Civilinė byla Nr. e2A-145-912/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00452-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2; 2.6.8.8; 2.6.8.10 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Agnės Tikniūtės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. M. ir Č. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ERGO Insurance SE ieškinį atsakovams V. M. ir Č. P. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo; trečiasis asmuo – restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Kamesta“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 412 506 Eur draudimo išmokos, 35 475,52 Eur delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovė nurodė, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) ir trečiasis asmuo RUAB „Kamesta“ 2016 m. liepos 26 d. sudarė pirkimo sutartį dėl žvyrkelių, esančių (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo, projektų vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo. Ieškovė ir trečiasis asmuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sudarė laidavimo draudimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sumokėti užsakovei Kelių direkcijai jos reikalaujamas sumas iki 412 506 Eur pagal šios sutarties pagrindu išduotą atlikimo laidavimo raštą Nr. AT 72694, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys arba dels įvykdyti pirkimo sutartyje numatytus įsipareigojimus. Ieškovė ir trečiasis asmuo 2017 m. gruodžio 5 d. sudarė laidavimo draudimo sutartį, kuria ieškovė pratęsė atlikimo laidavimo draudimo rašto Nr. AT 72694 galiojimo terminą iki 2018 m. gegužės 25 d., išduodama atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT 72694P. Ieškovė ir atsakovai 2017 m. gruodžio 5 d. pasirašė dvi laidavimo sutartis, pagal kurias atsakovai neatlygintinai įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti ieškovei visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jei trečiasis asmuo, už kurį laiduojama, laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal sudarytą laidavimo draudimo sutartį. Ieškovė, vykdydama savo prisiimtus įsipareigojimus pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą, 2020 m. gegužės 12 d. išmokėjo 412 506 Eur užsakovei draudimo išmoką. 2020 m. birželio 25 d. ieškovė išsiuntė atsakovams ir trečiajam asmeniui pranešimus, kuriais pareikalavo sumokėti ieškovei 412 506 Eur, tačiau atsakovai ir trečiasis asmuo nesumokėjo reikalaujamos sumos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 412 506 Eur draudimo išmokos, 35 475,52 Eur delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas ir po 3 420,31 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesutikimą su ieškiniu atsakovai iš esmės grindžia dviem pagrindais: 1) ieškovė nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką Kelių direkcijai, nes pastaroji nepatyrė jokių tiesioginių nuostolių; 2) prievolės įvykdymo terminas trečiajam asmeniui nėra suėjęs, todėl laiduotojams neatsirado prievolė atsakyti už trečiąjį asmenį. 

5.       Spręsdamas dėl pirmojo atsakovų atsikirtimo, teismas pažymėjo, kad pagal ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos laidavimo draudimo sutarties 2.1 punktą, draudžiamasis įvykis yra pirkimo sutarties neįvykdymas arba delsimas ją įvykdyti. Taigi, į sutartį neįtraukta sąlyga, kad būtinai turi būti patirti nuostoliai. Šalys turėjo teisę susitarti, ką jos laikys draudžiamuoju įvykiu, todėl teismas neturi pagrindo nukrypti nuo tokio šalių susitarimo. Be to, pagal ieškovės Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklių Nr. 029 nuostatas, draudžiamasis įvykis pripažįstamas nereikalaujant įrodyti naudos gavėjo patirtų nuostolių. Pirkimo sutarties objektas yra žvyrkelių kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas. Teismai nustatė, kad pirkimo sutartis įvykdyta tik apie 4 proc. Taigi, iš esmės sutartis neįvykdyta dėl trečiojo asmens kaltės (civilinės bylos teisminio proceso Nr. 2-55-3-00866-2018-6). Trečiajam asmeniui neįvykdžius pirkimo sutarties, įvyko draudžiamasis įvykis ir ieškovei atsirado prievolė vykdyti laidavimo draudimo sutarties sąlygą – mokėti draudimo išmoką, nepaisant to, yra nuostolių ar ne. Pagal laidavimo draudimo sutarties 3.3 punktą, trečiasis asmuo po pirmo raštiško ieškovės reikalavimo įsipareigojo atlyginti ieškovei jos sumokėtas sumas naudos gavėjai. Ieškovė neprivalo pagrįsti ar nurodyti draudėjui priežasčių, dėl kurių sumokėjo naudos gavėjai nurodytas sumas. Dėl to teismas konstatavo, kad Kelių direkcijos dėl pirkimo sutarties neįvykdymo patirti ar nepatirti nuostoliai neturi reikšmės sprendžiant ieškovės ieškinio reikalavimus.

6.       Teismas nurodė, kad neturi reikšmės aplinkybė, kad atsakovai neįtraukti į civilinę bylą pagal UAB „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kelių direkcijai dėl vienašališko sutarčių nutraukimo, reikalavimų išmokėti banko garantijos ir draudimo garantijos išmokas pripažinimo neteisėtais, taip pat Kelių direkcijos priešieškinį UAB „Kamesta“ dėl nuostolių atlyginimo (civilinės bylos teisminio proceso Nr. 2-55-3-00866-2018-6). Viena vertus, atsakovas V. M. yra UAB „Kamesta“ generalinis direktorius ir akcininkas, o atsakovas Č. P. yra UAB „Kamesta“ valdybos narys, todėl jiems apie civilinę bylą buvo žinoma arba turėjo būti žinoma. Kita vertus, byloje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, atsakovai nėra pateikę duomenų, kad kreipėsi dėl proceso atnaujinimo, nagrinėjamoje byloje nenurodė reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindas kitaip vertinti draudžiamąjį įvykį, t. y. kad jis yra.

