Administracinė
byla Nr. A63 – 588/2011
Procesinio sprendimo kategorija
33.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos
Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
sekretoriaujant Alinai
Dokutovičienei,
dalyvaujant pareiškėjai O. P.,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje
byloje pagal pareiškėjos O. P. skundą atsakovui Nacionalinei
mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir
įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja
O. P. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 3 – 5)
kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės
mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra)
2009 m. vasario 6 d. rašte Nr. BR6‑(11.13)-1722 „Dėl mokėtinos išmokų
sumos ir taikomų sankcijų“ jai taikytas sankcijas ir įpareigoti Agentūrą skirti
ir išmokėti jai 21 906,57 Lt pagrindinę išmoją už žemės ūkio naudmenų
plotus, 20 072,19 Lt susietą su gamyba papildomą nacionalinę tiesioginę
išmoką ir 78 340,20 Lt kompensacinę išmoką pagal Lietuvos kaimo plėtros
2007 – 2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“
Ekologinio ūkininkavimo programą už javus.
Pareiškėja
nurodė, kad 2007 m. birželio 7 d. Agentūrai ji pateikė Paraišką tiesioginėms
išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros
2007 – 2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“,
„Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves
„Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra
2000 išmokos“ ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio
naudmenas 2007 m. gauti (toliau – ir Paraiška). Įvertinusi Paraišką, Agentūra
2008 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-949330 taikyti jai sankcijas ir
neskirti išmokų. Agentūros sprendimą ji apskundė teismui, kuris 2008 m.
gruodžio 15 d. sprendimu panaikinimo Agentūros 2008 m. liepos 29 d. sprendimo
Nr. BR6-949330 dalį dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007
– 2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ Ekologinio
ūkininkavimo programą už javus sankcijos taikymo ir šioje dalyje jos 2007 m.
birželio 7 d. Paraišką perdavė Agentūrai naujam sprendimui, atitinkančiam Viešojo
administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, priimti. Pareiškėjos
teigimu, Agentūra nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m.
gruodžio 15 d. sprendime nurodytų pažeidimų, neištaisė trūkumų ir priėmė 2008
m. liepos 29 d. sprendimui Nr. BR6-949330 analogišką 2009 m. vasario 6 d.
sprendimą Nr. BR6-(11.13)-1722, su kuriuo ji nesutiko ir jį ginčijo. Atkreipė
dėmesį, kad ginčijamu sprendimu Agentūra dar kartą priėmė sprendimą dėl 21 906,57
Lt pagrindinės išmokos už žemės ūkio naudmenų plotus bei dėl 20 072,19 Lt
susietos su gamyba papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos jai neskyrimo,
nors teismas 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu Agentūros 2008 m. liepos 29 d.
sprendimą Nr. BR6-949330 šioje dalyje paliko galioti ir dėl to ginčas šiuo
metu vyksta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Be to,
skundžiamame sprendime nepasisakyta dėl jos prašymo, susijusio su sertifikatų
pateikimo terminų praleidimo priežastimis, ir neišspręstas jos prašymas,
pateiktas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei.
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą
(b. l. 31 – 35) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Agentūra
nurodė, kad vertinant pareiškėjos Paraišką, buvo nustatytas tyčinis neteisingas
deklaravimo atvejis. Agentūra 2007 m. rugsėjo 24 d. pranešimu pareiškėją
informavo, jog atlikus jos Paraiškos tikrinimą, yra nustatytas neatitikimas –
kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas analogiškas laukas. Agentūra paprašė pareiškėjos
patikslinti bloke Nr. 189511-8054 deklaruoto lauko Nr. 1 plotą ir pateikti
žemės valdymo teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi ji
2008 m. sausio 29 d. pranešimu atsisakė bloke Nr. 189511-8054 deklaruoto lauko
Nr. 1, bet nepateikė žemės valdymo teisę ir žemės dirbimą patvirtinančių
dokumentų, vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių
plotus administravimo bei kontrolės 2007 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-135 (toliau –
ir Taisyklės), 44.1.4 punktu, kuriame nurodyta, jog kai nustatomas tyčinio
neteisingo deklaravimo atvejis, išmokos pagrindinė dalis už žemės ūkio naudmenų
plotą einamaisiais metais nemokama, pareiškėjai buvo pritaikyta sankcija ir
atsisakyta išmokėti išmoką. Pažymėjo, kad susieta su gamyba papildomoji
nacionalinė tiesioginių išmokų dalis pareiškėjai nebuvo mokama vadovaujantis
Taisyklių 45.5 punktu, kuriame nurodyta, kad nustačius bent vieną tyčinio
neteisingo deklaravimo atvejį, išmokos papildomoji dalis už visas remiamas
pasėlių grupes nemokama. Apie priimtą sprendimą Agentūra teigė pareiškėją
informavusi 2008 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. BR6-949330, kurį pareiškėja
apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o teismas 2008 m.
