl pagrįstų abejonių keliančių darbų būtinumo įtraukimo į minėtą remonto darbų sąmatą. Minėtoje sąmatoje nurodyta, kad būtina atlikti tokius darbus kaip vidinių ir išorinių slenksčių nuėmimas, uždėjimas ir keitimas, kairės ir dešinės sparno, įskaitant posparnių nuėmimą ir uždėjimą, ratlankių nuėmimas ir uždėjimas, stumdomų durų užrakto keitimas, galinių ratų arkos nuėmimas ir uždėjimas, salono kilimo nuėmimas, uždėjimas, automobilinių sėdynių nuėmimas ir uždėjimas, prietaisų skydelio nuėmimas, uždėjimas ir t. t. Abejones dėl minėtų darbų atlikimo sustiprina ir byloje pateiktos apgadinto automobilio fotonuotraukos, kurios patvirtina, kad anksčiau nurodytos automobilio dalys nebuvo apgadintos ar kitaip pažeistos. Byloje pateikta ekspertų išvada ir UAB „Autremas“ atliktas remonto darbų vertinimas patvirtina, kad anksčiau minėti darbai, kurie nurodyti 2013 m. sausio 21 d. Castelnau automobiles darbų sąmatoje, nėra atliekami.

11.6.       „Renault“ koncerno vidiniai reglamentai ar standartai bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikti, todėl atsakovė dėl jų pasisakyti negali. Kitas svarbus aspektas – tai vidinių reglamentų ir standartų, jei tokie egzistuoja, juridinės galios vertinimas. Pirmiausia turėtų būti vadovaujamasi teisės aktais, o ne vidiniais koncerno standartais.

11.7.       Apeliantė iš esmės neturi nė vieno dokumento, kuris patvirtintų, jog apgadintas automobilis „Renault Kangoo“ buvo faktiškai utilizuotas.

11.8.       Meco teismo sprendime nurodyta, kad apeliantė neginčija savo atsakomybės dėl žalos padarymo ir sutinka, kad automobilis būtų nurašytas kaip metalo laužas, todėl teigtina, jog apeliantės procesiniai veiksmai būtent ir lėmė tokio teismo sprendimo priėmimą, kuris šioje byloje neturi prejudicinės galios. Tačiau jei apeliantė būtų nesutikusi su automobilio nurašymu kaip metalo laužu, neatmetama galimybė, jog Prancūzijos Meco teismo sprendimas būtu žymiai  palankesnis apeliantei.

11.9.       Bylos nagrinėjimo metu apeliantė Prancūzijos Meco teismo sprendimą laikė negalutiniu, t. y. kaip neužkertantį kelio atsakovei ginčyti sprendime nurodytas aplinkybes. Apeliaciniu skundu apeliantės pozicija del Prancūzijos teismo sprendimo pakinta, tačiau pagal advokato M. M. pateiktą Prancūzijos teisės normų aiškinimą apeliantė turi teisę atnaujinti teisminį procesą Prancūzijoje ir nesutikti su sprendime nurodytomis aplinkybėmis.

