Civilinė byla Nr. 2-526-407/201
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00998-2009-2
Procesinio sprendimo kategorija: 116.8.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto P. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. – B. ieškinį atsakovui P. P. dėl jungtinės veiklos rezultato padalijimo ir 250 000 Lt kompensacijos priteisimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir iš atsakovo priteista 94 500 Lt kompensacija bei 2 135 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą paliko galioti ir iš atsakovo priteisė valstybei 2 535 Lt žyminio mokesčio.
Atsakovas prašė išdėstyti sprendimo įvykdymą, mokant ieškovei priteistą sumą 2 metus po 3 937,50 Lt kas mėnesį, bei valstybei priteisto žyminio mokesčio sumos – 4 670 Lt mokėjimą išdėstyti vieneriems metams, mokant po 389,17 Lt kas mėnesį. Nurodė, jog šiuo metu jo gaunamas pajamos sudaro 380 Lt sumą. Savo vardu turi keletą nekilnojamų daiktų, tačiau jų realizacija apsunkinta. Pritaikius priverstinio išieškojimo priemones ir nukreipus į juos išieškojimą, sprendimo vykdymo procesas būtų ilgas ir papildomai kainuotų. Be to, atsakovas moka išlaikymą nepilnametei dukrai po 500 Lt kas mėnesį.
Atsakovas taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą procesą iki įsiteisės nutartis dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl sprendimu priteistų sumų mokėjimo išdėstymo bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovas turi nekilnojamo turto, t. y. šešis žemės sklypus, 2 butus, statinius ir sprendė, jog tokie įrodymai neįrodo atsakovo sunkios turtinės padėties. Teismas nustatė ir tai, kad ne visas turtas yra apsunkintas bei pažymėjo, jog tai, kad turtas atsakovui priklauso dalinės nuosavybės teise kartu su kitais bendraturčiais nesudaro kliūčių jį realizuoti vykdant priverstinį išieškojimą vykdymo procese. Teismas pažymėjo, jog atsakovas tuo pat metu pateikdamas prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo apsunkino savo turimą nekilnojamą turtą ir įkeitė asmeninės nuosavybės teise turimą neapsunkintą žemės sklypą. Kadangi atsakovas pateikė duomenis, jog jo gaunamas pajamas sudaro 380 Lt darbo užmokestis, teismas sprendė, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog išdėsčius teismo sprendimo vykdymą atsakovas tinkamai galėtų vykdyti sprendimą, nes per mėnesį tenkanti mokėti suma gerokai viršytų jo gaunamas pajamas.
Netenkinęs prašymo išdėstyti sprendimo vykdymo atidėjimą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde atsakovas P. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išdėstyti sprendimo įvykdymą, mokant ieškovei priteistą sumą 2 metus po 3 937,50 Lt kas mėnesį, bei valstybei priteisto žyminio mokesčio sumos – 4 670 Lt mokėjimą išdėstyti vieneriems metams, mokant po 389,17 Lt kas mėnesį.
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas įvertino tik apelianto turtinę padėtį, tačiau netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su turto, iš kurio bus vykdomas išieškojimas specifikos ir išieškojimo iš jo galimybių. Nors atsakovo vardu yra registruotos daiktinės teisės į keletą nekilnojamojo turto objektų, tačiau jų realizacija yra apsunkinta, o pradėjus priverstinį skolos išieškojimo procesą atsakovas patirtų papildomų išlaidų. Atsakovo butas yra apsunkintas hipoteka, siekiant užtikrinti kreditavimo sutartį. Kito buto dalį, paveldėtą po tėvo mirties, tektų atidalinti iš kito bendraturčio - atsakovo mamos, šio buto dalis, tenkanti atsakovui, yra menka, jos nepakaktų išieškojimo sumai padengti. Atsakovui nuosavybė teise priklauso ir keletas sklypų, tačiau tam, kad jie būtų atidalinti iš kitų bendraturčių, tektų parengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Vienam atsakovui nuosavybes teises priklausančio žemės sklypo parduoti nepavyko, neatsiradus jo pirkėjo. Atsakovas teikia išlaikymą nepilnametei dukrai (po 500 Lt per mėnesį).
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 314 straipsnio tvarka apeliacinės instancijos teismas priėmė ir ištyrė naujus įrodymus –mokėjimo nurodymas, tvirtinančius apelianto atliktus mokėjimus vykdomosiose bylose Nr. 0040/14/03635 ir Nr. 0116/14/02178 (3 t., b. l. 114 – 118).
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimu priteistų sumų mokėjimo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.).
Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovei iš apelianto priteista 94 500 Lt (27 369,09 Eur) kompensacija, o taip pat iš apelianto buvo priteista 4 670 Lt (1 352, 52 Eur) žyminio mokesčio suma valstybei. Teismo sprendimą apeliantas pradėjo vykdyti ir iki šios dienos pagal pateiktus byloje įrodymus ieškovei yra sumokėjęs 2 500 Eur, o valstybei 1 401,57 Eur, t. y. teismo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio sumų, mokėtinų į valstybės biudžetą, yra įvykdyta visiškai (3 t., b. l. 114 – 118). Apelianto turimas turtas – tai: butas, esantis (duomenys neskelbtini); 3/16 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini); o taip pat žemės sklypai, kuriuos apeliantas bendrosios dalinės nuosavybes teise valdo kartu su kitais bendraturčiais bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ,kurį apeliantas valdo asmeninės nuosavybės teise (3 t., b. l. 5-34). Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apelianto turtinė padėtis nėra bloga. Vien tik apelianto noras išvengti bet kokių jam neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali suteikti prioriteto prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą. Elgdamasis sąžiningai bei siekdamas tinkamai ir operatyviai įvykdyti savo prievolę, apeliantas pagal dabartinę turtinę padėtį iš esmės galėtų būti pajėgus gauti lėšų, būtinų atsiskaityti su ieškove.