gruodžio 15 d. sprendimu jos reikalavimus dalyje dėl pagrindinės išmokos dalies
ir dėl susietos su gamyba papildomos nacionalinės išmokos atmetė. Kadangi teismas
šiuo klausimu jau yra pasisakęs ir ginčas toliau vyksta aukštesnės instancijos
teisme, Agentūra manė, kad pareiškėjos prašymas turėtų būti atmestas
vadovaujantis tuo, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių,
dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Agentūra pažymėjo, kad naujasis
Agentūros 2009 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. BR6-(11.13)-1722 dalyje dėl
pagrindinės išmokos dalies ir dėl susietos su gamyba papildomos nacionalinės
tiesioginės išmokos yra tik informacinio pobūdžio, t. y. jame tik dar kartą
primenama pareiškėjai apie jau taikytas sankcijas. Agentūra teigė 2009 m.
vasario 6 d. sprendimu Nr. BR6-(11.13)-1722 nepanaikinusi savo 2008 m.
liepos 29 d. sprendimo Nr. BR6-949330 ir tik dalyje dėl kompensacinės
išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės
„Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ Ekologinio ūkininkavimo programą už javus,
priėmusi naują, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus
atitinkantį sprendimą, kaip tai buvo įpareigota padaryti teismo 2008 m.
gruodžio 15 d. sprendimu. Šį faktą, atsakovo teigimu, patvirtina ir pats 2009
m. vasario 6 d. sprendimas Nr. BR6-(11.13)-1722, kuriame nurodyta, kuri
sprendimo dalis gali būti skundžiama, kad naujame sprendime konkrečiai
nurodoma, kodėl ir kokiais teisės aktais vadovaujantis yra priimamas sprendimas
taikyti sankciją dėl kompensacinės išmokos. Agentūra pažymėjo, kad 2008 m.
liepos 25 d. gavusi iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir
ŽŪM) raštą Nr. 2D-3775(11.18), į jį atsakė 2008 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr.
BR6-(10.50)-20293, kuriame nurodė, kad pareiškėjos prašymas grąžinamas ŽŪM
pagal kompetenciją nagrinėti. Manė, kad pakartotinai atsakyti pareiškėjai į jos
prašymą, kurį Agentūrai atsiuntė ŽŪM, nebuvo pagrindo, nes formaliai prašymas
buvo išnagrinėtas ir grąžintas ŽŪM. Pareiškėja apie jos prašymo persiuntimą ŽŪM
buvo informuota, todėl jos reikalavimas, kad Agentūra šį prašymą svarstytų, yra
nepagrįstas ir į jį neturėtų būti atsižvelgiama.
II.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 19 d. sprendimu (b. l. 133
– 138) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas
nustatė, kad pareiškėja 2007 m. birželio 7 d. pateikė Agentūrai Paraišką
(registracijos Nr. 7-101139321-A1-1), kuria siekė gauti: 1) pagrindinę išmoką
už žemės ūkio naudmenų plotus; 2) susietą su gamyba papildomą nacionalinę
tiesioginę išmoką; 3) kompensacinę išmoką pagal Lietuvos kaimo plėtros
2007 – 2013 metų programos priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“
Ekologinio ūkininkavimo programą už javus. Agentūra 2008 m. liepos 29 d.
sprendimu Nr. BR6-949330 atsisakė skirti pareiškėjai paramą pagal Paraišką.
Sprendime nurodė, kad išmokos neskiriamos pritaikius sankcijas, o būtent:
pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus (21 906,57 Lt) neskiriama
už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą pagal Taisyklių 44.1.4
punktą; susieta su gamyba papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka (20 072,19
Lt) neskiriama už pasėlių plotų neteisingą deklaravimą pagal Taisyklių 45.5
punktą; o kompensacinė išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų
programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ Ekologinio ūkininkavimo
programą už javus (78 340,20 Lt) neskiriama dėl nustatyto įsipareigojimų
ir tinkamumo kriterijų nesilaikymo fakto. Pareiškėja su tokiu Agentūros
sprendimu nesutiko ir jį apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis
teismas 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.
I-4335-142/08 (toliau – ir VAAT 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimas) pareiškėjos
skundą tenkino iš dalies: Agentūros 2008 m. liepos 29 d. sprendimą Nr.
