(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,

vertėjaujant Giedriui Račkauskui,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stabili statyba“ atstovams vadovui V. K. (V. K.) ir advokatui Daliui Vaičiuliui,

atsakovui G. J. (G. J.) ir jo atstovui advokatui Dimitrijui Fomkinui,

liudytojams J. J. ir I. L.-K.,

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stabili statyba“ patikslintą ieškinį atsakovui G. J. (G. J.) dėl restitucijos taikymo ir nuostoliu? atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Stabili statyba“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui G. J. (toliau – atsakovas), prašydama:

1.1.       Taikyti restituciją – grąžinti ieškovei UAB „Stabili statyba“ už transporto priemonę Ford Transit (VIN: (duomenys neskelbtini)) sumokėtą 4 800,00 Eur sumą, o atsakovui – automobilį Ford Transit (VIN: (duomenys neskelbtini)).

1.2.       Įpareigoti atsakovą savo jėgomis pasiimti transporto priemonę Ford Transit (VIN: (duomenys neskelbtini)) iš bendrovės buveinės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

1.3.       Priteisti iš atsakovo 1 001,86 Eur sumą, kurią sudaro 286,86 Eur su netinkamos kokybės daikto įregistravimu AB „Regitra“ patirtos išlaidos, 228,00 Eur patirtos papildomos išlaidos dėl automobilio remonto, 250,00 Eur išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, 237,00 Eur žyminis mokestis.

1.4.       Priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė UAB „Stabili statyba“ patikslintame ieškinyje (DOK-167130) nurodo, kad 2024 m. balandžio 19 d. su atsakovu sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu įsigijo iš atsakovo už 4 800,00 Eur sumą automobilį Ford Transit (VIN: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir automobilis). Pažymi, kad automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje atsakovas nenurodė jokių automobilio trūkumų (defektų). Anot ieškovės, jai eksploatuojant ginčo automobilį, vieno mėnesio laikotarpyje nuo jo įsigijimo, buvo pastebėtas netolygus automobilio variklio darbas, todėl buvo kreiptasi į UAB „Autokora“ autoservisą dėl galimų automobilio gedimų nustatymo. UAB „Autokora“ autoservise buvo nustatyta, kad ginčo automobilio variklis turi defektų, t. y. automobilio varikliui sušilus iki darbinės temperatūros, tepalo slėgis variklyje yra ženkliai žemesnis (0,3 bar), nei turėtų būti (1,2 bar). Dėl galimo variklio gedimo šalinimo buvo kreiptasi į autoservisą UAB „Edler“, kuris pateikė 2024 m. gegužės 24 d. automobilio variklio remonto komercinį pasiūlymą už 5 278,60 Eur kainą. Ieškovė laikosi pozicijos, kad susidariusioje situacijoje atsakovas jai pardavė įprastų kokybės reikalavimų neatitinkantį automobilį, kurio nėra galimybės eksploatuoti pagal pagrindinę jo paskirtį (automobilį, turintį variklio defektą), o nustatyto defekto pašalinimas kainuotų 5 278,60 Eur, t. y. daugiau nei kainavo pats ginčo automobilis (4 800,00 Eur). Pasak ieškovės, ji kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu geranoriškai išspręsti kilusią situaciją, t. y. su pasiūlymu grąžinti atsakovui automobilį iš pastarojo atgaunant už jį sumokėtus pinigus, tačiau atsakovas su tokiu pasiūlymu nesutiko. Per teisines paslaugas teikiančią MB „Juriskonsultas“ 2024 m. birželio 26 d. atsakovui buvo pateikta raštiška pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto – automobilio pardavimo ir vienašališko 2024 m. balandžio 19 d. sutarties nutraukimo, 2024 m. birželio 27 d. pakartotinai elektroniniu paštu atsakovas informuotas apie vienašališką automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą. Ieškovas laikosi pozicijos, kad kadangi pretenzija apie vienašališką transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimą atsakovui buvo pateikta 2024 m. birželio 27 d., nenurodant tikslios nutraukimo datos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.218 straipsnio 1 dalimi, laikytina, kad ginčo transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis buvo nutraukta po 30 dienų nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą dienos, t. y. 2024 m. liepos 29 d. Ieškovas pažymi, kad po kreipimosi į atsakovą, paaiškėjo nauji ginčo automobilio paslėpti trūkumai – sugedo automobilio starteris, dėl ko ginčo automobilio taip pat nebuvo įmanoma eksploatuoti. Dėl šio gedimo buvo patirtos papildomos 228,00 Eur remonto išlaidos. Anot ieškovės, atsakovas parduodamas ginčo automobilį, privalėjo atskleisti visus jam žinomus automobilio trūkumus, o taip pat ir informuoti apie kitus įtariamus ir (ar) galimus gedimus. Ieškovės vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas neva nežinojo apie automobilio defektus ir netinkamą būklę nepaneigia jo, kaip automobilio pardavėjo, pareigos užtikrinti daikto kokybę pirkėjui. Be to, reikšmingi ginčo automobilio variklio defektai paaiškėjo parėjus vos vienam mėnesiui nuo automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, kas, ieškovės nuomone, yra labai trumpas laiko tarpas bei suponuoja išvadą, jog atsakovas pardavė netinkamos kokybės daiktą ir automobilis tokios būklės buvo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Ieškovės tvirtinimu, už automobilio registraciją AB „Regitra“ ji patyrė 286,86 Eur išlaidas, taip pat 250,00 Eur išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, kurios buvo būtinos, todėl šias išlaidas privalo atlyginti jai atsakovas. Ieškinys grindžiamas CK 6.317 straipsnio 1 dalies, 6.327 straipsnio 1 dalies, 6.333 straipsnio, 6.334 straipsnio 1 ir 4 dalių bei 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

