Civilinė byla Nr. e2S-1671-945/2022
Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00206-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.2.13; 3.1.18.3; 3.3.2.5
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ir atsakovės L. J. atskiruosius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei L. J., atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui R. J. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, kreditorius „Swedbank“, AB, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. J. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei L. J. (toliau – atsakovė), atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, kreditorius „Swedbank“, AB, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba).
2. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi buvo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamete dukterimi E. J., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarka: gyvendamas užsienyje ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra nuo 2022 m. balandžio 1 d. kiekvieną einamųjų metų savaitės pirmadienį 18 val. nuo 10 min. iki 30 min. bendravimo laiko trukmės per programėlę „Facebook Messenger“, vaiko tėvams naudojantis vaizdo ir garso ryšių priemonėmis; būdamas Lietuvoje, ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra nuo 2022 m. balandžio 1 d. atsakovės nurodytoje neutralioje vietoje – žaidimų kambaryje ar kitoje bendravimui su vaikais tinkamoje viešoje vietoje (parke, žaidimų aikštelėje), įpareigojant atsakovę pristatyti vaiką ir jai stebint ar esant netoliese kiekvienos savaitės antradienį nuo 12.00 val. iki 13.00 val.
3. Atsakovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydama nustatyti tokią laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, ieškovui esant Lietuvoje: būdamas Lietuvoje ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra nuo 2022 m. balandžio 1 d. atsakovės nurodytoje neutralioje vietoje – žaidimų kambaryje ar kitoje bendravimui su vaikais tinkamoje viešoje vietoje (parke, žaidimų aikštelėje), užtikrinant, kad atvykstant bendravimui su dukra ir bendraujant su dukra nedalyvautų pašaliniai tretieji asmenys (įskaitant, bet neapsiribojant, artimaisiais giminaičiais), išskyrus atsakovę, įpareigojant atsakovę pristatyti vaiką ir jai stebint ar esant netoliese kiekvienos savaitės antradienį nuo 12.00 val. iki 13.00 val.; ieškovas privalo pranešti atsakovei raštu (el. laišku ir/ar SMS žinute) apie savo atvykimą į Lietuvą ir bendravimą su dukra prieš 5 kalendorines dienas iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos bei apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos prieš 1 kalendorinę dieną iki išvykimo dienos.
4. Atsakovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo grindė tuo, kad šalių dukra yra labai jauno amžiaus, jai sunku sukoncentruoti dėmesį, kuomet vyksta susitikimai su tėvu, ji elgiasi neramiai, verkia, nes tarp dukros ir tėvo nėra susiformavęs ryšys. Bendravimas, kuomet ieškovas atvykdamas fiziškai bendrauti su dukra atsiveda dukrai nepažįstamus asmenis, kenkia dukros interesams. Be to, tarp šalių kyla konfliktinės situacijos, nes ieškovas informuoja atsakovę apie atvykimą į Lietuvą prieš 2–3 savaites, neinformuoja, kada išvyksta iš Lietuvos, todėl nėra aišku, kada turi vykti ieškovo bendravimas su dukra fiziškai, o kada nuotolinio ryšio priemonėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies, pakeitė 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė tokią ieškovo bendravimo su nepilnamete dukterimi E. J. tvarką: būdamas Lietuvoje ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. Tarnybos nurodytose patalpose, dalyvaujant Tarnybos specialistui, užtikrinant, kad bendraujant su dukra nedalyvautų jokie kiti pašaliniai asmenys nei iš vieno iš tėvų pusės, įpareigojant atsakovę pristatyti vaiką į Tarnybos nurodytas patalpas ir jai stebint ar esant netoliese kiekvienos savaitės antradienį nuo 11.00 val. iki 12.00 val.; ieškovas privalo pranešti atsakovei raštu (el. laišku ir/ar SMS žinute) apie savo atvykimą į Lietuvą ir bendravimą su dukra prieš 5 kalendorines dienas iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos bei apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos prieš 1 kalendorinę dieną iki išvykimo dienos, paliko nepakeistą kitą bendravimo tvarkos dalį.
6. Teismas nustatė, kad, ieškovui bandant bendrauti su dukra fiziškai, tarp šalių kyla konfliktai, kai į susitikimą ieškovą atveža jo tėvas, atsakovė neleidžia jiems bendrauti su dukra, šį faktą patvirtino ieškovas, atsakovė, Tarnybos specialistė, kuri dalyvavo susitikime.