7.       Spręsdamas dėl antrojo atsakovų atsikirtimo, teismas pažymėjo, kad prievolė pagal laidavimo sutartis yra solidarioji, atsakovai ir trečiasis asmuo yra solidarūs skolininkai. Dėl to ieškovė turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Pirkimo sutarties įvykdymo terminas nustatytas 2018 m. gegužės 25 d., bet Kelių direkcija 2018 m. gegužės 9 d. nutraukė sutartį, nes sutartis nustatytu terminu negalės būti įvykdyta. Dėl to teismas konstatavo, kad draudžiamasis įvykis (sutarties neįvykdymas) įvyko 2018 m. gegužės 25 d. ir ieškovei atsirado prievolė sumokėti draudimo išmoką. Dėl teisminio ginčo, kuris baigėsi 2020 m. balandžio 7 d., ieškovė 2020 m. gegužės 12 d. išmokėjo draudimo išmoką ir 2020 m. birželio 25 d. pateikė reikalavimą solidariems skolininkams. 

8.       Solidariai skolininkei UAB „Kamesta“ Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byloje patvirtino ieškovės 412 506 Eur kreditorinį reikalavimą. Ieškovės reikalavimas įtrauktas į patikslintą restruktūrizavimo planą, bet planas kreditorių susirinkime nepatvirtintas, todėl administratorius nepateikė jo teismui. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas ketverių metų laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. gruodžio 2 d. Dėl to ieškovės finansinio reikalavimo įvykdymas gali būti išdėstytas ne ilgesniam terminui, negu restruktūrizavimo plano galiojimas. Teismas pažymėjo, kad laidavimas skirtas kreditoriaus teisėms apsaugoti. Nagrinėjamoje byloje laidavimo sutartys sudarytos tuo metu, kai trečiojo asmens restruktūrizavimas dar nebuvo pradėtas. Teismas nurodė, kad prievolė gali būti solidari nepaisant to, kad vieno skolininko pareiga pagal jos įvykdymo sąlygas skiriasi nuo kitų skolininkų pareigos, pavyzdžiui, kai vienam skolininkui nustatytas terminas, o kitam nenustatytas, kai vienas įsipareigoja nesąlygiškai, o kitas – su sąlyga ir panašiai. Teismo vertinimu, po prievolės pažeidimo įgytas teisinis statusas, dėl kurio galima laikinai nevykdyti prievolės, yra susijęs tik su pagrindinio skolininko asmeniu ir neturi įtakos laiduotojų atsakomybei. Dėl to teismas konstatavo, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas ir restruktūrizavimo plano patvirtinimas galėtų koreguoti tik vieno iš solidarių skolininkų, t. y. trečiojo asmens, prievolės įvykdymo terminus, bet nepasikeičia pačios prievolės atsiradimo data ir trečiasis asmuo neatleidžiamas nuo pareigos prievolę įvykdyti, o atsakovų sudarytų laidavimo sutarčių sąlygos nepasikeičia.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Apeliaciniame skunde atsakovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nors apeliacinio skundo dalyje, kurioje suformuluotas prašymas, nenurodyta, ko konkrečiai prašo apeliantai, bet iš apeliantų argumentų matyti, kad apeliacinio skundo dalykas yra prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 

9.1.                      Teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius ir neištyrė reikšmingų bylos aplinkybių. Ieškovė įsipareigojo sumokėti užsakovei ne bet kokius, bet tik iš tikrųjų patirtus tiesioginius nuostolius dėl trečiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo ar netinkamo vykdymo pagal sutartį. Atlikimo laidavimo draudimo rašte, taip pat laidavimo draudimo sutartyje nustatyta ne konkreti fiksuota išmokėtina draudimo išmoka, bet jos didžiausia riba iki 412 506 Eur. Dėl to ieškovė, įvertinusi užsakovės pateiktus duomenis, gali sumokėti mažesnę sumą, jei faktiškai užsakovės patirtų tiesioginių nuostolių suma yra mažesnė. Taigi, ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė nuostolių draudimo sutartį. Pagal tokias sutartis, pagrindas draudimo išmokai išmokėti yra ne tik draudžiamasis įvykis, bet taip pat ir užsakovės patirti nuostoliai. Teismas netinkamai aiškino teisinį reglamentavimą ir sutarčių nuostatas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad tik draudžiamojo įvykio faktas yra pagrindas išmokėti visą 412 506 Eur draudimo išmoką.

9.2.                      Teismas nenagrinėjo ir nenustatė, patyrė užsakovė tiesioginių nuostolių ar ne. Ji nepatyrė jokių tiesioginių nuostolių ir jų neįrodė, todėl toks įvykis turėjo būti pripažintas nedraudžiamuoju ir ieškovė turėjo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Byloje nesant duomenų ir įrodymų, kad užsakovė patyrė tiesioginių nuostolių, teismas turėjo pareigą konstatuoti, kad ieškovė nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką užsakovei.