Vis dėlto byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, nesant pagrindo teismo sprendimo vykdymo išdėstymui. Apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas ((duomenys neskelbtini)) yra apsunkintas hipoteka, siekiant užtikrinti kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o taip pat yra vienintelė apelianto ir jo šeimos gyvenamoji vieta. Dalis buto ((duomenys neskelbtini)), paveldėta po apelianto tėvo mirties, bendrosios jungtinės nuosavybės teise apeliantui priklauso kartu su jame gyvenančia senyvo amžiaus motina, tad išieškojimas priverstine tvarka iš šio turto, būtų ir komplikuotas, ir atsižvelgiant į apeliantui priklausančią nedidelę šio buto dalį, nebūtų visiškai rezultatyvus. Jau minėta, kad didžiąją dalį nekilnojamojo turto (žemės sklypus) apeliantas valdo bendrosios dalines nuosavybes teise kartu su kitais bendraturčiais, todėl jo neįmanoma realizuoti neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bylos duomenys tvirtina, kad atidalijimo procedūros šiuo metu nėra baigtos, taigi priverstinis teismo sprendimo vykdymas iš tokio turto būtų brangesnis procesas dėl neabejotinai atsirasiančių vykdymo išlaidų, nei savanoriškai sumokant priteistą sumą dalimis. Byloje esanti UAB „eRealty“ – RE/MAX Bravo tarpininkavimo paslaugų sutartis tvirtina, kad apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)), įvertintas 99 606 Lt suma, buvo pardavinėjamas ir už mažesnę kainą (71 000 Lt), tačiau pirkėjų neatsirado (CPK 185 str.). Pats apeliantas deda pastangas sumokėti ieškovei teismo sprendimu priteistą kompensacijos dalį bei šioje byloje priteistas žyminio mokesčio sumas - dalimis pervedė 2 500 Eur ieškovei ir visiškai padengė bylinėjimosi išlaidas valstybei dar iki jo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys patvirtina apelianto norą bendradarbiauti su ieškove bei periodiškai dengti iš jo priteistą kompensacijos dalį. Akivaizdu, jog priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukeltų apeliantui neigiamų turtinio pobūdžio padarinių. Jiems išvengti būtina suteikti apeliantui lengvatinį sprendimo įvykdymo terminą.
Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama nutarties dalis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apelianto prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkintinas.
Tačiau nėra pagrindo sprendimo vykdymo išdėstymo terminų sieti su apskųstos teismo nutarties įsiteisėjimu. Toks termino pradžios momento nustatymas neatliktų ieškovės teisėtų lūkesčių, kadangi jį taikant būtų sukuriama situacija, kai dėl nuo šalių nepriklausančių priežasčių (dėl apeliacinio proceso trukmės) teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas ilgesniam terminui, nei prašė pats apeliantas. Apelianto prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo parengtas 2014 m. lapkričio 10 d., tokiu atveju apeliantui elgiantis sąžiningai bei atsakingai, pagal tokį prašymą jis turėjo pasirengti viso teismo sprendimo įvykdymui vėliausiai iki 2016 m. lapkričio 10 d., todėl atitinkamai už laikotarpį nuo jo prašymo parengimo iki apskųstos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos susidarė įsiskolinimas, kurį būtina likviduoti. Tokiu būdu patenkinus apelianto 2014 m. lapkričio 10 d. prašymą dėl ieškovei priteistos 94 500 Lt (27 369,09 Eur) kompensacijos išdėstymo 2 metų laikotarpiui, apeliantas įpareigotinas: sumokėti 5 482,59 Eur sumą, kurią sudaro įsiskolinimo skirtumas bei einamoji mėnesio įmoka (1 140,37 Eur x 7 mėnesiai - 2 500 Eur sumokėta suma) iki 2015 m. birželio 11 d. įskaitytinai; likusią ieškovei priteistos sumos dalį (19 386,50 Eur) apeliantas įpareigotinas sumokėti dalimis, kiekvieną mėnesį mokant po 1 140,38 Eur, pradedant nuo 2015 m. liepos mėnesio iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, paskutinę įmoką sumokant ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 11 d.
Priteistų iš apelianto 1 352,52 Eur žyminio mokesčio išlaidų valstybei išdėstymo klausimas nespręstinas, nes tam neliko teisinio pagrindo.
Patenkinus prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, apelianto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą procesą iki įsiteisės nutartis dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, išsprendimas tapo teisiškai neaktualiu.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria netenkintas atsakovo P. P. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo P. P. prašymą išdėstyti teismo sprendimą tenkinti.
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo vykdymą išdėstyti, įpareigojant atsakovą P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą iš jo 27 369,09 Eur kompensacijos sumą ieškovei J. Š. – B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėti tokia tvarka:
- 5 482,59 Eur sumą sumokėti iki 2015 m. birželio 11 d. (įskaitytinai);
- kitas įmokas po 1 140,38 Eur (iš viso 17 įmokų), sumokėti iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, pradedant nuo 2015 m. liepos mėnesio, paskutinę įmoką sumokant ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 11 d.
Teisėjai | Dalia Kačinskienė |
| |
| Nijolė Piškinaitė |
| |
| Vigintas Višinskis |