11.10.       Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl transporto priemonei padarytos žalos atlyginimo dydžio nustatymo. Tariamai netinkamas atsakovės procesinis elgesys neturėtų būti apskritai apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyku, juolab, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovei nebuvo reiškiami jokie priekaištai ar skiriamos baudos dėl tariamo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Priešingai, atsakovė nuo bylos nagrinėjimo pradžios buvo suinteresuota operatyviu ir objektyviu bylos nagrinėjimu, ne kartą apeliantei siūlė sudaryti taikos sutartį, tačiau apeliantė su pasiūlymais nesutikdavo. Atsakovė savo poziciją dėl atlygintinos žalos dydžio ne kartą yra išsakiusi dar prieš apeliantei kreipiantis į teismą ir bylos nagrinėjimo metu nuolat akcentuojant InterEurope ekspertų pateiktą žalos vertinimą, AB „Lietuvos draudimas“ pateiktas išvadas dėl atlygintinos žalos dydžio bei teikiant UAB „Autremas“ padarytos žalos apskaičiavimą. Esminė klaida, kurią padare atsakovė, ir tai pripažino bylos nagrinėjimo metu, yra tai, kad į apeliantės atstovą T. U. kreipėsi telefoniniu pokalbiu, kuris nebuvo įrašinėjamas, todėl negalėjo teismui pateikti įrodymų dėl siekio įsigyti apgadintą transporto priemonę. Šios aplinkybės atstovas ir neginčijo. Atsakovė taip pat kreipėsi ir į advokatą M. M., kuris atsakovei žodžiu paaiškino, jog ji Prancūzijos Meco teisme negali atlikti jokių procesinių veiksmų, kadangi byla yra išnagrinėta, o teismo sprendimas įsiteisėjęs. Pasisakant dėl atsakovės sąžiningumo, būtina paminėti tai, kad atsakovė ne kartą siekė inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą tam, kad apgadinta transporto priemonė būtų rasta, nes nėra jokių duomenų apie transporto priemonės utilizavimą, tačiau ikiteisminio tyrimo institucijos atsisakė pradėti tyrimą. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo kreiptasi į „Renault“ atstovybę Lietuvoje, tačiau nebuvo gauti duomenys, kurie patvirtintų apgadintos transporto priemones utilizavimą. Apeliantei tvirtinant, kad ją ir „Renault“ koncerną sieją ne vienerius metus trunkantys verslo santykiai, susiję su transporto priemonių pervežimu, teigtina, kad jei apgadinta transporto priemone būtų buvusi realiai utilizuota, tokiu atveju neabejotinai apeliantė būtų pateikusi transporto priemonės utilizavimą patvirtinančius dokumentus.

11.11.       Apeliantė, atstovaujama profesionalių teisininkų, turėjo tinkamai suformuoti ieškinio teisinį pagrindą, įvardyti taikytiną teisę bei pateikti visus turimus įrodymus, kuriais grindžiamas ieškinio reikalavimas. Nesant tinkamai nurodyto teisinio pagrindo, teismai turėjo nustatinėti ne tik taikytiną teisę ginčo nagrinėjimui, bet ir konstatuoti, kad patirta žala turi būti įrodoma, o ne preziumuojama. Dėl minėtų aplinkybių apeliantė pusę metų tikslino ieškinį, tačiau su patikslintu ieškiniu nauji esminiai įrodymai nebuvo pateikti. Apeliantė kategoriškai atsisakė sudaryti taikos sutartį, galbūt sąmoningai visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nepateikė apgadintos transporto priemonės utilizavimo akto, skunde minimų „Renault“ koncerno vidinių reglamentų bei standartų, kuriais būtų grindžiamas žalos apskaičiavimas.

12.       Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

14.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad šalių atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

15.       Byloje ginčo dėl byloje taikytinos teisės bei atsakovės kaltės tarp šalių nėra. Atsakovė kaltę dėl pervežimo metu automobilio „Renault Kangoo“ apgadinimo pripažįsta, tačiau byloje kilo ginčas dėl apeliantei (ieškovei) atlygintinos žalos apimties ir dydžio pagrįstumo bei dėl įrodymų vertinimo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje konstatavo teisę atsakovei ginčyti, o apeliantei (ieškovei)  įrodinėti atlygintinos žalos dydį.

17.       Apeliantė nurodė, kad išsamus keistinų detalių ir transporto priemonei atliktinų darbų sąrašas yra pateiktas Castelnau automobile 2013 m. sausio 21 d. sudarytoje transporto priemonės remonto darbų sąmatoje, pagal kurią bendra remonto darbų kaštų suma siekia 11 143,92 Eur (o tuo tarpu visiškai naujos transporto priemonės kaina — 16 617, 53 Eur).