9.3.                      Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-212-407/2020). Atsakovai nebuvo nagrinėtos bylos dalyviai, byloje nebuvo vertintas ir nagrinėtas užsakovės patirtų nuostolių faktas, todėl teismo sprendimas neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, taip pat sprendime nustatytos aplinkybės neturi prejudicijos. Teismas, iš esmės nenagrinėdamas atsakovų argumentų dėl nuostolių ir vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi, šiurkščiai pažeidė CK 6.82 straipsnio reikalavimus ir apribojo atsakovų teisę gintis nuo pareikšto ieškinio. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė, kad užsakovė negali tinkamai paskaičiuoti nuostolių. Užsakovė nurodytoje byloje paaiškino, jog nuostolių, kilusių dėl trečiojo asmens neįvykdytos sutarties, mastas dar vertinamas.

9.4.                      Teismo sprendimas neatitinka teisingumo ir protingumo reikalavimų, nes, patenkinus ieškinį, pagrindiniam skolininkui suteiktos geresnės prievolės vykdymo sąlygos negu atsakovams. Nors laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, bet laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės. Atsakovai, kaip laiduotojai, yra šalutiniai skolininkai, kurių prievolė ieškovei yra akcesorinio pobūdžio. Trečiojo asmens restruktūrizavimo byloje teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi patvirtintas ieškovės kreditorinis reikalavimas ir ieškovė įtraukta į kreditorių sąrašą. Restruktūrizavimo planas nėra patikslintas, bet, tikėtina, kad tai bus padaryta ateityje ir ieškovės reikalavimui tenkinti bus nustatytas 4 metų laikotarpis. Pagrindinio skolininko, t. y. trečiojo asmens, prievolės vykdymas bus atidėtas. Prievolės įvykdymo atidėjimas turi būti taikomas taip pat ir atsakovams. Pagal restruktūrizavimo planą trečiajam asmeniui yra atidedamas prievolės ieškovei vykdymas ir yra išskirstomos įmokos tam tikram periodui, bet iš atsakovų reikalaujama prievolę ieškovei vykdyti neatsižvelgiant į tai, kokie draudimo išmokos sumokėjimo terminai nustatyti trečiojo asmens restruktūrizavimo plane. Trečiajam asmeniui dėl jam iškeltos restruktūrizavimo bylos sudaromos palankesnės negu laiduotojams sąlygos prievolei vykdyti. Dėl to teismo sprendimu pažeistos atsakovų teisės. Atsakovai atsiduria blogesnėje situacijoje negu pagrindinis skolininkas. Atsakovų prievolė ieškovei laikoma nepakitusia, nors jų prievolė yra šalutinė, akcesorinio pobūdžio. Skirtingai, negu aiškino pirmosios instancijos teismas, teisingumo ir protingumo principus atitiktų situacija, kai šalutinės prievolės būtų modifikuojamos, atsižvelgiant į pagrindinę prievolę. Modifikuojant trečiojo asmens prievoles ieškovei, turėtų būti koreguojami taip pat ir atsakovų prievolės ieškovei vykdymo terminai, t. y. atsakovų prievolės vykdymo terminai turėtų būti nustatomi pagal trečiojo asmens restruktūrizavimo plane nustatytą prievolių vykdymo tvarką, taip užtikrinant, kad atsakovams bus tokios pat sąlygos, kaip ir trečiajam asmeniui. Ieškovės statusas nebūtų pablogintas.

10.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo netenkinti skundo, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 

10.1.                      Ieškovė neturėjo pareigos nustatinėti draudžiamojo įvykio fakto ir užsakovės patirtų nuostolių dydžio. Draudžiamojo įvykio ir patirtų nuostolių faktas konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-212-407/2020). Ieškovė įsipareigojo užsakovei atlyginti jos patirtus nuostolius dėl bet kokių trečiojo asmens prievolių pagal 2016 m. liepos 26 d. sutartį pažeidimo, dalinio ar visiško jų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. UAB „Kamesta“ pareiškė ieškinį užsakovei, kuriuo, be kita ko, prašė pripažinti, kad užsakovės reikalavimas draudikui dėl 412 506 Eur draudimo išmokos išmokėjimo pagal laidavimo draudimo sutartį yra neteisėtas, nes užsakovė nepatyrė ir neįrodė jokių nuostolių. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi atmetė UAB „Kamesta“ reikalavimus ir pripažino užsakovės teisę pasinaudoti draudiko laidavimu, nes UAB „Kamesta“ pažeidė prisiimtus įsipareigojimus. Civilinę bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos iš naujo tirti ir nustatyti trečiojo asmens įsipareigojimų užsakovei pažeidimo fakto, kaip pagrindo draudžiamajam įvykiui nustatyti. Be to, nurodytoje byloje UAB „Kamesta“, be kita ko, reikalavo sumažinti užsakovės iš draudikės pareikalautą 412 506 Eur draudimo išmoką, motyvuodama tuo, kad užsakovė nepatyrė nuostolių ir nepateikė juos patvirtinančių įrodymų. Vis dėlto Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad užsakovė patyrė nuostolių dėl didelės vertės pirkimo sutarties nutraukimo dėl trečiojo asmens kaltės, pasibaigus darbų vykdymo terminams, kai faktiškai buvo atlikta vos 10 proc. visų sutartų darbų. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad užsakovė turi pagrįstą teisę reikalauti 412 506 Eur draudimo išmokos, kaip kompensacijos už trečiojo asmens neįvykdytus įsipareigojimus (civilinė byla Nr. e2A‑212‑407/2020). Dėl to ieškovė pagrįstai išmokėjo užsakovei 412 506 Eur draudimo išmoką. 