3.       Atsakovas G. J. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Atsakovas G. J. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad iki pardavimo jis pats apie 6 metus naudojosi ginčo automobiliu, prieš tai ši transporto priemonė taip pat buvo eksploatuojama Lietuvoje. Anot atsakovo, automobilis nuolat buvo prižiūrimas, buvo atlikti perdažymo ir suvirinimo darbai, tačiau jokie variklio remonto darbai nebuvo daromi. Pasak atsakovo, prieš parduodant automobilį, jam buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, patikrinta variklio išmetamųjų dujų koncentracija, kuri atitiko keliamus reikalavimus. Nusprendus parduoti automobilį, į portalus autoplius.lt ir skelbiu.lt buvo įkeltas automobilio pardavimo skelbimas. Maždaug po trijų savaičių (nuo skelbimo įkėlimo) susisiekė potencialus pirkėjas ir ginčo automobilio atvyko apžiūrėti keturi nepažįstami vyrai, kurie užvedė automobilį, atsisėdo pravažiuoti, juo važiavo apie 5 min., po pravažiavimo apžiūrėjo automobilį, jo saloną, variklio skyrių, patį variklį, užfiksavo automobilio odometro parodymus (ridą). Atsakovo tvirtinimu, pirkėjams automobilis tiko ir pastarieji nusprendė jį įsigyti. Ieškovės vadovui atsiimant automobilį, jo prašymu buvo nuimtos sėdinės. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, anot atsakovo, užpildė ieškovės vadovo žmona, ieškovės vadovas savo ranka sutartyje įrašė ,,pretenzijų nėra“, bankiniu pavedimu atsiskaitė ir išvažiavo. Anot atsakovo, 2024 m. gegužės 15 d. su juo telefonu susisiekė nežinoma moteris, kuri nurodė, kad lūžo parduoto automobilio sankaba ir servise jiems buvo pasiūlyta atlikti ir automobilio variklio diagnostiką. Pokalbio metu nurodyta, kad padarius testą neva buvo nustatyta, jog yra labai silpnas variklio spaudimas, dėl ko po dvejų savaičių neva ,,užkals automobilio variklis“. Atsakovo tvirtinimu, jam buvo siūloma atlyginti pusę automobilio remonto kainos. Kadangi jis nežinojo nei kas, nei kokiu tikslu skambina, su tokiais reikalavimais nesutiko. Vėliau 2024 m. birželio 26 d. jis gavo ieškovės pretenzija, į kurią buvo atsakyta 2024 m. liepos 11 d. raštu. Atsakovo vertinimu, ieškovė nepagrįstai prašo taikyti restituciją ir priteisti iš jo patirtų nuostolių atlyginimą. Pažymi, kad ginčo automobilis pagamintas 2008 m., t. y. pardavimo metu automobiliui buvo 16 metų, automobilio rida pardavimo metu buvo pakankamai didelė – 329 635 km., šios aplinkybės ieškovei buvo žinomos. Transporto priemonė buvo prižiūrėta ir neva atsakovo puikiai važiavo. Aplinkybę, kad automobilis buvo tvarkingas ir atitiko visus reikalavimus, pasak atsakovo, įrodo tai, kad automobiliui buvo atlikta privaloma techninė apžiūra ir jos metu nenustatyta jokių trūkumų. Be to, ginčo automobilį, su kitais asmenimis asmeniškai apžiūrėjęs, pirko pats ieškovės vadovas bei pirkimo sutartyje aiškiai nurodė, kad neturi pretenzijų. Atkreipia dėmesį, kad priešingai nei nurodyta ieškinyje, remiantis viešai prieinamais duomenimis UAB ,,Autokora“ atlieka ir automobilių variklio remontus, ir pavarų dėžių remontus. Atsakovo nuomone, labiau tikėtina, kad ieškovės darbuotojai sugadino automobilio sankabą, kaip ir nurodė telefonu skambinusi moteris, todėl ir buvo kreiptasi į UAB „Autokora“ dėl šio gedimo remonto. Tokiu atveju yra tikimybė, kad buvo perkaitintas automobilio variklis. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad UAB ,,Edler“ 2024 m. gegužės 24 d. komercinį pasiūlymą ieškovei pateikė neapžiūrėjusi ginčo automobilio, o tik susipažinus su UAB ,,Autokora“ patikros aktu. Anot atsakovo, variklio kapitalinio remonto atveju yra keičiami stūmokliai, stūmoklių žiedai, šlifuojamas variklio blokas, tačiau šių darbų komerciniame pasiūlyme nėra nurodyta, kas sudaro pagrindą manyti, jog stūmokliai ir žiedai geri, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad alyvos tepalo slėgis mažas. Be to, automobilio starteris faktiškai yra pakeistas (ieškovė reikalauja už tai atlyginti patirtas išlaidas), t. y. gedimas pašalintas ir tai nėra kliūtis automobilį eksploatuoti. Atsakovo vertinimu, automobilio starteris laikui bėgant susidėvi ir jį kartais reikia keisti. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad automobilis pagamintas 2008 m., o jo rida beveik 330 000 km., todėl toks gedimas buvo normalus dalykas, o ne paslėptas trūkumas. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė nurodė, kad automobilis negali būti naudojamas pagal jo paskirtį dėl paaiškėjusių paslėptų automobilių defektų, kurie neva nustatyti 2024 m. gegužės 21 d., tačiau starteris ieškovės pateiktais duomenimis suremontuotas 2024 m. spalio 4 d. kas, pasak atsakovo, reiškia, kad automobilis (neva nustačius gedimus) buvo toliau naudojamas. Atsakovas taip pat kvestionuoja ieškovės 228,00 Eur patirtų papildomų išlaidų (už starterio remontą) realumą, laikydamasis pozicijos, kad į bylą nėra pateiktas PVM sąskaitos faktūros Serija EDL Nr.4485 apmokėjimas. Atsakovo vertinimu, ieškovė nepagrįstai prašomus priteisti nuostolius skaičiuoja su PVM, nes pati ieškovė yra juridinis asmuo, turintis galimybę susigrąžinti PVM iš valstybės. Atsakovas laikosi pozicijos, jog tarp šalių sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis yra galiojanti ir negalėjo būti vienašališkai nutraukta CK 6.217 straipsnio pagrindu, nes atsakovas su tuo nesutiko. Atsakovo nuomone, tik teismas gali nutraukti tokią sutartį ir tik tada, kai ieškovė byloje įrodo, kad automobilis iš tiesų jai buvo parduotas su paslėptais trūkumais, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė tokio reikalavimo nėra pareiškusi.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Stabili statyba“ direktorius V. K. papildomai paaiškino, kad ieškojo darbinio automobilio darbuotojams statybinei įrangai, priemonėms vežioti bei patiems darbuotojams važinėti. Per skelbimus surado automobilį, kurio kaina buvo priimtina. Automobilis tiko darbui, todėl nusprendė jį įsigyti. Pirkimo metu jam buvo svarbu, kad automobilis būtų tinkamas darbui, t. y. kad su juo galima būtų vežioti statybinius įrankius, važinėti į objektus. Perkant automobilį jis vizualiai apžiūrėjo automobilį, jokių gedimų nenustatė. Taip pat pravažiavo perkamu automobiliu. Kartu su juo apžiūros metu buvo dar du darbuotojai. Prieš perkant automobilį jis netikrino jo servise. Jam nebuvo svarbus estetinis automobilio vaizdas. Po mėnesio nuvarė automobilį į servisą tepalams keisti, kur jam pasakė, jog tepalo spaudimas labai žemas ir tai buvo nuslėpta pirkimo metu. Anot jo, galimai ten buvo užpiltas „daktaras“. Apie nustatytą gedimą informavo atsakovą telefonu, tačiau jis atsisakė bendradarbiauti laikydamasis pozicijos, jog pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilis be trūkumų. Paskui nusprendė automobilį taisyti, nuvarė į kitą autoservisą, kuriame jam apskaičiavo remonto išlaidas. Jis nusprendė reanimuoti automobilį, atstatyti savo lėšomis, kad automobiliu galima būtų naudotis. Bandė automobilį taisyti, keisti starterį, bet eigoje jam pasakė, kad neapsimoka remontuoti. Galu gale jis nusprendė automobilį pasiimti iš serviso ir nuvaryti į aikštelę. Nusipirktu automobiliu darbuotojai (statybininkai) naudojosi kasdien, važinėjo su juo iš Vilniaus į Trakus, į Šalčininkus. Darbuotojai skundėsi, kad automobiliui trūksta traukos, tačiau jis nekreipė į tai dėmesio. Šiaip konkrečių automobilio gedimų nebuvo prieš varant jį į servisą. Į autoservisą nuvarė automobilį tepalams keisti. Iki automobilio nuvarymo į UAB „Autokora“ jokių gedimų pastebėta nebuvo. Į autoservisą automobilį nuvarė einamiesiems darbams atlikti (alyvos pakeitimui). Pakeitus alyvą automobilis pradėjo rodyti klaidą, ko nerodė anksčiau, todėl automobilis buvo papildomai apžiūrėtas ir nustatyti variklio gedimai – per žemas tepalo spausimas, galimai užpiltas „daktaras“. Jis UAB „Autokora“ neprašė atlikti variklio apžiūros darbų, nes jam buvo per brangu. Nežino, ar automobilio sankaba buvo keičiama. Paraiškoje automobilio remontui yra jo parašas.