18.       Atsakovė su tuo nesutiko, nes minėtoje sąmatoje nurodyta, kad būtina atlikti tokius darbus kaip vidinių ir išorinių slenksčių nuėmimas, uždėjimas ir keitimas, kairės ir dešinės sparno, įskaitant posparnių nuėmimą ir uždėjimą, ratlankių nuėmimas ir uždėjimas, stumdomų durų užrakto keitimas, galinių ratų arkos nuėmimas ir uždėjimas, salono kilimo nuėmimas, uždėjimas, automobilinių sėdynių nuėmimas ir uždėjimas, prietaisų skydelio nuėmimas, uždėjimas ir t. t. Abejones dėl minėtų darbų atlikimo sustiprina ir byloje pateiktos apgadinto automobilio fotonuotraukos, kurios patvirtina, kad anksčiau nurodytos automobilio dalys nebuvo apgadintos ar kitaip pažeistos. Byloje pateikta ekspertų išvada ir UAB „Autremas“ atliktas remonto darbų vertinimas patvirtina, kad anksčiau minėti darbai, kurie nurodyti 2013 m. sausio 21 d. Castelnau automobiles darbų sąmatoje, nėra atliekami.

19.       Byloje yra šie rašytiniai duomenys apie automobiliui „Renault Kangoo“ padarytos žalos apskaičiavimą:

19.1.       AB „Lietuvos draudimas“ 2013 m. sausio 17 d. ir 2015 m. rugsėjo 11 d. raštai, kuriuose nurodyta, kad pagal su atsakove sudarytą Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo sutartį atliko administravimo procedūras dėl 2012 m. gruodžio 10 d. įvykio, kurio metu buvo sugadintas krovinys (automobilis „Renault Kangoo“). Nuostolio dydžiui nustatyti draudikas kreipėsi į nepriklausomus ekspertus „InterEurope AG“, kurie nustatė, jog dėl apgadinto automobilio buvo patirta 7 299,45 Eur be PVM. Ekspertai, vertinę krovinio apgadinimus, nurodė, jog krovinio remontas yra ekonomiškai tikslingas. Pagal pateiktas siurvejerių nuotraukas draudikas nustatė, kad buvo stipriai pažeistas minėto automobilio stogas. Nurodė, kad krovinys nebuvo tinkamai paruoštas vežimui maršrutu Prancūzijoje, įvykį laikė nedraudžiamuoju ir draudimo nemokėjo. Draudikas, iš atsakovės gavęs atsakovės prašymą iš naujo išnagrinėti žalos bylą ir naujai atsakovės pateiktus dokumentus, nurodė, kad negalima daryti išvados, jog reikalavimas atsakovei dėl 16 642,32 Eur nuostolių atlyginimo yra pagrįstas tinkamai. Nukentėjęs asmuo nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, dėl kokių priežasčių buvo nuspręsta laikyti krovinį visiškai sunaikintu ir dėl kokių priežasčių automobilis nebuvo parduodamas su likutine verte. Nukentėjęs asmuo (apeliante) nepaaiškino ir nepagrindė dokumentais, dėl kokių priežasčių ji neginčijo įmonės MIMO TRANS reikalavimo dėl 14 816,69 Eur nuostolių, kuriuos sudaro krovinio sandėlio vertė, ir kokiu pagrindu sutiko su krovinio atidavimu į metalo laužą.

20.       „Inter Europe AG Europena Law Ser“ užsakymu atliktas „Toulouse expertize automobile“ 2013 m. sausio 3 d. ekspertizės aktas (toliau – 2013 m. sausio 3 d. ekspertizės aktas), kuriame nurodyta, kad automobilis „Renault Kangoo“ buvo apžiūrėtas 2012 m. gruodžio 20 d. prieš atliekant ekspertizę. Ekspertizės aktu automobilis pripažintas pataisomu ir techniškai remontuotinu. Ekspertizės akte automobilio bendra būklė įvertinta kaip gera. Automobilio remonto vertė be PVM – 7 299,45 Eur, su PVM – 8 730,14 Eur.

21.       Apeliantės pateiktas „Renault“ logistikos paslaugų įmonės CAT atstovo elektroninis laiškas dėl sugadinto automobilio pripažinimo neremontuojamu. Laiške nurodyta, kad pagal „Renault“ kriterijus, jeigu remontas siekia 50 procentų transporto priemonės kainos, transporto priemonė turi būti klasifikuojama kaip neremontuojama. Su laišku pateikta Castelnau automobile 2013 m. sausio 21 d. sudaryta transporto priemonės remonto darbų sąmata, pagal kurią bendra remonto darbų kaštų suma siekia 11 143,92 Eur (o tuo tarpu visiškai naujos transporto priemonės kaina — 16 617, 53 Eur).