10.2.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino draudimo laidavimo sutarties teisinius santykius, draudžiamąjį įvykį ir draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Laidavimo draudimo sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad draudžiamasis įvykis šalių susitarimu yra pirkimo sutarties neįvykdymas arba delsimas ją įvykdyti. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad draudžiamasis įvykis apibrėžtas tik kaip sutarties neįvykdymas arba delsimas įvykdyti, o nuostolių buvimas, kaip privaloma sąlyga, į laidavimo draudimo sutartį neįtraukta. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo šalių susitarimo ir privalėjo vertinti draudžiamojo įvykio atsiradimo aplinkybes, vadovaudamasis laidavimo draudimo sutarties sąlygomis bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šalių susitarimas, įtvirtintas laidavimo draudimo sutarties 2.1 punkte, atitinka draudiko Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklių Nr. 029 5.2 straipsnyje įtvirtintas draudžiamųjų įvykių apibrėžtis: draudėjo atliktų darbų neatitiktis rangos sutartyje iškeltiems reikalavimams; draudėjo rangos sutartyje nustatytų terminų pažeidimas; draudėjo neteisėtas atsisakymas toliau vykdyti pradėtus darbus pagal pasirašytą rangos sutartį. Taigi, šios rūšies draudimo taisyklėse nustatyta, kad draudžiamasis įvykis pripažįstamas nereikalaujant įrodyti naudos gavėjo patirtus nuostolius. Pagal laidavimo draudimo sutarties 3.3 punktą, trečiasis asmuo po pirmo raštiško draudiko reikalavimo įsipareigojo atlyginti draudikui jo sumokėtas sumas užsakovei, o draudikas neprivalo pagrįsti ar nurodyti draudėjui priežasčių, dėl kurių sumokėjo užsakovei nurodytas sumas. 

10.3.                      Nei teisės aktuose, nei draudimo laidavimo sutartyje neįtvirtinta tokios taisyklės, jog nuo restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo dienos išnyksta visų tokios bendrovės įsipareigojimų vykdymo terminai. Priešingai, restruktūrizavimo procese taikomos specialios priemonės apsaugoti finansinių sunkumų turintį skolininką nuo netesybų kaupimosi ir priverstinio skolų išieškojimo, bet visais atvejais išlieka pradelsti restruktūrizuojamos bendrovės įsipareigojimai, kuriuos vykdyti sudaromos sąlygos netaikant netesybų ir išdėstant pradelstus įsipareigojimus. Laidavimo sutartimis siekiama apsisaugoti nuo pagrindinio skolininko finansinių sunkumų. Pažeidus laidavimu užtikrintą pagrindinę prievolę, atsiranda solidari pagrindinio skolininko ir laiduotojų atsakomybė, neatsižvelgiant į pagrindinio skolininko teisinio statuso pasikeitimą. Trečiasis asmuo žinojo apie draudiko 412 506 Eur reikalavimą dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nurodytą aplinkybę patvirtina faktas, kad trečiasis asmuo kitoje byloje ginčijo užsakovės teisę reikalauti iš draudikės 412 506 Eur draudimo išmokos. Atsakovų ir trečiojo asmens prievolių vykdymo terminai gali skirtis, bet negali paneigti laiduotojų atsakomybės, kai pažeista pagrindinė trečiojo asmens prievolė, už kurią laidavo atsakovai. Prievolių užtikrinimo būdas laidavimo sutartimi prarastų prasmę, jeigu dėl pagrindinio skolininko nemokumo taikius įstatyme nustatytas priemones ir sustabdžius (ar atidėjus) pagrindinio skolininko prievolių vykdymą, būtų paneigiama ir laiduotojų atsakomybė prieš kreditorių. Tokiu atveju nebegaliotų laidavimo sutartis, kaip prievolių užtikrinimo priemonė. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 10 d. nutartyje išaiškino, kad pagrindinio skolininko teisinis statusas (t. y. restruktūrizuojamas juridinis asmuo) gali būti reikšmingas sprendžiant dėl laiduotojo atsakomybės tik tuo atveju, jeigu toks teisinis statusas lemtų tai, kad pagrindinė prievolė nepažeista (civilinė byla Nr. 2A 872/2013). Nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimas yra bendro pobūdžio, todėl turi būti taikomas neatsižvelgiant į faktines ginčų aplinkybes. Dėl to tai, kad pagrindiniam skolininkui iškelta restruktūrizavimo byla, negali būti pašalinta laiduotojų atsakomybė, jeigu dėl restruktūrizavimo proceso neišnyksta pagrindinės prievolės pažeidimas. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl fakto, jog trečiasis asmuo pažeidė pagrindinę prievolę, užtikrintą laidavimo draudimo sutarties 3.3 punkte, ir per nustatytą terminą neatlygino draudimo išmokos. Aplinkybės, kad trečiasis asmuo turi finansinių sunkumų ir negali įvykdyti prievolės draudikui, negali paneigti atsakovų pareigos įvykdyti įsipareigojimus draudikui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