7.       Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti. 

8.       Atsakovas G. J. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2018 m. pats įsigijo ginčo automobilį ir juo naudojosi 6 metus. 2024 m. su žmona nusprendė parduoti automobilį, atliko jam techninę apžiūrą, apžiūros metu jokių gedimų nebuvo nustatyta. Po techninės apžiūros mažai naudojosi automobiliu, pravažiavo tik 18 kilometrų. Automobilį nusprendė parduoti, nes juo naudojosi žmona, kuriai dėl negalios reikėjo mažesnio automobilio. Automobilis jokio variklio gedimo neturėjo. Automobilis buvo nuolat prižiūrimas, kas metus atlikdavo automobiliui einamuosius darbus, keitė alyvą ir filtrus. Jis buvo užtikrintas dėl automobilio kokybės. Automobilio pardavimo metu pats įmonės direktorius V. K. su dar keliais asmenimis buvo atvykę apžiūrėti automobilio, apžiūrėjo jį, pakėlė kapotą, tikrino alyvą, pravažiavo su automobiliu. Tą pačią dieną V. K. nusprendė pasiimti automobilį, išėmė iš automobilio sėdines. Pirkimo-pardavimo sutartį pildė jo žmona Janina, jis ir V. K. tik pasirašė sutartį. Jo žmona V. K. pasakė sutartyje nurodyti, kad jokių pretenzijų dėl automobilio neturi. V. K. sutiko ir tam neprieštaravo. Jokio „daktaro“ jis nepylė į automobilį. Po kažkurio laiko jo žmonai paskambino nepažįstama moteris, kuri nurodė, jog lūžo automobilio sankaba ir po dviejų savaičių užkals automobilio variklis. Jis su žmona negalėjo suprasti, kaip dar važiuojantis automobilis gali po dviejų savaičių užkalti ir nebevažiuoti, kodėl iš jų reikalaujama tokios didelės sumos. Parduotas automobilis laikomas lengvuoju ir juo negalima vežti daugiau nei 800 kg., apie tai buvo informuotas pirkėjas. Jis įtaria, kad automobiliu galimai buvo vežiojamas cementas ar kiti sunkūs daiktai, kurių svoris buvo virš 800 kg.