22.       Atsakovės pateikta UAB „Autoremas“ 2016 m. gruodžio 4 d. sudaryta sąmata, kurioje nurodyta, jeigu sugadintas automobilis būtų perduotas vežėjui (atsakovei), atsakovė turėtų galimybę sugadintą transporto priemonę suremontuoti už 4 318,10 Eur be PVM.

23.       Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius duomenis apie automobiliui „Renault Kangoo“ padarytos žalos apskaičiavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatant atlygintinos žalos dydį turi būti vadovaujamasi 2013 m. sausio 3 d. ekspertizės aktu, o ne apeliantės pateiktu „Renault“ logistikos paslaugų įmonės CAT atstovo Castelnau automobile 2013 m. sausio 21 d. sudaryta transporto priemonės remonto darbų sąmata dėl toliau nutartyje nurodytų priežasčių.

24.       Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog „Renault“ logistikos paslaugų įmonės CAT atstovas Castelnau automobile vykdo ekspertinę veiklą ir 2013 m. sausio 21 d. transporto priemonės remonto darbų sąmatą sudarė ekspertai. Tuo tarpu AB „Lietuvos draudimas“ 2013 m. sausio 17 d. rašte nurodė, kad nuostolio dydžiui nustatyti kreipėsi į nepriklausomus ekspertus. Pažymėtina, kad 2013 m. sausio 3 d. ekspertizės aktas buvo surašytas po to, kai buvo apžiūrėtas apgadintas automobilis „Renault Kangoo“, tai reiškia, kad ekspertizės aktą surašęs asmuo turėjo pakankamai duomenų ir informacijos tinkamai atlikti ekspertizę. Apeliantė neginčijo aplinkybių, kad 2013 m. sausio 3 d. ekspertizės aktas surašytas nepriklausomų ekspertų. Priešingai, 2013 m. sausio 3 d. ekspertizės aktą pateikė Meco teismui, siekdama įrodyti MIMO TRANS atlikto įskaitymo neteisėtumą. Apeliantė neginčijo ir 2013 m. sausio 3 d. ekspertizės akte nurodyto žalos apskaičiavimo teisingumo.

25.       Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apgadinto automobilio remontas yra ekonomiškai tikslingas, byloje nėra duomenų, kur yra apgadintas automobilis, nepateikta automobilio utilizavimo pažyma. Apeliantė neįrodė patirtos didesnės žalos (nuostolių) nei 2013 m. sausio 3 d. ekspertizės akte apskaičiuota (CPK 178, 185 straipsniai).

26.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad Prancūzijos Meco komercinio teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimas neturi prejudicinės galios atsakovei , nes ji nebuvo teisminio proceso Prancūzijos teisme dalyvė (nebuvo apie jį informuota, nepaisant to, kad toks informavimas nebuvo būtinas, jai pranešta apie teismo procesą po sprendimo priėmimo) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Minėtas sprendimas galėtų būti vertinamas kaip vienas iš įrodymų kitų įrodymų kontekste.

27.       Apeliantė nurodė, kad nagrinėjant bylą Prancūzijos Respublikoje buvo keliamas klausimas ne tik dėl bendrovės MIMO TRANS galimybių atlikti įskaitymą, tačiau taip pat ir dėl transporto priemonei padarytos žalos dydžio. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad sisteminė Prancūzijos Meco teismo sprendimo analizė patvirtina, kad nagrinėtinas ginčas susijęs su atlikto įskaitymo pagrįstumu. Meco teismas sprendime nenurodė motyvų dėl pateiktų skirtingų žalos vertinimų ir tai patvirtina, kad žalos, padarytos transporto priemonei, vertinimas, nebuvo nagrinėtos bylos dalykas. Vien ta aplinkybė, kad 2013 m. sausio 3 d. ekspertizės aktas buvo pateiktas Meco teismui ir apeliantė pastaruoju metu rėmėsi kaip įrodymu, galbūt pagrindžiančiu mažesnį bendrovei padarytos žalos dydį, nėra pakankama daryti priešingą išvadą.

