Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1807-606/2015

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01457-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.

Registro objektas ROIK: 07-15-9228900

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS        

2015 m. gegužės 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,

sekretoriaujant Erikai Palepšienei,

dalyvaujant atstovei advokatei Onai Gailiuvienei,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

A. Š. (A. Š.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

A. Š. 2015 m. balandžio 17 d., 20.57 val., adresu I. Simonaitytės g. 8, Klaipėda, vairuodamas automobilį „Nissan Primera“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į priešprieša važiavusį automobilį. Be to, A. Š. iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Įvykio metu apgadinti du automobiliai. Šiais savo veiksmais A. Š. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Atstovė advokatė Ona Gailiuvienė paaiškino, jog A. Š., įvykio dieną, dėl skausmų širdies plote lankėsi pas gydytoją, jam buvo nustatyti širdies sutrikimai, kraujospūdis. Įvykio metu A. Š. neadekvačiai įvertino įvykio aplinkybes, todėl iš įvykio vietos pasišalino nesuvokdamas savo elgesio neteisėtumą. Po įvykio, praėjus 30 min., savo iniciatyva iškvietė policijos pareigūnus dėl to, jog kažkas atsitrenkė į jo automobilį. Policijos pareigūnai apžiūrėję automobilį nustatė, jog pats A. Š. atsitrenkė į kitą automobilį, po ko A. Š. pripažino savo kaltę. Atstovė paaiškino, jog administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti nutraukta nesant A. Š. tiesioginės tyčios, esant priešingai, prašo, A. Š. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio 1 dalį. A. Š. reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, kadangi jis ir jo sutuoktine serga onkologinėmis ligomis, be to sutuoktinės kojoje yra žaizda, reikia nuolat abiems vykti į ligoninę gydytis. Taipogi prašo, skirtą baudą išdėstyti dalimis.

2015 m. balandžio 18 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto R. A. tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog 2015 m. balandžio 17 d., apie 21.04 val., jam dirbant iš Klaipėdos AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu I. Simonaitytės g. 8, Klaipėda, įvykus eismo įvykiui pasišalino automobilis „Nissan Primera“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, jog jam dirbant 2015 m. balandžio 17 d., apie 21.44 val., iš Klaipėdos AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas,  kad adresu Laukininkų g./Vyturio g. sankryžoje, Klaipėda, eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Nissan Primeta“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kitas eismo dalyvis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nustatyta, jog nuvykus į įvykio vietą automobilio automobilis „Nissan Primeta“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. Š., gimęs 1948 m. gegužės 2 d., paaiškino, jog į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir iš įvykio vietos pasišalino. Nustatyta, jog apžiūrint įvykio vietą eismo įvykiui būdingų elementų – nuolaužų nerasta, kurios turėjo likti po apgadinto priekinio bamperio bei priekinio kairio žibinto šukių. Apgadinimai ant automobilio „Nissan Primeta“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) atitiko apgadinimams paliektiems įvykio metu, adresu I. Simonaitytės g. 8, Klaipėda, apgadintam automobiliui „Renault Safrane“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Nissan Primeta“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kaltę pripažino dėl eismo įvykio įvykusio adresu  I. Simonaitytės g. 8, Klaipėda, tačiau paaiškinti, kokiu pagrindu pasišalino iš eismo įvykio vietos, negalėjo (b. l. 4).

2015 m. balandžio 17 d. Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobilaus būrio vyresniosios patrulės A. Š. tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog 2015 m. balandžio 17 d. 21.06 val., jai dirbant kartu su vyr. patruliu T. P., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog adresu I. Simonaitytės g. 8, Klaipėda, yra eismo įvykis ir vienas iš automobilių pasišalino. Nustatyta, jog atvykus į įvykio vietą, U. A. A. paaiškino, jog jam važiuojant ties I. Simonaitytės g. 8 į jo vairuojamą automobilį „Renault Safrane“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė automobilis „Nissan Primera“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuris iš įvykio vietos pasišalino link Laukininkų g. (b. l. 5).

2015 m. balandžio 17 d. eismo įvykio  vietos schema nustatyta, jog 2015 m. balandžio 17 d., 20.57 val., adresu I. Simonaitytės g. 8, Klaipėda, eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai: „Nissan Primeta“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. Š. ir „Renault Safrane“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. A. U.. Nustatyta, jog apgadintas automobilio „Nissan Primeta“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Nustatyta, jog apgadintas automobilio „Renault Safrane“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, priekinės kairės pusės durys (b. l. 6).

2015 m. balandžio 17 d. A. A. U. paaiškinimu nustatyta, jog 2015 m. balandžio 17 d., apie 20.57 val., jam važiuojant adresu I. Simonaitytės g. 8, Klaipėda, link Statybinkų g., į jo vairuojamą  automobilį „Renault Safrane“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), trenkėsi dideliu greičiu į priešpriešą išvažiavęs kitas automobilis „Nissan Primera“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 7).

2015 m. balandžio 17 d. A. Š. paaiškinimu nustatyta, jog jam važiuojant automobiliu „Nissan Primera“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) adresu I. Simonaitytės g., Klaipėda, ant posūkio paslydo ir atsitrenkė į kitą automobilį „Renault Safrane“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), pasimetęs dėl eismo įvykio, išvažiavo, tačiau adresu Laukinkų g./Vyturio g. sankryžoje, iškvietė policiją, apie eismo įvykį informavo automobilio savininkę (b. l. 8).