11.       Užsakovė Kelių direkcija ir trečiasis asmuo (rangovė) RUAB „Kamesta“ 2016 m. liepos 26 d. sudarė pirkimo sutartį dėl žvyrkelių, esančių (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo, projektų vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo. Siekdamas užtikrinti šios sutarties vykdymą, trečiasis asmuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sudarė su ieškove laidavimo draudimo sutartį, pagal kurią ieškovė išdavė laidavimo raštą ir įsipareigojo sumokėti užsakovei jos reikalaujamas sumas iki 412 506 Eur, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys arba dels įvykdyti pirkimo sutartyje numatytus įsipareigojimus. 2017 m. gruodžio 5 d. laidavimo draudimo sutartimi ir atlikimo laidavimo draudimo raštu laidavimo draudimo galiojimo terminas pratęstas iki 2018 m. gegužės 26 d. Ieškovė ir atsakovai 2017 m. gruodžio 5 d. pasirašė dvi laidavimo sutartis, pagal kurias atsakovai neatlygintinai įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti ieškovei visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jei trečiasis asmuo, už kurį laiduojama, laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal sudarytą laidavimo draudimo sutartį. 2018 m. gegužės mėn. pirkimo sutarties šalys išsiuntė viena kitai raštus, kuriuose nurodė, kad vienašališkai nutraukia pirkimo sutartį. Kilo šalių ginčas, dėl kieno kaltės pirkimo sutartis nutraukta ir atitinkamai, ar rangovė pagal pirkimo sutartį turi atlyginti nuostolius Kelių direkcijai, jei taip, tai kokio dydžio. Ginčas nagrinėtas Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliaciniame teismuose (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00866-2018-6). Teismai nustatė pirkimo sutarties neįvykdymo ir delsimo įvykdyti faktus, kas atsakingas dėl sutarties neįvykdymo. Teismai konstatavo, kad Kelių direkcija pagrįstai vienašališkai nutraukė pirkimo sutartį dėl trečiojo asmens UAB „Kamesta“ kaltės, taip pat pagrįstai pareikalavo taikyti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones – sumokėti 412 506 Eur draudimo išmoką pagal ieškovės išduotą atlikimo laidavimo draudimo raštą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis). Ieškovė 2020 m. gegužės 12 d. išmokėjo Kelių direkcijai 412 506 Eur draudimo išmoką ir 2020 m. birželio 25 d. išsiuntė atsakovams bei trečiajam asmeniui pranešimus, kuriais pareikalavo sumokėti ieškovei 412 506 Eur, bet atsakovai ir trečiasis asmuo nesumokėjo reikalaujamos sumos.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir įvykio pripažinimo draudžiamuoju

12.       Nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens RUAB „Kamesta“ (draudėjo) prievolių neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas užtikrintas laidavimo draudimo sutartimis. Taigi, šalių ginčas šioje byloje kilo iš laidavimo draudimo civilinių teisinių santykių, todėl jam spręsti taikoma draudimą reglamentuojančių teisės normų visuma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987–6.1018 straipsniai, Draudimo įstatymo nuostatos).

13.       Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 15 punkte nustatyta, kad laidavimo draudimas priskiriamas ne gyvybės draudimo šakai.

14.       Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad užsakovė Kelių direkcija nepatyrė jokių tiesioginių nuostolių ir jų neįrodė, todėl toks įvykis turėjo būti pripažintas nedraudžiamuoju. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. 

15.       Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalį, draudžiamasis įvykis yra draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. 2016 m. rugpjūčio 4 d. ir 2017 m. gruodžio 5 d. laidavimo draudimo sutarčių 2.1 punkte nustatyta, kad draudikas įsipareigoja sumokėti naudos gavėjui jo reikalaujamas sumas iki 412 506 Eur pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą, jeigu draudėjas neįvykdo arba delsia įvykdyti 2016 m. liepos 26 d. pirkimo sutartį Nr. S‑706 (toliau – pirkimo sutartis). 2016 m. rugpjūčio 4 d. ir 2017 m. gruodžio 5 d. draudimo liudijimuose nustatyta, kad draudimo objektas yra naudos gavėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo prievolių pagal pirkimo sutartį neįvykdymu. Taigi, pagal laidavimo draudimo sutartis, draudžiamasis įvykis yra pirkimo sutarties neįvykdymas arba delsimas ją įvykdyti. Atlikimo laidavimo draudimo raštuose nurodyta, kad atlyginami užsakovo patirti nuostoliai dėl bet kokių rangovo prievolių pagal pirkimo sutartį ir jos priedus pažeidimo, dalinio ar visiško jų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Draudimo liudijimuose nustatyta, kad ginčo sutartims taikomos Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklės Nr. 029 (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d.) (toliau – Draudimo taisyklės). Draudimo taisyklių 5.2 punkte nustatyta, kad draudžiamasis įvykis yra: 1) draudėjo atliktų darbų neatitiktis rangos sutartyje iškeltiems reikalavimams; 2) draudėjo rangos sutartyje nustatytų terminų pažeidimas; 3) draudėjo neteisėtas atsisakymas toliau vykdyti pradėtus darbus pagal pasirašytą rangos sutartį.

