Civilinė byla Nr. 3K-3-495-2012

        Proceso Nr. 2-57-3-00679-2010-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.11.1, 43.2, 52.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Egidijaus Laužiko ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Ptašek projektavimo firmos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kurorto statyba“ ieškinį atsakovui M. Ptašek projektavimo firmai dėl avanso grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Kurorto statyba“ prašė teismo iš atsakovo M. Ptašek projektavimo firmos priteisti 15 000 Lt sumokėto avanso ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų.

Byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. birželio 1 d. sudarė projektavimo darbų sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovas užsakė, o atsakovas įsipareigojo parengti sklypo Palangoje, Meilės al. 5, detalųjį planą ir jį suderinti STR nustatyta tvarka. Ieškovas 2007 m. birželio 15 d. sumokėjo atsakovui 15 000 Lt avansą. Sutarties 2.2 punkte numatyta darbų pradžia – 2007 m. birželio 1 d., pabaiga – 2008 m. gegužės 1 d. Ieškovui 2009 m. lapkričio 10 d. iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius viešai pranešė, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nutraukiamos visos sutartys, sudarytos su ieškovu. Nei iki sutartyje numatytos darbų pabaigos – 2008 m. gegužės 1 d., nei iki nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos atsakovas pareigos parengti detalųjį planą ir jį suderinti STR nustatyta tvarka neįvykdė. Bankroto administratorius 2009 m. gruodžio 5 d. raštu atsakovui pareiškė reikalavimą grąžinti 15 000 Lt. Atsakovas, motyvuodamas tuo, kad projektavimo darbai nėra baigti, bet sustabdyti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, o jis jau atlikęs kai kuriuos darbus pagal sutartį (pradinę esamos situacijos analizę, susijusių dokumentų analizę, fotofiksaciją, istorinius ir architektūrinius tyrimus ir kitus susijusius darbus), atsisakė grąžinti ieškovui pagal sutartį gautą 15 000 Lt avansą.

Byloje kilo šalių ginčas dėl Sutarties vykdymo, kaip pagrindo atsakovui negrąžinti gauto 15 000 Lt avanso.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino.

Teismas nurodė, kad Sutartis iki nustatyto termino – 2008 m. gegužės 1 d. – neįvykdyta, šalys šio termino nepratęsė, todėl sprendė, kad ji yra pasibaigusi (CK 6.124 straipsnis). Kadangi atsakovui liko ieškovo sumokėtas 15 000 Lt avansas, tai, teismo nuomone, atsakovas nepagrįstai praturtėjo ir privalo avansą grąžinti ieškovui (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad jis įvykdė dalį Sutartyje nurodytų darbų, kurių vertė viršija 15 000 Lt. Sutarties 5.2, 5.3 punktuose nurodyta, kad atsiskaitymas už atliktus darbus vykdomas etapais, po kiekvieno etapo pateikiant atliktų darbų aktą ir sąskaitą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad Sutarties galiojimo metu ieškovui perdavė atliktų darbų aktus. Teismas pažymėjo, kad iš sklypo detaliojo plano negalima nustatyti jo parengimo laiko, planas nesuderintas su kompetentingomis institucijomis, be to, nebuvo pateiktas ieškovui Sutarties galiojimo metu. Teismo nuomone, byloje esantys planai ir nuotraukos nepatvirtina Sutarties vykdymo. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad Sutartis neįvykdyta dėl ieškovo kaltės, t. y. dėl to, kad ieškovas neperdavė planavimo užduoties, nebuvo suderintas specialus planas, pažymėjęs, kad Sutartimi buvo nustatyta darbų apimtis. Teismas įvertino tai, kad atsakovas Sutarties galiojimo metu nereiškė ieškovui pretenzijų dėl kliūčių vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl konstatavo, kad ieškovo kaltė dėl Sutarties neįvykdymo fakto neįrodyta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad iš šalių elgesio vykdant Sutartį matyti, jog jos prarado suinteresuotumą tinkamu Sutarties įvykdymu, todėl viena kitai nereiškė pretenzijų dėl darbų neatlikimo ar dokumentų, reikalingų darbams atlikti, pateikimo. Kadangi šalys Sutarties galiojimo metu nepasinaudojo teise atsisakyti Sutarties ar sustabdyti darbus, teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje sprendžiant šalių ginčą nėra svarbu, dėl kurios šalies kaltės Sutartis nebuvo įvykdyta. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė atlikęs pirmojo etapo darbus, nes nepateikė ieškovui atliktų darbų akto, kitų jo parengtų dokumentų, patvirtinančių atliktų darbų faktą, neišrašė sąskaitos už atliktus darbus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog projektavimo darbai neatlikti išimtinai dėl ieškovo neveikimo, t. y. dėl jo kaltės, nes abi šalys nepakankamai bendradarbiavo vykdant projektavimo darbus. Atsakovas, būdamas profesionalus projektuotojas, turėjo imtis bendradarbiavimo iniciatyvos ir informuoti ieškovą (užsakovą), kad šis pateiktų visus trūkstamus dokumentus, reikalingus vykdant projektavimo darbus. Kolegijos nuomone, atsakovo nurodomos aplinkybės, susijusios su specialaus paminklosauginio plano patikslinimu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant bylos ginčą. Šios aplinkybės tik patvirtintų, kodėl atsakovas iki Sutartyje numatyto darbų pabaigos termino nebuvo parengęs ir suderinęs detaliojo plano, tačiau tai neturi reikšmės sprendžiant klausimą, ar atsakovas yra faktiškai atlikęs bent dalį darbų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 14 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais argumentais:

