Civilinė byla Nr. e2-196-567/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00635-2024-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Danguolės Martinavičienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Saukus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties atsisakyti patvirtinti finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Novidas“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Saukus“ pateikė prašymą patvirtinti 81 436,99 Eur dydžio finansinį reikalavimą bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) ,,Novidas“ bankroto byloje. Nurodė, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutartį pareiškėja UAB ,,Saukus“ suteikė BUAB ,,Novidas“ (toliau – ir bendrovė) 70 000 Eur paskolą, kurios grąžinimo terminas – 2021 m. rugpjūčio 31 d. Paskolos sąlygose numatytos palūkanos, kurios 2022 m. rugpjūčio 22 d. sudarė 11 436,99 Eur, iš viso finansinis reikalavimas sudaro 81 436,99 Eur. Iki šiol įsipareigojimo grąžinti skolą BUAB ,,Novidas“ nėra įvykdžiusi.
2. Atsakovė BUAB ,,Novidas“ atsiliepime prašė patvirtinti pareiškėjos UAB ,,Saukus“ 81 436,99 Eur finansinį reikalavimą. Nemokumo administratorius nustatė, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutartį UAB ,,Saukus“ suteikė BUAB ,,Novidas“ 70 000 Eur paskolą, kuri buvo įmokėta į BUAB ,,Novidas“ kasą ir dėl laiku negrąžintos paskolos buvo apskaičiuotos 11 436,99 Eur palūkanos. Nėra pagrindo abejoti dėl bendrovės turimų kasos pajamų orderių bei kasos knygos įrašų tikrumo. Paskolos sandoris, kasos išlaidų ir pajamų orderiai bei kasos knygų įrašai nėra nuginčyti (pripažinti negaliojančiais), todėl nėra pagrindo netvirtinti galiojančiais rašytiniais įrodymais pagrįsto UAB „Saukus“ finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje.
3. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB ,,I asset management“, valdanti uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą ,,NuCapital“ (toliau – ir fondas „NuCapital“), nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 4 dalis imperatyviai numato, kad, jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Šiuo atveju paskolos sutartis nėra patvirtinta notariškai, o CK 1.93 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Vadinasi, paskolos sutartis, iš kurios kildinamas UAB ,,Saukus“ reikalavimas į BUAB ,,Novidas“, yra niekinė ir negaliojanti nuo sudarymo momento. Tai reiškia, kad teismas privalo savo iniciatyva konstatuoti šio sandorio negaliojimo faktą ir jo teisines pasekmes.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė patvirtinti pareiškėjos UAB ,,Saukus“ 81 436,99 Eur dydžio antrosios eilės finansinį reikalavimą BUAB ,,Novidas“ bankroto byloje ir priteisė suinteresuotam asmeniui fondui ,,NuCapital“ lygiomis dalimis iš pareiškėjos UAB ,,Saukus“ ir BUAB ,,Novidas“ administravimo lėšų 1 212,42 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos UAB „Saukus“ finansinis reikalavimas atsakovei BUAB „Novidas“ yra nepagrįstas, kadangi iš esmės visuose kasos išlaidų ir kasos pajamų orderiuose nėra identifikuojami kasos operacijose dalyvavę asmenys bei jų pareigos, taip pat nėra šių asmenų tapatybės dokumentų duomenų bei privalomų asmenų (kasininkų ar vyriausiųjų finansininkų) parašų. Tokius trūkumus teismas pripažino Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – taisyklės) reikalavimų imperatyviųjų nuostatų pažeidimais.
6. Teismas pažymėjo, kad UAB ,,Saukus“ kasos išlaidų orderiuose išmokėjimo pagrindas yra nurodomas ,,mokėjimas“, o ne pareiškėjos paskolos sutarties pagrindas.
7. Teismas pažymėjo, kad tik 2017 m. įregistruota pareiškėja UAB ,,Saukus“ viešajam registrui nepateikė nei 2017 m., nei 2018 m. (tų metų, kai buvo suteikta nurodoma paskola), nei 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentų.