BR6-949330 dalyje dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 –
2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ Ekologinio
ūkininkavimo programą už javus panaikino ir šioje dalyje Paraišką perdavė
Agentūrai naujam, atitinkančiam Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio
reikalavimus, sprendimui priimti; pareiškėjos 2008 m. birželio 7 d. prašymą,
persiųstą Agentūrai 2008 m. liepos 25 d. ŽŪM raštu Nr. 2D-3775 (11.18), perdavė
Agentūrai naujam, atitinkančiam Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio
reikalavimus, sprendimui priimti; kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja
VAAT 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kurioje jos skundas dėl reikalavimų
dalies, susijusios su sankcijų taikymu pagrindinei išmokai už žemės ūkio
naudmenų plotus ir susietai su gamyba papildomai nacionaliniai tiesioginiai
išmokai, atmestas, apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui
(toliau – ir LVAT). LVAT 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje
byloje Nr. A444-1446/2009 (toliau – ir LVAT 2009 m. gruodžio 14
d. nutartis) pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies: VAAT 2008 m.
gruodžio 15 d. sprendimą pakeitė ir jo dalį, kuria pareiškėjos 2008 m. birželio
27 d. prašymas, persiųstas Agentūrai 2008 m. liepos 25 d. ŽŪM raštu Nr.
2D-3775(11.18), perduotas Agentūrai naujam sprendimui priimti panaikino, o
likusioje dalyje VAAT 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atkreipė
dėmesį, kad pareiškėja reikalavimą panaikinti Agentūros 2009 m. vasario 6 d.
sprendimą BR6-(11.13)-1772 grindžia tuo, jog VAAT 2008 m. gruodžio 15 d.
sprendimu panaikino Agentūros 2008 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. BR6-949330
dalį, kurioje nuspręsta neskirti jai 78 340,20 Lt kompensacinės išmokos
pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Agrarinės
aplinkosaugos išmokos“ Ekologinio ūkininkavimo programą už javus ir grąžino
Agentūrai pareiškėjos Paraišką naujam, Viešojo administravimo įstatymo 8
straipsnio reikalavimus atitinkančiam sprendimui priimti, o Agentūra teismo
sprendime nurodytų pažeidimų nepašalino ir priėmė 2008 m. liepos 29 d.
sprendimui Nr. BR6-(11.13)-1772 analogišką sprendimą. Teismas nustatė, kad 2009
m. vasario 6 d. sprendime Nr. BR6-(11.13)-1772, kurio teisėtumas ir pagrįstumas
nagrinėjamas šioje byloje, Agentūra iš esmės atkartojo savo 2008 m. liepos 29
d. sprendime Nr. BR6-949330 išdėstytus argumentus, t. y. šiame, kaip ir
ankstesniame sprendime, nurodė, kad pagrindinė išmokos dalis už žemės ūkio
naudmenų plotus pagal Paraišką už 2007 metus pareiškėjai neskiriama
pritaikius sankciją, nustatytą Taisyklių 44.1.4 punkte, ir, kad susieta su
gamyba papildomoji tiesioginių išmokų dalis nemokama pritaikius sankciją,
nustatytą Taisyklių 45.5 punkte. Tuo tarpu dėl kompensacinės išmokos pagal
Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Agrarinės
aplinkosaugos išmokos“ Ekologinio ūkininkavimo programą už javus šiame
sprendime papildomai nurodė, kad kompensacinė išmoka nemokama pritaikius
sankciją, nustatytą Kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės
„Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“,
„Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“
įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 (toliau – ir AGRO taisyklės), 28.3.1
punkte, pagal kurį, jei nesilaikoma nustatytų terminų, einamaisiais metais
parama nemokama. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad
ginčijamą 2009 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. BR6-(11.13)-1772 Agentūra priėmė
po to, kai VAAT 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu panaikino Agentūros 2008 m.
liepos 29 d. sprendimo Nr. BR6-949330 dalį dėl kompensacinės išmokos už javus
ir šioje dalyje Paraišką grąžino Agentūrai naujam, atitinkančiam Viešojo
administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, sprendimui priimti, o kitoje
dalyje pareiškėjos skundą atmetė. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad
Agentūros 2009 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. BR6-(11.13)-1772 priimtas,
vykdant VAAT 2008 m. gruodžio 15 d. teismo sprendimą, nepaisant to, kad
Agentūra teismo sprendimą vykdyti ėmėsi per anksti, nes dalis VAAT 2008 m.