16.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo RUAB „Kamesta“ (rangovė) neįvykdė sutartinių įsipareigojimų pagal pirkimo sutartį. Priešingai negu teigia apeliantai, ieškovei (draudikei) pripažinus įvykį draudžiamuoju, o atsakovams neįrodžius, kad trečiasis asmuo tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus pagal pirkimo sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriuose konstatuota, kad pirkimo sutartis neįvykdyta dėl trečiojo asmens RUAB „Kamesta“ kaltės (civilinės bylos teisminio proceso Nr. 2-55-3-00866-2018-6). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad trečiajam asmeniui neįvykdžius pirkimo sutarties, įvyko draudžiamasis įvykis ir ieškovei atsirado prievolė vykdyti laidavimo draudimo sutarties sąlygą – mokėti draudimo išmoką. 

Dėl draudimo išmokos dydžio

17.       Sutiktina su apeliantais, kad tik įvykio pripažinimas draudžiamuoju dar nereiškia, kad draudikė pagrįstai išmokėjo didžiausią laidavimo draudimo sutartyse nurodytą 412 506 Eur draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Kelių direkcijos dėl pirkimo sutarties neįvykdymo patirti ar nepatirti nuostoliai neturi reikšmės sprendžiant ieškovės ieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatavus, kad ieškovei nekyla pareiga įrodyti patirtų nuostolių dydį ir neištyrus, kokių ir kiek naudos gavėja Kelių direkcija patyrė nuostolių dėl neįvykdytos pirkimo sutarties, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė laidavimo draudimo teisinius santykius reglamentuojančias CK ir Draudimo įstatymo normas.

18.       Draudimo įstatymo 91 straipsnyje, kuriame reglamentuotas draudimo sutarčių skirstymas, nustatyta, kad, atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos į nuostolių draudimo ir sumų draudimo sutartis (Draudimo įstatymo 91 straipsnio 2 dalis). Sumų draudimo sutartys yra gyvybės draudimo sutartys ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai ar jos daliai. Nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams (Draudimo įstatymo 91 straipsnio 3, 4 dalys). Laidavimo draudimo sutarties esmė ta, kad draudikas užtikrina, jog draudėjas (rangovas), įsipareigojęs užsakovui atlyginti nuostolius, įvykdys šią savo prievolę, o jei jos neįvykdys draudėjas, tai šią prievolę laidavimo draudimo sutarties pagrindu už jį įvykdys draudikas.

19.       Taigi, laidavimo draudimo sutartis yra nuostolių draudimo sutarčių porūšis. Pagal šią sutartį draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam įvykiui, išmokėti draudimo išmoką, lygią naudos gavėjo patirtiems nuostoliams.

20.       Nagrinėjamu atveju atlikimo laidavimo draudimo raštuose nurodyta, kad atlyginami užsakovo patirti nuostoliai dėl bet kokių rangovo prievolių pagal pirkimo sutartį ir jos priedus pažeidimo. Draudimo taisyklių 6.3 punkte nustatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomi atvejai, kai įgaliotas pretenzijos reiškėjas nepagrindžia reikalaujamos sumos dydžio arba neįrodo savo paties patirtų nuostolių. 

21.       Vadovaudamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgdama į laidavimo draudimo sutarties esmę, atlikimo laidavimo draudimo raštų, kurie yra laidavimo draudimo sutarčių sudėtinė dalis, ir Draudimo taisyklių turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką, lygią Kelių direkcijos (užsakovės) patirtiems nuostoliams. Dėl to ieškovė (draudikė), nagrinėjamoje byloje pareiškusi reikalavimą atsakovams dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, turėjo pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, be kita ko, naudos gavėjos Kelių direkcijos patirtų nuostolių dydį. Atitinkamai atsakovai, siekdami kad iš jų reikalaujama suma būtų sumažinta arba iš viso nepriteista, turėjo argumentuoti, jog yra pagrindas mažinti atlygintinos draudimo išmokos dydį. Pažymėtina, kad teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomų įrodymų.

22.       Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių Kelių direkcijos patirtus nuostolius ir jų dydį, pagrindžiančių, kodėl ieškovė išmokėjo būtent 412 506 Eur draudimo išmoką. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad išmokėjo užsakovei 412 506 Eur draudimo išmoką, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje konstatavo, kad užsakovė patyrė nuostolių dėl didelės vertės pirkimo sutarties nutraukimo dėl trečiojo asmens kaltės, todėl užsakovė turi pagrįstą teisę reikalauti 412 506 Eur draudimo išmokos (civilinė byla Nr. e2A‑212‑407/2020). Pažymėtina, kad teismas nurodytoje byloje netyrė ieškovės išmokėtos draudimo išmokos ir nuostolių dydžio. Kelių direkcija aptariamoje byloje nurodė, kad negali apskaičiuoti nuostolių dydžio, nuostolių mastas dar vertinamas. Teismas nurodytoje byloje konstatavo, kad nenustatyta pagrindo prievolių užtikrinimo sumas laikyti neprotingai didelėmis ir jas mažinti netesybų mažinimo pagrindais (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo 74–78 punktai). Tačiau tokio bendro pobūdžio teismo konstatuoto fakto nepakanka tam, kad nagrinėjamoje byloje būtų priteista 412 506 Eur draudimo išmoka iš atsakovų.