8. 2018 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutartis, kurioje numatyta skolinama suma viršija 3 000 Eur, nėra patvirtinta notarine tvarka. Teismas nustatė, kad kasos išlaidų ir pajamų orderiai neatitinka esminių imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų ir negali būti laikomi dokumentais, turinčiais įrodomąją galią nagrinėjamoje byloje. Teismas netaikė restitucijos, pripažįstant sandorį negaliojančiu, nes buvo nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti UAB „Saukus“ 81 436,99 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Novidas“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, kad tiek BUAB „Novidas“, tiek UAB „Saukus“ priklauso įmonių grupei, valdomai likviduojamos dėl bankroto UAB „ANDRUM Realty Development“ (juridinio asmens kodas 304415872), kurios steigėja bei galutinė naudos gavėja yra likviduojama dėl bankroto UAB „ANDRUM Group“ (juridinio asmens kodas 304401972). Verslo praktikoje įmonių grupei priklausančių bendrovių tarpusavio sandoriai yra įprastinė praktika, kurios poreikį dažniausiai nulemia įmonių veiklos pobūdis, grupės įmonių integracijos lygis bei verslo grupės strateginiai tikslai. Svarbu paminėti, kad visos grupės įmonės yra laikomos savarankiškais juridiniais asmenimis, kurių savarankiškumą apibrėžia jų atskirumas ir subjektiškumas. Įmonių grupės veiklos specifika, susijusi su tarpusavio sutartiniais įsipareigojimais, yra pakankamai detaliai išanalizuota tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje.
9.2. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą visos įmonių grupei priklausančios įmonės yra laikomos savarankiškais juridiniais asmenimis, todėl aplinkybė, kad UAB „Saukus“ sudarė paskolos sutartį su kita įmonių grupės nare BUAB „Novidas“, nelaikytina išskirtine ar leidžiančia abejoti paskolos sutarties šalių sąžiningumu ir (ar) paties sandorio realumu. UAB „Saukus“ neturėjo vyriausiojo buhalterio, dėl to kasos dokumentus pasirašė tuometinė vadovė M. D., kuri nurodė, jog visos operacijos atvaizduotos buhalterinėje apskaitoje. Ta pati operacija apskaityta ir BUAB „Novidas“ buhalterinėje apskaitoje.
9.3. Vykdant vieningą įmonių grupės strategiją, turtas ir įsipareigojimai gali įvairiais būdais judėti tarp įmonių grupės narių, t. y. tarp įmonių gali būti sudaromos paskolos sutartys, siekiant užtikrinti vieningą įmonių grupės strategiją ir bendrų tikslų pasiekimą. Šuo atveju UAB „Saukus“ paskolą suteikė kitai susijusiai įmonei, priklausančiai įmonių grupei, kurios abi laikytinos dukterinėmis ir veikiančiomis išimtinai patronuojančios įmonės naudai ir nurodymais, siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį turto ir įsipareigojimų paskirstymą tarp grupės narių, kartu prisiimant ir nuostolių atsiradimo riziką. Kita vertus, paskolos nepavyko susigrąžinti ir dėl to, kad skolininkei buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ikiteisminiame tyrime, kuris iki šiol nėra baigtas.
9.4. 2018 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutartis nebuvo formali, nes apibrėžė šalių teises ir pareigas, numatė prievolės užtikrinimo būdą, t. y. atitiko tokio pobūdžio sutarčiai keliamus turinio reikalavimus.