7. Teismas, konstatavęs, kad pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką ieškovui būnant Lietuvoje ir norint bendrauti su vaiku fiziškai tarp vaiko tėvų kyla konfliktas, ypač dėl trečiųjų asmenų dalyvavimo vaiko ir tėvo susitikimuose, taip pat ir ieškovo tinkamo neinformavimo, kada jis grįžta į Lietuvą ir kada žada iš jos išvykti, nusprendė, jog, siekiant tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią ir užtikrinti vaiko teises, 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka turi būti iš dalies pakeista, tam pritaria ir Tarnybos specialistai. Kadangi nuo 12.00 val. iki 13.00 val. Tarnyboje yra pietų metas, teismas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkino iš dalies ir susitikimo laiką nustatė nuo 11.00 val. iki 12.00 val.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra E. J. tvarką, ieškovui esant Lietuvos Respublikoje, išdėstyti taip: būdamas Lietuvoje ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra Tarnybos nurodytoje patalpoje, dalyvaujant Tarnybos specialistui, užtikrinant, kad bendraujant su dukra nedalyvautų atsakovė ir jokie kiti pašaliniai asmenys nei iš vieno iš tėvų pusės, įpareigojant atsakovę prieš 4 (keturias) kalendorines dienas pranešti Tarnybos paskirtai atvejo vadybininkei D. S. apie numatomą bendravimą raštu (el. laišku ir/ar SMS žinute) ir įpareigojant atsakovę užtikrinti vaiko pristatymą į Tarnybos nurodytas patalpas kiekvienos savaitės antradienį nuo 11.00 val. iki 12.00 val.; ieškovas privalo pranešti atsakovei raštu (el. laišku ir/ar SMS žinute) apie savo atvykimą į Lietuvą ir bendravimą su dukra prieš 5 kalendorines dienas iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos bei apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos prieš 1 kalendorinę dieną iki išvykimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad šalių konfliktai, be kita ko, kyla dėl ieškovo tinkamo neinformavimo, kada jis grįžta į Lietuvos Respubliką ir kada žada iš jos išvykti. Į bylą pateikti ieškovo įrodymai patvirtina, kad ieškovas visada informavo atsakovę prieš pakankamai ilgą laiką.
1.2. Teismas neįpareigojo atsakovės pranešti šeimai nuo 2022 m. birželio 17 d. paskirtai atvejo vadybininkei D. S. apie numatomą susitikimą Tarnybos patalpose ir prieš kiek dienų.
1.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo susitikimo su nepilnamete dukra metu stebėtų ar būtų netoliese atsakovė. Toks nurodymas yra perteklinis, nes ieškovo bendravimo su dukra metu pagal pakeistą laikiną bendravimo tvarką dalyvauja Tarnybos atstovas. Teismas neįvertino, kad tarp vaiko tėvų kyla konfliktai.
1.4. Teismas nevertino, jog atsakovės reikalavimas, kad, ieškovui bendraujant su dukra viešoje vietoje, negali būti artimų giminaičių, tokių kaip vaiko seneliai iš tėvo pusės, tetos, dėdės, pusseserės, pusbroliai, yra nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad šalių nepilnametei dukrai kenktų bendravimas su seneliais iš tėvo pusės ar jos amžiaus pusseserėmis ir pusbroliais iš tėvo pusės, toks bendravimas neatitiktų vaiko interesų.
1.5. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad atvykti su vaiku į Tarnybą neturi galimybės, todėl 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi nustatytos laikinos ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra keisti nėra pagrindo, ją reikia vykdyti tinkamai arba pakeistas laikinąsias apsaugos priemones patikslinti ir sukonkretinti.
9. Atskiruoju skundu atsakovė prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra E. J. tvarką, ieškovui esant Lietuvoje, išdėstyti taip: būdamas Lietuvoje, ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), užtikrinant, kad bendraujant su dukra nedalyvautų jokie kiti pašaliniai asmenys nei iš vieno iš tėvų pusės bei užtikrinant, kad susitikimų metu nebūtų naudojami vaizdo ir garso įrašymo įrenginiai, įpareigojant atsakovę pristatyti vaiką į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir jai stebint ar esant netoliese kiekvienos savaitės antradienį nuo 11.00 val. iki 12.00 val.; ieškovas privalo pranešti atsakovei raštu (el. laišku ir/ar SMS žinute) apie savo atvykimą į Lietuvą ir bendravimą su dukra prieš 5 kalendorines dienas iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos bei apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos prieš 1 kalendorinę dieną iki išvykimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas neįvertino, kad atsakovė neturi objektyvių galimybių savarankiškai pristatyti vaiką susitikimams, nes šalių dukra yra mažo amžiaus, jai sunku nusėdėti automobilinėje kėdutėje, o atstumas iki Tarnybos patalpų yra pakankamai didelis. Ieškovas bendrauti su dukra galėtų netoli jos gyvenamosios vietos esančios (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpose.
