Administracinė byla Nr. eI-105-402/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00599-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 23.2; 23.4; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 26 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

dalyvaujant pareiškėjui M. Č., jo atstovui advokatui S. R.,

trečiojo suinteresuoto asmens Varėnos rajono savivaldybės atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Č. skundą atsakovei Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Varėnos rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo. 

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2018 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. T-9-92 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos nario M. Č. elgesio“.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog visiškai palaiko skunde išdėstytas aplinkybes. Teigė, jog Etikos komisija savo 2018 m. kovo 5 d. sprendime nutarė: a) konstatuoti, kad Savivaldybės tarybos narys M. Č., eidamas Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas, tinkamai neužregistravęs Savivaldybei adresuotos medžiagos, neinformavęs apie ją Savivaldybės mero, pažeidė Savivaldybės tarybos veiklos reglamento 221.1 ir Antikorupcijos komisijos nuostatų 11.3 papunkčių nuostatas bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus valstybės politikų elgesio sąžiningumo, atsakomybės principus; b) rekomenduoti Savivaldybės tarybos nariui M. Č. suderinti savo elgesį ar veiklą su Kodekse ar Savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais; c) sprendimo kopiją išsiųsti Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos seniūnei G. R., Varėnos rajono savivaldybės tarybos nariui M. Č. ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai; d) Etikos komisijos sprendimą paskelbti Savivaldybės interneto tinklalapyje www.varena.lt.

Pareiškėjas 2017 m. gegužės 29 d. namų adresu gavo anoniminį laišką, kuriame seniūnijos gyventojai Vydenių seniūnę kaltino galimu savavališku medžių pjovimu ir medienos pasisavinimu valstybei priklausančiame žemės sklype. 2017 m. spalio 5 d. įvyko Varėnos rajono savivaldybės Antikorupcijos komisijos posėdis, kurio darbotvarkėje, be kitų klausimų, buvo numatyta susipažinti su anoniminiu skundu dėl Vydenių seniūnės G. R. veiksmų. Komisijos posėdyje dalyvavo pirmininkas M. Č., sekretorė T. P., nariai V. V., L. V. ir V. A.. Susipažinę su anoniminiu skundu ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2017 m. liepos 4 d. pateiktais duomenimis, Antikorupcijos komisijos nariai vienbalsiai nutarė turimą medžiagą perduoti Lietuvos Respublikos prokuratūrai. Tokią teisę komisijai numato Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-VIII patvirtintų Varėnos rajono savivaldybės Antikorupcijos komisijos nuostatų 9.3 papunktis. 

Gautą medžiagą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra perdavė tyrimui atlikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatui (toliau – ir Varėnos PK). Varėnos PK pagal Varėnos rajono savivaldybės Antikorupcijos komisijos pareiškimą Nr. AP-27385 atliko nurodytų aplinkybių patikslinimą. Patikslinimo metu apklausus liudytojus, nebuvo gauta duomenų, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 178 straipsnyje, todėl ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad nebuvo gauta fizinių ar juridinių asmenų pranešimų, pareiškimų ar skundų dėl neteisėto medžių pjovimo ar medienos vagystės miškuose prie Vydenių bei aplinkinių kaimų. 

Vydenių seniūnė, sužinojusi apie Antikorupcijos komisijos kreipimąsi į teisėsaugos institucijas, taip pat kreipėsi į Varėnos PK, reikalaudama ištirti ir įvertinti Varėnos PK pareigūnų veiksmus, atliekant Antikorupcijos komisijos pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimą. Atsakydamas į G. R. pareiškimą, Varėnos PK nurodė, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Antikorupcijos komisijos pareiškimo tyrimas buvo atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis ir pareigūnų veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių nebuvo nustatyta. 

Nepavykus apkaltinti Varėnos PK pareigūnų netinkamu pareigų atlikimu, Vydenių seniūnė kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisiją, teigdama, kad M. Č., Varėnos rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkas, inicijavo kreipimąsi į prokuratūrą, remdamasis anoniminiu skundu; seniūnė su skundu nebuvo supažindinta, tyrimų eigoje neapklausta; nei Savivaldybės meras, nei administracijos direktorius apie pranešimą ir tyrimą nebuvo informuoti; apie vykdomą tyrimą seniūnė sužinojusi tik iš pareigūnų, kurie jos namuose lankėsi 4 kartus per savaitę, ieškodami šeimos narių ir jų ūkiuose dirbančių darbininkų kvietimams į apklausą; M. Č. ne kartą darė įtaką tyrimams prieš ją Savivaldybės komitetuose bei su įtarimais kreipdavosi į ją dėl nuolatinių anoniminių pranešimų, kuriuos neva gaudavo telefonu iš gyventojų; seniūnė jaučiasi nuolat persekiojama ir įtarinėjama dėl tarybos nario M. Č. vykdomos politikos; nėra duomenų, jog anoniminis skundas, skirtas Antikorupcijos komisijai, būtų bendra tvarka užregistruotas Savivaldybės gaunamų dokumentų registre.

Etikos komisija vertino Savivaldybės tarybos nario M. Č. veiksmų atitiktį Savivaldybės tarybos veiklos reglamento, Antikorupcijos komisijos nuostatų, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso nuostatoms. Etikos komisija konstatavo, kad pareiškėjas, eidamas Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas, tinkamai neužregistravęs Savivaldybei adresuotos medžiagos, neinformavęs apie ją Savivaldybės mero, pažeidė Savivaldybės tarybos veiklos reglamento 221.1 papunkčio nuostatas, Antikorupcijos komisijos nuostatų 11.3 papunkčio nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus valstybės politikų elgesio sąžiningumo ir atsakomybės principus. Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija priėmė skundžiamą sprendimą.

Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas pareiškėjas atlieka visuomeniniais pagrindais, todėl neturi nuolatinės darbo vietos savivaldybėje. Vydenių seniūnijos gyventojų skundą neregistruota pašto siunta gavo savo gyvenamosios vietos adresu. Perskaitęs laišką, po kelių dienų nuvyko pas Varėnos merą A. K., supažindino jį su skundo turiniu ir paklausė jo nuomonės. Meras nurodė dėl skundo nagrinėjimo spręsti pačiam. Varėnos rajono savivaldybėje nusistovėjusi tvarka, kad komisijų pirmininkai apie gautus skundus merui ar administracijos direktoriui praneša žodžiu. Savivaldybėje nėra nustatytos kitokios tvarkos dėl minėtų klausimų sprendimo, nėra reglamentuota, kad merui ar administracijos direktoriui apie skundus būtų pranešama kitais būdais (raštu, el. priemonėmis ir pan.). Be to, Antikorupcijos komisijos nuostatų 11.3 papunktis įpareigoja komisijos narius, gavusius informacijos apie korupcines veikas, turinčias nusikalstamos veikos požymių, nedelsiant informuoti Savivaldybės merą, STT ar kitas atsakingas institucijas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Todėl jis nepažeidė Antikorupcijos komisijos nuostatų 11.3 papunkčio. Vydenių seniūnijos gyventojų pateikta informacija neturėjo korupcinės veikos požymių, tačiau turėjo nusikalstamos veikos požymių, todėl buvo atliktas vienas iš alternatyvių veiksmų – informuota prokuratūra. 

Antikorupcijos komisijos nuostatų 11.5 papunktis numato, kad kol Komisija priims sprendimą dėl nagrinėjamo klausimo, neskelbia informacijos apie tyrimo eigą, jeigu tai gali pažeisti asmens teises, pakenkti tyrimui, arba ji sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį. Nuostatų 11.3 papunktis numato alternatyvius Komisijos narių veiksmus, gavus informacijos apie korupcines veikas, turinčias nusikalstamos veikos požymių: arba informuoti Savivaldybės merą, arba STT, arba kitas institucijas, todėl nagrinėjamu atveju buvo pranešta ne tik prokuratūrai, bet informuotas meras. Be to, Antikorupcijos komisijos nuostatų 30 punktas numato, kad Komisijos veiklą koordinuoja ir kontroliuoja Savivaldybės taryba. Merui ar administracijos direktoriui vienasmeniškai sprendžiant apie Antikorupcijos komisijos gautų skundų nagrinėjimą, būtų pažeisti viešojo administravimo principai – prielaida, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; garantija ir teisė asmenims apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisė į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnis). 

2017 m. spalio 5 d. buvo paskirtas Antikorupcijos komisijos posėdis, kuriame komisijos nariai buvo supažindinti su skundu ir priimtas sprendimas jo komisijoje nenagrinėti, bet perduoti teisėsaugos institucijoms, siekiant išsiaiškinti, ar nebuvo atlikta uždrausta veika. 

Savivaldybių Antikorupcijos komisijos atlieka specifines funkcijas, susijusias su visų savivaldybėje dirbančių valstybės tarnautojų korupcine veika, korupcijos prevencija. Savivaldybėje jau anksčiau yra susiklosčiusi praktika, kad įvairiais būdais gaunami skundai registruojami skirtingai. Jeigu skundas siunčiamas Savivaldybės adresu, tai jis registruojamas nustatyta tvarka. Tačiau dauguma skundų, ypač anoniminių, yra pateikiama Antikorupcijos komisijos nariams (asmeniškai, elektroniniu būdu ar paštu). Šiuo atveju gautas skundas pateikiamas Antikorupcijos komisijos nariams posėdžio metu, kur sprendžiamas klausimas dėl skundo nagrinėjimo, nes neprivaloma nagrinėti nepasirašytų skundų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnis). Tik nusprendus anoniminius skundus nagrinėti, sekretorė juos registruoja bendra tvarka. Taip daroma dar ir todėl, kad dar iki susipažinimo su anoniminiu skundu nebūtų atskleista ir išplatinta informacija, kuri gali būti ir apie savivaldybės tarnautojus, susijusius su skunde nurodomomis aplinkybėmis. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalis numato, kad draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami. Nagrinėjamu atveju Vydenių kaimo gyventojų anoniminis skundas turėjo būti bendra tvarka užregistruotas tik po to, kai dėl jo Komisija priėmė sprendimą jį nagrinėti (perduoti teisėsaugos institucijoms), t. y. 2017 m. spalio 5 d. Nepaisydamas to, skundą sekretorei T. P. pareiškėjas perdavė 2017 m. birželio antrąją savaitę, kai su skundu supažindino Savivaldybės merą. Antikorupcijos komisijos nuostatų 34 punktas numato, kad už Komisijos dokumentų registravimą, Komisijos protokolų įforminimą, sprendimų išsiuntimą suinteresuotiems asmenims ir informacijos apie Komisijos veiklos skelbimą Savivaldybės interneto tinklalapyje yra atsakingas Komisijos sekretorius.

Etikos komisijos posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, nes nežinojo apie jo laiką. Iki posėdžio dienos jam apie jį nebuvo pranešta nei žodžiu, nei raštu, nei kitomis priemonėmis. Tik po Etikos komisijos sprendimo priėmimo pavyko išsiaiškinti, kad elektroninis pranešimas dėl posėdžio buvo išsiųstas 2018 m. vasario 20 d. Tačiau jis pareiškėją pasiekė tik 2018 m. kovo 8 d., kai elektroniniame pašte pradėta ieškoti kitų dokumentų, atsiųstų iš kitų institucijų. Tą dieną vienu metu pareiškėjas gavo 28 laiškus. Varėnos rajono savivaldybės tarybos narių, o taip pat ir jo, elektroninį paštą tvarko Varėnos rajono savivaldybės specialistas, kuris turi visus prisijungimo duomenis prie Tarybos narių elektroninio pašto.