9.       Teismo posėdžio metu liudytoja I. L.-K. parodė, kad yra UAB „Stabili statyba“ vadovo V. K. žmona. Vyras buvo komandiruotėje, kai darbuotojas ją informavo, jog automobiliui kažkas negerai. Kai UAB „Autokora“ nustatė automobiliui gedimus, ji skambino atsakovo žmonai su pretenzijomis dėl paslėptų trūkumų. Pokalbio metu ji pasiūlė kartu nuvažiuoti į apžiūrą ir taikiai išspręsti ginčą, tačiau atsakovo žmona atsisakė važiuoti laikydamasi pozicijos, jog pats pirkėjas sutartyje patvirtino, kad jokių pretenzijų neturi. Ji įsigyto automobilio net nematė. Jos žiniomis, automobiliu buvo naudotasi 1-1,5 mėnesio. Šiuo metu automobilis nėra naudojamas.

10.       Teismo posėdžio metu liudytoja J. J. parodė, kad yra atsakovo sutuoktinė. Prieš metus ji su vyru nusprendė parduoti savo automobilį, įkėlė skelbimus. Po kažkiek laiko paskambino klientas, norintis apžiūrėti automobilį. Atvyko, apžiūrėjo, tiko, nusipirko. Įmonės direktorius buvo atvykęs su dar 3 vyrais, kurie visi kartu apžiūrinėjo automobilį. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, ji pati naudojosi šiuo automobiliu iki pardavimo. Pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodė jokių duomenų apie defektus, nes automobilis buvo tvarkingas. Pats V. K. sutartyje padarė įrašą, kad jokių pretenzijų neturi. Po kažkiek laiko ji sulaukė skambučio iš nepažįstamos moters, kuri nurodė, jog sugedo automobilio starteris, kurį pakeitus buvo nustatyti ir variklio gedimai.

Ieškinys netenkinamas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

11.       Remiantis byloje esančiais duomenimis, šalių ir jų atstovų paaiškinimais byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Stabili statyba“, atstovaujama vadovo V. K., ir atsakovas G. J. 2024 m. balandžio 19 d. sudarė naudotos transporto priemonės (2008 metų laidos) pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas G. J. pardavė pirkėjai UAB „Stabili statyba“ automobilį Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 800,00 Eur kainą. Ieškovės teigimu, bendrovei buvo parduotas automobilis su paslėptu trūkumu, t. y. sugedusiu varikliu, todėl jo nėra galimybės naudoti pagal paskirtį. Kadangi atsakovas automobilio pardavimo metu neinformavo apie šį automobilio trūkumą, ieškovė dėl esminio sutarties pažeidimo vienašališkai nutraukė 2024 m. balandžio 19 d.  pirkimo-pardavimo sutartį ir prašo taikyti dvišalę restituciją grąžinant jai sumokėtą automobilio kainą (4 800 Eur), o atsakovui grąžinant nekokybišką automobilį. Taip pat ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 764,86 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 286,86 Eur išlaidos už automobilio registravimą AB „Regitra“, 228,00 Eur automobilio remonto išlaidos ir 250,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos. Atsakovas nesutinka su jam pareikštais ieškinio reikalavimais bei laikosi pozicijos, kad automobilis pardavimo metu buvo techniškai tvarkingas ir neturėjo jokių trūkumų, dėl kurių automobilio negalima buvo naudoti pagal paskirtį.