23.       Pažymėtina, kad laidavimo draudimo atveju, draudikas, įvykdęs draudėjo prievolę užsakovui ir išmokėjęs draudimo išmoką, pagal sutarties sąlygas įgyja reikalavimo teisę į draudėją išmokėtos sumos apimtimi (Draudimo taisyklių 17.3 punktas). Draudėjui kyla sutartinė civilinė atsakomybė. Sutartinės atsakomybės atveju turi būti nustatytos sutartinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai; kaltė; žala bei priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Konkretų draudiko susigrąžintinos sumos dydį nustato teismas, nustatęs visas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas.

24.       Sutartinės civilinės atsakomybės atveju skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o kitas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, be kita ko, žalos (nuostolių) dydį, turi įrodyti asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. Taigi, tik aplinkybė, kad ieškovė išmokėjo Kelių direkcijai didžiausią 412 506 Eur draudimo išmoką, nereiškia, kad atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovei būtent tokio dydžio sumą. Turi būti nustatyta, ar draudimo išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka naudos gavėjai padarytos žalos dydį. Be to, nepakanka įrodyti draudimo išmokos fakto, taip pat būtina įrodyti, ar draudimo išmokos dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalos padariusio asmens veiksmais. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nagrinėjamoje byloje iš atsakovų draudimo išmoka gali būti priteista ne didesnė negu Kelių direkcijos patirti nuostoliai ir tik nustačius visas sutartinės atsakomybės sąlygas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė naudos gavėjos dėl neįvykdytos pirkimo sutarties patirtų nuostolių ir jų dydžio, taip pat ir kitų būtinų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų.

25.       Be to, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje šalys savo procesiniuose dokumentuose remiasi įrodymais, kurie teismui nepateikti. Teismui nepateikta Kelių direkcijos pretenzija ieškovei dėl draudimo išmokos sumokėjimo, ieškovės atsakymas į šią pretenziją, raštas, pagal kurį ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, taip pat nepateikta 2016 m. liepos 26 d. pirkimo sutartis. Teismas nepasiūlė šalių pateikti įrodymų, kuriuos jos turi ir kuriais remiasi (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nurodyti įrodymai svarbūs draudimo išmokos dydžiui nustatyti. 

26.       Ieškovė laidavimo draudimu užtikrino pagrindinę, t. y. įsipareigojimų atlikimo (įvykdymo) prievolę, skolininkei RUAB „Kamesta“ jos neįvykdžius, maksimalia (t. y. iki 412 506 Eur) draudimo, o tuo pačiu ir kreditorės Kelių direkcijos patirtų nuostolių. Taigi, reikšdama atgręžtinį reikalavimą skolininkės solidariems laiduotojams, ieškovė privalo pagrįsti, kokių ir kokio dydžio nuostolių patyrė kreditorė Kelių direkcija. Pažymėtina, kad ieškovė, kaip laiduotoja, ir rangovė RUAB „Kamesta“ 2017 m. gruodžio 5 d. atlikimo laidavimo draudimo rašto ketvirtoje pastraipoje neatšaukiamai įsipareigojo Kelių direkcijai 412 506 Eur suma „dėl patirtų nuostolių atlyginimo“. Nurodytame laidavimo rašte taip pat nurodyta, kad „atlyginami Užsakovo patirti nuostoliai dėl bet kokių Rangovo prievolių pagal Sutartį ir jos priedus pažeidimo, dalinio ar visiško jų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Draudimo bendrovė neatsako už netesybų, palūkanų sumokėjimą (...)“.  

27.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nevertindamas aplinkybių, susijusių su Kelių direkcijos patirtais nuostoliais ir jų dydžiu, nenustatęs visų būtinų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, konstatavęs, kad tik draudžiamojo įvykio faktas yra pagrindas išmokėti visą 412 506 Eur draudimo išmoką, bet neištyręs, ar ši suma yra netesybos, ir nepasiūlęs ieškovei pateikti įrodymų, patvirtinančius išmokėtos draudimo išmokos dydį, neįpareigojęs šalių pateikti įrodymų, kuriuos jos turi ir kuriais remiasi, netinkamai taikė CK normas, kuriose reglamentuoti laidavimo draudimo teisiniai santykiai ir nuostolių atlyginimas, taip pat pažeidė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas įrodinėjimas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos bylai reikšmingos aplinkybės ir neatskleista bylos esmė.

Dėl laiduotojų prievolės atsakyti už restruktūrizuojamą trečiąjį asmenį

28.       Apeliantai teigia, kad trečiojo asmens restruktūrizavimo byloje jo prievolės ieškovei vykdymas bus atidėtas, todėl prievolės įvykdymo atidėjimas turi būti taikomas taip pat ir atsakovams (laiduotojams). Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

29.       Pagal CPK 6.76 straipsnio 1 dalį, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CPK 6.76 straipsnio 2 dalis). Restruktūrizavimo bylos iškėlimas nėra laikomas prievolės pasibaigimu.

30.       Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai (CK 6.81 straipsnio 3 dalis).

31.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovų prievolė pagal laidavimo sutartis yra solidari. Dėl to, vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, ieškovė turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Be to, CK 6.6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolė gali būti solidari nepaisant to, kad vieno skolininko pareiga pagal jos įvykdymo sąlygas skiriasi nuo kitų skolininkų pareigos, pavyzdžiui, kai vienam skolininkui nustatytas terminas, o kitam nenustatytas, kai vienas įsipareigoja nesąlygiškai, o kitas – su sąlyga ir panašiai.