9.5. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl argumentų, susijusių su taisyklių reikalavimų (ne)taikymo nagrinėjamam ginčui. Taisyklės su visais pakeitimais ir papildymais nuo 2022 m. gegužės 1 d. nebegalioja, kai Vyriausybės 2022 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 164 buvo pripažintos netekusiomis galios. Teismas nagrinėjamoje byloje neturėjo vadovautis daugiau nei du metus nebegaliojančio teisės akto reikalavimais. Taisyklėse nustatytų reikalavimų nesilaikymas savaime nedaro pačios kasos operacijos neteisėta ir neleidžia konstatuoti taisyklių pažeidimo padarymo. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai savo iniciatyva konstatavo taisyklių reikalavimų imperatyviųjų nuostatų pažeidimą, nes jis neturi kompetencijos ir įgaliojimų spręsti dėl taisyklių pažeidimo. Siekiant pripažinti vieno ar kito taisyklių punkto (reikalavimo) pažeidimą – šis turi būti konstatuotas atitinkamus įgaliojimus turinčio subjekto (pvz., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Be to, pažeidimo konstatavimui būtina ištirti ir įrodyti konkretaus pažeidimo sudėtį, kurios teismas išsamiai neatskleidė (pvz., nėra pridėtas pažeidimo tyrimo protokolas).
9.6. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija dėl negaliojančiu pripažinto sandorio teisinių padarinių aiškinimo, nes pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį nustatyta privaloma paskolos sutarties notarinė forma, kai paskolos suma viršija 3 000 Eur. Teismas nurodė, kad, nesilaikant įstatymų reikalaujamos formos, sandoris tampa negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, tačiau šiuo atveju atsiranda CK 1.93 straipsnio 5 dalyje nustatytos pasekmės, pagal kurias viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, arba, jei to grąžinti natūra negalima, – atlyginti vertę pinigais. Teismas kasos procedūros pažeidimą konstatavo pagal nebegaliojantį teisės aktą (taisykles), todėl sandorio formos nesilaikymo padariniai netaikomi pagal nebegaliojančio teisės akto reikalavimus ir nesudaro kliūties restitucijos taikymui.
9.7. Aplinkybės, įskaitant kasos knygos duomenis apie grynųjų pinigų buvimą kasoje iki paskolos sutarties sudarymo, pagrindžia paskolos sandorio realumą. Reikalavimas dėl sandorio formos nėra kliūtis pripažinti paskolos suteikimą, nes šiuo konkrečiu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas CK 1.80 straipsnio 2 dalies ir 1.93 straipsnio 5 dalies nuostatoms, užtikrinančioms restitucijos principų taikymą ir kreditorės teisių apsaugą. Taigi, kreditorė turi teisinį pagrindą reikalauti iš BUAB „Novidas“ suteiktos paskolos grąžinimo restitucijos pagrindu.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
10.1. Dėl UAB „Saukus“ finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Novidas“ bankroto byloje nemokumo administratorius yra pasisakęs procesiniuose dokumentuose (dokumento registracijos Nr. DOK-33751, DOK-37701). Nemokumo administratorius yra nurodęs, kad kartu su bendrovės dokumentais nemokumo administratoriui yra perduoti 2018 m. rugpjūčio 10 d. ir 2018 m. spalio 30 d. kasos pajamų orderių originalai, kurių skenuotas kopijas nemokumo administratorius pateikė teismui (dokumento registracijos Nr. DOK-33751).
10.2. Nemokumo administratorius neturi duomenų ir įrodymų, kad galėtų sutikti su fondo „NuCapital“ teiginiais, jog UAB „Saukus“ bei BUAB „Novidas“ kasos pajamų bei kasos išlaidų orderiai yra suklastoti. Bendrovės kasos knygos įrašai apie piniginių lėšų gavimą iš UAB „Saukus“ buvo įtraukti į BUAB „Novidas“ apskaitos sistemą, o gautos piniginės lėšos buvo naudojamos bendrovės veikloje.
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (kreditorius) fondas „NuCapital“ prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
11.1. Pateiktų orderių originalų kopijos nėra patvirtintos, todėl nėra teisinio pagrindo vadovautis šiais dokumentais, nes nepatvirtintos kopijos negali turėti įrodomosios galios. Šiuose dokumentuose nėra esminių kasos operacijos dokumentui privalomų rekvizitų, dėl to tokie dokumentai nelaikytini įrodymais. Tarp UAB „Saukus“ ir BUAB „Novidas“ nesusiklostė paskoliniai teisiniai santykiai ir jų pagrindu nebuvo perduota BUAB „Novidas“ ginčo pinigų suma.