1. Pagal Sutarties 1.2 punktą projektavimo darbai rengiami pagal patvirtintą planavimo užduotį. Nebuvo sulygta, kad ją turi parengti projektuotojas. Pagal CK 6.701 straipsnį, Teritorijų planavimo įstatymo 24 ir 25 straipsnius bei aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 28 ir 29 punktus, užsakovas privalėjo perduoti rangovui projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį, tačiau šios pareigos nevykdė. Teismas formaliai aiškino Sutartį, šalių teises ir pareigas, todėl netyrė užsakovo pareigų vykdymo, šalių bendradarbiavimo aplinkybių. Sutarties privalomumo principas įpareigoja abi sutarties šalis imtis tinkamų priemonių pašalinti galimas kliūtis sutarčiai įvykdyti (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.702 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir CK 6.704 straipsnio 3 punktas).

2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutartis baigėsi dėl jos 2.2 punkte nustatyto naikinamojo termino, nepagrįsta, nes jos galiojimas nesusietas su šiame punkte nustatytu numatomu projektavimo darbų užbaigimo terminu. Pagal Sutarties 2.1 punktą ji galioja iki galutinio atsiskaitymo. Byloje esantis ieškovo galiojančių sutarčių sąrašas patvirtina, kad ieškovas šią sutartį po 2008 m. gegužės 1 d.  laikė galiojančia. Dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sutarties galiojimas baigėsi CK 6.124 straipsnio pagrindu ir taikė avanso grąžinimui CK 6.237 straipsnio 2 dalį.

3. Protingai veikiančių asmenų susitarimas dėl tyrimo ir projektavimo darbų apima ir susitarimą dėl parengiamųjų darbų, kuriuos atlikęs atsakovas turi teisę į atlyginimą už juos. Avansas paprastai skiriamas parengiamiesiems darbams atlikti, todėl atsakovo gautas avansas turėjo būti pripažįstamas atlyginimu už tokius darbus. Teismai netyrė šalių tikrųjų ketinimų, elgesio po sutarties sudarymo, aplinkybių, galėjusių turėti įtakos sutartiniams įsipareigojimams vykdyti.

