Baudžiamosios bylos Nr. 1-539-1023/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17630-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.1.7.2.3; 1.1.8.8; 1.1.8.10.2; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 13 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje V. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdos sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę - atiduoti motinai ugdyti dvejus metus;

2) Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

V. V. 2019 m. balandžio 28 d. apie 19.45 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį Ž. V., kurį rankomis stipriai pastūmė, dėl ko nukentėjusysis, neišlaikęs pusiausvyros krito ir į medinių laiptų pakopą susižalojo kairį antakį, taip smurtaudamas broliui Ž. V. nežymiai sutrikdė sveikatą dėl muštinės žaizdos kairio antakio srityje bei sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju, V. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 86-87, 91-92), kad tyčia pastūmė brolį Ž. V., kuris krisdamas susižalojo kairį antakį. Paaiškino, jog jis ir brolis Ž. V. gyvena pas motiną R. V. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 28 d., dienos metu, namuose jis su broliu išgėrė gal butelį degtinės. Būdami girti abu su Ž. V. apsipyko, vadino vienas kitą necenzūriniais žodžiais, dėl ko jis supykęs namo koridoriuje rankomis pastūmė Ž. V.. Šis nuo pastūmimo krito ant grindų ir prasikirto į laiptus antakį, kuris pradėjo kraujuoti. Gailisi padaręs nusikaltimą.

Nukentėjusysis Ž. V. parodė (b. l. 26), kad su broliu V. V. gyvena pas motiną. 2019 m. balandžio 28 d. abu namuose išgėrė gal pusę butelio degtinės. Išgertuvių metu tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jį brolis pastūmė, dėl to šis neišlaikė pusiausvyros ir kaire veido puse trenkėsi į rūsio medinių laiptų kampą, tokiu būdu prasikirto kairį antakį. Pretenzijų V. V. neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Be kaltinamojo V. V. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiojo Ž. V. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

-       Įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 9-10), kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini);

-       Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 17-19), kuriame užfiksuota, kad apie įvykį Ž. V. pranešė, jog jį sužalojo brolis V. V.. Ant smurtą patyrusio asmens matoma kairio antakio žaizda, jis akivaizdžiai neblaivus;

-       Tarnybinis pranešimas dėl girtumo (b. l. 16), kuriame nurodyta, kad 2019 m. balandžio 28 d. alkoholio kiekio matuokliu V. V. nustatytas 3,07 promilių girtumas;

-       Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 367/2019(06) (b. l. 23-24), kuria konstatuota, kad Ž. V. nustatyta muštinė žaizda kairio antakio srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje, nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.

Iš aukščiau nurodytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2019 m. balandžio 28 d. apie 19.45 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį Ž. V., kurį rankomis stipriai pastūmė, dėl ko nukentėjusysis, neišlaikęs pusiausvyros krito ir į medinių laiptų pakopą susižalojo kairį antakį, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė brolio Ž. V. sveikatą dėl muštinės žaizdos kairio antakio srityje bei sukėlė fizinį skausmą. Už V. V. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis V. V. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 96).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą asmenį – brolį. Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo V. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis V. V. praeityje teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (b. l. 58-75), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 43-56), vykdo individualią veiklą (b. l. 42), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 38). Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiajam 2019 m. balandžio 30 d. įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 98). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta arešto bausme, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.

Pagal BK 641 straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką V. V. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2019 m. balandžio 28 d. 20.30 val. iki 2019 m. balandžio 29 d. 10.30 val. (b. l. 80-81, 82) (BK 65-66 straipsniai).

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, V. V. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 94-95). 

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diskas (b. l. 11) su 2019 m. balandžio 28 d. vaizdo įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas  saugoti baudžiamosios bylos medžiagoje (BPK 94 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a (į s a k o) :

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. V. paskirti galutinę 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo faktinio vykdymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 28 d. 20.30 val. iki 2019 m. balandžio 29 d. 10.30 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Kaltinamajam V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diską, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti baudžiamosios bylos medžiagoje.

Išaiškinti V. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                 Vaida Baumilė