12.       Pirmiausia pažymėtina, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Aiškindamas bendrąsias pirkimo-pardavimo sutarčių normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas (ieškovė) turėjo įrodyti, kad jai parduotas automobilis yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu ji nežinojo ir jai negalėjo būti žinoma apie parduoto automobilio trūkumus. Aplinkybes, kad parduoto automobilio trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turėjo įrodinėti pardavėjas (atsakovas).

13.       Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, kad jai buvo parduotas automobilis su paslėptu variklio defektu. Anot ieškovės atstovo, po mėnesio nuo automobilio įsigijimo momento patikrinus automobilį buvo nustatyta, kad varikliui sušilus iki darbinės temperatūros, tepalo slėgis variklyje yra žemesnis (0,3 bar), nei turėtų būti pagal visus techninius automobilio variklio parametrus (1,2 bar), kas suponuoja variklio gedimą, dėl kurio automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį. Automobilio variklio defektą ieškovė įrodinėja UAB „Autokora“ 2024 m. gegužės 21 d. Automobilio patikrinimo aktu, bendrovės vadovo V. K. paaiškinimais bei jo sutuoktinės I. L.-K. parodymais.

14.       Vertinant tokią ieškovės poziciją byloje, pirmiausia pažymėtina, kad ieškovės ir jos vadovo V. K. pozicija bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad mėnesio laikotarpyje buvo pastebėtas netolygus automobilio variklio darbas, dėl ko automobilis buvo pristatytas į UAB „Autokora“ autoservisą galimiems gedimams nustatyti. Tuo tarpu teismo posėdžio metu apklausiamas bendrovės vadovas V. K. užtikrintai nurodė, kad iki automobilio nuvarymo į UAB „Autokora“ jokių automobilio gedimų nebuvo, į šį autoservisą jis automobilį nuvarė tepalams pakeisti, neprašė atlikti variklio patikrinimo darbų. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo metu papildomai išreikalautos 2024 m. gegužės 21 d. UAB „Autokora“ PVM sąskaitos faktūros 105,60 Eur sumai, ji išrašyta už automobilio techninę apžiūrą. Tuo tarpu kaip matyti iš byloje esančios bendrovės vadovo Paraiškos automobiliui remontuoti, kurią posėdžio metu vadovas patvirtino esąs pasirašęs, užsakyti buvo ne tik tepalų keitimo darbai, tačiau ir filtrų keitimo darbai bei variklio būklės patikra, kas prieštarauja vadovo paaiškinimams, jog jis neprašė atlikti variklio patikrinimo darbų bei nurodė tik pakeisti automobilio tepalus. Taigi, faktiškai turima situacija, kai anot bendrovės vadovo V. K. automobiliui buvo keičiami tik tepalai, tačiau 2024 m. gegužės 21 d. UAB „Autokora“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti techninės patikros darbai, o tai pačiai sumai surašytoje Paraiškoje automobiliui remontuoti yra minimi ne tik tepalų keitimo, bet ir filtrų keitimo darbai bei variklio būklės patikra. Akivaizdūs prieštaravimai aptartoje PVM sąskaitoje faktūroje ir Paraiškoje automobiliui remontuoti bei bendrovės vadovo paaiškinimuose sudaro pagrindą abejoti šių dokumentų duomenimis.

15.       Vertinant ieškovės poziciją dėl įrodinėjamo variklio gedimo, pažymėtina ir tai, kad UAB „Autokora“ 2024 m. gegužės 21 d. Automobilio patikrinimo aktą surašė ir pasirašė bendrovės direktorius V. B.. Akte nurodyta, kad automobiliui nustatytas tepalo spaudimo sumažėjimas, automobilio varikliui sušilus iki darbinės temperatūros, tepalo slėgis yra 0,3 bar, dirbant varikliui laisva eiga, o turėtų būti ne mažesnis nei 1,2 bar. Surašytas aktas yra vos kelių sakinių, neinformatyvus ir nepagrįstas. Pateiktame akte nėra duomenų apie jį surašiusio ir pasirašiusio asmens kvalifikaciją, apie tai, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis (sertifikuotomis ar turinčiomis metrologinę patikrą) buvo nustatytas deklaruojamas automobilio variklio galimas gedimas, kaip ir duomenų apie šio gedimo atsiradimo galimas priežastis. Pateiktame akte taip pat nėra duomenų, kad dėl nustatyto tepalo spaudimo sumažėjimo automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį.

