Baudžiamoji byla Nr. 1A-642-354/2012
Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01933-2011-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.,
(S)
1.1.8.1.1., 1.1.10.1., 1.2.14.3.1., 2.4.6.3.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 19 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
teisėjų Boleslovo Kalainio, Virginijos Žindulienės,
sekretoriaujant Audronei Peleckienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,
gynėjui advokatui Kęstučiui Valiui,
nuteistajam K. M.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš K. M. K. J. priteista 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 253,09 Lt už nukentėjusiajam K. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Kolegija
n u s t a t ė:
K. M. nuteistas už tai, kad 2011-11-26 apie 5 val. Šiaulių mieste, autobusų stotelėje, esančioje ties (duomenys neskelbtini) namu, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį K. J., o būtent suduodamas nukentėjusiajam K. J. ne mažiau dviejų smūgių į veidą, tuo padarydamas jam kraujosruvas kairės akies apatiniame voke ir viršutinės lūpos gleivinėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė nukentėjusiajam K. J. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Blackberry 8320“ su SIM „Labas“ kortele ir dėklu, bendros 505 Lt vertės.
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. M. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, pripažinti švelninančiomis aplinkybėmis tai, kad jis visiškai atlygino žalą ir padengė civilinį ieškinį, gydosi nuo alkoholizmo.
Apelianto teigimu, teismas, vertindamas jo asmenybę, klaidingai nusprendė, jog jis nepadarė jokių išvadų po įvykdyto nusikaltimo, neatkreipė dėmesio, kad jis įsidarbino. Nurodo, kad šiuo metu jis yra visiškai atlyginęs padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju, kuris pretenzijų nebereiškia, kad gydosi nuo alkoholizmo ir visiškai nebevartoja alkoholio, todėl, apelianto manymu, bausmės tikslai ir teisingumo principas realiausiai bus įgyvendinti atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis K. M. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, K. M. pripažino kaltu dėl plėšimo pagal BK 180 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, sutinka su paskirta bausme, tačiau mano, kad yra pagrindas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti minimaliam terminui. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).
Apylinkės teismas, spręsdamas nuteistojo K. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, konstatavo, kad apeliantas skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą smurtinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.; 180 str. 1 d.) padarė neišnykus teistumui, todėl laikė nuteistąjį recidyvistu. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad išvadą apie nusikaltimų recidyvą (BK 27 str.) apylinkės teismas padarė dėl K. M. atžvilgiu priimto Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. baudžiamojo įsakymo, kuriuo K. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. ir BK 302 str. 1 d. (1 t., 124–126 b. l.). Kolegija pažymi, kad asmuo recidyvistu laikomas tada, kai būdamas jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus ar įstatymų nustatyta tvarka jo nepanaikinus, vėl padaro vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (BK 27 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos yra aišku, kad plėšimas, už kurį apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo įvykdytas 2011 m. lapkričio 26 d., tai yra prieš Šiaulių miesto apylinkės teismui priimant 2011 m. gruodžio 20 d. baudžiamąjį įsakymą. Byloje nėra jokių duomenų apie kitus apelianto teistumus. Tai reiškia, kad K. M., vykdydamas jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą plėšimą, dar nebuvo teistas, nes dėl ankščiau įvykdytų nusikalstamų veikų teismas dar nebuvo priėmęs sprendimo, kuriuo apeliantas būtų pripažintas kaltu ir nuteistas ar atleistas nuo bausmės. Taigi, nors K. M., 2011 m. lapkričio 26 d. padaręs nusikaltimą, baudžiamuosius įstatymus pažeidė ne pirmą kartą, tačiau teistas dar nebuvo ir teistumo neturėjo, todėl apeliantas nepagrįstai apylinkės teismo buvo laikomas recidyvistu ir tuo pagrindu jam buvo taikomi baudžiamieji įstatymai, griežtinantys jo baudžiamąją atsakomybę. Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas nuosprendis keičiamas ir iš apskųsto apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinamas teiginys, kad K. M. nusikalto teistumui neišnykus ir yra recidyvistas pagal BK 27 str. 1 d. (BPK 328 str. 1 p.).