gruodžio 15 d. sprendimo buvo apskųsta LVAT ir byla dar nebuvo išnagrinėta,
taigi ir pirmos instancijos teismo sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs visa
apimtimi ir vykdyti jį Agentūra nebuvo įpareigota. Teismo nuomone, nagrinėjant
šį ginčą, išdėstytos aplinkybės svarbios tuo, kad paneigia pareiškėjos skundo
argumentus, kad Agentūra 2009 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. BR6‑(11.13)‑1772
antrą kartą atsisakė išmokėti jai išmokas pagal Paraišką ir patvirtina
Agentūros atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, kad Agentūra antruoju
sprendimu 2008 m. liepos 29 d. priimto sprendimo Nr. BR6-949330 nepanaikino, o
tik dar kartą priminė pirmame sprendime išdėstytas atsisakymo skirti pagrindinę
išmokos dalį ir susietą su gamyba papildomą nacionalinės tiesioginės išmokos
dalį priežastis, pakartojo šioms išmokoms taikytas sankcijas ir, vadovaudamasi
VAAT 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu, priėmė naują sprendimą dėl kompensacinės
išmokos už javus skyrimo. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė
išvadą, kad Agentūros 2009 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. BR6-(11.13)-1772 dalyje
taikomų sankcijų pagrindinei išmokos daliai ir susietai su gamyba papildomai
nacionalinės tiesioginės išmokos daliai yra informacinio pobūdžio ir teisinių
pasekmių pareiškėjai nesukelia. Teismo nuomone, teisines pasekmes dėl
pagrindinei išmokos daliai ir susietai su gamyba papildomai nacionalinės
išmokos daliai taikytų sankcijų pareiškėjai sukelia Agentūros 2008 m. liepos 29
d. sprendimas Nr. BR6-949330, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo
išnagrinėtinas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir nuspręsta, kad
sprendimo dalis dėl minėtų išmokų yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos
reikalavimai šioje dalyje atmestini. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas padarė
išvadą, kad Agentūros 2009 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. BR-(11.13)-1772 dalis,
kurioje pasisakyta dėl ankstesniame Agentūros sprendime pagrindinei išmokos
daliai ir susietai su gamyba papildomai nacionalinės tiesioginės išmokos daliai
taikytų sankcijų, yra neskundžiama ir vertinti šią sprendimo dalį teismas
neturi ne tik pagrindo, nes ši sprendimo dalis nesukėlė pareiškėjai teisinių
pasekmių, bet ir tikslo, nes, net ir pripažinus antrajame sprendime pateiktą
informaciją apie pagrindinei išmokos daliai ir susietai su gamyba papildomai
nacionalinės tiesioginės išmokos daliai pagal pareiškėjos Paraišką taikytas
sankcijas nauju sprendimu ir jį šioje dalyje panaikinus, teismas įvykdytų tik
formalųjį teisingumą, t. y. pareiškėjos teisės apgintos nebūtų, nes liktų
galioti teisines pasekmes pareiškėjai sukėlęs Agentūros 2008 m. liepos 29 d.
sprendimas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad šioje
byloje nagrinėtinas tik Agentūros 2009 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. BR6‑(11.13)-1772
dalies, kurioje priimtas naujas sprendimas dėl kompensacinei išmokai pagal
Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Agrarinės
aplinkosaugos išmokos“ Ekologinio ūkininkavimo programą už javus taikytinų
sankcijų, teisėtumas ir pagrįstumas, kurį pareiškėja ginčija, tvirtindama, kad
Agentūra nepasisakė dėl jai pateikto prašymo, susijusio su sertifikatų
pateikimo terminų praleidimu dėl svarbių priežasčių ir neišsprendė pareiškėjos
prašymo Ministerijai. Nustatyta, kad pagal Paraišką pareiškėjai buvo
apskaičiuota 78 340,20 Lt kompensacinė išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros
2007 – 2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“
Ekologinio ūkininkavimo programą už javus. Tačiau Agentūra ginčijamame
sprendime atsisakė mokėti pareiškėjai visą kompensacinę išmoką už javus,
motyvuodama tuo, kad, vadovaujantis AGRO taisyklių 12.7.1 punktu,
pareiškėjas, dalyvaujantis Ekologinio ūkininkavimo programoje, kasmet iki
lapkričio 1 d. Agentūrai turi pateikti ekologinio ūkio sertifikatą, išduotą
žemės ūkio sertifikavimo įstaigos, o pareiškėja tokį sertifikatą pateikė tik
2008 m. sausio 7 d., t. y. pavėluotai, todėl dėl įsipareigojimų ir reikalavimų
nesilaikymo, vadovaujantis AGRO taisyklių 28.3.1. punktu, kuriame nustatyta,
kad jei nesilaikoma nustatytų terminų, einamaisiais metais parama nemokama, jai
buvo pritaikyta sankcija. Pažymėjo, kad AGRO taisyklių 12.7.1. punkte
nustatyta, kad pareiškėjai, dalyvaujantys Ekologinio ūkininkavimo programoje,
kasmet iki lapkričio 1 d. Agentūrai pateikia ekologinio ūkio sertifikatą,
išduotą ekologinio žemės ūkio sertifikavimo įstaigos. Pagal AGRO taisyklių 28.3
punktą dėl įsipareigojimų ir reikalavimų nesilaikymo pareiškėjui gali būti
taikomos sankcijos. Konkretizuojant šį punktą nurodyta, jog jei nesilaikoma
nustatytų terminų, einamaisiais metais parama nemokama. Nusižengus
pakartotinai, parama nutraukiama, o pareiškėjas netenka teisės gauti paramą
pagal priemonę vienerius ateinančius metus (AGRO taisyklių 28.3.1 p.).