11.2. Pateiktų kasos pajamų (išlaidų) orderių išdavimo metu taisyklės buvo galiojančios, privalomos visiems asmenims ir turi būti taikomos šių kvitų teisėtumo jų išrašymo momentu ir įrodomosios galios vertinimui.
11.3. Byloje nėra patikimų rašytinių įrodymų, patvirtinančių 70 000 Eur paskolos suteikimą BUAB „Novidas“ grynaisiais pinigais, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti restituciją dėl šių pinigų grąžinimo UAB „Saukus“. BUAB „Novidas“ neprivalo grąžinto to, ko nėra gavusi iš UAB „Saukus“. Neįrodžius, kad paskola buvo suteikta, UAB „Saukus“ neturi teisės pretenduoti į palūkanas, kurios apskaičiuotos pagal niekinę ir negaliojančią paskolos sutartį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą bankrutuojančio juridinio asmens bankroto byloje yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
13. Pareiškėja UAB „Saukus“ ir atsakovė BUAB „Novidas“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. sudarė paskolos sutartį (toliau – paskolos sutartis), pagal kurią pareiškėja paskolino atsakovei 70 000 Eur. Skolos grąžinimo terminas – 2021 m. rugpjūčio 31 d., metinės palūkanos už naudojimąsi paskolos lėšomis – 5 proc. Pagal sutartį paskolos lėšos turėjo būti pervestos į atsakovės sąskaitą banke arba grynaisiais pinigais (paskolos sutarties 1.2 punktas). Pagal paskolos sutarties 2.1 punktą, paskolos gavėja BUAB „Novidas“ įsipareigojo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, o paskolos sutarties 4.2 punktas nustatė BUAB „Novidas“ pareigą mokėti 0,04 proc. delspinigius už kiekvieną dieną nuo laiku negrąžintos paskolos ir palūkanų sumos.
14. UAB „Saukus“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. ir 2018 m. spalio 30 d. išrašė kasos išlaidų orderius, kuriais perdavė BUAB „Novidas“ atitinkamai 30 000 Eur ir 40 000 Eur. Kasos išlaidų orderiai nurodyti UAB „Saukus“ kasos knygoje.
15. BUAB „Novidas“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. ir 2018 m. spalio 30 d. išrašė kasos pajamų orderius, kuriais įnešė į kasą atitinkamai 30 000 Eur ir 40 000 Eur. Kasos pajamų orderiai nurodyti BUAB „Novidas“ kasos knygoje.
16. UAB „Saukus“ 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. išrašė atsakovei pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras dėl 11 436,99 Eur palūkanų apmokėjimo.
17. UAB „Saukus“ 2022 m. rugpjūčio 22 d. pateikė atsakovei reikalavimą iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. grąžinti 70 000 Eur paskolą ir sumokėti 11 436,99 Eur palūkanas, iš viso 81 436,99 Eur.
18. BUAB „Novidas“ 2022 m. rugsėjo 5 d., atsakydama į UAB „Saukus“ 2022 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimą, nurodė, kad skolos grąžinti negali dėl jos turtui (2 butams ir parkavimo vietoms) taikyto arešto.
19. UAB „Euromisa“ 2024 m. birželio 10 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos BUAB „Novidas“ iškėlimo.
20. BUAB „Novidas“ 2024 m. birželio 28 d. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prie kurio pridėtame priede Nr. 2 (suminės skolos kreditoriams) nurodyta, kad atsakovės skola UAB „Saukus“ sudaro 81 436,99 Eur.
21. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas E. J. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 17 d.
22. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Novidas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, įskaitant antrosios eilės kreditorės UAB „Saukus“ 81 436,99 Eur finansinį reikalavimą.
23. Gavus fondo „NuCapital“ atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi panaikinta 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalis dėl UAB „Saukus“ finansinio reikalavimo patvirtinimo ir pareiškėjos UAB „Saukus“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas išskirtas į atskirą bylą.