2.2. Susitikimų metu ieškovas nuolat įrašinėja vaizdą/garsą, dėl to kyla konfliktinės situacijos. Siekiant išvengti konfliktinių situacijų, užtikrinti šalių dukros geriausius interesus, bendravimo su dukra metu neturėtų būti daromi vaizdo/garso įrašai.
2.3. Teismas nemotyvavo nutarties dalies, kuria nustatyta ieškovo bendravimo su dukra vieta, neatsižvelgė į atsakovės 2022 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus dėl negalėjimo dukrą pristatyti į Tarnybos patalpas.
10. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Šalių susirašinėjimas 2022 m. rugpjūčio 7 d. įrodo, kad atsakovė vaiką buvo nusivežusi prie jūros, o atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki jūros yra didesnis nei dvidešimt kilometrų.
3.2. Šalių dukra yra sveikas vaikas, byloje nėra duomenų apie vaiko raidos nukrypimus, psichoemocinius ir/ar kitokius sutrikimus.
3.3. Atsakovės teiginiai, kad vaikas neprisileidžia žmonių ir jų bijo, yra tik atsakovės manipuliacijos ir melagingi išsigalvojimai.
3.4. Konfliktus inicijuoja atsakovė, keldama vienašališkus reikalavimus, tai ji daro vaiko akivaizdoje.
11. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Siekiant sureguliuoti ginčo situaciją, tam, kad būtų aiški bendravimo tvarka, t. y., kada konkrečiai turi vykti bendravimas naudojant nuotolinio ryšio priemones, ieškovas privalo informuoti apie savo atvykimą į Lietuvos Respubliką bei išvykimą iš Lietuvos Respublikos teismo nustatytu terminu.
4.2. Susitikimų metu privalo dalyvauti atsakovė, kadangi ieškovas gyvena užsienyje, jis dukrai vis dar yra svetimas žmogus, todėl būtina atkurti ieškovo ir šalių dukros tarpusavio ryšį.
4.3. Ieškovas turėtų atkurti ryšį būdamas vienas su vaiku, kad vaikas priprastų prie jo, o nebandyti sukelti baimės tarp daugybės nepažįstamų asmenų, tačiau susitikimų metu privalo dalyvauti atsakovė, kadangi priešingu atveju dukra jaustų baimę.
4.4. Būtent ieškovo elgesys vaiko akivaizdoje yra priešingas vaiko interesams, kadangi ieškovas inicijuoja konfliktines situacijas, kuomet be atsakovės sutikimo yra daromi garso ir vaizdo įrašai.
4.5. Atsakovė niekuomet nedraudė ir nedraudžia ieškovui bendrauti su dukra.
12. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Ieškovas su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2VP-6601-633/2022, 2022 m. rugsėjo 27 d. vaizdo įrašą, Tarnybos 2022 m. rugsėjo 22 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 12VSV-1664, Tarnybos 2022 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. 12SD-4222, šalių susirašinėjimą 2022 m. rugpjūčio 7 d. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. GI-60-(23)(2.5).
15. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Kadangi CPK 179 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo pateiktą Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2VP-6601-633/2022. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), taip pat aplinkybes, jog šalys turėjo galimybę susipažinti su priešingos šalies pateiktais įrodymais, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateikti įrodymai gali būti reikšmingi, šalims siekiant pagrįsti jų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, priima kitus šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus.
17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeista laikina ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teismo prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi nustatytos laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos dalį dėl ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra, ieškovui esant Lietuvos Respublikoje, siekdama, kad būtų nustatytas draudimas ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra metu dalyvauti pašaliniams tretiesiems asmenims ir ieškovas būtų įpareigotas apie savo atvykimą į Lietuvos Respubliką ir bendravimą su dukra pranešti prieš 5 kalendorines dienas iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, o apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos – prieš 1 kalendorinę dieną iki išvykimo dienos. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkino iš dalies, įpareigodamas ieškovą bendrauti su nepilnamete dukra atsakovės prašomu būdu, tačiau Tarnybos nurodytose patalpose, dalyvaujant Tarnybos specialistui.