Trečiojo suinteresuoto asmens Varėnos rajono savivaldybės atstovas pareiškė, jog atsakovė Etikos komisija byloje nepateikė atsiliepimo, tačiau iki pirmojo teismo posėdžio, t. y. iki 2018 m. birželio 21 d., šalys byloje pakeistos nebuvo, atsiliepimas pateiktas 2018 m. balandžio 30 d., atsakove esant Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai, pasirašytas Varėnos rajono savivaldybės mero, todėl, teismo nuomone, atsiliepime išreikšta yra atsakovės Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos nuomonė, kadangi kitokios šalies tuo metu byloje nebuvo. Vėliau įtraukus į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Varėnos rajono savivaldybę, atskiro atsiliepimo nebuvo reikalauta, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo gali (bet neprivalo) pateikti atsiliepimą.

Atsakovė su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 29 d. namų adresu gavo anoniminį laišką (toliau – anoniminis laiškas), kuriame seniūnijos gyventojai Vydenių seniūnę kaltino galimu savavališku medžių pjovimu ir medienos pasisavinimu valstybei priklausančiame žemės sklype. 

Pareiškėjas 2017 m. birželio 7 d. raštu Nr. 6 „Dėl gauto skundo“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrių su prašymu anoniminio laiško pagrindu suteikti visą turimą informaciją dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos ir informuoti, ar nuomojamame sklype G. R. turėjo teisę kirsti medžius.

Antikorupcijos komisijos nuostatų, patvirtintų Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T-VIII-106 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos sudarymo“, 18 punkte nustatyta, kad „Komisija jos kompetencijai priskirtus klausimus svarsto ir sprendimus priima posėdžiuose“, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu pareiškėjas pasirašė ir išsiuntė laišką Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui. Anoniminis laiškas Antikorupcijos komisijos posėdyje buvo nagrinėjamas tik 2017 m. spalio 5 d., t. y. praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams nuo pareiškėjo nurodytos anoniminio skundo gavimo dienos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Antikorupcijos komisijos nuostatų 19 punkte nustatyta, kad „gali būti šaukiami neeiliniai Komisijos posėdžiai. Eilinius ir neeilinius Komisijos posėdžius šaukia ir jiems vadovauja Komisijos pirmininkas, jo nesant – Komisijos pirmininko pavaduotojas“. Atsižvelgiant į tokią informaciją dėl pareiškėjo atliktų veiksmų pažymėtina, kad, vadovaujantis Antikorupcijos komisijos nuostatų II ir III skyriais, Antikorupcijos komisijos darbo pobūdis yra susijęs su korupcijos prevencija – korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimu ir šalinimu sudarant bei įgyvendinant atitinkamų priemonių sistemą, taip pat poveikiu asmenims siekiant atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo (Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), o ne korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimu.

Pareiškėjas nurodo, kad Antikorupcijos komisijos posėdžio 2017 m. spalio 5 d. metu, susipažinę su anoniminiu skundu ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2017 m. liepos 4 d. raštu pateiktais duomenimis, Antikorupcijos komisijos nariai vienbalsiai nutarė turimą medžiagą perduoti Lietuvos Respublikos prokuratūrai.

Pažymėtina, kad prieš perduodant medžiagą ši turi būti gauta. Kaip nurodyta Etikos komisijos sprendime, nėra duomenų, kad anoniminis laiškas kada nors būtų buvęs užregistruotas. 

Visos Savivaldybės administracijai ar Savivaldybei adresuotos korespondencijos pirminį tvarkymą ir jos registravimą atlieka administracijos direktoriaus paskirtas padalinys – Varėnos rajono savivaldybės administracijos Bendrasis skyrius. Ši funkcija įtvirtinta Varėnos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-VMI-89 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento“ (toliau – Savivaldybės tarybos veiklos reglamentas), 221.1 papunktyje (Atitinkamas administracijos direktoriaus paskirtas padalinys peržiūri savivaldybės administracijai ar savivaldybei adresuojamą korespondenciją, atlieka pirminį jos tvarkymą, registruoja, pateikia pagal paskirtį ir su mero arba administracijos direktoriaus rezoliucija atiduoda ją vykdytojams) ir atitinkamai Varėnos rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus nuostatų, patvirtintų Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. DV-1288 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus nuostatų tvirtinimo“, 6.6 papunktyje (DVS registruoja gyventojų prašymus, skundus, pasiūlymus, kontroliuoja atsakymų į juos terminus). 

Pareiškėjas nurodo, kad Antikorupcijos komisijos nuostatų 34 punktas numato, kad už (Antikorupcijos) Komisijos dokumentų registravimą, Komisijos protokolų įforminimą, sprendimų išsiuntimą suinteresuotiems asmenims ir informacijos apie Komisijos veiklos skelbimą Savivaldybės interneto tinklalapyje yra atsakingas Komisijos atsakingasis sekretorius. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, Antikorupcijos komisijos sekretorius nėra atsakingas už gautų Antikorupcijos komisijos dokumentų registravimą, nes, kaip minėta, tą funkciją vykdo Varėnos rajono savivaldybės administracijos Bendrasis skyrius. Pažymėtina, kad apskritai nėra duomenų, patvirtinančių faktą, kad Antikorupcijos komisijos sekretorė būtų gavusi ar jai pareiškėjas būtų perdavęs anoniminį laišką ir nurodęs jį registruoti. 

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kada viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas (jeigu jame nėra asmens vardo ir pavardės ar pavadinimo, adreso arba kitų duomenų ryšiui palaikyti ir nėra galimybės kitaip identifikuoti prašymą ar skundą pateikusį asmenį). Antikorupcijos komisija ar jos nariai neturi teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje, vienasmeniškai priimti sprendimo nenagrinėti prašymo ar skundo. 