Dėl finansinio reikalavimo
24. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojantį juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
25. Bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus, atsižvelgiant į likviduojamos dėl bankroto bendrovės ir jos kreditorių interesus. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios bendrovės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios bendrovės interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020). Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir bendrovei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga savo iniciatyva įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
26. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios bendrovės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
27. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš likviduojamos dėl bankroto bendrovės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl, siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022).
28. Esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023).
29. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.
30. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
31. Taigi, kreditoriaus finansinis reikalavimas nemokumo byloje gali būti patvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais.
32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.
33. Sandorio forma – tai sandorį sudarančių šalių valios išraiška tam tikru būdu. Įstatymo nustatytus reikalavimus sandorio formai lemia sandorio sudėtingumas, reikšmė, sandorio dalyko pobūdis. Priklausomai nuo sudėtingumo ir kitų aptartų kriterijų, sandoriai sudaromi konkliudentiniais veiksmais, žodžiu ar paprasta rašytine forma (CK 1.71–1.73 straipsniai), o įstatymo nustatytais atvejais – notarine forma (CK 1.74 straipsnis). Sandorių, kuriems nenustatyta privalomo notarinio tvirtinimo, formos nesilaikymas nedaro jų negaliojančių, išskyrus atvejus, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis) bei sukuria tam tikrus šalių siekiamus teisinius padarinius ir tik kilus ginčui pasunkina tokio sandorio sudarymo ar jo vykdymo fakto įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), o įstatymo nustatytos notarinės formos nesilaikymas visais atvejais daro sandorį negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).
35. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tuo atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017). Kitaip tariant, naudojant įvairius sutarčių aiškinimo metodus, įtvirtintus sutarčių aiškinimo taisyklėse (CK 6.193 straipsnis), kaip galima tiksliau turi būti identifikuoti tikrieji šalių ketinimai sudaryti vieną ar kitą sutartį.
36. Paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022).
37. Taigi, esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-378/2018).
38. Paskolos sutarties formos reikalavimus nustato CK 6.871 straipsnis. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Jeigu paskolos suma viršija 3 000 eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento (CK 6.873 straipsnio 5 dalis).
39. Nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėja UAB ,,Saukus“ ir atsakovė BUAB ,,Novidas“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią pareiškėja suteikė atsakovei 70 000 Eur. Pagal paskolos sutarties 1.2 punktą paskolos lėšos turėjo būti pervestos į atsakovės sąskaitą banke arba išmokėtos grynaisiais pinigais. UAB „Saukus“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. kasos išlaidų orderis Nr. KIO18/08/10-01 patvirtina, kad atsakovei iš pareiškėjos kasos buvo išmokėta 30 000 Eur. UAB „Saukus“ 2018 m. spalio 30 d. kasos išlaidų orderis Nr. KIO18/810/30-01 patvirtina likusios paskolos dalies, t. y. 40 000 Eur, išmokėjimą. Šie mokėjimai, nurodant išmokėtas sumas, datą ir kasos išlaidų orderių numerius, įtraukti pareiškėjos kasos knygoje. Paskolos lėšų gavimą patvirtina atsakovės BUAB „Novidas“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. kasos pajamų orderis Nr. KPO18/08/10-1 ir 2018 m. spalio 30 d. kasos pajamų orderis Nr. KPO18/10/30-1. Paskolos lėšų gavimas, nurodant gautas sumas, datą ir kasos pajamų orderių numerius, įtrauktas į atsakovės kasos knygą.
40. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (ginčo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalis). Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apskaitos dokumentas yra popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, o priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas (taisyklių 3 punkto redakcija, galiojusi minėtų orderių sudarymo metu). Kasos pajamų orderiai yra pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai, kurie patvirtina įvykusias ūkines operacijas. Pirminiais buhalteriniais apskaitos dokumentais yra grindžiami buhalterinės apskaitos registrai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis), todėl būtent pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai patvirtina ar paneigia tam tikrą teisinę reikšmę turintį faktą.