Alkotesterio parodymų kvitu nustatyta, jog 2015 m. balandžio 17 d., 22.28 val., A. Š. nustatytas 0,00 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 9).

Fotolentelėmis užfiksuoti apgadinti automobiliai: „Nissan Primera“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Safrane“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-13).

Kelių eismo taisyklių 232 punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011).

Administracinės bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog A. Š., vairuodamas automobilį  „Nissan Primera“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, atsitrenkė į priešprieša važiavusį automobilį „Renault Safrane“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešęs policijai. Bylos medžiaga nustatyta, jog šią faktinę aplinkybę A. Š. pripažino ir jos neginčijo. Vienok, nustatyta ir tai, kad, kokiu pagrindu pasišalino, kaip bylos medžiaga nustatyta, A. Š. paaiškinti negalėjo.

Bylos medžiaga taipogi nustatyta, jog A. Š. iš eismo įvykio vietos, adresu I. Simonaitytės g. 8, Klaipėda, nedelsiant po įvykio, pasišalino ir nuvažiavo į Laukininkų g./Vyturio g. sankryžą, kuomet ir iškvietė policijos pareigūnus. Nustatyta ir tai, kad atvykusiems policijos pareigūnams, A. Š. nurodė, kad į jo vairuojamą automobilį „Nissan Primera“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė kitas automobilis, kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad A. Š., logiškai įvertinęs aplinkybes ir tokiu būdu neabejotinai suvokdamas, kad būtent jis, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir dargi atsitrenkdamas į kitą transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, tikslingai pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiu būdu siekdamas aiškiai suvokiamo ir apibrėžto tikslo - nuslėpti eismo įvykio aplinkybes, ir išvengti administracinės atsakomybės. Vertinant bylos aplinkybes, akivaizdu, jog A. Š. veiksmai, išvažiuojant iš eismo įvykio vietos, vienareikšmiai buvę suvokti, apgalvoti, taigi tyčiniai. 

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtys. Jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog A. Š. iš esmės dėl padarytų pažeidimų prisipažino, ir tai, jog administracinį pažeidimą padarė sulaukęs 67 metų amžiaus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 10 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Pagal suformuotą teismų praktiką, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Esant šioms aplinkybėms, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei įstatymo numatyta už konkretų administracinį teisės pažeidimą.

Vertinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog A. Š. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai savo pobūdžiu, tai yra miesto ribose, taigi, logiška esant pakankamai intensyviam eismui, išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, to pasėkoje atsitrenkiant į kitą transporto priemonę, po ko dargi tikslingai pasišalinant iš eismo įvykio vietos, yra itin šiurkštūs. Byloje užfiksuoti transporto priemonių sužalojimai logiškai pagrindžia susidūrimą buvus pakankamai stiprų. Šios aplinkybės suponuoja A. Š. elgesį, vairuojant transporto priemonę, buvus ne tik itin neatsakingą, galėjusį sukelti žymiai sunkesnes pasekmes nei transporto priemonių sužalojimai, bet dargi ir tikslingai nukreiptą išvengti administracinės atsakomybės.  

Pažeidėjas yra garbaus amžiaus – 67 metų, administracine tvarka anksčiau nėra baustas. Nustatyta, kad jog A. Š. ir jo sutuoktinė serga onkologinėmis ligomis, tiek A. Š., tiek sutuoktinei, reikia nuolat vykti į ligoninę gydytis. Vienok, šios bylos aspektu, turint omeny šiurkštų padarytų Kelių eismo taisyklių pobūdį, neapdairų, neatsakingą, bet dargi atkreiptina ir tyčinį, keliantį realią grėsmę visuomenės saugumui A. Š. elgesį, aplinkybės, susijusios su pažeidėjo ir jo šeimos sveikatos būkle, nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti lengvinančias atsakomybę įstatymo nuostatas, susijusias su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones. Atvirkščiai, pažeidėjo amžius, jo sudėtinga sveikatos būklė, kelia abejonių asmens gebėjimu, galėjimu tinkamai ir atsakingai naudotis transporto priemone.

Atsižvelgiant į išdėstytą, imant domėn asmens sveikatos būklę, amžių, administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, esant dviem atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies, sankcijose numatytos minimalios vienos iš nuobaudų – baudos - skyrimas būtų neproporcingas, ir, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio nuostatas, gali būti mažintinas, be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, išdėstytinas vienerių metų laikotarpiui. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, esant konstatuotoms byloje aplinkybėms, nustatytinas minimalus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3024 straipsnio 1, 2 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

n u t a r ė :

A. Š. (A. Š.) pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam:

- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 301 straipsnį, administracinę nuobaudą –14,00 Eur baudą;

- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 301 straipsnį, administracinę nuobaudą – 300,00 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, A. Š. (A. Š.) už šiuos pažeidimus skirti galutinę nuobaudą – 300,00 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išdėstyti paskirtos piniginės 300,00 Eur baudos mokėjimą vienerių metų laikotarpiui, nustatant, jog bauda turi būti mokama kas mėnesį po 25,00 Eur.

Skirtą baudą mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                       Edita Lapinskienė