Pareiškėjas, asmeniškai gavęs anoniminį laišką, privalėjo jį pateikti registruoti bendra tvarka. Teisės aktai nenumato galimybės neregistruoti gautų dokumentų – gali būti priimtas sprendimas gauto dokumento nenagrinėti, tačiau jis visais atvejais privalo būti užregistruojamas – antraip būtų neįmanoma kontroliuoti, kaip laikomasi teisės aktuose numatytų dokumentų nagrinėjimo terminų.

Antikorupcijos komisijos nuostatų 11.3 papunktyje nurodyta, kad Komisijos nariai, gavę informacijos apie korupcines veikas, turinčias nusikalstamos veikos požymių, nedelsdami informuoja Savivaldybės merą, STT ar kitas atsakingas institucijas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 

Pareiškėjas nurodo, kad Varėnos rajono savivaldybės merą informavo asmeniškai, tačiau, neatsižvelgiant į tai, kad nėra jokių duomenų apie tokios informacijos perdavimą Varėnos rajono savivaldybės merui, Antikorupcijos komisijos nuostatų 18 punkte aiškiai įtvirtinta, kad (Antikorupcijos) Komisija jos kompetencijai priskirtus klausimus svarsto ir sprendimus priima posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, kad Antikorupcijos komisijos 2017 m. spalio 5 d. posėdyje buvo nutarta medžiagą (susijusią su anoniminiu laišku) perduoti Lietuvos Respublikos prokuratūrai, ir ji buvo perduota ne žodžiu, o raštu, Varėnos rajono savivaldybės meras privalėjo būti informuotas tokiu pačiu būdu – raštu, nes iš pateiktos informacijos akivaizdu, kad pareiškėjas asmeniškai priėmė sprendimus, susijusius su anoniminio laiško nagrinėjimu (pareiškėjas 2017 m. birželio 7 d. raštu Nr. 6 „Dėl gauto skundo“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrių ir prašė suteikti informaciją). 

Varėnos rajono savivaldybės merui visada privaloma pranešti apie Antikorupcijos komisijos nuostatų 11.3 papunktyje nurodytą informaciją, nes meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Atitinkamai Antikorupcijos komisija yra sudaryta savivaldybės atstovaujamosios institucijos – savivaldybės tarybos, kuriai yra atskaitinga (Antikorupcijos komisijos nuostatų 31 punktas). 

Anoniminiame laiške pateikta informacija nėra susijusi su korupcinio pobūdžio veikomis, todėl Antikorupcijos komisijos nenagrinėtina. Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs pateiktą informaciją, pareiškėjas privalėjo laikytis teisės aktuose numatyto reikalavimo registruoti gautą dokumentą, o ne asmeniškai inicijuoti tyrimą. 

Etikos komisija tinkamai informavo pareiškėją elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (2018 m. vasario 20 d. raštas Nr. PSD-848-(1.13) „Dėl informacijos pateikimo“), o Etikos komisijos 2018 m. vasario 7 d. raštą Nr. PSD-631-(1.13) „Informacija apie pradėtą tyrimą“ ir sprendimą asmeniškai įteikė A. Č., Varėnos rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus specialistė, pareiškėjo žmona. Etikos komisijos nuostatų 12.1 papunktyje numatyta, kad Etikos komisiją aptarnauja Etikos komisijos sekretorius, kuris rūpinasi, kad ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas iki posėdžio dienos Komisijos nariams ir suinteresuotiems asmenims (skundo pateikėjui, atitinkamam valstybės politikui ir pan.) būtų praneštas posėdžio laikas ir vieta ir el. paštu išsiųsta posėdžio medžiaga. Atitinkamai Etikos komisijos nuostatų 32 punkte nurodyta, kad Etikos komisija, atlikusi tyrimą, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tyrimo pabaigos savo posėdyje vertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima šių nuostatų penktame skyriuje numatytus sprendimus; apie Etikos komisijos posėdžio vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki posėdžio pradžios turi būti pranešta politikui; jo neatvykimas į Etikos komisijos posėdį ar paaiškinimo nepateikimas nekliudo Etikos komisijai priimti sprendimą. Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie Etikos komisijos 2018 m. vasario 26 d. posėdį bei žodžiu Varėnos rajono savivaldybės tarybos posėdyje, vykusiame 2018 m. vasario 20 d. 14 val., tikino, kad atvyks (į Etikos komisijos 2018 m. vasario 26 d. posėdį). 

Turimais duomenimis, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus kompiuterių tinklų specialistas S. B. 2018 m. vasario 15 d. 13.26 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pašto dėžutė užpildyta 95 proc., taigi bet kuriuo atveju pareiškėjas Etikos komisijos 2018 m. vasario 7 d. raštą Nr. PSD-631-(1.13) „Informacija apie pradėtą tyrimą“ gavo, o Etikos komisijos 2018 m. vasario 20 d. rašto Nr. PSD-848-(1.13) „Dėl informacijos pateikimo“ galėjo negauti tik dėl savo aplaidumo – pareiškėjas privalėjo išvalyti savo pašto dėžutę. Toks pasyvus pareiškėjo elgesys, nesidomėjimas dėl jo vykstančio proceso eiga tik parodo, kad pareiškėjas elgėsi aplaidžiai ir pareiškėjui teisė į gynybą buvo užtikrinta, tačiau jis šia teise nesinaudojo. 

