Administracinė byla Nr. ATP-6-116/2011

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                       45.4.;79.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 25 d.

Šiauliai

             Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal M. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarimo, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nubaustas

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str.  – 30 parų administracinio arešto,

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. – 100 Lt dydžio bauda,

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. – 80 Lt dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., M. K. galutinė subendrinta administracinė nuobauda paskirta – 30 parų administracinio arešto.

Teisėjas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, apeliacinį skundą,

n u s t a t ė :

M. K. nubaustas už tai, kad 2011 m. sausio 1 d. 20.55 val., ties (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., vairavo automobilį „Volksvagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones bei būdamas neblaivus (nustatytas 2,55 promilių girtumas).

Apeliaciniu skundu M. K. prašo pakeisti jam 2011 m. sausio 13 d. nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą – 30 parų administracinio arešto – pinigine bauda.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir paskirdamas jam 30 parų administracinio arešto, neatsižvelgė į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei kitas aplinkybes. Nurodo, kad jis nuo 2009 m. balandžio 1 d. dirba UAB „H. S.“, todėl atlikti paskirtą administracinę nuobaudą neturės galimybės. Pažymi, kad darbas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, įmonėje jis charakterizuojamas teigiamai, pastabų ar drausminių nuobaudų nėra gavęs. Jei trisdešimt dienų jis nebūtų darbe, darbdavys būtų priverstas jį iš darbo atleisti ir ieškotis kito darbuotojo, dėl ko jo, t. y.  M. K., ir taip sunki padėtis dar labiau pasunkėtų. Teigia, kad dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, ateityje pažada įstatymų nebepažeidinėti.

Atsiliepimu į M. K. apeliacinį skundą Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio l. e. viršininko pareigas N. G. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarimą administracinėje byloje  Nr. A.2.6.-24-832/2011 palikti nepakeistą. Nurodo, kad dėl paskirtos administracinės nuobaudos rūšies kilsiančios pasekmės – materialinės padėties pablogėjimas, galimybė netekti darbo, savaime nesudaro pagrindo neskirti šios nuobaudos rūšies, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras pasekmes tiek administracinės atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo veiklai, tiek ir šeimos nariams. Pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, vertinamas kaip ypač šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kadangi dėl pažeidėjo aktyvių veiksmų buvo ypač šiurkščiai pažeista nustatyta tvarka, todėl dėl pažeidimo darymo pažeidėjas turi prisiimti ir neigiamas tokio veiksmo pasekmes. Tik jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų (ATPK 20 str.). Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą siekia užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio   administracinį teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam M. K. iškils rūpesčių susijusių su pragyvenimo šaltiniu, darbu, negali būti besąlyginis pagrindas skirti jam būtent baudą ir tai neturėtų būti pripažįstama ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti nuobaudos skyrimo rūšį. Pažymi, kad nuo 2007 m. M. K. už tos pačios rūšies pažeidimus, t. y. pagal  ATPK 129 str., jau yra baustas 4 kartus, piniginių baudų nesumokėjo. Teigia, kad esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, jog anksčiau paskirtos administracinės baudos neužtikrino administracinių nuobaudų skyrimo tikslų įgyvendinimo. Mano, kad atsižvelgiant į išskirtinę pažeidėjo asmenybę, padaryto teisės pažeidimo pavojingumą, pobūdį ir kitas aplinkybes, M. K. yra paskirta tokia nuobaudos rūšis, kuri galės užtikrinti ATPK 20 str. nurodytų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų įgyvendinimą.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu M. K. buvo pripažintas kaltu dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. ir 129 str., padarymo.

Skundu apeliantas savo kaltės ir jo veikos kvalifikavimo neginčija, tik prašo pakeisti jam paskirtą nuobaudą – administracinį areštą – pinigine bauda.

Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. nurodyta, kad „transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros <...>“, vairavimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu – užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto dvidešimties litų.

Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties  iki trisdešimties parų.

Taigi, kaip matyti iš pateiktos ATPK 129 straipsnio sankcijos, yra numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas, t. y. baudą arba administracinį areštą.

Atkreipiamas dėmesys, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Įstatymas nenumato galimybės, kad pažeidėjas pats galėtų pasirinkti nuobaudos rūšį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. už ATPK 123 str. 1 d. ir ATPK 123 str.  5 d. pažeidimus paskirtos minimalios nuobaudos. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, skirdamas apeliantui nuobaudą už pažeidimą, numatytą ATPK 129 str., pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė  M. K. griežčiausią alternatyvią administracinę nuobaudą – 30 parų administracinį areštą. Teismas, skirdamas M. K. nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad pastarasis anksčiau du kartus baustas pagal ATPK 129 str., atsižvelgė į tai, kad M. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK kartu su atsiliepimu į skundą pateiktų duomenų taip pat matyti, kad M. K. pagal ATPK 129 str. buvo baustas ne du, o tris kartus, kas akivaizdžiai rodo, kad jis yra sistemingai KET reikalavimus pažeidinėjantis asmuo, kuriam anksčiau taikytos poveikio priemonės – piniginės baudos, nebuvo efektyvios ir joms keliamų tikslų nepasiekė – M. K. ir toliau ignoravo visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles ir pažeidinėjo įstatymus. Be to, 2007 m. lapkričio 27 d. nutarimu jam paskirtą 5000 Lt baudą M. K. sumokėjo tik 2009 m. lapkričio 27 d., o apie 2007 m. gegužės 3 d. nutarimu paskirtos 4000 Lt baudos sumokėjimą duomenų nėra. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad M. K. padarytas pažeidimas yra itin pavojingas, galintis sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, konstatuojama, kad pastarąjį tenkinančios nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto skundo argumentas, kad jis gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą, yra deklaratyvus – kaip jau minėta, už analogiškus pažeidimus jis anksčiau buvo baustas tris kartus, tačiau išvadų iš to nepadarė, savo elgesio kritiškai nevertino ir jo nepakeitė.  

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis dirba, todėl atlikinėdamas jam paskirtą administracinį areštą ir nebūdamas darbe gali jo netekti, neatsveria kitų jo administracinę atsakomybę apsprendžiančių aplinkybių, rodančių, kad šiuo konkrečiu atveju parinkta administracinė nuobauda – 30 parų administracinis areštas – yra tinkamiausia ATPK 20 straipsnyje numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad M. K. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais ir keisti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarimą, o M. K. apeliacinį skundą atmesti.

            Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                  Vaclovas Iždonas