28.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad Meco teismas sprendime konstatavo, jog bendrovė MIMO TRANS galėjo pareikalauti iš apeliantės atsiskaityti išskaičiuodama 14 815,69 Eur sumą iš skolos pastarajai bendrovei, nepaisant to, kad apgadintos transporto priemonės remonto vertę ekspertizė galėjo įvertinti 7 299,45 Eur suma, vėliau apgadintos transporto priemonės remonto vertė sąmatoje įvertinta 11 143,92 Eur suma, kad apeliantė neprieštaravo, jog apgadinta transporto priemonė būtų nurašyta kaip metalo laužas. Kadangi dėl pervežimo metu įvykusios avarijos pagal bendroves siejančias pirkimo bendrąsias sąlygas, numatančias, kad kompensacijos suma materialinės žalos padarymo naujai transporto priemonei atveju yra avarijos dieną gamintojo galiojanti kaina be mokesčių, iš šios kainos išskaičiavus apgadintos transporto priemonės pardavimo vertę. Esant nurodytoms aplinkybėms pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės byloje pateiktose sąskaitose nustatytas automobiliui padarytos žalos dydis yra susitarimo šalių bendras sprendimas, o ne faktiškai patirti nuostoliai.

29.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra nustatytas priežastinis ryšys dėl atsakovės veikimo ar neveikimo ir apeliantės 826,63 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų Prancūzijos Meco komerciniame teisme ir šios išvados motyvų neatkartoja.

30.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, šalių pateiktų procesinių dokumentų argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir jų pagrindu padarytas išvadas, mano, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ar pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepakankamu argumentavimu, atmestini kaip nepagrįsti.

31.       Įvertinusi visus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

32.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatos taikymo

33.       Apeliantė nurodė, kad atsakovės veiksmai ir teisinės pozicijos keitimas (nepagrįstas civilinės atsakomybės neigimas) lėmė tai, jog ši byla jau 3 kartus buvo nagrinėta pirmojoje instancijoje, dėl to apeliantė patyrė didžiules teisines išlaidas. Teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, į tai turėtų atsižvelgti paskirstydamas šalių bylinėjimosi išlaidas.

34.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

35.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, konstatuoja, kad šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Atsakovės nesutikimas su patikslintu ieškiniu, pozicijos keitimas bylos nagrinėjimo metu, nėra pakankamas daryti priešingą išvadą, nes tokia šalies teisė yra numatyta CPK 42 straipsnio 1 dalyje. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

37.       Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. sumokėtas 195 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, neatlygintinos.

38.       Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė turėjo 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos iš apeliantės (ieškovės) priteistinos atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

        Dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto

39.       Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-1490-760/2016 buvo patenkintas apeliantės (kreditorės) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštuotas atsakovei (skolininkei) priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bei turtinės teisės, esančios pas skolininkę ir / ar trečiuosius asmenis už bendrą 17 266,98 Eur sumą. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu paliko galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje eL2-1490-760/2016 atsakovei taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nors patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, t. y. 7 299,45 Eur turtinės žalos atlyginimą, 273,98 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 478,51 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Kitą patikslintą ieškinio dalį atmetė. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, sumažinant laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki priteistos 11 459,71 Eur sumos, kuri apskaičiuojama taip: 7 299,45 Eur (priteista žala) + 273,98 Eur (priteistos palūkanos) + 1 407,82 Eur (priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 7 573,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2016 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios apskaičiuojamos taip: 7 573,38 Eur x 5 proc. : 365 x 1357 (dienų skaičius nuo 2016 m. birželio 3 d. (bylos iškėlimo) iki 2020 m. vasario 20 d. (apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo) + 2 478,51 Eur (bylinėjimo išlaidos pirmosios instancijos teisme)) (CPK 150 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių patikslinti, nurodant palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje eL2-1490-760/2016 atsakovei L. Ž. įmonei taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. teismo sprendimo įvykdymo, sumažinant laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki priteistos 11 459,71 Eur sumos.

Priteisti iš ieškovės Autologistica Biedermann Deutschland GmbH 250 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei L. Ž. įmonei.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto areštų aktų registrui.

Teisėjos                                           Jolanta Gailevičienė

                                           Erinija Kazlauskienė

                                                     Danutė Žvinklytė