Vienintelė išimtis, kada nustatytų reikalavimų ir apribojimų nesilaikymas nėra
besąlygiškas sankcijos taikymo pagrindas, yra nenugalimos jėgos (force
majeure) atvejai (AGRO taisyklių 34 p.). Teismas pažymėjo, kad, teikdama
Paraišką, pareiškėja pasirašė įsipareigojimus pagal priemonės „Agrarinės
aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“. Įsipareigojimų
sąraše (14 p.) nurodyta, kad pareiškėja įsipareigoja žinoti, kad išmokos
ekologiniams ūkiams už einamuosius metus bus išmokamos remiantis pateiktais
sertifikatais. Teismo manymu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Paraišką
dalyvauti priemonėje „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ pagal programą
„Ekologinis ūkininkavimas“ Agentūrai pareiškėja pateikė 2007 m. birželio 7 d. Pabrėžė,
kad su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis pareiškėja buvo supažindinta
pasirašytinai, todėl žinojo, kad iki 2007 m. lapkričio 1 d. Agentūrai turi
pateikti ekologinio ūkio sertifikatą, išduotą ekologinio žemės ūkio
sertifikavimo įstaigos. Tačiau reikalingą sertifikatą Agentūrai pareiškėja
pateikė tik 2008 m. sausio 7 d., t. y. praleidusi AGRO taisyklėse nustatytą
terminą sertifikatui pateikti (ginčo dėl šio fakto byloje nėra). Kartu su
ekologinio ūkio sertifikatu pareiškėja Agentūrai pateikė prašymą apsvarstyti
galimybę pateikti kasmetinių mokėjimų prašymus ir ekologinių ūkių sertifikatų
kopijas, kurie turėjo būti pateikti iki lapkričio 1 d. Prašyme nurodė, jog, jei
Agentūra pageidaus, ji gali pateikti visas pažymas, patvirtinančias prašyme
išdėstytas termino praleidimo priežastis. Teismo nuomone, surinkti įrodymai yra
pakankami daryti išvadą, kad pareiškėja laiku nepateikė ekologinio ūkio
sertifikato, kaip to reikalaujama AGRO taisyklių 12.7.1 punkte, t. y. neįvykdė
visų AGRO taisyklėse pareiškėjui, teikiančiam paraišką pagal priemonės
„Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“, nustatytų
įpareigojimų ir reikalavimų, kurie jai buvo žinomi, todėl Agentūra,
vadovaudamasi AGRO taisyklių 28.3.1 punktu, pagrįstai ir teisėtai atsisakė
išmokėti pareiškėjai visą kompensacinę išmoką už javus. Pažymėjo, kad pagal
AGRO taisyklių 34 punktą, nesilaikant nustatytų reikalavimų ir apribojimų,
sankcijos netaikomos tik dėl nenugalimos jėgos (force majeure) atvejų ir
jokių kitų atleidimo nuo sankcijos taikymo pagrindo AGRO taisyklės nenumato.
Taigi, teisės aktuose nėra įtvirtinta Agentūros pareiga spręsti terminų
pavėluotiems dokumentams pateikti atnaujinimo klausimus. Esant išdėstytoms
aplinkybėms, teismas atmetė pareiškėjos skundo argumentą, kad Agentūros 2009 m.
vasario 6 d. sprendimas NR. BR6-(11.13)-1722 yra neteisėtas, nes Agentūra jame
nepasisakė dėl pareiškėjos pateikto prašymo apsvarstyti galimybę suteikti jai
teisę reikalingus sertifikatus pateikti pavėluotai. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos
skundo argumentus, kad skundžiamas Agentūros sprendimas yra neteisėtas, nes
jame nėra išspręstas jos prašymas ŽŪM, atmetė juos kaip nepagrįstus, nes
pareiškėja neargumentavo, kokią įtaką Agentūros neatsakymas į 2008 m. birželio 27
d. prašymą, adresuotą ŽŪM ir persiųstą Agentūrai 2008 m. liepos 25 d.
