Civilinė byla Nr. 2S-1111-480/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03199-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3.; 3.3.2.5.; 3.4.5.20.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Z. P., atstovaujamos advokatės Kristinos Česnauskienės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. S2-8144-919/2017 pagal pareiškėjos Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos pareiškimą dėl teismo leidimo pratęsti priverstinę hospitalizaciją ir priverstinį gydymą psichiatrijos įstaigoje, suinteresuotas asmuo Z. P..

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėja VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinika pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė išduoti leidimą Z. P. CK 2.26 straipsnio 4 dalies bei Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnio pagrindu ir tvarka pratęsti priverstinę hospitalizaciją ir priverstinį gydymą VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje, termino pradžią skaičiuojant nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. vasario mėn. 13 d. 3.55 val. į VšĮ RKL Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus II Mišrios patologijos skyrių buvo priverstinai hospitalizuota Z. P.. Hospitalizuotas asmuo sutikimo būti paguldytam į gydymo įstaigą neduoda, nors serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei, tai patvirtina  tai, kad pacientė namuose tampa agresyvi savo dukters ir anūkės atžvilgiu, yra dukrą apstumdžiusi, tąsiusi už rūbų, konflikto metu tampė dukrą už plaukų, galvą trenkė į grindis. Miegančiam savo sutuoktiniui papurškė plaukų lako į veidą, į burna supylė sutrintus vaistus.
2. Suinteresuotas asmuo Z. P. ir jos atstovė advokatė Kristina Česnauskienė su pareiškėjos pareiškimu nesutiko, nurodė, kad prieš suinteresuotą asmenį jos vyras ir dukra naudojo smurtą, dėl to yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, todėl jie nori ją uždaryti į psichiatrijos kliniką.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi tenkino pareiškėjos VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos pareiškimą; leido Z. P. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus II Mišrios patologijos skyriuje, 7 dienų terminui, skaičiuojant šį terminą nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios 2017 m. vasario 13 d.
4. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas bei teismo posėdžio metu dalyvavusių asmenų išsakytus argumentus, sprendė, jog pareiškėjos prašymas dėl Z. P. priverstinio gydymo pratęsimo yra pagrįstas. Teismas neturi jokių duomenų, paneigiančių gydytojų konsiliumo išvadas dėl pacientės psichikos būklės ir jos keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai ar gyvybei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju  skundu suinteresuotas asmuo Z. P., atstovaujama advokatės Kristinos Česnauskienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą atmesti (b. l. 36-37). Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:
1. Teismo nutartis iš esmės nemotyvuota, teismas nevertino apeliantės pateiktų paaiškinimų ir atsikirtimų. Pareiškėjos išvada buvo paremta suinteresuoto asmens - dukros L. P. pareiškime nurodytomis faktinės tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėsmis. Teismas neįvertino, kad Z. P. dukra ir sutuoktinis ypač konfliktiškai nusiteikę jos atžvilgiu.
2. Teismas nevertino, ar gydytojų konsiliumo išvados, pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės iš tikrųjų egzistuoja. Teisme į advokatės klausimą Z. P. aiškiai, detaliai nurodė, kad ji serga ir gydosi dėl sutrikusios nervų sistemos, kokius vartoja medikamentus, kokioje įstaigoje, pas kokį gydytoją reguliariai ambulatoriškai gydosi. Todėl nėra nustatyta nekritiškos būklės buvimo, o pareiškėja teismui nurodė tikrovės neatitinkančius, nepagrįstus duomenis.
3. Teismas neįvertino Z. P. parodymų, kad ji savigynos tikslais buvo priversta 2017 m. vasario 4 d. tempti dukrą už plaukų, nes buvo dukros ir vyro mušama, o 2017 m. vasario 13 d. vyrui naktį atsikėlus ir tuščiu buteliu užsimojus jai trenkti, savigynos tikslais jam papurškė šalia stovėjusiu plaukų laku. Kuo pasireiškė neadekvatus asmens elgesys nei Klinikos atstovai, nei teismas neišdėstė.
4. Nagrinėjant skundą įvertintina, kad yra susiklostę ir gan įtempti santykiai su Psichiatrijos klinika, su kurios darbuotojais aktyviai draugiškai bendrauja dukra L. P., kaip kolegė. Klinika atsisakė advokatei teikti duomenis apie gydomą asmenį, apie jo stacionarizavimo pagrindus, dėl ko buvo užkirsta galimybė skubiai reaguoti į gydymo įstaigos, dukros neteisėtus veiksmus ir skubiai ginti Z. P. pažeidžiamas teises.
6. Pareiškėja VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinika atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 44-46). Nurodo šiuos argumentus:
1. Pirminis asmens būklės patikrinimas ir įvertinimas buvo atliktas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais bei priimtas pagrįstas sprendimas Z. P. hospitalizavimui. Įvertinę pacientės būklę, jos ligos paūmėjimus, bei atsižvelgdami į jos artimojo pareiškimą, gydytojų konsiliumas priėmė pagrįstą ir pacientės bei jos artimųjų interesus apsaugantį sprendimą dėl Z. P. priverstinės hospitalizacijos ir gydymo ligoninėje.