16.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovės vadovas laikėsi pozicijos, kurią patvirtino ir teismo posėdžio metu, kad nustačius automobilio variklio gedimą automobilis toliau nebuvo eksploatuojamas. Tokia ieškovės vadovo pozicija prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Kaip matyti iš byloje esančios UAB „Edler“ 2024 m. spalio 4 d. PVM sąskaitos faktūros, 228,00 Eur suma ieškovei išrašyta už automobilio starterį, starterio nuėmimą ir pastatymą. Vertinant šį dokumentą kitų įrodymų kontekste, svarbu pažymėti, kad ieškovės vadovas ir liudijusi jo sutuoktinė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog po variklio gedimo nustatymo automobilis toliau nebuvo naudojamas. Tačiau tikslindamas šias aplinkybes teismo posėdžio metu, bendrovės vadovas papildomai nurodė, kad bandė savo lėšomis reanimuoti automobilį, kad juo galima būtų naudotis. Kokie konkretūs automobilio atstatymo (reanimavimo) darbai ir kada buvo atlikti, bendrovės vadovas negalėjo paaiškinti, kaip ir negalėjo paaiškinti, ar buvo keistas automobilio starteris, kaip nurodyta UAB „Edler“ 2024 m. spalio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje. Nors bylos nagrinėjimo metu bendrovės vadovas ir teigė, kad po automobilio variklio gedimo nustatymo jis toliau nebuvo naudojamas, tačiau duomenis apie starterio pakeitimą suponuoja išvadą, kad automobilis ir po įrodinėjamo gedimo nustatymo 2024 m. gegužės mėnesį buvo pristatytas į autoservisą spalio mėnesį starterio keitimo darbams atlikti, t. y. buvo eksploatuojamas. Teismo vertinimu, esant prieštaravimas tarp ieškovės vadovo paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų, labiau tikėtina, kad po 2024 m. gegužės 21 d. UAB „Autokora“ Patikrinimo akto surašymo automobilis toliau buvo eksploatuojamas ir naudojamas pagal paskirtį, ką patvirtina ne tik UAB „Edler“ 2024 m. spalio 4 d. PVM sąskaita faktūrą už starterio keitimą, bet ir duomenis apie ženkliai padidėjusią automobilio ridą.