Trečiojo suinteresuoto asmens Varėnos rajono savivaldybės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Liudytoja A. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji dirba Varėnos rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus specialiste. Šias pareigas einanti specialistė vykdo visų dokumentų registraciją, t. y. išsiųstų, gautų, interesantų ir jų prašymų priėmimo funkciją. Įstaigoje yra įdiegta bendra sistema „Kontora“, kurią sudaro registrai, pvz., atskiri yra komisijų gautų ir siunčiamų dokumentų registrai. Liudytoja teigė, kad dokumentas, skirtas Etikos komisijai, užregistruojamas tam tikrame registre ir dokumento originalas, nors gautas elektroniniu būdu, vis tiek atiduodamas Etikos komisijos pirmininkui (popierinis variantas). Dokumentas atiduodamas ne pasirašytinai, kadangi sistemoje „Kontora“ matyti, kam tas dokumentas nukreiptas. A. Č. registruoja tik Savivaldybėje gautus dokumentus. Nebuvo tokių atvejų, kad komisijos pirmininkas atneštų gautą namų adresu anoniminį laišką ir prašytų užregistruoti. Dabar įsteigtas atskiras anoniminių laiškų registras, kuriame tokie laiškai ir registruojami. Anoniminiai laiškai keliauja pagal paskirtį administracijos direktoriui, merui. Specialistė – pagrindinė registratorė; jeigu jai atneša raštą su užrašu „originalas nebus siunčiamas“, tą raštą išsiunčia tik elektroniniu paštu, bet jeigu ant rašto nėra užrašo „originalas nebus siunčiamas“, tai gali prašyti, kad išsiųstų paštu ir elektroniniu paštu. Ji visus duomenis įveda sistemoje „Kontora“, teigė, kad raštas yra pasirašytas, bet gavėjas nepasirašo.

2018 m. vasario 20 d. raštą A. Č. registravo. Visas procesas vyksta taip: rengėjas atneša registruoti raštą, specialistė mato užrašą, kad „originalas nebus siunčiamas“, tuomet registruoja sistemoje „Kontora“ ir tuo pačiu metu siunčia elektroniniu paštu, kad iškart dokumentas būtų sutvarkytas. Elektroninį paštą ji nurodo tokį, koks yra nurodytas rašte. Ne visada gauna pranešimus, jog elektroninis laiškas neįteiktas adresatui. Ji siunčiamų raštų neskaito, tam neturėtų net laiko, jos pareiga – tik užregistruoti ir išsiųsti.

Liudytojas S. B., Varėnos rajono savivaldybės administracijos kompiuterių tinklų specialistas, teismo posėdyje paaiškino, jog prižiūri Savivaldybės kompiuterinius tinklus, darbo stotis, darbo vietas, elektroninį paštą. Viskas vykdoma per sistemą „Kontora“, bet gali būti, jog raštai siunčiami rankiniu būdu elektroniniu paštu. Jis dokumentų neregistruoja sistemoje „Kontora“, taigi, kaip jie juda, negali paaiškinti. Jis yra techninis specialistas, sprendžia sistemų problemas, gedimus. 

Anot liudytojo, iš pateikto išrašo nematyti, ar adresatui buvo įteiktas dokumentas. Jeigu elektroninio pašto dėžutė užpildyta 95 proc., adresatas tikrai gali gauti kitą raštą, kadangi tai gali būti 25 MB dokumentas, o siunčiami dokumentai būna iki 1 MB, taigi pagal šį procentą raštas tikrai turėjo pasiekti adresatą. S. B. negalėjo patvirtinti, kad pareiškėjas tikrai gavo 2018 m. vasario 20 d. raštą. Jis teigė, kad anksčiau informatikai vadinamąją šiukšliadėžę išvalydavo, jog, artėjant tarybos posėdžiams, tarybos nariai gautų visą informaciją. Taip pat teigė, kad teoriškai gali įeiti į kiekvieno tarybos nario elektroninio pašto dėžutę, nes yra jas sukūrę ir gali prisijungti. Pareiškėjas į jį nesikreipė dėl elektroninio pašto paskyros gedimo.

Gali būti daug priežasčių to, jog 2018 m. vasario 20 d. siųstą laišką pareiškėjas gavo tik 2018 m. kovo 7 d., – ir dėl ryšio sutrikimų, ir dėl duomenų limito pasibaigimo. Išsiųstas laiškas, patekęs į serverį, niekur negali dingti ir niekas negali jo vėliau išsiųsti, įdėti ar dar kažką su juo padaryti. Tai ne Savivaldybės ir ne pašto serverio problema: galėjo būti interneto ryšys ar pašto programa sutrikę, o gal tai buvo planšetės gedimas. Gavėjas kreipėsi tik tada, kai gavo pavėluotą laišką. Laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. kovo 1 d. dėl elektroninio pašto sutrikimų į S. B. nė vienas tarybos narys nesikreipė. Liudytojas taip pat paminėjo, kad pašto serverių istorija saugoma pusę metų.

Liudytoja T. P. teismo posėdžio metu paaiškino einanti Varėnos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, taip pat buvo Antikorupcijos komisijos sekretorė. Sekretorės atliekamos funkcijos yra šios: pildyti dokumentus, rašyti Antikorupcijos komisijos posėdžių protokolus, kurie vėliau skelbiami interneto svetainėje, padėti pirmininkui surašyti raštus įstaigoms. Liudytoja teigė, kad registruojami buvo iš valdžios gaunami dokumentai, o anoniminiai skundai dažniausiai būdavo neregistruojami: M. Č. ateidavo pas ją ir sakydavo, kad yra anoniminis skundas, reikia daugiau duomenų, ar skundą gali, ar negali nagrinėti Antikorupcijos komisijoje. Ji tokių skundų nenešdavo į Bendrąjį skyrių ir jų neregistruodavo. Šiuo atveju ji lyg ir pamena tą skundą, bet negali pasakyti, ar jis buvo registruotas, ar ne. Gavus anoniminį skundą, tvarkos, kokiu būdu pranešti apie tai merui, ji nežino. 2017 m. birželio 6 d. raštas yra jos rengtas.