Ministerijos raštu Nr. 2D-3775(11.18), galėjo turėti šioje byloje ginčijamo
Agentūros sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atkreipė dėmesį, kad
savarankiško reikalavimo įpareigoti Agentūrą atsakyti į minėtą prašymą skunde
teismui pareiškėja taip pat nepareiškė. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė
išvadą, kad pareiškėjai laiku, t. y. iki einamų metų lapkričio 1 d., nepateikus
ekologinio ūkio sertifikato, Agentūra pagrįstai taikė AGRO taisyklių 28.3.1
punkte numatytą sankciją ir priėmė teisėtą ir pagrįstą 2009 m. vasario 6 d.
sprendimą Nr. BR6-(11.13)-1722 nemokėti kompensacinės išmokos pagal Lietuvos
kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos
išmokos“ Ekologinio ūkininkavimo programą už javus, kurį naikinti nėra teisinio
pagrindo, todėl pareiškėjos skundo reikalavimai atmetė kaip nepagrįstus.
III.
Pareiškėja
apeliaciniu skundu (b. l. 140 – 141) prašo Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos
skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais
argumentais:
1.
2007 m. birželio 14 d. paraiškoje tiesioginėms išmokoms gauti Nr. 7‑1011393921‑A1‑1,
bloke Nr. 189511-8054 Lauke Nr. 1 buvo deklaruoti žieminiai kviečiai, plotas
14,72 ha. Šis žemės plotas buvo išsinuomotas 2007 m. kovo 21 d. žemės nuomos
sutartimi iš žemės savininkės I. O. M..
Ši nuomos sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registrų centre 2007
m. birželio 14 d. Tai įrodo, kad pareiškėja buvo teisėta minėto sklypo
šeimininkė pagal nuomos sutarties sąlygas ir turėjo su šiuo sklypu susijusių
išlaidų ir įsipareigojimų, todėl ir buvo deklaruotas šis plotas.
2.
ŽŪB „Daukniūnai“minėtą plotą apsėjo savavališkai, neturėdami jokios teisės ir
tas faktas paaiškėjo tik kitų metų sausio mėn. Prieš 2008 m. sausio 23 d. abi
šalys, t. y. pareiškėja ir ŽŪB „Daukniūnai“ valdybos pirmininkas, vyr.
buhalterė ir agronomas buvo susitikę Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio
skyriuje, dalyvaujant atstovei iš Agentūros. Aptarus susidariusią padėtį buvo
nuspręsta, kad pareiškėja išrašys PVM sąskaitą-faktūrą, susijusią su šio sklypo
išlaidomis, o ŽŪB „Daukniūnai“ apmokės išlaidas, susijusias su šiuo sklypu,
pagal išrašytą sąskaitą-faktūrą. Pareiškėja parašė Agentūrai Tiesioginės
paramos skyriui žemės deklaravimo patikslinimą, tuo raštu buvo atsisakyta
išmokų už minėtą plotą, t. y. 14,72 ha. Susitarimo metu buvo užtikrinta, kad
sankcijos nei vienai šaliai nebus taikomos. Šio sprendimo atsisakyti išmokos už
minėtą plotą pareiškėja nepriėmė savarankiškai, tačiau jos ūkis jokių išmokų
negavo, nes Agentūra minėtą šalių susitarimą laikė kaip tyčinį neteisingą
deklaravimą. Sankcijos turėtų būti taikomos ŽŪB „Daukniūnai“, kadangi būtent
jie savavališkai apsėjo ir deklaravo minėtą plotą, neturėdami sudarytos žemės
nuomos sutarties su žemės savininku ir jokių teisių į jį.
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į
apeliacinį skundą (b. l. 153 – 154) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime
iš dalies pakartojami atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstyti
argumentai, taip pat nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu
argumentai:
1.
Ginčas dėl pareiškėjai pritaikytų sankcijų dėl pagrindinės išmokos dalies ir
dėl susietos su gamyba papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos jau yra
pasibaigęs. Tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 29
d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4335-142/2008, tiek Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 14 d. nutartyje administracinėje
byloje Nr. A444-1446/2009 yra pasisakę, kad Agentūra pagrįstai taikė
pareiškėjai sankcijas dėl šių išmokų. Vilniaus apygardos administracinis
teismas 2010 m. kovo 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-I38-561/10
pasisakė, kad Agentūros 2009 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. BR6-(11.13)-1772
dalyje dėl taikomų sankcijų pagrindinei išmokos daliai ir susietai su gamyba
papildomai nacionalinės tiesioginės išmokos daliai yra informacinio pobūdžio ir
teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Teisines pasekmes dėl pagrindinei
išmokos daliai ir susietai su gamyba papildomai nacionalinės tiesioginės
išmokos daliai taikytų sankcijų pareiškėjai sukelia Agentūros 2008 m. liepos 29
d. sprendimas Nr. BR6-949330, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo išnagrinėtas
pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir nuspręsta, kad sprendimo
dalis dėl minėtų išmokų yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos reikalavimai
šioje dalyje yra atmestini.