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyti kasos išlaidų ir pajamų orderiai turi trūkumų (neidentifikuoti asmenys (yra tik jų parašai), konkrečiai nenurodytas pinigų išmokėjimo, gavimo pagrindas), tačiau nagrinėjamu atveju itin svarbi aplinkybė yra tai, jog paskolos lėšų perdavimas–priėmimas atsispindi tiek pareiškėjos, tiek atsakovės buhalterinėje apskaitoje. Be to, atsakovės paskolos pareiškėjai dydis, nurodytas atsakovės 2024 m. birželio 28 d. atsiliepimo į pareiškimą jai iškelti bankroto bylą priede Nr. 2 (suminės skolos kreditoriams), taip pat pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 22 d. reikalavime grąžinti paskolą ir atsakovės 2022 m. rugsėjo 5 d. atsakyme, kuriame nurodomos paskolos negrąžinimo priežastys (turtui taikytas areštas). Taigi, ginčo sandorio šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, nes byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad paskolos suma atsakovei realiai buvo perduota, atsakovė paskolą buvo pripažinusi iki bankroto bylos jai iškėlimo, paskolos suteikimo ir gavimo faktas pagrįstas finansinės apskaitos dokumentais, sudarytais iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo, t. y. visi paskolos teisinius santykius ir paskolos dydį pagrindžiantys įrodymai egzistavo iki ginčo šioje byloje kilimo. Be to, pareiškėjos finansinį reikalavimą patvirtinantys įrodymai buvo teikiami su procesiniais dokumentais, pasirašytais kvalifikuotais elektroniniais parašais, todėl nėra pagrindo abejoti jų autentiškumu ar kopijų patvirtinimo tikrumu. Taigi, nesant abejonių dėl suteiktos paskolos fakto ir dydžio, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro teisinį pagrindą patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą dėl perduotos 70 000 Eur paskolos, juolab kad kasos pajamų ir išlaidų orderiai, kasos knygų duomenys, nėra panaikinti, pakeisti ar pripažinti negaliojančiais nustatyta tvarka.
42. Aplinkybės, kad pareiškėja iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdama priverstinai išieškoti paskolą, yra teisiškai nereikšmingos, nes nepaneigia paskolos suteikimo ir jos negrąžinimo fakto bei finansinio reikalavimo dėl 70 000 Eur paskolos pagrįstumo. Taigi, pareiškėjos finansinis reikalavimas, kildinamas iš paskolos teisinių santykių, yra pagrįstas įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo netvirtinti pareiškėjos finansinio reikalavimo dėl kasos išlaidų ir pajamų orderių formos (turinio) formalių trūkumų, kai kasos išlaidų ir pajamų orderiai nėra nuginčyti nustatyta tvarka, o išmokėti ir gauti pagal paskolos teisinius santykius grynieji pinigai buvo apskaityti abiejų juridinių asmenų finansinėje apskaitoje.
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo paskolos sutarties negaliojimo faktą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pinigai buvo realiai sumokėti, todėl nustatytų faktinių aplinkybių visuma suteikia pakankamą teisinį pagrindą konstatuoti šalių paskolos teisinius santykius. Tokią išvadą teisėjų kolegija padaro, įvertinusi įrodymų visumą ir patvirtina 70 000 Eur finansinį reikalavimą, taikydama restituciją dėl paskolos sutarties negaliojimo, kai nesilaikyta privalomos notarinės paskolos sutarties formos. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad paskolos sutartis negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos notarinės formos, turėjo taikyti CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (CK 1.93 straipsnio 5 dalis), pagal kurias viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, arba, jei to grąžinti natūra negalima, – atlyginti vertę pinigais, kai paskolos sutartis yra realiai įvykdyta. Kadangi paskolos sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, atsakovei negali kilti tokio sandorio nevykdymo teisinės pasekmės, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl 11 436,99 Eur pelno palūkanų priteisimo pagal pripažintos negaliojančia paskolos sutarties sąlygas negali būti tenkinamas.
44. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie paneigtų paskolos teisinių santykių tarp pareiškėjos ir atsakovės egzistavimą bei pagrindinės skolos dydį, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo netvirtinti pareiškėjos 70 000 Eur finansinio reikalavimo.