Dėl to, kas paminėta ankščiau, yra aišku, kad K. M. nusikalstamą veiką, už kurią yra pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė (2011 m. lapkričio 26 d.) iki baudžiamojo įsakymo priėmimo pirmojoje byloje (2011 m. gruodžio 20 d.). Taigi tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, paskyręs apeliantui bausmę šioje baudžiamojoje byloje už įvykdytą plėšimą, privalėjo paskirtąją bausmę subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 35 parų arešto bausme, nustatyti galutinę subendrintą bausmę ir įskaityti į paskirtos bausmės laiką pagal ankstesnį sprendimą visiškai atliktą arešto bausmę (2 t., 5 b. l.). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 63 str. 9 d.), todėl nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje (BPK 328 str. 1 p.), pagal BK 63 str. numatytas bausmių skyrimo taisykles paskiriant nuteistajam K. M. naują subendrintą bausmę.
Be abejonės, bausmės esmę sudaro nubaudimas, tačiau tai negali būti suvokiama atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojama kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Be nubaudimo, BK 41 str. 2 d. yra įvardintos ir kitos bausmės paskirtys – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad K. M. tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę pavyks įgyvendinti bausmės tikslus. Konkrečiu atveju kolegija nepritaria tokiai nuomonei.
Formaliai apylinkės teismas, skirdamas apeliantui bausmę, vadovavosi BK 54 str., reglamentuojančiu bausmės skyrimo pagrindus, ir paskyrė K. M. BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios nekvestionuoja nei nuteistasis. Tačiau kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti bei įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. M., būdamas neteistas, įvykdė apysunkį smurtinį nusikaltimą – plėšimą, pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio, ką apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tiesa, K. M. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino sunkinančia apelianto atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat konstatavo, kad apeliantas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, daro administracinės teisės pažeidimus (1 t., 129–133 b. l.), charakterizuojamas patenkinamai, nedirba, neatlygino žalos nukentėjusiajam ir Valstybinei ligonių kasai. Be abejonės, tai, kas paminėta, apibūdina apeliantą neigiamai, tačiau tai neleidžia spręsti apie jį kaip apie itin pavojingą asmenį visuomenei. Kiekvienu atveju, siekiant teisingumo principo gyvendinimo, būtina įvertinti ir asmens elgesį, jo moralines nuostatas po įvykdyto nusikaltimo, už kurį K. M. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nusikaltimą K. M. padarė būdamas 19 metų amžiaus, todėl daryti kategoriškas išvadas apie tvirtai susiformavusias jo antivisuomenines ir vertybines nuostatas, kolegijos nuomone, nėra pagrįsta. Byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis įsidarbino, Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam K. J. atlygino padarytą žalą, tai kolegija pripažįsta apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.), savanoriškai gydėsi nuo alkoholizmo (2 t., 37–38; 45; 46–47 b. l.). Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog K. M. pozityvia kryptimi keičia savo nuostatas – kritiškai įvertino savo ankstesnį elgesį ir padarė atitinkamas išvadas, todėl kolegija mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vidutiniam terminui, kontroliuojant jo elgesį (BK 75 str.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje, nes, kolegija padarė išvadą, jog apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 59 str., 75 str. (BPK 328 str. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., kolegija,
n u s p r e n d ž i a:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendį pakeisti.
Pripažinti K. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. ,,a“ p. p., K. M. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 35 parų arešto bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams 5 dienoms.
Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti K. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-11-26 5.20 val. iki 2011-11-26 11.35 val. (1 dieną) ir pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. baudžiamąjį įsakymą visiškai atliktą bausmę (35 paras arešto).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 4 p. 7 p., 3 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), K. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams ir įpareigoti jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teiginį, kad K. M. nusikalto teistumui neišnykus ir yra recidyvistas pagal BK 27 str. 1 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą
Kolegijos pirmininkė Nijolė Matuzevičienė
Teisėjai Boleslovas Kalainis
Virginija Žindulienė