4. Teismai, pažeisdami proceso teisės normas, neanalizavo atsakovo pateiktų įrodymų kartu su kitais įrodymais byloje. Kultūros paveldo departamento 2008 m. birželio 19 d. raštas atskleidžia priežastį, dėl kurios sustojo projektavimo darbai – buvo atšauktos Palangos specialiojo paminklosauginio plano sąlygos. Teismų išvados, nesiremiant įrodymais, kad specialaus paminklosauginio plano parengimo ir suderinimo aplinkybė neturi reikšmės detaliajam planavimui, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Kasatoriaus detalaus plano projektavimo darbų eiga priklausė nuo tinkamo ieškovo ir UAB „Monresta“ 2007 m. birželio 1 d. sutarties dėl specialaus paminklosauginio plano parengimo bei suderinimo, vykdymo. Be to, teismai vertindami atsakovo pateiktus dokumentinius įrodymus apie jo atliktus parengiamuosius darbus, nepagrįstai sprendė, kad šie dokumentai turėjo būti suderinti, pasirašyti, nurodant datas ir pan. Teismas neįsigilino, kad tai yra paruošiamieji projekto darbai, kurių derinimas nėra būtinas, o derinami tik tų etapų darbai, kurie yra atlikti pagal patvirtintą planavimo užduotį.

5. Teismai neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias tyrinėjimo projektavimo darbų rangos sutarties klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Palangos valda“ v. UAB „Amitis“, bylos Nr. 3K-3-385/2008, ir 2010 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. Š. v. UAB „LIVOSTA“, bylos Nr. 3K-3-228/2010, aiškinama projektavimo darbų rangos sutarties specifika: specifinė abiejų šalių pareiga bendradarbiauti, užsakovo pareiga pateikti planavimo užduotį; akcentuojama, kad projektavimo sutartis būtina aiškinti ne remiantis formaliuoju pažodiniu sutarties tekstu, o pagal tikruosius šalių ketinimus, šalių elgesį po sutarties sudarymo, nustatant sumokėto prieš darbų atlikimą avanso paskirtį, atliktų darbų vertinimą sprendžiant klausimą, ar užsakovas turi teisę reikalauti grąžinti avansą.

Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarties pasibaigimo teisinio pagrindo

Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytas vienas teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo padarinių – jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys, išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis. Tokiu reglamentavimu bankroto administratoriui suteikiama diskrecijos teisė įstatyme nustatytu terminu apsispręsti, ar bankrutuojanti įmonė vykdys anksčiau sudarytas savo sutartis. Taigi bankrutuojančios įmonės sudarytų sutarčių galiojimas priklauso nuo nurodytos bankroto administratoriaus diskrecijos teisės įgyvendinimo – pranešimo apie sprendimą šių sutarčių nevykdyti.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad ieškovui Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius  pranešė, jog nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nutraukiamos visos su įmone sudarytos sutartys, taip pat pareikalavo atsakovo grąžinti pagal ginčo Sutartį gautą 15 000 Lt avansą. Nustatęs, kad bankroto administratorius įgyvendino ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą teisę nevykdyti sudarytos Sutarties, apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog ši sutartis pasibaigė. Taigi apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ne pirmosios instancijos teismo nurodytu ginčo Sutarties pasibaigimo pagrindu, įtvirtintu CK 6.124 straipsnyje, bet išdėstė naujus motyvus, kuriais pagrindė išvadą dėl jos pabaigos. Skirtingo Sutarties pabaigos pagrindo konstatavimas neturėjo įtakos bylos išsprendimui iš esmės. Kasatorius prašydamas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, šio teismo konstatuoto sutarties pabaigos pagrindo nekvestionuoja, bet kelia klausimą dėl šalių Sutarties nuostatų, apibrėžiančių jos pabaigą, aiškinimo, t. y. nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo motyvais, pakeistais peržiūrėjus bylą apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie kasatoriaus argumentai nesudaro teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti kasacine tvarka peržiūrimos apeliacinės instancijos teismo nutarties.

Dėl rangovo teisės sustabdyti rangos sutarties vykdymo darbus

Atsakovas, remdamasis sutarties privalomumo ir sutarties šalių bendradarbiavimo principais, akcentuodamas, kad jie privalomi abiem sutarties šalims, teigia, kad ieškovas jų nesilaikė, neperdavė projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduoties, neužtikrino specialaus paminklosauginio plano parengimo ir suderinimo, todėl jis projektavimo darbus sustabdė dėl atsakovo kaltės.