17.       Kaip matyti iš ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, automobilio rida pardavimo metu (2024 m. balandžio 19 d. ) buvo 329635, dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Automobilio rida UAB „Autokora“ 2024 m. gegužės 21 d. Automobilio patikros akto surašymo metu jau buvo 334085, ką pats bendrovės vadovas nurodė Paraiškoje automobiliui remontuoti. Kaip matyti iš byloje esančių Centralizuotos techninės apžiūros duomenų ir ginčo automobilio techninės apžiūros rezultatų ataskaitų, 2020 metais automobilio rida buvo 321583 km, 2022 m. kovo 16 d. rida buvo 325902, 2024 metais rida buvo 329620 km. Taigi, iki automobilio pardavimo ieškovei faktiškai dviejų metų laikotarpyje buvo nuvažiuojama apytiksliai nuo 3 700 iki 4 300 km. Tuo tarpu po automobilio pardavimo ieškovei, per 32 dienas automobilio rida padidėjo 4 450 km, kas faktiškai iki pardavimo sudarė dviejų metų kilometražą. Bylos nagrinėjimo metu pats ieškovės vadovas V. K. paaiškino, kad automobilį pirko darbui, t. y. kad galima būtų automobiliu vežioti statybinius įrankius, statybininkams važinėti į objektus. Anot vadovo, nusipirktu automobiliu darbuotojai (statybininkai) naudojosi kasdien, važinėjo su juo iš Vilniaus į Trakus, į Šalčininkus, vežiojo statybinius įrankius, kas iš esmės sudaro pagrindą manyti, jog automobilis buvo intensyviai ir nepertraukiamai naudojamas. Tai, kad įsigytas automobilis buvo naudojamas statybinių įrankių vežiojimui patvirtina ir aplinkybės, kad automobilio įsigijimo metu ieškovės vadovas išėmė sėdines iš automobilio bei paliko jas pardavėjui, nurodydamas, jog jos nereikalingos tolimesniam automobilio naudojimuisi. Pats bendrovės vadovas taip pat nurodė, kad darbuotojai jam skundėsi, jog automobiliui trūksta traukos, tačiau jis nekreipė į tai dėmesio, nekėlė klausimo, ar statybininkai neviršija leistiną krovinio svorį bei naudoja automobilį tinkamai. Iš byloje esančių duomenų ir atsakovo paaiškinimų posėdžio metu nustatyta, kad ieškovei parduotas automobilis Ford Transit yra lengvasis automobilis, todėl šiuo automobiliu vežamo krovinio svoris yra ribojamas bei tai ieškovės vadovui turėjo būti žinoma. Bylos nagrinėjimo metu pats ieškovės vadovas patvirtino, kad automobilio apžiūros metu kartu su dar dviem vyrais apžiūrėjo automobilį, atliko bandomąjį važiavimą, pirkimo-pardavimo sutartyje pats įrašė, kad jokių pretenzijų neturi. Anot vadovo, jam buvo svarbu, kad automobilis važiuotų, todėl įsigyjant automobilį jis netikrino jo autoservise. Vertinant tokį ieškovės vadovo elgesį automobilio įsigijimo metu, akivaizdu, jog pastarasis, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo suprasti ir suprato, kad perka 2008 m. naudotą lengvąjį automobilį, kuris turi būti naudojamas tinkamai ir gali turėti tam tikrų trūkumų. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, turintis patirties sudarant sandorius.

18.       Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad jai parduotas automobilis yra netinkamos kokybės dėl deklaruojamo tepalo spaudimo sumažėjimo, kad variklio gedimas buvo automobilio įsigijimo metu ir atsakovas sąmoningai šio gedimo neatskleidė ir/ar nuslėpė (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. įsigytas automobilis buvo intensyviai naudojamas statybinei įrangai vežioti, kad automobiliu per mėnesį buvo nuvažiuota apie 4 450 km, labiau tikėtina, kad ieškovės įrodinėjamas gedimas nebuvo paslėptas, o atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

19.       Teismas taip pat sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad UAB „Autokora“ nustatytas automobilio variklio trūkumas (tepalo spaudimo sumažėjimas) laikytinas esminiu, kas yra būtina pasirinkus išimtinį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą teisių gynybos būdą, todėl nepagrįstai vienašališkai nutraukė 2024 m. balandžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį bei reikalauja grąžinti jai sumokėtą automobilio kainą bei atlyginti nuostolius.

20.       Teismui nenustačius esminio sutarties pažeidimo, iš esmės neturi teisinės reikšmės ieškovės argumentai dėl prašomų atlyginti nuostolių. Pažymėtina tik tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo,

21.       kuris prekes ir paslaugas įsigyja kaip PVM mokėtojas, todėl pirkimo PVM sumos negalima laikyti ieškovės nuostoliu.

22.       Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, atmeta patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą.

23.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

24.       Nagrinėjamu atveju ieškinys atmetamas, todėl ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

25.       Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 1 633,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas byloje (181,50 Eur už atsakymo į ieškovės pretenziją parengimą, 1 452,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teisme). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neginčijo atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Atsakovas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų apmokėjimo faktą (DOK-2402, CPK 178 straipsnis). Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistinas 1 633,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

26.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, bylinėjimosi išlaidos suapvalinamos iki artimiausio sveiko skaičiaus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmetus ieškinį, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 13,00 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stabili statyba“ (juridinio asmens kodas 306365304) atsakovui G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 633,50 Eur (vieno tūkstančio šeši šimtai trisdešimt trijų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stabili statyba“ (juridinio asmens kodas 306365304) 13,00 Eur (trylikos eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Išaiškinti atsakovei, kad ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                            Jelena Leščinskienė