Liudytoja paminėjo, kad jeigu ir gavo anoniminį skundą, tai jo neregistravo, o kitus skundus gaudavo iš administracijos, iš mero su vizomis. Šie skundai užregistruojami Bendrojo skyriaus. Komisijos siunčiamus dokumentus duodavo išsiųsti Bendrajam skyriui, o kai kuriuos ir ji parengdavo, M. Č. išsiųsdavo pats. T. P. tiksliai nepamena, ar tą anoniminį skundą įdėjo iškart į segtuvą, kai parašė raštą, ar kai gavo atsakymus iš tam tikrų institucijų. Anot jos, pagal įstatymą anoniminių skundų buvo galima neregistruoti, neišviešinti, kol nėra pritarta Antikorupcijos komisijos posėdžio metu, kad jį nagrinės, todėl jų ir neregistruodavo iš karto. Kai pradėjo dirbti sekretore, tokia praktika jau buvo nusistovėjusi, jai pasakydavo, ką užregistruoti, kur nunešti, – tiesiog vykdydavo paliepimus. Anoniminiai skundai būdavo tik iš komisijos pirmininko M. Č. arba kitų komisijos narių. Komisijos sekretore dirbo apie dvejus metus, iš komisijos pirmininko anoniminių skundų buvo daugiausia, gal apie 80 procentų.

Skundas netenkintinas. 

Pareiškėjas prašo panaikinti Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2018 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. T-9-92 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos nario M. Č. elgesio“.

Bylos duomenimis, pareiškėjas 2017 m. gegužės 29 d. namų adresu gavo anoniminį laišką, kuriame seniūnijos gyventojai Vydenių seniūnę kaltino galimu savavališku medžių pjovimu ir medienos pasisavinimu valstybei priklausančiame žemės sklype. 2017 m. spalio 5 d. įvyko Varėnos rajono savivaldybės Antikorupcijos komisijos posėdis, kurio darbotvarkėje, be kitų klausimų, buvo numatyta susipažinti su anoniminiu skundu dėl Vydenių seniūnės G. R. veiksmų. Komisijos posėdyje dalyvavo pirmininkas M. Č., sekretorė T. P., nariai V. V., L. V. ir V. A.. Susipažinę su anoniminiu skundu ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2017 m. liepos 4 d. pateiktais duomenimis, Antikorupcijos komisijos nariai vienbalsiai nutarė turimą medžiagą perduoti Lietuvos Respublikos prokuratūrai. Gautą medžiagą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra perdavė tyrimui atlikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatui. Varėnos PK pagal Varėnos rajono savivaldybės Antikorupcijos komisijos pareiškimą Nr. AP-27385 atliko nurodytų aplinkybių patikslinimą. Patikslinimo metu apklausus liudytojus, nebuvo gauta duomenų, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje, todėl ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.

Vydenių seniūnė, sužinojusi apie Antikorupcijos komisijos kreipimąsi į teisėsaugos institucijas, taip pat kreipėsi į Varėnos PK, reikalaudama ištirti ir įvertinti Varėnos PK pareigūnų veiksmus, atliekant tyrimą pagal Antikorupcijos komisijos pareiškimą. Atsakydamas į G. R. pareiškimą, Varėnos PK nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Antikorupcijos komisijos pareiškimo tyrimas buvo atliktas vadovaujantis LR BPK nuostatomis ir pareigūnų veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių nebuvo nustatyta. 

Vydenių seniūnė kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisiją, teigdama, kad Varėnos rajono savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininkas M. Č. inicijavo kreipimąsi į prokuratūrą, remdamasis anoniminiu skundu.

Etikos komisija vertino Savivaldybės tarybos nario M. Č. veiksmų atitiktį Savivaldybės tarybos veiklos reglamento, Antikorupcijos komisijos nuostatų, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso nuostatoms. Etikos komisija konstatavo, kad pareiškėjas, eidamas Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas, tinkamai neužregistravęs Savivaldybei adresuotos medžiagos, neinformavęs apie ją Savivaldybės mero, pažeidė Savivaldybės tarybos veiklos reglamento 221.1 papunkčio nuostatas, Antikorupcijos komisijos nuostatų 11.3 papunkčio nuostatas ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus valstybės politikų elgesio sąžiningumo, atsakomybės principus. Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija priėmė skundžiamą 2018 m. kovo 5 d. sprendimą, kuriuo nutarė: a) konstatuoti, kad Savivaldybės tarybos narys M. Č., eidamas Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas, tinkamai neužregistravęs Savivaldybei adresuotos medžiagos, neinformavęs apie ją Savivaldybės mero, pažeidė Savivaldybės tarybos veiklos reglamento 221.1 ir Antikorupcijos komisijos nuostatų 11.3 papunkčių nuostatas bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus valstybės politikų elgesio sąžiningumo, atsakomybės principus; b) rekomenduoti Savivaldybės tarybos nariui M. Č. suderinti savo elgesį ar veiklą su Kodekse ar Savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais; c) sprendimo kopiją išsiųsti Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos seniūnei G. R., Varėnos rajono savivaldybės tarybos nariui M. Č. ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai; d) Etikos komisijos sprendimą paskelbti Savivaldybės interneto tinklalapyje www.varena.lt.  