2.
Pareiškėjai sankcijos dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros
2007 – 2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ Ekologinio
ūkininkavimo programą už javus buvo pritaikytos vadovaujantis AGRO taisyklių
28.3.1 punktu, o ne dėl to, kad buvo nustatytas tyčinis neteisingas
deklaravimas.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.
O. P. 2007 m. birželio 7 d. pateikė atsakovui Paraišką
(registracijos Nr.7-1011393921-A1-1) tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio
naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013
metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams
vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000
išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“
ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 m.
gauti (toliau – Paraiška) (I t. b. l. 83 - 88). Asmuo siekė gauti tokių išmokų:
1) pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus; 2) susietą su gamyba
papildomą nacionalinę tiesioginę išmoką (toliau - susieta PNTI);
3) kompensacinę išmoką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų
programos priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ Ekologinio ūkininkavimo
programą už javus. Agentūros 2008 m. liepos 29 d. sprendimu Nr.BR6-949330
nutarta pagal 2007 m. birželio 7 d. pateiktą Paraišką paramos neskirti (I t. b.
l. 51 – 53). Sprendime nurodyta, jog išmokos neskiriamos pritaikius atitinkamas
sankcijas, o būtent: pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus (21906,57
Lt) neskiriama už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą pagal
Taisyklių 44.1.4 punktą; susieta PNTI (20072,19 Lt) neskiriama už pasėlių plotų
neteisingą deklaravimą pagal Taisyklių 45.5 punktą; kompensacinė išmoka pagal
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės
aplinkosaugos išmokos“ Ekologinio ūkininkavimo programą už javus (78340,20 Lt)
neskiriama dėl nustatyto įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymo
fakto.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjos skundą,
2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu panaikino Agentūros 2008 m. liepos 29 d.
sprendimo Nr.BR6-949330 dalį būtent dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos
kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos
išmokos“ Ekologinio ūkininkavimo programą už javus sankcijos taikymo ir šioje
dalyje pareiškėjos 2007 m. birželio 7 d. Paraišką perdavė Agentūrai naujam
sprendimui, atitinkančiam Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio
reikalavimus, priimti. Kitą Agentūros sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Pareiškėja
teismo sprendimo dalį, kuria Agentūros 2008-07-29 sprendimas paliktas galioti,
apskundė apeliacine tvarka. Apeliacinis skundas Lietuvos Vyriausiajame
administraciniame teisme išnagrinėtas 2009 m. gruodžio 14 d. pareiškėjos apeliacinis
skundas dėl pirmosios instancijos teismo netenkintos pareiškėjos reikalavimų
dalies, liečiančios sankcijų taikymą pagrindinės išmokos už žemės ūkio naudmenų
plotus ir susietos PNTI atžvilgiu atmestas, paliekant šioje dalyje galioti
Agentūros 2008-07-29 sprendimą. Taigi, šioje dalyje ginčas tarp pareiškėjos ir
Agentūros yra pasibaigęs. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-12-15
sprendimas šioje dalyje įsiteisėjęs, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo
argumentai dėl pagrindinės išmokų dalies ir susietos PNTI šioje
administracinėje byloje nenagrinėjami.
Pažymėtina,
kad Vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-14 nutartimi buvo pakeistas
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-12-15 sprendimas dalyje dėl O. P. 2008 m. birželio 27 d. prašymo, persiųsto Nacionalinei
mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. liepos 25 d. Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerijos raštu Nr. 2D-3775(11.18), kurį pirmosios
instancijos teismas perdavė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio
ministerijos naujam sprendimui, atitinkančiam Viešojo administravimo įstatymo 8
straipsnio reikalavimus, priimti, sprendimą šioje dalyje panaikinant,
nustačius, kad pirmosios instancijos teismas peržengė pareiškėjos pareikšto
reikalavimo ribas-pareiškėja tokio reikalavimo teismui nebuvo pareiškusi.
Agentūra,
vykdydama teismo sprendimą dalyje dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos
kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos
išmokos“ Ekologinio ūkininkavimo programą už javus kurioje Agentūros sprendimas
buvo panaikintas ir perduotas priimti naują sprendimą, 2009-02-06 dienos
sprendimu Nr. BR6-(11.13)-1722 pareiškėjos paraiškos šioje dalyje netenkino.