Projektavimo darbų rangos teisinius santykius reglamentuoja ne tik CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje išdėstytos specialiosios teisės normos, taikomos šiai rangos rūšiai, bet ir pirmajame skirsnyje įtvirtintos bendrosios rangos nuostatos, jei specialiosios teisės normos nenustato ko kita (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Viena bendrųjų rangos teisės instituto normų – CK 6.659 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta pareiga rangovui nedelsiant įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Šios pareigos nesilaikymo padariniai nurodyti to paties straipsnio 2 dalyje: rangovas, neįspėjęs užsakovo apie nurodytas aplinkybes, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Analogiškai situacija, kai rangovas negali atlikti sutartų darbų aptarta ir detalizuota ginčo Sutarties 4.1 punkte: nustatyta, kad jeigu vykdant darbus atsiranda priežasčių, dėl kurių jų negalima tęsti (valstybinių ar kitų institucijų privalomi sprendimai ir pan.), Vykdytojas sustabdo darbus ir per penkias dienas informuoja apie tai užsakovą. Taigi kasatorius, sustabdęs darbus, privalėjo apie tai informuoti ieškovą ne tik vykdydamas pareigą, kylančią iš šalių bendradarbiavimo principo, bet visų pirma – iš imperatyviosios įstatymo normos ir Sutarties nuostatų, įtvirtinusių ne tik atsakovo teisę, bet ir pareigą sustabdyti darbus, nesant galimybės jų vykdyti bei detalizavusių šios pareigos vykdymo tvarką.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, teigdamas, jog jis sustabdė Sutarties vykdymą ieškovui nesudarius sąlygų atlikti numatytus darbus, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, atsiradus šiai situacijai, jis tinkamai vykdė savo pareigas, kylančias iš įstatymo ir Sutarties nuostatų, t. y., sustabdęs darbus, per penkias dienas informavo apie tai ieškovą. Neinformavus užsakovo apie darbų sustabdymą, rangovui kyla CK 6.659 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai – jis neturi teisės remtis darbų sustabdymą lėmusiomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, konstatavęs esminę aplinkybę, jog rangovas neįrodė pranešimo užsakovui apie darbų sustabdymą, neturėjo teisinio pagrindo papildomai tirti darbų sustabdymo aplinkybių.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo ir sutarties nutraukimo santykio

Kadangi reikalavimo teisinį kvalifikavimą ex officio atlieka teismas, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje būtina pasisakyti dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo nutraukus sutartį. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies XX skyriaus normų (CK 6.237–6.242 straipsniai). Šios teisės normos užtikrina vieną civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo – įgyvendinamą, t. y. teisę išreikalauti iš kito asmens, tai, ką šis nepagrįstai sutaupė ar kreditoriaus sąskaita gavo kitokios naudos. Nors nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis), teismų praktikoje dėl panašumo į civilinių teisių gynimo būdą jis dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiame kontekste subsidiarumas reiškia tai, jog nepagrįstas praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja arba gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; kt.). Kadangi ieškovo reikalavimai kyla iš sutartinių santykių, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad, nutraukus sutartį, jos šalių teisių apsauga užtikrinama taikant restituciją, reglamentuojamą CK 6.222 straipsnyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Taigi šalių tarpusavio atsiskaitymų klausimai nutraukus jų sudarytą sutartį visų pirma turi būti sprendžiami pagal restitucijos taisykles, o ne taikant nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą. Tokį šių institutų tarpusavio santykį nulemia nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto prigimtis – šis institutas negali būti priemonė siekiant išvengti kitų teisės institutų (šiuo atveju – restitucijos nutraukus sutartį) taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012). Nors nagrinėjamoje byloje nepagrįstai buvo taikomas ne restitucijos, bet nepagrįsto praturtėjimo ir turto gavimo institutas, teisėjų kolegija sprendžia, kad ši teisės taikymo klaida nelėmė neteisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl keičiama tik teismų motyvų atitinkama dalis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 35,70 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš M. Ptašek projektavimo firmos (juridinio asmens kodas 122525699) 35,70 Lt (trisdešimt penkis litus 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Egidijus Baranauskas

Egidijus Laužikas

                                                                      Antanas Simniškis