2. Paciento būklės ir/ar gydytojų konsiliumo išvados įvertinimas reikalauja specialių medicinos mokslo srities žinių. Medicininėje dokumentacijoje užregistruota, jog pacientė dėl psichikos sutrikimo pas psichiatrus lankosi ir gydosi ambulatoriškai nuo 1975 m., o stacionare gydyta nuo 2000 m. viso 11 kartų. Jos emocijos ir elgesys paskutinio ligos paūmėjimo metu buvo adekvatūs subjektyviems, ligos sąlygotiems jos išgyvenimams, tačiau neatitinkantys, t. y. neadekvatūs turimiems objektyviems duomenims ir realiai situacijai.
3. Kadangi pareiškėjos atstovės atstovavimo sutartyje nebuvo nurodyta galimybė gauti duomenis apie Z. P. iš gydymo įstaigų, todėl ligoninė, siekdama apsaugoti paciento interesus, konstatavo, kad pacientė neturėjo intencijos ir nebuvo raštu išreiškusi sutikimo atstovei gauti konfidencialią informaciją, susijusią su Z. P. buvimu ar nebuvimu sveikatos priežiūros įstaigoje.
4. Ligoninės gydytojai dėjo maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, pastangas, remdamiesi profesine kvalifikacija ir įstatymų nustatyta tvarka kreipdamiesi į teismą dėl Z. P. priverstinės hospitalizacįjos. Teismo nutartis įsigaliojo jos paskelbimo dieną, todėl pacientė buvo priverstinai hospitalizuota teismo nutartyje numatytam terminui ir iš ligoninės išrašyta 2017 m. vasario 19 d.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties, kuria leista apeliantę priverstinai hospitalizuoti ir gydyti VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus II Mišrios patologijos skyriuje 7 dienų terminui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Į teismą dėl priverstinės hospitalizacijos ar neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens hospitalizacijos jo globėjo sutikimu pratęsimo psichiatrijos įstaiga turi kreiptis ne vėliau kaip per 48 valandas nuo asmens paguldymo į psichiatrijos įstaigą (CK 2.26 str. 5 d.).
10. Priverstinės hospitalizacijos tvarkos įgyvendinimą numato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas (toliau - PSPĮ). Minėto straipsnio 23 straipsnis numato, kad pirminį asmens psichikos būklės patikrinimą ir įvertinimą psichiatras gali atlikti pagrįstai įtardamas sunkią psichikos ligą, kurios požymiai yra nurodyti šio įstatymo 27 straipsnyje. Dėl asmens pirminio apžiūrėjimo gali kreiptis gydytojas, paciento atstovas, artimieji, policija.
11. PSPĮ 27 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakęs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuotas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei. Tuo atveju, kai pacientas yra priverstinai hospitalizuojamas, psichiatrijos įstaigos administracija privalo nevėliau kaip per 2 paras kreiptis į teismą. Teismas, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, turi teisę priimti sprendimą dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios (PSPĮ 28 str. 2 d.).
12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė (pacientė) Z. P. 2017 m. vasario 13 d. į VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektorių buvo atvežta VšĮ  Kauno miesto greitosios medicininės pagalbos automobiliu, nurodant pristatymo priežastį: agresija arba smurtas, keliantys grėsmę pačiam pacientui ir aplinkiniams. Atlikus pacientės būklės įvertinimą nustatyta diagnozė hospitalizuojant: šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas. 2017 m. vasario 13 d. gydymo įstaigai taip pat buvo pateiktas apeliantės dukros pareiškimas, kuriame teigiama, kad dėl neadekvataus ir agresyvaus Z. P. elgesio, kilo tiesioginė grėsmė L. P., jos tėvui V. P. bei dukrai K. P., todėl prašoma Z. P. gydyti priverstinai Psichiatrijos klinikoje. Nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pirminis apeliantės būklės patikrinimas ir įvertinimas buvo atliktas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais bei priimtas sprendimas apeliantės hospitalizavimui (PSPĮ 23 str.).
13. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad apeliantės psichikos būklę vertino gydytojų konsiliumas, sudarytas iš 9 gydytojų, kuris 2017 m. vasario 13 d. išvadoje konstatavo, jog Z. P. serga psichikos liga, diagnozuojama šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. Šiuo metu pacientė atsisako gydytis psichiatrinio profilio stacionare, yra visiškai nekritiška savo būsenos atžvilgiu, tuo sukelia pavojų savo bei aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Taigi, 2017 m. vasario 13 d. gydytojų konsiliumo išvadoje buvo nustatytos visos priverstinės hospitalizacijos sąlygos. Ši išvada kartu su byloje nustatyta aplinkybe, kad apeliantė į VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektorių buvo atvežta greitosios medicininės pagalbos automobiliu, paneigia apeliantės atskirojo skundo argumentą, kad nėra nustatyta nekritiškos būklės buvimo, o pareiškėja teismui nurodė tikrovės neatitinkančius, nepagrįstus duomenis. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių gydytojų konsiliumo išvadas dėl paciento psichikos būklės ir jos keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl jos atžvilgiu galimai naudojamo smurto, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad gydytojų konsiliumo išvados yra nepagrįstos, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
14. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, tyrė ir vertino šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, teismo nutartį motyvavo, išvadas pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais. Aplinkybė, jog teismo nutartis ir jos motyvai neatitinka apeliantės pozicijos, nereiškia, kad teismo priimta nutartis yra nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka CPK 291 straipsnio reikalavimus, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmestinas.
15. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
16. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :             

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                       Albina Rimdeikaitė