Pareiškėja
ginčija 2009-02-06 sprendimo Nr. BR6-( 11.13)-1772 teisėtumą tuo aspektu , kad
Agentūra teismo sprendime nurodytų pažeidimų ne tik nepašalino, bet ir priėmė
naują sprendimą dėl pagrindinės išmokos už žemės ūkio naudmenų plotus (
21906,57 Lt) ir susietos su gamyba papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos
( 20072,19 Lt) neskyrimo pareiškėjai, nors Vilniaus apygardos teismas
2008-12-15 sprendimu Agentūros 2008-07-29 sprendimą Nr. BR6-949330 šioje dalyje
paliko galioti. Kaip jau minėta, pareiškėja šioje dalyje sprendimą apskundė.
Vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjos apeliacinį skundą dėl
paliktos galioti Agentūros sprendimo dalies išnagrinėjo ir 2009-12-14
nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kuria O. P. 2008-06-27 prašymas, persiųstas Agentūrai 2008-07-25
Ministerijos raštu Nr. 2D-3775(11.18), perduotas Agentūrai nagrinėti iš naujam
sprendimui priimti, panaikino, o likusioje dalyje Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2008-12-15 sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, dėl
pagrindinės išmokų dalies Agentūros 2008 liepos 29 d. sprendimas nepanaikintas
ir yra galiojantis. Todėl Agentūra, esant galiojančiam 2008—07-29 sprendimui
dėl pagrindinės išmokų dalies, priimdama 2009- vasario 6 d. sprendimą
nepagrįstai pasisakė pakartotinai ir dėl šios dalies. Dėl paminėto Agentūros 2009
vasario 6 d. sprendimas dalyje dėl pagrindinės išmokų dalies naikintinas.
Kitoje
dalyje Agentūros 2009 m. vasario 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Iš
esmės ginčas byloje yra kilęs dėl Agentūros 2009-02-06 sprendimo Nr.
BR6(11.13)-1722 dalies, kuria atsisakyta skirti kompensacinę išmoką pagal
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės
aplinkosaugos išmokos“ Ekologinio ūkininkavimo programą už javus, teisėtumo.
Byloje
nustatyta, kad pareiškėjai minėta sankcija buvo pritaikyta už AGRO taisyklių
28.3.1 punkto pažeidimą. Kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės
„Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“,
„Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“
įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 ( AGRO taisyklės), 12.7.1 punktu,
pareiškėjas turi kasmet iki lapkričio 1 d. Agentūrai pateikti ekologinio ūkio
sertifikatą, išduotą ekologinio žemės ūkio sertifikavimo įstaigos. Byloje yra
duomenys, kad pareiškėja Agentūrai pateikė sertifikatą pavėlavusi 67
kalendorines dienas ( pateikė 2008 m, sausio 7 d.). AGRO taisyklių 28.3.1.
punkte nustatyta, kad jei nesilaikoma nustatytų terminų, einamaisiais metais
parama nemokama. Pareiškėja, teikdama paraišką, pasirašė įsipareigojimus pagal
priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis
ūkininkavimas“ Įsipareigojimų 14 punkte nurodyta, kad pareiškėja išsamiai
susipažinusi su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis ir jai yra žinoma, jog
išmokos ekologiniams ūkiams už einamuosius metus bus išmokamos remiantis
pateiktais sertifikatais. Taisyklių 34 punkte nustatyta, kad teisė į išmoką
neprarandama, jei nustatyti reikalavimai nevykdomi dėl aplinkybių,
nepriklausančių nuo pareiškėjos valios t.y. nenugalimos jėgos ( force
majeure). Kitų atleidimo nuo sankcijų pagrindų taisyklės nenumato.
Pareiškėja prašyme Agentūrai nurodė, kad terminą sertifikatui pateikti praleido
dėl namiškių sveikatos problemų, dėl ko pamiršo dokumentų pateikimo terminą (
b.l. 81).Šios priežastys neatitinka taisyklių 34 punkte nurodytoms priežastims,
todėl Agentūra pagrįstai atsisakė mokėti einamaisiais metais paramą pagal šią
programą.
Pirmosios instancijos
teismas šioje dalyje teisingai įvertino bylos aplinkybes ir joje esančius
įrodymus, bei pagrįstai šioje dalyje pareiškėjos skundo nepatenkino.
Vadovaudamasi
Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjos O. P. apeliacinį skundą iš dalies patenkinti. Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą pakeisti,
panaikinant Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2009
m. vasario 6 d. sprendimo Nr. BR6-(11.13)-1722 dalį dėl tiesioginių išmokų už
žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, nes šioje dalyje yra galiojantis
tapatus agentūros 2008-07-29 sprendimas Nr. BR6-949330. Kitoje dalyje Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė
Stasys Gagys
Dainius
Raižys