32.       Byloje taip pat nėra ginčo, kad pagrindinė skolininkė RUAB „Kamesta“ pažeidė pirkimo sutartį ir neįvykdė savo prievolės ieškovei. Pirkimo sutarties įvykdymo terminas nustatytas iki 2018 m. balandžio 26 d. Trečiasis asmuo neįvykdė pirkimo sutarties per nustatytą terminą, todėl Kelių direkcija 2018 m. gegužės 9 d. nutraukė pirkimo sutartį. Taigi, draudžiamasis įvykis įvyko 2018 m. balandžio 26 d. ir ieškovei atsirado prievolė sumokėti draudimo išmoką. Dėl teisminio ginčo, kuris baigėsi 2020 m. balandžio 7 d., ieškovė išmokėjo draudimo išmoką 2020 m. gegužės 12 d. ir reikalavimą solidariems skolininkams pateikė 2020 m. birželio 25 d. Solidariai skolininkei RUAB „Kamesta“ Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla. Taigi, laidavimo sutartys sudarytos ir atsakovų (laiduotojų) atsakomybė pagal šias sutartis kilo iki restruktūrizavimo bylos trečiajam asmeniui iškėlimo.

33.       Pažymėtina, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas nesustabdo bendrovės sudarytų sutarčių galiojimo. Trečiajam asmeniui iškėlus restruktūrizavimo bylą, laiduotojų (atsakovų) prievolių vykdymas taip pat nėra sustabdomas ar atidedamas. Dėl to, priešingai negu teigia atsakovai, restruktūrizavimo bylos iškėlimas negali būti laikomas pagrindu atidėti laiduotojams prievolės įvykdymą pagal CK 6.82 straipsnio 4 dalies nuostatas. Prievolių užtikrinimo būdas laidavimo sutartimi prarastų prasmę, jeigu dėl pagrindinio skolininko restruktūrizavimo bylos iškėlimo būtų atidėtas taip pat ir laiduotojų prievolės įvykdymas.

34.       Pagal CK 6.7 straipsnį, kai pareiga solidarioji, skolininkas gali panaudoti prieš kreditoriaus reikalavimą tiek bendrus visiems skolininkams, tiek ir asmeninius atsikirtimus. Tačiau skolininkas neturi teisės atsikirsti kreditoriaus reikalavimui, kai atsikirtimas pagrįstas tokiais kitų bendraskolių teisiniais santykiais, kuriuose tas skolininkas nedalyvauja, taip pat negali naudoti prieš kreditorių tokių gynybos priemonių, kurias gali panaudoti tik asmeniškai vienas ar keli kiti bendraskoliai.

35.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą prievolių teisės normą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad po prievolės pažeidimo įgytas teisinis statusas, dėl kurio galima laikinai nevykdyti prievolės, yra susijęs tik su pagrindinio skolininko asmeniu ir neturi įtakos laiduotojų atsakomybei. Laidavimo esmė – padidinti tikimybę, kad užtikrinta prievolė bus įvykdyta. Reikšmingas yra faktas, kad užtikrinta prievolė neįvykdoma. Tai yra atidedamoji laiduotojo prievolės sąlyga. Atsiradus nurodytai sąlygai, laiduotojo prievolė tampa vykdytina ir kreditorius gali pareikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis skolininkas, už skolininką įvykdytų visą užtikrintą prievolę ar jos dalį. Net jei pagrindinis skolininkas tampa nemokus, kreditorius turi teisę reikalauti, kad laidavimu užtikrintą, bet skolininko neįvykdytą prievolę įvykdytų laiduotojas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantų, kaip laiduotojų ir pagrindinio skolininko RUAB „Kamesta“ bendraskolių, pareiga solidarioji, todėl jie neturi teisės atsikirsti ieškovės reikalavimui atsikirtimais, pagrįstais tik RUAB „Kamesta“ teisiniais santykiais, kuriuose apeliantai nedalyvauja (CK 6.7 straipsnis).

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

36.       CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodyti pagrindai arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

37.       Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑10/2013). Vis dėlto tik šios sąlygos nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti teise perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – aptariama teisė papildomai sietina su procesinėmis kliūtimis, dėl kurių užkertamas kelias pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020).

38.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šiam teismui nenustačius Kelių direkcijos patirtų nuostolių ir jų dydžio. Dėl to byla, siekiant ginčą išspręsti teisingai, apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, vertinant ne tik byloje jau esančius, bet taip pat ir renkant naujus įrodymus. Akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją, o šalys dėl iki šiol visiškai nenagrinėtų aplinkybių įvertinimo būtent apeliacinės instancijos teisme prarastų galimybę nustatytus faktus ginčyti instancine tvarka, t. y. būtų apribota tai pat ir šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

39.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir bylos dalis dėl nuostolių dydžio bei jų priežastinio ryšio su sutarties pažeidimu perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

40.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir bylos dalis šios nutarties 37 punkte nurodyta apimtimi perduotina nagrinėti iš naujo, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį dėl nuostolių dydžio bei jų priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytų nuostolių ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                                 Romualda Janovičienė

                                                                                                 Agnė Tikniūtė

                                                                                         Tomas Venckus