Remiantis Varėnos rajono savivaldybės Antikorupcijos komisijos nuostatais, komisija, be kita ko: kontroliuoja, kad Savivaldybės administracijoje ir struktūriniuose padaliniuose būtų vykdomi korupcijos prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai; teikia pasiūlymus dėl korupcijos prevencijos; teikia pasiūlymus Tarybai dėl Savivaldybės ir jos kontroliuojamų įstaigų vidaus teisės aktų priėmimo ir tobulinimo; skatina visuomenės nepakantumą korupcijos apraiškoms. Šiems tikslams pasiekti Komisija atlieka Savivaldybės institucijų parengtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą; dalyvauja rengiant kovos su korupcija programas ir teikia išvadas Savivaldybės tarybai; Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai teikia siūlymus dėl rekomendacijų įgyvendinimo ir užtikrina jų įgyvendinimo kontrolę; nagrinėja Savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl kovos su korupcija priemonių vykdymo; nagrinėja gyventojų skundus; informuoja visuomenę apie savo veiklą, vykdomas korupcijos prevencijos priemones Savivaldybėje, taip pat apie antikorupcinės veiklos rezultatus.

Korupcija – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens tiesioginis ar netiesioginis siekimas, reikalavimas arba priėmimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal einamas pareigas, taip pat valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai arba neveikimas siekiant, reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau arba kitam asmeniui ar šią naudą priimant, taip pat tiesioginis ar netiesioginis siūlymas ar suteikimas valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens einamas pareigas, taip pat tarpininkavimas darant nurodytas veikas.

Nagrinėjamu atveju skunde nurodomi galimai atlikti Vydenių seniūnės veiksmai nebuvo korupciniai, todėl nepriskirtini Antikorupcijos komisijos kompetencijai. 

Etikos komisija 2018 m. sausio 25 d. gavo Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos seniūnės G. R. pranešimą „Dėl tarybos nario M. Č. piktnaudžiavimo pareigomis“, kurio pagrindu 2018 m. vasario 7 d. posėdyje nusprendė pradėti tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų, galimai pažeidžiančių Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse numatytus valstybės politikų elgesio sąžiningumo, atsakomybės, padorumo principus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Etikos komisija nustatė pažeidimus pareiškėjo tiriamojoje veikloje dviem aspektais: tai, kad eidamas Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas ir tinkamai neužregistravęs Savivaldybei adresuotos medžiagos, neinformavęs apie ją Savivaldybės mero, pažeidė Savivaldybės tarybos veiklos reglamento 221.1 papunkčio ir Antikorupcijos komisijos nuostatų 11.3 papunkčio nuostatas.

Visos Savivaldybės administracijai ar Savivaldybei adresuotos korespondencijos pirminį tvarkymą ir jos registravimą atlieka administracijos direktoriaus paskirtas padalinys – Varėnos rajono savivaldybės administracijos Bendrasis skyrius. Ši funkcija įtvirtinta Varėnos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-VMI-89 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento“, 221.1 papunktyje (Atitinkamas administracijos direktoriaus paskirtas padalinys peržiūri savivaldybės administracijai ar savivaldybei adresuojamą korespondenciją, atlieka pirminį jos tvarkymą, registruoja, pateikia pagal paskirtį ir su mero arba administracijos direktoriaus rezoliucija atiduoda ją vykdytojams) ir atitinkamai Varėnos rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus nuostatų, patvirtintų Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. DV-1288 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus nuostatų tvirtinimo“, 6.6 papunktyje (DVS registruoja gyventojų prašymus, skundus, pasiūlymus, kontroliuoja atsakymų į juos terminus). 

Pareiškėjas pažymėjo, jog Antikorupcijos komisijos nuostatų 34 punktas numato, kad už Antikorupcijos komisijos dokumentų registravimą, Komisijos protokolų įforminimą, sprendimų išsiuntimą suinteresuotiems asmenims ir informacijos apie Komisijos veiklos skelbimą Savivaldybės interneto tinklalapyje yra atsakingas Komisijos atsakingasis sekretorius. Tačiau iš pirmiau analizuotų teisės aktų matyti, kad Antikorupcijos komisijos sekretorius negali būti atsakingas už gautų Antikorupcijos komisijos dokumentų registravimą, nes, kaip nurodyta, tą funkciją vykdo Varėnos rajono savivaldybės administracijos Bendrasis skyrius. Tai patvirtina ir šios bylos medžiaga, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių faktą, jog Antikorupcijos komisijos sekretorė būtų gavusi ar jai pareiškėjas būtų perdavęs anoniminį laišką ir nurodęs jį registruoti. Pareiškėjas byloje nepateikė duomenų, jog anoniminis laiškas buvo užregistruotas Antikorupcijos komisijos sekretoriaus. Priešingai, liudytoja A. Č. patvirtino, jog Bendrajame skyriuje, kur ji dirba specialiste, įsteigtas atskiras anoniminių laiškų registras ir anoniminiai laiškai ten registruojami. Anoniminiai laiškai keliauja pagal paskirtį administracijos direktoriui, merui.

Taigi, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentais ir daro išvadą, jog pareiškėjas, gavęs anoniminį laišką, privalėjo jį pateikti registruoti bendra tvarka, nors laiškas buvo pateiktas jo namų adresu, tačiau tokį laišką jis gavo dėl to, jog yra Antikorupcijos komisijos pirmininkas, t. y. laiškas gautas dėl jo vykdomos darbinės veiklos ir pareigų, todėl ir registruotas turėjo būti nustatyta tvarka. Pabrėžtina, kad teisės aktai nenumato galimybės neregistruoti gautų dokumentų – gali būti priimtas sprendimas gauto dokumento nenagrinėti, tačiau jis visais atvejais privalo būti užregistruotas: priešingai, būtų neįmanoma kontroliuoti, kaip laikomasi teisės aktuose numatytų dokumentų nagrinėjimo terminų. Tą parodo ir paties pareiškėjo pateikta informacija – Antikorupcijos komisija sprendimą dėl anoniminio laiško priėmė po daugiau kaip 4 mėnesių nuo jo gavimo dienos.