20. Su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka nesutinka tiek ieškovas, tiek atsakovė. Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad apie susitikimą Tarnybos patalpose atsakovė turi pranešti jų šeimai paskirtai atvejo vadybininkei, atsakovė neturi dalyvauti ieškovo bendravime su nepilnamete dukra, atsakovės reikalavimas neleisti su šalių nepilnamete dukra bendrauti artimiesiems giminaičiams yra nepagrįstas, apie atvykimą į Lietuvos Respubliką ir išvykimą iš jos ieškovas visada informuoja atsakovę, atsakovei negalint atvežti dukros į Tarnybos patalpas, turi būti palikta ankstesnė jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nustatytas ieškovo bendravimas su šalių nepilnamete dukra Tarnybos patalpose, atskirąjį skundą motyvuodama tuo, kad atsakovė neturi galimybės atvežti nepilnametę dukrą susitikimams su ieškovu į Tarnybos patalpas, ieškovas neturėtų daryti vaizdo/garso įrašų jo bendravimo su nepilnamete dukra metu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys, t. y., kad abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu; tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas (3 dalis). Vadovaujantis CK 3.170 straipsniu, tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
23. Klausimas dėl nuolatinės ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo (nes tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo). Preliminariai įvertinęs su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu susijusius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pakeista laikina ieškovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarka atitinka šalių nepilnametės dukros interesus.
24. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, tarp šalių kyla ginčai dėl ieškovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog būtina laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti ieškovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarką, ieškovui esant Lietuvoje, kuri būtų efektyvesnė už nustatytą 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi. Tam pritarė ir pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. posėdyje, kuriame, be kita ko, buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas, dalyvavusi Tarnybos atstovė, kadangi ankstesni ieškovo bandymai bendrauti su šalių nepilnamete dukra, ieškovui esant Lietuvoje, buvo nesėkmingi. Pažymėtina, kad abi šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodo esančios geranoriškos, teigia, jog yra suinteresuotos, kad dėl šalių tarpusavio nesutarimų nebūtų pažeidžiami šalių nepilnametės dukros teisės ir teisėti interesai, tačiau, įvertinus bylos medžiagą, matyti, jog šie teiginiai yra deklaratyvūs, kadangi šalys kaltina viena kitą dėl konfliktų, kurie kyla dėl pačių šalių nesugebėjimo bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje, į tarpusavio nesutarimus įtraukia savo mažametį vaiką, kurio interesai šiuo atveju yra svarbiausi, dėl to ieškovo bendravimas su šalių nepilnamete dukra nevyksta.
25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jos poziciją dėl negalėjimo atvežti dukrą į Tarnybos patalpas susitikti su ieškovu. Šie atsakovės argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į juos neatsižvelgė. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad 2022 m. rugpjūčio mėn. atsakovė su šalių nepilnamete dukra buvo nuvykusi prie jūros, tad, priešingai, nei teigia atsakovė, yra galimybė šalių nepilnametę dukrą atvežti susitikti su ieškovu, ji gali išsėdėti automobilinėje kėdutėje tam tikrą laiką, tuo labiau, kad kelionė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nėra tolima. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien atsakovės teiginiai, kad ilga kelionė neatitinka mažamečio vaiko interesų, šių savo teiginių nepagrindžiant jokiais konkrečiais duomenimis, negali sudaryti pagrindo apriboti ieškovo teisę bendrauti su šalių nepilnamete dukra, nesant pateiktų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo bendravimas su šalių nepilnamete dukra neatitinka dukters interesų ir byloje esant duomenų, kad pagal anksčiau nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, ieškovui esant Lietuvoje, ieškovo bendravimas su nepilnamete dukra nevyksta dėl šalių konfliktų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei nustatė ne teisę, bet pareigą užtikrinti ieškovo bendravimą su šalių nepilnamete dukra. Ieškovas tam, kad pabendrautų su šalių nepilnamete dukra, atvyksta iš kitos valstybės, todėl ir atsakovė privalo įdėti pastangų, jog ieškovas galėtų tinkamai pabendrauti su šalių nepilnamete dukra, kadangi tai daroma ne tik ieškovo, bet ir šalių nepilnametės dukros labui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, jog jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi, nustatant nepilnamečių vaikų bendravimo su vienu iš tėvų tvarką (taip pat ir laikiną), prioritetas teikiamas vaikų, o ne tėvų interesams.