45. Taigi, įrodymais pagrįstas pareiškėjos 70 000 Eur finansinis reikalavimas patvirtinamas, nes kasos pajamų ir išlaidų orderiai, kasos knygų duomenys nėra panaikinti, pakeisti ar pripažinti negaliojančiais nustatyta tvarka. Tai atitinka teisingumo, nemokumo proceso efektyvumo ir kreditorių lygiateisiškumo principus bei nemokumo proceso paskirtį ir tikslą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
46. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos finansinio reikalavimo klausimą, netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai nepatvirtino pareiškėjos 70 000 Eur finansinio reikalavimo. Teisėjų kolegija, tenkindama pareiškėjos UAB „Saukus“ atskirąjį skundą, pakeičia Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį, patvirtinant atsakovės BUAB „Novidas“ bankroto byloje kreditorės UAB „Saukus“ antrosios eilės 70 000 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą pirmuoju etapu, o 11 436,99 Eur antrosios eilės finansinio reikalavimo dalį dėl palūkanų atsisako patvirtinti. Teisėjų kolegija nevertina kitų atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
47. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
48. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo nutartį, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
49. Pirmosios instancijos teismo nutartį pakeitus, patvirtinant pareiškėjos UAB „Saukus“ 70 000 Eur finansinį reikalavimą, yra teisinis pagrindas perskirstyti dalyvaujančių byloje asmenų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos prašymas patvirtinti 70 000 Eur finansinį reikalavimą yra tenkinamas, todėl suinteresuotas asmuo fondas „NuCapital“, kuris iš esmės prieštaravo finansinio reikalavimo patvirtinimui, neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjos ir (ar) atsakovės, palaikiusios pareiškėjos poziciją, nes bylą iš esmės laimėjo pareiškėja dėl pagrindinio reikalavimo, kylančio iš paskolos teisinių santykių, patvirtinimo, netenkinus išvestinio reikalavimo dėl palūkanų.
50. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl suinteresuotas asmuo fondas „NuCapital“ neįgijo pareigos jas atlyginti.
51. Atsakovė BUAB „Novidas“, palaikiusi pareiškėjos poziciją dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, pirmosios instancijos teisme patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidas už rašytinių paaiškinimų (atsikirtimų) į suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ rašytinius paaiškinimus (prieštaravimus) dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo parengimą.
52. Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
53. Atsakovė 250 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatės pagalbą, surašant rašytinius paaiškinimus, pagal 2024 m. lapkričio 11 d. advokatės išrašytą sąskaitą faktūrą apmokėjo 2024 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymu (IV ketvirtis). Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2024 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 196,40 Eur. Maksimali priteistina suma už rašytinius paaiškinimus sudaro 878,56 Eur (0,4 x 2 196,40 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl atsakovei iš suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ priteisiamas 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
54. Pareiškėja UAB „Saukus“ ir atsakovė BUAB „Novidas“ nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl suinteresuotas asmuo fondas „NuCapital“ neįgijo pareigos jas atlyginti. Patenkinus pareiškėjos atskirąjį skundą ir pakeitus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei patvirtinus pareiškėjos pagrindinį 70 000 Eur finansinį reikalavimą, netenkinus išvestinio reikalavimo dėl palūkanų, laikytina, kad bylą iš esmės laimėjo pareiškėja, todėl suinteresuotam asmeniui fondui „NuCapital“ nėra atlyginamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Patvirtinti atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Novidas“ bankroto byloje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Saukus“ 70 000 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą, tenkinamą pirmuoju etapu.
Atsisakyti patvirtinti atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Novidas“ bankroto byloje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Saukus“ 11 436,99 Eur antrosios eilės finansinio reikalavimo dalį dėl palūkanų.
Priteisti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Novidas“ (juridinio asmens kodas 304450407) iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“ (juridinio asmens kodas 304405305), valdančios uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“ (Lietuvos banko suteiktas kodas I080), 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.“
Teisėjos Jadvyga Mardosevič
Danguolė Martinavičienė
Neringa Švedienė