Kitu aspektu, dėl Antikorupcijos komisijos nuostatų 11.3 papunkčio pažeidimo analizės darytinos tokios išvados. Antikorupcijos komisijos nuostatų 11.3 papunktyje nurodyta, kad (Antikorupcijos) komisijos nariai, gavę informacijos apie korupcines veikas, turinčias nusikalstamos veikos požymių, nedelsdami informuoja Savivaldybės merą, STT ar kitas atsakingas institucijas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Varėnos rajono savivaldybės merą informavo asmeniškai, kadangi yra tokia nusistovėjusi tvarka, ir meras neprieštaravo, jog gautą skundą jis tirtų savo nuožiūra. Tačiau byloje nėra duomenų apie tokios informacijos perdavimą Varėnos rajono savivaldybės merui, priešingai, byloje yra pateiktas Varėnos rajono savivaldybės mero 2019 m. vasario 5 d. raštas Nr. PSD-485(7.6.), kuriame nurodoma, jog pareiškėjas nei žodžiu, nei raštu nesupažindino Varėnos rajono savivaldybės mero su 2017 m. gegužės 29 d. pareiškėjo namų adresu gautu anoniminiu laišku, kuriame seniūnijos gyventojai Vydenių seniūnę kaltino galimu savavališku medžių pjovimu ir medienos pasisavinimu valstybei priklausančiame žemės sklype. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjas nesielgė taip, kaip numatyta Antikorupcijos komisijos nuostatų 11.3 papunktyje, t. y. kad (Antikorupcijos) komisijos nariai, gavę informacijos apie korupcines veikas, turinčias nusikalstamos veikos požymių, nedelsdami informuoja Savivaldybės merą, STT ar kitas atsakingas institucijas. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas nedelsdamas informavo apie gautą anoniminį laišką atsakingas institucijas. Nuostatai neišskiria atskirai nė vienos institucijos, taip pat nuostatuose nenurodyta, jog meras informuojamas žodžiu, o kitos institucijos – raštu, tai yra pareiškėjo interpretacijos, kurios neatitinka nei teisės aktų reikalavimų, nei bylos medžiagos.

Antikorupcijos komisijos nuostatų 18 punkte aiškiai įtvirtinta, kad (Antikorupcijos) komisija jos kompetencijai priskirtus klausimus svarsto ir sprendimus priima posėdžiuose. Pažymėtina aplinkybė, jog Antikorupcijos komisijos 2017 m. spalio 5 d. posėdyje buvo nutarta medžiagą (susijusią su anoniminiu laišku) perduoti Lietuvos Respublikos prokuratūrai, ir ji buvo perduota ne žodžiu, o raštu, Varėnos rajono savivaldybės meras privalėjo būti informuotas tokiu pačiu būdu – raštu, nes iš pateiktos informacijos akivaizdu, kad pareiškėjas asmeniškai priėmė sprendimus, susijusius su anoniminio laiško nagrinėjimu, kadangi pareiškėjas 2017 m. birželio 7 d. raštu Nr. 6 „Dėl gauto skundo“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrių ir prašė suteikti informaciją, t. y. asmeniškai rinko su skundu susijusią medžiagą dar iki Komisijos posėdžio. 

Pareiškėjas tvirtino, jog jis negavo pranešimo apie pradėtą prieš jį tyrimą ir dėl to negalėjo dalyvauti posėdyje. Kaip patvirtina bylos medžiaga, Etikos komisija pareiškėjui išsiuntė 2018 m. vasario 7 d. raštą Nr. PSD-631-(1.13) „Informacija apie pradėtą tyrimą“, kurį asmeniškai įteikė A. Č., Varėnos rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus specialistė, pareiškėjo žmona (teismui pateiktas informacinės dokumentų valdymo sistemos „Kontora“ išrašas, kuriame nurodyta, kad originalas įteiktas). Pareiškėjo atsakymo į šį raštą gauta nebuvo. Etikos komisija, vadovaudamasi Etikos komisijos nuostatų, patvirtintų Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-VIII-364 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos veiklos nuostatų tvirtinimo“, 12.1 punktu, pareiškėjui jo elektroninio pašto adresu išsiuntė 2018 m. vasario 20 d. raštą Nr. PSD-848-(l.13) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė Etikos komisijos posėdžio, kuriame bus svarstomas pareiškėjo elgesys, laiką ir vietą. Nors pareiškėjas nurodė, jog dėl neaiškių priežasčių (galimo gedimo) tomis dienomis negaudavo elektroninių laiškų, liudytojas S. B. teismo posėdyje paaiškino, jog jeigu siųstas laiškas patenka į serverį, jis niekur negali dingti ir niekas negali jo vėliau išsiųsti, įdėti ar dar kažką padaryti. Tai ne Savivaldybės ir ne pašto serverio problema: galėjo būti interneto ryšys ar pašto programa sutrikę, o gal tai buvo planšetės gedimas. Gavėjas kreipėsi tik tada, kai gavo tą pavėluotą laišką. Laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. kovo 1 d. į S. B. nė vienas tarybos narys, taip pat ir pareiškėjas, nesikreipė dėl elektroninio pašto sutrikimų. Specialistas teigė, kad pašto serverių istorija saugoma pusę metų.

Apibendrindamas teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Pasak teismo, kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (šiuo aspektu žr. LVAT 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015).

Gero administravimo principas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Gero administravimo principas įtvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.).

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatyta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kuo trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju dėl to, jog buvo nesilaikyta teisės aktų reikalavimų, nuo anoniminio skundo gavimo iki jo perdavimo Prokuratūrai praėjo daugiau nei 4 mėnesiai, – tai nepateisinamai ilgas laiko tarpas, per kurį į gautą skundą nebuvo reaguojama.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, priimtas Etikos komisijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija 

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo M. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai                                                Daina Kukalienė

Algis Markevičius

                                                        Natalja Zelionkienė