26. Kaip minėta, ankstesni ieškovo bandymai bendrauti su šalių nepilnamete dukra, ieškovui esant Lietuvoje, buvo nesėkmingi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, pritarus Tarnybos atstovei, nusprendė, kad ieškovo bendravimas su nepilnamete dukra turi vykti Tarnybos patalpose, dalyvaujant Tarnybos atstovei. Šiuo atveju konkreti Tarnybos atstovė nutartyje nėra įvardinta, todėl ieškovo reikalavimas, kad apie susitikimus būtų informuojama šeimai paskirta atvejo vadybininkė, vertinamas kaip nepagrįstas. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje nepagrįstai nustatė, jog ieškovas su šalių nepilnamete dukra bendrauja dalyvaujant atsakovei, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Kaip nurodė Tarnyba byloje pateiktose išvadose (2022 m. balandžio 14 d., 2022 m. rugpjūčio 12 d.), šalių dukra yra labai jauno amžiaus, prisirišusi prie atsakovės, todėl pereinamuoju laikotarpiu būtina ieškovo susitikimuose su nepilnamete dukra dalyvauti ir atsakovei, ir tik vėliau, pasikeitus aplinkybėms, šalių nepilnametei dukrai labiau pažinus ieškovą, atkūrus tėvo ir dukros tarpusavio ryšį, būtų galima keisti bendravimo tvarką. Dėl tos pačios priežasties pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo metu ieškovui bendraujant su nepilnamete dukra, susitikimuose neturėtų dalyvauti artimieji giminaičiai, kadangi jų dalyvavimas gali trikdyti mažametį vaiką ir dėl to ieškovo bendravimas su nepilnamete dukra nebus efektyvus ir pilnavertis. Pažymėtina, kad šiuo atveju pačios šalys turi būti lankstesnės ir susitarti dėl ieškovo tinkamo bendravimo su šalių nepilnamete dukra, kad ši greičiau pažintų ieškovą, kadangi, kaip minėta, svarbiausi yra vaiko, o ne tarpusavyje konfliktuojančių šalių interesai. Jeigu vykdant pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką paaiškėtų, kad ji negalima vykdyti dėl objektyvių priežasčių, bet kuri iš šalių turi teisę kreiptis dėl šios tvarkos pakeitimo, tačiau šiuo metu tokių duomenų nesant, ją keisti dėl šalių nurodytų argumentų nėra pagrindo.
27. Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas visada informavo atsakovę apie savo atvykimą į Lietuvos Respubliką prieš pakankamai ilgą laiką, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalių konfliktai, be kita ko, kyla dėl tinkamo neinformavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui teigiant, kad jis tinkamai informuoja atsakovę apie savo atvykimus į Lietuvos Respubliką ir išvykimus iš jos, papildomas pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pranešti apie šiuos atvykimus ir išvykimus prieš tam tikrą dienų skaičių niekaip nepažeidžia ieškovo teisių ir teisėtų interesų, todėl su tuo susiję atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
28. Atsakovė atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, kad, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, užtikrinti šalių dukros geriausius interesus, bendravimo su dukra metu neturėtų būti daromi vaizdo/garso įrašai. Pažymėtina, kad, prašydama pakeisti ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, ieškovui esant Lietuvoje, atsakovė nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl draudimo daryti vaizdo/garso įrašus nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismo šių atsakovės argumentų nevertino. Be to, pirmosios instancijos teismas, kaip žinoma, ieškovą bendrauti su nepilnamete dukra įpareigojo Tarnybos patalpose, dalyvaujant Tarnybos specialistui, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažins šalių konfliktų tikimybę ir kartu poreikį juos fiksuoti, skatins šalis susitelkti į kokybišką tėvo ir dukros bendravimą, o ne šalių konflikto eskalavimą.
29. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas. Jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šio straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių motyvų faktas savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso sprendimo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012, 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos motyvuoti nutartį, kadangi ištyrė faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam klausimui, skundžiamoje teismo nutartyje yra pateikti esminiai motyvai, kuriais vadovaujantis priimtas procesinis sprendimas, todėl su tuo susiję atsakovės atskirojo skundo argumentai pripažintini nepagrįstais.
30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Marius Bartninkas